- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- eAN2-278-1035/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00992-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Valerij Lauš (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucija) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną D. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
Institucijos 2022 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimu prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovei D. S. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, pažeidimą bei paskirti jai ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Institucijos teigimu, D. S., žinodama, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turėdama susidariusią mokestinę nepriemoką, teikė pirmenybę kitiems kreditoriams ir tokiu būdu pažeidė Institucijos, kaip kreditorės, teises.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną D. S. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, konstatavus, kad Institucijos pateikti faktiniai duomenys nesudaro pagrindo teismui net preziumuoti galimus administracinio nusižengimo požymius (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir priimti naują nutartį – iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovei D. S. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bei paskirti jai ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo vertinimu, bendrovė, vadovaujama D. S., turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, turėjo pakankamai lėšų šią nepriemoką padengti. Teismas tinkamai neįvertino, kad bendrovė su Institucija sudarė net dvi mokestinės paskolos sutartis. Akivaizdu, kad bendrovė, kreipdamasi į Instituciją dėl mokestinės paskolos sudarymo, susiduria su finansiniais sunkumais. Ji nurodė, kad bendrovėje dėl Covid-19 susidariusi sunki finansinė padėtis, reikalingas atidėjimas piniginių srautų atgavimui, medžiagų užpirkimui vykdyti naujus sandorius, tokiu būdu siekiama teigiamų srautų, mažinti įsipareigojimus ir grįžti į stabilią finansinę padėtį. Tai patvirtina, kad bendrovė, pateikdama prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo, pati deklaravo lėšų atsiskaitymo su visais kreditoriais trūkumo faktą. Be to, mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2022 m. kovo 9 d. pagal Institucijos nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš bendrovės sąskaitų, o 2022 m. kovo 15 d. priimtas Institucijos sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto. Šis sprendimas perduotas vykdyti antstoliui, tačiau išieškojimas nerezultatyvus. Tai akivaizdžiai parodo, kad bendrovei nepakanka lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Teismas nurodė, kad nustatyti faktiniai duomenys neatitinka administracinio nusižengimo požymių. Tačiau D. S., būdama bendrovės vadove, žinodama, kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė įstatyme įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė Institucijos teises. Įstatymų leidėjas nenumato jokių išimčių atsiskaitymo su kreditoriumi eiliškumui pakeisti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šį straipsnį skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile, t. y. pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais, antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus bei tik ketvirtąja ir penktąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Taigi, nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, privalu laikytis įstatyme numatyto atsiskaitymų eiliškumo.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad pagal ANK 590 straipsnio 4 dalį administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 120 straipsnyje numatyti administracinio nusižengimo pradedama atitinkamai pagal kreditoriaus pareiškimą, neatliekant administracinio nusižengimo tyrimo, nesurašant protokolo, o pareiškimą siunčiant teismui.
Institucijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo nurodyta, kad D. S. vadovaujamos bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 40 503,84 Eur (2022 m. rugpjūčio 2 d. duomenimis). Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Institucijos teigimu, bendrovė, vykdydama operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytus mokėjimus, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai buvo atlikti bendrovei turint mokestinę nepriemoką, tokiu būdu buvo pažeisti Institucijos interesai.
Aptariama CK 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka taikytina tik tais atvejais, kai skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Priešingu atveju, t. y. turint pakankamai lėšų patekinti visus kreditorių reikalavimus, skolininkui minėta atsiskaitymo tvarka netaikytina.
Pirmosios instancijos teismas, jau administracinio nusižengimo bylos iškėlimo stadijoje įvertinęs Institucijos kartu su pareiškimu pateiktus duomenis, iš kurių nustatė, kad bendrovės grynųjų pinigų likus 2022 m. balandžio 30 d. buvo 106 092,92 Eur, padarė išvada, jog bendrovės turimos lėšos 2022 m. balandžio 30 d. buvo daugiau nei dvigubai didesnės nei bendrovės turima mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui, kuri (mokestinė nepriemoka), 2022 m. rugpjūčio 2 d. duomenimis, yra 40 503,84 Eur. Šios tik iš prie Institucijos pareiškime pateiktų duomenų nustatytos aplinkybės (grynųjų pinigų likutis) sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui pripažinti, kad bendrovė, vadovaujama D. S., turėdamas mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, 2022 m. balandžio 30 d. turėjo pakankamai lėšų šią nepriemoką padengti, todėl padarė išvadą, jog, nesant privalomai CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytai sąlygai (dėl lėšų pakankamumo), D. S. veiksmuose nėra visų būtinų ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.
Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada padaryta skubotai, įvertinus tik operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatytus duomenis, tačiau jų nepatikrinus kitų pateiktų duomenų kontekste. Institucija atskirajame skunde pateikė argumentus, kurie sudaro pagrindą abejoti skundžiamos nutarties išvada apie D. S. vadovaujamos bendrovės pakankamas finansines galimybes atsiskaityti su visais reikalavimus pareiškusiais kreditoriais. Iš Institucijos pareiškimo ir jo priedų matyti, kad bendrovė 2021 m. balandžio 20 d. ir 2021 m. lapkričio 12 d. su Institucija sudarė net dvi mokestinės paskolos sutartis dėl 22 985,72 Eur ir 14 426,23 Eur sumokėjimų išdėstymo. Akivaizdu, kad bendrovė, kreipdamasi į Instituciją dėl mokestinės paskolos sudarymo, susiduria su finansiniais sunkumais. Bendrovė patvirtino, kad dėl Covid-19 susidariusi sunki finansinė padėtis, reikalingas atidėjimas piniginių srautų atgavimui, medžiagų užpirkimui vykdyti naujus sandorius, siekiant teigiamų srautų, mažinti įsipareigojimus ir grįžti į stabilią finansinę padėtį. Taigi, Bendrovė pati deklaravo lėšų atsiskaitymo su visais kreditoriaus trūkumo faktą. Pažymėtina ir tai, kad minėtos mokestinės paskolos sutartys buvo nutrauktos, nes bendrovė jų nevykdė. Be to, bylos duomenimis, Institucija 2022 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto, sprendimas perduotas vykdyti antstoliui, tačiau išieškojimas nerezultatyvus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo šioje pradinėje administracinio bylos iškėlimo stadijoje padaryta išvada dėl bendrovės turimų lėšų atsiskaityti su visais reikalavimus pareiškusiais kreditoriais pakankamumo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių. Aplinkybė, kad D. S. vadovaujama bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, turėjo pakankamai lėšų šią nepriemoką padengti, reikalauja papildomo bylos aplinkybių tyrimo, kurį galima atlikti tik bylos nagrinėjimo metu, išsamiai ištyrus visus pateiktus Institucijos įrodymus ir, esant pagrindui, išreikalaujant naujus įrodymus. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai neišnagrinėjęs visų pateiktų duomenų, padarė pernelyg skubotas išvadas, konstatuodamas, kad nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną D. S. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Dėl to skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir ji naikintina, klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir grąžinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos D. S. iškėlimo Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.