Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Reda Vizgaudienė, I. I.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų, prašė nustatyti jo areštuotoje (duomenys neskelbtini) sąskaitoje laisvai disponuojamų pinigų sumą, kad galėtų tenkinti elementariausius žmogiškuosius poreikius, t. y. laikytis higienos ir pan. Nurodė, kad antstolė patvarkyme teigė, jog jis laisvai gali disponuoti lėšomis, likusiomis atskaičius tam tikrą sumą, priklausomai nuo jo darbo užmokesčio dydžio, tačiau, pareiškėjo teigimu, trečiųjų asmenų atsiųstas lėšas antstolė areštuoja 100 procentų. Prieštaraudamas antstolei nurodo, jog jis pataisos namuose nedirba jau ilgiau kaip metai ir artimiausiu metu gauti darbo pataisos namuose nenusimato, todėl antstolė, nenustatydama sąskaitoje jam laisvai disponuojamos pinigų sumos, atima jam galimybę įsigyti būtiniausių higienos priemonių bei apmokėti paslaugas, kurias teikia Marijampolės pataisos namai (už sunaudotą elektros energiją, už turimą vandens virdulį ir t. t.). Tokiu būdu antstolė pažeidžia jo teises į higieną.Antstolė Reda Vizgaudienė 2016-11-15 motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir su vykdomąja byla Nr. 0074/06/9869 persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-18 nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas nukreiptas į skolininko gaunamą darbo užmokestį ir kitas jam prilyginamas pajamas bei trečiųjų asmenų pervedamas lėšas. Nustačiusi, kad skolininkas yra laisvės atėmimo įstaigoje – (duomenys neskelbtini), 2015-01-15 antstolė priėmė patvarkymus Nr. S-15000767 ir Nr. S-15000769 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriais antstolė reikalavo išskaičiuoti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalųjį mėnesio atlyginimą (toliau MMA), ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Teismas padarė išvadą, kad vadovaujantis CPK normomis, reglamentuojančiomis išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų tvarką, antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų priimdama skundžiamus patvarkymus. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, jas nuteistasis gali naudoti Bausmių vykdymo kodekso ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių aktų nustatyta tvarka. Taigi, šios piniginės lėšos, kurias skolininkas gauna iš savo artimųjų (trečiųjų asmenų) į laivės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, nėra priskiriamos nė vienai iš CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl pripažintina, kad išieškojimas iš šių lėšų yra galimas. Taip pat pažymėtina, kad per laikotarpį nuo 2015-03-20 iki 2016-09-20 pareiškėjas gavo 3,00 EUR pajamų, 2016-09-20 duomenimis, jo asmeninėje sąskaitoje pinigų nėra, o neliečiamoje sąskaitoje pinigų yra 185,90 EUR. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad jokie veiksmai, susiję su skolininko lėšų pervedimu į antstolės depozitinę sąskaitą, nebuvo atliekami. Kadangi per pastaruosius metus pareiškėjas gavo tik 3,00 EUR pajamų, o veiksmai, susiję su skolininko lėšų pervedimu į antstolio depozitinę sąskaitą, nebuvo atliekami, pareiškėjo argumentai dėl antstolės areštuotų trečiųjų asmenų lėšų yra visiškai nepagrįsti. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-01-18 nutartį ir įpareigoti antstolę nustatyti pareiškėjui laisvai disponuojamą vienos MMA (380 EUR) dydžio sumą kalinimo įstaigos sąskaitoje, kad pareiškėjas galėtų įgyti būtiniausių priemonių. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose ir nenurodė motyvų, kuriais buvo atsisakyta vadovautis suformuota teismų praktika.Pirmosios instancijos teismas atmesdamas skundą dėl to, jog iš pareiškėjo sąskaitos nebuvo nuskaičiuotas nė vienas euras, nes joje nebuvo piniginių lėšų, neatsižvelgė į tai, kad sąskaita yra areštuota, todėl joje ir nebuvo pinigų.Kadangi antstolė atsisakė nustatyti laisvai disponuojamą sumą sąskaitoje, pareiškėjas yra priverstas sudaryti sandorius su kitais kaliniais, kad į kitų kalinių sąskaitas pareiškėjo artimieji galėtų pervesti piniginių lėšų. Tokiu būdu yra pažeidžiama pareiškėjo teisė į visavertį gyvenimą.Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolės Redos Vizgaudienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0074/06/9869, pradėta pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2006-04-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-859-47/2006 dėl išlaikymo išieškojimo iš A. P. išieškotojos I. P. (I.) naudai. Nustačiusi, kad skolininkas yra laisvės atėmimo įstaigoje – (duomenys neskelbtini), 2015-01-15 antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-15000767 dėl išlaikymo išieškojimo, kuriuo įpareigojo, kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas, išskaičiuoti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalųjį mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, ir patvarkymą Nr. S-15000769 dėl išieškojimo vykdymo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo iš viso 4856,35 EUR kalinimo įstaigos sąskaitoje esančių lėšų ir įpareigojo jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas 2016-08-02 pateikė antstolei prašymą nustatyti lėšų sumą kalinimo įstaigos sąskaitoje, kuria pareiškėjas galėtų laisvai disponuoti. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 ir Kauno apygardos teismo 2016-04-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016 išaiškinta, jog antstolių veiksmai nurašyti iš nuteistųjų asmenų sąskaitų sumą, kuri neviršija vienos MMA, yra neteisėti. Antstolė 2016-08-05 patvarkymu dėl skolininko prašymo netenkino pareiškėjo prašymo nustatyti disponuojamą sumą kalinimo įstaigos sąskaitoje, kadangi atlikus išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio, likusia piniginių lėšų suma pareiškėjas turi teisę laisvai disponuoti. Nesutikdamas su šiuo patvarkymu pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų. Antstolei netenkinus pareiškėjo skundo ir persiuntus skundą su vykdomąja byla pirmosios instancijos teismui, skundžiama nutartimi pareiškėjo skundas buvo netenkintas.Atskirasis skundas motyvuojamas iš esmės tuo, kad teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kurioje išaiškinta, jog antstolio veiksmai, kuriais nukreipiamas išieškojimas į kalinimo įstaigoje esančių asmenų lėšas, kurios neviršija vienos MMA, yra neteisėtas. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis).Kaip matyti iš vykdomoje byloje esančių įrodymų, išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį arba jam prilygintas išmokas bei į skolininkui priklausančias lėšas, esančias kalinimo įstaigos sąskaitoje. Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Jame numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Iš vykdomoje byloje esančio antstolės 2015-01-15 patvarkymo Nr. S-15000767 matyti, jog antstolė, įpareigodama atlikti išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, nepažeidė CPK 736 straipsnyje nustatytos tvarkos. Taigi, atlikus išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio, pareiškėjas, kaip teisingai nurodė antstolė, turi teisę laisvai disponuoti likusia piniginių lėšų suma, jei ji neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Tačiau iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas nedirba, taigi darbo užmokesčio negauna. Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad artimieji pageidauja jam pervesti pinigines lėšas būtiniausiems poreikiams patenkinti, tačiau pareiškėjas tokiomis lėšomis negalėtų pasinaudoti, kadangi sąskaita yra areštuota ir visos artimųjų pervestos lėšos bus nurašytos, todėl antstolės prašė nustatyti laisvai disponuojamą sumą, kurią sudarytų viena MMA. Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, į kokį fizinio asmens turtą išieškojimas negali būti nukreipiamas (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis), o CPK 739 straipsnis reglamentuoja, iš kokių skolininkui priklausančių pinigų sumų išieškojimas negalimas (kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos).Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, jas nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių aktų nustatyta tvarka. Taigi, piniginės lėšos, kurias pareiškėjas (skolininkas) tikisi gauti iš savo artimųjų į laivės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, nėra priskiriamos nė vienai iš CPK 668 straipsnyje ar CPK 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, iš kurių draudžiamas išieškojimas, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas ir teisėtas. Tokios piniginės lėšos taip pat nepatenka į CPK 737 straipsnyje nurodytų kitų pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, apimtį, todėl joms netaikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės. Patvarkymai, kuriais nukreiptas išieškojimas į pareiškėjo gaunamas su darbo užmokesčiu susijusias lėšas ir į lėšas, esančias kalinimo įstaigos sąskaitoje, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nebuvo apskųsti, trečiųjų asmenų kalinimo įstaigoje esantiems asmenims perduodamos lėšos, kaip jau minėta, nepatenka į lėšų, iš kurių išieškojimas yra draudžiamas, apimtį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjui priklausančias lėšas. Pareiškėjo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo aptarti CPK numatyti išieškojimo iš skolininko turimų piniginių lėšų bei kitų gaunamų periodinių pajamų ribojimai, taip pat pažymėta, jog įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, ir išaiškinta, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų sąskaitoje esančių piniginių lėšų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus (išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka) normos nereglamentuoja, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA dydžio. Ši suformuota teismų praktika būtų reikšminga šioje byloje, jeigu pagal antstolės patvarkymus iš pareiškėjui priklausančių lėšų kalinimo įstaigos sąskaitoje būtų nurašytos lėšos, gautos iš trečiųjų asmenų, kurios neviršija vienos MMA. Tačiau iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo sąskaitoje piniginių lėšų apskirtai nėra, į antstolės depozitinę sąskaitą piniginės lėšos iš pareiškėjui priklausančios sąskaitos nebuvo nurašytos, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais, nukreipiant išieškojimą į pinigines lėšas, esančias kalinimo įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas tik nurodo prielaidas, jog artimiesiems pervedus pinigines lėšas, jos visos būtų nurašytos. Pažymėtina, kad tik taikant laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tam tikras operacijas, o antstoliui pavedama nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (CPK 145 straipsnio 6 dalis). Toks pat reglamentavimas nurodytas ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Šiuo atveju, lėšos areštuotos ne vykdant teismo procesinį sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl nustatyti kalinimo įstaigos sąskaitoje pareiškėjo pageidaujamą sumą jo būtiniems poreikiams patenkinti nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad antstolė pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo nustatyti laisvai disponuojamą piniginių lėšų sumą, kalinimo įstaigos sąskaitoje. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas (CPK 668 straipsnis, 739 straipsnis, 688 straipsnis), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį.

Vykdomąją bylą Nr. 74/06/9869 grąžinti antstolei Redai Vizgaudienei.