- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-02
- Bylos Nr.
- e2-1039-413/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00451-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.5.2.17Žalos atlyginimas asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Verslo tyrimų agentūra“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Verslo tyrimų agentūra“ (toliau – ir ieškovė, įmonė, bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“, kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 163 399,75 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t., b. l. 107-113).
2. Ieškovė nuomone, dėl bendrovei padarytos žalos yra kaltas buvęs jos vadovas atsakovas A. K., kadangi nuo 2018 m. bendrovės finansinė nuolat ir ženkliai prastėjo, bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (58 383 Eur) viršijo jos turimo turto vertę (47 684 Eur). Nors 2019 m. bendrovės turtas ir padidėjo (63 778 Eur), tačiau išaugo ir mokėtinos skolos bei įsipareigojimai (105 838 Eur), kurie viršijo bendrovės turto vertę, o jos nuosavas kapitalas tapo dar labiau neigiamas (minus 42 060 Eur). Bendrovėje nebuvo svarstytas klausimas dėl kapitalo atstatymo ar kitų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 38 straipsnio 3 dalyje numatytų pareigų akcininkams vykdymo, jei bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Atsakovas taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai bendrovės nemokumas buvo jau akivaizdus. Bankroto byla bendrovei buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 25 d. Tokiu būdu atsakovas, kaip bendrovės akcininkas ir vadovas, nesilaikė jam nustatytų pareigų, t. y. nesiėmė veiksmų bendrovės nuosavam kapitalui atkurti, nesprendė dėl bendrovės pertvarkymo ar jos likvidavimo, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Toks atsakovo elgesys laikytinas neteisėtu neveikimu, turėjusiu įtakos žalos bendrovei atsiradimui. Ieškovės nuomone, yra visos būtinos sąlygos atsakovo A. K., kaip bendrovės akcininko bei vadovo, civilinei atsakomybei atsirasti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad jis, kaip vienintelis bendrovės akcininkas ir vadovas, stengėsi užtikrinti bendrovės veiklą, įnešdavo asmenines pinigines lėšas į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą (2018–2022 m. įnešė į bendrovės sąskaitą iš viso 63 362,55 Eur). Be to, norėdamas padidinti bendrovės kapitalą, 2018 m. neatlygintinai perleido bendrovei automobilį BMW 428XI, kurio rinkos vertė 20 000 Eur. Tikėdamas bendrovės veikla, nors ši ir buvo nuostolinga bei reikalavo papildomų investicijų, atsakovas suderino 90 000 Eur kredito liniją iš ZELMALAB LTD bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti, o kreditorius Sodra atsiskaitymo terminą pratęsė metams laiko. Anot atsakovo, bendrovės nuostolius lėmė ne jo veiksmai (neveikimas), bet 2020 m. prasidėjusi COVID-19 pandemija šalyje ir įvedus ribojimus, dėl kurių buvo sudėtinga tęsti bendrovės veiklą.
Motyvuojamoji dalis
II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Verslo tyrimų agentūra“ buvo įsteigta 2018 m. sausio 10 d. Nuo įmonės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo (bankroto byla bendrovei iškelta Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1422-324/2022 pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir Sodros) prašymą) bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku buvo atsakovas A. K. (t. 1, b. l. 7–10,40–41).
14. Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“, 2023 m. spalio 3 d. pateikė teismui ieškinį, kurį patikslino 2023 m. gruodžio 4 d. (1 t., b. l. 107-113), prašydama priteisti iš atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, 163 399,75 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
15. Anot ieškovės, jau pirmaisiais ūkinės veiklos metais (2018 m.) bendrovės veikla buvo nuostolinga (–13 209 Eur), nuosavas įstatinis kapitalas neigiamas (–10 709 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (58 393 Eur) viršijo bendrovės turimo turto vertę (47 684 Eur). Todėl atsakovui, kaip bendrovės akcininkui, kilo pareiga svarstyti klausimą dėl bendrovės kapitalo atstatymo ar imtis kitų ABĮ numatytų veiksmų, o kaip bendrovės vadovui, – vėliausiai 2018 m. gruodžio 31 d. inicijuoti įmonei bankroto bylos iškėlimą. Ieškovės bankroto byloje teismas yra patvirtinęs jos kreditorių 163 399,75 Eur dydžio finansinius reikalavimus (t. 1, b. l. 16–18), kurių bankrutavusi bendrovė negali patenkinti. Todėl ši teismo nutartimi patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma laikytina įmonės ir jos kreditorių patirta žala (nuostoliais), kurių atsiradimą sąlygojo neteisėtas atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo ir vienintelio akcininko, neveikimas, dėl to jam turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė.
16. Taigi, bankroto administratorius kildina atsakovo civilinės atsakomybės klausimą tiek kaip įmonės akcininko, pažeidusio ABĮ nuostatas, susijusias su bendrovės įstatinio kapitalo didinimu ir kitais veiksmais, tiek kaip įmonės vadovo, pažeidusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) ir juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kada įmonės vadovas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Dėl atsakovo, kaip bendrovės dalyvio, civilinės atsakomybės
17. Taikytinos civilinės atsakomybės kontekste pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, o juridinio asmens dalyvis (akcininkas) – pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas subsidiariai tuo atveju, kai žala atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų ir kreditoriai neturi galimybės savo reikalavimų patenkinti iš bendrovės turto. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kvalifikuojant akcininkų ir vadovų atsakomybės konkurencijos atvejus, reikia nustatyti, ar žala kilo pažeidus vadovo pareigas (CK 2.87 straipsnis), ar akcininko pareigą nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe (CK 2.50 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).
18. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-297-33/2024, panaikindamas šioje civilinėje byloje Kauno apygardos teismo sprendimą ir grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pasisakydamas dėl atsakovo, kaip įmonės dalyvio (vienintelio akcininko) civilinės atsakomybės, kurią ieškovė kildino iš ABĮ nuostatų pažeidimo, konstatavo, kad „nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip bendrovės akcininkas ir vadovas, neturėjo imperatyvios pareigos naudoti savo lėšas, siekdamas padengti bendrovės nuostolius ir atkurti jos nuosavą kapitalą iki įstatyme reikalaujamo dydžio“ (nutarties 33 punktas), o vertindamas atsakovo veiksmus ABĮ 59 straipsnio 11 dalyje numatyto nesąžiningumo kontekste, nurodė, kad „tik ta aplinkybė, kad akcininkas nepriėmė sprendimo dėl bendrovės likvidavimo, nagrinėjamos bylos kontekste per se (savaime) nelaikoma jo nesąžiningu veikimu, galinčiu lemti civilinės atsakomybės jam taikymą“ (nutarties 35 punktas). Prieidamos tokios išvados, Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad „atsakovo pateikti duomenys paneigia aplinkybę apie jo tikėtinai sąmoningą veikimą prieš bendrovę ir jos kreditorius, jie patvirtina, kad atsakovas ieškojo būdų bendrovės veiklai stabilizuoti. Nustatyta, kad atsakovas bendrovės ūkinės veiklos poreikiams pervedė 63 362,55 Eur asmenines lėšas (b. l. 67-77), perleido bendrovei lengvąjį automobilį (b. l. 79-87)“. Teisėjų kolegija nurodė, kad „ieškovė nepateikė įrodymų, kad tokiu neveikimu buvo siekiama, jog bendrovė negalėtų įvykdyti prievolių savo kreditoriams“ (nutarties 36 punktas).
19. Apibendrinusi savo išvadas, teisėjų kolegija konstatavo, kad „nesant įrodymų, jog atsakovo veiksmų, numatytų pirmiau nurodytose ABĮ normose, neatlikimas, būtų nukreiptas į sąmoningą siekį sukelti bendrovei žalą bei priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės prašomos priteisti žalos atsiradimu, ieškinio reikalavimus, grindžiamus atsakovo, kaip bendrovės dalyvio (akcininko), neteisėtais veiksmais, pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai“ (nutarties 38 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, neatsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi konstatuotas aplinkybes, nurodytas šio sprendimo 18-19 punktuose, nepateikdamas jokių naujų argumentų ir įrodymų, iš naujo kvestionuoja teismų išvadas dėl atsakovo, kaip įmonės akcininko civilinės atsakomybės, nurodydamas, kad atsakovas turi atsakyti ir atlyginti prašomą priteisti žalą kaip įmonės akcininkas už imperatyvių ABĮ nuostatų pažeidimą. Kadangi bankroto administratorius nenurodė argumentų ir nepateikė su tuo susijusių naujų įrodymų, dėl ko būtų pagrindas vertinti prieš tai minėtus teismų procesinius sprendimus kitaip, teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovo argumentus dėl civilinės atsakomybės atsakovui, kaip įmonės akcininkui taikymo, jam sąmoningai pažeidus ABĮ nuostatas dėl įmonės įstatinio kapitalo ir nesąžiningo neveikimo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės
21. Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 44 punktas).
22. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, todėl civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę už imperatyvios vadovo pareigos – bankroto bylos vadovaujamai įmonei inicijavimą laiku – pažeidimą.
24. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus. Bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatyme nustatyta civilinė atsakomybė ir vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. Tuo atveju, kai yra reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, teismas turi įvertinti, ar kilo ir kada kilo ši pareiga, ar bendrovės vadovas šią pareigą pažeidė, kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausia turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, nes, esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018 54, 56 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad bendrovė tapo nemokia nuo 2018 m. gruodžio 31 d., kadangi jos nuosavas kapitalas buvo neigiamas (– 10 709 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (58 383 Eur) viršijo bendrovės turto vertę (47 684 Eur). Vėliau įmonės turtinė padėtis tik prastėjo, ko pasėkoje įmonei 2022 m. lapkričio 4 d. buvo iškelta bankroto byla.
27. Kadangi ieškovė įrodinėjo, kad bendrovė tapo nemokia nuo 2018 m. gruodžio 31 d., nustatant įmonės tapimo nemokia momentą, remiamasi tomis teisės normomis, kurios galiojo ieškovo įrodinėjamu įmonės tapimo nemokia momentu, tai yra iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ normomis. Įmonės nemokumo sąvoka buvo įtvirtinta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tai reiškia, kad nemokumo būsenai šios normos (pažodinio) taikymo prasme konstatuoti yra būtini du elementai: 1) prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas; 2) pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto vertės santykis, kad pradelsti įsipareigojimai viršytų pusę tokio turto vertės.
28. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens mokumo nereikėtų apsiriboti formaliu įstatyme įtvirtintų kriterijų vertinimu, nes tais atvejais, kai formaliai nustatomi įtvirtinti kriterijai, reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu (inter alia, kiek vykdomai veiklai būdingi svyravimai, kokios rinkos, kurioje vykdoma atitinkama veikla, tendencijos), retrospektyvomis (kokie ankstesni veiklos vykdymo rezultatai, kaip jie keitėsi ir pan.), rezultatais (ar veikla paskutiniu metu kuria naudą ar nuostolius), perspektyvomis (ar juridinis asmuo, jeigu jis ir yra susidūręs su finansiniais sunkumais, gali trumpuoju periodu atkurti įprastos veiklos vykdymą, stabilizuoti padėtį ir ilgainiui pradėti kurti ekonominę ar kitokio pobūdžio naudą) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, 49 punktas).
30. Klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus pirmiau nurodytus kriterijus. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, 50 punktas).
31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto administratoriaus įrodinėjamu įmonės nemokumo laikotarpiu (2018 m. gruodžio 31 d.) bendrovė turėjo oficialiai deklaruojamo turto už 47 684 Eur, finansinius įsipareigojimus kreditoriams 58 393 Eur sumai ir patyrė per 2018 m. ataskaitinį laikotarpį 13 209 Eur dydžio nuostolius. Tačiau atsakovas pateikė į bylą papildomus įrodymus, iš kurių matyti, kad jis perleido (pardavė) bendrovei už 1694 Eur automobilį, kurio rinkos vertė 20 000 (1 t., b. l. 79, 147), taip pat pervedė bendrovei 12 084 Eur nuosavų lėšų (1 t., b. l. 67). Kadangi bankroto administratorius nepateikė įrodymų, kad atsakovo bendrovei perleistas turtas (automobilis ir piniginės lėšos) yra įtraukti į įmonės deklaruojamą finansinį turtą (47 684 Eur), teismas daro išvadą, kad faktiškai įmonė 2018 metais turėjo turto 30 390 Eur daugiau (12084 Eur + 18 306 Eur (automobilio rinkos vertė 20 000–1694 automobilio pardavimo kaina), t. y. 78 074, nei deklaruota. Kita vertus, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme įmonė laikoma nemokia, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kokias prievoles ir kuriam iš kreditorių įmonė pažeidė, kam ji turėjo pradelstus įsipareigojimus (pagal balanso duomenis – 47 183 Eur). Tai reiškia, kad bankroto administratorius neįvykdė įrodinėjimo pareigos (nors tokia teisė jam buvo išaiškinta 2024 m. birželio 11d. teismo nutartimi) ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė įmonės nemokumui konstatuoti būtinų dviejų elementų: 1) kokius prisiimtus įsipareigojimus bendrovė neįvykdė; 2) kurie iš prisiimtų įsipareigojimų ir kuriam iš kreditorių jie buvo pradelsti. Be to, netgi tuo atveju, kai bendrovės kapitalas tampa mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio ir jeigu tokia padėtis susidaro uždarojoje akcinėje bendrovėje, nuo kurios įsteigimo nepraėjo 18 mėnesių, įstatymo leidėjas numato 12 mėnesių terminą, per kurią susidariusi padėtis turi būti ištaisyta (ABĮ 38 straipsnio 3 dalis). Ir nors tokia nuostata ĮBĮ neįtvirtinta, teismo vertinimu, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, jeigu nėra nustatomi akivaizdūs įmonės nemokumo ir jos vadovo neveikimo požymiai, reikia atsižvelgti ir į kitų įstatymų (nagrinėjamu atveju ABĮ) nuostatas, švelninančias nemokumo bylos inicijavimo pareigą iš karto po pirmųjų įmonės ūkinės veiklos metų, kai tokia įmonė vykdo savo ūkinę veiklą, o jos pradelsti įsipareigojimai nežymiai viršija įstatyme numatytą pusę pradelstų įsipareigojimų sumos.
32. Teismo nuomone, kitaip turėtų būti vertinama bendrovės ūkinė–finansinė padėtis per 2019 metus. Iš pateiktų į bylą įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad įmonės finansiniai įsipareigojimai nuo 58 393 Eur, buvusių 2018 metais, išaugo iki 105 838 Eur (2019 m.), kai tuo tarpu jokio ilgalaikio turto per ataskaitinius metus bendrovė neįgijo, o bendra turto vertė 63 778 Eur buvo beveik 1,66 karto mažesnė už turimus finansinius 105 838 Eur dydžio įsipareigojimus. Pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai, kuriuos ji turėjo padengti per 2019 metus, sudarė 95 708 Eur. Tai reiškia, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai buvo tris kartus didesni už įstatymo leistiną dydį (95 708:31 889 (63 778:2)), nuo kada atsiranda vadovo pareiga inicijuoti vadovaujamos įmonės bankroto procedūrą. Be to, kaip matyti iš pateiktų duomenų, įmonė per 2019 m. patyrė 31 352 Eur nuostolius, kai per 2018 m. buvo patyrusi 13 209 Eur nuostolius; įmonės nuosavo kapitalo deficitas nuo 10 709 Eur (2018 m.) padidėjo iki 42 060 Eur (2019 m.); nors pardavimo pajamos, lyginant jas su 2018 m. (149 221 Eur) išaugo iki 262 167 Eur (2019 m.), tačiau ženkliai padidėjo pardavimo sąnaudos (nuo 39 276 Eur 2018 m. iki 129 210 Eur 2019m.); nuostoliai (nuo 13 209 Eur iki 31 352 Eur 2019 m.). Baigdama 2019 m. ataskaitinius finansiniu metus, įmonė turėjo 25 999 Eur dydžio neįvykdytus įsipareigojimus savo darbuotojams (1t., b. l. 44-48).
33. Vėliau įmonės finansinė padėtis tik blogėjo. Ataskaitiniais 2020 metais, lyginant juos su 2019 metais, bendrovės finansiniai įsipareigojimai išaugo nuo 105 838 Eur iki 138 340Eur; turtas sumažėjo nuo 63 778 iki 58 701 Eur; nuosavo kapitalo deficitas padidėjo nuo 42 060 Eur iki 79 639 Eur; ūkinės veiklos nuostoliai išaugo nuo 31 352 Eur iki 37 579 Eur; su darbo santykiais susiję įsipareigojimai padidėjo nuo 25 999 Eur iki 62 132 Eur (1t., 51-55). Ataskaitiniais 2021 metais įmonės trumpalaikis turtas išaugo iki 172 510Eur, tačiau iki 425 511 Eur ženkliai padidėjo bedrovės finansiniai įsipareigojimai, kuomet per vienerius metus mokėtinos sumos, lyginant jas su 2020 metais, nuo 93 800 Eur išaugo iki 199 683 Eur; ūkinės veiklos nuostoliai padidėjo nuo 37 579 Eur (2020 m.) iki 160 179 Eur (2021 m.); nuosavo kapitalo deficitas išaugo nuo 79 639 Eur (2020 m.) iki 239 818 Eur (2021 m.); finansiniai įsipareigojimai darbuotojams padidėjo nuo 62 132 Eur (2020 m.) iki 140 918 Eur (2021 m.). 2022 metais (kai įmonei buvo iškelta bankroto byla) atsakovas deklaravo, kad įmonė turi turto už 43 426,95 Eur; finansinių įsipareigojimų už 289 177,42 Eur; patyrė nuostolių už 248 250 Eur, o nuosavo kapitalo deficitas išaugo iki 245 750 Eur (1 t., b. l. 13-14, 35).
34. Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovas stengėsi išsaugoti įmonės veiklą, įmonės apyvartinėms reikmėms naudojo nuosava lėšas (1t., b. l. 67-77), Sodra bendrovei taikė lengvatinę neįvykdytų ir einamų įsipareigojimų atsiskaitymo tvarką (1t., 1 t., b. l. 150-152), tačiau nei viena iš paminėtų bendrovės skatinimo priemonių realios naudos nedavė, įmonė savo nemokumo neatstatė, jos finansiniai įsipareigojimai išaugo ir galiausiai įmonei buvo iškelta bankroto byla.
35. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; kt.). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).
36. Apibendrinant šios sprendimo 32, 33 punktuose aptartas faktines aplinkybes ir vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais dėl įmonės nemokumo momento ir žalos dydžio nustatymo, yra pagrindas daryti išvadą, kad bendrovė tapo faktiškai nemokia 2019 m. gruodžio 31d., kai įmonės finansiniai įsipareigojimai, kuriuos ji turėjo padengti per 2019 metus, sudarė 95 708 Eur ir buvo tris kartus didesni už įstatymo leistiną jų dydį 31 889 Eur. Įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala laikytinas skirtumas tarp 105 838 Eur įmonės finansinių įsipareigojimų, kuomet jos vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir išaugusių 163 399,75 Eur dydžio kreditorių finansinių reikalavimų, patvirtintų bankroto byloje, kurių dydis sudarytų 57 561,75 Eur (163 399,75–105 838). Be to, kaip patvirtina bylos rašytiniai įrodymai, kurio turinio bankroto administratorius nepaneigė ir nepaaiškino, atsakovas po bankroto bylos iškėlimo, 2023m. sausio 12d., birželio 1 d. ir liepos 17 d. mokėjimais pervedė įmonei dar 4000 Eur (1t., b. l. 80-86). Todėl minėta suma įskaičiuotina į nustatytos žalos dydį ir atitinkamai priteistinos žalos dydis mažintinas iki 53 561,75 Eur (57 561,75–4000), o administratorius apie gautų lėšų panaudojimą turėtų informuoti kreditorius.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, reikalingos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (sprendimo 22 punktas). Dėl atsakovo imperatyvios pareigos pažeidimo ieškovė ir jos kreditoriai patyrė 53 561,75 Eur žalą (sprendimo 36 punktas). Todėl ieškovės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, reikalavimas priteisti iš atsakovo 163 399,75 Eur žalos atlyginimą tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 53 561,75 Eur žalos atlyginimą. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas priteisit 5 proc. dydžio procesines palūkanas pripažintinas pagrįstu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
38. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl teismui nusprendus ieškinį patenkinti iš dalies, atitinkamai valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis (CPK 96 str. 3 d.).
39. Ieškinio suma yra 163 399,75 Eur, mokėtinas žyminis mokestis – 2 201 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Ieškinys patenkintas 32,78 proc. (53 561,75 Eur × 100 proc. / 163 399,75 Eur), todėl valstybei iš atsakovo priteistina 722 Eur (2 201 Eur × 32,48 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str.).
40. Nei viena iš šalių nėra pateikusi turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl tokios išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 str.).
41. Byloje esanti informacinė pažyma patvirtina, kad šioje byloje teismo patirtos išlaidos siekia 7,93 Eur, kurios yra mažesnės, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d. TAR, 2023, Nr. 2023-24579), kuriuo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma 8 Eur, todėl teismo turėtos pašto išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Verslo tyrimų agentūra“ (juridinio asmens kodas 304744234, buveinės adresas I. Kanto g. 18-6B, Kaunas, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“) iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53 561,75 Eur (penkiasdešimt trijų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt vieno euro 75 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (53 561,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 722 Eur (septynių šimtų dvidešimt dviejų eurų) dydžio žyminį mokestį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.