Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro R. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinių ieškovų A. Z., Ž. Z. ir A. Z. civilinis ieškinys, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, paliktas nenagrinėtas. Nepriteistos valstybei iš A. Ž. 413,40 Eur išlaidos dėl nukentėjusiajai J. P. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad 2021 m. spalio 2 d., naktį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, J. P. priklausančiame 47800 eurų vertės gyvenamajame name, adresu (Duomenys neskelbtini), kuriame iki tos dienos gyveno, turėdamas tikslą sugadinti svetimą turtą, buvusios parduotuvės patalpoje, į kurią pateko su savimi turėtais raktais atsirakindamas duris, tyčia sukėlė gaisrą, dėl ko buvo sugadintas J. P. priklausantis turtas, tai yra uždegė patalpoje ant grindų sudėtas laiptų pakopas, kai dėl patalpoje susikaupusių dūmų aprūko patalpos sienos, lubos bei patalpoje buvę daiktai, nuo aukštos temperatūros apsilydė plastikinės apšvietimo detalės. Tokiu būdu A. Ž., visuotinai pavojingu būdu, tyčia sugadino J. P. priklausantį 5584,50 Eur vertės turtą, tuo padarydamas jai turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

7. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

8. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir aiškiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia. Baudžiamojoje byloje esantys prieštaravimai turi būti patikrinti ir teismo įvertinti, dėl tų pačių aplinkybių nuosprendyje negali būti prieštaringų išvadų. Išvados turi būti padarytos įrodymų analizės pagrindu. Tačiau, kita vertus, teismo nuosprendyje nereikalaujama išdėstyti visų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktų duomenų. Teismas, atsižvelgdamas į įrodinėjimo dalyką ir ribas, sprendžia, kiek dėmesio ir vietos nuosprendyje skirti aiškinant faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo logiką, atsakant į gynybos ar kaltinimo iškeltus argumentus, analizuojant bylai reikšmingus teorinius ir praktinius klausimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo nuosprendžio ar nutarties priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

10. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-440-976/2015). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-7-173/2014, 2K-98-895/2015). Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-976/2016).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nepatvirtina A. Ž. kaltės padarius BK 187 straipsnio 2 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad A. Ž. kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino. Apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, kad su A. Z. kartu gyveno nuo 2010 m. iki 2021 m. liepos mėnesio, 2021 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, kai grįžo iš reiso, nuvažiavo pas A. Z. išsiaiškinti dėl jų santykių. Paaiškino, kad jam A. Z. pasakė, jog skiriamės abipusiu sutarimu ir viską baigiam. Parodė, kad buvusios parduotuvės raktų neturėjo, jie būdavo padėti name arba garaže, parduotuvės duris pats buvo įdėjęs ir spynos raktų buvo trys, į parduotuvės sandėliuką eidavo, nes ten būdavo padėti dviračiai, laiptų pakopos, kurias turėjo sumontuoti namo antrame aukšte. Taip pat parodė, kad buvo taip, jog ūkiniame pastate ėjo ir netyčia užkliuvo šildymo katilo laidą, jį nutraukė, bet pats laidą ir sutvarkė iš karto, kai tik nutraukė. Pažymėjo, kad su A. Z. telefonu bendraudavo dažnai, tomis dienomis, gali būti, kad ir skambino A. Z., jei buvo Lietuvoje, kadangi Lietuvoje būdavo 2,5 paros ir 8 paras, įvairiai pagal grafiką. Nurodė, kad neprisimena, ar buvo Lietuvoje 2021 m. spalio 1-3 d., apie įvykusį gaisrą A. Z. jam pranešė gal lapkričio mėnesį, jis A. Z. nežadėjo sutvarkyti patalpų, kaip ji teigia. Pas A. Z. paskutinį kartą buvo 2021 m. rugsėjo pabaigoje, kokią dieną tiksliai neprisimena, gal ir pravažiavo pro šalį ta gatve, kur gyvena A. Z., bet pas ją buvo rugsėjo gale. Parodė, kad pripažįsta, jog tikroji naudos gavėja pagal draudimo sutartį buvo J. P., todėl, jeigu gaus draudimo išmoką, įsipareigoja ją atiduoti J. P. paveldėtojams, draudimui sumokėti pinigus jam davė J. P.. Skambino dukrai, kad nueitų į draudimo bendrovę, nes gavo pranešimą į el. paštą.

14. Liudytoja A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, spalio 1 d., penktadienio vakare, jai paskambino jos sugyventinis A. Ž. apie 22 valandą. Paskambinęs jos paklausė, kodėl vaikų kambaryje dega šviesa. Praėjus dar kuriam laikui jai į telefoną paskambino jos sugyventinis A., kuris pokalbio metu jai pasakė, kad įleistų jį į vidų. Iš pažiūros A. buvo labai išgėręs. Tą vakarą A. jai pasakė, kad atėjo su ja atsisveikinti, po kurio laiko, kai baigė kalbėtis A. išėjo lauk. Tą patį vakarą, dar vėliau jis jai vėl paskambino į telefoną ir pasakė, kad vėl ateis ir atėjo. Nakties metu, tikslaus laiko pasakyti negali, ji atsikėlusi ėjo į virtuvę ir per virtuvės langą pamatė, kad A. išbėgo iš garažo. Praėjus keletui valandų išgirdo šildymo sistemoje, radiatoriuose, kalenimo garsus. Ėjo žiūrėti prie pečiaus, kuris yra ūkiniame pastate, ant žemės buvo pilna vandens, pastebėjo, kad yra atjungta elektra nuo pečiaus, tai yra ištraukti laidai. Anksti ryte, vėl išgirdo šildymo sistemoje garsus, pamatė, kad yra išimtas ūkinio pastato langas. Tikslaus laiko negali pasakyti, tačiau jau buvo išaušusi, išėjo į lauką pasižiūrėti, kas kur yra, tada grįžusi į kambarį pajuto kažkokį keistą kvapą. Atėjo pas mamą J., kuri gyvena namo pirmame aukšte, nuėjo į jos kambarį, iš kurio yra langas į buvusias parduotuvės patalpas, atidariusi langą pamatė, kad visos patalpos yra juodos, apdegusios, aprūkusios. Ėjo į garažą, kuriame buvo laikomi raktai nuo parduotuvės patalpų laukinių durų, kur raktai buvo laikomi, žinojo tik ji ir A. Ž., kadangi jos mama ten nevaikšto. Garaže raktų nerado, tada ėjo link laukinių durų į parduotuvės patalpas. Kai priėjo, durys buvo atrakintos, raktų nei iš vidaus pusės, nei iš lauko pusės, nebuvo. A. kažkurią dieną atėjęs sutvarkė pečių. A. jai pažadėjo viską sutvarkyti parduotuvės patalpose, sakė, kad grįžęs atsikels ir eis viską tvarkyti. (t. 1, b. l. 112-116).

15. Iš akistatos tarp liudytojos A. Z. ir išteisintojo A. Ž. protokolo nustatyta, kad A. Z. nurodė, jog gaisras jos mamos J. P. gyvenamajame name įvyko 2021 m. naktį iš spalio 1 d. į 2 d. Ji įtaria, kad šį gaisrą sukėlė jos buvęs sugyventinis A. Ž.. A. Ž. parodė, kad gaisro nesukėlė. Apie J. P. priklausančiose buvusios parduotuvės patalpose kilusį gaisrą jis nieko paaiškinti negalėjo, nes nieko apie tai nežino. Apie šį gaisrą su A. Z. jokių telefoninių pokalbių nebuvo, jis jai nieko nežadėjo ir tokios kalbos, kad sutvarkys gaisro metu kilusias pasekmes nebuvo (t. 1, b. l. 130-135). Apygardos teismo vertinimu, tai, jog liudytoja (civilinė ieškovė) nurodė, kad A. jai pažadėjo viską sutvarkyti parduotuvės patalpose, negali būti laikoma A. Ž. prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. Nuteistasis nurodė, kad A. Z. nieko nežadėjo ir tokios kalbos, kad sutvarkys gaisro metu kilusias pasekmes nebuvo. Be to, kitų baudžiamojoje byloje esančių duomenų nepakanka išvadai, jog A. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme metu A. Z. iš esmės pakartojo viso ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, teigdama, jog gaisras buvusios parduotuvės patalpose įvyko 2021 m. spalio 1 – 2 d. naktį, tą naktį matė pro antro namo aukšto langą, kaip A. Ž. išbėga iš garažo, todėl ji nusprendė, kad gaisrą sukėlė A. Ž., nes į patalpas buvo patekta neišlaužiant durų. Taigi, iš A. Z. parodymų matyti, jog ji pastebėjo kaip A. Ž. išbėga iš garažo, daugiau ji nieko nematė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais argumentais, jog tiek iš ikiteisminio tyrimo metu A. Z. duotų parodymų, tiek ir teisme duotų parodymų, akivaizdu, jog A. Z. tiesiogiai nematė, kaip A. Ž. padegė buvusios parduotuvės patalpoje ant grindų sudėtas laiptų pakopas, kaip tiesiogiai nematė ir to, jog A. Ž. 2021 m. spalio 1 – 2 d. naktį išbėgdamas iš garažo būtų turėjęs degtukus, žiebtuvėlį ar kitas priemones (skystį, primenantį tepalą ar aliejų kaip nurodyta (Duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniosios inspektorės tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 30-31)) bei naudodamas šias priemones būtų sukėlęs gaisrą. Taip pat atkreipiamas dėmesys, į tai kad A. Ž. kaltė byloje, apeliaciniame skunde iš esmės grindžiama liudytojos A. Z. parodymais, nors kaip matyti liudytojos bei išteisintojo santykiai prieš įvykį buvo konfliktiški, o nesant kitų patikimų įrodymų - yra pagrindas abejoti A. Z. parodymais.

17. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog sprendžiant dėl A. Ž. kaltės, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, A. Ž. parodė, kad buvusios parduotuvės raktų neturėjo, liudytoja A. Z. parodė, kad parduotuvės patalpų raktai buvo trys ir buvo laikomi garaže, juos žinojo ji ir A. Ž., po įvykio parduotuvės patalpų raktų nebuvo, visus tris raktus vėliau atidavė A. brolis, išteisintojo brolis V. Ž., kuris parodymus duoti atsisakė, o 2021-10-21 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vyresniosios specialistės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patalpos durys užrakintos, raktai nuo patalpų randasi pas savininkės dukrą A. Z. (t. 1, b. l. 30-33).

18. Liudytojų, tiesioginių, betarpiškai mačiusių įvykį, tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta. Nors apkaltinamajame nuosprendyje daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, tačiau įrodinėtina byloje aplinkybė pripažinta įrodyta gali būti tik tais atvejais, kai ji nustatyta ištyrus įrodymų visumą, o ne vieną ar kelis netiesioginius įrodymus. Šiuo atveju įrodymų visumos, kuri neabejotinai patvirtintų išteisintojo kaltę, nėra.

19. Apeliacinės instancijos teismas A. Ž. kaltės įrodymu nelaiko ir nustatytos aplinkybės, kad pastarojo naudojamas mobilaus ryšio telefono abonentas Nr. . (duomenys neskelbtini) pagal retransliacijos bokštų veikimo zoną, nuo 2021-10-01 21:54 val. iki 2021-10-02 07:02 val. veikė (Duomenys neskelbtini) gatvėje, kur ir buvo įvykdyta nusikalstama veika, be to pagal pateiktą A. Ž. darbovietės UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio mėnesio laiko apskaitos žiniaraščio išrašą, nustatyta, kad A. Ž. 2021 m. spalio 2-3 d. nedirbo, spalio 5-6 dienomis dirbo, tuo patvirtinama inkriminuotos nusikalstamos veikos tiksli data. Tai, kad A. Ž. spėjamu nusikalstamos veikos galimo padarymo metu (2021 m. spalio 1-2 d.) galėjo būti įvykio vietoje arba netoli jos, nepatvirtina fakto, kad išteisintasis įvykdė jam inkriminuotą nuskalstamą veiką. Apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog gaisras buvo sukeltas buvusios parduotuvės patalpose, kuriose atitinkamos priemonės galėjo būti savaime bei kurios nuo karšio poveikio galėjo išsilydyti ir paplisti ant patalpos grindų ir jų atsinešti nereikėjo, be to kritiškai vertinama apylinkės teismo išvada, kad liudytoja A. Z. matydama pro langą kieme A. Ž. nematė, kad jis neštųsi degtukus, žibintuvėlį ar kitas priemones, nes daiktai ganėtinai smulkūs ir iš atstumo neįžiūrimi, nepagrįsti jokiais konkrečiais faktais, o tik subjektyvia prokuroro nuomone, prielaidomis, todėl atmestini. Minėti teiginiai nei patys savaime, nei juos vertinant su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra ir negali būti pagrindas konstatuoti, kad išteisintasis A. Ž. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

20. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir išanalizavusi skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, kad nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nėra, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio reikalavimų ir nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, bei nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Nors, kaip teisingai pažymėta prokuroro skunde, įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija mano, kad byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų išteisintojo kaltę jam padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, o grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis, spėjimais negalima.

21. Įvertinus visą tai kas išdėstyta, apygardos teismas, konstatuoja, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti prokuroro skundą jame išdėstytais motyvais ir naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad išteisinamasis nuosprendis paliekamas galioti, dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bausmės skyrimu ir civiliniu ieškiniu, pasisakyti netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.