Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė ,,Turto bankas“, B. L. Z., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

8. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymas įtvirtina keletą alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai, kaip minėta, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

9. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos H. Z. mirties, priimti.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad H. Z. mirė (duomenys neskelbtini), būdama išsituokusi, turėjo vieną vaiką – R. B. Pareiškėjas yra palikėjos sūnus, pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Testamentų registre duomenų apie H. Z. sudarytus testamentus nėra. Informacijos apie palikimo priėmimo faktą, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktą, palikimo atsisakymo faktą, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktą nepateikta. Po H. Z. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjo motina nuosavybės teise turėjo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 360/721 dalių žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

13. Pareiškėjas neginčija, kad praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo, atsiradusio po motinos mirties, priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Remiantis pareiškėjo pareiškime pateiktais paaiškinimais, jis neturėjo galimybės kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes jau daug metų gyvena užsienyje, dirba (duomenys neskelbtini) fortepijono specialybės mokytoju; esant šios srities specialistų trūkumui, negalėjo iki mokslo metų pabaigos išvykti į Lietuvą, kadangi nebūtų kam jį pavaduoti. Pareiškėjo teigimu, kelionė iš Ispanijos į Lietuvą užtrunka ir yra ganėtinai brangi, tad net savaitgaliui atvykti nebuvo galimybės, juolab, kad savaitgaliais didžioji dauguma įstaigų šalyje nedirba. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti šiais pareiškėjo dėstomais argumentais. Juos iš esmės patvirtina 2022 m. rugpjūčio 4 d. (duomenys neskelbtini) direktorės E. A. T. raštas, R. B. terminuota darbo sutartis.

14. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistavo aplinkybės, sudariusios prielaidas įstatymo nustatytam palikimo priėmimo terminui praleisti. Šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėjas R. B. praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos mirties, priimti. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad terminas palikimui priimtas praleistas palyginti nedaug, apie pusantro mėnesio, nes pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini) (atitinkamai paskutinė palikimo priėmimo termino diena buvo (duomenys neskelbtini)), o pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2022 m. liepos mėnesio viduryje; į teismą kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 18 d., todėl pareiškėjo elgesys, nedelsiant imantis veiksmų savo teisėms įgyvendinti, vertintinas kaip rūpestingo ir atsakingo asmens. Atsižvelgus į pirmiau aptartą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsniai), konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui atnaujinti (pratęsti) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos mirties, priimti (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti (pratęsti) pareiškėjui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po motinos H. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.