Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. U. (buvusi pavardė – U.), a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba MB "S" (duomenys neskelbtini). Išnykę teistumai:1) 2000 m. spalio 16 d. pagal BK 225 str. 2 d. - laisvės atėmimas 1 metai 6 mėn., bausmės vykdymą atidėtas 2 metams; 2) 2003 m. kovo 5 d. pagal BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimas 4 mėnesiai; bausmę subendrinus su 2000 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. gegužės 13 d. nutartimi bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 3) 2005 m. spalio 28 d. pagal BK 236 str. 1 d. - bauda 10 MGL (1250 Lt); sumokėta 2005-12-20; 4) 2008 m. rugpjūčio 11 d. pagal BK 284 str. 1 d. - bauda 10 MGL (1300 Lt); bauda išieškota 2010-09-30. 5) 2014 m. rugpjūčio 20 d. pagal BK 227 str. 1 d. - bauda 20 MGL (2600 Lt) bauda; sumokėta 2015-01-06. Galiojantis teistumas: 2020-01-14 Kauno apygardos teismo pagal BK 184 str. 2 d., BK 223 str. 1 d., laisvės atėmimas 3 metai 3 mėnesiai. Lietuvos Apeliacinio teismo 2020-06-23 nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2020-01-14 nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d. d., M. U. Kauno apygardos teismo 2020-01-14 nuosprendžiu pagal BK 184 str. 2 d. ir 223 str. 1 d. paskirtą galutinę subendrintą 3 metų 3 mėnesių bausmę atidėti 3 metams. Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 100 (šimtą) valandų nemokamų darbų socialinių paslaugų (globos ir rūpybos įstaigose), nustatant 1 (vienerių) metų terminą jų atlikimui, ir įpareigojimą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemonę 25 MGL (941 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigoti sumokėti per 3 (tris) mėnesius;

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. U. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, jog jis su buvusia sugyventine du metus dėl vaiko kovoja. Buvusios sugyventinės motina „tampo“ dukrą, slepia vaiką nuo jo, M. U., ir atsiranda priešprieša. Gyvena jis (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jo darbinė veikla tokia, kad jis sodina serbentus, registruotas darbo biržoje. (duomenys neskelbtini). A. B. buvo jo sužadėtinė. Kartu su ja nebegyvena du metus. Turi (duomenys neskelbtini) sūnų L., gyvena su mama A. B. vaikas. Buvo jis, M. U., ilgą laiką nematęs L., apsikabinęs vaiką ant rankų ėjo į mašiną. A. B. norėjo nufilmuoti, ar turi jis mašinoje vaikišką kėdutę, filmavo, nieko nenutiko daugiau. Atsakydamas į klausimus parodė, jog jis su A. B. pasirašęs taikos sutartį, kas antrą savaitgalį jis pasiima sūnų, kiekvieną trečiadienį jis vaiką iš darželio pasiima ir kas dieną kalbasi su vaiku telefonu. Tąkart savaitgalį jis taip pat pasiėmė vaiką. Su vaiku jis vyko prie ežero. Prieš paimdamas vaiką, jis nuvyko A. B. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Atvažiavo jis vienas su mašina. Užlipo laiptine prie buto, ten susitiko, L. atbėgo, apsikabino jį ir jie išėjo. Paskambino prieš tai jis telefonu A. B., pasakė, kad atvyko. Kodą laiptinės durų žino jis, užkilo laiptine ir paskambino į duris, duris atidarė A. B.. Vaikas pribėgo prie jo ir jį apsikabino. Pasiėmė į glėbį vaiką ir ėjo su L.. Antrame aukšte gyvena A. B.. Vasara buvo, gal daiktų neėmė, kartasi sudeda A. B. vaiko daiktų. Pas juos su A. B. situacija įtempta, abejoja, kad kažką šnekėjosi tuo momentu. Mano, kad buvo tartasi dėl atvažiavimo. Jis visada bando būti draugiškuose santykiuose su A. B., bet nesigauna, neleidžia jam matytis su sūnumi, nevykdo piktybiškai teismo nutarties. Gražino jis vaiką vakare su drauge S.. Gražino vaiką nukentėjusiajai. Nustebo, kad vaiko grąžinimo metu, buvo daug žmonių: A. B. mama, patėvis, ji pati. Atvažiavo jis su S., gražino jis L. ir viskas. Praėjus kažkiek laiko iš policijos pareigūnų jis sužinojo, kad jis tąkart spyrė nukentėjusiajai, nors jis ėjo su vaiku apsikabinęs. Kalbėjo apie tai su nukentėjusiąja A. B., klausė, ką ji daro? Nukentėjusioji nėjo ji į kalbas. Kaip sakė, bandoma jį atkirti nuo vaiko. Nelabai suvokia kodėl, močiutė savinasi jo vaiką kaip savo, sakė, kad įkiš jį į kalėjimą, tą ir daro A. B. rankomis. Buvo dar vieną pareiškimą A. B. pareiškusi, kad jis pornografija užsiima, kad vaiko miegančio nuotrauką mamai nusiuntė. Penkis mėnesius nemoka jis alimentų dėl situacijos. Taikos sutartis teismo patvirtinta. Smurto jokio nebuvo, ėjo jis su vaiku laimingas, kam jam to reikėjo. Jie susipyksta, A. B. tuomet skambina savo motinai. Jos motina kviečia policiją, atvyksta ir nieko neranda. Skaitė specialisto išvadą. Įdomiai skamba, gal nikstelėjo grįždama namo koją, jie vienas kito nelietė, nieko nebuvo. Dažnai mėgsta nukentėjusioji filmuoti. Kai L. pasiėmė jis, nukentėjusioji filmavo iki tol, kol jis išėjo į lauką. Matė vaizdo medžiagą, puikiai matosi, kad eina jis su L.. To, jog jis spyrė nukentėjusiajai vaizdo įraše nematyti. Buvo nuvykęs tąkart vaiko pasiimti vienas, šiuo metu vienas nebevažiuoja, ką nors pasiima kartu. Kaltinamąjį aktą jis gavo, susipažinęs. Jo akivaizdoje nesusižalojo nukentėjusioji A. B.. Jam nežinoma, kur A. B. susižalojo, negyvena su ja kartu. Kai ėjo nukentėjusioji A. B. iš paskos, nematė jokių sužalojimų. Mano, kad jis yra sumokėjęs baudą. Kiek atsimena, neturi skolų, baudas sumokėjęs. Jį tenkino taikos sutartis, jeigu pasirašė. A. B. irgi tenkina taikos sutartis, tik jos motinos netenkina. Jie būtų normaliai gyvenę, jeigu ne A. B. mama. Bendravo su A. B., kai vaiko atvažiuodavo paimti. Nieko jam A. B. tąkart, kai grąžino vaiką, neaiškino. Neaiškino dėl pareiškimo. Suprato, kad mamos paliepimu pareiškimą parašė, nieko ji neaiškino. Kitų pykčių nėra, pinigų neskolino vienas kitam. Turtiniai santykiai jų nesieja. Fizinės prievartos jis nėra pavartojąs prieš nukentėjusiąją, tik žodiniai konfliktai tarp jų būdavo.

Įtariamasis M. U. parodė, kad A. B., yra jo sūnaus mama. Nesutinka, nes tiesiog nešė sūnų, girdėjo A. sakant, kad jį filmuoja, jai nespyrė. Nesutinka, nes nespyrė, jai nieko nedarė. Ėjo su sūnumi, fiziškai negalėjo A. įspirti ir net nebuvo motyvo, nes, kaip minėjo, jis nešė sūnų ant rankų. Sutinka, ji pasakė, kad nori įsitinkinti, ar jo automobilyje yra vaikiška kėdutė. Liudytojų nebuvo, kaip minėjo, jis girdėjo, kad A. sakė, kad filmuoja. Prašo šį ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nutraukti, nes jokios nusikalstamos veikos jis nepadarė. (t. 1, b.l. 66-68, 69, 70).

Apklaustas įtariamuoju 2022-08-23 M. U. parodė, kad nepripažįsta savo kaltės. Savo kaltės, kad 2022-08-14, nurodytu pranešime apie įtarimą laiku, nurodytoje vietoje- laiptinėje, jis pastūmė A. B., jis savo kaltės nepripažįsta visiškai. Jam yra nustatytas bendravimo laikas- kas antras savaitgalis su jo su A. bendru vaiku- sūnumi L., gim. (duomenys neskelbtini). Todėl 2022-08-14 apie 10 val. jis atvyko prie (duomenys neskelbtini) namo, kuriame gyvena A. su jų sūnumi. Jis pasibeldė į duris, A. nurodė, kad tuoj aprengs sūnų ir išeis. Koridoriuje pralaukė apie 10 minučių, kur sūnus L. pamatęs jį puolė jam į glėbį. Jis jį pakėlė ir pradėjo eiti link jo automobilio. A. panoro eiti kartu, įsitikinti ar yra vaiko kėdutė. Ir A. eidama visą laiką su savo mobiliu telefonu filmavo. Priėjus prie savo automobilio, jis įsodino sūnų į jo kėdutę ir jie išvažiavo prie ežero. Tai yra jokio fizinio kontakto su A. nebuvo, jos nei pastūmė, nei jai sudavė ar kažko panašaus tikrai nebuvo. Todėl savo kaltės, kad smurtavo prieš A. B., jis nepripažįsta visiškai, nes to nedarė. Sūnų tos pačios dienos vakare, grąžino A., dar ji sugebėjo įžeisti jo sužadėtinę. Sutinka, kad kol vyks ikiteisminis tyrimas jis bet kokias būdais vengs bendravimo ir bet kokio ryšio su A. B., o sūnų paimti jam skirtu laiku jis važiuos su kažkuo. (t. 1, b.l.. 122, 123, 124).

2022-10-04 pateikus įtariamajam klausimą, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas, M. U. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai Apklaustas įtariamuoju M. U. parodė, pasilieka prie savo ankstesnių parodymų, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai. Jam įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą, kur jam inkriminuojama nauja nusikalstama veika- nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra, kad jis nurodytu laiku, nurodytoje vietoje vietoj anksčiau jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos LR BK 140 str. 2d., padarė A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai savo kaltės dėl man inkriminuojamos šios nusikalstamos veikos padarymo, jis nepripažįsta visiškai. Tai yra neprisipažįsta , kad 2022-08-14, nurodytu pranešime apie įtarimą laiku, nurodytoje vietoje-laiptinėje, jis pastūmė A. B., dėl ko kaip suprato jai nuo jos veiksmų pasidarė nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji pasitempė koją. Jam buvo nustatytas bendravimo laikas- kas antras savaitgalis su jo su A. bendru vaiku- sūnumi L., gim. (duomenys neskelbtini). Todėl 2022-08-14 apie 10 val. jis atvyko prie (duomenys neskelbtini) namo, kuriame gyvena A. su jų sūnumi. Jis pasibeldė į duris, A. nurodė, kad tuoj aprengs sūnų ir išeis. Koridoriuje pralaukė apie 10 minučių, kur sūnus L. pamatęs jį puolė jam į glėbį. Jis jį pakėlė ir pradėjo eiti link jo automobilio. A. panoro eiti kartu, įsitikinti ar yra vaiko kėdutė. Ir A. eidama visą laiką su savo mobiliu telefonu filmavo. Priėjus prie savo automobilio, jis įsodino sūnų į jo kėdutę ir jie išvažiavo prie ežero. Tai yra jokio fizinio kontakto su A. nebuvo, jos nei pastūmė, nei jai sudavė ar kažko panašaus tikrai nebuvo. Todėl savo kaltės, kad smurtavo, juo labiau pagal naują jam įteiktą pranešimą apie įtarimą, padarė A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, jis savo kaltės nepripažįsta visiškai, nes to nedarė. Sūnų tos pačios dienos vakare, grąžino A.. Su A. B. nuo 2021 metų pavasario negyveno kartu, nevedė bendro ūkio. Todėl prašo šį ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nutraukti, nes jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, jis nepadarė. (t. 1, b.l. 127, 128, 129).

Apklaustas įtariamuoju 2023-01-24 M. U. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai. Kaip supranta, jam įteikiamas galutinis pranešimas apie įtarimą. Pranešimas apie įtarimą jam aiškus, suprantamas, jam inkriminuojama nusikalstama veika- nesunkus sveikatos sutrikdymas A. B.. Savo kaltės dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis nepripažįsta visiškai, tai yra šmeižtas jo atžvilgiu. Pasilieka prie savo ankstesnių parodymų, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai. Taip, 2022-08-14, nurodytu pranešime apie įtarimą laiku, nurodytoje vietoje jis atvyko pas savo sūnų L. U. (gim. (duomenys neskelbtini)), nes jam buvo nustatytas bendravimo laikas- kas antras savaitgalis su jo ir A. bendru vaiku, sūnumi. Todėl 2022-08-14 apie 10 val. jis atvyko prie (duomenys neskelbtini) namo, kuriame gyvena A. su jų sūnumi. Jis pasibeldė į duris, A. nurodė, kad tuoj aprengs sūnų ir išeis. Koridoriuje įtariamasis pralaukė apie 10 minučių, kur sūnus L., pamatęs jį, puolė jam į glėbį. Jis sūnų pakėlė ir pradėjo eiti link savo automobilio. A. panoro eiti kartu, įsitikinti, ar yra vaiko kėdutė. Ir A. eidama visą laiką su savo mobiliu telefonu filmavo. Priėjus prie savo automobilio, jis įsodino sūnų į jo kėdutę ir jie išvažiavo prie ežero. Jokio fizinio kontakto su A. nebuvo, jos nei pastūmė, nei jai sudavė, ar kažko panašaus tikrai nebuvo. Todėl savo kaltės, kad smurtavo, juo labiau padarė A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, jis savo kaltės nepripažįsta visiškai, nes to nedarė. Sūnų tos pačios dienos vakare grąžino A.. Su A. B. nuo 2021 metų pavasario negyveno kartu, nevedė bendro ūkio. Todėl prašo šį ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nutraukti, nes jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis nepadarė. Pas jį yra lygtinumas, todėl A. kartu su savo mama vis kabinasi prie jo, neleidžia bendrauti su savo sūnumi, vis grasina jį "įkišti į kalėjimą" (t. 1, b.l. 141-142, 143, 144).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. B. parodė, jog M. U. atvažiavo tąkart pasiimti vaiko, nebuvo taikos sutarties, susitardavo, kada vaiką paims. Pradėjo ji filmuoti, nes ne kartą buvo naudojamas prieš ją fizinis smurtas. Taip nutiko ir tąkart. Ji atidarė duris, pasiėmė M. U. vaiką, keikė ją necenzūriniais žodžiais, bandė pakišti koją, spyrė per koją, trenkėsi ji ir nikstelėjo koją. Atsakydama į klausimus parodė, jog tąkart apie 10 val. atvažiavo M. U.. Mano, kad telefonu susitarė dėl jo atvykimo. Santykiai tarp jų buvo išlikę tik dėl vaiko. Ji visuomet būdavo geranoriška. .Smurtas – jų skyrybų priežastis. Ne pirmą kartą smurtavo jis, tai neprognozuojamas žmogus. Nuo 2018 metų M. U. prieš ją smurtavo maždaug penkis kartus. Jai po akimis dėl smurto kelis kartus buvo mėlynės. Iš jo pusės būdavo agresija, smurtas, M. U. naudodavo psichologinį smurtą, grubiai elgdavosi. Ji visuomet jo pagailėdavo, į policiją nesikreipdavo. Negyvena ji kartusu M. U. nuo 2021 m. balandžio. Nutrūko prieš pirmą karantiną jų santykiai. Jos namų laiptinės durų kodą M. U. žinojo. Tąkart ji išleido vaiką ir norėjo įsitikinti dėl kėdutes, nes ne vieną kartą M. U. vežėsi vaiką be kėdutės. Ji ėjo kartu. Jis nešėsi vaiką ant rankos. Pradžioje ėjo ji iš priekio, paskui iš galo. Leidžiantis laiptais M. U. ją keikė, bandė pakišti koją, paskui užtrenkė laiptinės įėjimo duris, bet ji buvo jau tarpduryje. Galiausiai ją išleido. Paėjus į priekį M. U. jai spyrė laiptinėje prie pašto dėžutės. Parardo ji pusiausvyrą. Spyrė M. U. iš dešinės kojos jai į kairės kojos šlaunį. Buvo gana stiprus smūgis. Ji ėjo dešiniau, jis kairiau. Ji prarado pusiausvyrą ir trenkėsi į sieną, bandė atsiremti. Dešine ranka trenkėsi į sieną. Ji koją nikstelėjo. Kitą, kur nepataikė. Vis tiek ji ėjo toliau, nejautė skausmo, adrenalinas gal buvo sukilęs. Jokios reakcijos iš jo nebuvo. Ji filmavo, nes buvo visko galima tikėtis iš M. U.. Filmavo ji nuo buto. Vaikas buvo ant jo rankų, kai jai spyrė. Juos palydėjo iki mašinos. Po to ji grįžo namo, verkė. Jos motina pranešė apie įvykį policijai. Po to važiavo ji į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jai policijos pareigūnai sakė važiuoti tiesiai į ligoninę. Ji iš karto važiavo. Seselė ją apžiūrėjo. Vaistų, kuriuos davė, neprisimena. Po to ją nusiuntė ekspertams tirti. Buvo kojoje prie čiurnos, kulniuko iškilęs gumbas. Kraujosruva buvo. Mano, jog seselė matė jos kojoje patinimą. Gydytojas apžiūrėjo ligoninėje. Tada išsiuntė toliau į teismo ekspertizę. Buvo kojoje patinimas, dėl to nieko nedarė. Jai atrodo, kitą dieną vyko ji į ekspertizės įstaigą, apžiūrėjo ekspertas Ovidijus. Šlubavo ji, sunkiai vaikščiojo, negalėjo mėnesį jogos pratimų daryti. Gumbas buvo, keitė spalvas, buvo kiaušinio dydžio. Kreipėsi į (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną po ekspertizės. Apžiūrėjo koją echoskopu ir nustatė, jog jai dalinis raiščio plyšimas. Išrašė jai kažkokius vaistus. Palaiko savo civilinį ieškinį, Jos ieškinį sudaro 500 Eur neturtinė žala. Ėjo ji pas gydytojus, lankėsi pas psichologus, prarado pasitikėjimą, gėrė vaistus. Ir dabar lankosi po įvykio. Sutriko jos miegas, atsirado nepasitikėjimas savimi, jautėsi ji blogai. Šis smurto atvejis buvo didžiausias. M. U. buvo pasirodęs jos darbovietėje gruodžio mėnesį po įvykio. Atėjo, užlindo už prekystalio, grasino antstoliu, išgąsdino klientus. Tuo metu darbe M. U. nenaudojo smurto. Taikos sutartis pasirašyta 2022 metų spalio mėn. po įvykio. Nebuvo mokama niekada sistemingai alimentai. Būna vieną mėnesį sumoka M. U., kitą mėnesį ne, visada reikėdavo prašyti. Taikos sutarties sąlygos ją tenkino. Šiuo metu neturi sąlygų bendrauti su vaiku. Sudarys sąlygas matytis su vaiku M. U.. Skundą rašė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl pornografijos. Ji kreipėsi į antstolį dėl skolos po taikos sutarties. Stengėsi pasirinkti draugiškas sąlygas, kurios tenkintų juos abu. M. U. neprognozuojamas, niekada nežino ji, ko galima tikėtis iš jo. (duomenys neskelbtini) gyveno pirmą kartą su juo tris mėnesius 2020 m., prieš karantiną išvyko. Atvyko jos mama, įvyko konfliktas ir ji išvyko. .Prieš karantiną buvo, gal 2021 metai. Tarp M. U. ir jos mamos įvyko konfliktas, sutvarkė namus atvykusi ir padėjo peilius ne į tą vietą ir kilo konfliktas. Nebūdavo konfliktų, nes nebūdavo kartu su jais mama. Įtempti buvo iš jo pusės santykiai, nes mama palaikė ją, neleisdavo jos skriausti ir žeminti. (duomenys neskelbtini) nesikreipė ji į policiją, bet kaimynai yra iškvietę policiją M. U. (duomenys neskelbtini) mieste. Ranką medikai apžiūrėjo, bet buvo tik nubrozdinimas. Jei M. U. jos atsiprašytų, ji neatsiimtų civilinio ieškinio. Ji M. U. atleidusi, nelaiko jokio pykčio. Buvo pasakiusi, kad neturi pretenzijų, bet tai buvo dėl manipuliacijų dėl vaiko. Gražus bendravimas iš jo pusės, pažadai, kad gerbs ją vaiko akivaizdoje, kad atsiimtų ji parodymus. Vaikas buvo pas psichologą. Mamai ji siuntė nuotraukas su mėlyne po akimis. Mama kvietė policiją iš savo telefono. Nemano, kad būtų gyvenusi su kaltinamuoju. Sunku pasakyti tikslų laiką, jie kartu gyvendavo, skirdavosi, sugrįždavo ir vėl išsikraustydavo ji. Santykiai negrįžtami šiuo metu. M. U. (duomenys neskelbtini) mokėjo už viską. Kiek žino, jis dirbo nelegaliai. Kiek žino, M. U. prekiavo vogtais daiktais ir juvelyrika. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), gyveno pas ją. (duomenys neskelbtini) kai gyveno, prekiavo M. U. kokainu, narkotikais, nedirbo. Žino, jog jis vartojo narkotikus. S. J., buvusi jo draugė jai apie tai pasakojo. Tuo metu užsienyje neturėjo ji finansinių galimybių pragyventi. Visada ji palaikė mandagius santykius su jo tėvais. Yra pasakojusi savo tėčiui, po įvykių apie tą situaciją. Nuo pat pradžių tėtis sakė nebūti su M. U.. Tėtis (duomenys neskelbtini) gyvena, kitame bute. Tąkart ji buvo apsuirengusi su naminiais drabužiais, šlepetėmis. Buvo šortai, maikutė, galbūt džemperis. Ties pašto dėžutėms įspyrė jai M. U.. Ten koridorius buvo: 1,5 m. pločio gal. Atstumas tarp jų, kai M. U. jai spyrė, buvo pusę metro. Spyrė iš bato: aukščiau 10 cm., virš kelio nugaros, virš pakinklio. Kraujosruva buvo prie čiurnos. Ant šlaunies nebuvo kraujosruvos, buvo ant tos kojos, kurią nikstelėjo. Patyrė smūgį į kairę koją. Stovėjo ji ant žemės. Ji ėjo ir M. U. jai spyrė, ji trenkėsi į sieną ir nikstelėjo koją. Nikstelėjo koją į išorinę pusę. Einant spyrė. Laiptinėje yra grublėtas sienos paviršius. Atsirėmė ji nuo riešo iki dilbio. Matėsi ant dilbio, buvo jai stresinė situacija. Iki sienos buvo gal apie pusmetrį. Nebuvo ji nugriuvusi įvykio metu. Skausmą kojoje pajuto valandos bėgyje, kai nuslūgo emocijos, eidama jautė, bet adrenalino buvo. Tiksliai neatsakys, kada pajuto skausmą. Emocinį skausmą tikrai jautė, kai mamai skambino. Iš rankos bėgo kraujas, turėjo pagrindą skambinti mamai. Buvo ranka nubrozdinta. Mamai skambino grįžusi kelių minučių bėgyje. Mamai nupasakojo situaciją. Pasakojo, kada atėjo M. U., negalėjo ji nustoti verkti. Pasakė, kad jį filmavo, įspėjo, kad jį filmuoja, kad jai spyrė. Nepamena, ar sakė, kad skauda. Mamai užtenka, kad vaikas verkia. Mama įkalbinėjo skambinti policijai. Ji pasakojo bendrą situaciją. Nepamena, ar sakė mamai, kad bėga kraujas. Mamai sakė, kad patinusi koja prie kulniuko, sakė, kad spyrė jai. Sakė, kad prieš ją buvo panaudotas smurtas. Neprisimena, kada atvyko policija. Jai vaiką M. U. gražino į pavakarį. Nieko nesakė, kai atvyko. Susitiko aikštelėje, buvo jos mama, mamos vyras, jos draugas. Jos mamos šeima sudaryta iš jos vyro. Išsiskyrę jos tėvai. Jos, A. B., tėvo nebuvo tuo metu. Jie palaiko ryšį. Jos parodymai keitėsi, kadangi M. U. spaudimą darė pas tyrėją, sufleravo, ką jai sakyti pas tyrėją, bet nepilnai pakeitė ji poziciją. Sakė, kad galimai galėjo netyčia spirti. Nuo spyrio, galimai netyčia, bet tie parodymai buvo keisti dėl taikos sutarties. Spalio mėnesį buvo taikos sutartis. Abejose rankose laikė įvykio metu ji telefoną, keitė rankas. Nepamena spyrio metu, kurioje rankoje laikė ji telefoną. Nežino, kada mama skambino. Ją mama įkalbinėjo, nes nenorėjo skambinti ji, A. B. policijai. Ji verkė. Mama atvažiavo ir įkalbinėjo važiuoti į ligoninę. Pagalbos centro darbuotojai mamai pasakė važiuoti į ligoninę. Važiavo kelių valandų bėgyje. Kalbėjo ji, A. B., su pareigūnais po ekspertizės. Pakvietė ją atvykti. Pareiškimą rašė ji. Filmuotą medžiagą nusiuntė tyrėjai. Turbūt vaizdo medžiagą rodė mamai greičiausiai tą pačią dieną. Pagal video medžiagą matyti įvykio laikas. Greičiausiai pokalbio metu nusiuntė motinai vaizdo įrašą, nepamena, kaip kas nutiko. Pagarsinus pranešimą policijai - 1 t., 12 b. l., parodė, jog buvo apklausta policijoje (duomenys neskelbtini). Galbūt viena atvažiavusi ar su mama buvo, neprisimena. D. J. - jos mamos sutuoktinis. Mama sutuoktiniui pasakojo turbūt apie įvykį. Nepamena, kada savo tėčiui ji papasakojo apie įvykį, galbūt tą pačią dieną. Tėtis kasdien užeidavo pas ją į namus, nes katei kraiką keisdavo. Tąkart tarp 16-18 valandos gražino M. U. vaiką. Paprašė saviškių būti šalia, kai vaiką jai M. U. gražino. Ji buvo nuvykusi į policijos nuoovadą. Nepamena, kada įvykio vietą apžiūrėjo. Nepamena, ar iš nuovados į (duomenys neskelbtini) ligoninę važiavo ar po ligoninės į policiją. Šiek tiek pažįsta ji G. U., jis M. krikšto sūnus. Įvykio metu trenkėsi ji į sieną su ranka. Trenkėsi viršutine rankos dalimi. Nukentėjo daugiausiai jos ranka. Įvykio metu petimi nesiekė peties. Pagarsinus medicininį dokumentą (t. 1, b.l. 52), parodė, jog tyrėjas ir motina patarė jai vykti į ligoninę. Ją nuvežė buvęs draugas. Jam nepasakojo situacijos. Pakomentavo vaizdo įrašą, jog spyris įvyko tarp kolonų, ties vaizdo įrašo 48 ar 49 s. Ji keitė rankas ir ji negriuvo.

Apklausta tyrimo metu 2022-08-14 nukentėjusioji A. B. parodė, kad ji gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su savo mažamečiu sūnumi L. U. (gim. (duomenys neskelbtini)). Šiuo metu tarp jos ir buvusio sugyventinio, vaiko tėvo M. U. vyksta teismo procesai dėl vaiko globos ir lankymo nustatymo. Teismas yra pritaikęs laikinas apsaugos priemones ir nustatė vaiko lankymo grafiką. Kai tik M. U. atvyksta pasiimti vaiko pagal grafiką, dažniausiai kyla konfliktai, dažniausiai tai būna žodiniai konfliktai, tačiau buvo ir smurto. Dėl patirto smurto ji buvo kvietųsi policiją, tačiau pareiškimo nė karto nerašė. 2022-08-14 apie 10.00 val. pas ją į namus atvažiavo M. U. pasiimti vaiko pagal numatytą grafiką. Kadangi paskutinį kartą M. U. vaiką vežė sau ant kelių, be specialios vaiko kėdutės, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus bei keldamas pavojų jų mažamečio vaiko saugumui, todėl ji suruošusi vaiką ėjo kartu su jais iki M. U. automobilio, kad įsitikinti, ar šį kartą jis viską padarys saugiai. M. U. vaiką paėmė ant rankų ir laiptais leidosi žemyn. Ji ėjo su jais ir įsijungė mobiliojo ryšio telefone vaizdo įrašymo programą. Apie daromą įrašą ji informavo M. U., tačiau jis nekreipdamas jokio dėmesio pradėjo ją įžeidinėti mažamečio sūnaus akivaizdoje, rusiškais necenzūriniais žodžiais. Ji jo paprašė nesikeikti, tačiau jis į jos prašymus nereagavo. Kai priėjo laiptinės įėjimo duris, M. U. dešine koja spyrė jai į kairės kojos šlaunį, ji pajuto didelį fizinį skausmą ir, neišlaikiusi lygsvaros, dešine ranka trenkėsi į mūrinę sieną, dėl ko susimušė ranką bei nikstelėjo dešinę koją, dėl ko vėl pajuto fizinį skausmą. Tada M. U. užrėmė koja įėjimo duris ir neleido jai išeiti, tačiau duris paleido ir ji nuėjo kartu su jais link M. U. automobilio "MBW i3", baltos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). M. U. sūnų L. pasodino į tam skirtą kėdutę, prisegė saugos diržais ir išvažiavo. Kiek žino, jie išvažiavo prie ežero, tačiau tiksliau jų buvimo vietos nežino. Ji taip pat nežino, kur gyvena M. U., tokios informacijos jis jai nesuteikė. Žino tik tiek, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir ją pripažinti nukentėjusiąja. Daugiau dėl šio įvykio nieko konkretaus paaiškinti negali.B. l. 26, 27, 28

Apklausta tyrimo metu 2022-10-06 nukentėjusioji A. B. parodė, kad ji savo buvusiam sugyventiniui, jų bendro sūnaus tėvui M. U. dėl jo prieš ją 2022-08-14, apie 10.10 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje įvykdyto fizinio veiksmo, kojos įspyrimo jai į jos kairę šlaunį, dėl ko ji prarado lygsvarą ir dešine ranka atsitrenkė į sieną bei nikstelėjo dešinę koją, civilinio ieškinio nereiškia, jam pretenzijų neturi. Ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi į traumatologus, nes jai labai skaudėjo dešinės kojos čiurną, kur jai buvo nustatytas raiščio dalinis plyšimas. Todėl supranta, kad galimai jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. M. U. spiria jai būtent tuo metu, kai ji sureaguoja ir pasako jam "va ką jis daro vaiką nešdamas", jis tuo metu buvo paėmęs jų sūnų ant rankų ir ėjo koridoriumi link išėjimo. Tas vaizdo įrašas yra pateiktas tyrimui. Todėl jos pozicija kaip nukentėjusiosios šiame ikiteisminiame tyrime būtų ta, kad M. U. ji, kaip minėjo, civilinio ieškinio nereikš, jam atleidžia, atleido. Pretenzijų neturi (t. 1, b.l. 59, 60, 61).

Apklausta tyrimo metu 2022-12-30 nukentėjusioji A. B. parodė, jog norinti galutinai ir papildomai pasakyti, kad M. U. šiame ikiteisminiame tyrime jai darė ir iki šiol daro psichologinį spaudimą. Būtent prieš akistatą, jis jos prašė, kad ji atsiimtų parodymus, mainais į taikos sutarimą, nes minėjo, kad jam yra teismo procesas, kur jį gali nuteisti. Todėl nori galutinai pareikšti, kad M. U. veiksmas, o būtent jos pastūmimas 2022 m. rugpjūčio 14 d., apie 10.10 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje buvo tyčinis, tai jai atrodo ir akivaizdžiai matosi pateiktame vaizdo įraše, nes dar net sūnus, kurį M. U. laiko ant rankų, žiūri žemyn ir susigūžia. Jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai, kad M. U. nerimsta, vis ieško priekabių rodo ir tas faktas, kad 2022-12-14, apie 16.30 val., M. U. atėjo į jos darbovietę "D", viešoje vietoje sukėlė skandalą, agresyviai elgėsi su ja, baugino ir grasino jai, (ji) labai išsigando, išsigando ir buvę klientai. Situacijoje dalyvavo kolegė Ž. K.. Šio įvykio vaizdo įrašą persiųs elektroniniu būdu tyrėjui. Dėl šio įvykio buvo parašiusi pareiškimą, dėl sunkesnės kardomosios priemonės skyrimo M. U.. Yra informuota, kad šiame tyrime yra likusi galiojanti M. U. paskirta kardomoji priemonė- rašyttinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais, draudimais, tarp kurių ir bet kokio ryšio, kontakto ieškojimas su ja. Šiame ikiteisminiame tyrime M. U. ji reikš civilinį ieškinį, kuri pateiks artimiausiu metu (t. 1, b.l. 72-73, 74, 75).

Teisiamajame posėdyje specialistas Ovidijus Petkelis paaiškino, jog jis įtrauktas į ekspertų sąrašą. Dvi specialisto išvadas davęs šioje byloje. Patvirtino savo galutinę specialisto išvadą. Iki šio momento papildomų duomenų apie nukentėjusiajai padarytą sveikatos sutrikdymą nėra gavęs. Dėl to, koks sužalojimo buvo konstatuotas nukentėjusiosios kojoje, nukentėjusiajai buvo nustatyta poodinė kraujosruva dešinio dilbio srityje ir dešinės čiurnos sąnario priekinio šokikaulio – šeivikaulio raiščio dalinis plyšimas. Čia yra čiurnos sąnarys, čiurnos sąnario išorinė dalis, čia čiuopiasi kauliukas šeivikaulio apatinis galas ir jis formuoja čiurnos sąnario išorę ir nuo šio kauliuko žemyn ir šiek tiek į priekį, link šokikaulio eina raištis, jungiantis tuos du kaulus, būtent to raiščio plyšimas ir buvo nustatytas nukentėjusiajai. Mechanizmas – dažniausiai vyksta, kaip ir išvadoje mini, dėl sąnario pertempimo, dažniausiai kai pėda yra neteisingai pastatoma, išorinė pėdos dalis ir visu kūno svoriu remiamasi, sąnarys pertempiamas ir plyšta. Iš medicininių duomenų, kurie jam buvo pateikti, nebuvo duomenų, kad nukentėjusioji kada nors anksčiau iki įvykio būtų patyrusi tos kojos ir tos vietos sužalojimus. Nukentėjusiąją jis pats apžiūrėjo. Dėl to, ar užfiksuota jo specialisto išvadoje, ką nukentėjusioji paaiškino, kokiomis aplinkybėmis patyrė sužalojimą - pirminėje išvadoje, kurią buvo jis pateikęs, 2022-08-18 nukentėjusioji kreipėsi su policijos užduotimi atlikti objektų tyrimą. Ji atėjo iš anksto užregistruotu laiku, ji buvo apžiūrėta. Kartu atsinešė ir medicininius dokumentus po įvykio, kai kreipėsi į RVUL ir tie medicininiai dokumentai buvo nurašyti ir apžiūros duomenys buvo surašyti išvadoje. Taip pat jie visada trumpai paklausia nukentėjusiojo prieš apžiūrą, kad jis savais žodžiais paaiškintų įvykio glaustas aplinkybes. Nukentėjusioji papildomai paaiškino, kad buvo jai spirta į kairę šlaunį, po ko prarado pusiausvyrą, dešine ranka atsitrenkė į sieną ir nikstelėjo dešinį čiurnos sąnarį. Be sąmonės nebuvo, med. pagalbos kreipėsi į VšĮ RVUL, kur buvo apžiūrėta ir po apžiūros išleista į namus. Dabar skundžiasi sumuštų vietų skausmais. Jo specialisto išvada neparemta nukentėjusiosios paaiškinimu, bet jos pasakytos aplinkybės vėliau nustatytam raiščio plyšimui neprieštarauja, tokiomis aplinkybėmis, toks sužalojimas galėjo būti padarytas, kaip įvardijo, nikstelėjus dešinį čiurnos sąnarį. Nukentėjusioji pas juos atvyko po 4 parų po įvykio, nes įvykis kaip užduotyje nurodyta rugpjūčio 14 d. apie 10.10 val. nutiko ir pas juos apžiūra pradėta rugpjūčio 18 d. 10.40 val. Čiurnoje esantis sužalojimas galėjo būti padarytas prieš 4 paras. Dešiniame dilbyje poodinė kraujosruva, pagal atsiradimo laiką galėjo būti irgi padaryta tuo pačiu laiku kaip ir čiurnos sužeidimas, pagal jos morfologinę išraišką, kaip ji atrodė apžiūros metu, ji galėjo būti padaryta rugpjūčio 14 d. Nubrozdinimo nei apžiūros metu, nei pas save išvadose nėra paminėta. Be abejo, jeigu būtų dilbio srityje buvęs nubrozdinimas, būtų tai fiksavę išvadoje. Jeigu nubrozdinimas būtų nežymus, gal ir gali jis nepastebėti. Tačiau kruopščiai atlieka apžiūras. Viską fiksuoja, ką mato. Nebuvo nustatytas šiuo atveju nubrozdinimas. Dėl to, kad nurodė jis, jog nukentėjusiajai kraujosruva pagal morfologinę išvaizdą galėjo būti padaryta nurodytu laiku ir ką reiškia morfologinė išvaizda – tai būtent spalvinė pačios kraujosruvos išraiška, kaip nurodo tiriamojoje dalyje, ji blyškiai violetinė, gelsvėjančiais pakraščiais poodinė kraujosruva dešinio dilbio nugariniame paviršiuje, tokios kraujosruvos, jų maždaug laikas būna, padarytos prieš 3-7 paras laiko iki apžiūros. Galėjo būti ir prieš 7 paras padaryta, valandų ir minučių tikslumu negali nustatyti. Vieną kartą apžiūrėjo nukentėjusiąją. Pagal formą kraujosruvos, ji neatspindi kieto buko daikto paviršiaus. Nesvarbu, jeigu žmogus pvz., praranda pusiausvyrą jis jau pradeda griūti, pats veiksmas. Atsirėmimas, pvz., atsirėmė į stalą [rodo]. Galėjo dėl tokio parodyto veiksmo nukentėjusiajai atsirasti tokia kraujosruva kokią rado. Dėl to kokioje turi būti kūnas padėtyje, tuo atveju kai lygios grindys, kad sukluptų, koks mechanizmas – čia ne teismo medicininis klausimas. Menamus dalykus, kokia turi būti, kaip spirti, tokių dalykų teismo medikai nenagrinėja, net metodikų tokių neturi. Dėl nurodytos morfologinės būsenos, spalvos, kokia metodika remiasi, kad spalva leidžia daryti išvadą dėl sužalojimo laiko - vadovaujasi teismo medicinos literatūra, pagal kurią tiek studentai medikai yra ruošiami, teismo medicinos rezidentai, tiek patys ekspertai savo darbe vadovaujasi. Nuo žmogaus priklauso, po kiek laiko jis pajunta skausmą po raiščio plyšimo. Pačio plyšimo metu jau jaučiamas skausmas, vėliau individualu. Vienam gali skaudėti, kitas gali tiesiog jausti kažkokį tempimo jausmą, kitas išvis nekreips dėmesio ir sakys, jog jam neskauda, tai yra labai subjektyvu, todėl atsakyti į tokį klausimą negali. Turėtų būti pajuntamas skausmas raiščių plyšimo metu. Jam pačiam neteko būti įvykio vietoje. Nematė, koks yra paviršius, kokia siena ir atstumo įvykio vietoje nematė, kadangi nebuvo. Teismo medicinoje sužalojimų padarymo jėga nenustatinėjama. Neatsimena, ar nukentėjusioji rodė, į kurią kojos vietą buvo spirta. Toks kojos nikstelėjimas galimas ir be smūgio į kitą koją. Buvo fiksuota, kad nukentėjusioji po įvykio kreipėsi į RVUL. Pirmoje specialisto išvadoje nebuvo paminėtas kojos sužalojimas todėl, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose objektyvių sužalojimų išvis nebuvo nustatyta. Buvo diagnozė – kitų ir nepatikslintų pėdos dalių sumušimas, dešinės pėdos sumušimas ir kitų nepatikslintų dilbio dalių sumušimas, dešinio dilbio sumušimas. Tačiau aprašomojoje dalyje - pacientė vaikšto nešlubuodama, skausminga palpuojant dešinės pėdos nugariniame paviršiuje, stebimas nežymus patinimas, poodinės kraujosruvos nestebima, judesiai per pėdos ir čiurnos sąnarius laisvi, neskausmingi, inervacijos kraujotakos sutrikimo požymių galūnėje nestebima, skausminga palpuojant dešinio dilbio trečdalyje, saikingas patinimas, poodinės kraujosruvos patologinio judrumo nestebima, judesiai per rankos sąnarius laisvi, neskausmingi, pilnos jėgos, inervacijos kraujotakos sutikrinimo požymių galūnėse nestebima. Šiuo metu indikacijų rentgenologiniam tyrimui nestebima. Ką tai reiškia – daktaras, galima sakyti, „iš lempos“ parašo diagnozę, nepagrįsdamas objektyviais sužalojimams būdingais požymiais diagnozę, tai yra kraujosruvos, nubrozdinimai, raiščių plyšimai, raumenų plyšimai, žaizdos, lūžiai, tai yra objektyvus sužalojimų požymiai, pagal medicininius dokumentus jokių objektyvių požymių nėra, apžiūros metu, ką mato, tik vieną poodinę kraujosruvą, kai pacientė skundžiasi dešinės čiurnos sąnario skausmu, bet apžiūrint išoriškai jokių sužalojimų nėra, tai kuom remiantis jis gali teigti, kad jai yra sužalotas dešinys čiurnos sąnarys. Įrašai (duomenys neskelbtini) ligoninėje daryti 2022 m. rugpjūčio 14 d. Jis apžiūrėjo nukentėjusiąją rugpjūčio 18 d. 2022-08-14 kuomet nukentėjusioji kreipėsi į medikus, ligoninę, objektyvių pagrįstų sužalojimų nebuvo nustatyta. 18 d. čiurnoje sutinimo nematė. 25 d. papildomos apžiūros nedarė. Kai 25 d. pagal papildomai gautą užduotį buvo papildomai pateiktas ambulatorinio apsilankymo aprašymas iš UAB „O“, kaip supranta tai privati klinika, kur nukentėjusiąją apžiūrėjo gydytojas, atliko dešinės čiurnos sąnario echoskopiją ir nustatė, būtent to raiščio plyšimą, kurį jis jau mini savo antroje išvadoje, nes tai jau yra objektyvus tyrimo metodas, nustatomas objektyvus sužalojimas ir jis yra, todėl yra įtraukiamas į specialisto išvadą ir yra vertinamas kaip sužalojimas. Tokioms traumoms gali būti, kad nei sužalojimo dieną, nei keturias dienas po sužalojimo nėra patinimo, kai plyšta raištis, plyšta ir smukios kraujagyslės, priklausomai kiek jų plyšo, kokio kalibro, išsilieja kraujas, kiek jo išsilieja ir kur daugiau pasiduoda, arčiau odos, jeigu arčiau odos, tada persišviečia ir matosi kraujosruva, jeigu giliau į sąnarį, sąnarinius tarpus, tada nesimato kraujosruvos. Gali būti, kad įvyko plyšimas ir visą gijimo laikotarpį taip kraujosruva ir neišryškės. Dėl to, ar tokia trauma apriboja judėjimą, ar pradeda šlubuoti - žmogus juda skausmo ribose, jis vaikšto ir bando pėdą statyti taip, kad kuo mažiau skaudėtų. Jeigu vaikšto ir nešlubuoja, gali būti, kad skauda, bet tiesiog žmogus ignoruoja.

VTMT Vilniaus skyriaus specialisto Ovidijaus Petkelio specialisto 2022-08-18 išvadoje Nr. G 2591/2022(01) nurodyta: 1. A. B. nustatyta poodinė kraujosruva dešinio dilbio srityje, padaryta minėtą kūno sritį paveikus kietu buku daiktu ar plokštuma, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022-08-14). 2. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Patiriant nustatytą sužalojimą nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Nustatytas sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 4. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu į nurodytą kūno sritį, tiek ir pačiai nukentėjusiajai griūnant bei minėtą kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar plokštumą. 4. Nustatytas sužalojimas neatspindi nukentėjusiosios kūno pozos sužalojimo jai padarymo metu (t. 1, b. l. 37-38).

VTMT Vilniaus skyriaus specialisto Ovidijaus Petkelio specialisto 2022-08-25 išvadoje Nr. pG 2683/2022(01) nurodyta: 1. A. B. nustatyta poodinė kraujosruva dešinio dilbio srityje, padaryta minėtą kūno sritį paveikus kietu buku daiktu ar plokštuma, dešinės čiurnos sąnario priekinio šokikaulinio šeivikaulio raiščio dalinis plyšimas, susiformavęs dėl dešinės čiurnos išorinės dalies pertempimo, pėdai staigiai nukrypus į vidinę pusę, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VŠĮ RVUL priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, tai yra iki 2022-08-14, 14.59 val. 2. Nustatyti ir išvados 1-me punkte išvardinti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės čiurnos sąnario priekinio šokikaulinio šeivikaulio raiščio dalinio plyšimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant atskirai poodinė kraujosruva dešinio dilbio srityje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o dešinės čiurnos sąnario priekinio šokikaulinio šeivikaulio raiščio dalinis plyšimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Nustatyti ir išvados 1-me punkte išvardinti sužalojiami padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojiami galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 4. Nustatyta poodinė kraujosruva dešinio dilbio srityje galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgį nukentėjusiajai kietu buku daiktu į nurodytą sritį, tiek ir pačiai nukentėjusiajai griūnant ir minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar plokštumą. Nustatytas dešinės čiurnos sąnario priekinio šokikaulinio šeivikaulio raiščio dalinis plyšimas nėra būdingas jį padarant suduodant smūgį kietu buku daiktu į nurodytą kūno sritį, o labiau būdingas jam susiformuojant dėl dešinės čiurnos išorinės dalies pertempimo pėdai staigiai nukrypus į vidinę pusę. 5. Nustatyti sužalojimai neatspindi nukentėjusiosios kūno pozos sužalojimų jai padarymo metu (t. 1, b.l. 45-47).

Teisiamajame posėdyje liudytojas D. J. parodė, jog jo žmona yra D. B. J., ji yra nukentėjusiosios mama. Nukentėjusioji A. B. kreipėsi į policiją dėl kaltinamojo M. U. jai padaryto sužalojimo - sutrenkimo. Jis matė sužalojimą. Kojos sutrenkimą matė. Matėsi nukentėjusiosios kojos ištinimas. Pakankamai didelis kojos ištinimas A. B. buvo. Jis sportu „karatė“ užsiima daug metų, tų patinimų matęs. Patinimas nebuvo kumščio dydžio, centimetrais nematavo, bet akivaizdžiai matėsi, kad tai sutrenkimas, kuris padarytas ką tik. Jis atpažįsta sutrenkimus, nes yra sportinių kovų meistras. Sutrenkime nebuvo kraujosruvų tuo metu kai jis žiūrėjo, net nepamena tiksliai dabar, nes tai buvo seniai. Kojoje buvo sutrenkimas, nepamena tiksliai, kuri kojos vieta. Neprisimena, kuri koja buvo sutrennkta nukentėjusiajai. Parodė paprasčiausiai ji, kas įvyko. Jam žmona parodė pirmiausiai video, iš video jis suprato, kad tai faktas, kad bus kažkas. Paskui atvažiavęs pamatė, kad tikrai yra faktas. Sutrenkimą parodė nukentėjusioji tą pačią dieną, ne pilnas pusdienis prabėgo, nes jis dirbo iš karto atvažiuoti negalėjo, tai buvo po 5 valandų. Tuo metu nukentėjusioji jautėsi blogai, traumuotas žmogus, sugniuždyta psichologiškai. Kai vyras pakelia ranką prieš moterį, tai pirmiausiai yra psichologinis traumatizmas ir plius fizinė trauma, mergaitė traumuota. Nukentėjusioji pasakojo, kad norėjo eiti patikrinti, ar vaikas turi sėdynę mašinoje ir užsiliepsnojo tėvo atsakas laiptinėje, ir įvyko jos apspardymas. Dėl to, ar po įvykio su kaltinamuoju teko bendrauti – jis su juo apskritai nebendrauja, tik matė jį atiduodant vaiką, tą vakarą. Su kaltinamuoju kalbėtis apie šį įvykį neteko. Dėl to, ką pasakojo nukentėjusioji, kaip ją spardė - yra vaizdo įrašas. Jis matė vaizdo įrašą, jam nieko aiškinti, kaip spardė, nereikėjo. Nukentėjusioji jam papasakojo, kad ji norėjo patikrinti, ar L. turi mašinoje kėdutę, įsiliepsnojo kova, ji buvo apspardyta, video įrodo faktą. Nesakė jam nukentėjusioji, kiek kartų spyrė jai, nes ji buvo šoko būsenoje. Dėl to, ar po 5 valandų dar buvo šoko būsenoje - jam pasirodė, kad žmogus yra traumuotas, šoko būsenoje, sunerimęs, verkiantis, negalintis patikėti, kodėl buvo spardomas, jam taip atrodė žmonos dukra. Apart patinimo kojoje nukentėjusioji rodė apibrozdinimus. Neprisimena, kurioje kūno vietoje - ant tos pačios kojos. Neprisimena, ar buvo kraujosruvų.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. Č. parodė, jog nukentėjusioji jo dukra, o su M. U. bendrauja daugiau kaip aštuonerius metus. Bendrauja su dukra kasdien. Daug tų įvykių visokių buvo nutikę. Dėl situacijos 2022-08-14, ką dukra pasakojo, tą pasakojo, bet jis labai nesureikšmino tų dalykų. Dukra papasakojo, kad nesutarimai kažkokie yra. O jis ir su dukra, ir su M. U. bendrauja. Jis yra kaip tarpininkas, kad jie kiek galima daugiau bendrautų, nes yra vaikas. Stengiasi bendrauti, stengiasi būti tolerantiškas. Papasakojo, kodėl dukra yra nukentėjusioji, o M. U. kaltinamasis. Jis nelabai atkreipė dėmesį, žmonės suaugę, pas jį dukra nei mušta, nei stumta užaugo, tai gal taip ir sureagavo, jis neakcentavo. Dėl to, ar dukra yra sakiusi, kad M. U. naudojo smurtą prieš ją - pasakodavo taip, bet jis patvirtinti negali, nes nematė pats smurto. Sužalojimą parodė dukra. Parodė kažkokius sumušimus. Paties atvejo jis nematė. Dėl to kokią vietą rodė – ten būdavo daug. 2022 m. galėjo rodyti, jis tikrai neakcentuoja, mato, kad žmogus vaikšto, eina. Dėl to, kad jeigu būtų dukra užakcentavus, kad ją fiziškai sužalojo M. U., ar jis prisimintų tokį atvejį – tokio kaip sumušimo, jis nemano, kad M. U. paimtų ir daužytų, gal ten kokie atsitiktinumai gali būti, gal atsitrenkė vienas į kitą, negali akcentuoti, ko nematė gyvenime, niekada negali patvirtinti. Jis niekada nepatvirtins to, ko nematė savo akimis. Tarp jo ir sutuoktinės gyvenant ankstesnėje santuokoje nebuvo įvykių, susijusių su smurtu. Galima tikėti dukros žodžiais, ką pasakoja, tą pasakoja. Tiki ja, kiekvieną dieną bendrauja, paslapčių neturi, bet negali patvirtinti to, ko nematė. Dukra su U. gyveno (duomenys neskelbtini). Skambindavo per Skype, bendraudavo kiekvieną dieną ir M. U. parodydavo per telefoną, matėsi, kad bendravo, šeimą kūrė.

Iš 2022-08-14 protokolo-pareiškimo matyti, jog A. B. pareiškė, kad 2022-08-14, apie 10.10 val., namo laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis M. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) mažamečio vaiko akivaizdoje dešine koja spyrė jai į kairės kojos šlaunį, ko pasėkoje ji praradusi pusiausvyrą dešine ranka trenkėsi į mūrinę sieną, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Rezoliucijų lapai dėl ikiteisminio tyrimo. 2022-08-14 policijos pareigūnas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. (t. 1, b.l. 1, 2-3, 4-5, 6).

Iš Policijos ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad apie 2022-08-14 įvykį tą pačią dieną apie 10.30 val. telefonu pranešė D. B. J. (nukentėjusiosios motina) (t. 1, b.l. 12-16).

Iš 2022-08-14 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta daugiabučio namo laiptinė. Fotografuota (t. 1, b.l. 17, 18-21).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo veiksmo atlikimo eigoje nurodyta, kad nukentėjusioji A. B. savanoriškai pateikė USB laikmeną, kurioje nurodo, kad yra užfiksuotas 2022-08-14 dienos 10.12 val. darytas vaizdo- garso įrašas, kuriame yra duomenys, kad ji nukentėjo nuo bendro jų vaiko tėvo M. U., kuris smurto prieš ją metu mažametį laiko savo rankose. Priedas: popierinis: vaizdo įrašo nuotrauka, kurioje matyti laikas ir data 2022-08-14, 10.12; E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas. (t. 1, b.l. 48, 49, 50, 51, 52).

Iš daiktų apžiūros 2022-12-09 protokolo matyti, jog apžiūros objektai: 1. Vaizdo įrašo nuotrauka, kurioje matyti laikas ir data- 2022-08-14, 10.12, 2022-08-16, Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas. 2. E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas, 2022-08-16, Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas. 3. USB laikmena, 2022-08-16, Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas. Pirmas apžiūrimas objektas- vaizdo įrašo nuotrauka, kurioje matyti laikas ir data, matoma laiptinės, laiptų-turėklų vaizdas, Kairiame kampe- 14:09, per vidurį (duomenys neskelbtini), po apačia Sunday 10:12, dešiniame kampe- LTE, po apačia Edit. Antras apžiūrimas objektas- E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuris yra iš VŠĮ RVUL. Tai 1 A4 formato baltos spalvos lapas, su jame esančia informacija. Datas-2022-08-14. Pacientas: A. B.. Asmens kodas nurodomas, gimimo data: (duomenys neskelbtini). Adresas: (duomenys neskelbtini). Nurodomas ligos istorijos Nr.. Atvykimo data 2022-08-14 14:59. Diagnozės; S90.3 Kitų ir nepatikslintų pėdos dalių sumušimas (ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos lėtinės ligos) Dešinės pėdos sumušimas. S50.1 Kitų ir nepatikslintų dilbio dalių sumušimas (ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos lėtinės ligos). Dešinio dilbio sumušimas. . Toliau Nusiskundimai ir anamnezė: Traumos data, laikas, tiksli 2022-08-14, 10;00, sužalojo kitas asmuo, pagalba iki atvykimo suteikta nebuvo. Pacientės teigimu nukentėjo buitinio konflikto metu, teigia, kad sužalojo buvęs vyras. Būklės įvertinimo informacija: Aprašoma, pabaigoje nurodoma, kad šiuo metu indikacijų rentgenologiniam tyrimui nestebima. Sužalojimo pobūdis: sumušimas. Yra kitos grafos: Tyrimų ir konsultacijų planas, Taikytas gydymas, Gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos. Pastabos: Apžiūros data, laikas: 2022-08-14, 16:25, Konsultacijos pabaiga: 2022-08-14, 16:30. Gydantis gydytojas: M. U.. Trečias apžiūrimas objektas- USB laikmena goodram 16GB su mėlynos spalvos užlenkimu, pats USB laikmenos korpusas plastikinis, baltos spalvos. Kitoje užlenkimo pusėje yra žymenys CE, nupieštas perbrauktas šiukšlių konteinerio simbolis. USB laikmena įstatoma į darbinio kompiuterio laikmenos lizdą. Kompiuterio failų išklotinėje atsiranda užrašas USBDrive(D:) 14,1 GB fre of 14,4 GB. Atsistojus ant šio failo atsiranda įrašo pavadinimas IMG_6277 2022-08-1415:00 QuickTime Movie 329469KB. Paspaudus atsiranda pats garso- vaizdo įrašas. Įrašo trukmė 01:11 min. Dalyvaujantis asmenys: A. B., toliau A. B., M. U., toliau M. U.. Pokalbis vyksta lietuvių kalba. Įrašas prasideda laiptinės, laiptų, turėklų vaizdu. A.B.: Gerai, M.U. : Gerai, tai eik namo; A.B.: Tai tu sau kėdutę atvažiavai paimt; M.U.: A. B. Aš tau policiją iškviesiu. M.U.: Iškviesk. A.B.: Jeigu tu kėdutės. M. U.: Prašau iškviesk. A.B.: Dėl to aš ir kviečiu. M.U.: Pašiol nachui. A. B.: Kaip tu šneki prie vaiko. M. U. (pakeltu tonu): Varyk. A. B.: Kaip tu šneki prie vaiko. M.U.: Varyk. A. B.: Čia tu va tokią įtaką vaikui darai. (Įraše pasirodo lipantis vyras). M. U. (laiptais žemyn, ant kairio peties nešinas vaiku, iš po peties kyšo vaiko galvutė): Eik sau. (Įraše pasirodo lifto durys ir vėliau girdimas garsas uždaromų-užtrenkiamų durų garsas, durys užsidaro-užtrenkiamos į išorės į vidų, kairiau moters A. B. vaizdas, kuri tuo metu sako): Ką tu darai M., ką tu darai. (Vaizde veidrodyje matosi vyras, laikantis berniuką ant rankų, dešinėje, kur berniukas dešinės rankos pirštuku rodo į grindis), (38-40 sek.) A. B.: Aš tave, žinok, filmuoju, atidaryk duris. (Durys atsidaro, vaizde matomas vyras M. U. su tamsiais trumpais marškinėliais, šviesiais šortais, baltomis kojinėmis, einantis į buto gilumą, kažką sako berniukui, kurį neša rankose) A. B.: Aš tau policiją iškviesiu. (Pasigirsta kažkoks garsas, M. U. pasirodo vaizdu, ant rankų neša berniuką). A. B.: Va ką jis daro. Vaiką nešdamas M. U. eina link išėjimo lauko durų). Oi. (Pasirodo moters dešinė ranka, ant kurios riešo grandinėlė). Čia mama visai. A.B.: Kaip tu šneki vaikui. (M.U. eina takeliu, kalbasi angliškai su berniuku). Įrašas baigiasi. (t. 1, b.l. B.53, 54).

Iš akistatos 2022-10-18 protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. B. paliudijo, kad tai jos vaiko tėvas, buvęs sugyventinis M. U., santykius palaiko susijusius su jų bendru sūnumi. Buvo incidentas M. U. atsiimant jų sūnų, M. pasikarščiavo, nes vieną kartą jis vežė vaiką be kėdutės, veiksmas prasidėjo (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, bandė pakišti koją, laiptinėje užtrenkė durys, po to galbūt netyčia spyrė, kur ji atsitrenkė į sieną. Pasilieka prie savo parodymų. Prarado balansą pati nuo galimo netyčinio M. U. veiksmo. Pasilieka prie savo parodymų. Norėjo įsitikinti, ar M. U. automobilyje yra vaikiška kėdutė, todėl lydėjo juos. Liudytojų nebuvo, ji tik filmavo, šis vaizdo-garso įrašas pateiktas tyrimui. Jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio M. U. nereikš, nori, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų nutrauktas, nes mano jo veiksmas buvo netyčinis.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo nuvykta į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra daugiabutis namas. Randamas butų, kurių numeriai nuo 1 iki 24, laiptinės koridorius. Iš namo išorės į šį koridorių patenkama pro duris (sąlyginai, pirmąsias), kurios rakinasi magnetine spyna. Šios lauko durys atsiveria į lauko pusę. Sienoje ties šiomis durimis įrengta telefonspynė. Pro šias lauko duris patenkama į bendrojo naudojimo patalpą - daugiabučio namo laiptinės koridorių. 1,6 m (t. y. 160 cm) atstumu nuo lauko durų (pirmųjų) į koridoriaus gilumą yra nerakinamos bendro naudojimo durys (sąlyginai, antrosios); apžiūros metu pastarosios atvertos lauko durų (pirmųjų) link. Pro duris (antrąsias) patenkama į laiptinės koridorių, kurio plotis 1,75 m (t. y. 175 cm). Durims (pirmosioms ir antrosioms) esant už nugaros, kairėje laiptinės koridoriaus pusėje yra buto Nr. 3 išorinės durys, o dešinėje laiptinės koridoriaus pusėje yra ant sienos kabančios pašto dėžutės. 2,6 m (t. y. 260 cm) atstumu nuo durų (antrųjų) į koridoriaus gilumą, kairėje sienoje yra 0,32 m (t. y. 32 cm) ilgio išsikišimas (sąlyginai, kolonai) į koridoriaus vidinę pusę; tuo pačiu atstumu nuo durų (antrųjų) į koridoriaus gilumą, dešinėje sienoje yra 0,12 m (t. y. 12 cm) ilgio išsikišimas (sąlyginai, kolona2) į koridoriaus vidinę pusę. Atstumas tarp šių dviejų išsikišimų (kolonosl ir kolonos2) 1,31 m (t. y. 131 cm). Abiejų išsikišimų (kolonosl ir kolonos2) plotis 0,28 m (t. y. 28 cm). Stovint tarp šių kolonų, nugara į duris (pirmąsias ir antrąsias), kairėje laiptinės koridoriaus pusėje yra elektros skydinės durys, o dešinėje laiptinės koridoriaus pusėje yra ant sienos kabanti skelbimų lenta. 3,08 m (t. y. 308 cm) atstumu nuo išsikišimo (kolonosl) koridoriaus kairėje sienoje yra išsikišimas (sąlyginai, kolona3), kurios ilgis 1,2 m (t. y. 120 cm). Ties šiuo išsikišimu (kolona3) laiptinės koridorius išplatėja, jo plotis čia yra 2,95 m (t. y. 295 cm). Stovint ties išsikišimu (kolona3), nugara į duris (pirmąsias ir antrąsias), kairėje laiptinės koridoriaus pusėje yra buto Nr. 4 išorinės durys, o dešinėje laiptinės koridoriaus pusėje yra butų Nr. 1 ir Nr. 2 išorinės durys. 2,3 m (t. y. 230 cm) atstumu nuo išsikišimo (kolonos3) į koridoriaus gilumą yra bendro naudojimo durys (sąlyginai, trečios), nerakinamos, atsidarančios į apžiūrėto laiptinės koridoriaus vidinę pusę, link pirmųjų ir antrųjų durų. Pro trečiąsias duris patenkama į bendro naudojimo laiptinę ir lifto aikštelę. Šioje laiptinės dalyje vieni laiptai veda link apačioje esančios automobilių parkavimo aikštelės, o kiti laiptai veda aukštyn, link ten esančių kitų pastato dalių. Bendras apžiūrėtos laiptinės koridoriaus ilgis yra apie 11 metrų (matuojant lanksčiu metaliniu metru gavosi 11,06 m (t. y. 1106 cm)) (t. 2, b.l. 93-96).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnio saugoma vertybė yra žmogaus sveikata. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma dviem alternatyviomis veikomis – žmogaus sužalojimu ar susargdinimu, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, tačiau nenustatyta, kad nukentėjusysis neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Kaltinamasis M. U. savo kaltės nepripažino. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. U. parodė, jog tąkart jis turėjo iš jo vaiko motinos A. B. paimti savo sūnų L.. Jis atvyko vienas su mašina į A. B. namus, (duomenys neskelbtini). Paskambino telefonu A. B., kad atvyko. Laiptinės kodą žinojo. Jis užlipo laiptine į antrą aukštą, kur gyvena A. B., nuėjo prie A. B. buto. Paskambino į duris. Duris atidarė A. B.. Sūnus L. atbėgo, jį apsikabino. Jis vaiką pasiėmė į glėbį. Ir jie lipo žemyn į mašiną. Visą tą laiką A. B. filmavo su telefonu tol, kol jis išėjo su sūnumi į lauką. Su sūnumi buvo prie ežero. Sūnų A. B. gražino vakare, atvyko kartu su drauge S.. Nustebo, kad gražinant sūnų buvo daug žmonių: A. B., jos motina, patėvis. Smurto nukentėjusiosios A. B. atžvilgiu nenaudojo. Tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. U. parodė, jog tąkart jis tiesiog nešė sūnų, girdėjo A. sakant, kad jį filmuoja, jai nespyrė. Nesutinka, nes nespyrė, jai nieko nedarė. Ėjo su sūnumi, fiziškai negalėjo A. įspirti ir net nebuvo motyvo, nes, kaip minėjo, jis nešė sūnų ant rankų. Dar kartą apklaustas tyrimo metu M. U. parodė, jog 2022-08-14 apie 10 val. jis atvyko prie (duomenys neskelbtini) namo, kuriame gyvena A. su jų sūnumi. Jis pasibeldė į duris, A. nurodė, kad tuoj aprengs sūnų ir išeis. Koridoriuje pralaukė apie 10 minučių, kur sūnus L. pamatęs jį puolė jam į glėbį. Jis jį pakėlė ir pradėjo eiti link jo automobilio. A. panoro eiti kartu, įsitikinti ar yra vaiko kėdutė. Ir A. eidama visą laiką su savo mobiliu telefonu filmavo. Priėjus prie savo automobilio, jis įsodino sūnų į jo kėdutę ir jie išvažiavo prie ežero. Tai yra jokio fizinio kontakto su A. nebuvo, jos nei pastūmė, nei jai sudavė ar kažko panašaus tikrai nebuvo. Sūnų tos pačios dienos vakare, grąžino A., dar ji sugebėjo įžeisti jo sužadėtinę. Taigi, kaltinamasis M. U. kategoriškai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė savo kaltę.

Tuo tarpu nukentėjusioji A. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog tąkart apie 10 val. M. U. atvažiavo pasiimti vaiko, laiptinės durų kodą žinojo. Ji atidarė savo buto duris, išleido vaiką, norėjo įsitikinti, ar mašinoje pritvirtinta vaikiška kėdutė, dėl to ėjo kartu, viską ji filmavo telefonu. M. U. nešėsi vaiką ant rankos, pradžioje ėjo ji iš priekio, paskui iš galo. Leidžiantis laiptais, M. U. ją keikė, bandė pakišti jai koją, paskui užtrenkė laiptinės įėjimo duris, bet buvo ji tarpduryje, galiausiai ją išleido, paėjus į priekį prie pašto dėžutės M. U. gana stipriai spyrė laiptinėje su dešinės kojos batu jai į kairės kojos šlaunį. Nepamena spyrio metu, kurioje rankoje laikė telefoną. Prarado ji pusiausvyrą ir dešine ranka nuo riešo iki dilbio atsirėmė ji į grublėtą laiptinės sieną. Nikstelėjo ji dešinę koją į išorinę pusę. Po to ėjo toliau, skausmo nejautė. M. U. į situaciją nereagavo. Palydėjo M. U. su vaiku iki mašinos. Grįžusi namo verkė, paskambino motinai. Jos motina paskambino policijai. Skausmą pajuto kojoje valandos bėgyje. Kojoje buvo iškilęs prie čiurnos kauliuko gumbas. Šlubavo ji, sunkiai vaikščiojo, negalėjo mėnesį jogos pratimų daryti. Jai nustatė dalinį raiščio plyšimą. Ranka buvo nubrozdinta. Vaiką jai M. U. tąkart gražino pavakare. Buvo kartu jos namiškiai. Tyrimo metu ji keitė savo poziciją, nes M. U. darė jai spaudimą, sufleravo, ką sakyti tyrėjai. Nepamena, kada savo tėčiui papasakojo ji apie įvykį, galbūt tą pačią dieną.

Apklausta tyrimo metu nukentėjusioji A. B. parodė, kad 2022-08-14 apie 10.00 val. pas ją į namus atvažiavo M. U. pasiimti vaiko pagal numatytą grafiką. Kadangi paskutinį kartą M. U. vaiką vežė sau ant kelių, be specialios vaiko kėdutės, ji suruošusi vaiką ėjo kartu su jais iki M. U. automobilio, kad įsitikinti, ar šį kartą jis viską padarys saugiai. M. U. vaiką paėmė ant rankų ir laiptais leidosi žemyn. Ji ėjo su jais ir įsijungė mobiliojo ryšio telefone vaizdo įrašymo programą. Apie daromą įrašą ji informavo M. U., tačiau jis nekreipdamas jokio dėmesio pradėjo ją įžeidinėti mažamečio sūnaus akivaizdoje, rusiškais necenzūriniais žodžiais. Ji jo paprašė nesikeikti, tačiau jis į jos prašymus nereagavo. Kai priėjo laiptinės įėjimo duris, M. U. dešine koja spyrė jai į kairės kojos šlaunį, ji pajuto didelį fizinį skausmą ir, neišlaikiusi lygsvaros, dešine ranka trenkėsi į mūrinę sieną, dėl ko susimušė ranką bei nikstelėjo dešinę koją, dėl ko vėl pajuto fizinį skausmą. Tada M. U. užrėmė koja įėjimo duris ir neleido jai išeiti, tačiau duris paleido ir ji nuėjo kartu su jais link M. U. automobilio. M. U. sūnų L. pasodino į tam skirtą kėdutę, prisegė saugos diržais ir išvažiavo. Apklausta tyrimo metu 2022-10-06 nukentėjusioji A. B. parodė, kad ji savo buvusiam sugyventiniui, jų bendro sūnaus tėvui M. U. pretenzijų neturi. Ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi į traumatologus, nes jai labai skaudėjo dešinės kojos čiurną, kur jai buvo nustatytas raiščio dalinis plyšimas. Apklausta tyrimo metu 2022-12-30 nukentėjusioji A. B. parodė, jog M. U. ikiteisminiame tyrime jai darė ir iki šiol daro psichologinį spaudimą. Patvirtino savo pirminius parodymus. Taigi, nukentėjusioji A. B. viso ikiteisminio tyrimo metu nuoseklaii parodė tą pačią smūgio sudavimo schemą ir vienodai nupasakojo įvykio detales. Neneigė ji paties įvykio ir apklausta tuomet, kai nurodė, jog pretenzijų M. U. neturi.

Nukentėjusiosios A. B. parodymus patvirtino specialisto išvada. Iš specialisto išvados matyti, kad A. B. nustatyta poodinė kraujosruva dešinio dilbio srityje, padaryta minėtą kūno sritį paveikus kietu buku daiktu ar plokštuma, dešinės čiurnos sąnario priekinio šokikaulinio šeivikaulio raiščio dalinis plyšimas, susiformavęs dėl dešinės čiurnos išorinės dalies pertempimo, pėdai staigiai nukrypus į vidinę pusę. Nustatyti ir išvados 1-me punkte išvardinti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės čiurnos sąnario priekinio šokikaulinio šeivikaulio raiščio dalinio plyšimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Paminėtina, jog Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis, kurių 7 punkte yra nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.

Specialistas Ovidijus Petkelis teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadą. Paaiškino, jog jis apžiūrėjo nukentėjusiąją A. B.. Nukentėjusiajai buvo nustatyta poodinė kraujosruva dešinio dilbio srityje ir dešinės čiurnos sąnario priekinio šokikaulio – šeivikaulio raiščio dalinis plyšimas. Čia yra čiurnos sąnarys, čiurnos sąnario išorinė dalis, čia čiuopiasi kauliukas šeivikaulio apatinis galas ir jis formuoja čiurnos sąnario išorę ir nuo šio kauliuko, žemyn ir šiek tiek į priekį, link šokikaulio eina raištis jungiantis tuos du kaulus, būtent to raiščio plyšimas ir buvo nustatytas nukentėjusiajai. Mechanizmas – dažniausiai vyksta dėl sąnario pertempimo, dažniausiai kai pėda yra neteisingai pastatoma, išorinė pėdos dalis ir visu kūno svoriu remiamasi, sąnarys pertempiamas ir plyšta. Iš tų medicininių duomenų, kurie jam buvo pateikti, nebuvo duomenų, kad nukentėjusioji kada nors anksčiau iki įvykio būtų patyrusi tos kojos ir tos vietos sužalojimus. Rankos nubrozdinimas apžiūros metu nebuvo nustatytas.

Taigi specialisto išvada, specialisto Ovidijaus Petkelio paaiškinimai patvirtina nukentėjusiosios A. B. parodymus apie jai padarytą sveiaktos sutrikdymą. Tą patvirtina ir nukentėjusiosios A. B. policijos įstaigai parašyto pareiškimo duomenys. Pareiškime nukentėjusioji A. B. nurodė, jog 2022-08-14, apie 10.10 val., namo laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis M. U. mažamečio vaiko akivaizdoje dešine koja spyrė jai į kairės kojos šlaunį, ko pasėkoje ji praradusi pusiausvyrą dešine ranka trenkėsi į mūrinę sieną, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Iš skambučio registracijos duomenų matyti, jog apie įvykį tą pačią dieną apie 10.30 val. telefonu pranešė D. B. J. (nukentėjusiosios motina).

Iš vaizdo įrašo, kurio trukmė 01:11 min. matyti A. B., toliau jos kaltinamasis M. U.. Įrašas prasideda laiptinės, laiptų, turėklų vaizdu. Tarp abiejų asmenų vyksta pokalbis, konfliktas. Nukentėjusioji nurodo, jog iškvies policiją, kaltinamasis vartoja keiskmažodį. Įraše pasirodo lipantis laiptais žemyn M. U., ant kairio peties nešinas vaiku, iš po peties kyšo vaiko galvutė. Įraše pasirodo lifto durys ir vėliau pasigirsta uždaromų-užtrenkiamų durų garsas, durys užsidaro-užtrenkiamos į išorės į vidų, kairiau matyti A. B., kuri tuo metu sako: „Ką tu darai M.? Ką tu darai?“. Taip pat vaizdo įraše veidrodyje matosi M. U., laikantis berniuką ant rankų, berniukas dešinės rankos pirštuku rodo į grindis. A. B. įraše sako, jog ji filmuoja, prašo atidaryti duris. Durys atsidaro, vaizde matomas M. U., kuris kažką sako berniukui, kurį nešasi glėbyje. A. B. sako, jog iškvies policiją. Pasigirsta kažkoks garsas, M. U. pasirodo vaizdu, ant rankų neša berniuką. A. B. sako: „Va ką jis daro“. Vaiką nešdamas M. U. eina link išėjimo lauko durų. (Pasirodo moters dešinė ranka, ant kurios riešo grandinėlė. Asmenys konfliktuoja. M. U. eina takeliu, kalbasi angliškai su berniuku. Įrašas baigiasi.

Taigi, išdėstytų įrodymų pagrindu nustačius aptartų faktinių bylos aplinkybių visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis M. U. nukentėjusiajai A. B. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, vieną kartą tyčia įspyrė į kairę šlaunį, dėl ko nukentėjusioji prarado pusiausvyrą ir krisdama, dešine ranka atsitrenkdama į sieną susimušė dešinę ranką, dėl ko nukentėjusiosios dešinio dilbio srityje atsirado poodinė kraujosruva, taip tyčia nežymiai kaltinamasis sutrikdė nukentėjusiosios A. B. sveikatą, bei, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, ji nikstelėjo dešinę koją, dėl ko dalinai plyšo nukentėjusiosios dešinės čiurnos sąnario priekinio šokikaulinio šeivikaulio raištis.

Kaltinamojo M. U. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo M. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

IV. Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Be to, CK 6.283 straipsnio 2 dalis numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.263 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą.

Teismas konstatuoja, jog dėl turtinės žalos nukentėjusiosios A. B. ieškinys pagrįstas, nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jai buvo plyšęs kojos raištis. Specialistas konstatavo, jog dėl dešinės čiurnos sąnario priekinio šokikaulinio šeivikaulio raiščio dalinio plyšimo nukentėjusiosios sveikata sutrikdoma ilgesiam nei 10 dienų laikotarpiui. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo M. U. veiksmais. Natūralu, jog po įvykio nukentėjusioji galėjo jausti stresą, nerimą, jai galėjo sutrikti miegas, atsirasti nerimo priepuoliai baimė, dėl ko buvo priversta kreiptis pagalbos į medikus ir gydytis. Spręsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas vertina ir atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl nusikaltimo, įstatymų nuostatas tokiais ir panašiais atvejais, suformuotą teismų praktiką. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais CK 6.250 straipsnio 1 dalis. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje akivaizdu, kad dėl padaryto sveikatos sužalojimo nukentėjusioji A. B. patyrė skausmą, taip pat neigiamus išgyvenimus, susijusius tiek su gydymu, tiek su buitiniais nepatogumais, turėjo diskomfortą. Pati nukentėjusioji nurodė, jog iki šiol jaučia smurto pasekmes, psichologinį nerimą. Teismas neturi pagrindo netikėti nurodytais tiek civiliniame ieškinyje, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios A. B. teiginiais, kaip minėta, nusikalstama veika sukėlė pasekmes – nesunkų sveikatos sutrikdymą, kojos raiščių plyšimą. Dėl patirtų nepatogumų išsakyti nukentėjusiosios nusiskundimai adekvatūs. Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Šioje byloje kaltinamasis M. U. nusikalstamais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, smugiavo vieną kartą į koją, po ko nukentėjusioji neišlaikė pusiausvyros, atsitrenkė į sieną ir nikstelėjo koją. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiosios asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą. Taigi, įvertinama ir kaltinamojo M. U. padėtis, kaltinamasis pakankamai jauno, darbingo amžiaus, dirbantis asmuo, neįgalumo neturi, neturi nustatytų sunkių gyvenimo aplinkybių, dėl kurių negalėtų sumokėti ieškinio, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tyčia, padaryta nusikalstama veika nesunki, smurtinė, sukėlė, kaip minėta, pasekmes – nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai.

Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai.

Teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, svyruoja nuo 289,62 eurų iki 2 606,58 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019). Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, byloje nėra nustatyta, todėl nuo teismų praktikos nenukryptina.

Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiosios A. B. nusikaltimu padaryta neturtinė žala 500 Eur yra teisinga ir turi būti atlyginta. Teismo manymu, tokio dydžio piniginės kompensacijos priteisimas atitinka balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir ja sukeltų padarinių. Dėl to civilinis ieškinys tenkintinas ir 500 Eur neturtinė žala nukentėjusiajai A. B. priteistina atlyginti iš kaltinamojo M. U.. Nukentėjusioji teisminio proceso metu nepateikė dokumentų, įrodančių išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, dėl to šioje dalyje proceso išlaidų klausimas paliktinas nenagrinėtas.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad M. U. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai neapibrėžta tyčia. Ši smurtinio pobūdžio nusikalstama veika nėra nuoseklus kaltinamojo gyvenimo būdo padarinys, ji greičiau atsitiktinio pobūdžio, nors nukentėjusioji teigė, jog kaltinamasis smurtavo prieš ją ir anksčiau, tačiau apie įvykius nebuvo pranešta policijai. Atsižvelgiama, kad nusikalstama veika baigta, priskiriama pagal Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnį nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai.

Įvertinama ir tai, kad nenustatyta kaltinamojo M. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo M. U. asmenybę apibūdinančius duomenis – yra gana jauno amžiaus, turi vaiką, t. y. saistomas socialiniais ryšiais, dirbantis, nebaustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 148-150, 156), teistas.

Duomenų apie tai, kad kaltinamasis būtų gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre registruotas teismui nepateikta.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam M. U. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, bausmės laikotarpiu kaltinamąjį įpareigojant dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su šiuo įpareigojimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį, skatins jį kontroliuojamam probacijos tarnybos būti atsakingu, valdyti emocijas ir ateityje nenusikalsti.

VI. Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamajam M. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos- (duomenys neskelbtini), nesilankyti šiose vietose- (duomenys neskelbtini) ir jos prieigose, išskyrus dienas kai nustatytas bendravimas su sūnumi, nebendrauti ir neieškoti ryšių su šiais asmenimis- bet kokia forma uždraudžiama bendrauti, ieškoti ryšio su A. B., išskyrus dieną, kai teismo paskirta bendravimo su sūnumi diena, gyvenančia (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – naikintina (t 1., b.l. 103-104).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

M. U. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti jam 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą:

1) pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas);

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios A. B. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 500 Eur neturtinę žalą, tenkinti visiškai ir priteisti atlyginti nukentėjusiosios A. B. naudai iš kaltinamojo M. U. 500 Eur neturtinę žalą.

Nukentėjusiosios A. B. prašymą dėl proceso išlaidų (išlaidų advokatui) priteisimo palikti nenagrinėtą.

Kaltinamajam M. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Išaiškinti M. U., kad: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.