Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui R. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija išvadai duoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą apie iškeltą bylą specialiame interneto tinklalapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 2 dalis).

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) – pateikė išvadą (e. b. l. 93), kurioje nurodė, kad ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena vieno kambario bute, kuriame vaikui sudarytos sąlygos mokytis ir ilsėtis. Nuo teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui, priėmimo praėjo 7 metai, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, turi specialių poreikių, todėl atsakovo teikiamas išlaikymas nėra pakankamas tenkinti net būtinus vaiko poreikius. Ieškinys pareikštas vaiko interesais, jo prigimtine teise gauti iš abiejų tėvų tinkamą, vaiko poreikius patenkinantį išlaikymą bei atitinka CK 3.201 straipsnio nuostatas ir susiformavusią teismų praktiką.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu yra registruota darbo biržoje, gauna apie 200 Eur dydžio bedarbio išmoką, 138 Eur dydžio neįgalumo pašalpą, 50 Eur dydžio vaiko išmoką bei 68 Eur dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. Ieškovė turi dar vieną sūnų, kuriam 19 m., jis yra bedarbis, planuoja stoti mokytis į (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė turi jam finansiškai padėti. Ieškovė palaikė poreikių lentelėje nurodytus šalių nepilnamečio vaiko poreikius, patikslino, kad po 31,90 Eur per mėnesį sudaro įmokos už planšetinį kompiuterį, vaikas lanko būrelį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už kurį reikia mokėti po 20 Eur per mėnesį (po 5 Eur 4 kartus per mėnesį). Atsakovas dirba statybų srityje – dengia stogus, gauna dideles nelegalias pajamas, yra sveikas ir darbingas, turi keturis automobilius, nuomojasi butą, ruošiasi įsigyti nuosavą, išlaiko sugyventinę su vaiku, su ja susilaukė dvynukų. Šalių sūnų pasiima retai.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymas nebeatitinka vaiko poreikių. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės šiuo metu nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas. Atstovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo Valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą informuotas tinkamai – viešo paskelbimo būdu (CPK 133 straipsnio 1 dalis).

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 157).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai

Iš į bylą pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų A. Š. (e. b. l. 10, 24). 2011-09-15 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad sūnaus išlaikymui atsakovas mokės po 300 Lt (86,89 Eur) per mėnesį iki vaiko pilnametystės (e. b. l. 7-9).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Sprendžiant dėl šalių sūnaus poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad šalims sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino 2011-09-15 sprendimu, vaikui buvo šiek tiek daugiau nei vieneri metai. Šiuo metu šalių vaikui yra beveik 9 metai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011), tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.

Ieškovės skaičiavimu vidutines mėnesio išlaidas vaiko poreikiams patenkinti sudaro: išlaidos, susijusios su medicinine priežiūra – 20 Eur, aprangai ir avalynei – 60 Eur, maistui - 70 Eur, ugdymo, lavinimo priemonėms – 20 Eur, higienos reikmenims, rankšluosčiams, patalynei, skalbimo ir skalavimo priemonės ir kitiems buities reikmenims – 20 Eur, vaiko komunalinių mokesčių daliai – 25 Eur, baldams ir buities rakandams – 10 Eur, laisvalaikio renginiams – 40 Eur, maistui mokykloje – 92,40 Eur, futbolo būreliui – 10 Eur, užsiėmimams UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 20 Eur, transportui – 20 Eur, telefonui – 23 Eur, kompiuteriui – 31,90 Eur, pailgintai grupei 55 Eur.

Ieškovės nurodytos išlaidos maistui namuose, drabužiams ir avalynei, higienos ir buities reikmenims, baldams, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui, transporto išlaidoms, vaiko ugdymo ir lavinimo priemonėms, komunaliniams mokesčiams, nors ir nėra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, tačiau yra susijusios su teisės į būstą užtikrinimu, minimaliais kiekvieno asmens poreikiais, vaiko papildomo ugdymo poreikiais bei atsižvelgiant į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, yra realios bei protingo dydžio.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad vaikas lanko 1-ą klasę Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ pradinėje mokykloje bei pailgintos dienos grupę toje pačioje mokykloje (e. b. l. 13, 25-26), įrodymus apie išlaidas vaiko maitinimui mokykloje (e. b. l. 31-42). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad pailgintos grupės mėnesio kaina yra 55 Eur, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Ieškovės nurodytos išlaidos vaiko papildomam ugdymui pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais: sportinio ugdymo sutartimi, patvirtinančia, kad vaikas lanko futbolo treniruotes VšĮ (duomenys neskelbtini), už ką reikia mokėti po 10 Eur per mėnesį, ir neformalaus ugdymo sutartimi, patvirtinančia, kad vaikas lanko užsiėmimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, už kuriuos reikia mokėti po 5 Eur už pamoką. Iš viso atsiradę vaiko poreikiai papildomam ugdymui sudaro 30 Eur per mėnesį. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie išlaidas vaiko telefonui (mėnesinė įmoką už telefoną bei teikiamas paslaugas) (e. b. l. 43-53) bei planšetiniam kompiuteriui (e. b. l. 54-58). Teismo vertinimu, asmeninio planšetinio kompiuterio turėjimas nėra būtinasis vaiko poreikis, todėl priteisiant išlaikymą vaikui, į šiam poreikiui tenkinti patiriamas išlaidas nėra atsižvelgiama.

Ieškovė ieškinyje ir vaiko teisių apsaugos specialistui nurodė, kad vaikas turi specialių poreikių - dėl netaisyklingos laikysenos reikalinga specialistų priežiūra, tačiau įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, į bylą nepateikė.

Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius, visuma, sprendžia, kad nuo 2011-09-15, kuomet šalių sūnui buvo šiek tiek daugiau nei vieneri metai ir kuomet teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nustatytas vaiko išlaikymo dydis – 86,89 Eur per mėnesį, šalių vaiko poreikiai išaugo. Vaikas pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko atsirado mokymosi priemonių poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos. Vaikui augant taip pat atsirado išlaidų jo papildomo ugdymo veiklai, turiningam, lavinančiam laisvalaikiui, transporto išlaidos. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias prekių bei paslaugų kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo išlaidos ir kitiems vaiko poreikiams - daugiau išlaidų nei 2011 metais patiriama vaiko maistui, aprangai, vaistams, higienos priemonėms. Daroma išvada, kad iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas išlaikymas nebegali būti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, teismas sprendžia, kad šalių vaiko išlaikymui reikalinga 430 Eur per mėnesį suma.

Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise jai priklausančio nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 23). VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra. Ieškovė yra 50 procentų darbinga (e. b. l. 15-17). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė dirba pagal individualios veiklos liudijimą aplinkos tvarkytoja. Tarnybos specialistei pokalbio metu ieškovė nurodė, kad jos atlyginimas sudaro apie 400 Eur per mėnesį (e. b. l. 93), tačiau šios pajamos nėra pastovios. Šiuo metu ieškovė registruota darbo biržoje, už 2019 m. vasario mėnesį ieškovė iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus gavo 250 Eur išmoką. Ieškovė nurodė, kad gauna 68 Eur išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kadangi atsakovas neteikia nepilnamečiam sūnui išlaikymo. Ieškovė turi dar vieną vaiką, kuris yra pilnametis (e. b. l. 14, 24).

Atsakovas Nekilnojamojo turto registro duomenimis, jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 162). VĮ Regitra duomenimis, atsakovas registruotas vienos transporto priemonės valdytoju. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nuo 2017-08-01 yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna 252,83 Eur išmoką. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios įtakotų jo darbingumo lygį, byloje nėra.

Duomenų, kad nuo 2011 m. šalių finansinės galimybės būtų esmingai pablogėjusios, byloje nėra.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Atsakovas nepateikė į bylą duomenų apie savo turtinę padėtį, išlaikytinius. Nors byloje yra duomenų apie tai, kad atsakovas nuo 2017-08-01 yra vaiko priežiūros atostogose, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis gali ar netrukus jis galės grįžti į darbo rinką ir užsitikrinti galimybę teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą minimaliems poreikiams tenkinti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas gyvena su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nepaisant to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažesnę dalį vaikui reikalingo išlaikymo.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo ieškovės prašoma suma, todėl iš atsakovo priteistinas 200 Eur dydžio išlaikymas vaikui, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau lieka ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti išlaikymą mokėjimo. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 30,54 Eur žyminio mokesčio ((200,00 Eur – 86,89 Eur) x 12 x 3 proc. x 75 proc.).

Ieškovei buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, ieškovė buvo 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 59-60). Šioje byloje valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 257,44 Eur (e. b. l. 131-132). Teismui tenkinus ieškovės ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 257,44 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Byloje taip pat susidarė 10,35 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, patenkinus ieškinį, priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14918-872/2011 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. punkte nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. rugpjūčio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 40,89 Eur (keturiasdešimt eurų 89 euro centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 257,44 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 44 euro centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.