Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marijaus Šalčiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. ir nuteistojo A. S. gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL (2 000,00 eurų) dydžio bauda ir E. P. nustatyta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kurios pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo E. P. sulaikymo, vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dienos.

E. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, nuspręsta panaikinti;

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir A. S. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai ir 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. balandžio 3 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BK 65 straipsniu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), į A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. vasario 29 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. balandžio 3 d.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi A. S. pripažintas recidyvistu.

A. S. asmens kratos metu rastą ir paimtą 20,00 eurų vertės kupiūrą (1 vnt.) Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta konfiskuoti valstybės naudai.

Iš A. S. paimti 1 750,00 eurų, kuriems buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, konfiskuoti valstybės naudai kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

2024 m. balandžio 3 d. prokurorės nutarimu A. S. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. S. pinigams – 1 750,00 eurų sumai, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintas.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų nepriteistos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 1,768 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. vasario 29 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste platino – perdavė A. S..

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5. Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Sigitas Štaraitis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalį dėl antros nusikalstamos veikos pašalinant aplinkybę, kad narkotines ir psichotropines medžiagas A. S. įgijo iš E. P., kaip neįrodytą, ir laikyti, kad dėl abiejų nusikalstamų veikų A. S. visiškai prisipažino ir pripažinti tai jo bausmę švelninančia aplinkybe bei skirti trumpesnio termino galutinę laisvės atėmimo bausmę, nekonfiskuoti 20,00 eurų ir 1 750,00 eurų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. P. ir nuteistojo A. S. gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliaciniai skundai atmetami.

8. Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliaciniame skunde nėra ginčijamas apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas dėl A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje (2024 m. vasario 8 d. veika), todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis išsamiau nevertinama. Kaip matyti iš nuteistojo A. S. gynėjo apeliacinio skundo, nesutinkama su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje (veika nuo 2024 m. vasario 26 d. iki vasario 29 d.), tai yra, teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl psichotropinių medžiagų – amfetamino įgijimo būtent iš E. P. bei tai, kad A. S. narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo turėdamas tikslą jas platinti. Be to, nuteistojo A. S. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu – konfiskuoti 1 750,00 eurų ir 20,00 eurų pinigų sumą bei su nuteistajam A. S. paskirta bausme. Nuteistojo E. P. apeliaciniame skunde yra ginčijama nuteistojo E. P. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymo.

Dėl įrodymų vertinimo

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė tiek E. P., tiek ir A. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl kaltinime nurodytų nusikaltimų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo, pagrindė visapusišku byloje surinktų įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Aukštesnysis teismas, bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų nenustatė.

14. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos manymu, svarbia aplinkybe vertinant E. P. nusikalstamus veiksmus, laikytina tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas disponuojant informacija apie tai, jog E. P. kartu su A. S. neteisėtai disponuoja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir jas platina (duomenys neskelbtini) mieste. Tai, kad E. P. su A. S. telefonu bendrauja apie narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą, patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai. Atliekant E. P. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jo naudojamu mobilaus ryšio telefonu fiksuojami pokalbiai bei susirašinėjimai SMS žinutėmis su įvairiais asmenimis, kurie galimai įgijo narkotinių ir ar psichotropinių medžiagų iš E. P., taip pat E. P. pokalbiai su asmenimis galimai norinčiais įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kai šis juos nukreipia pas A. S., kuriam galimai ir tiekia narkotines ar psichotropines medžiagas tolimesniam platinimui. Iš pokalbio turinio matyti, jog E. P. ne kartą bendravo su asmeniu skambinusiu iš protokole nurodyto telefono numerio, kuriuo, nustatytais duomenimis, naudojosi A. S.. Iš pokalbių turinio matyti, jog asmenys bendrauja konspiruotai, nurodant „pas mane ten baigėsi, biškį reikia“, „jau reiktų, kad užeitum“, „A, girdi ki-kitam kieme „ojojoi“ stovi...“, kas rodo, jog E. P. šifruotai informuoja A. S., kad šalia namų ar gretimuose kiemuose pastebėjo policiją. Tai, kad E. P. ir A. S. vienas kitam perduoda narkotines ar psichotropines medžiagas, patvirtina ir užfiksuotų pokalbių turinys, jog E. P. skambina vyriškiui ir informuoja, kad tam tikra narkotinė ar psichotropinė medžiaga, kurios galimai anksčiau prašė šis vyriškis, yra pas A. S. ir jeigu jis jos nori įsigyti, gali atvykti pas A. S.. Atlikta telefoninių pokalbių analizė leidžia pagrįstai manyti, jog laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. vasario 29 d. E. P. su A. S. išties tarėsi dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimo (3 t., b. l. 56–63).

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, sprendžia, jog byloje esantys bei pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai, patvirtina, jog E. P. išties disponavo psichotropinėmis medžiagomis – amfetaminu. Nagrinėju atveju nustatyta, jog E. P. ir A. S. dažnai susitikdavo, bendraudavo telefonu apie narkotinių medžiagų disponavimą. Byloje užfiksuoti intensyvūs skambučiai į E. P. naudojamą mobiliojo ryšio telefono numerį, sistemingas asmenų lankymasis E. P. gyvenamojoje vietoje, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas parodymai, ant pas A. S. dalinės apžiūros metu paimtų folijos lankstinukų, kuriuose yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, rasti E. P. biologiniai pėdsakai bei kiti byloje ištirti įrodymai, patvirtina, jog E. P. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 1,768 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, jas platino, tai yra perdavė A. S.. Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir nuteistojo A. S. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog nusikalstamoje veikoje, susijusioje su M. K., nėra akcentuojama, kad psichotropinės medžiagos, kurios buvo A. S. perduotos pastarajam, buvo įgytos iš E. P..

20. Nesutinkant su šiuo skundo argumentu pažymėtina tai, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad A. S. dvi tabletes psichotropinės medžiagos – MDMA M. K. pardavė 2024 m. vasario 8 d., tai yra dar prieš tai, kai E. P., laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. vasario 29 d., ne mažiau kaip 1,768 g psichotropinės medžiagos – amfetamino perdavė A. S.. Atsižvelgiant į nustatytus nusikalstamų veikų laikotarpius, nėra pagrindo svarstyti, jog M. K. parduotos psichotropinės medžiagos, A. S. buvo įgytos iš E. P.. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai E. P. veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

21. Nuteistojo A. S. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su teismo nustatyta aplinkybe, jog narkotines bei psichotropines medžiagas A. S. įgijo turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. S. nurodė, kad psichotropines medžiagas – amfetaminą buvo įgijęs bei pasidalijęs porcijomis savo vartojimui, kadangi jam per dieną buvo reikalingos 2-3 dozės. Aukštesnysis teismas pažymi, jog sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat ir tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo palaikomi ryšiai su vartotojais ir kiti objektyvūs duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113/2011, Nr. 2K-162-976/2018, Nr. 2K-131-719/2022, Nr. 2K-167-303/2022).

25. Vertinant užfiksuotus telefoninius pokalbius, darytina išvada, jog A. S. su asmenimis užšifruotai aptaria ar yra galimybė įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tai yra ar A. S. turi jų parduoti. Aptariama susitikimo vieta, laikas, kaina, ar yra galimybė įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų į skolą (2 t., b. l. 39–40). Iš pokalbių turinio matyti, jog 2023 m. rugpjūčio 18 d. paskambinęs asmuo klausia A. S. dėl narkotinių medžiagų „kaifo“, tačiau A. S. nurodo, jog šiuo metu negali niekuo padėti, kas tikėtina reiškia, jog šiuo metu A. S. neturi narkotinių ar psichotropinių medžiagų. 2023 m. rugpjūčio 21 d. 17:37:12 val., paskambinęs asmuo klausia „Turi ką nors?“. Iš 2023 m. rugpjūčio 24 d. 14:41:39 val., užfiksuoto pokalbio turinio suprantama, jog A. S. su jam skambinančiu asmeniu kalba apie narkotines medžiagas bei išreiškia susirūpinimą, jog apie jį gali pranešti policijai. Be to, iš pokalbių turinio matyti, jog paskambinus A. S., asmuo klausia „Turi ką nors? E..“, A. S. nurodo telefonu neklausinėti ir patvirtina, jog jis yra namuose (2 t., b. l. 42–83). Aptarti duomenys patvirtina, jog A. S. intensyviai skambina vis skirtingi asmenys, su kuriais kalbama trumpai ir užšifruotai, be to, ir pas jį gyvenamojoje vietoje dažnai lankosi pašaliniai asmenys, kurie susitikimui neturi jokio realaus preteksto. Nuteistasis A. S. negalėjo logiškai paaiškinti kodėl jo gyvenamojoje vietoje lankydavosi tiek daug asmenų ir kokių su jais turėjo bendrų reikalų. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nors nuteistasis E. P. nurodė, jog namo rūsyje turi sporto salę, dėl ko lankydavosi vis skirtingi asmenys, tačiau tiek iš A. S., tiek ir E. P. užfiksuotų pokalbių turinio matyti, jog nei vienas iš asmenų nenurodė, jog pas juos ateina sportuoti. Priešingai, visi pokalbiai yra konspiruoti, taip stengiantis neatskleisti tikrojo jų turinio.

26. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo E. P. ir nuteistojo A. S. gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl E. P. ir A. S. kaltės.

27. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiškia, kad padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl E. P. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei dėl A. S. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika nuo 2024 m. vasario 26 d. iki vasario 29 d.).

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

28. Nuteistojo E. P. apeliaciniame skunde prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, jog tai apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190-648/2018).

29. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. P. bausmę, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą. E. P. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas (6 t., b. l. 96–106), naują nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka (6 t., b. l. 91–105), nedirbantis (6 t., b. l. 89–90). Teismas įvertino tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinus tai, kad E. P. teisiamas jau dešimtą kartą, iš savo priešingo teisei elgesio išvadų nedaro, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, apylinkės teismas sprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti E. P. paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę. Su tuo aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sutinka.

30. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skyrė 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, kas yra mažiau nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, E. P. paskirtos bausmės nėra pagrindo koreguoti, bet to, šito nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.

31. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, baigiamųjų kalbų metu nuteistojo E. P. gynėjas Rimantas Bučma nurodė, jog teismas pripažino E. P. recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 1 dalį ir atkreipė dėmesį, jog ši įstatymo nuostata įsigaliojo tik 2025 m. vasario 1 d.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573). Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

33. Taigi, minėtas BK 27 straipsnio pakeitimas iš esmės laikytinas teisinę padėtį lengvinantis, kadangi nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Apylinkės teismas, pripažindamas E. P. recidyvistu, tokį sprendimą motyvavo, dėl ko aukštesniojo teismo vertinimu, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas teisės aiškinimo klaidų nepadarė ir jį taikė tinkamai.

34. Nuteistojo A. S. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo A. S. paskirta galutine bausme. Skunde iš esmės nėra ginčijama paskirtos bausmės rūšis, tačiau prašoma sutrumpinti galutinės bausmės terminą.

35. Spręsdamas klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. S. paskirtos bausmės, teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas bausmes, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

36. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje (2024 m. vasario 8 d. veika) padarymą, paskirta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už BK 260 straipsnio 1 dalyje (veika nuo 2024 m. vasario 26 d. iki vasario 29 d.) padarymą, paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kas yra kiek daugiau nei sankcijoje numatyta minimali bausmė. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, teismas A. S. parinkdamas bausmės rūšį ir dydį atsižvelgė į tai, kad A. S. padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus, į tai, kad nuteistasis nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas, teistumas neišnykęs (5 t., b l. 68–73). Teismas nenustatė A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Šiame kontekste pažymėtina, jog teisėjų kolegija nustatė, jog apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad A. S. psichotropines medžiagas – amfetaminą įgijo iš E. P., ką nuteistasis A. S. neigė. Be to, A. S. nesutiko ir su kaltinimo dalimi, jog narkotines ir psichotropines medžiagas jis įgijo turėdamas tikslą jas platinti.

37. Šioje nutartyje aptartais duomenimis konstatuota, jog kaltinime A. S. inkriminuoti atlikti veiksmai pasitvirtino bei jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Taigi, A. S. nepripažinus kaltės dėl esminių kaltinime nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, jog yra nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką A. S. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Byloje nustatyta, kad A. S. teisiamas ketvirtą kartą, naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo A. S. padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Ankstesni teistumai bei skirtos bausmės ženklios įtakos pozityviems nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nuo teisės pažeidimų nesulaikė. Akivaizdu, jog A. S. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl ir jam pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė laikytina adekvačia ir teisinga.

38. Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis šiuo metu gyvena su savo buvusia sutuoktine bei nepilnamečiais vaikais. Šiame kontekste svarbu įvertinti tai, kad neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis yra pavojinga nusikalstama veika, kuri daro neabejotiną neigiamą įtaką žmogaus sveikatai. Tokių medžiagų vartojimas sukelia priklausomybę ir iš viso to iškylančias negatyvias pasekmes tiek šias medžiagas vartojančiam asmeniui, tiek ir visai visuomenei. Nuteistojo nurodyta priežastis, jog buvusi sutuoktinė turi sveikatos problemų, nepaneigia BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties ir tikslų. Byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistasis yra vienintelis asmuo šeimoje, kuris gali pasirūpinti tiek buvusia sutuoktine, tiek ir nepilnamečiais vaikais.

39. Skunde akcentuojama ir tai, jog trumpesnės bausmės skyrimas, suteiktų galimybę išlaikyti turimus ryšius su artimaisiais, tačiau skundą nagrinėjanti aukštesniojo teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistasis net ir atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, nors ir ribotą, tačiau turės galimybę bendrauti su artimaisiais laiškais, skambučiais, lankymų metu. Be to, nusikaltimus darančių asmenų turimi teigiami socialiniai bei šeiminiai ryšiai negali nusverti viešo intereso nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti jo padarytai nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai adekvačią bausmę.

40. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamu nuosprendžiu A. S. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, subendrintos jam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, kuomet prie griežtesnės 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis – (8 mėnesiai) iš 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių paskirtos terminuoto laisvės bausmės. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, A. S. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, vėlgi parenkant nuteistajam palankesnį – dalinį bausmių sudėjimą, t. y. prie paskirtos bausmės pridedant minimalų pridedamos bausmės dydį – 3 (tris) mėnesius ir paskiriant galutinę 3 (trejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

41. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą. Keisti šioje dalyje skundžiamą nuosprendį, aukštesnysis teismas neįžvelgia jokio teisinio pagrindo.

Dėl turto konfiskavimo

42. Nuteistojo A. S. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti iš A. S. kratos metu paimtą 1750,00 eurų bei 20,00 eurų pinigų sumas. Gynėjo teigimu, 1 750,00 eurų A. S. gavo iš savo tėvo, tačiau tai nebuvo nusikalstamos veikos rezultatas, o konfiskuodamas 20,00 eurų sumą, apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje net nenurodė, kokiu pagrindu šiuos pinigus konfiskuoja.

43. BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančios pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas, turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs uždraustą veiką, jos pasipelnymas iš šios veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-368/2011). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-942/2015).

44. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad pas A. S. kratos metu rasti pinigai – 1 750,00 eurų bei asmens kratos metu paimti 20,00 eurų gauti iš prekybos narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis, todėl šios lėšos konfiskuotinos kaip gautos nusikalstamu būdu. Kaip ir teisingai nurodoma nuteistojo A. S. gynėjo apeliaciniame skunde, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas konfiskuodamas 20,00 eurų sumą, nenurodė konfiskavimo pagrindo. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nelaikytina esminiu BPK pažeidimu, dėl ko būtų pagrindas keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje. Teismas motyvuojamoje nuosprendžio dalyje nurodė, jog 20,00 eurų suma konfiskuotina kaip nusikalstamos veikos rezultatas ir tai baudžiamosios bylos duomenys pagrindžia.

45. Iš kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą A. S. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), be kitų bylai reikšmingų daiktų, buvo rasta ir paimta 1 750,00 eurų pinigų suma, kurie buvo juodoje piniginėje (1 t., b. l. 95–98). Nuteistasis nurodė, jog 2024 m. sausio mėnesį jam tėvas buvo davęs 2 000,00 eurų, tam, jog įgytų vairuotojo pažymėjimą. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, atliekant įrodymų tyrimą, papildomai apklaustas nuteistasis A. S. patvirtino, jog rengėsi pradėti lankyti vairavimo mokyklą, būtent šie pinigai buvo skirti vairuotojo pažymėjimui įgyti bei automobilio pirkimui. Nurodė, jog pinigus jam tėvas davė 50,00 ir 100,00 eurų kupiūromis. Nebuvo užsiregistravęs į konkrečius vairavimo kursus, o dalį tėvo duotų pinigų jau buvo išleidęs, visus pinigus nešiojosi su savimi. Visgi, teisėjų kolegija šiuos nuteistojo parodymus vertina kritiškai, kadangi jos objektyviai nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai.

46. Visų pirma, sprendžiant klausimą dėl konfiskuotinų piniginių lėšų, šioje nutartyje aptartais duomenimis nustatyta, jog A. S. disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Nustatyta, jog pas jį namuose dažnai lankydavosi įvairūs asmenys. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuota, jog A. S. į mobiliojo ryšio telefoną dažnai skambindavo asmenys, norėdami įsigyti psichotropinių medžiagų. Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, suteiktu Nr. 1, parodė, kad A. S. kiek jam žinoma, amfetaminu prekiauja pusantrų metų. Taip pat nurodė, jog vienos dozės kaina – 10,00 eurų. Iš esmės šiuos duomenis patvirtina ir pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad A. S. M. K. už 20,00 eurų, kurie iš jo ir buvo konfiskuoti, pardavė dvi tabletes psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė 0,0326 g. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog A. S. disponavo psichotropinėmis medžiagomis, t. y. parduodavo jas kitiems asmenims, taip gaudamas finansinės naudos bei iš to pasipelnydamas.

47. Nuteistasis A. S. bylos duomenimis, nusikalstamų veikų darymo metu niekur nedirbo, byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistasis būtų gavęs kokias nors legalias pajamas. Iš byloje esančio Socialinio draudimo fondo valdybos duomenų apie asmenį išrašo matyti, jog nuteistasis A. S. nuo 2020 m. spalio 21 d. niekur nedirba (5 t., b. l. 48–49). Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog A. S. 2 000,00 eurų sumą buvo davęs jo tėvas, nepagrįsta jokiais duomenimis. Pažymėtina, jog A. S. teigimu, šiuos pinigus, kurių dalį buvo išleidęs kitoms reikmėms, tėvas jam davė tam, jog šis išsilaikytų vairuotojo teises. Visgi, nuteistasis taip ir nepateikė jokių duomenų, jog jis su konkrečia vairavimo mokykla būtų sudaręs sutartį dėl kursų lankymo, nepaaiškino ir kodėl delsė registruotis vairavimo kursams. Nors nurodo, jog vairavimo mokykla jam buvo davusi vizitinę kortelę, ant kurios užrašė datą ir valandą, kada prasidės kursai, tačiau teismui net ir šios vizitinės kortelės, taip pat ir apeliacinio proceso metu, nepateikė. Be to, nuteistojo A. S. parodymai vietomis aiškiai nesutampa.

48. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad vairavimo kursai turėjo prasidėti 2024 m. balandžio 12 d., tačiau bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, paaiškino, jog ant vizitinės kortelės buvo užrašyta, kad į vairavimo mokyklą turi atvykti 2024 m. kovo 12 d. Atkreiptinas dėmesys, jog bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, nuteistasis A. S. nurodė, jog iš tėvo pinigus buvo gavęs tik 50,00 eurų ir 100,00 eurų vertės kupiūromis. Teigė, jog smulkesnių kupiūrų nebuvo. Visgi, šie nuteistojo parodymai paneigti byloje surinktais bei iširtais įrodymais. Kratos metu rasti ir paimti pinigai A. S. gyvenamojoje vietoje buvo ne tik stambiomis kupiūromis po 50,00 eurų ir 100,00 eurų, kaip tai nurodyta nuteistojo A. S. gynėjo apeliaciniame skunde bei pačio nuteistojo teigimu, tačiau ir smulkesnėmis kupiūromis. Kratos metu viso rasta 1 750,00 eurų, iš kurių 3 vnt. po 100,00 eurų vertės kupiūros, 15 vnt. po 50,00 eurų vertės kupiūros, 26 vnt. po 20,00 eurų vertės kupiūros ir 18 vnt. po 10,00 eurų vertės kupiūros. Taigi, šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo A. S. parodymų patikimu, kadangi jie yra nenuoseklūs, nesutampantys su kita byloje esančia medžiaga, dėl ko laikytini nuteistojo gynybine pozicija.

49. Byloje neginčijamai nustatyta, kad asmens apžiūros metu 2024 m. vasario 29 d. pas A. S. rasta ne tik 20,00 eurų kupiūra, tačiau ir 22 vnt. folijos lankstinukų su juose esančia psichotropine medžiaga – amfetaminu. Nuteistasis iš esmės negalėjo paaiškinti kodėl pas jį kišenėje buvo psichotropinės medžiagos, o 20,00 eurų pinigų kilmės taip pat nenurodė. Įvertinus aptartus duomenis, darytina pagrįsta išvada, jog nuteistojo A. S. gyvenamojoje vietoje, kratos metu rasti ir paimti pinigai – 1 750,00 eurų, kurie rasti tiek stambesnėmis, tiek ir smulkesnėmis kupiūromis, bei asmens apžiūros metu rasti 20,00 eurų, kas atitiktų byloje nustatytus duomenis dėl dviejų dozių psichotropinių medžiagų įgijimo kainos, yra nusikalstamų veikų rezultatas, dėl ko apylinkės teismas šiuos pinigus pagrįstai konfiskavo kaip nusikalstamos veikos rezultatą ir tam apeliacinius skundus nagrinėjanti aukštesniojo teismo teisėjų kolegija iš esmės pritaria.

Dėl proceso išlaidų

50. Kauno apygardos teisme 2025 m. birželio 2 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. birželio 2 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam E. P.. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 233,33 eurų dydžio išlaidas.

51. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.).

52. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. P. ir A. S. gynėjo apeliacinius skundus, kurie yra atmetami. Šioje byloje nuteistajam E. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas (advokatas Rimantas Bučma) buvo paskirtas Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai yra gynėjas nuteistajam E. P. buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių.

53. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme byla iš esmės išnagrinėta per vieną teismo posėdį, nors joje ir atlikus įrodymų tyrimą. Duomenų, jog E. P. turėtų vertingesnio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto byloje nėra. Nuteistasis, bylos duomenimis nedirba. Skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo E. P. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. P. ir nuteistojo A. S. gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. P. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.