Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. N. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovams N. Ž., VĮ Registrų centrui dėl įpareigojimo nutraukti ir atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė N. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: Įpareigoti atsakovus VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą ir N. Ž. nutraukti veiksmus, susijusius su atsakovei N. Ž. nuosavybės teise pagal AB „B“ 2003 m. vasario 26 d. poilsio namelio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 03-1 priklausančio poilsio namelio, plane žymimo indeksu 2Klž, pastatyto 1973 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio I. N. V. nuosavame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų įrašymu į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastrą ir N. Ž. daiktinių teisių įregistravimu į šį daiktą viešajame Nekilnojamojo turto registre. Įpareigoti atsakovę N. Ž. nutraukti veiksmus, susijusius su atsakovei nuosavybės teise pagal AB „B“ 2003 m. vasario 26 d. poilsio namelio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 03-1 priklausančio poilsio namelio, plane žymimo indeksu 2Klž, pastatyto 1973 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio I. N. V. nuosavame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statinio pagerinimo darbais, t. y. paprastuoju statinio remontu, kapitaliniu statinio remontu, statinio rekonstrukcija, statinio nauja statyba, statinio paskirties keitimu. Įpareigoti atsakovę N. Ž. atlikti veiksmus – per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos demontuoti N. Ž. nuosavybės teise pagal AB „B“ 2003 m. vasario 26 d. poilsio namelio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 03-1 priklausantį poilsio namelį, plane žymimą indeksu 2Klž, pastatytą 1973 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį ieškovės I. N. V. nuosavame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pašalinti iš ieškovės žemės sklypo demontuoto statinio statybines medžiagas bei sugrąžinti ieškovės žemės sklypo dalies, kurioje stovi atsakovės statinys, paviršių į žemės sklypo padėtį, buvusią iki šio statytinio statybos pradžios, t. y. sutvarkyti statybvietę ir sulyginti žemės sklypo paviršių. Skirti baudą atsakovams už teismo sprendimo nevykdymą tuo atveju, jeigu per teismo nustatytą terminą sprendimas būtų neįvykdytas. Nurodė, kad ji asmeninės nuosavybės teise valdo privatų žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype stovi atsakovei N. Ž. priklausantis poilsio namelis, plane žymimas indeksu 2Klž, pastatytas 1973 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sužinojo, kad atsakovė N. Ž. kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu įrašyti į kadastrą poilsio namelio, plane žymimo indeksu 2Klž, pastatyto 1973 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir įregistruoti jos daiktines teises į šį statinį. Paaiškino, jog atsakovei įregistravus viešajame Nekilnojamojo turto registre šį statinį, būtų pažeistos jos, kaip žemės savininkės, teisės laisvai disponuoti nuosavu turtu. Atsakovės laikinas statinys niekada anksčiau nebuvo įregistruotas viešajame Nekilnojamojo turto registre, atsakovė neturi jokių dokumentų, patvirtinančių jos laikino statinio kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto suformavimą. Atsakovės VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui teikiamas 2003 m. vasario 26 d. sandoris neatitinka nekilnojamojo turto objekto sandoriui keliamų reikalavimų, nes laikino statinio pardavėja AB „B“ prieš parduodama laikiną statinį neturėjo Lietuvos Respublikos įgaliotos institucijos, kuri administruoja laisvą valstybinę žemę, sutikimo atlikti sandorį. Nesutinka, kad atsakovė esamą statinį pagerintų ir tuo tikslu vykdytų atitinkamus esamo statinio statybos darbus. Atsakovės namelis yra nesaugus aplinkai, nes yra pasibaigęs statinio gyvavimo 40 metų trukmės terminas, todėl ji turi būti įpareigota demontuoti jai priklausantį laikiną statinį, pašalinti iš ieškovės žemės sklypo demontuoto statinio statybines medžiagas bei sugrąžinti ieškovės žemės sklypo dalies, kurioje stovi šis statinys, paviršių į žemės sklypo padėtį, buvusią iki šio statinio statybos pradžios, t. y. sutvarkyti statybvietę ir sulyginti žemės sklypo paviršių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad ieškovei I. N. V. nuosavybės teise pagal 2013 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1392, Nr. 1393, Nr. 1394 priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype stovi atsakovei N. Ž. nuosavybės teise pagal AB „B“ 2003 m. vasario 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 03-1 priklausantis poilsio namelis, plane žymimas indeksu 2Klž, pastatytas 1973 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu „Dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ Nr. (4.6.10.)RS-667 netenkino atsakovės prašymo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – poilsio pastatą 2P1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), reg. Nr. 50/123527, esantį (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2016 m. liepos 27 d., išnagrinėjusi N. Ž. skundą dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo, priėmė sprendimą Nr. CSpr1-189, kuriuo paliko nepakeistą minėtą sprendimą, tačiau nustatė, jog atsakovės pateikti dokumentai atitinka notarinę sandorio formą, ir padarė išvadą, jog N. Ž. prašomas nuosavybės teisės įregistravimas į poilsio pastatą 2P1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra galimas panaikinus pastarojo turto laikinąsias apsaugos priemones.Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių savininko teises bei jų gynimo būdus, taikymo ir aiškinimo.Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę N. Ž. demontuoti poilsio namelį ir sutvarkyti statybvietę nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė. Apeliantė I. N. V. su tokiu teismo sprendimu nesutiko nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias savininko teises bei jų gynimo būdus, netinkamai vertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai vertino, kad ji neįrodė savo reikalavimų.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialines ir proceso teisės normų, ištyrė ir nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovus nutraukti veiksmus, susijusius su atsakovei N. Ž. nuosavybės teise priklausančio poilsio namelio kadastro duomenų įrašymu į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastrą ir atsakovės daiktinių teisių įregistravimu į šį daiktą viešajame Nekilnojamojo turto registre

Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovus nutraukti veiksmus, susijusius su atsakovei N. Ž. nuosavybės teise priklausančio poilsio namelio kadastro duomenų įrašymu į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastrą ir atsakovės daiktinių teisių įregistravimu į šį daiktą viešajame Nekilnojamojo turto registre. Apeliantė su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutiko nurodydama, jog netinkamai buvo aiškinama ir taikoma teisės norma, reglamentuojanti jos, kaip teisėtos žemės savininkės, teises bei jų gynimo būdus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei I. N. V. nuosavybės teise pagal 2013 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1392, Nr. 1393, Nr. 1394 priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype stovi atsakovei N. Ž. nuosavybės teise pagal AB „B“ 2003 m. vasario 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 03-1 priklausantis poilsio namelis, plane žymimas indeksu 2Klž, pastatytas 1973 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog ji neįrodė grėsmės savo kaip savininkės teisėms, nevertino byloje pateiktų įrodymų, atsakovės inicijuojamų procedūrų įteisinti poilsio namelį ir vadovavosi išimtinai atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, jog ji šiuo metu jokių procedūrinių veiksmų neatlieka. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė N. Ž. 2016 m. gegužės 31 d. kreipėsi į atsakovę VĮ Registrų centrą su prašymu įrašyti poilsio namelį, plane žymimą indeksu 2Klž, pastatyto 1973 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į VĮ Registrų centrą Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti jos daiktines teises. Atsakovė VĮ Registrų centras 2016 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-667 šio prašymo netenkino. Atsakovė, nesutikdama su šiuo sprendimu, apskundė jį įstatymo nustatyta tvarka. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2016 m. liepos 27 d. sprendimu nustatė, jog atsakovės N. Ž. pateikti dokumentai atitinka CK 1.74 str. nuostatas, ir padarė išvadą, jog atsakovės prašomas nuosavybės teisės įregistravimas į poilsio pastatą 2P1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra galimas panaikinus pastarojo turto laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šis Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas per 20 dienų nebuvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl yra galiojantis ir juo vadovaujamasi. Šiuo sprendimu išaiškinta, jog atsakovė nuosavybės teisę į poilsio namelį, plane žymimą indeksu 2Klž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galės įsiregistruoti, kai bus panaikintos taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Kitų duomenų, kurie paneigtų šias nustatytas aplinkybes, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, jog atsakovė neturi teisės įregistruoti poilsio namelį viešame registre teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nuosavybės teisių į poilsio namelį įregistravimas nepažeis jos, kaip teisėtos žemės savininkės, teisių. Ji nebeturės galimybės laisvai disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu.Atsakovė VĮ Registrų centras yra nekilnojamo turto registro administratorė ir ji atlieka įstatyme nustatytas viešojo administravimo funkcijas – daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, kitų juridinių faktų registravimą. Atsakovė VĮ Registrų centras, kaip viešojo administravimo subjektas, tik vertina pateiktus dokumentus ir sprendžia, ar yra pagrindas pateiktus duomenis perkelti į Nekilnojamojo turto registrą. Pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo vertinimas yra teismo kompetencija. Duomenų, kad atsakovės pateikti dokumentai nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantė neįrodė, kaip atsakovės prašomų kadastro duomenų įrašymas į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastrą ir atsakovės daiktinių teisių įregistravimas į šį daiktą viešajame Nekilnojamojo turto registre galėtų pažeisti ieškovės nuosavybės teisę į žemės sklypą, nes pati registracija nesukuria daikto ar nuosavybės teisės į jį, o tik išviešina esamus duomenis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės nuosavybės teisė į ginčo statinį bei jos visapusiškas realizavimas negali būti kvestionuojamas, nes šis klausimas yra išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-889-163/2015, yra įsiteisėjęs, turi res judicata galią, o joje nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią. Apeliantė, nesutikdama su tokiais skundžiamo procesinio sprendimo argumentais, nurodė, jog nepagrįstai bylą nagrinėjantis teismas rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-889-163/2015, nes šios bylos yra skirtingos. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą.Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Taigi, teismo sprendimo prejudicinė galia yra vienas iš res judicata principo padarinių, kurio egzistavimo būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu asmeniu byloje, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015). Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 9 d. nutartimi civilinė byloje Nr. 2A-889-163/2015 išnagrinėjo atsakovės N. Ž. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių E. R. S., M. M. R. ir E. F. ieškinį atsakovei N. Ž., trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, I. N. V. ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, I. N. V. ieškinį toms pačioms šalims dėl įpareigojimo nukelti laikiną statinį – medinį surenkamą namelį iš privačios nuosavybės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat pagal atsakovės N. Ž. priešieškinį ieškovėms E. R. S., M. M. R. ir E. F., trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, I. N. V. dėl žalos atlyginimo. Ieškovės E. R. S., M. M. R. ir E. F. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę N. Ž. nukelti vieną medinį surenkamą namelį kaip laikiną statinį iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas šioje byloje nustatė, kad ginčo namelis, nuosavybės teise priklausantis atsakovei, yra nesudėtingas II grupės statinys, pastatytas 1973 m., kuriam statyti teisės aktuose nereikalaujama statinio projekto ir statybos leidimo ir nėra privaloma statinio registracija Nekilnojamojo turto registre. Teismas pažymėjo, jog atsakovė ginčo namelį įsigijo 2003 m., o ieškovėms Nacionalinės žemės tarnybos sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į šiuo metu trečiajam asmeniui (I. N. V.) priklausantį žemės sklypą tik 2012 m., todėl įvertinus bylos aplinkybes labiau tikėtina, kad atsakovė buvo sąžininga, įgydama turtines teises į ginčo statinį. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, turi res judicata galią, o byloje nustatytos aplinkybės – prejudicinę galią. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog klausimas dėl atsakovės nuosavybės teisės į ginčo statinį bei jos visapusiškas realizavimas nebegali būti kvestionuojamas, t. y. atsakovė N. Ž. turi visišką teisę siekti jai priklausančio poilsio namelio ir nuosavybės teisės į jį registracijos viešame registre.Apeliantė nurodė, jog buvo nesivadovauta kasacinio teismo suformuota teismine praktika, t. y. 2017 m vasario 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Kasacinio teismo konkrečioje kasacine tvarka priimtoje nutartyje pateikti teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimai turi precedentinę reikšmę tik teismams nagrinėjant bylas, kurios pagal faktines aplinkybes yra analogiškos ar iš esmės panašios į tos bylos, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Taigi teismai turi vadovautis kasacinio teismo suformuota vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika ne a priori, bet atsižvelgdami į visas konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. R. v. F. A. K., bylos Nr. 3K-3-9/2006; 2007 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. I. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-364/2007). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl savininko teisių bei jų gynimo būdų įgyvendinimo, o apeliantės nurodytose kasacinio teismo nutartyse keliamas klausimas dėl asmens, kuris pastatė ar pradėjo statyti statinį, nuosavybės teisės įregistravimo. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis šiais kasacinio teismo išaiškinimais. Remdamasis išdėstytų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovus nutraukti veiksmus, susijusius su atsakovei N. Ž. nuosavybės teise priklausančio poilsio namelio kadastro duomenų įrašymu į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastrą ir atsakovės daiktinių teisių įregistravimu į šį daiktą viešajame Nekilnojamojo turto registre.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę N. Ž. nutraukti veiksmus, susijusius su atsakovei nuosavybės teise priklausančio poilsio namelio pagerinimo darbais

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę nutraukti veiksmus, susijusius su jai priklausančio poilsio namelio pagerinimo darbais. Nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė apskritai atliktų kokius nors poilsio namelio, plane žymimo indeksu 2Klž, unikalus Nr.2597-3000-4010, pagerinimo darbus ar atliekami darbai pažeistų ieškovės teises ir (ar) teisėtus interesus. Apeliantė nesutikdama nurodė, jog buvo remtasi tik atsakovės N. Ž. žodžiais ir nevertintos nurodytos aplinkybės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. prieš Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialą, bylos Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prieš J. M., bylos Nr. 3K-3-462, ir kt.).Aplinkybę dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio poilsio namelio pagerinimo darbų, kaip ir bet kurią kitą faktinę bylos aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kurių pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantė teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė N. Ž. atlieka kokius nors poilsio namelio pagerinimo darbus ir jie pažeidžia ieškovės I. N. V. interesus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio ieškovės reikalavimo, motyvuodamas tuo, kad apeliantė savo nurodytų aplinkybių dėl poilsio namelio pagerinimo darbų neįrodė.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę demontuoti poilsio namelį ir sutvarkyti statybvietę

Apeliantė I. N. V. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę N. Ž. demontuoti poilsio namelį ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-889-163/2015 buvo kitos šalys, kiti reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą remdamasis motyvais, išdėstytais šios nutarties 21 ir 22 punktuose. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinės bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę N. Ž. demontuoti poilsio namelį ir sutvarkyti statybvietę nutraukė, nes šis klausimas išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Dėl išvestinio reikalavimo nustatyti skirtinos baudos dydį atsakovams tuo atveju, jeigu per teismo nustatytą terminą sprendimas būtų neįvykdytas

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netenkinus pagrindinių reikalavimų, išvestinis reikalavimas dėl baudos atsakovams skyrimo atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliantė argumentų dėl šios procesinio sprendimo dalies nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

Apeliantė I. N. V. apeliaciniame skundė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš jos bylinėjimosi išlaidas nevertino jų dydžių, pagrįstumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.Nagrinėjamu atveju teismas civilinės bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę N. Ž. demontuoti poilsio namelį ir sutvarkyti statybvietę nutraukė, o kitus reikalavimus atmetė. Vadinasi, visos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovės. Teismas nustatė, kad atsakovė iš viso advokato teisinei pagalbai apmokėti turėjo 2 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą, atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinos apsaugos priemonės, pareiškimo dėl nušalinimo surašymą, konsultavimąsi, atstovavimą, taip pat įtrauktos advokato kelionės, pasirengimo teismo posėdžiui ir kt. išlaidos. Apeliantė nurodė, jog šios išlaidos nepagrįstos ir viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatytus maksimalius užmokesčio už suteiktą teisinę pagalbą dydžius. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nustatė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-516-796/2017 (išnagrinėtas atsakovės atskirasis skundas dėl 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) nurodė, jog netenkinus atsakovės atskirojo skundo, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir 500,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atskirojo skundo parengimą, nepriteistinos. Kitos pateiktos atsakovės turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tikslintina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2 600 – 500 = 2 100).

Dėl proceso baigties

Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos bylose dėl savininko teisių bei jų gynimo būdų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 straipsniai). Todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės I. N. V. turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Atsakovė N. Ž. pateikė duomenis, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sudaro 650,00 Eur. Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir nurodyti:

priteisti atsakovei N. Ž. iš ieškovės I. N. V. 2 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei N. Ž. iš ieškovės I. N. V. 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.