- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- e2-3153-340/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01592-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- Viešųjų pirkimų tarnybos
- Atsakovas
- Širvintų rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 2.5.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinį atsakovui Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl alternatyvių sankcijų taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo taikyti alternatyviąją sankciją, numatytą Viešųjų pirkimų įstatymo 106 straipsnio 3 dalies 2 punkte, t. y. skirti perkančiajai organizacijai baudą. Procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodo, kad Širvintų rajono savivaldybės administracija atviro konkurso būdu vykdė viešąjį pirkimą „Sporto komplekso Širvintų mieste įkūrimas“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau - CVP IS) skelbtas 2016-03-29, viešojo pirkimo Nr. 172770; toliau - Pirkimas). Pirkimas pasibaigė Atsakovei ir Pirkimo laimėtojui UAB „Irdaiva“ ir UAB „Tiksli forma“, veikiantiems jungtinės veiklos pagrindu, 2016-08-23 sudarius Rangos sutartį Nr. S-274. Tarnyba, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko Pirkimo vertinimą ir vertinimo rezultatus įformino 2017-04-26 Pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S- 1344 (toliau - Tarnybos išvada). VPT Vertinimo išvadoje nustatė, kad: 1) Atsakovo Pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjų kvalifikacijai keliami minimalūs reikalavimai yra dirbtinai ribojantys konkurenciją, nepagrįsti ir neproporcingi Pirkimo objektui; 2) Atsakovas netinkamai grindė tiekėjo pasiūlyme nurodytos per didelės kainos priimtinumą. Tokiais veiksmais atsakovas grubiai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies, 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo siekimo.Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, kad „Tiekėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos turi būti įvykdęs bent vieną negyvenamosios paskirties pastato (ypatingo statinio) techninio projekto ar techninio darbo projekto parengimo sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 200 000 Eur su PVM ir kurios pagrindu buvo suprojektuotas ne trumpesnis kaip 25 metrų ilgio baseinas“. Ieškovo vertinimu, kvalifikacijos reikalavimas turėti konkrečių parametrų baseino projektavimo sutartį yra nepagrįstas ir dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas kvalifikacijos reikalavimą dėl konkrečių parametrų baseino kėlė tik projektuotojams, tačiau tokio baseino parametrų statybos patirties nekėlė nei rangovui, nei specialistams. Taip pat akcentuoja, kad Pirkimo sąlygų 3.4 punkte nurodyta, kad šį reikalavimą turi atitikti bent vienas jungtinės veiklos sutarties partneris, atsižvelgiant į jų prisiimamus įsipareigojimus sutarčiai vykdyti. Toks reikalavimas įpareigoja tiekėjus jungtis į ūkio subjektų grupes, nes grindžiant atitikimą Pirkimo sąlygų 2 lentelės 15 punkte nurodytam kvalifikacijos reikalavimui, tiekėjai negali remtis subtiekėjų pajėgumais, nors projektavimo paslaugos užima mažą dalį Pirkimo objekto vertės.Atsakovo Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelėje nustatytas minimalus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas Nr. 8 dėl tiekėjo atliktų darbų „per pastaruosius tris metus“ neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų.Atsakovo Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelėje nustatytas tiekėjų kvalifikacijai keliamas reikalavimas Nr. 9, pagal kurį „Tiekėjas per pastaruosius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos <...> turi būti tinkamai įvykdęs bent vieną visuomeninės paskirties pastato statybos rangos darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 5 000 000,00 Eur (be PVM) <...>“ , yra neproporcingas Pirkimo objektui.Atsakovas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes Pirkimo komisija 2016-04-06 posėdžio protokolu Nr. VP-3 priėmė nemotyvuotą sprendimą, kuriuo, atsakydama į tiekėjo paklausimą, netinkamai aiškino Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, t.y., jog tiekėjas, pateikęs dvi atskiras sutartis, kurių viena buvo rengtas techninis projektas, o kita - rengtas darbo projektas, tam pačiam statiniui, neatitiks Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo.Atsakovas neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto viešųjų pirkimų tikslo siekimo bei pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, nes nepagrįstai neatmetė tiekėjo pasiūlymo, kuriame siūloma kaina viršija planuotą viešojo pirkimo vertę.Teismų praktikoje pripažįstama, kad Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintos nuostatos - viešajai teisei priskirtinos taisyklės, kurių pažeidimas sukelia neigiamus padarinius, tolygius imperatyviųjų teisės normų pažeidimui (LR CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Kaip konstatavo kasacinis teismas, tam tikras viešųjų pirkimų teisinių santykių reglamentavimo ypatumas yra tas, kad dominuoja viešajai teisei būdingas imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, t. y. vyrauja privalomojo pobūdžio nuostatos ( LAT 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2010).Perkančiajai organizacijai pirkimo sąlygose nustačius tiekėjų konkurenciją ribojančius, nepagristus, Pirkinio objektui neproporcingus reikalavimus, o tiekėju pasiūlymus vertinant ne pagal Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas taisykles, buvo pažeistos VPĮ imperatyviosios normos. Ieškovė sutiko, jog viešasis interesas turėti sporto kompleksą Širvintų mieste yra svarbus. Tačiau viešasis interesas nepateisina imperatyviųjų VPĮ normų pažeidimus . Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas ,,<...> priminima ir tai, kad iš VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos viešųjų pirkimų tikslo sampratos kyla tai, kad perkančioji organizacija jo turi siekti vadovaudamasi VPĮ reikalavimais, taigi ir viešųjų pirkimų principais. Dėl to vien tik ekonominė viešojo pirkimo sutarties nauda perkančiajai organizacijai (ir net visai visuomenei) nenusveria jos pareigos tinkamai ir teisėtai tarp visų tiekėjų pasiūlymų išrinkti laimėtoją. Siame kontekste aktualus kasacinio teismo išaiškinimas dėl viešojo intereso sudėtinių elementų (pirkimo objekto ir tiekėjų varžymosi) konkurencijos, pagal kurį socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai“ (LAT 2011-06- 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovė mano, kad nustačius, jog Atsakovės parengti Pirkimo dokumentai neatitinka imperatyvių Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatų, t. y. Atsakovė, nustatydama nepagrįstus, tiekėjų konkreciją dirbtinai ribojančius, Pirkimo objektui neproporcingus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat netinkamai aiškindama kvalifikacijos reikalavimų turinį ir netinkamai vertindama tiekėjų pasiūlymus, pažeidė imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo normas, todėl Atsakovės pasirašytos Pirkimo sutartys neabejotinai ir lėmė neracionalų mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimąAtsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimų į patikslintą ieškinį prašė vadovautis atsiliepime ir triplike išdėstytais argumentais, kadangi ieškovės patikslinto ieškinio argumentai iš esmės nesiskiria nuo anksčiau pateikto ieškinio argumentų ir faktų. Procesiniuose dokumentuose nurodo, kad atsakovė nepažeidė jokių VPĮ nuostatų, juo labiau, imperatyvių normų, dėl ko nesama pagrindo taikyti jai VPĮ 106 straipsnio 3 dalyje nustatytą alternatyvią sankciją, t. y. skirti baudą. Atsakovės įsitikinimu, Pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, kurių neginčijo nei vienas tiekėjas yra visiškai pagrįsti, nustatyti atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką ir svarbą. Jie nepažeidžia VPĮ nuostatų ir neprieštarauja kasacinio teismo suformuluotiems išaiškinimams. Patikslintame ieškinyje teisingai nurodoma, kad atsakovės pirkimo komisija nagrinėdama neatmesta ieškovės pasiūlymą pagrįstai nustatė, kad pasiūlyta kaina (5 660 800 Eur be PVM) viršija Pirkimui suplanuotas lėšas 5 500 000 Eur be PVM). Tačiau susiklosčius tokiai situacijai atsakovės pirkimo komisija 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (6.20)-13-23 „Dėl sporto komplekso Širvintų mieste įkūrimo pirkimo (pirkimo Nr. 172770) kreipėsi į atsakovės direktorę, prašydama pateikti motyvuotą raštišką pagrindimą, kad tiekėj0pasiūlyta kaina atsakovei priimtina. Atsakovės direktorė 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštu informavo, kad kadangi valstybės investicijų programa patvirtinta 2016-2018 metams, tai tikimasi, kad projektui finansuoti bus skiriamos lėšos ir artėjančiais metais. Pritrukus lėšų, skiriamų iš valstybės investicijų programos, jos bus planuojamos rengiant atitinkamų metų Savivaldybės biudžetą, todėl tiekėjo pasiūlyta kaina – 6 849 568 Eur su PVM (5 660 800 Eur be PVM) Širvintų rajono savivaldybės administracijai bus priimtina. Tariama VPĮ 3 straipsnio 2 dalies pažeidimą ieškovė iš esmės pagrindžia tuo, kad atsakovės direktorės 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštas savo turiniu ir forma ne visiškai atitinka ieškovės 2012 m. balandžio 18 d. išaiškinimą, pagal kurį pasiūlymų vertinimo metu perkančioji organizacija gali keisti pirkimui skirtų lėšų dydį tik esant pagrįstoms aplinkybėms ir motyvuotam raštiškam pagrindimui. Tačiau ieškovės išaiškinimas nėra norminis aktas. Atsakovė įvertino, kad tiekėjo pasiūlyta kaina nežymiai ( vos 3 proc.) viršija pirkimui suplanuotas lėšas. Be to, atmetus tiekėjo pasiūlymą ir vėliau suorganizavus tokio pobūdžio pirkimą, greičiausia nepavyktų sulaukti Pirkimui suplanuotas lėšas neviršijančių pasiūlymų vien dėl padidėjusių statybos sąnaudų elementų kainų pokyčių (per metus statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 2,9 proc.) Atmetus tiekėjo pasiūlymą ir pasibaigus Pirkimo procedūroms, būtų pažeistas viešasis interesas, sąlygotas ypatingos reikšmės pirkimo objekto, t.y. sporto komplekso, skirto kūno kultūros ir sporto plėtojimo, sveikatinimo, užimtumo skatinimo poreikiams tenkinti.Ieškinys tenkintinas. Atsakovė atviro konkurso būdu vykdė 2016 m. kovo 29 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtą viešąjį pirkimą „Sporto komplekso Širvintų mieste įkūrimas“, pirkimo Nr. 172770 (toliau – Pirkimas). Viešasis pirkimas paskelbtas iki 2017 m. liepos 1 d., t.y. šalių ginčui taikytinos iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas (toliau-VPĮ) (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2017m. gegužės 2 d. pakeitimo įstatymas Nr. XIII-327). Šio Pirkimo objektas – sporto komplekso Širvintų mieste statyba – rangos darbai su techninio darbo projekto parengimu (suprojektuoti architektūrinę, konstrukcinę, šildymo vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų, elektrotechnikos, elektroninių ryšių, apsauginės ir gaisrinės signalizacijos, gaisro gesinimo sistemas ir pan.) ir projekto vykdymo priežiūra. Pirkimo objektas į pirkimo dalis neskirstomas. Numatomas objekto adresas – Kalnalaukio g. 41, Širvintos (Pirkimo sąlygų 2.1 ir 2.5 punktas). Pagal projektavimo užduotį bendras pastato plotas – 5000 kv. m., pirmas statybos etapas – baseino korpusas, o antras statybos etapas – universali sporto salė. Darbų atlikimo terminas: techninio darbo projekto parengimas bei tvirtinimas – 4 mėn., rangos darbų atlikimo terminas – 18 mėn. Darbų atlikimo terminas (sutarties terminas) gali būti pratęstas, o Darbų vykdymo grafikas gali būti koreguotas ne ilgesniam nei 3 mėn. laikotarpiui (Pirkimo sąlygų 2.3 punktas).Pirkimas finansuojamas Širvintų rajono savivaldybės biudžeto lėšomis ir 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis (planuojama, jog projektas bus įgyvendinamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ 07.1.1-CPVA-R-905 priemonę „Miestų kompleksinė plėtra“) ir/ar kitų struktūrinių fondų ir/ar Valstybės biudžeto lėšomis (Pirkimo sąlygų 1.1. punktas). Pirkimui buvo suplanuota skirti 5 500 000 Eur be PVM.Laimėjusiu buvo pripažintas jungtinės veiklos pagrindu veikiančių UAB „Irdaiva“ ir UAB „Tiksli forma“ pasiūlymas. 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas ir tiekėjas sudarė rangos sutartį Nr. S-274, kurios vertė – 6 849 568 Eur su PVM (5 660 800 Eur be PVM)., t.y. pasiūlymas , kuriuo kaina viršija Pirkimui skirtų lėšų sumą. Ginčo dėl nurodytų faktinių aplinkybių nėra.Pasibaigus Pirkimo procedūrai, Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyrius atliko Pirkimo vertinimą ir 2017 m. balandžio 26 d. surašė Pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-1344, kurioje konstatavo, kad: 1) atsakovo Pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjų kvalifikacijai keliami minimalūs reikalavimai yra dirbtinai ribojantys konkurenciją, nepagrįsti ir neproporcingi Pirkimo objektui; 2) atsakovas netinkamai grindė tiekėjo pasiūlyme nurodytos per didelės kainos priimtinumą. Tarnyba sprendė, kad atsakovas tokiais veiksmais pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies, 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 3 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir rekomendavo perkančiajai organizacijai nutraukti Pirkimo sutartį.Ieškovė ginant viešąjį interesą kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl alternatyvių sankcijų taikymo VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 9 punkto numatyta tvarka; teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2018 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-545-236/2018 nustatė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nenagrinėjo ir nieko nepasisakė nei dėl Vertinimo išvadoje bei ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų atsakovės pažeidimų vykdant Pirkimą, nei dėl atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktų atsikirtimų į juos. Vertinimo išvados turinį teismas privalėjo nagrinėti bei dėl jų pasisakyti visų faktinių bylos aplinkybių bei teisės normų kontekste (CPK 176, 185 str.) Kolegija sprendė, kad teismas, neatlikęs paminėtų faktinių aplinkybių ir šalių argumentų vertinimo, neatskleidė nagrinėjamos bylos esmės, kas sudarė pagrindą priimtą teismo sprendimą panaikinti. Teismas sutinka su ieškovės Vertinimo išvadoje pateiktomis išvadomis.Dėl Pirkimo sąlygose nustatytų tiekėjų kvalifikacijai keliamų minimalių reikalavimų. Bendrieji reikalavimai kvalifikacijos patikrinimui (VPĮ 32 str.1 d.) įpareigoja perkančiąją organizaciją išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Siekdama įgyvendinti šią pareigą, perkančioji organizacija kelia tiekėjams kvalifikacijos reikalavimus – tiekėjų kokybinės atrankos kriterijus (t. y. sąlygos, draudžiančios ir ribojančios dalyvavimą pirkime, teisė verstis atitinkama veikla, ekonominis, finansinis, techninis ir profesinis pajėgumai, kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartai). Techninis ir profesinis tiekėjų pajėgumas yra viena iš tinkamo pirkimo sutarties įvykdymo prielaidų. Kai pirkimo objektas yra specifinis, pagrįstų specifinių reikalavimų nustatymas yra leistinas, pateisinamas, nediskriminuojantis tiekėjų ir neribojantis konkurencijos, svarbu, kad tokių reikalavimų nustatymas būtų proporcingas pirkimo tikslui. Viešųjų pirkimų praktikoje perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose dažnai nustato kvalifikacinį reikalavimą tiekėjui turėti patirties, tiekiant prekes, suteikiant specifines paslaugas ar atliekant tam tikrus darbus. Perkančioji organizacija gali nustatyti ir kitokius kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes, tačiau tik tokius, kurie neprieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose. Tačiau ši diskrecija yra ribojama - perkančioji organizacija neturi pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją. Konkrečios pirkimo sąlygos atitikimas VPĮ normose įtvirtintiems principams yra fakto klausimas ir turi būti įrodinėjamas CPK numatomomis įrodinėjimo priemonėmis.Nagrinėjamoje byloje pirkimo objektas – sporto komplekso projektavimo ir statybos darbai, t.y. vertinant Pirkimo sąlygas, taikytinos ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) normos. Statybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta, kad rangovu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę būti inter alia Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo. Viešojo darbų pirkimo konkurse atitiktis minimaliam tiekėjų (rangovų) kvalifikacijos reikalavimui – teisei verstis veikla – nustatoma pagal tris pagrindinius statybos darbų rangovo kvalifikacijos parametrus: 1) statinio, kuriame statybos darbai turi būti vykdomi, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingas statinys); 2) grupę (pastatai (gyvenamieji ar negyvenamieji), inžineriniai statiniai (susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kiti statiniai); 3) perkamų statybos darbų sritį (bendrieji ar specialieji statybos darbai).Dėl pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelėje nustatyto minimalaus kvalifikacijos reikalavimo Nr. 15 Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, kad „Tiekėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos turi būti įvykdęs bent vieną negyvenamosios paskirties pastato (ypatingo statinio) techninio projekto ar techninio darbo projekto parengimo sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 200 000 Eur su PVM ir kurios pagrindu buvo suprojektuotas ne trumpesnis kaip 25 metrų ilgio baseinas“ . Ieškovės vertinimu, kvalifikacijos reikalavimas turėti konkrečių parametrų baseino projektavimo patirtį yra nepagrįstas ir dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją; ieškovės manymu, atsakovė nepagrindė šį reikalavimą tiekėjų kvalifikacijai. Ikiteisminėje ginčo stadijoje, atsakydama į ieškovės reikalavimą pagrįsti šį kvalifikacinį reikalavimą (atsakovės 2017 m. vasario 20 d. raštas Nr. (6.14)13-546 „Dėl informacijos“ ir savo procesinėse dokumentuose atsakovė aiškindavo, kad pirkimo objektas yra specifinis - sportinės paskirties baseinas. Trumpiausias sportinės paskirties baseinas yra 25 m. ilgio, todėl ir buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad per atitinkamą laikotarpį būti įvykdžiusiam bent vieną atitinkamą sutartį; aptariama kvalifikacinį reikalavimą pateisina ir sporto baseino svarba visuomenei.Statybos įstatymo normų kontekste baseinas yra ypatingas sporto paskirties statinys, todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad reikalavimas tiekėjams turėti patirtį dėl ne trumpesnio kaip 25 m ilgio baseino projektavimo yra aiškiai perteklinis. Tiekėjo kvalifikacija ir patirtis projektuojant ypatingus sporto paskirties statinius (baseinus) nepriklauso nuo projektuojamų objektų (baseinų) ilgio. Atsakovė nepagrindė, kad sportinis baseinas, ne trumpesnis nei 25 m turi kokių nors ypatingų, labai specifinių parametrų kitiems statinio elementams, kurie būtų susiję su baseino ilgiu ir kurių negalėtų įvykdyti tiekėjas, turintis teisę atlikti ypatingų sportinės paskirties statinių projektavimą ir pakankamą patirtį projektuojant ne ilgesnius, nei 25 m baseinus.Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad tai, jog atsakovė kėlė kvalifikacijos reikalavimą dėl konkrečių baseino parametrų tik projektuotojams, tačiau nekėlė nei rangovui, nei specialistams patvirtina, kad ne trumpesnio, nei 25 m. sportinio baseino statybos darbai neturi kokios nors ypatingos specifinės patirties, t.y. kvalifikacinė sąlyga dėl konkrečių baseino parametrų yra perteklinė ir nepagrįstai, neproporcingai riboja konkurenciją.Ieškovė pagrįstai akcentavo, kad Pirkimo sąlygų 3.4 punkte nurodyta, jog šį reikalavimą turi atitikti bent vienas jungtinės veiklos sutarties partneris, t.y. šis punktas įpareigoja tiekėjus jungtis į ūkio subjektų grupes, taip pat ribojant konkurenciją. Teismas sutinka, kad viešojo pirkimo procedūros eiga patvirtino, kad nurodytos Pirkimo sąlygos taip pat riboja konkurenciją. 2016-07-21 vykusio posėdžio metu (posėdžio protokolas Nr. 18) atsakovės Pirkimo komisija priėmė sprendimą atmesti antro dalyvavusio Pirkime tiekėjo pasiūlymą, kaip neatitinkantį minimalių kvalifikacijos ir Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, motyvuodama, kad UAB „Cloud architektai“ pasiūlyme yra nurodytas kaip subrangovas, bet nėra antro tiekėjo jungtinės veiklos partneris. Atsakovė Pirkimo sąlygose nustatytais reikalavimais įpareigojo tiekėjus jungtis į ūkio subjektų grupes, nes grindžiant atitikimą Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 15 punkte nurodytam kvalifikacijos reikalavimui, tiekėjai negali remtis subtiekėjų pajėgumais (šį reikalavimą turi atitikti bent vienas jungtinės veiklos sutarties partneris, atsižvelgiant į jų prisiimamus įsipareigojimus sutarčiai vykdyti), tuo tarpu galimybė pateikti pasiūlymą ūkio subjektų grupei yra Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinta tiekėjų teisė, bet ne pareiga. Tiekėjai turėtų patys spręsti dėl būtinybės sudaryti jungtinės veiklos sutartį, jos efektyvumo ir racionalumo, o ne būti verčiami sudaryti tokią sutartį tik dėl to, kad perkančioj i organizacija nepaliko tiekėjams kitos galimybės dalyvauti pirkime ir laimėti.Atsakovės argumentas, kad perteklinį kvalifikacinį reikalavimą dėl įpareigojimo turėti atitinkamą patirtį projektuojant ne trumpesnius nei 25 m. baseinus, pateisina sporto baseino svarba visuomenei, atmetamas. Kaip buvo paminėta, pirkimo objekto svarba negali pateisinti imperatyvių viešųjų pirkimų principų pažeidimą bei neproporcingą konkurencijos suvaržymą. Viešųjų pirkimų skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimas neabejotinai sudaro viešąjį interesą.Dėl Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelėje nustatyto minimalaus kvalifikacijos reikalavimo Nr. 8 Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelėje dar vienas iš tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų nustatytas 8 punkte numatant, kad „Tiekėjo per pastaruosius 3 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos vidutinė metinė darbų, susijusių su visuomeninės paskirties pastatų statyba, apimtis turi būti ne mažesnė kaip 10 000 000,00 Eur (be PVM) <...>“ , taip pat šalia šio kvalifikacijos reikalavimo nurodomi dokumentai, kuriuos tiekėjas turi pateikti, siekdamas pagrįsti atitiktį nustatytam kvalifikacijos reikalavimui: pateikiamas pastarųjų 3 metų iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo Tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu Tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) įvykdytų darbų, susijusių su visuomeninės paskirties pastatų statyba, sąrašas kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad darbai buvo atlikti (ar vykdomi) tinkamai. Pažymose turi būti nurodyta darbų atlikimo užsakovas, vertė, darbų pradžia ir pabaiga (planuojama, jei sutartis dar vykdoma) ir vieta, be to, ar jie buvo atlikti pagal galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavimus ir tinkamai užbaigti (pateikti užsakovo pažymą apie tinkamai atliktus (ar vykdomus) darbus <...>“. Ieškovė nurodo, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai nurodyta, kad „Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai: 1) per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausi darbai buvo atlikti tinkamai; pažymose turi būti nurodyta darbų atlikimo vertė, data ir vieta, be to, ar jie buvo atlikti pagal galiojančių normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavimus ir tinkamai užbaigti; prireikus perkančioji organizacija tokias pažymas gali gauti tiesiai iš užsakovų <...>“. Ieškovės vertinimu atsakovės Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelė nustatytas minimalus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas Nr. 8, kuriame nustatytas trumpesnis nei įstatyme nustatytas rangovo patirties įgijimo laikas pažeidžia imperatyvią Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą ir Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą. Atsakovės vertinimu, VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata nėra imperatyvi, todėl perkančioji organizacija turėjo teisę įvertinti bei patikrinti tiekėjų techninį bei profesinį pajėgumą savo pačios pasirinktais metodais. Atsakovė nurodė, kad nustatydama kvalifikacinį reikalavimą Nr. 15 siekė patikrinti labiau ne tiekėjų techninį ir profesinį pajėgumą, bet jų ekonominę bei finansinę būklę. Atsakovė pažymėjo, kad jos nustatytas kvalifikacinis reikalavimas nėra pernelyg aukštas ir dėl to ribojantis konkurenciją, nes reikalavimas įrodyti, kad per pastaruosius 3 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos vidutinė metinė atitinkamų darbų apimtis būtų ne mažesnė kaip 10 000 000 Eur be PVM yra švelnesnis, nei reikalavimas, jog tokia vidutinė metinė darbų apimtis būtų per pastaruosius 5 metus ( išlaikyti atitinkamą metinę darbų apimtį 3 metus yra lengviau).Teismas sutinka su ieškovės pozicija. Pagal Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Ieškovės direktoriaus 2003-10-20 įsakymu Nr. 1S-100 „Dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau –Rekomendacijos) 19.3 punkto nuostatą buvo rekomenduojamas toks tiekėjų ekonominę ir finansinę būklę apibūdinantys kriterijus, kaip vidutinės metinės pajamos tos veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus). Rekomenduojama kriterijaus reikšmė – vidutinės metinės pajamos tos veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, 1,5 karto didesnė už pirkimo objekto (pasiūlymo) vertę. Patvirtinantys dokumentai – tiekėjo pažyma apie atitinkamų metų konkrečių prekių, paslaugų pajamas.Atsakovė, siekdama patikrinti tiekėjų ekonominę bei finansinę būklę, nustatė reikalavimą įrodyti kad tiekėjo vidutinė metinė darbų apimtis būtų ne mažesnė, nei 10 000 000 Eur (rekomenduojama - 1,5 karto didesnė už pirkimo objekto vertę, t.y. 8 250 000 Eur), t.y. šis atsakovės nustatytas reikalavimas yra žymiai griežtesnis, nei nustatyta Rekomendacijose, todėl ieškovė pagrįstai įvertino jį kaip perteklinį, neproporcingą Pirkimo objektui, jo vertei. Teismas sutinka su atsakove, kad Rekomendacijos nėra imperatyvaus pobūdžio norminis aktas, tačiau, kaip jau buvo minėta, perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju nepagrindė, kad griežtesnį, nei numatyta Rekomendacijose, kvalifikacinį reikalavimą buvo būtina nustatyti atsižvelgiant į pirkimo objekto ypatumus ar ypatingą svarbą, reiškia, nagrinėjamų atveju perkančioji organizacija netinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę ir, nustatydama griežtesnius nei rekomenduojama, kvalifikacinius reikalavimus, nepagrįstai apribojo konkurencijos laisvę. Teismas pažymi, kad atsakovės suformuluotas kvalifikacinis reikalavimas Nr. 8 suformuluotas nevienareikšmiškai; jis turi ir reikalavimo tiekėjų ekonominei ir finansinei būklei ir reikalavimo tiekėjų techniniam ir profesiniam pajėgumui bruožų. Tačiau pati atsakovė ji vertina, kaip reikalavimą tiekėjų ekonominei ir finansinei būklei. Ieškovės argumentai dėl nurodytos pirkimo sąlygos prieštaravimui VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatai šalių ginčui neturi reikšmės, nes atsakovė įvertino Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelėje nustatytą minimalų kvalifikacijos reikalavimą Nr. 8 kaip reikalavimą tiekėjų ekonominei ir finansinei būklei, tuo tarpu VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata reglamentuoja tiekėjų techninį bei profesinį pajėgumą patvirtinančių kvalifikacinių reikalavimų nustatymui. Dėl Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelėje nustatyto minimalaus kvalifikacijos reikalavimo Nr. 9 Atsakovė Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelėje taip pat nustatė tiekėjų kvalifikacijai keliamą reikalavimą Nr. 9, pagal kurį „Tiekėjas per pastaruosius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos <...> turi būti tinkamai įvykdęs bent vieną visuomeninės paskirties pastato statybos rangos darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 5 000 000,00 Eur (be PVM) <...>“Ieškovės vertinimu, toks kvalifikacijos reikalavimas yra perteklinis, neproporcingas Pirkimo objektui. Planuojama maksimali Pirkimo sutarties vertė yra 5 500 000,00 Eur be PVM. Pagal Rekomendacijų 20.1 punkto nuostatą perkančiosioms organizacijoms rekomenduojama nustatyti tokį kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą apibūdinantį kriterijų, kaip tiekėjų patirtis - per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) įvykdytų (ir) ar vykdomų pagrindinių panašių patiektų prekių ar suteiktų paslaugų pirkimo sutarčių (pirkimo sutarčių, kurių dalykas ir įvykdymo sąlygos panašios), kurių kiekvienos rekomenduojama vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto (pasiūlymo) vertės, skaičius. Jei tiekėjas teikia informaciją apie vykdomas sutartis, laikoma, kad jo patirtis atitinka keliamą reikalavimą, jei vykdomos sutarties įvykdyta dalis yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto (pasiūlymo) vertės. Nurodydama laikotarpį metais, perkančioji organizacija turėtų atsižvelgti ir į einamuosius metus. Perkančioji organizacija turi tiksliai ir aiškiai nurodyti, ką ji laiko panašia pirkimo sutartimi. Kriterijaus reikšmė išreiškiama sveikais skaičiais. Rekomenduojama kriterijaus reikšmė – įvykdyta (ir) ar vykdoma bent 1 panaši pirkimo sutartis. Atsakovė mano, kad Rekomendacijos nėra norminis teisės aktas, todėl atsakovė , nustatydama kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, neprivalėjo besąlygiškai jomis vadovautis. Teismas sutinka su ieškovės pozicija. Rekomenduojama sutarties vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto (pasiūlymo) vertės, arba 3 850 000 Eur; perkančioji organizacija nustatė reikalavimą tiekėjams būti įvykdžiusiems sutartį, kurios vertė ne mažesnė, nei 5 000 000 Eur, t. y. nustatė ženkliai griežtesnį, nei rekomenduojama, kvalifikacinį reikalavimą.Metodinių rekomendacijų rekomendacinis pobūdis neatleidžia perkančiąją organizaciją nuo pareigos nustatyti kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams nepažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją; nagrinėjamu atveju griežtesnis, nei rekomenduojama, kvalifikacinis reikalavimas nėra pateisinamas kokiomis nors ypatingomis pirkimo objekto aplinkybėmis, t.y. nepagrįstai riboja konkurenciją.Dėl viešųjų pirkimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo pažeidimo. Nustatyta, kad atsakovės pirkimo komisija nagrinėdama neatmesta ieškovės pasiūlymą pagrįstai nustatė, kad pasiūlyta kaina (5 660 800 Eur be PVM) viršija Pirkimui suplanuotas lėšas (5 500 000 Eur be PVM). Atsakovės pirkimo komisija 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (6.20)-13-23 „Dėl sporto komplekso Širvintų mieste įkūrimo pirkimo (pirkimo Nr. 172770) kreipėsi į atsakovės direktorę, prašydama pateikti motyvuotą raštišką pagrindimą, kad tiekėjo pasiūlyta kaina atsakovei priimtina. Atsakovės direktorė 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštu informavo, kad kadangi valstybės investicijų programa patvirtinta 2016-2018 metams, tai tikimasi, kad projektui finansuoti bus skiriamos lėšos ir artėjančiais metais. Pritrukus lėšų, skiriamų iš valstybės investicijų programos, jos bus planuojamos rengiant atitinkamų metų Savivaldybės biudžetą, todėl tiekėjo pasiūlyta kaina - 6 849 568 Eur su PVM (5 660 800 Eur be PVM) Širvintų rajono savivaldybės administracijai bus priimtina. Teismas sutinka, kad nurodytas atsakovės 2016-08-16 raštas Nr. (16.13)-13-2334 „Dėl sporto komplekso Širvintų mieste įkūrimo pirkimo (pirkimo Nr. 172770), pasirašytas vienasmeniškai atsakovės direktorės yra formalaus pobūdžio ir nepateisino atsakovės apsisprendimą priimti vienintelio tiekėjo pasiūlymą, kurio kaina viršija pirkimui suplanuotas lėšas. Perkančioji organizacija privalo viešojo pirkimo procedūros metu vadovautis savo nustatytomis Pirkimo sąlygomis, taip įgyvendinamas vienas iš pamatinių viešųjų pirkimų principų – pirkimų skaidrumas. Pirkimui skirtų lėšų suma yra Pirkimo dokumentų sudedamoji dalis. Viešojo pirkimo sutarties sąlygas gali būti keičiamos išimtinais atvejais, nepažeidžiant imperatyviųjų principų. Analizuojant atsakovės direktorės 2016 m. rugpjūčio 16 d. rašto turinį, pažymėtina, kad raštas pasirašytas vienasmeniškai atsakovės direktorės, už finansus atsakingo asmens parašo nėra; rašte nurodyti galimi finansavimo šaltiniai; tačiau nenurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių tiekėjo pasiūlymo kaina, viršijanti konkrečiam pirkimui skirtų lėšų sumą, gali būti vertinama kaip priimtina (objektyvūs pokyčiai perkamų paslaugų rinkoje, galima infliacijos įtaka kainodarai, pasikeitę mokesčiai, pirkimo objekto ypatinga reikšmė ar pan.).Teismo vertinimu, viešojo intereso egzistavimas bendrąja prasme nepateisina pasiūlymo, viršijančio pirkimui suplanuotų lėšų sumą priėmimą. Nesant objektyvioms aplinkybėms, kurias perkančioji organizacija turėjo pagrįsti, atsakovė turėjo atmesti tiekėjo pasiūlymą, kuriame siūloma kaina, viršinanti pirkimui suplanuotų lėšų suma; viešojo pirkimo sutarties sudarymas pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo principą (bei viešųjų pirkimų tikslą (VPĮ 3 str.).Teismas konstatuoja, kad 2017 m. balandžio 26 d. Tarnybos išvadoje nurodyti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pažeidimai yra visiškai įrodyti. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva ar šalies reikalavimu pirkimo sąlygas pripažįsta neteisėtomis VPĮ ar kitų teisės aktų pagrindu, perkančiajai organizacijai dėl tame pačiame pirkime neatkurtino ūkio subjektų sąžiningo (laisvo) varžymosi tenka griežčiausi neteisėtų veiksmų padariniai – procedūrų nutraukimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011, kt.). Tačiau jeigu pagal neteisėtas pirkimo sąlygas sudaryta viešojo pirkimo sutartis, todėl nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis įstatymo pagrindu dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-94/2013 ir joje nurodyta teismų praktika). Pagal VPĮ 95² straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas VPĮ 95² straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Nagrinėjamu atveju ieškovė, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl alternatyvių sankcijų taikymo, t.y. pripažino, kad dėl viešo intereso tikslinga išsaugoti viešojo pirkimo sutartį. Ieškovas už VPĮ pažeidimus prašo skirti atsakovui įstatyme numatytą alternatyviąją sankciją - baudą. VPĮ 95² straipsnio 4 dalis nustato, kad teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Bauda skiriama ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Nagrinėjamu atveju atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos sudarytos Pirkimo sutarties vertė yra 6 849 568 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Pirkimo sąlygose nustatė neproporcingus Pirkimo objektui ir konkurenciją dirbtinai ribojančius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai bei netinkamai grindė tiekėjo pasiūlyme nurodytos per didelės kainos priimtinumą, atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai skiriama 68 495 Eur bauda. Teismo vertinimu, nurodytas sankcijos dydis, kuris sudaro 1 proc. Pirkimo sutarties vertės, atitinka perkančiosios organizacijos pažeidimo rimtumą, įstatymo leidėjo nustatytus tikslus skiriant alternatyvią sankciją. Sankcija dydis yra proporcingas ir pakankamai atsakovą, šiuo atveju rajono savivaldybės administraciją, atgrasantis nuo pakartotinių pažeidimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 89 punktą). Atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija 68 495 Eur baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.Iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos valstybės naudai priteisiama 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d., 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Skirti atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai 68 495 (šešiasdešimt aštuonių tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt penkių) Eur baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Priteisti iš atsakovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.