Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovė, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Valstybinės mokesčių inspekcijos Pareiškime nurodyta, kad, nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, juridiniams asmenims privaloma laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Motyvuojamoji dalis

Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Tokiu būdu, Bendrovė, vykdydama operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytus mokėjimus, pažeidė CK 6.9301 str. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (duomenys neskelbtini) tvarką, nes mokėjimai buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenustato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, konstatuotina, kad pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, kad juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį lėšų, nėra pakankama laikyti, jog bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuojama atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, kad būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Kaip minėta, administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).

Tokiu būdu, Įstaiga, vykdydama minėtus mokėjimus, pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai buvo atlikti Įstaigai turint mokestinę nepriemoką.

Vadovaujantis pirmiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina pagrįsta išvada, kad minėtų Įstaigos veiksmų atlikimas pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises, nes mokesčių administratoriaus nagrinėjamu laikotarpiu 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. Įstaiga turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti visą įsiskolinimą biudžetui, tačiau, Įstaiga, nors ir turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI prie FM, kreditoriais.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.

Bendrovės vadovas savo veiksmais pažeidė MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą mokesčių mokėtojo pareigą - laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, taip pat MAĮ 81 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pareigą sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.

Kaip minėta, CK 6.9301 straipsnis numato skolininko — fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus.

Nagrinėjamu atveju D. S. kaip įmonės vadovė, veiksmai (neveikimas), iš esmės nesprendžiant problemos dėl didėjančio įsiskolinimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir toliau sąmoningai atsiskaitinėjant su kitais kreditoriais (nesilaikant eiliškumo), rodo, jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė veikdama tyčine kaltės forma.

Kadangi iš byloje esančio pateikto bendrovės sąskaitos išrašo matyti, jog Bendrovė pateikė kasos knygos išrašų kopijas už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2022-04-30. Bendrovės kasos likutis 2021-01-01 sudarė 0 Eur, laikotarpyje nuo 2021-01-01 iki 2022-04-30 į kasą iš veiklos gauta 9680,00 Eur (2021-12-16), išleista 7083,10 Eur, t. y. išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams (2021-12-16 iki 202 -12-31), kasos likutis 2022-04-30 sudarė 2596,90 Eur.

Iš pateiktų apskaitos registrų už 2021-01-01 iki 2022-04-30 nustatyta, kad Bendrovėje atskaitingi asmenys yra D. S., G. G.. Likutis pas atskaitingus asmenis 2021-02-28 buvo 106093,52 Eur, išleista 0,60 Eur, likutis 2022-04-30 - 106092,92 Eur., (t. y. tuo laikotarpiu, kai įmonė turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, buvo vykdomi atsiskaitymai iš įmonės sąskaitos nesilaikant atsiskaitymų eiliškumo tvarkos ir įmonei vadovavo būtent D. S.).

Konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog D. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 15 d., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, taip pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Tokie D. S. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Dėl D. S. skirtinos nuobaudos

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas D. S. nuobaudą už padarytą nusižengimą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (veika padaryta tyčia, tačiau siekiant išsaugoti įmonės veiklą, padarytas nusižengimas, susijęs su kreditorių teisių pažeidimu), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – D. S. yra vidutinio amžiaus, dirbanti, ištekėjusi, jos pajamos darbovietėje nėra pastovios. D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji iš esmės pripažino savo kaltę dėl nusižengimo ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudą, taip pat atsižvelgiama ir į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes – nusižengimas padarytas po COVID-19 pandemijos laikotarpio, kuomet įmonių veikla buvo ribojama, klientų srautai sumažėjo, įmonės susidūrė su finansiniais sunkumais. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės nešalina D. S. atsakomybės, tačiau sudaro pagrindą kartu su kitomis nurodytomis aplinkybėmis skirti D. S. mažesnę baudą, nei savo pareiškime prašė Institucija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti D. S. paskyrus piniginę nuobaudą, atitinkančią minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą piniginę nuobaudą, tačiau nesiekiančią šios nuobaudos vidurkio. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bauda padės įgyvendinti nuobaudos tikslus.

Teismas pažymi, kad jis nenustatė pagrindų taikyti D. S. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Susiformavusioje teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tokia išvada daroma įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą. Iš jos matyti, kad D. S. būdama įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, žinodama, kad įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, gana ilgą laiką nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, kas lėmė tai, kad nepriemoka Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui nuosekliai didėjo. Iš bylos medžiagos bei D. S. paaiškinimų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai sunkumai nebuvo trumpalaikiai, vienkartiniai, o, priešingai, įmonės finansinė padėtis prasta buvo pakankamai ilgą laiką. Teismui nekyla abejonės, kad D. S. visą šią situaciją suprato, tačiau iš esmės nesiėmė jokių realių priemonių, jog įmonė su kreditoriais atsiskaitytų laikydamasi teisės aktuose įtvirtintos eiliškumo tvarkos. Pažymėtina, jog įmonės vadovas privalo dirbti atidžiai, apdairiai, rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju D. S. elgesio modelis neatitinka anksčiau nurodytų standartų, D. S. ilgalaikiu priešingu teisei elgesiu nesilaikė jai, kaip įmonės vadovei, keliamų veiklos standartų. Nors iš D. S. teisme duotų paaiškinimų, galima spręsti, kad D. S. iš esmės pripažįsta padarytą nusižengimą ir dėl jo gailisi (tokia pozicija atitinka ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę), taip pat nurodė aplinkybes, kurios bendrai vertintinos teigiamai (dirbdama rūpinosi darbuotojų ir verslo išlaikymu, atsiskaitymu su prekių tiekėjais, mokėjimo eiliškumo nesilaikė nepiktybiškai), vien to visgi nepakanka taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pabrėžtina, kad D. S. yra skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies minimali bauda, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra laikytina teisinga ir proporcinga, ją sumažinti ar, juo labiau, apskritai neskirti baudos teismas neturi teisinio pagrindo. Byloje nėra duomenų apie itin sunkią D. S. turtinę padėtį, dėl kurios jai skirtina bauda būtų akivaizdžiai neproporcinga, o, teismo vertinimu, visiškai neskiriant jokių poveikio priemonių arba jas skiriant itin mažo, tik simbolinio dydžio, teisingumo principas nebūtų įgyvendinamas, kadangi toks sprendimas būtų neproporcingai švelnus.

Teismas taip pat pažymi, kad neigiami padariniai, susiję su padarytu pažeidimu, ir taikytina nuobauda yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę.

Atsižvelgiant į D. S. tyrimo medžiagoje esančią jo charakterizuojančią medžiagą, teismo vertinimu yra tikslinga paskirtą baudą mokėti išdėstyti ilgesniam, t. y. 12 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. S. pripažinti kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 12 (dvylika) mėnesių nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.