Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl remonto išlaidų atlyginimo pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tretiesiems asmenims ADB „(duomenys neskelbtini)“, VĮ Turto bankas, bei dėl transporto priemonės techninės apžiūros – defektų akto, remonto sąmatos, prašymo išmokėti draudimo išmoką, PVM sąskaitos – faktūros pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“, ADB „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Ieškinio reikalavimas tekinamas. Priešieškinio reikalavimas atmetamas.

8. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą nustatė, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (duomenys neskelbtini) sudarė transporto priemonės VW Touareg, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Transporto priemonių savanoriškojo (kasko) draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Draudimo sutartis). Draudimo sutarties galiojimas terminas iki (duomenys neskelbtini).

9. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ADB „(duomenys neskelbtini)“ registruotos keturios transporto priemonės VW Touareg, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). ADB „(duomenys neskelbtini)“ Transporto priemonė buvo apžiūrėta, parengtas Transporto priemonės techninės apžiūros – defektų aktas, kuriuo užfiksuotos remontuojamos automobilio dalys.

10. (duomenys neskelbtini) parengta Transporto priemonės sąmata, automobilio remonto suma 980,63 Eur.

11. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta Transporto priemonės sąmata elektroniniu paštu buvo persiųsta ADB „(duomenys neskelbtini)“. Draudikas nurodė, kad bendra sąmata suderinta, taikomos keturios franšizės po 90,00 Eur.

12. (duomenys neskelbtini) Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija MST Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 980,63 Eur sumai. Sąskaitą pasirašė H. A.

13. (duomenys neskelbtini) atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo bendrovei ADB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nurodant, kad draudimo išmoka būtų pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Prašymą pasirašė H. A.

14. (duomenys neskelbtini) ADB „(duomenys neskelbtini)“ persiuntė atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimus apie paskaičiuotas draudimines išmokas dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įvykiu metu nukentėjusios transporto priemonės VW Touareg, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pranešimais informavo draudimo bendrovę, kad apie patirtą žalą nieko nežino ir atsisako bet kokių išmokų.

15. (duomenys neskelbtini) pranešimu UAB „Juris LT“ informavo atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad (duomenys neskelbtini) UAB “Juris LT“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad atsakovės skola naujajam kreditoriui sudaro 530,19 Eur pagrindinės skolos, 84,83 Eur netesybų ir 40,00 Eur išieškojimo išlaidų.

16. (duomenys neskelbtini) atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu informavo UAB „Juris LT“, kad pastaroji nėra patyrusi jokios žalos, automobilio neremontavo ir žalos bylų neregistravo.

17. (duomenys neskelbtini) pranešimu UAB „Juris LT“ informavo ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie išieškojimo nutraukimą iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimo.

18. (duomenys neskelbtini) ADB „(duomenys neskelbtini)“ į atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenziją atsakė, kad dėl automobilio VW Touareg, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotos keturios žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kiekvienam įvykiui paskaičiuota po 112,61 Eur dydžio išmoka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą išmokėta 450,44 Eur suma, taip pat taikytos keturios išskaitos po 90,00 Eur.

19. (duomenys neskelbtini) pažyma atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymi, kad (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta PVM sąskaita – faktūra MST Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų registrų apskaitą.

20. Civilinės bylos duomenimis H. A. (duomenys neskelbtini) mirė.

21. (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad po H. A. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta.

22. VĮ „Turto bankas“ (duomenys neskelbtini) mėnesio raštu Nr. (duomenys neskelbtini) - kreipėsi į Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po H. A. mirties.

Dėl Transporto priemonės perdavimo sandorio kvalifikavimo ir su tuo susijusių pasekmių

24. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021).

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė.

26. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius T. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad H. A. jo įmonei atliko tam tikrus statybos darbus ir buvo suinteresuotas ginčo Transporto priemonės pirkimu, todėl pastarasis davė automobiliu neatlygintinai naudotis. H. A. buvo perduoti Transporto priemonės dokumentai ir galimai suteikta informacija apie tai, kad automobilis yra draustas kasko draudimu ADB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodytos faktinės aplinkybės suponuoja, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus susitarimas su H. A. dėl Transporto priemonės naudojimo, teismo vertinimu, visiškai atitinka CK 6.629 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus panaudos sutarties teisinius santykius, apibrėžiančius, kad panaudos sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje nustatytos būklės.

27. Įvertindamas tai, kad tarp atsakovės ir H. A. buvo sudaryta žodinė ginčo Transporto priemonės panaudos sutartis, kurios turinys ir sąlygos dėl H. A. mirties negali būti atskleistos pilna apimtimi, teismas sprendžia, kad nepaisant nurodyto, panaudos sutarčiai turi būti taikomos CK nuostatos reglamentuojančios tiek panaudos davėjo, tiek panaudos gavėjo teises ir pareigas.

28. Nagrinėjamu atveju, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laisva valia teisėtai sudaryto žodinio panaudos sandorio pagrindu H. A., nors ir ganėtinai trumpam laikui, perdavė naudoti ginčo Transporto priemonę, todėl H. A. laikytinas Transporto priemonės teisėtu valdytoju (vairuotoju) civilinės bylos šalių ginčo santykiams galiojančių Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. (duomenys neskelbtini) 1.18 punkto prasme, numatančio, kad Transporto priemonės teisėtas valdytojas (vairuotojas) – asmuo, valdantis transporto priemonę panaudos, nuomos sutarčių pagrindu, draudėjo darbuotojai ir asmenys, kuriems draudėjas pavedė ar kitaip teisėtai patikėjo teisę saugoti transporto priemonę, rūpintis ja; valdytojais gali būti ir kiti įstatymų nustatyta tvarka įgalioti asmenys.

29. Tokiu būdu, atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentai apie tai, kad H. A. neturėjo teisės veikti draudimo teisiniuose santykiuose atsakovės vardu, nes neturėjo šios įmonės įgaliojimo, atmestini, kaip visiškai nepagrįsti. Minėta, jog H. A. buvo teisėtas atsakovei nuosavybės teise priklausančios Transporto priemonės valdytojas, ginčo Transporto priemonė šiam asmeniui buvo perduota teisėtai sudaryto civilinio sandorio pagrindu, ko nė viena iš civilinės bylos šalių teismo posėdžių metu neginčijo, o atsižvelgiant į tarp atsakovės ir šio asmens susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, t. y. į tai, kad atsakovė H. A., perduodama ginčo Transporto priemonę, perdavė ir visus šios Transporto priemonės dokumentus, atskleidė informaciją apie tai, kad Transporto priemonė yra apdrausta savanoriškuoju transporto priemonių draudimu, nurodė, kurioje draudimo bendrovėje yra sudaryta kasko draudimo sutartis ir automobilio perdavimo metu draudimo sutarties nenutraukė bei nesustabdė jos galiojimo, taip pat į tai, kad H. A. tiek draudimo bendrovėje ADB „(duomenys neskelbtini)“, tiek draudimo bendrovės servise UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalos sureguliavimo dokumentus pildė atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, labiau tikėtina, kad pastarasis veikė ir kaip teisėtas atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas su atsakove sudarytos panaudos sutarties pagrindu, t. y. su atsakovės žinia ir leidimu. Atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje nepateikus priešingų įrodymų apie tai, kad H. A. ginčo Transporto priemonę byloje aptariamu laikotarpiu valdė neteisėtai ar kitokio susitarimo pagrindu, teismas šio sprendimo 23 – 29 punktuose išdėstytas aplinkybes laiko nustatytomis.

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).

Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo

31. Minėta, jog byloje ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pareiškusi turtinį reikalavimą dėl skolos priteisimo už transporto priemonės VW Touareg, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remontą.

32. Civilinės bylos šalys tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu pripažino ir sutarė, kad į draudimo bendrovę ADB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalų bylų registravimo, taip pat ginčo Transporto priemonę į draudimo bendrovės servisą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatė H. A., kuris teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis veikė atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimu ir vardu. Konkrečiai, šio teismo sprendimo 8 – 14 punktuose detaliai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ADB „(duomenys neskelbtini)“ registruotos keturios transporto priemonės VW Touareg, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žalų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). ADB „(duomenys neskelbtini)“ Transporto priemonė buvo apžiūrėta, parengtas Transporto priemonės techninės apžiūros – defektų aktas, kuriuo užfiksuotos remontuotinos automobilio dalys. (duomenys neskelbtini) buvo parengta Transporto priemonės sąmata, automobilio remonto suma 980,63 Eur. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta Transporto priemonės sąmata elektroniniu paštu buvo persiųsta ADB „(duomenys neskelbtini). Draudikas nurodė, kad bendra sąmata suderinta, taikomos keturios franšizės po 90,00 Eur. (duomenys neskelbtini) ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija MST Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 980,63 Eur sumai, kurią pasirašė H. A.. Pastarasis taip (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu draudimo bendrovei ADB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nurodant, kad draudimo išmoka būtų pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. (duomenys neskelbtini) ADB „(duomenys neskelbtini)“ persiuntė atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimus apie paskaičiuotas draudimines išmokas dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įvykių metu nukentėjusios transporto priemonės VW Touareg remonto.

33. Nei savo procesiniuose dokumentuose, nei civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo fakto, kad jai priklausanti ginčo Transporto priemonė ieškovės servise aplamai buvo remontuojama, taip pat nekėlė ginčo dėl Transporto priemonės techninės apžiūros – defektų akto, kuriuo užfiksuotos remontuotinos automobilio dalys bei dėl (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės sąmatos. Atsakovė byloje pareikštu priešieškinio reikalavimu šiuos dokumentus prašo pripažinti negaliojančiais, tačiau jų turinio nekvestionuoja. Teismo posėdžių metu atsakovės atsakovas T. K. teismui nurodė negalintis atsakyti, ar automobilis buvo remontuojamas.

34. CK 6.987 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo išmoką (draudimo suma) draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu (CK 6.997 straipsnio 1 dalis).

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2015). Teismai, spręsdami draudimo sutarties šalių ginčą, visų pirma turi aiškinti ir taikyti sudarytos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012).

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo šalis siejo savanoriškojo draudimo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ginčui dėl draudimo išmokos dydžio išspręsti taikytinos tarp ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sudarytos transporto priemonės VW Touareg, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Transporto priemonių savanoriškojo (kasko) draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos, taip pat šios sutarties sudarymo metu galiojusios Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 049 (toliau – Taisyklės) nuostatos.

37. Transporto priemonių savanoriškojo (kasko) draudimo sutarties sąlygose numatyta 90,00 Eur besąlyginė išskaita autoavarijos, gamtinės jėgos, gaisro ir sprogimo, trečiųjų asmens veikų pasėkoje. Taisyklių 9.1.2 punkte numatyta, kad atsitikus įvykiui nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas draudikui privalu pranešti apie įvykį ir pateikti visą turimą informaciją apie įvykio aplinkybes; 9.1.3 punkte numatyta, kad esant reikalui būtina sudaryti galimybę draudikui automobilį apžiūrėti; 9.1.4.1 punktas numato, kad draudėjas visais atvejais privalo draudikui pateikti transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę; 9.1.5.1 punktas numato, kad jeigu sutartyje numatytas naudos gavėjas, draudėjas privalo draudiką informuoti apie sudarytą, perrašytą ar nutrauktą draudimo sutartį; 9.1.5.3 punkte numatyta, kad visos I dalies 9.1 skyriuje nurodytos pareigos yra privalomos ir teisėtiems transporto priemonės valdytojams bei kitiems asmenims, kurie gali reikšti pretenzijas dėl draudimo apsaugos bei išmokos; šiame punkte taip pat numatyta, kad draudėjas laikomas atsakingu už draudimo sutarties pažeidimus ir tais atvejais, kai pareigas, kylančias iš draudimo sutarties vykdymo, pažeidžia teisėti valdytojai ar asmenys, veikiantys kaip draudėjo ar teisėto valdytojo atstovai. Taisyklių 11.1.2 punktas numato, kad transporto priemonės sugadinimo atveju nuostoliu laikomos išlaidos, būtinos suremontuoti transporto priemonę iki jos būklės prieš pat draudžiamąjį įvykį, Transporto priemonė turi būti remontuojama vienoje iš draudiko nurodytų remonto įmonių, o nuostolių suma už keičiamas detales mažinama taikant nusidėvėjimo koeficientą pagal lentelę Nr. 1.

38. Minėta, jog atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu dėl transporto priemonės VW Touareg, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ADB „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruotos keturios žalos. Transporto priemonė draudimo bendrovėje buvo apžiūrėta ir nukreipta remontui į atsakovės pasirinktą servisą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nei atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei jos atstovas ieškovei nereiškė pretenzijų dėl (duomenys neskelbtini) parengtos Transporto priemonės sąmatos, vėliau (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija MST Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 980,63 Eur sumai. Nurodytą PVM sąskaitą – faktūrą pasirašė atsakovės atstovas H. A., kuris tą pačią dieną atsakovės vardu užpildė prašymą dėl draudiminės išmokomos išmokėjimo tiesiogiai ieškovei.

39. Nurodyti civilinės bylos šalių veiksmai suponuoja, kad atsakovei priklausanti ginčo transporto priemonė VW Touareg, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės servise buvo suremontuota pačios atsakovės prašymu (užsakymu), kreipiantis dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasirinkus ieškovės servisą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame turėjo būti ši Transporto priemonė remontuojama. Ieškovė automobilio remonto darbus atliko tinkamai, atsakovė pretenzijų dėl darbų trūkumų nepareiškė. Ieškovės parengtą PVM sąskaitą – faktūrą MST Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 980,63 Eur sumai pasirašė atsakovės atstovas H. A.. Dalį automobilio remonto kainos – 450,44 Eur ieškovei pervedė ADB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė ieškovei liko skolinga 530,19 Eur sumą, lygią keturių franšizių po 90,00 Eur su PVM sumai, kuri priteistina iš atsakovės (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.644 straipsnis).

Dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo

40. Byloje atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė priešieškinio reikalavimą. Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais (ab initio) (duomenys neskelbtini) transporto priemonės techninės apžiūros – defektų aktą, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ADB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ADB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) prašymą išmokėti draudimo išmoką, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ADB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą – faktūrą, serija MST Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą ir pasirašytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei taikyti restituciją grąžinant šalis į padėtį buvusią iki šių dokumentų parengimo ir pasirašymo.

41. Atsakovės priešieškinio reikalavimo pagrindas iš esmės grindžiamas vienintele aplinkybe, kuria atsakovė rėmėsi viso civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)‘ niekada draudimo bendrovėje ADB „(duomenys neskelbtini)“ neregistravo draudiminių įvykių dėl transporto priemonės VW Touareg, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų, šio automobilio remontuoti neprašė, o už atsakovę veikė asmuo, kuriam nebuvo suteikti tokie įgaliojimai. Pasak atsakovės atstovo, prašomi pripažinti negaliojančiais dokumentai turi valios trūkumų, nes atsakovė niekada neišreiškė valios dėl Transporto priemonės remonto, todėl šie sandoriai turi būti nuginčyti CK 1.78 straipsnio pagrindu. Atsakovė taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) automobilio remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo derinama su atsakove, nors draudimo bendrovė turėjo pareigą tai daryti. Taip pat rėmėsi argumentu, kad (duomenys neskelbtini) H. A. pasirašytas prašymas išmokėti draudimo išmoką, ją tiesiogiai pervedant ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra suklastotas, nes visus dokumentus atsakovė pildo kompiuteriu. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir draudimo bendrovė ADB „(duomenys neskelbtini)” su atsakovės priešieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, kad H. A. buvo teisėtas transporto priemonės valdytojas, turėjęs teisę kreiptis į draudimo bendrovę dėl Transporto priemonės remonto. ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad pagal susiklosčiusią praktiką transporto priemonės remonto sąmata yra derinama tarp serviso ir draudiko.

42. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai).

43. Sutarčių teisėje niekinis sutarties pobūdis reiškia jos absoliutų negaliojimą ir sukelia įstatyme nustatytas niekinio sandorio pasekmes (CK 6.225 straipsnio 1, 2 dalys, 6.227 straipsnio 2 dalis). Absoliutaus sutarties negaliojimo konstatavimas, kaip ir bendrai niekinio sandorio atveju, turi retroaktyvų efektą – paneigiamos teisinės pasekmės, kurių šalys siekė sudarydamos sutartį. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sandorio pripažinimas niekiniu iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis de jure (teisiškai) neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Tai, kad sandoris negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento), reiškia, kad jis sandorio šalims nesukuria teisinių padarinių, išskyrus tuos, kurie susiję su jo negaliojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2006; 2016 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-686/2016; 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-695/2018)

45. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Valiai susiformuoti svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Dėl to sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013).

46. Galimybė sandorį pripažinti negaliojančiu dėl vienos iš sandorio šalies valios trūkumų priklauso nuo nustatymo, ar buvo subjekto valios yda, o jei buvo, ar jos atsiradimas priklausė nuo kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų, ar valios ydos priežastis buvo paties asmens klaidingas suvokimas dėl sudaromo sandorio aplinkybių, galimų padarinių ir pan. Šio teismo sprendimo 23 – 29 punktuose teismas išdėstė savo argumentus dėl H. A. procesinės padėties tarp ADB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose ir konstatavo, kad šis asmuo buvo teisėtas ginčo Transporto priemonės valdytojas bei tinkamas atsakovės atstovas, veikęs su atsakove sudarytos panaudos sutarties pagrindu, t. y. su atsakovės žinia ir leidimu. Teismui nebekartojant šiame sprendime jau išdėstytų motyvų, teismas sprendžia, kad atsakovės nurodytu pagrindu, t. y. dėl vienos iš sandorio šalių valios trūkumų, ginčijami dokumentai negali būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais.

47. Kita vertus, jei asmuo yra turto valdytojas, jo valdymas laikomas atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 straipsnio 2 dalis). Nesąžiningumą turi įrodyti tai teigiantis asmuo (CPK 178 straipsnis). Asmens nesąžiningumas siejamas su žinojimu ar turėjimu žinoti apie kitų asmenų interesus ar galimas teisių įgijimo kliūtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Nagrinėjamu atveju, atsakovė UAB “ (duomenys neskelbtini)” nepateikė teismui jokių teisiškai pagrįstų argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, kurie duotų pagrindą prielaidai dėl jos vardu veikusio asmens H. A. nesąžiningumo. Priešingai, civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad šis asmuo pačios atsakovės buvo informuotas apie ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ siejančius draudimo teisinius santykius dėl ginčo Transporto priemonės, pastarasis veikė teisėtai sudarytos panaudos sutarties pagrindu, todėl, teismo vertinimu, iš panaudos sutarties galimai netinkamo vykdymo atsiradę neigiamos pasekmės civilinę atsakomybę gali užtraukti panaudos gavėjui (H. A.) pagal atsakovės reikalavimą (CK 6.629, 6.634, 6.636 straipsniai), o ne nagrinėjamu atveju, draudimo bendrovei (ADB „(duomenys neskelbtini)“) ar automobilio remonto paslaugas suteikusiai įmonei (UAB „(duomenys neskelbtini)“).

48. Minėta, jog būtent tarp atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir H. A. sudarytos žodinės panaudos sutarties pagrindu, pastarasis, būdamas ginčo Transporto priemonės teisėtu valdytoju, užregistravo keturis žalos įvykius, ko pasėkoje vadovaudamasis teismo sprendimo 37 punkte aptartomis Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklėmis Nr. 049 automobilį pateikė apžiūrai draudikui ADB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko buvo surašytas (duomenys neskelbtini) transporto priemonės techninės apžiūros – defektų aktas. Remiantis tų pačių Taisyklių pagrindu ginčo Transporto priemonė remontui buvo pristatyta į servisą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtent į šį draudiko servisą praeityje buvo ne kartą pasikreipusi dėl kitų įmonės transporto priemonių remonto. Konkrečiai, (duomenys neskelbtini) draudiko ADB „(duomenys neskelbtini)“ servise UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apžiūrėta atsakovei priklausanti transporto priemonė Toyota C-HR, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovei užpildė prašymą (rašytą ranka, ne kompiuteriu) dėl draudiminės išmokos išmokėjimo, (duomenys neskelbtini) atsakovė užpildė prašymą (taip pat rašytą ranka, ne kompiuteriu) dėl draudiminės išmokos išmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to paties automobilio remonto. Žalos sureguliavimo dokumentus PVM sąskaitas – faktūras pasirašė atsakovės atstovas, o ne pats atsakovės direktorius ir atsakovė byloje nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, kad į draudimo bendrovę kreipiantis dėl draudiminių įvykių pastarosios atstovai turėjo jiems išduotus įmonės įgaliojimus, kaip nurodė atsakovės atstovas teismo posėdžių metu.

49. Atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo metu teigė, kad (duomenys neskelbtini) ginčo Transporto priemonės remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ADB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo derinama su atsakove, nors draudimo bendrovė tokią pareigą turėjo. ADB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad transporto priemonės sąmata įprastai yra derinama tarp serviso ir draudiko, t. y. remonto sąmatos ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiuntė. Pasak atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokie draudiko veiksmai sudaro pagrindą Transporto priemonės remonto sąmatą pripažinti niekine ir negaliojančia. Su tokiais atsakovės samprotavimais ir argumentais negalima sutikti.

50. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikui tenka pareiga įvykus draudžiamajam įvykiui atlyginti atsiradusius nuostolius (CK 6.160 straipsnio 3 dalis). Dėl to viena iš privalomųjų ir pagrindinių draudimo sutarties sąlygų yra draudimo rizika (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Atsižvelgdamas į prisiimamą draudimo riziką, draudikas ne tik nustato draudimo įmokos dydį, bet ir gali nustatyti papildomas sąlygas, mažinančias draudimo riziką. Draudžiamosios apsaugos apimtį lemia sutartyje nustatytas draudimo objektas, draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį.

51. Teismo vertinimu, draudikas ADB „(duomenys neskelbtini)“ dėl ginčo Transporto priemonės žalų sureguliavimo ėmėsi visų (duomenys neskelbtini) sudarytos Transporto priemonių savanoriškojo (kasko) draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygose, taip pat Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatose privalomų veiksmų. O būtent, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su draudiku ADB „(duomenys neskelbtini)“ sudarydama draudimo sutartį buvo informuota dėl besąlyginės išskaitos dydžio, įvykus draudžiamajam įvykiui. Draudimo sutartį pasirašė pati atsakovė, todėl pastarajai šį sutarties sąlyga negalėjo būti nežinoma. Vėliau, pati atsakovė (jos atstovas – teisėtas ginčo transporto priemonės valdytojas) pranešė apie keturis Transporto priemonės žalų įvykius, kas suponuoja, kad iš išmokėtinos draudimo išmokos turėjo būti išskaitytos keturios besąlyginės išskaitos išmokos. Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimu iš atsakovės reikalaujama priteisti Transporto priemonės remonto išlaidų sumą sudaro keturių besąlyginių išskaitų dydžio suma (su PVM), kurios dydis nebūtų pakitęs nepriklausomai nuo to, ar Transporto priemonės remonto sąmata būtų suderinta ženkliai didesnei ar mažesnei sumai. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė buvo apžiūrėta ir Transporto priemonės techninės apžiūros - defektų akte nurodytos remontuotinos automobilio dalys, šį apžiūros – defektų aktą yra pasirašęs atsakovės atstovas. Vėlesni žalų sureguliavimo dokumentai patvirtina, kad atsakovė nei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei ADB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų dėl automobilio remonto fakto ar jo apimties neturėjo. Tai visiškai patvirtina atsakovės atstovo pasirašyti sekantys žalų sureguliavimo dokumentai, t. y. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei išrašyta PVM sąskaita - faktūra, serija MST Nr. (duomenys neskelbtini), bei tos pačios dienos atsakovės vardu draudikui parašytas prašymas dėl draudiminės išmokos išmokėjimo. (duomenys neskelbtini) ADB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimais atsakovė buvo informuota apie priskaitytą ir išmokėtą draudimo išmoką.

52. Transporto priemonių savanoriškojo (kasko) draudimo sutarties prigimtis lemia, kad riziką dėl draudėjo patirtų nuostolių atlyginimo, įvykus draudžiamajam įvykiui, prisiima draudikas, tuo atveju draudėjui tenka pareiga padengti tik besąlyginę išmoką. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas sprendžia, kad draudikas neturėjo pareigos remonto sąmatos derinti tiesiogiai su atsakove, kadangi automobilio remonto kaina yra draudiko ir jo serviso sutarimo reikalas, o dėl automobilio remontuojamų dalių atsakovė buvo informuota tinkamai apžiūrint ginčo automobilį ir surašant defektų aktą. Kita vertus, teismo vertinimu, nors atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos elektroniniu paštu ar buveinės adresu nebuvo persiųsta (duomenys neskelbtini) ginčo Transporto priemonės remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), pastarajai apie ginčo Transporto priemonės remonto kainą ir apimtis, per jos atstovą, neabejotinai turėjo buvo žinoma, todėl laikytina, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ nepažeidė jokių tarp šalių sudarytos Draudimo sutarties ar Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimų.

53. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu be kita ko išreiškė abejones dėl Transporto priemonės žalų sureguliavimo dokumentų klastojimo, nurodė, kad ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra V. J., tuo tarpu automobilį apžiūrėjo draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė J. J., kuri manytina, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus sutuoktinė. Atsakovės atstovas išreiškė nepasitikėjimą šiais asmenimis ir įtarimus dėl galimai vykdomų nusikalstamų veikų. Nepaisant nurodyto, atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl galimai jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, o bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė jokių nusikalstamos veikos požymių, todėl ir šie atsakovės argumentai atmestini, kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

54. Remiantis civilinėje byloje surinktais rašytiniais įrodymais, išdėstyta teismų praktika, teismas sprendžia atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinio reikalavimus atmesti.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

55. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokių palūkanų dydžio. Kadangi abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

56. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje ieškovė, teikdama ieškinio reikalavimą teismui, sumokėjo 20,00 Eur žyminio mokesčio, taip pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 750,00 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas. Teismui nusprendus ieškinio reikalavimą patenkinti pilna apimtimi, ieškovo patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės taip pat priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.

57. Atsakovė byloje už pareikštą priešieškinio reikalavimą turėjo sumokėti 211,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo 420,00 Eur žyminio mokesčio. Permokėta žyminio mokesčio dalis atsakovei grąžintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio reikalavimus patenkinti pilna apimtimi.

Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 530,19 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų 19 ct) skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 770,00 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 17,76 Eur (septyniolika eurų 76 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5662).

Atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš valstybės biudžeto grąžinti permokėto žyminio mokesčio dalį, pareiškiant byloje priešieškinį, 209,00 Eur (du šimtus devynis eurus 00 ct).

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.