Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Kačinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3153-340/2018 pagal ieškovės Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinį atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl alternatyvios sankcijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba, VPT) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai (toliau – Administracija), kurį patikslino, prašydama pripažinti Administracijos pirkime Nr. 172770 „Sporto komplekso Širvintų mieste įkūrimas“ (toliau – Pirkimas) atliktus veiksmus prieštaraujančiais imperatyvioms Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) normoms ir, nepripažįstant Pirkimo sutarties negaliojančia, taikyti perkančiajai organizacijai alternatyvią sankciją, nustatytą VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punkte, t. y. skirti baudą.Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Širvintų rajono savivaldybės administracija Pirkimą vykdė atviro konkurso būdu. Pirkimas pasibaigė atsakovei su Pirkimo laimėtojomis uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „IRDAIVA“ ir UAB „Tiksli forma“, veikiančiomis jungtinės veiklos pagrindu, 2016 m. rugpjūčio 23 d. sudarius rangos sutartį Nr. S-274. Tarnyba, vadovaudamasi VPĮ 8² straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko Pirkimo vertinimą ir vertinimo rezultatus įformino 2017 m. balandžio 26 d. pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-1344 (toliau – Išvada). VPT Išvadoje nustatė, kad: 1) Pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjų kvalifikacijai keliami minimalūs reikalavimai yra dirbtinai ribojantys konkurenciją, nepagrįsti ir neproporcingi Pirkimo objektui; 2) atsakovė netinkamai grindė tiekėjo pasiūlyme nurodytos per didelės kainos priimtinumą. Ieškovės teigimu, tokiais veiksmais atsakovė grubiai pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies, 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo siekimo.Ieškovė pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas turėti konkrečių parametrų (ne trumpesnio kaip 25 m ilgio) baseino projektavimo sutartį yra nepagrįstas ir dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovė kvalifikacijos reikalavimą dėl konkrečių parametrų baseino kėlė tik projektuotojams, tačiau tokio baseino parametrų statybos patirties nekėlė nei rangovui, nei specialistams. Pirkimo sąlygų 3.4 punkto nuostata, kad šį reikalavimą turi atitikti bent vienas jungtinės veiklos sutarties partneris, įpareigoja tiekėjus jungtis į ūkio subjektų grupes, nes grindžiant atitikimą Pirkimo sąlygų 2 lentelės 15 punkte nurodytam kvalifikacijos reikalavimui, tiekėjai negali remtis subtiekėjų pajėgumais, nors projektavimo paslaugos užima mažą dalį Pirkimo objekto vertės.Ieškovė laikėsi pozicijos, kad Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelėje nustatytas minimalus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas Nr. 8 dėl tiekėjo per pastaruosius 3 metus atliktų darbų neatitinka VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių nuostatų, o Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelėje nustatytas tiekėjų kvalifikacijai keliamas reikalavimas Nr. 9, pagal kurį tiekėjas per pastaruosius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos turi būti tinkamai įvykdęs bent vieną visuomeninės paskirties pastato statybos rangos darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 5 000 000 Eur (be PVM), yra neproporcingas Pirkimo objektui. Ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes 2016 m. balandžio 6 d. posėdyje priėmė nemotyvuotą sprendimą, kuriuo, atsakydama į tiekėjo paklausimą, netinkamai aiškino Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą. Atsakovė taip pat neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto viešųjų pirkimų tikslo siekimo bei pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, nes nepagrįstai neatmetė tiekėjo pasiūlymo, kuriame siūloma kaina viršijo planuotą viešojo pirkimo vertę. Ieškovė pripažino, jog viešasis interesas turėti sporto kompleksą Širvintų mieste yra svarbus, tačiau tai nepateisina teisės aktų pažeidimų. Šiuo atveju atsakovės padaryti pažeidimai lėmė neracionalų mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimą.Atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ji nepažeidė jokių VPĮ nuostatų, juo labiau imperatyvių normų, dėl to nėra pagrindo taikyti jai VPĮ 106 straipsnio 3 dalyje nustatytą alternatyvią sankciją, t. y. skirti baudą. Atsakovės teigimu, Pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai Nr. 8, 9 ir 15, kurių neginčijo nei vienas tiekėjas, yra visiškai pagrįsti, adekvatūs, proporcingi, nustatyti atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką ir svarbą. Jie nepažeidžia VPĮ nuostatų ir neprieštarauja kasacinio teismo suformuluotiems išaiškinimams. Jei atsakovė Pirkimo sąlygų 3.1 punkto 2 lentelės 15 punkte būtų nustačiusi kvalifikacijos reikalavimą per tam tikrą laikotarpį būti įvykdžius bent vieną sutartį, kurios pagrindu buvo suprojektuotas bet kokio (neapibrėžto) ilgio baseinas, tai Pirkime būtų galėję dalyvauti tiekėjai, suprojektavę, pavyzdžiui, sūkurinį baseiną (sūkurinę vonią), tačiau tokiu ar panašiu atveju atsakovė nebūtų galėjusi įsitikinti, ar tiekėjas, suprojektavęs net ne plaukimui skirtą baseiną, yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus suprojektuoti sporto baseiną. Baseinams, kaip ypatingiems sporto paskirties pastatams, yra keliami specifiniai (išskirtiniai) reikalavimai, kurių įgyvendinimas pirmiausia turi būti užtikrintas projektavimo etape, todėl atsakovė siekė įsitikinti tik tiekėjų projektavimo patirtimi. Atsakovė nevertė tiekėjų jungtis į ūkio subjektų grupes, nes Pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas draudimas remtis subtiekėjų pajėgumais. Techninis projektas yra daug svarbesnis (reikšmingesnis) dokumentas nei darbo projektas, todėl atsakovė Pirkimo sąlygų 3.1 punkto 2 lentelės 15 punkte nustatė kvalifikacijos reikalavimą per tam tikrą laikotarpį būti įvykdžius bent vieną būtent techninio projekto ar techninio darbo projekto parengimo sutartį. Tiekėjams nebuvo numatyta teisė savo kvalifikaciją grįsti darbo projekto, kuriuo iš esmės yra tiesiog detalizuojami techninio projekto sprendiniai, parengimo sutartimi, kadangi tai nebūtų leidę atsakovei įsitikinti jų kompetencija ir gebėjimu suprojektuoti sporto baseiną. Tiekėjo paklausimas dėl Pirkimo sąlygų 3.1 punkto 2 lentelės 15 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo buvo labai konkretus (aiškus), atsakovės atsakymas į jį taip pat buvo konkretus, nes nebuvo būtina itin išsami motyvacija ar kokie nors papildomi paaiškinimai.Dėl Pirkimo sąlygų 3.1 punkto 2 lentelėje nustatyto kvalifikacijos reikalavimo Nr. 8 atsakovė nurodė, kad VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata nėra imperatyvi, perkančioji organizacija turi teisę įvertinti ir patikrinti tiekėjų techninį bei profesinį pajėgumą ir savo pačios pasirinktais būdais. Pirkimo sąlygų 3.1 punkto 2 lentelės 8 punkte nustatytu kvalifikacijos reikalavimu atsakovė siekė patikrinti labiau ne tiekėjų techninį ir profesinį pajėgumą, bet jų ekonominę ir finansinę būklę. Reikalavimas, jog per pastaruosius 3 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos tiekėjo vidutinė metinė atitinkamų darbų apimtis būtų ne mažesnė kaip 10 000 000 Eur be PVM yra kaip tik žemesnis (švelnesnis) nei reikalavimas, jog tokia vidutinė metinė darbų apimtis būtų per pastaruosius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos, nes išlaikyti tam tikrą vidutinę metinę darbų apimtį 3 metus yra lengviau nei išlaikyti ją 5 metus.Pirkimo sąlygų 3.1 punkto 2 lentelės 9 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas yra suformuluotas pagal ieškovės direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 20.1 punktą.Pirkimo komisija, pagrįstai nustačiusi, kad pasiūlyta kaina (5 660 800 Eur be PVM) viršija Pirkimui suplanuotas lėšas (5 500 000 Eur be PVM), kreipėsi į Administracijos direktorę, prašydama pateikti motyvuotą raštišką pagrindimą, ar tiekėjo pasiūlyta kaina atsakovei priimtina, ir Administracijos direktorė 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštu informavo, jog pasiūlyta kaina Administracijai bus priimtina. Pateikdama šį atsakymą, atsakovė įvertino, kad pasiūlyta kaina tik beveik 3 proc. viršija pirkimui suplanuotas lėšas. Be to, atmetus tiekėjo pasiūlymą ir vėliau suorganizavus tokio pobūdžio pirkimą, tikriausiai nepavyktų sulaukti Pirkimui suplanuotas lėšas neviršijančių pasiūlymų vien dėl padidėjusių statybos sąnaudų elementų kainų pokyčių. Atmetus tiekėjo pasiūlymą ir pasibaigus Pirkimo procedūroms, būtų pažeistas viešasis interesas, nes pirkimo objektas yra ypatingos reikšmės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino: skyrė atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai 50 000 Eur baudą ir priteisė iš atsakovės 75 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.Teismas nurodė, kad Išvada yra oficialus rašytinis įrodymas, todėl joje nurodytos aplinkybės yra laikomos įrodytomis, kol nėra paneigtos kitais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, įrodymų, paneigiančių Išvadą, Administracija nepateikė, todėl Išvadoje nurodyti VPĮ 32 straipsnio 2 dalies, 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 3 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies pažeidimai yra visiškai įrodyti. Teismas sprendė, kad yra pagrindas už nurodytus pažeidimus skirti atsakovei baudą, kuri sudaro apie 0,72 proc. Pirkimo sutarties vertės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, 2018 m. vasario 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Teisėjų kolegija sprendė, kad Išvada, kurioje yra pateiktas institucijos nustatytų faktų teisinis vertinimas, nelaikytina oficialiuoju rašytiniu įrodymu, todėl teismas Išvados turinį privalėjo nagrinėti bei dėl jo pasisakyti visų faktinių bylos aplinkybių bei teisės normų kontekste (CPK 176, 185 straipsniai). Kadangi to neatliko, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, neatskleidė bylos esmės, o tai sudaro pagrindą priimtą teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti ją iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes dėl visiškai netirtų byloje esančių įrodymų byla turi būti nagrinėjama iš naujo visa apimtimi. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, prieš iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų įvertinti, ar ieškovės ieškinys atitinka CPK ieškiniui keliamus reikalavimus.Vilniaus apygardos teismas, po to, kai ieškovė patikslino ieškinį, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino: skyrė atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai 68 495 Eur baudą ir priteisė iš atsakovės 75 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.Teismas nurodė, kad šalių ginčui taikytinos iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio VPĮ nuostatos, nes Pirkimas paskelbtas iki 2017 m. liepos 1 d. Byloje nėra ginčo, kad Pirkimui buvo suplanuota skirti 5 500 000 Eur be PVM, tačiau laimėjusiu buvo pripažintas jungtinės veiklos pagrindu veikiančių UAB „IRDAIVA“ ir UAB „Tiksli forma“ pasiūlymas, kurio kaina (5 660 800 Eur be PVM) viršija Pirkimui skirtų lėšų sumą. Pasibaigus Pirkimo procedūrai, VPT Kontrolės skyrius atliko Pirkimo vertinimą ir 2017 m. balandžio 26 d. surašė Išvadą, kurioje dėl nustatytų pažeidimų rekomendavo perkančiajai organizacijai nutraukti Pirkimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad jis sutinka su ieškovės Išvadoje pateiktomis išvadomis.Dėl Pirkimo sąlygose nustatytų tiekėjų kvalifikacijai keliamų minimalių reikalavimų teismas atkreipė dėmesį, kad viešųjų pirkimų praktikoje perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose dažnai nustato kvalifikacijos reikalavimą tiekėjui turėti patirties tiekiant prekes, suteikiant specifines paslaugas ar atliekant tam tikrus darbus. Perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau ši diskrecija yra ribojama – perkančioji organizacija neturi pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją. Konkrečios Pirkimo sąlygos atitikimas VPĮ normose įtvirtintiems principams yra fakto klausimas ir turi būti įrodinėjamas CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismo vertinimu, kadangi Pirkimo objektas – sporto komplekso projektavimo ir statybos darbai, vertinant Pirkimo sąlygas, taikytinos ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo normos. Vertindamas kvalifikacijos reikalavimą turėti konkrečių parametrų baseino projektavimo patirtį, teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad reikalavimas tiekėjams turėti patirtį dėl ne trumpesnio kaip 25 m ilgio baseino projektavimo yra aiškiai perteklinis, nes Statybos įstatymo normų kontekste baseinas yra ypatingas sporto paskirties statinys, o tiekėjo kvalifikacija ir patirtis projektuojant ypatingus sporto paskirties statinius (baseinus) nepriklauso nuo projektuojamų objektų (baseinų) ilgio. Atsakovė nepagrindė, kad ne trumpesnis nei 25 m sporto baseinas turi kokių nors ypatingų, labai specifinių parametrų kitiems statinio elementams, kurie būtų susiję su baseino ilgiu ir kurių negalėtų įvykdyti tiekėjas, turintis teisę atlikti ypatingų sporto paskirties statinių projektavimą ir pakankamą patirtį projektuojant ne ilgesnius nei 25 m baseinus. Teismas pripažino pagrįstais ieškovės argumentus, kad tai, jog atsakovė kėlė kvalifikacijos reikalavimą dėl konkrečių baseino parametrų tik projektuotojams, tačiau nekėlė nei rangovui, nei specialistams, patvirtina, kad ne trumpesnio nei 25 m sporto baseino statybos darbai nepasižymi kokia nors ypatinga specifika, t. y. kvalifikacijos sąlyga dėl konkrečių baseino parametrų yra perteklinė ir nepagrįstai, neproporcingai riboja konkurenciją. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad perteklinį kvalifikacijos reikalavimą dėl įpareigojimo turėti atitinkamą patirtį projektuojant ne trumpesnius nei 25 m baseinus, pateisina sporto baseino svarba visuomenei, pažymėdamas, kad Pirkimo objekto svarba negali pateisinti imperatyvių viešųjų pirkimų principų pažeidimo bei neproporcingo konkurencijos suvaržymo.Teismas nurodė, kad 2016 m. liepos 21 d. vykusiame posėdyje Pirkimo komisijos priimtas sprendimas atmesti pasiūlymą, kaip neatitinkantį minimalių kvalifikacijos ir Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, motyvuojant tuo, jog pasiūlyme UAB Cloud architektai yra nurodyta kaip subrangovas, bet nėra tiekėjo jungtinės veiklos partneris, patvirtina, kad Pirkimo sąlygų 3.4 punktas riboja konkurenciją, nes įpareigoja tiekėjus jungtis į ūkio subjektų grupes dėl to, jog tiekėjai, pagrįsdami atitikimą Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nurodytam kvalifikacijos reikalavimui, negali remtis subtiekėjų pajėgumais. Teismas atkreipė dėmesį, kad kvalifikacijos reikalavimas Nr. 8 suformuluotas nevienareikšmiškai, nes jis turi ir reikalavimo tiekėjų ekonominei ir finansinei būklei, ir reikalavimo tiekėjų techniniam ir profesiniam pajėgumui bruožų, tačiau pati atsakovė jį vertina kaip reikalavimą tiekėjų ekonominei ir finansinei būklei, todėl ieškovės argumentai dėl nurodytos pirkimo sąlygos prieštaravimo VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatai neturi reikšmės, nes ši norma reglamentuoja tiekėjų techninį bei profesinį pajėgumą. Teismo vertinimu, kadangi reikalavimas įrodyti, jog tiekėjo vidutinė metinė darbų apimtis būtų ne mažesnė nei 10 000 000 Eur, yra daug griežtesnis, nei nustatyta Rekomendacijų 19.3 punkte, ieškovė pagrįstai įvertino jį kaip perteklinį, neproporcingą Pirkimo objektui, jo vertei. Nors Rekomendacijos nėra imperatyvaus pobūdžio norminis aktas, tačiau perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju nepagrindė, kad griežtesnį, nei nustatyta Rekomendacijose, kvalifikacijos reikalavimą buvo būtina nustatyti atsižvelgiant į Pirkimo objekto ypatumus ar ypatingą svarbą, o tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija netinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę ir, nustatydama griežtesnius kvalifikacijos reikalavimus, nei rekomenduojami reikalavimai, nepagrįstai apribojo konkurencijos laisvę.Teismas nustatė, kad Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelėje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas Nr. 9 per pastaruosius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos būti tinkamai įvykdžius bent vieną visuomeninės paskirties pastato statybos rangos darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 5 000 000 Eur (be PVM), yra daug griežtesnis reikalavimas, nei rekomenduojamas pagal Rekomendacijų 20.1 punktą. Teismo vertinimu, Rekomendacijų rekomendacinis pobūdis neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo pareigos nustatyti kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams nepažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją. Nagrinėjamu atveju griežtesnis, nei rekomenduojama, kvalifikacijos reikalavimas nėra pateisinamas kokiomis nors ypatingomis Pirkimo objekto aplinkybėmis, t. y. nepagrįstai riboja konkurenciją.Dėl ieškovės nurodyto VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo pažeidimo dėl to, kad laimėtoju buvo pripažintas tas tiekėjas, kurio pasiūlyta kaina (5 660 800 Eur be PVM) viršijo Pirkimui suplanuotas lėšas (5 500 000 Eur be PVM), teismas atkreipė dėmesį, jog Administracijos direktorės vienasmeniškai pasirašytas formalaus pobūdžio 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštas Nr. (16.13)-13-2334 „Dėl sporto komplekso Širvintų mieste įkūrimo pirkimo (pirkimo Nr. 172770)“ nepateisina atsakovės apsisprendimo priimti vienintelio tiekėjo pasiūlymą, kurio kaina viršijo Pirkimui suplanuotas lėšas. Teismas pažymėjo, kad Pirkimui skirtų lėšų suma yra Pirkimo dokumentų sudedamoji dalis, o viešojo pirkimo sutarties sąlygos gali būti keičiamos išimtiniais atvejais, nepažeidžiant imperatyvių principų. Nors Administracijos direktorės 2016 m. rugpjūčio 16 d. rašte nurodyti galimi finansavimo šaltiniai, tačiau nėra už finansus atsakingo asmens parašo ir nenurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių tiekėjo pasiūlymo kaina, viršijanti Pirkimui skirtų lėšų sumą, gali būti vertinama kaip priimtina (objektyvūs pokyčiai perkamų paslaugų rinkoje, galima infliacijos įtaka kainodarai, pasikeitę mokesčiai, Pirkimo objekto ypatinga reikšmė ar pan.). Teismo vertinimu, viešojo intereso egzistavimas nepateisina pasiūlymo, viršijančio Pirkimui suplanuotų lėšų sumą, priėmimo. Nesant objektyvių aplinkybių, kurias perkančioji organizacija turėjo pagrįsti, atsakovė turėjo atmesti tiekėjo pasiūlymą, kuriame buvo siūloma kaina, viršinanti Pirkimui suplanuotų lėšų suma, o viešojo pirkimo sutarties sudarymas tokioje situacijoje pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo principą bei viešųjų pirkimų tikslą (VPĮ 3 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Išvadoje nurodyti VPĮ 3 straipsnio 2 dalies pažeidimai yra įrodyti. Teismas nurodė, kad pagal VPĮ 95² straipsnio 2 dalį ir kasacinio teismo praktiką, nors viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, teismas gali nepripažinti jos negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas VPĮ 95² straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieškovė į teismą kreipėsi būtent dėl alternatyvios sankcijos (baudos) taikymo, pripažindama, jog dėl viešojo intereso tikslinga išsaugoti viešojo pirkimo sutartį. Teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Bauda skiriama ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės (VPĮ 95² straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovės sudarytos Pirkimo sutarties vertė yra 6 849 568 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė Pirkimo sąlygose nustatė neproporcingus Pirkimo objektui ir konkurenciją dirbtinai ribojančius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai bei netinkamai grindė tiekėjo pasiūlyme nurodytos per didelės kainos priimtinumą, teismas sprendė, jog atsakovei skirtina 68 495 Eur, t. y. 1 proc. Pirkimo sutarties vertės, bauda, kuri, teismo vertinimu, atitinka perkančiosios organizacijos pažeidimo rimtumą, įstatymų leidėjo tikslus, yra proporcinga ir pakankamai atgrasanti atsakovę nuo pakartotinių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai iš ieškovės VPT apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Nors Pirkime galėjo dalyvauti visi norintys teikėjai, tačiau pasiūlymus pateikė tik du tiekėjai, o vienam iš jų neatitikus kvalifikacijos reikalavimų, laimėjusiu pasiūlymu buvo pripažintas jungtinės veiklos pagrindu veikiančių UAB „IRDAIVA“ ir UAB „Tiksli forma“ pasiūlymas. Tiek ieškovė, tiek teismas Pirkimą, Pirkimo sąlygas bei patį objektą, jo pobūdį įvertino formaliai bei visiškai neatsižvelgė į atsakovės pateiktus paaiškinimus. Teismo sprendime iš esmės yra atkartojami ieškinyje nurodyti argumentai bei motyvai, t. y. teismas iš esmės rėmėsi tik ieškovės nurodyta pozicija bei ieškiniu, o atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su Pirkimu, buvo visiškai nepagrįstai, vadovaujantis deklaratyviais argumentais, atmestos. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-545-236/2018 panaikino pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą, tačiau teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, vėl padarė ne tik faktinių aplinkybių vertinimo, bet ir materialiosios bei proceso teisės normų pažeidimus. Teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, iš esmės padarydamas tapačius pažeidimus, nustatytus Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartyje. Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nustatytą sąlygą teismas nepagrįstai įvertino kaip neproporcingą bei lemiančią VPĮ pažeidimus. Pirkimo sąlygos ir tiekėjams keliami kvalifikacijos reikalavimai buvo suformuoti atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką, jo svarbą bei reikšmę atsakovei, Širvintų rajono savivaldybei bei bendruomenei, o taip pat, atsižvelgiant į tai, jog Pirkimas buvo finansuojamas Širvintų rajono savivaldybės biudžeto ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, todėl lėšos turėjo būti panaudotos tinkamai. Pirkimo objekto statyba turėjo atitikti tiek techninius, tiek kokybinius reikalavimus, todėl ir tam tikri reikalavimai tiekėjams buvo išskirti turint tikslą įgyvendinti ne tik viešųjų pirkimų, bet ir projekto tikslus, tačiau jokio tikslo apriboti tiekėjų konkurenciją nebuvo. Pirkime nurodytos sąlygos nėra neproporcingos ir / arba neadekvačios, todėl atsakovė neturėjo pareigos pagrįsti tokių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008), tačiau po pateiktos Išvados atsakovė išsamiai nurodė būtent tokių kvalifikacijos reikalavimų būtinumą. Būtent dėl to, kad buvo siekiama įgyvendinti viešųjų pirkimų skaidrumo ir teisingumo principus, atsakovė Pirkime nurodė tokius reikalavimus, kurie ne tik atitiktų Pirkimo objektą, tačiau taip pat užtikrintų, jog būtų vertinami tik tų tiekėjų pasiūlymai, kurie tikrai turi kvalifikaciją ir patirtį, t. y. atsakovė siekė išvengti dirbtinio tiekėjų atitikimo reikalavimams. Kadangi perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus vykdyti Pirkimo sąlygas, todėl būtent atsakovė turėjo teisę ir pareigą Pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Minimalūs dalyvių kvalifikacijos reikalavimai nereiškia, kad Pirkime turi būti nurodyti bet kokie, formalūs ar primityvūs kvalifikacijos reikalavimai. Minimalūs dalyvių kvalifikacijos reikalavimai turi būti tokie, jog užtikrintų bet kokių abejonių išsklaidymą, kad tam tikras tiekėjas bus pajėgus vykdyti su perkančiąja organizacija pasirašytą sutartį. Tai, kokius minimalius kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti tiekėjai, sprendžia pati perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012), tačiau atsakovės ir ieškovės kvalifikacijos reikalavimų vertinimo skirtumas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė padarė tam tikrus viešųjų pirkimų pažeidimus. Pats teismas sprendime pripažino, kad kai pirkimo objektas yra specifinis, pagrįstų specifinių reikalavimų nustatymas yra leistinas, pateisinamas, nediskriminuojantis tiekėjų ir neribojantis konkurencijos, svarbu, jog tokių reikalavimų nustatymas būtų proporcingas pirkimo tikslui. Viena iš Pirkimo objekto sudedamųjų dalių buvo sporto baseinas, t. y. pats sporto kompleksas jau savaime yra specifinis Pirkimo objektas, tačiau pačiame komplekse turėjo būti įrengtas ne bet koks, o sporto baseinas. Taigi atsakovė, organizuodama Pirkimą, rengdama Pirkimo sąlygas, turėjo užtikrinti svarbiausią šio objekto aspektą – 25 m baseino projektą. Lietuvoje sporto baseinų nėra daug, todėl akivaizdu, kad ne visi tiekėjai geba įgyvendinti tokius projektus. Be to, tiek teismas, tiek ieškovė nepagrįstai kvalifikacijos reikalavimus sieja su konkrečiu baseino parametru – 25 m ilgiu. Šias nepagrįstas išvadas lėmė neteisinga ir formali Pirkimo sąlygų interpretacija. Pirkimo sąlygose nustatytas kvalifikacijos reikalavimas reiškė, jog per numatytą laikotarpį tiekėjas turėjo būti įvykdęs bent vieną atitinkamą sutartį, pagal kurią būtų suprojektuotas ne konkrečių parametrų baseinas, bet būtent sporto baseinas, kuris negali būti trumpesnis kaip 25 m (šis matmuo yra pagrįstas teisės aktų reikalavimu dėl sporto baseino ilgio). Jeigu atsakovė Pirkime būtų nurodžiusi tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ne ilgio matais, o lingvistine išraiška „suprojektuotas sporto baseinas“, ieškovė tokių nepagrįstų reikalavimų atsakovei nebūtų pateikusi.Nei teismas, nei ieškovė nėra kompetentingi spręsti, ar 25 m baseino projektavimo, pastatymo ir įrengimo specifika visiškai nesiskiria nuo kitokių matmenų baseinų, todėl akivaizdu, kad teismo sprendime nurodytos išvados yra visiškai nepagristos. Jeigu atsakovė Pirkimo sąlygose būtų nustačiusi kvalifikacijos reikalavimą, kad tiekėjas per tam tikrą laikotarpį būtų įvykdęs bent vieną sutartį, pagal kurią buvo suprojektuotas bet kokio dydžio baseinas, tai tokiu atveju Pirkime galėtų dalyvauti tiekėjai, kurie verčiasi sūkurinių baseinų gamybos, statybos ir įrengimo veikla, tačiau atsakovė tokiu atveju nebūtų galėjusi įsitikinti, ar tiekėjas, suprojektavęs net ne plaukimui skirtą baseiną, būtų pajėgus vykdyti sudarytą sutartį. Taigi atsakovė siekė išvengti ne tik netinkamo sutarties vykdymo, bet ir Širvintų rajono savivaldybės lėšų švaistymo, siekė užkirsti kelią žalai dėl netinkamų darbų atlikimo atsirasti. Atsakovė siekė įsigyti konkretų baseiną, todėl Pirkimo reikalavimų vertinimas vien formaliais matmenų kriterijais akivaizdžiai pagrindžia, jog į Pirkimo specifiką nebuvo tinkamai įsigilinta.Reikalavimai tik projektuotojams buvo taikomi dėl to, jog paties baseino projektas yra viso objekto ir statinio pagrindas. Tik projektuotojams taikomas reikalavimas praplečia tiekėjų, galinčių dalyvauti Pirkime, ribas, tačiau jeigu šis reikalavimas būtų taikomas ne tik projektuotojams, bet ir rangovams, o taip pat ir specialistams, kurie su sporto baseino pastatymu galbūt gali neturėti nieko bendro, tokiu atveju Pirkimo sąlygos vienareikšmiškai apribotų konkurenciją ir būtų neproporcingos. Teismas visiškai formaliai, neįsigilinęs į atsakovės Pirkime nurodytų sąlygų tikslus, faktines aplinkybes, padarė paviršutiniškas išvadas dėl Pirkime nurodytų reikalavimų atitikimo VPĮ.Visos atsakovės Pirkime nurodytos sąlygos buvo nurodytos siekiant užtikrinti tinkamą tiekėją, kuris būtų pajėgus vykdyti sutartį. Teismo argumentas, kad Pirkimo sąlygų 3.1 punkto 2 lentelėje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas įpareigoja tiekėjus jungtis į ūkio subjektų grupes, yra tik netinkama Pirkimo sąlygų interpretacija. Priešingai nei nurodo teismas, ši Pirkimo sąlyga tik patvirtina, kad atsakovė siekė skaidraus ir ekonomiško Pirkimo, nepažeidžiant šalių konkurencijos, atsakovės tikslas buvo išvengti situacijų, kai reikiamos kvalifikacijos neturintys tiekėjai pasitelkia subtiekėjus ar sudaro jungtinės veiklos sutartis ir dirbtinai atitinka Pirkime nurodytus reikalavimus, tačiau sutarties vykdymo eigoje paaiškėja, jog realiai kvalifikaciją turėjęs tiekėjas tokios sutarties įsipareigojimų net nevykdė, t. y. buvo tik formalus tiekėjas. Būtent imperatyvių nuostatų netaikymas vykdant Pirkimus yra pagrindas pripažinti VPĮ pažeidimą, tačiau atsakovė vadovavosi imperatyviomis įstatymų nuostatomis, o teismo sprendime nurodytos aplinkybės, jog atsakovė Pirkime nesivadovavo Rekomendacijomis, neturi reikšmės. Teismo sprendimas yra pagrįstas ne teisės aktų pažeidimų, o tik skirtingu viešųjų pirkimų principų, kurių įgyvendinimas turi būti taikomas atsižvelgiant į konkrečius pirkimų objektus, vertinimu Pirkimo sąlygų kontekste, todėl šios aplinkybės negali būti pagrindas taikyti sankciją atsakovei. Nei teismas, nei ieškovė nenurodė, kaip Pirkimo sąlygos galėjo pažeisti bet kurio iš tiekėjo galimybę dalyvauti pirkime. Atsakovei negali būti taikoma atsakomybė dėl teorinio, visiškai nepagrįsto konkurencijos ribojimo, nes Pirkimu nebuvo apribota konkurencija. Kadangi nėra duomenų, jog tam tikri tiekėjai nedalyvavo ar negalėjo dalyvauti Pirkime dėl neva neproporcingų kvalifikacijos reikalavimų, VPĮ nuostatų pažeidimas taip pat nėra pagrįstas. Dėl Pirkimo kainos atsakovė Pirkimo komisijai buvo pateikusi išsamų atsakymą (Administracijos direktorės 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. (16.13)-13-2334 „Dėl sporto komplekso Širvintų mieste įkūrimo pirkimo (pirkimo Nr. 172170)“, kuriame nurodė, jog tiekėjo pasiūlymo kaina yra priimtina. Teismas padarė visiškai formalią išvadą, kad Administracijos direktorės paaiškinimas yra formalaus pobūdžio ir nepateisino atsakovės apsisprendimo priimti vienintelio tiekėjo pasiūlymą, kurio kaina viršijo Pirkimui suplanuotas lėšas. Taigi akivaizdu, jog teismas tik formaliai vertino Administracijos direktorės nurodytus argumentus, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, priimdama sprendimą sudaryti sutartį, įvertino ne tik nežymiai didesnę kainą (3 procentais), bet ir kitas reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, jog tokiam nežymiam kainų pokyčiui bus galimybė įstatymuose numatyta tvarka suplanuoti papildomas lėšas, jog atmetus tiekėjo pasiūlymą ir pasibaigus Pirkimo procedūroms, vėliau suorganizavus naują Pirkimą, atsižvelgiant į kylančias kainas, infliaciją, statybos sąnaudų kainų pokyčius, kito tiekėjo nepavyktų sulaukti, ypač, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės skelbiamuose pirkimuose, atsižvelgiant į geografinį išsidėstymą, dalyvauja mažas skaičius tiekėjų, jog tiekėjo didesnė nei Pirkime nurodyta kaina buvo pagrįsta aukšta tiekėjo kvalifikacija, kokybiškų medžiagų kainomis, o tokiam objektui yra reikalingos kokybiškos medžiagos, jog Pirkime nurodyta kaina galimai neatitiko realių jo įvykdymo galimybių. Atsakovė papildomai įvertino, kad atmetus tiekėjo pasiūlymą būtų pažeisti atsakovės įsipareigojimai, projekto įgyvendinimo terminai, vietos gyventojų interesai. Pirkimo kaina buvo pakeista ne derybų būdu, kaina nebuvo pakeista pažeidžiant kitų tiekėjų interesus, nes kitų tiekėjų, galinčių įvykdyti projektą, net nebuvo. Visos šios aplinkybės pagrindžia situacijos išskirtinumą, o kainos padidėjimas tokioje situacijoje nelaikomas esminiu VPĮ pažeidimu. Alternatyvi sankcija atsakovei neturėjo būti paskirta, kadangi nėra įstatymuose nustatytų sankcijos taikymo sąlygų. Ne bet kokie pažeidimai suponuoja teisę paskirti alternatyvią sankciją, o jiems nesant, nei bauda, nei kita įstatyme nustatyta sankcija negali būti paskirta. Atsakovė nepadarė nei vieno iš VPĮ 95² straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų. Be to, teismas paskyrė neproporcingai didelę baudą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu tenkinęs ieškinį, atsakovei buvo skyręs 50 000 Eur baudą, o po šio sprendimo panaikinimo iš naujo išnagrinėjus bylą, atsakovei buvo skirta didesnė bauda, iš esmės prieštarauja protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Teismas neturėjo bloginti atsakovės situacijos ir padidinti sankcijos dydį. Teismo paskirta bauda yra neproporcinga šalių interesų ir teisių atžvilgiu.Ieškovė VPT atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Nedidelis Pirkime pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičius bei aplinkybė, kad vienintelis iš dviejų pasiūlymus pateikusių tiekėjų atitiko Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, patvirtina tai, jog Pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjų kvalifikacijai keliami minimalūs reikalavimai yra dirbtinai ribojantys konkurenciją, nepagrįsti ir neproporcingi Pirkimo objektui.Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl to, kad ieškinys turėjo formos, bet ne turinio trūkumų. Dėl formalių procesinio dokumento trūkumų, kurie buvo ištaisyti, negali būti kvestionuojami Išvadoje nustatyti imperatyvių VPĮ nuostatų pažeidimai. Skundžiamas teismo sprendimas negali būti lyginamas su panaikintu teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu, nes skundžiamame teismo sprendime išsamiai įvertinti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai bei atsikirtimai.Apeliaciniame skunde itin akcentuojama perkančiajai organizacijai nustatyta diskrecijos teisė nustatyti kvalifikacijos reikalavimus yra ribojama aplinkybės, kad perkančioji organizacija neturi pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją. Apeliantė akivaizdžius Išvadoje ir teismo sprendime nustatytus imperatyvių VPĮ normų pažeidimus bando neigti cituodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje teigiama, kad perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tačiau teismas, sistemiškai įvertinęs Statybos įstatymo nuostatas, sprendime pagrįstai paneigė apeliantės bandomą įteigti Pirkimo objekto specifiškumą. Ieškovė nekvestionuoja sporto baseino turėjimo svarbos visuomenei, tačiau visiškai nepateisina dangstymosi „sporto baseino“ sąvoką, kuri grindžiama vieninteliu parametru (baseino ilgiu), nedetalizuojant kokiems kitiems sporto baseino parametrams neginčijamai galėtų atsiliepti detaliai nustatytas ne trumpesnis nei nurodytas baseino ilgis. Apeliantė akivaizdžiai neteisėtus VPĮ imperatyvioms nuostatoms prieštaraujančius veiksmus bando pateisinti naudodama deklaratyvius bendro pobūdžio niekuo nepagrįstus atsikirtimus, kurie nepaneigia imperatyvių VPĮ normų pažeidimo akivaizdumo, masto bei jais sukeltos žalos viešajam interesui. Pirkimo objekto svarba negali pateisinti imperatyvių viešųjų pirkimų principų pažeidimo bei neproporcingo konkurencijos suvaržymo. Apeliacinio skundo teiginį, kad teismas visiškai nevertino apeliantės nurodytų argumentų, paneigia tai, jog teismas sprendime išsamiai ištyrė visas būtinas aplinkybes, kurių visumos įvertinimas teismui leido konstatuoti, kad Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas turėti konkrečių parametrų baseino projektavimo sutartį yra nepagrįstas ir dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją. Teismo įvertintų aplinkybių visuma taip pat sudarė pagrindą konstatuoti, kad Pirkimo sąlygų 3.4 punkte nurodyta sąlyga, jog šį reikalavimą turi atitikti bent vienas jungtinės veiklos sutarties partneris, įpareigoja tiekėjus jungtis į ūkio subjektų grupes, taip ribojant konkurenciją. Tai, kad apeliantė Pirkimo sąlygose nustatytais reikalavimais įpareigojo tiekėjus jungtis į ūkio subjektų grupes, nes grindžiant atitikimą Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nurodytam kvalifikacijos reikalavimui, tiekėjai negali remtis subtiekėjų pajėgumais, pagrindžia pasiūlymo, kuriame buvo remiamasi UAB Cloud architektai pajėgumais, atmetimo atvejis. Vien tik ekonominė viešojo pirkimo sutarties nauda perkančiajai organizacijai (ir net visai visuomenei) nenusveria jos pareigos tinkamai ir teisėtai tarp visų tiekėjų pasiūlymų išrinkti laimėtoją, nes viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016). Taigi joks pirkimo objektas, nepaisant jo kainos, dydžio ar svarbos visuomenei, negali atleisti perkančiosios organizacijos nuo pareigos užtikrinti, kad vykdant viešąjį pirkimą nebūtų pažeisti viešųjų pirkimų principai. Šiuo atveju apeliantė pažeidė imperatyvią VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatą bei VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą.Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas yra pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus, nes kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir lemia perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų neteisėtumą. Kasacinio teismo praktikoje viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyvių nuostatų pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-214-690/2017 yra akcentavęs svarbą sistemiškai vertinti pirkimo sąlygas, vertinant ne tik pavienių pirkimo sąlygų atitiktį VPĮ reikalavimams, bet pirkimo sąlygų nuostatų derinius bei visumą. Apeliantės bandymas apeliaciniame skunde jos samprotavimais ginčyti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl akivaizdaus konkurencijos apribojimo yra nepagrįstas, nes ieškovės procesiniuose dokumentuose ir teismo sprendime yra motyvuotai pagrįsta, iš ko kildinamas konstatavimas, jog konkurencija buvo dirbtinai apribota.Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas teismo konstatuotas Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 8 ir 9 punktuose nustatytų tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų ydingumas, kuris nepagrįstai apriboja konkurencijos laisvę. Tai reiškia, kad apeliantė pripažįsta šiuos ieškovės nustatytus bei teismo sprendime patvirtintus pažeidimus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nesant objektyvių aplinkybių, kurias perkančioji organizacija turėjo pagrįsti, apeliantė turėjo atmesti tiekėjo pasiūlymą, kuriame buvo siūloma kaina, viršinanti Pirkimui suplanuotų lėšų sumą, nes viešojo pirkimo sutarties sudarymas pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo principą bei viešųjų pirkimų tikslą. Apeliantės procentine išraiška pateiktas tiekėjo pasiūlytos kainos ir suplanuotų lėšų skirtumas laikytinas mažareikšmiu argumentu, neturinčiu jokios įtakos aplinkybei, kad sprendimas, jog tiekėjo kaina yra priimtina apeliantei, buvo priimtas nepateikiant pagrįstų aplinkybių, įrodančių, kad tiekėjo pasiūlyta kaina iš tikrųjų yra priimtina apeliantei. Apeliantės teiginys, kad teismo paskirta bauda yra neproporcingai didelė, yra nepagrįstas, nes jo nepatvirtina nei procentinė baudos išraiška (1 proc. viešojo pirkimo sutarties vertės), nei tai, jog pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu buvo skyręs apeliantei mažesnę baudą, nes teismas, skirdamas baudą, iš esmės tam tikru lygiu naudojasi įstatymo leidžiama diskrecija, ir nėra saistomas kitų teismų priimtų sprendimų. Tai, jog panašiuose ginčuose vienu atveju teismas paskyrė didesnę (ar mažesnę) baudą, savaime nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje paskirtos baudos dydis nustatytas neteisėtai, nes iš esmės panašūs ginčai dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų gali skirtis kitais aspektais, svarbu, jog kiekvienu atveju skiriamos baudos dydis būtų ne tik proporcingas, bet ir veiksmingas bei atgrasantis. Teismo apeliantei skirtas baudos dydis (santykinis ir nominalus) atitinka visus kasacinio teismo baudos dydžiui nustatytus kriterijus: atitinka įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus; yra individualizuotas ir motyvuotas; perkančiajai organizacijai nėra sunkiai įvykdomas ir (ar) netapo bausmės priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017). Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į vis dažnėjančią žemesnės instancijos teismų praktiką perkančiosioms organizacijoms skirti itin mažus baudų dydžius, nesiekiančius net ir 1 proc. viešojo pirkimo sutarties vertės. Dėl tokios praktikos galimai lieka neįvykdyti įstatymų leidėjo siekiami tikslai atgrasyti konkrečią perkančiąją organizaciją ir kitus subjektus ateityje elgtis teisei priešingu būdu. Dėl to šiuo atveju skirtas 1 procento baudos nuo sutarties kainos dydis, priešingai nei teigia apeliantė, turėtų būti laikomas minimalia apeliantei galima skirti alternatyvia sankcija.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir taikytinos VPĮ redakcijos

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai (perkančiajai organizacijai) skirta alternatyvi sankcija - 68 495 Eur bauda, pažeidus VPĮ nuostatas vykdant viešąjį pirkimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas byloje nėra.Pirmiausia pažymėtina, kad nors ieškovė, prašydama taikyti perkančiajai organizacijai alternatyvią sankciją, vadovavosi nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančia VPĮ redakcija, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, pagrįstai taikė iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusią VPĮ redakciją, nes pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 4 straipsnio 7 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką (2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018, 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-378/2018) taikytina teisė priklauso nuo pirkimų procedūros pradžios – Pirkimo paskelbimo momento. Šiuo atveju Pirkimas buvo vykdomas ir procedūros, kurios lėmė kreipimąsi į teismą dėl alternatyvios sankcijos taikymo (Išvada priimta), buvo atliktos galiojant ankstesnei VPĮ redakcijai, todėl ji šiuo atveju ir taikytina.

Dėl faktinių ginčo aplinkybių

Nustatyta, kad atsakovė Administracija vykdė viešąjį pirkimą „Sporto komplekso Širvintų mieste įkūrimas“, pirkimo Nr. 172770, kurio objektas – sporto komplekso Širvintų mieste statyba – rangos darbai su techninio darbo projekto parengimu (suprojektuoti architektūrinę, konstrukcinę, šildymo vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų, elektrotechnikos, elektroninių ryšių, apsauginės ir gaisrinės signalizacijos, gaisro gesinimo sistemas ir pan.) ir projekto vykdymo priežiūra, pirkimo objektas į dalis neskaidomas (Pirkimo sąlygų 2.1 ir 2.5 punktai). Pirkimui suplanuota skirti 5 500 000 Eur be PVM (6 655 000 Eur su PVM). Pirkimas pasibaigė atsakovei su Pirkimo laimėtojomis UAB „IRDAIVA“ ir UAB „Tiksli forma“, veikiančiomis jungtinės veiklos pagrindu, 2016 m. rugpjūčio 23 d. sudarius rangos sutartį Nr. S-274, kurios vertė – 5 660 800 Eur be PVM (6 849 568 Eur su PVM).Pasibaigus Pirkimo procedūrai, Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyrius atliko Pirkimo vertinimą ir 2017 m. balandžio 26 d. surašė Išvadą, kurioje konstatavo: Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas turėti konkrečių parametrų baseino projektavimo sutartį, kurį perkančioji organizacija kėlė tik projektuotojams, tačiau tokio baseino parametrų statybos patirties nekėlė nei rangovui, nei specialistams, yra nepagrįstas ir dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją. Tarnyba prašė perkančiosios organizacijos pagrįsti šį kvalifikacijos reikalavimą, tačiau perkančioji organizacija jo nepagrindė. Be to, Pirkimo sąlygų 3.4 punkte nurodyta, kad šį reikalavimą turi atitikti bent vienas jungtinės veiklos sutarties partneris, atsižvelgiant į jų prisiimamus įsipareigojimus sutarčiai vykdyti. Toks reikalavimas įpareigoja tiekėjus jungtis į ūkio subjektų grupes, nes grindžiant atitikimą Pirkimo sąlygų 2 lentelės 15 punkte nurodytam kvalifikacijos reikalavimui, tiekėjai negali remtis subtiekėjų pajėgumais, nors projektavimo paslaugos užima mažą dalį Pirkimo objekto vertės ir galimybė pateikti pasiūlymą ūkio subjektų grupei yra VPĮ įtvirtinta tiekėjų teisė, bet ne pareiga, todėl tiekėjai turėtų patys spręsti dėl būtinybės sudaryti jungtinės veiklos sutartį, jos efektyvumo ir racionalumo, o ne būti verčiami sudaryti tokią sutartį tik dėl to, kad perkančioji organizacija nepaliko tiekėjams kitos galimybės dalyvauti Pirkime ir laimėti;Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 8 punkte nurodytas kvalifikacijos reikalavimas, kad tiekėjo per pastaruosius 3 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos vidutinė metinė darbų, susijusių su visuomeninės paskirties pastatų statyba, apimtis turi būti ne mažesnė kaip 10 000 000 Eur (be PVM), neatitinka VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kuria vadovaudamasi perkančioji organizacija turėtų prašyti vidutinės metinės darbų apimties per pastaruosius 5 metus;Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 9 punkte nurodytas kvalifikacijos reikalavimas, kad tiekėjas per pastaruosius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos turi būti tinkamai įvykdęs bent vieną visuomeninės paskirties pastato statybos rangos darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 5 000 000 Eur (be PVM), yra neproporcingas Pirkimo objektui, nes planuojama maksimali sutarties vertė – 5 500 000 Eur (be PVM), o pagal Rekomendacijų 20.1 punktą rekomenduojama sutarties vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto (pasiūlymo) vertės. Be to, Rekomendacijų 25 punkte nurodyta, kad vietoj šio kvalifikacijos reikalavimo darbų pirkimuose rekomenduojama nustatyti reikalavimus vidutinei metinei darbų apimčiai (Rekomendacijų 25.1 punktas) bei reikalavimus vadovaujantiems darbuotojams ir asmenims, atsakingiems už pirkimo sutarties vykdymą (Rekomendacijų 25.2 punktas);Pirkimo komisija, 2016 m. balandžio 6 d. posėdyje priėmusi sprendimą, kad tiekėjas, pateikęs dvi atskiras sutartis, kurių viena buvo rengtas techninis projektas, o kita – darbo projektas tam pačiam statiniui, neatitiks Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatą. Be to, Pirkimo komisija tokio savo sprendimo (kaip ir daugumos kitų sprendimų) nemotyvavo ir taip pažeidė VPĮ 16 straipsnio 3 dalies nuostatą;Pirkimo komisija, 2016 m. rugpjūčio 18 d. posėdyje pripažinusi, kad Administracijos direktorės 2016 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. (16.13)-13-2334 nurodytas pagrindimas, jog tiekėjo pasiūlyta kaina (6 849 568 Eur su PVM (5 660 800 Eur be PVM)) yra Administracijai priimtina, yra tinkamas, neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo siekimo, kadangi šis raštas pasirašytas vienasmeniškai perkančiosios organizacijos direktorės, o už finansus atsakingo asmens parašo nėra, be to, jame nepateiktos pagrįstos aplinkybės (pavyzdžiui, rinkos kainos pirkimo metu padidėjimas, infliacijos įtaka kainai, pasikeitę mokesčiai, viešojo intereso apsauga ar ypatingos reikšmės pirkimas ir panašiai), įrodančios, kad tiekėjo pasiūlyta kaina perkančiajai organizacijai yra prieinama.Atsižvelgusi į nustatytus VPĮ pažeidimus, VPT nurodė, kad imperatyvioms VPĮ nuostatoms prieštaraujanti 2016 m. rugpjūčio 23 d. rangos sutartis Nr. S-274, jos nuomone, turėtų būti nutraukta ir, esant poreikiui, organizuojamas naujas viešasis pirkimas, vadovaujantis VPĮ nuostatomis. VPT Išvadoje prašė ją informuoti apie priimtą sprendimą dėl rekomendacijos nutraukti rangos sutartį, tačiau atsakovė jos nenutraukė. Todėl VPT 2017 m. liepos 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį bylos nagrinėjimo metu patikslino, prašydama taikyti atsakovei alternatyvią sankciją – skirti baudą.

Dėl baudos, kaip alternatyvios sankcijos perkančiajai organizacijai, skyrimo sąlygų

Teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia bet kuriuo iš VPĮ 95¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, taip pat teismas gali pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia ir kitų, VPĮ 95¹ straipsnio 1 dalyje nenurodytų, VPĮ nuostatų pažeidimo atvejais (VPĮ 95¹ straipsnio 1 ir 2 dalys). VPĮ 95² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 94¹ straipsnio 2 dalies, 95 straipsnio 2 dalies ar 18 straipsnio 9 dalies reikalavimus, tačiau nėra kitų šio įstatymo 95¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių. Pagal VPĮ 95² straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 95¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes. Tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję ekonominiai interesai apima inter alia išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedūros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teismas taiko perkančiajai organizacijai alternatyvią sankciją – baudą – jeigu nustato, kad pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, tačiau nusprendžia šios sutarties nepripažinti negaliojančia. Nagrinėjamu atveju reikalavimas pripažinti tarp atsakovės ir Pirkimo laimėtojų sudarytą rangos sutartį negaliojančia net nebuvo pareikštas. Ieškovė šioje byloje įrodinėja, kad perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą, padarė Išvadoje nurodytus VPĮ pažeidimus, todėl rangos sutartis buvo sudaryta neteisėtai ir dėl to yra pagrindas perkančiajai organizacijai taikyti alternatyvią sankciją – baudą. Taigi prieš svarstant baudos atsakovei skyrimo klausimą turėjo būti nustatyta, ar atsakovė padarė ieškovės Išvadoje nurodytus VPĮ pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs Išvadoje nurodytus pažeidimus, pripažino juos pagrįstais ir skyrė perkančiajai organizacijai baudą. Apeliantė įrodinėja pirmosios instancijos teismo nustatytų VPĮ pažeidimų nepadariusi ir taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydžiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėja apeliacinio skundo argumentus būtent šiais aspektais.

Dėl perkančiosios organizacijos padarytų VPĮ pažeidimų, nustatant kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams

VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis VPĮ 35–37 straipsnių nuostatomis. Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis VPĮ 33, 34, 35, 36, 37 ir 38 straipsnių nuostatomis (VPĮ 32 straipsnio 2 dalis).Iš tikrųjų VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012), tačiau tai savaime nereiškia, kad perkančiosios organizacijos diskrecija šiuo aspektu yra neribota. Perkančioji organizacija pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalį tam, kad įsitikintų, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, turi nustatyti minimalius, o ne maksimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Be to, kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos pareigą patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų. Nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški, proporcingi ir suderinami su pirkimo objektu bei teisės akų reikalavimais. Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017).Pagal kasacinio teismo praktiką viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyvių nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyvios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).Viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi, ir nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016). Nėra abejonių, kad tiekėjų konkurenciją potencialiai gali iškraipyti įvairios viešojo pirkimo nuostatos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju VPT Išvadoje buvo nustatytas ne vienas, o net keli pažeidimai, susiję su kvalifikacijos reikalavimų nustatymu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 8 punkte nurodytas reikalavimas įrodyti, jog tiekėjo vidutinė metinė darbų apimtis būtų ne mažesnė nei 10 000 000 Eur (be PVM), nevertintinas VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, kaip tai padaryta Išvadoje, nes kaip nurodė pati apeliantė, ji juo siekė patikrinti labiau ne tiekėjų techninį ir profesinį pajėgumą, bet jų ekonominę ir finansinę būklę, todėl argumentai dėl tam tikros vidutinės metinės darbų apimties išlaikymo ne 3 ar 5 metus nėra reikšmingi. Tačiau tokiu atveju, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šis reikalavimas yra daug griežtesnis, nei nustatyta Rekomendacijų 19.3 punkte, pagal kurį rekomenduojama, kad vidutinės metinės pajamos tos veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, būtų 1,5 karto didesnės už pirkimo objekto (pasiūlymo) vertę. Taigi šiuo atveju rekomenduojama kriterijaus reikšmė – 8 250 000 Eur be PVM (5 500 000 Eur x 1,5), o reikalavimas dėl 10 000 000 Eur (be PVM) pajamų yra daug griežtesnis už rekomenduojamą, ir toks rekomenduojamo dydžio viršijimas nėra teisiškai pagrįstas, todėl pagrįstai įvertintas kaip neproporcingas Pirkimo objektui.Nors apeliantė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Pirkimo sąlygų 3.1 punkto 2 lentelės 9 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas per pastaruosius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos būti tinkamai įvykdžius bent vieną visuomeninės paskirties pastato statybos rangos darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 5 000 000 Eur (be PVM), yra suformuluotas pagal Rekomendacijų 20.1 punktą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog šis reikalavimas (vertės aspektu) yra daug griežtesnis reikalavimas, nei rekomenduojamas pagal Rekomendacijų 20.1 punktą. Pagal šį Rekomendacijų punktą rekomenduojama, kad įvykdytų (ir) ar vykdomų pagrindinių panašių patiektų prekių ar suteiktų paslaugų pirkimo sutarčių (pirkimo sutarčių, kurių dalykas ir įvykdymo sąlygos panašios) vertė būtų ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto (pasiūlymo) vertės. Taigi šiuo atveju rekomenduojama kriterijaus reikšmė – 3 850 000 Eur be PVM (5 500 000 Eur x 0,7), o reikalavimas dėl 5 000 000 Eur (be PVM) sutarties vertės yra daug griežtesnis už rekomenduojamą, ir toks rekomenduojamo dydžio viršijimas nėra teisiškai pagrįstas, todėl pagrįstai įvertintas kaip neproporcingas Pirkimo objektui.Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės, jog apeliantė Pirkime nesivadovavo Rekomendacijomis, neturi reikšmės, nes perkančioji organizacija nepažeidė imperatyvių normų, kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Rekomendacijų rekomendacinis pobūdis neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo pareigos nustatyti kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams nepažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją.Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 8 ir 9 punktuose nurodytų reikalavimų motyvavo ne tik Rekomendacijų nuostatomis, bet dėl ginčijamų Pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo sprendė pagal VPĮ normas, viešųjų pirkimų principus ir tiekėjų konkurencijos užtikrinimo imperatyvą. Apeliantės šioje byloje, įskaitant ir apeliacinį skundą, nurodyti deklaratyvūs argumentai, susiję su Pirkimo objekto specifika ir svarba, poreikiu užtikrinti darbų kokybę, tinkamą lėšų panaudojimą ir pan., nepateisina tokių aukštų reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai nustatymo. Jokie perkančiosios organizacijos deklaruojami teisėti tikslai, kurių buvo siekiama nustatant tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, negali pateisinti imperatyvių VPĮ normų, viešųjų pirkimų principų pažeidimo bei nepagrįsto konkurencijos ribojimo. Atsižvelgiant į tai, pripažintinas pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentas, kad perkančioji organizacija, nustatydama griežtesnius kvalifikacijos reikalavimus, nei rekomenduojami reikalavimai, netinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę ir nepagrįstai apribojo konkurencijos laisvę, nes tokie reikalavimai šiuo atveju yra pertekliniai, neproporcingi Pirkimo objektui ir jo vertei. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad kvalifikacijos sąlyga dėl konkrečių baseino parametrų projektavimo patirties turėjimo yra perteklinė ir nepagrįstai, neproporcingai riboja konkurenciją. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad Pirkimo sąlygose nustatytas kvalifikacijos reikalavimas reiškė, jog per numatytą laikotarpį tiekėjas turėjo būti įvykdęs bent vieną atitinkamą sutartį, pagal kurią būtų suprojektuotas ne konkrečių parametrų baseinas, bet būtent sporto baseinas, kuris negali būti trumpesnis kaip 25 m, tačiau apeliantė nepateikia jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad būtent 25 m ilgio sporto baseino projektavimas itin skirtųsi nuo trumpesnio baseino projektavimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog reikalavimas tiekėjams turėti patirtį dėl ne trumpesnio kaip 25 m ilgio baseino projektavimo yra aiškiai perteklinis, nes Statybos įstatymo normų kontekste baseinas yra ypatingas sporto paskirties statinys, o tiekėjo kvalifikacija ir patirtis projektuojant ypatingus sporto paskirties statinius (baseinus) nepriklauso nuo projektuojamų objektų (baseinų) ilgio. Atsakovė nepagrindė, kad ne trumpesnis nei 25 m sporto baseinas turi kokių nors ypatingų, labai specifinių parametrų kitiems statinio elementams, kurie būtų susiję su baseino ilgiu ir kurių negalėtų įvykdyti tiekėjas, turintis teisę atlikti ypatingų sporto paskirties statinių projektavimą ir pakankamą patirtį projektuojant ne ilgesnius nei 25 m baseinus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, jog apeliantė kėlė kvalifikacijos reikalavimą dėl konkrečių baseino parametrų tik projektuotojams, tačiau nekėlė nei rangovui, nei specialistams, patvirtina, kad ne trumpesnio nei 25 m sporto baseino statybos darbai nepasižymi kokia nors ypatinga specifika. Nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad tokia specifika pasireikštų tik tokio baseino projektavimo stadijoje. Apeliantės abstraktaus pobūdžio argumentai, kad aukštesni reikalavimai buvo taikomi tik projektuotojams dėl to, jog paties baseino projektas yra viso objekto ir statinio pagrindas, nepagrindžia šio kvalifikacijos reikalavimo teisėtumo, nes tokiu aiškinimu iš esmės visais statybos darbų pirkimo atvejais būtų įteisinti aukštesni kvalifikacijos projektuotojams standartai, palyginti juos su rangovams keliamais reikalavimais, nesant tam pakankamo pagrindimo.Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Pirkimo sąlygos įpareigoja tiekėjus jungtis į ūkio subjektų grupes, yra tik netinkama Pirkimo sąlygų interpretacija. Pirkimo sąlygų 3.4 punkto nuostata, kad Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą turi atitikti bent vienas jungtinės veiklos sutarties partneris, atsižvelgiant į jų prisiimamus įsipareigojimus sutarčiai vykdyti, yra aiški ir neleidžia tiekėjams, grindžiantiems atitikimą Pirkimo sąlygų 2 lentelės 15 punkte nurodytam kvalifikacijos reikalavimui, remtis subrangovų pajėgumais, nes šį reikalavimą turi atitikti bent vienas jungtinės veiklos sutarties partneris. Nors kasacinis teismas yra nurodęs, kad subranga – vienas iš ūkio subjektų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose būdų, skirtas, inter alia, atitikti kvalifikacijos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017), tačiau šiuo atveju Pirkimo sąlygos riboja tiekėjų galimybę remtis subrangovų pajėgumais. Taigi Pirkimo sąlygų 3.4 punktas verčia tiekėjus, kurie neatitinka Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, jungtis į ūkio subjektų grupes, sudarant jungtinės veiklos sutartį. Šią aplinkybę patvirtina 2016 m. liepos 21 d. vykusiame posėdyje Pirkimo komisijos priimtas sprendimas atmesti pasiūlymą, kaip neatitinkantį minimalių kvalifikacijos ir Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, motyvuojant tuo, jog UAB „EIGESA“ ir UAB „LitCon“ pasiūlyme UAB Cloud architektai yra nurodyta kaip subrangovė, bet nėra tiekėjų jungtinės veiklos partnerė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagrįstai nurodo, jog nedidelis Pirkime pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičius bei aplinkybė, kad vienintelis iš dviejų pasiūlymus pateikusių tiekėjų atitiko Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, netiesiogiai patvirtina tai, jog Pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjų kvalifikacijai keliami minimalūs reikalavimai yra dirbtinai ribojantys konkurenciją, nepagrįsti ir neproporcingi Pirkimo objektui. Jeigu šiuo atveju nebūtų buvę nustatyti pernelyg aukšti kvalifikacijos reikalavimai, būtų sudarytos sąlygos pasiūlymus dalyvauti Pirkime pateikti daugiau tiekėjų ir dėl didesnės tiekėjų konkurencijos galėjo būti pasiūlyta mažesnė darbų kaina, tačiau tai savaime nereiškia, kad Pirkimą tokiu atveju būtų laimėjęs nekompetentingas, nepatikimas ir (ar) pirkimo sąlygų nepajėgus įvykdyti tiekėjas.

Dėl per didelės pasiūlymo kainos priimtinumo

Pagal VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktą perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad VPĮ 39 straipsnio 2 dalies formuluotės imperatyvus pobūdis suponuoja, jog perkančiosios organizacijos ne gali, o privalo atmesti per didelės kainos pasiūlymus. VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme per didele, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina, inter alia (be kita ko), gali būti laikoma tokia pasiūlymo kaina, kuri yra didesnė nei perkančiosios organizacijos suplanuota pirkimui skirtina lėšų suma. VPĮ neįtvirtinus reikalavimo pirkimo dokumentuose viešinti turimo biudžeto ar užsibrėžtų išlaidų ribų, tokie pasiūlymai atmetami ir tokiu atveju, kai perkančioji organizacija turi papildomų lėšų, kurias galėtų išleisti pakoregavusi ikiprocedūriniuose dokumentuose užfiksuotą pirkimui skirtą lėšų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018, 2018 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-969/2018). Perkančioji organizacija negali teisėtai imtis veiksmų taip, kad, koreguojant ikiprocedūrinius dokumentus, nepriimtinas pasiūlymas taptų priimtinas. Atitinkamos VPĮ perkančiosioms organizacijoms įtvirtintos pareigos turi būti jų vykdomos, o teismai turi vertinti jų atlikimo teisėtumą vienodai, nepriklausomai nuo pirkėjų siekio tiekėjo pasiūlymą atmesti ar jį laikyti tinkamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018).Byloje nėra ginčo, kad šiuo atveju laimėtojais pripažinti tiekėjai pateikė didesnės, nei planuota, kainos pasiūlymą, nes jų pasiūlyta kaina (5 660 800 Eur be PVM) viršijo Pirkimui suplanuotas lėšas (5 500 000 Eur be PVM). Taigi perkančioji organizacija turėjo atmesti per didelės kainos pasiūlymą kaip nepriimtiną. Sutiktina su VPT pozicija, kad Pirkimo komisija, 2016 m. rugpjūčio 18 d. posėdyje pripažinusi, jog Administracijos direktorės 2016 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. (16.13)-13-2334 nurodytas pagrindimas, jog tiekėjo pasiūlyta kaina (6 849 568 Eur su PVM (5 660 800 Eur be PVM)) bus Administracijai priimtina, yra tinkamas, neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, Administracijos direktorės 2016 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. (16.13)-13-2334 nėra išsamiai nurodytos priežastys, dėl kurių per didelės kainos pasiūlymas perkančiajai organizacijai yra priimtinas. Šiame rašte tik nurodyta, kad tikimasi, jog projektui finansuoti lėšos bus skiriamos ir ateinančiais metais, o pritrūkus lėšų, jos bus planuojamos rengiant savivaldybės biudžetą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad viešojo pirkimo sutarties sudarymas tokioje situacijoje pažeidžia viešųjų pirkimų tikslą, t. y. Išvadoje nurodytas VPĮ 3 straipsnio 2 dalies pažeidimas yra įrodytas.

Dėl baudos dydžio

Šioje nutartyje jau išdėstyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs aptartus VPĮ pažeidimus, ne tik galėjo, bet ir turėjo perkančiajai organizacijai paskirti alternatyvią sankciją, nes egzistuoja visos VPĮ įtvirtintos alternatyvios sankcijos taikymo sąlygos (VPĮ 95¹ straipsnio 2 dalis, 95² straipsnio 2 dalis). Teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Viena iš teismo taikomų alternatyvių sankcijų yra perkančiajai organizacijai skiriama bauda, kuri turi būti ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties vertės (VPĮ 95² straipsnio 4 dalis). VPĮ 95² straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Teismo skirta alternatyvi sankcija, įskaitant perkančiajai organizacijai skirtos baudos dydį, turi būti motyvuojama teismo sprendime.Kasacinis teismas dėl šių VPĮ normų yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas tik didžiausias skiriamos baudos dydis (10 proc. viešojo pirkimo sutarties vertės) (VPĮ 95² straipsnio 4 dalies 2 punktas), taip pat baudos skyrimo ar sutarties termino sutrumpinimo sąlygos – alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (VPĮ 95² straipsnio 4 dalis), tačiau nėra nustatytų konkrečių skiriamos baudos dydžio apskaičiavimo taisyklių. Taigi tiek, kiek teismas atitinkamu atveju įvertina sankcijų poveikį perkančiajai organizacijai, jos veiksmų turinį ir padarinius (proporcingumas), skirdamas baudą, kuri negali viršyti 10 proc. neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties vertės, iš esmės tam tikru lygiu naudojasi įstatymo leidžiama diskrecija. Tai, kad panašiuose ginčuose vienu atveju teismas paskyrė didesnę (ar mažesnę) baudą, nei ankstesnėje byloje, per se nereiškia, jog nagrinėjamoje byloje paskirtos baudos dydis nustatytas neteisėtai, juolab kad iš esmės panašūs ginčai dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų gali skirtis kitais aspektais. Svarbu, kad kiekvienu atveju skiriamos baudos dydis būtų ne tik proporcingas, bet ir veiksmingas bei atgrasantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015).Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi minėtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015 pateiktais išaiškinimais, 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 nurodė, kad teismo skiriamos baudos dydis (santykinis ir nominalus), pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus (VPĮ 95² straipsnio 4 dalis), antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas (VPĮ 95² straipsnio 5 dalis), kita vertus, trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone. Be to, kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 atkreipė dėmesį į vis dažnėjančią žemesnės instancijos teismų praktiką perkančiosioms organizacijoms skirti itin mažus baudų dydžius, nesiekiančius net ir 1 proc. viešojo pirkimo sutarties vertės ir neretai prilygstančius atstovavimo išlaidų kai kuriose bylose dydžiams. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, dėl tokios praktikos galimai lieka neįvykdyti įstatymų leidėjo siekiami tikslai atgrasyti konkrečią perkančiąją organizaciją ir kitus subjektus ateityje elgtis teisei priešingu būdu.Tai, kad pirmosios instancijos teismas, 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu tenkinęs ieškinį, atsakovei buvo skyręs 50 000 Eur baudą, o po šio sprendimo panaikinimo instancine tvarka, iš naujo išnagrinėjus bylą, apeliantei buvo skirta didesnė bauda (68 495 Eur), nereiškia apeliantės situacijos pabloginimo ir savaime neprieštarauja protingumo, teisingumo bei proporcingumo principams, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bylą iš naujo po to, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo, nesaisto panaikintame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai ir jų pagrindu priimtas sprendimas. Tai reiškia, kad išnagrinėjus bylą iš naujo, galutinis bylos rezultatas gali būti analogiškas rezultatui, buvusiam pirmą kartą išnagrinėjus bylą, tiek ir gali nuo jo skirtis. Šiuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. vasario 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nustatęs, kad Išvadoje nurodyti VPĮ pažeidimai buvo padaryti, turėjo pagal VPĮ nuostatas ir šias nuostatas aiškinančią kasacinio teismo praktiką individualizuoti perkančiajai organizacijai skirtinos baudos dydį ir tai motyvuoti teismo sprendime. Būtent tai pirmosios instancijos teismas ir padarė, nurodydamas, kad apeliantei skirtina 68 495 Eur, t. y. 1 proc. Pirkimo sutarties vertės, bauda, kuri atitinka perkančiosios organizacijos pažeidimo rimtumą (apeliantė Pirkimo sąlygose nustatė net kelis reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, kurie neproporcingi Pirkimo objektui ir dirbtinai riboja konkurenciją, taip pat netinkamai grindė tiekėjo pasiūlyme nurodytos per didelės kainos priimtinumą), įstatymų leidėjo tikslus, yra proporcinga ir pakankamai atgrasanti apeliantę nuo pakartotinių pažeidimų. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad pirmosios instancijos teismo apeliantei skirtas baudos dydis (santykinis ir nominalus) atitinka aptartus kasacinio teismo išaiškinimus dėl teisiškai svarbių aplinkybių, kurios vertintinos nustatant baudos dydį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo apeliantei skirtas baudos dydis atitinka įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus, yra tinkamai individualizuotas ir motyvuotas. Be to, apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad perkančiajai organizacijai skirta bauda būtų sunkiai įvykdoma ir (ar) tapo bausmės priemone. Jau minėta, kad kasacinis teismas yra sukritikavęs žemesnės instancijos teismų praktiką perkančiosioms organizacijoms skirti itin mažus baudų dydžius, nesiekiančius net ir 1 proc. viešojo pirkimo sutarties vertės ir pats paprastai skiria baudą, ne mažesnę nei 1 proc. sutarties vertės. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015 Skuodo rajono savivaldybės administracijai skirta 2 proc. (33 928,99 Eur) bauda, 2016 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016 Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos skirta 1 proc. (125 257 Eur) bauda, 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017 valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai skirta apie 2,84 proc. (90 000 Eur) bauda.Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bauda 1 proc. (68 495 Eur) nagrinėjamu atveju yra neproporcinga padarytiems perkančiosios organizacijos pažeidimams.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti apeliantei baudą yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai aiškinant ir taikant VPĮ nuostatas, teisingai įvertinus surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo jo naikinti ar keisti, o apeliacinis skundas, kuriuo prašoma ieškinį atmesti, netenintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tačiau kadangi jos apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos. Ieškovė prašymo priteisti jai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir duomenų apie tokias išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų jai priteisimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.