- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- 2YT-22011-1099/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16609-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- M. M.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Gintas Badikonis, M. M. (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjas M. M. (skolininkas) pateikė skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2023 m. spalio 10 d. patvarkymą skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti Nr. S-23-40-19826.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis išieškojimo procese areštavo ½ dalį pareiškėjui priklausančių turtinių teisių į 2023 m. spalio 10 d. patvarkyme skirti ekspertizę turto vertei nustatyti Nr. S-23-40-119826 išvardintus nekilnojamojo turto objektus – 69 žemės sklypus. Pareiškėjas teigia, kad į minėtame patvarkyme nurodytus žemės sklypus jis neturi jokių turtinių teisių, nes iki šiol nėra priėmęs palikimo, t. y. paveldėjęs šių žemės sklypų. Pareiškėjas nurodo, kad skundo padavimo metu teismų sprendimų pagrindu yra panaikinta dalis sandorio, kuriuo pareiškėjas atsisakė priimti jam priklausantį palikimą, tačiau palikimo priėmimo procedūra nėra užbaigta. Aiškina, kad antstolis be teisinio pagrindo skyrė ekspertizę visų anksčiau nurodytų žemės sklypų vertei nustatyti, nes iš pareiškėjo išieškomai 117 298,32 Eur skolai padengti užtektų realizuoti tik dalį ginčo žemės sklypų.
3. Pareiškėjas pažymi, kad vykdomojoje byloje Nr. 0040/20/00770 pirmąja eile yra išieškomas 102 566,42 Eur išlaikymo įsiskolinimas pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-86-494/2016. Pareiškėjo manymu, antstolio nurodyta 102 566,42 Eur įsiskolinimo suma yra nepagrįsta.
4. Nurodo, kad 2015 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-52-494/2015 buvo patvirtinta pareiškėjo ir išieškotojos M. M. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (su papildymu), pagal kurios 3.2 punktą pareiškėjas įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiams vaikams F. M. ir H. M. po 1 000 Lt (289,62 Eur) iki jų pilnametystės. Pareiškėjo teigimu, pagal šį sprendimą yra išduotas vykdomasis raštas ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0040/15/00989, kurioje išlaikymo įsiskolinimo nėra, liko išieškoti 134,72 Eur vykdymo išlaidų.
5. Taip pat nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje patvirtinta pareiškėjo ir išieškotojos taikos sutartis, kuria jie pakeitė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir, be kita ko, susitarė, kad pareiškėjas įsipareigoja mokėti savo nepilnamečiams vaikams po 175 Eur kiekvieną mėnesį iki jų pilnametystės; išlaikymo dydis bus didinamas po 10 proc. kiekvienais metais, pradedant nuo 2017 m. liepos 10 d., iki pasieks 289,62 Eur periodinės išmokos dydį. Be to, pasak pareiškėjo, taikos sutartimi jis ir išieškotoja susitarė, kad 4 642,61 Eur įsiskolinimą F. M. ir 4 642,61 Eur įsiskolinimą H. M. pareiškėjas sumokės iš lėšų, gautų pardavus pareiškėjui priklausantį turtą. Pareiškėjas paaiškina, kad pagal šią nutartį buvo išduotas vykdomasis raštas ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0040/20/00909, kurioje skola yra 9 285,22 Eur (abiem vaikams kartu), o išieškojimo išlaidos – 816,78 Eur.
6. Pareiškėjo paskaičiavimu, bendra įsiskolinimo vaikams suma iki skundžiamo patvarkymo priėmimo yra 36 348,60 Eur, iš jų 14 320,76 Eur sudaro įsiskolinimas F. M., o 22 025,84 Eur – H. M.. Pareiškėjas teigia, kad už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d. išlaikymo suma kiekvienam iš vaikų yra po 1 225 Eur; už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. – po 2 237,50 Eur; už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. – po 2 540 Eur; už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. – po 2 844,80 Eur; už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. – po 3 213,10 Eur; už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 1 d. – 2 260,36 Eur F. M. ir 3 418,84 Eur H. M.; už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d. – 4 229,64 Eur H. M.; už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. – 2 316,96 Eur H. M..
7. Pareiškėjas akcentuoja, kad antstolis neįvertino, kokia išlaikymo įsiskolinimo dalis buvo padengta valstybės; nurodo, kad per laikotarpį nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2022 m. kovo 1 d. abiem nepilnamečiams valstybė išmokėjo 6 582,24 Eur. Taip pat pareiškėjas teigia, kad 140 Eur jis pervedė pats, o 1 320,65 Eur pervedė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nalesta“, UAB „Novavita“ ir UAB „Magic LT“. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamo patvarkymo priėmimo dieną skolos suma turėjo būti ne didesnė kaip 28 305,71 Eur (36 348,60 Eur - 8 042,88 Eur). Pareiškėjas laiko, kad kadangi antstolio paskaičiuota suma yra klaidinga, akivaizdu, kad klaidinga yra ir paskaičiuota delspinigių suma.
8. Antstolis 2023 m. lapkričio 9 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
9. Antstolis nurodo, kad jis gali nukreipti išieškojimą į pareiškėjui priklausančias turtines teises, kadangi pareiškėjas buvo priėmęs palikimą ir padovanojo paveldimas teises V. M.. Teigia, kad suinteresuoti asmenys teismo tvarka nuginčijo paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį; Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1716-275/2022, įpareigojo pareiškėją per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir per 14 dienų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos įregistruoti nuosavybės teises į paveldėtą turtą. Antstolis aiškina, kad kadangi pareiškėjas nevykdo teismo įpareigojimo, antstolis yra priverstas vertinti ne palikimą sudarantį turtą, o pareiškėjo turtines teises į paveldimą turtą.
10. Antstolis taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais esą išieškoma skolos suma yra neteisinga. Antstolis nurodo, kad šiuo klausimu jau yra pasisakęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-11277-534/2022. Akcentuoja, kad šioje nutartyje teismas konstatavo, jog antstolis tinkamai apskaičiavo įsiskolinimo sumą. Antstolis pabrėžia, kad pareiškėjas į įsiskolinimo sumą neįskaičiuoja teismo priteistų delspinigių. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo turto vertė viršija iš pareiškėjo išieškomų skolų ir vykdymo išlaidų dydį; akcentuoja, kad pareiškėjo atžvilgiu yra vykdoma 17 vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo, o bendra iš pareiškėjo išieškoma suma siekia 240 423,13 Eur.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. gruodžio 6 d. 9.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2023 m. lapkričio 15 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo M. M. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas visiškai nemokėjo išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, dėl ko suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikė vykdomąjį raštą vykdyti antstoliui. Suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėjas savo veiksmais tyčia sukūrė tokią situaciją, kai būdamas kelių įmonių direktorius, jis oficialiai neturėjo beveik jokių pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti priverstinį išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimą. Akcentuoja, kad dėl tokio elgesio pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-391-1036/2023 buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.
14. Suinteresuotas asmuo aiškina, kad 2022 m. sausio mėn. sužinojo, jog pareiškėjas po tėvo mirties nepaveldės palikimo, kurį sudaro didelis kiekis žemės sklypų, kurių vertė viršija pareiškėjo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams sumą; taip pat sužinojo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad tuo pagrindu kreipėsi į teismą, siekdama nuginčyti pareiškėjo sudarytą vienašalį palikimo atsisakymo sandorį; pareiškėjui pateikus atsiliepimą, paaiškėjo, kad palikimo jis ne atsisakė, bet sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kuria paveldėjimo teises padovanojo savo motinai. Suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 17 d. sprendimu tenkino jos patikslintą ieškinį ir pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento pareiškėjo ir jo motinos sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties dalį dėl pareiškėjo paveldimų teisių dovanojimo savo motinai; Lietuvos apeliacinis teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nepakeistą (pakeitė tik dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo).
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, teismo sprendimais yra panaikinta sandorio dalis, kuria pareiškėjas padovanojo savo turtines teises, o ne atsisakė priimti jam priklausantį palikimą. Pažymi, kad pareiškėjas, teikdamas atsiliepimą į anksčiau nurodytą ieškinį, paaiškino, jog jis yra priėmęs po tėvo mirties atsiradusį palikimą, pateikdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui; šią aplinkybę patvirtina ir rašytiniai įrodymai – pareiškėjo ir jo seserų 2021 m. liepos 23 d. pareiškimas Širvintų rajono 1-ajam notarų biurui ir 2021 m. liepos 23 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis. Suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad nors pareiškėjui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo jis disponuoja turtinėmis paveldėjimo teisėmis, kurias antstolis gali parduoti iš varžytynių.
16. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl skolos sumos nepagrįstumo. Akcentuoja, kad pareiškėjas visiškai ignoruoja šalių sudarytos taikos sutarties 1.1 punktą, kuriuo pareiškėjas įsipareigojo mokėti periodines išmokas vaikams ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 26 dienos, o už kiekvieną pavėluotą dieną mokėti 0,2 proc. delspinigius; nurodo, kad kadangi pareiškėjas visiškai ignoravo savo pareigą išlaikyti vaikus, jam kaupėsi delspinigiai. Pažymi, kad pareiškėjas jau teikė teismui skundą dėl išieškomos sumos dydžio, šio skundo teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi netenkino. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas skundė ir išduotą vykdomąjį raštą pagal šalių sudarytos taikos sutarties 3 punktą, kuriame šalys patvirtino, jog yra susidaręs 9 285,22 Eur išlaikymo įsiskolinimas; Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi nusprendė, kad vykdomasis raštas šiai sumai išieškoti išduotas pagrįstai.
17. Suinteresuotas asmuo teigia, kad iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog iš jo sąskaitos jokie nuskaitymai vykdomosiose bylose dėl išlaikymo išieškojimo nebuvo vykdomi, UAB „Magic LT“ taip pat nėra atlikusi jokių mokėjimų, iš UAB „Novavita“ vykdomojoje byloje Nr. 0040/20/00770 yra išskaičiuota 62,13 Eur, o iš UAB „Nalesta“ – 166,41 Eur. Taigi, iš viso, suinteresuoto asmens skaičiavimais, vykdomojoje byloje Nr. 0040/20/00770 yra išskaičiuota 228,54 Eur, o ne 1 460,65 Eur (140 Eur + 1 320,65 Eur), kaip teigia pareiškėjas. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjui pagrįstai paskaičiuoti delspinigiai už vėlavimą mokėti išlaikymą; pažymi, kad tokią išvadą padarė ir civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas.
Šalies argumentai
18. Pareiškėjas M. M. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pakartotinai nurodo, kad antstolio nurodyta išlaikymo įsiskolinimo suma yra nepagrįsta, antstolis yra netinkamai ją apskaičiavęs.
Atsiliepimas
19. Suinteresuotas asmuo M. M. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pakartotinai nurodo, kad pareiškėjas eilinį kartą teikia nesąžiningus duomenis, t. y. pareiškėjo pateikti skaičiavimai yra netikslūs, neteisingi ir nesąžiningi, todėl, anot suinteresuoto asmens, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
20. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
21. Iš bylos duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO sistema) duomenų nustatyta, kad antstolis Gintas Badikonis vykdo vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojos M. M. naudai: 1) vykdomąją bylą Nr. 00040/20/00909 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 8 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-86-494/2016 dėl 9 285,22 Eur išlaikymo skolos išieškojimo pagal šalių sudarytos 2016 m. liepos 4 d. taikos sutarties 3 punktą, kuriuo šalys susitarė, kad pareiškėjas (skolininkas) M. M. 4 642,61 Eur įsiskolinimą vaikui F. M. ir 4 642,61 Eur įsiskolinimą vaikui H. M., susidariusį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d., sumokės iš parduoto skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto dalies; 2) vykdomąją bylą Nr. 0040/20/00770 pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-86-494/2016 dėl išlaikymo įsiskolinimo ir delspinigių išieškojimo pagal šalių sudarytos 2016 m. liepos 4 d. taikos sutarties 3.2 punktą, pagal kurį skolininkas įsipareigojo mokėti nepilnamečiams vaikams F. M. ir H. M. periodinėmis išmokomis po 175 Eur, taip pat įsipareigojo didinti išlaikymo sumą 10 proc. nuo 2017 m. liepos 10 d. kiekvienais metais, kol išlaikymo suma pasieks 298,62 Eur vienam vaikui kas mėnesį bei įsipareigojo mokėti 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną; 3) vykdomąją bylą Nr. 0040/15/00989 pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-52-494/2015 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko.
22. Vykdymo proceso metu antstolis priėmė 2023 m. spalio 10 d. patvarkymą skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti Nr. S-23-40-19826, kuriuo skyrė ekspertizę nustatyti areštuoto turto, t. y. 69 nekilnojamojo turto objektų (duomenys neskelbtini)) vertę, ekspertizę pavedė atlikti UAB „Negrita“ ekspertui K. K.. 2023 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. S-23-40-22063 antstolis sumažino vertinamojo turto dalį nuo ½ dalies iki ¼ dalies; 2023 m. lapkričio 9 d. patvarkymu Nr. S-23-40-22320 antstolis sumažino vertinamojo turto dalį iki 1/8 dalies.
23. Pareiškėjas skundžia šį patvarkymą, t. y. 2023 m. spalio 10 d., remdamasis trimis pagrindiniais argumentais: 1) areštuotas turtas nepriklauso pareiškėjui nuosavybės teise, todėl antstolis negali iš jo išieškoti; 2) areštuoto turto vertė viršija bendrą pareiškėjo įsiskolinimo sumą; 3) antstolis neteisingai apskaičiavo iš pareiškėjo išieškomos skolos ir delspinigių sumą. Teismo vertinimu, su šiais pareiškėjo skundo argumentais negalima sutikti.
24. Pareiškėjas teigia, kad jis neturi jokių turtinių teisių į skundžiamame patvarkyme nurodytus žemės sklypus, nes jis nėra priėmęs po savo tėvo atsiradusio palikimo. Pareiškėjo manymu, ši aplinkybė reiškia, kad antstolis apskritai negali išieškoti iš pareiškėjo turtinių teisių į palikimą sudarantį turtą.
25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5. 50 straipsnio 1–2 dalimis, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
26. Iš LITEKO sistemos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1716-275/2022, iš dalies tenkino ieškovų V. J. ir M. M. ieškinį atsakovams M. M. ir V. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento tarp atsakovų 2021 m. liepos 23 d. sudarytos paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 3317, dalį dėl M. M. paveldėjimo teisių po tėvo J. M. mirties dovanojimo V. M., taip pat panaikino dalį 2021 m. spalio 26 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 5001, kuria atsakovė V. M. paveldėjo ¼ dalį po J. M. mirties likusio turto bei įpareigojo atsakovą M. M. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir per 14 dienų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Pažymėtina, kad civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl sandorio, kuriuo atsakovas M. M. perleido savo motinai teises į palikimą sudarantį turtą, kurio vertei nustatyti antstolis skyrė ekspertizę, galiojimo.
27. Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1716-275/2022 yra įsiteisėjęs, todėl pareiškėjas turi galiojančią prievolę užbaigti po tėvo mirties atsiradusio palikimo priėmimo procedūrą, kad iš palikimą sudarančio turto būtų galima išieškoti pagal pareiškėjo kreditorių reikalavimus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nevykdo šio teismo įpareigojimo. Iš civilinės bylos Nr. e2-1716-275/2022 duomenų nustatyta, kad pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl po tėvo atsiradusio palikimo priėmimo ir palikimą priėmė, tačiau vėliau sudarė su motina sandorį dėl paveldėjimo teisių perleidimo. Teismui pripažinus negaliojančiu tarp pareiškėjo ir jo motinos sudarytą sandorį, susidarė situacija, kad pareiškėjas yra išreiškęs valią priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą, tačiau jam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikimą sudarantį turtą.
28. Išanalizavus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolis turėjo teisinį pagrindą skundžiamu patvarkymu areštuoti pareiškėjo turtines teises į paveldimą turtą, nes pareiškėjas yra išreiškęs valią priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą sudarantį nekilnojamąjį turtą, o palikimo priėmimo procedūra nėra užbaigta dėl pareiškėjo kaltės, jam nevykdant teismo įpareigojimo.
29. Pareiškėjas taip pat teigia, kad skundžiamame patvarkyme nurodyto turto vertė gerokai viršija iš pareiškėjo išieškomo įsiskolinimo sumą. Pareiškėjas pateiktame skunde nurodė, kokia, jo manymu, yra atskirų ginčo turtą sudarančių objektų (žemės sklypų) rinkos vertė, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjo nurodyta šių nekilnojamojo turto objektų rinkos vertė atitinka tikrovę.
30. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
31. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
32. Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2012 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012).
33. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas niekaip nepagrindė teiginio, kad antstolis areštavo jo turtines teises į nekilnojamąjį turtą, kurio vertė yra akivaizdžiai didesnė, nei iš pareiškėjo išieškoma skola, t. y. pareiškėjas nepateikė specialistų išvadų apie areštuoto turto vertę, turto vertės paskaičiavimo pagrindimo, kitų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius. Esant šioms aplinkybėms, antstolis pagrįstai skyrė ekspertizę pareiškėjo turtinių teisių į ginčo turtą vertei nustatyti; tuo labiau, kad pareiškėjui priklauso turtinės teisės ne į visus žemės sklypus, o tik į jų dalis (kas taip pat turi įtakos vertei).
34. Galiausiai, pareiškėjas teigia, kad antstolis netinkamai apskaičiavo iš jo išieškomą įsiskolinimo sumą. Pareiškėjo skaičiavimais, jo išlaikymo įsiskolinimas F. M. (iki jo pilnametystės) siekia 14 320,76 Eur, o įsiskolinimas H. M. – 22 025,84 Eur; iš viso, 36 348,60 Eur. Be to, anot pareiškėjo, per skolos susidarymo laikotarpį valstybė sumokėjo abiem pareiškėjo nepilnamečiams vaikams 6 582,24 Eur, pats pareiškėjas – 140 Eur, ir dar 1 320,65 Eur už pareiškėją pervedė tretieji asmenys.
35. Pareiškėjas teigia, kad už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d. išlaikymo suma kiekvienam iš vaikų yra po 1 225 Eur (po 7 x 175 Eur kiekvienam vaikui, netaikant indeksacijos); už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. – po 2 237,50 Eur (už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. liepos 10 d. po 178 Eur x 5 kiekvienam vaikui, už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. vasario 1 d. po 192,50 Eur (pritaikius 10 proc. padidėjimą) x 7 kiekvienam vaikui); už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. – po 2 540 Eur (už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. liepos 10 d. po 200 Eur (pritaikius 103,9 dydžio vartotojų kainų indeksą) x 5 kiekvienam vaikui, už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2019 m. vasario 1 d. po 220 (pritaikius 10 proc. padidėjimą) x 7 kiekvienam vaikui); už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. – po 2 844,80 Eur (už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. liepos 10 d. po 224 Eur (pritaikius 101,9 dydžio vartotojų kainų indeksą) x 5 kiekvienam vaikui, už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2020 m. vasario 1 d. po 246,40 (pritaikius 10 proc. padidėjimą) x 7 kiekvienam vaikui); už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. – po 3 213,10 Eur (už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. liepos 10 d. po 253 Eur (pritaikius 102,7 dydžio vartotojų kainų indeksą) x 5 kiekvienam vaikui, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. vasario 1 d. po 278,30 (pritaikius 10 proc. padidėjimą) x 7 kiekvienam vaikui); už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 1 d. – 2 260,36 Eur F. M. ir 3 418,84 Eur H. M. (už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. liepos 10 d. po 278 Eur (pritaikius 100,2 dydžio vartotojų kainų indeksą) x 5 kiekvienam vaikui, už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 10 d. iki 2022 m. vasario 1 d. 289,62 x 7 H. M., už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 19 d. 289,62 x 3 F. M.); už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d. – 4 229,64 Eur H. M. (352,47 Eur (pritaikius 121,7 vartotojų kainų indeksą) x 12); už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. – 2 316,96 Eur H. M. (289,62 Eur x 8).
36. Visų pirma, pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-11277-534/2022, buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0040/20/00770, kuriuo pareiškėjas prašė įpareigoti antstolį perskaičiuoti skolos sumą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2022 m. vasario 10 d. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad antstolis teisingai apskaičiavo skolos dydį už nurodytą laikotarpį (76 668,35 Eur). Teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 21 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kvestionuoja skolos dydį už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 19 d. (F. M. atveju) ir iki 2023 m. rugsėjo 1 d. (H. M. atveju), taigi pareiškėjas pakartotinai kelia klausimą ir dėl sumų, dėl kurių pagrįstumo jau yra pasisakyta įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis).
37. Be to, pareiškėjas, skaičiuodamas įsiskolinimo sumą, visiškai ignoruoja faktą, kad vykdomojoje byloje Nr. 0040/20/00770 iš jo yra išieškomas ne tik išlaikymas nepilnamečiams vaikams, bet ir 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau (žiūrėti šios nutarties 20 punktą), išieškojimo šioje vykdomojoje byloje pagrindas – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-86-494/2016 dėl išlaikymo įsiskolinimo ir delspinigių išieškojimo pagal šalių sudarytos 2016 m. liepos 4 d. taikos sutarties 3.2 punktą, pagal kurį skolininkas įsipareigojo mokėti nepilnamečiams F. M. ir H. M. periodinėmis išmokomis po 175 Eur, taip pat įsipareigojo didinti išlaikymo sumą 10 proc. nuo 2017 m. liepos 10 d. kiekvienais metais, kol išlaikymo suma pasieks 298,62 Eur vienam vaikui kas mėnesį bei įsipareigojo mokėti 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną. Byloje nėra ginčo, kad visą išieškojimo laikotarpį pareiškėjas tinkamai nemokėjo išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Esant šioms aplinkybėms, antstolis paskaičiavo delspinigius už vėlavimą atsiskaityti. Iš bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2023 m. spalio 26 d. mokėtinų delspinigių suma siekia 93 475,05 Eur. Be to, pareiškėjas savo skaičiavimuose į bendrą skolos sumą neįtraukė ir 9 285,22 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos.
38. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia esą antstolis neatskaičiavo kitų asmenų sumokėtų išlaikymo sumų iš bendros pareiškėjo skolos sumos. Iš antstolio parengtos delspinigių skaičiavimo lentelės duomenų matyti, kad iš įsiskolinimo sumos yra išskaičiuota 8 205,84 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus nepilnamečiams H. M. ir F. M. (iki jo pilnametystės) išmokėta suma, taip pat išskaičiuotos smulkios sumos, išieškotos iš pareiškėjo vykdymo proceso metu (b. l. 16-18). Pažymėtina, kad iš LITEKO sistemos duomenų nustatyta, jog pareiškėjas už vengimą mokėti lėšas vaikams išlaikyti pagal teismo sprendimą yra pripažintas kaltu pagal BK 164 straipsnį, o Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-391-1036/2023, paliko pirmosios instancijos nuosprendį nepakeistą. Šios aplinkybės nekvestionuotinai patvirtina faktą, kad pareiškėjas gera valia tinkamai nemokėjo išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams.
39. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjui ilgą laiką visiškai nevykdant savo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat nevykdant teismo įpareigojimo užbaigti palikimo priėmimo procedūrą, kad būtų galima nukreipti išieškojimą į pareiškėjo paveldimą nekilnojamąjį turtą, darytina išvada, kad antstolis pagrįstai inicijavo išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių turtinių teisių į nekilnojamąjį turtą ir skyrė ekspertizę šio turto vertei nustatyti.
40. Kiti pareiškėjo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
41. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolis Gintas Badikonis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
42. Nors suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepime į pareiškėjo skundą, be kita ko, prašė priteisti iš pareiškėjo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jokių įrodymų dėl faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos suinteresuotam asmeniui nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo M. M. skundo dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų netenkinti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.