- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-753-259/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-01039-2007-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
- Atsakovas
- S. O., R. R.
- Ieškovas
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. O. ir R. R. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-62-217/2014 pagal ieškovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovams S. O., R. R., trečiajam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 522415 Lt padarytai žalai valstybei atlyginti, pinigus pervedant į VMI prie FM (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-813/2013 nustatyta, kad UAB „Bukonių Luki” buhalterinėje apskaitoje apskaitė prekių įsigijimo operacijas iš tiekėjų įmonių, tarp jų UAB „Antitus“, kurios nevykdė tos ūkinės veiklos, kuri buvo nurodyta PVM sąskaitose faktūrose, o ūkinės operacijos tarp UAB „Bukonių Luki” ir šių įmonių vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose, realiai neįvyko. Pagal priešpriešinius patikrinimus VMI nustatė, kad 2001-09-03 - 2004-09-13 yra išrašytos neturinčios juridinės galios 147 PVM sąskaitos faktūros UAB „Antitus” vardu, kurios neatitiko tikrovės, yra suklastotos ir jose fiksuotas prekių suteikimas įmonei UAB „Bukonių Luki” yra tik tariamas, o ne tikras. S. O., remdamasis suklastotais dokumentais apie prekių įsigijimą ir pirkimo PVM sumokėjimą, pateikdavo Kauno AVMI deklaracijas, kuriose buvo įrašomi žinomai neteisingi duomenys apie pirkimo PVM. Kauno AVMI pateikęs juridinės galios neturinčius dokumentus, S. O. UAB „Bukonių Luki“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti valstybės nustatyto dydžio PVM mokestį. Ieškovė prašo atlyginti žalą 522 415 Lt pagal 147 PVM sąskaitas faktūras, sudarytas su UAB „Antitus“, solidariai iš atsakovų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinį ieškinį patenkino visiškai, priteisė solidariai iš atsakovų S. O. ir R. R. ieškovei Kauno apskrities VMI, pervedant į nurodytą VMI prie FM surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, 522 415 Lt (151301,84 Eur) padarytos žalos valstybei atlyginti; priteisė iš atsakovų po 4612 Lt (1335,73 Eur) nesumokėto žyminio mokesčio ir po 42,53 Lt (12,32 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Teismas sprendė, kad Kauno apskrities VMI yra tinkama ieškovė, kuri ieškove pripažinta dar baudžiamojoje byloje ir yra įgaliota atstovauti valstybės interesus. Taip pat pažymėjo, kad atsakovai nėra mokesčių mokėtojai Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio prasme, todėl jiems negali būti taikomas Mokesčių administravimo įstatymas ir jame nustatyta senatis.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, baudžiamosios bylos Nr. 1-8-813/2013 duomenimis, šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad S. O. 2001-09-03 iki 2004-09-13 laikotarpiu, būdamas UAB „Bukonių Luki“ direktoriumi, padedant UAB „Antitus“ direktoriui R. R., tyčia, žinodamas, kad UAB „Antitus“ jokių prekių UAB „Bukonių Luki“ neparduos, žinodamas, kad sandoriai yra fiktyvūs, įforminami pasinaudojant suklastotais dokumentais, kad išvengti mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) į valstybės biudžetą, pateikė duomenis apie fiktyviai įforminamų prekių pardavimą UAB „Bukonių Luki“ nurodant prekių pavadinimus, jų kiekius ir kainas, o R. R., tyčia, už piniginį atlygį išrašė 147 fiktyvias UAB „Antitus“, į.k. 2521823 PVM sąskaitas – faktūras apie galvijų bei odų pardavimą bendrovei UAB „Bukonių Luki“, už 3 426 899,28 Lt, iš kurių bendra PVM suma 522 415,00 Lt. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-05-06 teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-813/2013 (I t. b.l. 2-23) S. O. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. R. R. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., ir pritaikius LR BK 54 str. 3 d., jam paskirta 100 MGL, t. y. 12 500 Lt, dydžio bauda. Kauno apygardos teismas 2013-10-01 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-626-114-2013 nuteistojo S. O. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-08 baudžiamojoje byloje Nr. 2K–172/2014 nuteistojo S. O. kasacinį skundą atmetė. LAT šioje byloje pasisakė, kad iš abiejų instancijų teismų sprendimų turinio matyti, jog buvo paneigta tai, kad S. O. vadovaujama UAB „Bukonių Luki“ teisingai apskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo į biudžetą PVM.
Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. B2-23-259/2013 Kauno apygardos teismo 2007-02-09 nutartimi UAB „Bukonių Luki“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2008-05-21 nutartimi UAB „Bukonių Luki“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2009-03-02 nutartimi (I t. b.l. 89) patvirtintas kreditoriaus Kauno apskrities VMI patikslintas 1 500 596,92 Lt finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismo 2010-04-27 nutartimi patvirtintas Kauno apskrities VMI 537613,11 Lt papildomas kreditorinis reikalavimas UAB „Bukonių Luki“ bankroto byloje. Vėliau Kauno apskrities VMI reikalavimo teisę perleidus AB Turto bankui, Kauno apygardos teismo 2009-06-29 bei 2010-11-02 nutartimis patvirtintas patikslintas bankrutavusios UAB „Bukonių Luki“ kreditoriaus AB Turto bankas 2 042 498,64 Lt finansinis reikalavimas, o Kauno apskrities VMI iš bankrutavusios UAB „Bukonių Luki“ kreditorių sąrašo su 537 613,11 Lt reikalavimu išbraukta. 2013-05-07 UAB „Bukonių Luki“ priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, jos veikla pripažinta pasibaigusia. Teismas sprendė, kad ieškinys baudžiamojoje byloje nėra tapatus bankroto byloje pareikštam reikalavimui, nes nors ir pareikštas to paties kreditoriaus (ieškovo), tuo pačiu pagrindu (dėl mokesčių nesumokėjimo), tačiau pareikštas kitiems asmenims nei bankroto byloje, t. y. fiziniams asmenims S. O. ir R. R., kurie teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti. Teismo vertinimu, sprendžiant šį ieškinį, būtina įvertinti santykius ir sąsajas tarp UAB „Bukonių Luki“, kaip juridinio asmens, jos vadovų S. O. ir kitos įmonės UAB „Antitus“ vadovo R. R., kaip fizinių asmenų, civilinės atsakomybės. Nurodė, kad bankroto byloje kreditorius Kauno apskrities VMI pareiškė 2 042 498,64 Lt finansinį reikalavimą pagrindiniam skolininkui – įmonei UAB „Bukonių Luki“ ir jie buvo patvirtinti, šioje byloje pateiktame civiliniame ieškinyje, kilusiame iš baudžiamosios bylos, kreditorė Kauno apskrities VMI pareiškė 522 415 Lt finansinius reikalavimus subsidiariems skolininkams, kurie dar nėra priteisti. Tai, kad S. O. ir R. R. gali turėti subsidiarinę atsakomybę, abejonių nekyla, nes nuosprendyje konstatuota jų tyčinė kaltė ir siekis S. O. vadovaujamos įmonės UAB „Bukonių Luki“ naudai apgaulės būdu panaikinti turtinę prievolę sumokėti PVM mokestį, t. y. tyčia pažeisti kreditoriaus interesus. Teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje konstatavus kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumą ir nusprendus VMI ieškinį atmesti, susidarytų tokia teisinė situacija, jog nesumokėtas PVM mokestis realiai į valstybės biudžetą taip ir nebūtų išieškotas ir tokiu būdu būtų pakenkta valstybės finansų stabilumui. Todėl teismas sprendė, kad S. O. ir R. R., kaip subsidiarūs skolininkai, turi atsakyti pagal VMI ieškinį dėl savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais valstybei padarytų nuostolių atlyginimo, kaip fiziniai asmenys, kurių kaltė nustatyta Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-05-06 nuosprendžiu.
Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, kad iš 2005 m. lapkričio 30 d., 2007 m. birželio 15 d. (I t. b.l. 59-83), 2010 m. vasario 22 d. (I t. b.l. 44-58) Kauno apskrities VMI patikrinimo aktų matyti, kad UAB „Antitus“ neturėjo darbuotojų, skerdyklos, kitų materialinių resursų, jokio pelno. Taigi ši bendrovė realios veiklos nevykdė ir tam neturėjo būtinų materialių ir fizinių išteklių. Bylos proceso metu S. O. patvirtino dėl prekių pirkimo ir pardavimo bendravęs su UAB „Antitus“ direktoriumi R. R.. Pats R. R., UAB „Antitus“ direktorius, parodė, kad visas kaltinime nurodytas PVM sąskaitas-faktūras, neva patvirtinančias prekių ir paslaugų pardavimą UAB „Bukonių Luki“, bei kasos pajamų orderius, neva patvirtinančius apmokėjimą, išrašė paprašytas S. O., tačiau realiai sandorių nebuvo, buhalterinės apskaitos dokumentai buvo netikri. UAB „Bukonių Luki“ vykdė realią veiklą, tačiau tai nepaneigia kitais bylos duomenimis nustatytų faktų apie sandorių tarp UAB „Bukonių Luki“ ir UAB „Antitus“ fiktyvumą ir dėl to teisės į PVM atskaitą neturėjimą bei nepagrįstą mokėtino PVM sumažinimą. Teismas nurodė, kad 2010-02-22 patikrinimo akte aiškiai nurodyta, kad Kauno apskrities VMI 2006-01-30 priėmė sprendimą dėl akto patvirtinimo, kuriame nurodyta, kad pagal UAB „Antitus“ išrašytas 134 PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2001-09-03 iki 2004-02-29 buvo nepripažinta 485931 Lt PVM atskaita, tikslinga atlikti pakartotinį patikrinimą, o 13 PVM sąskaitų faktūrų už laikotarpį nuo 2004-03-24 iki 2004-09-13 36484 Lt, iš viso 522415 Lt. Atlikus 2010-02-22 pakartotinį patikrinimą (I t. b.l. 44-58), išvadoje nurodyta, kad UAB „Antitus“ deklaravo (540063 Lt) pardavimo PVM, o UAB „Bukonių Luki“ deklaravo (-17647 Lt), išminusavus šią sumą gaunama 522416 Lt, patikslintu ieškiniu civilinis ieškovas prašo priteisti 522415 Lt. Baudžiamosios bylos duomenimis, tai, kad UAB „Antitus“ vardu išrašytos 147 vnt. PVM sąskaitos faktūros neatitinka tikrovės, yra suklastotos ir jose fiksuotas prekių suteikimas įmonei UAB „Bukonių Luki“ yra tik tariamas, o ne tikras, teisme paaiškino ir buvęs UAB „Antitus“ direktorius kaltinamasis R. R., tai konstatuota ir įsiteisėjusiu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-07-10 baudžiamuoju įsakymu (baudž. bylos VI t. b.l. 109). Pažeidžiant 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751, 64 ir 80 straipsnių nuostatas, UAB „Bukonių Luki“ nepagrįstai atskaitė 522 415 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Antitus“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras. Teismo nuomone, byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas abejoti mokestinio patikrinimo aktus surašiusios specialistės kvalifikacija ir kompetencija, kartu ir jos duotų išvadų teisingumu. Specialistė, apklausta teisme baudžiamojoje byloje (baudž. bylos VII t. b.l. 33-35), taip pat šioje byloje, savo išvadas patvirtino ir išsamiai jas paaiškino.
Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai ir aplinkybės patvirtino, kad S. O., padedant R. R., sukūrė fikciją apie UAB „Antitus“ sandorius su UAB „Bukonių Luki“ ir tariamą PVM sumokėjimą, šie tikrovės neatitinkantys duomenys buvo įtraukti į UAB „Bukonių Luki“ buhalterinę apskaitą ir tuo pačiu į UAB „Bukonių Luki“ PVM deklaracijas, ir šias deklaracijas pateikus VMI, apgaulės būdu, neteisėtai padidinant PVM atskaitą, tuo sumažinant mokėtiną PVM į biudžetą, buvo panaikinta turtinė prievolė valstybei – 522 415 Lt PVM suma pagal tariamas 147 PVM sąskaitas faktūras iš UAB ,,Antitus“. Taigi, pagal byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad S. O. ir R. R. savo nusikalstamais veiksmais valstybei padarė 522 415 Lt žalą pagal 147 PVM sąskaitas faktūras, sudarytas tarp UAB „Bukonių Luki“ ir UAB „Antitus“. Nuteistųjų padaryta nusikalstama veika tapo valstybės patirtos turtinės žalos – nesumokėto PVM tiesiogine priežastimi. Teismas konstatavo, kad tarp S. O. ir R. R. padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl vadovaudamasis LR CK 6.246 str., 6.263 str. 2 d., 6.6 str. 3 d. nuostatomis, ir atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, priteisė solidariai iš atsakovų 522 415 Lt padarytos žalos valstybei atlyginimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantai nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių argumentų:
1. Ieškovas neturėjo šioje byloje neabejotinos bei neginčytinos reikalavimo teisės. Teismo išvada, kad VMI baudžiamojoje byloje buvo pripažinta civiliniu ieškovu, todėl gali juo būti ir atstovauti šioje byloje, padaryta tinkamai neįvertinus reikalavimo teisės perleidimo sutarties esmės. Šioje byloje nustatyta, kad pagal 2010-09-23 reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 52-19/02- 03/02-18-3 Kauno apskrities VMI perleido VĮ Turto bankas UAB „Bukonių Luki“ 537 613,11 Lt skolą. Taigi, ryšium su šios sutarties sudarymu Kauno apskrities VMI neteko reikalavimo teisės į UAB „Bukonių Luki“ skolą ir yra netinkamas ieškovas šioje byloje. Teismas, spręsdamas bylą, privalėjo tinkamai nustatyti proceso šalis remiantis ne LR BPK, o CPK normomis. Tai, kad VĮ Turto bankas byloje yra įtrauktas trečiuoju asmeniu, ieškovo procesinės padėties negalėjo pateisinti, nes VĮ Turto bankas, būdamas trečiuoju asmeniu, nors ir ieškovo pusėje, bet nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neturėjo galimybės užtikrinti savo pažeistų teisių gynimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 55 patvirtintoje Teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgoje nurodyta, kad žalos, padarytos valstybei nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų išraiška, atlyginimo klausimas pirmiausia turėtų būti sprendžiamas ne pareiškiant mokesčių mokėtojui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, bet Mokesčiu administravimo įstatymo nustatyta tvarka; tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį. Užtikrindamas tinkamą mokestinės prievolės vykdymą mokesčių administratorius turi teisę, nepriklausomai nuo to, jog tam tikra mokesčių mokėtojo veika, susijusi su mokestinės prievolės vykdymu, yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme objektas, dėl minėtos mokesčių mokėtojo veikos pradėti atitinkamas Mokesčiu administravimo įstatyme numatytas mokesčiu administravimo procedūras, nesusijusias su padarytos žalos valstybei nustatymu baudžiamojoje byloje, kurių metu gali būti apskaičiuojami ar perskaičiuojami mokesčiai. Mokesčių apskaičiavimui ar perskaičiavimui vis tiek yra taikomi senaties terminai, numatyti Mokesčių administravimo įstatymo arba atitinkamo mokesčio įstatyme (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, byla A-442-2714-11). Apeliantų nuomone, remiantis aukščiau paminėta teismų praktika, Kauno apskrities VMI pirmiausia turėjo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka pradėti priverstinį išieškojimą, o ne pareikšti mokesčių mokėtojui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. To nepadarius, ieškovė praleido penkerių metų priverstinio išieškojimo senatį. Šiuo atveju mokestinės skolos priverstinis išieškojimas buvo pradėtas tik vieninteliu 2006 m. sausio 30 d. sprendimu, t. y. patvirtintus aktą Nr. 81-03-10-611 ir jo rezoliucinėje dalyje, remiantis MAI 81 str. 2 d. įpareigojus UAB „Bukinių Luki“ per 20 dienų sumokėti priskaičiuotą PVM mokestį 69 749 Lt sumoje. Taigi, apeliantų nuomone, šiuo atveju teismas privalėjo remtis Mokesčių administravimo įstatymo normomis ir taikyti 5 metų senaties terminą mokestinei prievolei išieškoti, numatytą minėto įstatymo 29 str. 3 d. ir 107 str. 1 d. Be to, šiuo atveju yra suėjęs ir 10 metų terminas, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Bukinių Luki“ ir UAB „Antitus“ PVM sąskaitos yra nuo 2001-09-03 iki 2004-09-13.
3. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovų prašymą skirti ekonominę ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Apeliantai nurodo, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą buvo būtina tiksliai nustatyti žalos dydį, įvertinti padarytas išvadas ir objektyviai nustatyti, kokia apimtimi nepripažinta UAB „Bukonių Luki“ teisė į PVM atskaitą. Kauno apskrities VMI UAB „Bukonių Luki” atliko tris mokestinius patikrinimus ir surašė tris skirtingus patikrinimo aktus, kurių išvados nevienodos ir kelia abejones. 2007-06-15 Kauno VMI patikrinimo akte (46 lapas) yra nustatyta, jog iš dalies UAB Antitus “ turėjo realių ūkinių operacijų su UAB „Bukonių Luki“. VMI priešpriešiniais įmonių patikrinimais nustatytas faktas, jog UAB „Bukonių Luki“ realiai buvo įsigytos visos PVM sąskaitose nurodytos prekės, vyko gamybos procesas, visos prekės buvo realizuotos galutiniam vartotojui, viskas buvo užpajamuojama ir visos sumos buvo apskaitomos. Tai patvirtino pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausta VMI specialistė M. Š.. Todėl pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pats savo iniciatyva, bandydamas pašalinti patikrinimo aktų trūkumus, baudžiamosios bylos eigoje paskyrė dvi ekonomines ekspertizes, kurios nepašalino patikrinimo aktų trūkumų ir abejonių neišsklaidė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:
1. Ši civilinė byla kilo iš išnagrinėtos baudžiamosios bylos, kurioje apeliantai buvo pripažinti kaltais ir nuteisti. Jonavos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareikštą Kauno apskrities VMI civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-813/2013, 2013-05-06 nuosprendžiu, vadovaujantis LR BPK 115 str. 2 d., Kauno apskrities VMI pripažino teises į ieškinio turtinei žalai atlyginti patenkinimą, o klausimą dalyje dėl ieškinio turtinei žalai atlyginti dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Todėl Kauno AVMI yra tinkamas ieškovas šioje byloje, kadangi teismas priimdamas 2013-05-06 nuosprendį, turėjo duomenų, kad kreditorinis reikalavimas buvo perduotas VĮ Turto bankas. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad 2009-06-17, 2010-09-23 Kauno AVMI patvirtintas 2042498,64 Lt kreditorinis reikalavimas, kaip beviltiškas buvo perduotas VĮ Turto bankui ir nesurinkta duomenų ar UAB „Bukonių Luki“ dalį kreditorinio reikalavimo padengė.
Šalies argumentai
2. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo taikyti pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą nustatytą 5 metų senaties terminą. Šiuo atveju apeliantai nėra mokesčių mokėtojai šio įstatymo 2 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013-10-01 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-374/2013), todėl teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad apeliantams negali būti taikomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas ir jame numatyta senatis.
3. Apeliantų atstovai teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde teigė, kad iš jų galima priteisti tik 69749 Lt, kuriuos buvo nurodyta sumokėti pagal 2006-01-30 Kauno AVMI sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Tačiau 2010-02-22 patikrinimo akte buvo aiškiai nurodyta, kad Kauno AVMI 2006-01-30 priėmė sprendimą dėl akto patvirtinimo, kuriame nurodyta, kad pagal UAB „Antitus“ išrašytas 134 PVM sąskaitas faktūras, laikotarpiu nuo 2001-09-03 iki 2004-02-29, buvo nepripažinta 485931 Lt PVM atskaita ir dėl to tikslinga atlikti pakartotini patikrinimą. Atlikus 2010-02-22 Kauno AVMI pakartotinį patikrinimą, jo išvadoje buvo nurodyta, kad UAB „Antitus" deklaravo 540063 Lt pardavimo PVM, o UAB „Bukonių Luki" deklaravo (-17647 Lt). Atėmus šią sumą ir gaunama 522415 Lt. Kauno AVMI patikslintu ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovų 522415 Lt. Jonavos rajono apylinkės teismas savo sprendime konstatavo, kad byloje nebuvo nustatyta tokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas abejoti mokestinio patikrinimo aktus surašiusios specialistės M. Š. kvalifikacija ir kompetencija. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje taip pat buvo nustatyta, kad S. O. ir R. R. nusikalstamais veiksmais žalą padarė ne juridinių asmenų, kurių savininkais buvo, naudai ir interesams, o kaip fiziniai asmenys. Baudžiamojoje byloje juridinis asmuo BUAB „Bukonių Luki“ jokia nusikalstama veika nebuvo kaltinamas ar patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Teismas pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad CK 6.263 str. 2 d. padarytą turtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal nustatytas faktines aplinkybes, nusikalstamą veiką padarė S. O. ir R. R., dėl jų nusikalstamų veiksmų valstybė patyrė 522415 Lt žalą. Nuteistųjų padaryta nusikalstama veika tapo valstybės patirtos turtinės žalos - nesumokėto PVM tiesiogine priežastimi, todėl tarp apeliantų padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Be to, BUAB „Bukonių Luki“ yra likviduota, jos prievolės ir reikalavimo teisės yra pasibaigę, todėl ir priskaičiuoto PVM šį įmonė nesumokės (CK 6.128 str. 3 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ Turto bankas prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantai neatsižvelgia į aplinkybes, kad VMI ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas ne UAB „Bukonių Luki“, o fiziniams asmenims. Ši teisė VMI pripažinta Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-05-06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-813/2013, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad Kauno apskrities VMI pripažįstama teisė į ieškinio turtinei žalai atlyginti patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio turtinei žalai atlyginti dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Minėtame nuosprendyje taip pat aptartos ir VMI reikalavimo teisių perleidimo VĮ Turto bankui į 155703,5 Eur (537 613,11 Lt) UAB „Bukonių Luki“ skolą aplinkybės. Be to, UAB „Bukonių Luki“ likviduota dėl bankroto, minėtos bendrovės skola VĮ Turto bankui dengiama nebuvo. Teismas konstatavo, kad VMI ieškinys pareikštas baudžiamoje byloje nėra tapatus VĮ Turto banko kreditoriniam reikalavimui UAB „Bukonių Luki“ bankroto byloje. Taigi, šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku nėra ieškovo tinkamumo klausimas bei jo teisės į žalos atlyginimą klausimas, o turi būti nagrinėjamas žalos dydžio nustatymo klausimas, t. y., kokio dydžio žala yra įrodyta juridinę reikšmę turinčiais dokumentais. Žalos buvimas ar nebuvimas nepriklauso nuo to ar ji įtraukta į VMI buhalterinę apskaitą. Žala ir ją padarę asmenys konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir to nereikia pakartotinai įrodyti civilinėje byloje (CPK 182 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama dėl fizinių asmenų civilinės teisinės atsakomybės pagrindų ir atsakomybės rūšies, valstybei patyrus nuostolius, kais asmenys įvykdo nusikalstamą veiką, kurios pasekoje juridinis asmuo išvengia mokestinės PVM mokėjimo valstybei prievolės, taip pat keliami proceso teisės normų, reglamentuojančių netinkamos šalies pakeitimą tinkama, ieškinio senaties termino taikymo klausimai.
Teisėjų kolegija, išnarinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, jog atsakovai S. O. ir R. R. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-05-06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-813/2013 pripažinti kaltais padarę nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 2 d. (R. R. veiką papildomai kvalifikuojant pagal LR BK 24 str. 6 d.) ir nuteisti – S. O. dvejiems metams laisvės atėmimu, R. R. 100 MGL bauda. Nuosprendis įsiteisėjęs. Teismo nuosprendyje konstatuota (1 t. b. l. 2-43), jog S. O. laikotarpiu nuo 2001-09-03 iki 2004-09-13, būdamas UAB „Bukonių Luki“ direktoriumi, veikdamas kartu su UAB „Antitus“ direktoriumi R. R., pateikė duomenis apie fiktyviai įforminamų prekių pardavimą UAB „Bukonių Luki“ nurodant prekių pavadinimus, jų kiekius ir kainas, o R. R., tyčia, už piniginį atlygį išrašė 147 fiktyvias UAB „Antitus“, į.k. 2521823 PVM sąskaitas – faktūras apie galvijų bei odų pardavimą bendrovei UAB „Bukonių Luki“, už 3 426 899,28 Lt, iš kurių bendra PVM suma 522 415,00 Lt. Jonavos rajono apylinkės teismo vertinimu, šie atsakovų nusikalstami veiksmai sąlygojo tą faktinę aplinkybę, jog UAB „Bukonių Luki“ nepagrįstai apskaitė 522 415 Lt sumai pirkimo PVM pagal UAB „Antitus“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, vėliau šie tikrovės neatitinkantys duomenys buvo įtraukti į UAB „Bukonių Luki“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu buvo panaikinta UAB „Bukonių Luki“ turtinė prievolė valstybei sumokėti 522 415 Lt PVM sumą.
Jonavos rajono apylinkės teismas, 2013-05-06 nuosprendžiu spręsdamas S. O. ir R. R. civilinės teisinės atsakomybės klausimą pagal baudžiamojoje byloje pareikštą Kauno apskrities VMI ieškinį teisiamiesiems S. O. ir R. R., nustatė, jog valstybei, atstovaujamai Mokesčių inspekcijos, yra padaryta žala atsakovų nusikalstamais veiksmais nesumokant bendrovei PVM mokesčių, todėl teismas pripažino ieškovui teisę į ieškinio turtinei žalai atlyginti patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio nustatymo perdavė bylą nagrinėti civilinio proceso tvarka (1 t. b. l. 23).
Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinį ieškinį patenkino visiškai, priteisė solidariai iš atsakovų S. O. ir R. R. ieškovei Kauno apskrities VMI, pervedant į nurodytą VMI prie FM surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, 522 415 Lt (151301,84 Eur) padarytos žalos valstybei atlyginti; priteisė iš atsakovų po 4612 Lt (1335,73 Eur) nesumokėto žyminio mokesčio ir po 42,53 Lt (12,32 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia atsakovai, esminiai apeliacinių skundų argumentai susiję su tomis nurodomomis aplinkybėmis, jog Kauno apskrities VMI neturėjo reikalavimo teisės reikšti ieškinį atsakovams, kadangi ieškovė savo turtinį reikalavimą bankrutavusios UAB „Bukonių luki“ byloje buvo perleidusi VĮ Turto bankas, teismas nepagrįstai netaikė penkerių metų ieškinio senaties termino, teismas nepagrįstai atmetė atsakovų prašymą skirti ekonominę ekspertizę žalos dydžiui nustatyti, kadangi liko byloje nenustatyta kokia apimtimi UAB „Bukonių Luki“ pripažinta teisė į PVM atskaitą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Jonavos rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), taip pat materialiosios teisės normas, reglamentuojančias deliktinės civilinės teisinės atsakomybės pagrindus (LR CK 6.245-6.249 str.), dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, nes teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str., CK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu vertinimu, jog S. O. ir R. R. kyla atsakomybė pagal VMI ieškinį dėl jų tyčiniais nusikalstamais veiksmais valstybei padarytų nuostolių atlyginimo, jie byloje atsako kaip fiziniai asmenys ir jų kaltė nustatyta (preziumuota) Jonavos rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2013-05-06 nuosprendžiu. Teisėjų kolegija pažymi, jog įsiteisėjusio teismo nuosprendžio teisinė reikšmė susijusiai civilinei bylai įtvirtinta LR CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje suformuluotos aktualios nagrinėjamai bylai taisyklės, kad LR CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civilinės teisinės pasekmės, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar ją padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. U., G. U. ir kt. v. D. N., Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato bei Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus, ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009). Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai vertino skundžiajame teismo sprendime atsakovų civilinės teisinės atsakomybės prigimtį, teisingai nustatė, jog jų nusikalstami tyčiniai veiksmai nulėmė tas aplinkybes, kad valstybei UAB „Bukonių luki“ nesumokėjo 522 415 Lt PVM sumos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra nustatytos visos civilinės teisinės atsakomybės prielaidos ir įrodyti atsakomybės pagrindai, tai atsakovų neteisėti veiksmai, kaltė, patirta žala, priežastinis ryšys tarp kaltės ir nuostolių (LR CK 6.246 str.-6.249 str.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, Jonavos rajono apylinkės teismas pagrįstai patirtą valstybės žalą priteisė ir abiejų atsakovų solidariai, nes LR CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. LR CK 6.279 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. LR CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas.
Teisėjų kolegija atmeta apeliantų motyvus, jog valstybė, atstovaujama Kauno apskrities VMI, neturėjo reikalavimo teisės reikšti ieškinį atsakovams byloje, kadangi ieškovė savo turtinį reikalavimą bankrutavusios UAB „Bukonių luki“ bankroto byloje buvo perleidusi trečiajam asmeniui šioje byloje VĮ Turto bankas. Teisėjų kolegija iš prijungtos Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-23-259/2013 medžiagos nustatė, jog Kauno apygardos teismo 2010 04 27 nutartimi buvo patvirtintas Kauno apskrities VMI 537613,11 lt kreditorinis reikalavimas bankrutavusios UAB „Bukonių luki“ bankroto byloje (2 t. b. l. 156), šis reikalavimas buvo perleistas perdavimo perėmimo aktu AB Turto bankui (2 t. b. l. 170-173), Kauno apygardos teismo 2010 11 02 nutartimi (2 t. b.l. 174) Kauno apskrities VMI bankroto byloje buvo išbraukta iš BUAB „Bukonių luki“ kreditorių sąrašo. Teisėjų kolegija taip pat iš byloje esančio BUAB „Bukonių luki“ kreditorių susirinkimo protokolo ir kreditorių patvirtinto bankrutavusios bendrovės likvidavimo akto (3 t. b.l. 32-36, 42, 43) nustatė, jog BUAB „Bukonių luki“ bankroto bylos nagrinėjimo procese nei Kauno apskrities VMI patvirtintas 537 613,11 Lt kreditorinis reikalavimas, nei AB Turto bankui perduotas šis kreditorinis reikalavimas nebuvo patenkintas iš BUAB „Bukonių luki“ bankroto byloje rasto turto ar gautų pajamų bankroto proceso metu. Atsižvelgiant į šias nustatytas faktines aplinkybes byloje ir tą faktą, kad Kauno apskrities VMI patvirtintas BUAB „Bukonių luki“ bankroto byloje 537 613,11 Lt kreditorinis reikalavimas AB Turto bankui buvo perduotas neatlygintinai, nepagrįsti apeliantų skundo teiginiai, jog Kauno apskrities VMI neturėjo teisinės galimybės kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovams fiziniams asmenims dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija iš byloje nustatytų aplinkybių sprendžia, kad atsakovų S. O. ir R. R. nusikalstamais tyčiniais veiksmais valstybei buvo padaryta 522 415 Lt žala dėl UAB „Bukonių luki“ nesumokėto PVM mokesčio sumos, BUAB „Bukonių luki“ bankroto byloje valstybė neatgavo nei kiek nesumokėto mokesčio sumos, BUAB „Bukonių Luki“ yra Kauno apygardos teismo 2013 05 07 sprendimu likviduota (prijungta civilinė byla Nr. B2-23-259/2013, b. l. 52), bendrovės teisių ir pareigų perėmimas yra negalimas, todėl ir priskaičiuoto ir nesumokėto 522415 lt PVM valstybė iš UAB „Bukonių luki“ neatgaus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nustatė priteistinos žalos sumą.
Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta ir apeliantų teiginius, jog byloje nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nepaskyrė buhalterinės ekspertizės valstybės patirtai žalai nustatyti. Teismui pakako byloje rašytinių įrodymų ir to pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių, kad įvertinti patirtos ir valstybei priteistinos žalos dydį (LR CPK 177 str., 185 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog byloje taikytinas nesumokėto mokesčio penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminas ir bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ir šiuo pagrindu ieškovės ieškinys atsakovams atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, jog LR Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė mokesčių administratoriui tik už paskutinius penkerius metus apskaičiuoti mokesčių mokėtojui sumokėtiną mokestį galioja tik mokesčių mokėtojui. Pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 punkto nuostatas, mokesčių mokėtojas yra asmuo, kuriam pagal minėto įstatymo nuostatas yra įtvirtinta pareiga mokėti mokesčius. Atsakovai S. O. ir R. R. nėra mokesčių mokėtojai pagal LR Mokesčių administravimo įstatymą nagrinėjamu atveju, todėl sprendžiant dėl šių fizinių asmenų civilinės teisinės atsakomybės byloje LR Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nustatytas penkerių metų mokesčių apskaičiavimo terminas netaikytinas. Sprendžiant dėl bendrojo LR CK įtvirtinto ieškinio senaties termino taikymo, spręstina jog valstybei teisė į ieškinį atsirado nuo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-05-06 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-813/2013 įsiteisėjimo dienos, kai atsakovai buvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 2 d. (R. R. veiką papildomai kvalifikuojant pagal LR BK 24 str. 6 d.) ir nuteisti – S. O. dvejiems metams laisvės atėmimu, R. R. 100 MGL bauda. Teisėjų kolegija nustatė, jog Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-05-06 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-813/2013 įsiteisėjo 2014 10 01 d. Kauno apygardos teismui priėmus nutartį (1 t. b.l. 25). Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra praleistas ir bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti (LR CK 1. 125 str. 3 d.).
Byloje nustatyta, jog Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 12 01 sprendimu patenkinęs ieškovės pareikštą ieškinį baudžiamojoje byloje, priteisė iš atsakovų valstybei po 4612 lt (1335, 73 eurus) žyminio mokesčio valstybei (2 t. b. l. 73). Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog apeliantas S. O. yra sumokėjęs 1000 litų žyminį mokestį už apeliacinį skundą šioje byloje (2 t. b. l. 94). S. O. 2015 02 02 kreipėsi į Kauno apygardos teismą, nurodydamas, jog už apeliacinį skundą byloje žyminio mokesčio mokėti apeliantui nereikia, žyminis mokestis byloje neturėjo būti ir priteistas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto S. O. motyvais, 2015 02 02 pareiškimą dėl žyminio mokesčio laiko apeliacinio skundo dalimi, dėl šio klausimo pasisako. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio (LR BK 112 str. 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį atsakovams reiškė Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-813/2013. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai todėl iš atsakovų priteisė žyminį mokestį valstybei. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas keistinas, panaikinant jo dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo ieškovei iš atsakovų (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.). S. O. grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (LR CPK 87 str. 3, 5 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovų S. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 4612 Lt/1335,73 EUR (keturis tūkstančius šešis šimtus dvylika litų 00 ct/vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt penkis eurus, 73 euro ct) nesumokėto žyminio mokesčio ir po 42,53 Lt/12,32EUR (keturiasdešimt du litus 53 ct/dvylika eurų 32 euro ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Kitą Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos grąžinti S. O. (a.k(duomenys neskelbtini) 289,62 Eur žyminio mokesčio sumą, sumokėtą 2014 m. gruodžio 31 d. mokėjimo nurodymu.