Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-267/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-03-10
Bylos Nr.: 2A-267/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Čekanauskaitė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos golfas“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vikstata“

Kategorijos

40.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-267/2014Procesinio sprendimo kategorija: 40.2.; 42.9.; 42.10.; 52.3.; 99.1.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos golfas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-876-230/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vikstata“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dzūkijos golfas“ dėl sutarties nutraukimo ir prievolės įskaitymo pripažinimo neteisėtais ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vikstata“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, kurį papildęs prašė:

- atsakovo UAB ,,Dzūkijos golfas“ vienašališką 2008 m. lapkričio 14 d. Statybos rangos sutarties Nr. RAN-002 nutraukimą pripažinti neteisėtu;

- atsakovo UAB ,,Dzūkijos golfas“ 2011 m. vasario 14 d. pranešimą dėl 282 662,75 Lt prievolės įskaitymo pripažinti negaliojančiu;

- priteisti iš atsakovo UAB ,,Dzūkijos golfas“: 203 823,57 Lt skolą, 20 382,36 Lt dydžio delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 106 279,25 Lt baudą bei 7 444,18 Lt žyminį mokestį.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. lapkričio 14 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį Nr. RAN 002, pagal kurią ieškovas UAB „Vikstata“ įsipareigojo atlikti naujo gyvenamojo namo su poilsio patalpomis statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini) pagal atsakovo UAB „Dzūkijos golfas“ pateiktą projektinę dokumentaciją, o užsakovas (atsakovas) įsipareigojo priimti atliktą darbą bei už jį sumokėti sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Ieškovo teigimu, atlikti statybos darbai buvo priimami ir perduodami kiekvieną mėnesį pagal atliktų darbų aktus, pažymas-formas Nr. 3, kurių pagrindu užsakovui buvo pateikiamos PVM sąskaitos-faktūros. Visi atliktų darbų aktai ir pažymos-formos Nr. 3 yra patvirtinti abiejų šalių atstovų. Anot ieškovo, iki 2009 m. gegužės mėnesio pabaigos už atliktus darbus buvo atsiskaitoma laiku, tačiau 2010 m. vasario 4 dienai atsakovas buvo skolingas 296 326, 81 Lt. Po ieškovo raginimų atsiskaityti atsakovas dalį skolos sumokėjo, tačiau liko skola 203 823,57 Lt, kuri buvo patvirtinta šalių 2010 m. gruodžio 31 d. pasirašytu tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu.

Ieškovas taip pat nurodė, jog 2011 m. vasario 2 d. gavo atsakovo pakartotinį raginimą, kuriuo buvo reikalaujama per 10 dienų ištaisyti statybos trūkumus, tačiau jokio pirminio raginimo dėl defektų ištaisymo jis nebuvo gavęs, o per visą statybos laikotarpį nebuvo nustatyti jokie defektai ar trūkumai ir jokių pretenzijų iš atsakovo nebuvo gauta. 2011 m. vasario 14 d. ieškovas gavo iš atsakovo pranešimus dėl prievolės įskaitymo ir rangos sutarties nutraukimo. Pranešime dėl prievolės įskaitymo atsakovas nurodė, kad sulaiko 45 895,35 Lt sumos mokėjimą pagal sutarties 3.3. ir 3.4. punktus, paskaičiavo 128 158,50 Lt dydžio delspinigius pagal sutarties 6.1. punktą ir 108 608,90 Lt baudą pagal sutarties 7.4., 7.4.2., 7.4.3., 7.4.5., 7.6. punktus, iš viso - 282 662, 75 Lt. Ieškovo manymu, atsakovas statybos rangos sutartį nutraukė nepagrįstai, nesant sutarties 7.4, 7.4.2, 7.4.3. ir 7.4.5. punktuose numatytų sąlygų, kadangi atsakovas tariamų trūkumų nenurodė, nepridėjo trūkumų nustatymo akto, surašyto dalyvaujant ieškovo atstovui – todėl atsakovo vienašališkas sutarties nutraukimas yra neteisėtas, ir ieškovas, remdamasis sutarties 6 straipsnio 4 dalimi, prašo teismą priteisti 106 279,25 Lt baudą už sutarties nutraukimą be pateisinamos priežasties. Ieškovas taip pat pašo priteisti 20 382,36 Lt dydžio delspinigius, paskaičiuotus pagal rangos sutarties 6 straipsnio 3 punktą. Teigė, kad atsakovas neturėjo priešpriešinio vienarūšio reikalavimo ir apskritai neturėjo jokio reikalavimo ieškovui, kurio terminas būtų suėjęs, arba terminas nenurodytas, tačiau buvo pareikalauta vykdyti, todėl atsakovo pranešimas apie įskaitymą yra niekinis ir negalioja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino neteisėtu vienašališką atsakovo UAB „Dzūkijos golfas“ 2008 m. lapkričio 14 d. statybos rangos sutarties Nr. RAN-002 nutraukimą; pripažino negaliojančiu atsakovo UAB „Dzūkijos golfas“ 2011 m. vasario 14 d. pranešimu ieškovui UAB „Vikstata“ atliktą 282 662,75 Lt įskaitymą; priteisė iš atsakovo UAB „Dzūkijos golfas“ ieškovui UAB „Vikstata“ 203 823,57 Lt skolos, 18 344,12 Lt delspinigių, iš viso 222 167,69 Lt, ir 5 583,35 Lt žyminio mokesčio bei 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybei – 35,06 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas pažymėjo, jog atsakovas neginčija aplinkybių, kad ieškovo atliktus darbus pagal šalių pasirašytus atliktų darbų aktus atsakovas priėmė ir kad šių aktų pagrindu pagrįstai buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, t.y. atsakovas šiuos faktus pripažįsta (CPK 187 str.), juos patvirtina ir pateikti pažymų apie atliktus darbus, atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų – faktūrų nuorašai. Tarp šalių nekyla ginčo ir dėl atsakovo atliktų mokėjimų bei likusios skolos sumos, galutinė atsakovo skola ieškovui už atliktus darbus yra 203 823,57 Lt, ką patvirtina šalių 2010 m. gruodžio 31 d. pasirašytas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas nėra įvykdęs sutartimi prisiimto įsipareigojimo sumokėti rangovui už atliktus darbus per 30 kalendorinių dienų nuo pagal atliktų darbų aktus išrašytas PVM sąskaitas – faktūras.

Teismas nustatė, kad atsakovo 2011 m. vasario 4 d. pranešimas dėl sutarties nutraukimo patvirtina, jog atsakovas sutartį nutraukė dėl ieškovo neištaisytų trūkumų 2011 m. vasario 2 d. pakartotiniame raginime nustatytu terminu, t.y. sutarties 7.4.2., 7.4.3., 7.4.5. punktuose numatytais pagrindais. Teismas pažymėjo, kad kadangi sutarties nutraukimo pagrindu buvo nurodyti ieškovo atliktų darbų trūkumai, kurių ieškovas nustatytu terminu nepašalino, todėl atsakovas, įrodinėdamas, kad sutartis buvo nutraukta pagrįstai, privalėjo įrodyti sutarties nutraukimo pagrindą. Taip pat teismas pažymėjo, jog atsakovas, nustatęs ieškovo atliktų darbų trūkumus, apie juos turėjo pranešti ieškovui ir juos tinkamai nustatyti (CK 6.662 str. 4 ir 5 dalių nuostatomis nustatyta tvarka). Teismas nurodė, jog abiejų šalių pasirašytas trūkumų nustatymo aktas byloje nėra pateiktas - darbų trūkumus atsakovas įrodinėja nuotraukomis, 2009 m. kovo 13 d. įrašu statybos žurnale, kad priestato altitudė tam tikroje dalyje yra ne pagal projektą, dėl ko reikalinga pažeminti mūro sienas bei perdangą. Atsakovo nuomone, šis įrašas statybos žurnale yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, jog ieškovas žinojo apie darbų trūkumus, kadangi už statybos žurnalo pildymą buvo atsakingas UAB „Vikstata“ statinio statybos vadovas A. D., be to, trūkumus patvirtina ir faktas, kad jų ištaisymui buvo pasamdytas kitas rangovas. Teismas pažymėjo, kad įrašas statybos žurnale padarytas ne skyriuje „Statybos darbų eiga“, kur padarius įrašus apie atliktus darbus yra abiejų šalių atstovų parašai, bet skyriuje „Kontroliuojančių asmenų pastabos“ ir yra pasirašytas vien atsakovo atstovo, todėl įrašai nurodytoje statybos žurnalo dalyje galėjo atsirasti ir vėliau. Be to, nuo 2009 m. balandžio 1 d. statybos žurnalo įrašuose rangovu nurodytas R. L., todėl statybos žurnalas nuo to laiko buvo kito rangovo dispozicijoje. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovo nurodomo įrašo statybos žurnale negalima laikyti tinkamu pranešimu ieškovui apie jo atliktų darbų trūkumus. Teismas taip pat pažymėjo, jog pats atsakovas pripažino, kad pirmą kartą apie trūkumus ieškovui buvo pranešta žodžiu, tačiau atsakovas tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, nepateikė ir atsisakė pasinaudoti teismo pasiūlymu teikti papildomus įrodymus. Teismo vertinimu, pateikti rašytiniai įrodymai apie kitų asmenų atliktus darbus taip pat neįrodo, kad buvo šalinami ieškovo atliktų darbų trūkumai, o ne atliekami ieškovo nebaigti darbai, o atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas pats šalino trūkumus (išgriovė per aukštą stogelį) taip pat neįrodyta, kadangi tokių duomenų statybos darbų žurnale nėra fiksuota, o nuotraukos to taip pat nepatvirtina. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo neva pakartotinis raginimas ieškovui ištaisyti trūkumus buvo pateiktas tik 2011 m. vasario 2 d., nors įrašas apie trūkumus statybos žurnale padarytas prieš dvejus metus, t.y. 2009 m. kovo 13 d., o nuo 2009 m. balandžio 1 d. darbus objekte jau atlikinėjo kitas rangovas R. L., be to, atsakovas tuo laikotarpiu jau ne kartą buvo raginamas atsiskaityti. Pateiktų įrodymų visumos pagrindu teismas padarė išvadą, jog nėra įrodytas atsakovo vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas, numatytas sutarties 7.4.2., 7.4.3., 7.4.5. punktuose, kadangi atsakovas neįrodė aplinkybių, kad buvo tinkamai nustatyti ieškovo atliktų darbų trūkumai, apie juos pranešta rangovui, ir rangovas šių trūkumų nepašalino nustatytu terminu. Todėl, teismas, atsakovo vienašališką nutarties nutraukimą pripažino neteisėtu, dėl ko atsakovas neturėjo teisės priskaičiuoti ieškovui dėl sutarties nutraukimo sutartimi numatytos mokėtinos baudos - 108 608,90 Lt (sutarties 7 str. 6 d.), kuri taip pat be pagrindo atsakovo 2011 m. vasario 14 d. vienašališku pranešimu buvo įskaityta į priešpriešinį ieškovo reikalavimą sumokėti už atliktus darbus.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo teigimu, jis turėjo priešpriešinį reikalavimą ieškovo atžvilgiu ir dėl to, jog ieškovas uždelsė objekto statybą, dėl ko jam buvo paskaičiuota 128 158,50 Lt delspinigių sutarties 6 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovas neginčijo, kad nepabaigė sutartimi numatytų statybos darbų ir įsipareigojimų neįvykdė sutartyje numatytu terminu - šias aplinkybes patvirtino ir statybos darbų žurnalo duomenys apie tai, kad ieškovas objekte dirbo iki 2009 m. balandžio 30 d., o vėliau darbus atliko kiti rangovai. Tačiau teigė, kad pirmiau savo prievolių ėmė nevykdyti atsakovas, nemokėdamas ieškovui už atliktus darbus. Teismo vertinimu, pateikti apmokėjimų duomenys patvirtina, jog atsakovas faktiškai nuo 2009 m. sausio mėn. jau pilnai nevykdė prievolių mokėti tokia tvarka, kaip numatė sutartis. Teismas sprendė, jog tai patvirtina, kad atsakovas pirmas pažeidė sutartines prievoles (CK 6.63 str. 1 d. 1 p.), todėl ieškovas turėjo pagrindą sustabdyti savo prievolės vykdymą (CK 6.58 str. 3 d.), o nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo (CK 6.62 str. 2 d.). Taip pat teismas pažymėjo, kad nors ieškovas nenutraukė sutarties, tačiau atsakovui pažeidus savo prievolę atsiskaityti, ieškovas turėjo teisinį pagrindą sustabdyti darbus, kol atsakovas sumokės už jau atliktus darbus, todėl negali būti atsakingas už darbų termino praleidimą, dėl ko jam taip pat negalėjo būti skaičiuojami sutartyje numatyti delspinigiai už nesavalaikį darbų atlikimą.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas, atlikdamas priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, savo reikalavimus ieškovui grindė ir sutarties 3.3. ir 3.4. punktų nuostatomis, kuriomis numatytas kiekvieno tarpinio mokėjimo 5 procentų dydžio mokėjimo sulaikymas, kaip rangovo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonė, kai sulaikyta suma sumokama rangovui kartu su paskutiniu mokėjimu, pateikus garantinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimą. Tačiau, nustatęs, kad atsakovas be pagrindo nėra atsiskaitęs už ieškovo atliktus darbus, dėl ko ieškovas turėjo teisę sustabdyti darbus, tokį mokėtinų sumų 45 895,35 Lt sumai sulaikymą teismas laikė nepagrįstu.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neturėjo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, grindžiamų sutarties nuostatomis, todėl negalėjo atlikti įskaitymo CK 6.130 ir 6.131 straipsnių pagrindu, reikalavimus ieškovui atsakovas nustatė vienašališkai ir be sutartinio ar teisinio pagrindo, todėl tokį įskaitymą pripažino neteisėtu.

Teismas, pripažinęs atsakovo vienašališką sutarties nutraukimą ir atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą neteisėtais, patenkintino ieškovo reikalavimą priteisti įsiskolinimą už atliktus darbus, kurio dydžio atsakovas neginčijo ir kurį patvirtina 2010 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, t.y. 203 823,57 Lt.

Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 20 382,36 Lt delspinigių teismas tenkino iš dalies, pažymėjęs, jog sutarties 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad užsakovas, nesumokėjęs sutartyje numatytu terminu už atliktus darbus, moka rangovui už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną 0,05 % delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos, bet ne daugiau kaip 10 % nuo nepamokėtų darbų vertės. Teismas nurodė, kad ieškovas prašė priteisti būtent pastarąjį ribinį delspinigių dydį, tačiau atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir delspinigius priteisti už 6 mėn. laikotarpį. Teismas sprendė, jog ši atsakovo pozicija pagrįsta įstatymo reikalavimais - kadangi atsakovas reikalavo taikyti ieškinio senatį, todėl teismą ją taikė (CK 1.126 str. 2 d.), ir delspinigius priteisė už ne ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, t.y. 18 344,12 Lt ( 203 823,57 Lt x 0,05 % x 180 d.).

Teismas, vadovaudamasis sutarties 6 straipsnio 4 dalimi, netenkino ieškovo reikalavimo priteisti baudą už nepagrįstą sutarties nutraukimą. Teismas nustatė, kad ieškovas pirmas savo faktiniais veiksmais nutraukė šalių sutartinius santykius, sustabdęs ir toliau nebeatlikdamas rangos darbų, todėl neigiamos pasekmės jam atsirado ne todėl, kad atsakovas vėliau savo iniciatyva, kad ir nepagrįstai, nutraukė sutartį, bet todėl, kad laiku nebuvo sumokėta už atliktus darbus. Dėl nesavalaikio darbų apmokėjimo ieškovo patirti nuostoliai kompensuojami numatytais priteisti delspinigiais, o dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo kitokių nuostolių ieškovas nėra patyręs. Todėl šio reikalavimo teismas netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Dzūkijos golfas“ prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo UAB „Vikstata“ apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas išsprendė bylą iš esmės, ieškovui nesumokėjus žyminio mokesčio - ieškovas, teikdamas prašymą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, už reikalavimo pripažinti apelianto pranešimą dėl 282 662,75 Lt įskaitymo negaliojančiu privalėjo sumokėti 6 653,26 Lt dydžio žyminį mokestį, o ne 140 Lt dydžio žyminį mokestį. Anot apelianto, pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, ieškovui nesumokėjus žyminio mokesčio, teismas privalėjo palikti jo pareiškimą nenagrinėtą – ginčijamas teismo sprendimas yra naikintinas kaip priimtas pažeidus proceso teisės normas (CPK 329 str. 1 d.).

2. Ginčijamas sprendimas yra naikintinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, t. y. teismui nusprendus dėl į bylą dalyvauti neįtrauktų AB DnB Nord bankas ir R. B. materialinių teisių ir pareigų. Anot apelianto, teismui sprendus, kad ieškovui mokėjimai pagal rangos sutartį buvo atliekami ne laiku, ginčijamu sprendimu yra konstatuota, kad AB DnB Nord bankas netinkamai vykdė Kreditavimo sutartį, laiku neapmokėdamas apelianto AB DnB Nord bankui pateiktų ieškovo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė apelianto motyvus, kad ieškovas buvo informuotas apie statybos darbų defektus, Statinio projekto, vykdymo ir statybos techninės priežiūros vadovui R. B. Statybos darbų žurnale padarius 2009 m. kovo 13 d. įrašą, inter alia tuo, kad „įrašai nurodytoje Statybos žurnalo dalyje galėjo atsirasti ir vėliau“. Teismui konstatavus šias aplinkybes, buvo nuspręsta dėl Statinio projekto, vykdymo ir statybos techninės priežiūros vadovo R. B. materialinių teisių ir pareigų, konstatuojant galimą netinkamą jo pareigų vykdymą, netinkamai vykdant statinio techninę priežiūrą ir klastojant dokumentus, siekiant nuslėpti netinkamo pareigų vykdymo faktą - šios aplinkybės sudaro pagrindą apeliantui reikšti ieškinį Statinio projekto, vykdymo ir statybos techninės priežiūros vadovui R. B. dėl žalos, kilusios dėl netinkamo jo pareigų vykdymo, atlyginimo.

Šalies argumentai

3. Apelianto teigimu, byloje esančių įrodymų visuma paneigia teismo išvados dėl apelianto atlikto vienašališko rangos sutarties nutraukimo neteisėtumo tuo pagrindu, kad atsakovas neva neinformavo ieškovo apie nustatytus defektus, pagrįstumą ir tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei rėmėsi prielaidomis. Anot apelianto, statybos darbų žurnale atlikti išrašai patvirtina, kad: pirma, pastabas apie netinkamai atliktus darbus Statinio projekto, vykdymo ir statybos techninės priežiūros vadovas R. B. įrašė 2009 m. kovo 13 d.; antra, ieškovas darbus objekte vykdė po šio įrašo įrašymo Statybos žurnale ir jį pildė kartu su Statinio projekto, vykdymo ir statybos techninės priežiūros vadovu R. B.. Anot apelianto, į bylą pateiktos priestato nuotraukos patvirtina, kad priestatą ieškovas buvo pastatęs per aukštą - šios aplinkybės yra matyti iš statinio, prie kurio yra priestatas, atviros baltų plytų apdailos dalies, kuri liko atvira nugriovus per aukštai pastatytas priestato sienas, be to, savo procesiniuose dokumentuose ieškovas neneigė apelianto pateiktų nuotraukų ydingumo, jų neginčijo ir nepateikė jų tikrumą paneigiančių įrodymų. Taigi, šiais savo veiksmais ieškovas iš esmės sutiko su nuotraukose užfiksuotų duomenų tikrumu ir, savo ruožtu, patvirtino defektų faktą.

4. Teismas, konstatuodamas netinkamo apelianto atsiskaitymo su ieškovu faktą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Apelianto teigimu, tinkamo atsiskaitymo su ieškovu faktą iki 2009 m. gegužės 31 d., t. y. iki termino, iki kurio, pagal rangos sutartį ieškovas privalėjo užbaigti rangos darbus, patvirtina ieškovo sąskaitų sąrašas bei sąskaitų apmokėjimo sąrašas: iš jo matyti, kad apelianto atlikti mokėjimai ieškovui nepažeidė rangos sutarties 3.2 punkto nuostatų - buvo daromi per 30 kalendorinių dienų nuo šalių pasirašymo ant atliktų darbų akto pagal akto pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Anot apelianto, sąskaitų apmokėjimo sąraše nurodytas mokėjimo tipas, apibrėžtas kaip „Barteris“, negali būti laikomas pagrindžiančiu apeliantą vėlavus atsiskaityti su ieškovu, nes šis įrašas fiksuoja ieškovo ir apelianto tarpusavio reikalavimų įskaitymą barteriu, kurio pagrindu ieškovas atsiskaitydavo su apeliantu už panaudotą elektros energiją (rangos sutarties 4.5. p.).

5. Pripažinus apeliantą tinkamai mokėjusiu ieškovui statybos darbų kainą iki 2009 m. gegužės 31 d. ir neatlikusiu veiksmų, kurie sudarytų ieškovui kliūtis užbaigti statybos darbus, ieškovas yra pripažintinas neatlikęs statybos darbų laiku dėl savo paties kaltės ir pažeidusiu rangos sutartį - šios aplinkybės pagrindžia, kad apeliantas teisėtai ir tinkamai skaičiavo ieškovui delspinigius, sulaikė darbų kainą ir atliko įskaitymą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Vikstana“ prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas UAB „Vikstata“ laiku ir tinkamai sumokėjo žyminį mokestį, nepažeidė procesinių teisės normų, todėl apelianto teiginys, kad teismas priėmė neteisėtą sprendimą, pažeidžiantį CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra visiškai nepagrįstas. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teisme atsakovas nekėlė klausimo dėl netinkamo žyminio mokesčio mokėjimo, nors teisę ir galimybę turėjo.

Šalies argumentai

2. Ieškovas visiškai nesutinka su apelianto teigimu, kad ginčijamas sprendimas yra naikintinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, neva teismui nusprendus dėl į bylą dalyvauti neįtrauktų AB DnB Nord bankas ir R. B. materialinių teisių ir pareigų. Ieškovo teigimu, šių asmenų įtraukimas visiškai nesusijęs su bylos nagrinėjimu, nes apeliantas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių faktą apie mėginimą ar ketinimą, pasiūlymų pateikimą bankui dėl Kreditavimo sutarties pratęsimo, taip pat nepateikė jokių banko atsakymų. Jeigu apeliantas mano, kad statinio projekto, vykdymo ir statybos techninės priežiūros vadovas R. B. netinkamai vykdė statinio techninę priežiūrą ir pareigas, apeliantas turi teisę pareikšti atskirą ieškinį R. B. dėl žalos atlyginimo.

3. Ieškovas nesutinka su apelianto teiginiu, jog statybos defektų aktą bei aplinkybes, kad ieškovas buvo informuotas apie netinkamai pastatytą priestatą, patvirtina į bylą pateikti išrašai iš Statybos darbų žurnalo bei netinkamai pastatyto priestato fotografijos. Anot ieškovo, statybos rangos sutarties 5 straipsnio 5 dalimi šalys buvo susitarę, kad užsakovas turi teisę atsisakyti pasirašyti mėnesinį darbų atlikimo aktą, jeigu darbai atlikti su trūkumais, nurodydamas esančius neatitikimus, tačiau atsakovas visus mėnesio atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus yra patvirtinęs ir nenurodė jokių trūkumų; ieškovas negavo jokių pranešimų apie blogą darbo rezultato kokybę; abiejų šalių pasirašytas trūkumų nustatymo aktas byloje nėra pateiktas; apeliantas (užsakovas), nustatęs ieškovo atliktų darbų trūkumus, apie juos turėjo pranešti ieškovui ir juos tinkamai nustatyti CK 6.662 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis nustatyta tvarka.

4. Apelianto prielaida apie įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą yra nepagrįsta, nes atsakovo neva pakartotinis raginimas ieškovui ištaisyti trūkumus buvo pateiktas tik 2011 m. vasario 2 d. , nors įrašas apie trūkumus statybos žurnale padarytas prieš dvejus metus (2009 m. kovo 13 d.), o nuo 2009 m. balandžio 1 d. darbus objekte atliko kitas rangovas R. L.. Be to, apie atliktų darbų trūkumus apeliantas privalėjo ieškovui pranešti CK 6.662 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka, tačiau iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad apie darbų trūkumus ieškovas nebuvo informuotas.

5. Ieškovo teigimu, teismas pagrįstai pripažino, kad vienašališką sutarties nutraukimą ir atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atsakovas atliko neteisėtai, nes: atsakovas be pagrindo nėra atsiskaitęs už ieškovo atliktus darbus, dėl ko ieškovas turėjo teisę sustabdyti darbus; atsakovas neturėjo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, grindžiamų sutarties nuostatomis, todėl negalėjo atlikti įskaitymo CK 6.130 ir 6.131 straipsnių pagrindu; įskaitymas negalimas todėl, kad sutarties nutraukimas nėra prievolė, o priklausančias mokėti sumas atsakovas paskaičiavo vienašališkai; įskaityti galima tik neginčijamą reikalavimą; skolą už atliktus darbus patvirtina 2010 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas. Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo UAB „Dzūkijos golfas“ atsiskaitymo su ieškovu pagal šalių sudarytą statybos rangos sutartį bei dėl rangos sutarties nutraukimo atsakovo iniciatyva ir atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumo.

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pripažįstamas tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įstatymas draudžia teismui, nagrinėjant bylą, spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.). Šis įstatymo imperatyvas bylą nagrinėjančiam teismui sukuria pareigą nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, konstatuojamas ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2013; ir kt.). Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2013; ir kt.).

Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra teiginys, kad šiuo atveju yra minėtas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas: neva teismas, skundžiamu sprendimu pasisakydamas dėl į bylą neįtrauktų asmenų (AB DnB Nord bankas ir R. B.) materialinių teisių ir pareigų, padarė esminį procesinės teisės pažeidimą, kuris yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), todėl sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

Teisėjų kolegija, vertindama šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendime tik konstatuota, jog „Pateikti apmokėjimų duomenys patvirtina, kad atsakovas faktiškai nuo 2009 m. sausio mėn. jau pilnai nevykdė prievolių mokėti tokia tvarka, kaip numatė sutartis.“ (9 b. l., 2 t.), tačiau teismo sprendime visiškai nėra jokių teiginių, argumentų ar konstatavimo, jog ieškovui mokėjimai pagal rangos sutartį buvo atliekami ne laiku būtent dėl to, kad AB DnB Nord bankas netinkamai vykdė Kreditavimo sutartį, laiku neapmokėdamas apelianto AB DnB Nord bankui pateiktų ieškovo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas byloje tik nustatė, kad „įrašas statybos žurnale padarytas ne skyriuje „Statybos darbų eiga“, kur padarius įrašus apie atliktus darbus yra abiejų šalių atstovų parašai, bet skyriuje „Kontroliuojančių asmenų pastabos“ ir yra pasirašytas vien atsakovo atstovo, todėl įrašai nurodytoje statybos žurnalo dalyje galėjo atsirasti ir vėliau. Be to, nuo 2009 m. balandžio 1 d. statybos žurnalo įrašuose rangovu nurodytas R. L., todėl statybos žurnalas nuo to laiko buvo kito rangovo dispozicijoje. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovo nurodomo įrašo statybos žurnale negalima laikyti tinkamu pranešimu ieškovui apie jo atliktų darbų trūkumus“ (9 b. l., 2 t.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apskųsto teismo sprendimo turinys bei apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (AB DnB Nord bankas ir R. B.) teisių ar pareigų ir pažeidė CPK 266 straipsnio reikalavimus. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir pripažinti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą negaliojančiu.

Pirmosios instancijos teismas 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino neteisėtu vienašališką atsakovo UAB „Dzūkijos golfas“ 2008 m. lapkričio 14 d. statybos rangos sutarties Nr. RAN-002 nutraukimą; pripažino negaliojančiu atsakovo UAB „Dzūkijos golfas“ 2011 m. vasario 14 d. pranešimu ieškovui UAB „Vikstata“ atliktą 282 662,75 Lt įskaitymą; priteisė iš atsakovo UAB „Dzūkijos golfas“ ieškovui UAB „Vikstata“ 203 823,57 Lt skolos, 18 344,12 Lt delspinigių, viso 222 167,69 Lt, ir 5 583,35 Lt žyminio mokesčio bei 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybei – 35,06 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas savo apeliaciniu skundu be kita ko, teigia, kad teismas išsprendė bylą iš esmės, ieškovui nesumokėjus žyminio mokesčio - ieškovas, teikdamas prašymą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, už reikalavimo pripažinti apelianto pranešimą dėl 282 662,75 Lt įskaitymo negaliojančiu privalėjo sumokėti 6 653,26 Lt dydžio žyminį mokestį, o ne 140 Lt dydžio žyminį mokestį. Anot apelianto, pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, ieškovui nesumokėjus žyminio mokesčio, teismas privalo palikti jo pareiškimą nenagrinėtą – ginčijamas teismo sprendimas yra naikintinas kaip priimtas pažeidus proceso teisės normas (CPK 329 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo kvalifikavimas turtiniu ar neturtiniu yra teisiškai reikšmingas, nes lemia ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu, civilinės bylos teismingumą (CPK 26 str., 27 str. 1 p., 80 str. 1 d.). Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB ,,Dzūkijos golfas“ 2011 m. vasario 14 d. pranešimą dėl 282 662,75 Lt prievolės įskaitymo, nereikalauja priteisti jokių sumų. Taigi, atsižvelgiant į minėtus išaiškinimus, šio reikalavimo laikyti turtiniu nėra pagrindo, todėl negalima nesutikti su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog jis tinkamai sumokėjo žyminį mokestį ir proceso teisės normų nepažeidė.

Atsakovas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą bei ginčydamas teismo išvadą dėl rangos sutarties nutraukimo neteisėtumo, teigia, kad byloje esančių įrodymų visuma paneigia teismo išvados dėl apelianto atlikto vienašališko rangos sutarties nutraukimo neteisėtumo tuo pagrindu, kad atsakovas neva neinformavo ieškovo apie nustatytus defektus, pagrįstumą. Apeliantas teigia, kad statybos darbų žurnale atlikti išrašai patvirtina, jog: pirma, pastabas apie netinkamai atliktus darbus Statinio projekto, vykdymo ir statybos techninės priežiūros vadovas R. B. įrašė 2009 m. kovo 13 d.; antra, ieškovas darbus objekte vykdė po šio įrašo įrašymo Statybos žurnale ir jį pildė kartu su Statinio projekto, vykdymo ir statybos techninės priežiūros vadovu R. B..

Šie apelianto teiginiai pagrįsti tik iš dalies.

Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 14 d. tarp UAB „Vikstata“ (rangovo) ir UAB „Dzūkijos golfas“ (užsakovo) buvo pasirašyta statybos rangos sutartis (toliau – Sutartis) Nr. RAN-002 (10-15 b. l., 1 t.), kuria rangovas įsipareigojo savo rizika ir savo darbo priemonėmis užsakovo pavedimu atlikti naujo gyvenamojo namo su poilsio patalpomis (duomenys neskelbtini) statybos darbus ir priduoti statybos objektą pripažinimo tinkamu naudoti komisijai pagal užsakovo pateiktą projektinę dokumentaciją (sutarties 1 str. 1 d., 2 str. 1 d.), o užsakovas įsipareigojo priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti sutartyje numatytais terminais ir tvarka (sutarties 1 str. 1 d.). Šia sutartimi šalys sulygo, kad sutarties kaina (1 670 217 Lt) bus mokama dalimis kiekvieną mėnesį pagal užsakovui pateiktus faktiškai atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas- faktūras, ir už tinkamai atliktus darbus užsakovas sumoka rangovui per 30 kalendorinių dienų nuo šalių pasirašymo ant atliktų darbų akto pagal akto pagrindu išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą (sutarties 3 str. 1 ir 2 d.). Sutarties 5 straipsnio 3 dalimi darbų pabaiga buvo numatyta 2009 m. gegužės 1 d.

CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus trečiasis skirsnis „Statybos ranga“ detaliai reglamentuoja esmines statybos rangos nuostatas. CK 6.684 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Aiškindamas rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą įtvirtinančias teisės normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2008; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2014; ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ir ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją, kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; ir kt.). Pažymėtina, kad statybos rangos prievoliniams santykiams taip pat taikomos bendrosios prievolių teisės normos. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Tai įtvirtinta ir CK 6.200 straipsnyje.

Statybos rangos sutartimi (sutarties 5 str. 5 d.) šalys buvo susitarę, kad užsakovas turi teisę atsisakyti pasirašyti mėnesinį darbų atlikimo aktą, jeigu darbai atlikti su trūkumais, nurodydamas esančius neatitikimus. Atsakovas visus mėnesio atliktų darbų priėmimo aktus yra pasirašęs, kas pagal sutarties 5 straipsnio 6 dalį reiškia darbų dalies priėmimą apmokėjimui, tačiau nereiškia jų užbaigimo ir perdavimo atsakovui. Taip pat šalys nustatė, kad rangovas atsako už visus trūkumus, nepriklausomai nuo to, kad užsakovas pasirašė atitinkamą mėnesinį darbų atlikimo aktą be jokių išlygų ir nenurodė jokių trūkumų (sutarties 5 str. 6 d.). Taigi, užsakovas, pasirašęs atliktų darbų priėmimo aktus, ir vėliau nepraranda teisės įrodinėti atliktų darbų trūkumus.

Pažymėtina, jog CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Taigi, pagal CK 6.662 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas atsakovas, nustatęs ieškovo atliktų darbų trūkumus, apie juos turėjo pranešti ieškovui ir juos tinkamai nustatyti.

Iš byloje esančio Statybos darbų žurnalo Nr. 1 II skyriaus Statybos darbų eiga turinio matyti, jog žurnalą iki 2009 m. balandžio 30 d. pildė ieškovo statinio statybos vadovas A. D. ir statinio projekto, vykdymo ir statybos techninės priežiūros vadovas R. B. (119-126 b. l., 1 t.) bei R. L. (nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. birželio 11 d., 126-128 b. l., 1 t.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog šio žurnalo 29 puslapyje, grafoje ties data 2009 m. kovo 13 d. yra įrašytos statinio projekto, vykdymo ir statybos techninės priežiūros vadovo R. B. pastabos: „priestato tarp ašių C-D ir ties ašimis 3-4 mūro viršaus ir perdangos altitudė neprojektinė, žiūr. Pastabą žurnalo 184 psl.“(124 b. l., 1 t.). Iš byloje esančio šio statybos darbų žurnalo Nr. 1 VII skyriaus Kontroliuojančiųjų asmenų pastabos 184 puslapio turinio matyti, kad tas pats statinio projekto, vykdymo ir statybos techninės priežiūros vadovas R. B. yra įrašęs pastabą: „priestato tarp ašių C-D ir ties ašimis 3-4 mūro viršaus ir perdangos altitudė ne pagal projektą. Reikalinga pažeminti mūro sienas bei perdangą pagal brėžinius 200806-01-AS-TP-4; 200806-01-AS-TP-6. Šiuos darbus atlikti iki 2009.03.27. /data -2009.03.13, pareigos/parašas“(129 b. l., 1 t.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog statinio projekto, vykdymo ir statybos techninės priežiūros vadovo R. B. pastabas dėl netinkamo priestato aukščio, esančias statybos darbų žurnalo 29 puslapyje, ieškovo statinio statybos vadovas A. D. turėjo matyti, nes tęsiant to paties lapo pildymą, 2009 m. kovo 18 d. jis padarė įrašus.

Atsižvelgiant į šias faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įrašas statybos darbų žurnale, padarytas ne skyriuje „Statybos darbų eiga“, kur padarius įrašus apie atliktus darbus yra abiejų šalių atstovų parašai, bet skyriuje „Kontroliuojančių asmenų pastabos“ ir yra pasirašytas vien atsakovo atstovo, galėjo atsirasti ir vėliau. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia netiksli teismo išvada iš esmės teisingam bylos išsprendimui neturi reikšmės.

Priešingai nei teigia apeliantas, tinkamo ieškovo informavimo apie nustatytus defektus bylos duomenys nepatvirtina.

Pažymėtina, jog sutarties 5 straipsnio 7 punktu buvo sutarta, jog užsakovas raštu informavęs rangovą, turi teisę sulaikyti mokėjimus pagal šią sutartį, jeigu rangovas vėluoja atlikti darbus (jų dalį) pagal šią sutartį (šalių suderintą darbų grafiką), vėluoja pašalinti darbų trūkumus, apie kuriuos užsakovas informuoja rangovą, nepriklausomai nuo to, kad užsakovas pasirašė atitinkamą mėnesinį darbų atlikimo aktą be jokių išlygų ir nenurodė jokių trūkumų, nevykdo pagrįstų užsakovo nurodymų ar kitų įsipareigojimų pagal šią sutartį (13 b. l., 1 t.). Byloje nėra duomenų, jog užsakovas (atsakovas) nuo 2009 m. kovo 13 d., kai statinio projekto, vykdymo ir statybos techninės priežiūros vadovas R. B. nustatė darbų trūkumus - netinkamą priestato aukštį, būtų raštu informavęs rangovą apie nustatytus darbų trūkumus bei reikalavimą juos pašalinti. Taip pat byloje nėra abiejų šalių pasirašyto darbų trūkumų nustatymo akto. Nagrinėjamu atveju apeliantas darbų trūkumus įrodinėja priestato nuotraukomis, kurios, pasak apelianto, patvirtina, kad priestatą ieškovas buvo pastatęs per aukštą - šios aplinkybės yra matyti iš statinio, prie kurio yra priestatas, atviros baltų plytų apdailos dalies, kuri liko atvira nugriovus per aukštai pastatytas priestato sienas. Pažymėtina, jog šios nuotraukos nėra tinkamas įrodymas apie tinkamai nustatytus ieškovo atliktų darbų trūkumus. Taigi nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiais, jog ieškovas iš esmės sutiko su nuotraukose užfiksuotų duomenų tikrumu ir, savo ruožtu, patvirtino defektų faktą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pats apeliantas savo procesiniuose dokumentuose patvirtina aplinkybę, kad pirmą kartą ieškovui apie darbų trūkumus buvo pranešta žodžiu (100 b. l., 1 t.), o ne raštu, kaip tai buvo sulygta sutarties sąlygomis.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas tik 2011 m. vasario 2 d., t.y. beveik po dviejų metų nuo įrašo, padaryto 2009 m. kovo 13 d. statybos darbų žurnale (124, 129 b. l., 1 t.), pateikė ieškovui ,,Pakartotinį raginimą“, kuriuo ragino ieškovą ištaisyti statybos trūkumus (statinio statybos darbų neatitikimas projektinei dokumentacijai) ir atsiradusį statybos broką (ištisinis sienos skilimas) per 10 dienų (21 b. l., 1 t.). Tuo tarpu, pats atsakovas dar 2010 m. vasario 4 d. ieškovo raginimu buvo prašomas pagal PVM sąskaitas-faktūras VIK 02062; VIK 02063; VIK 01981; VIK 01963; VIK 01776 (kuri yra neapmokėta nuo 2009 m. sausio 30 d.) iki 2010 m. vasario 26 d. sumokėti 296 326, 81 Lt skolą už atliktus darbus (18 b. l., 1 t.). Iš byloje esančio ieškovo 2010 m. rugsėjo 20 d. raginimo turinio matyti, jog 2010 m. rugsėjo 20 dienai pagal PVM sąskaitas-faktūras VIK 02062; VIK 02063; VIK 01981; VIK 01963; VIK 01776 (kuri ir liko neapmokėta nuo 2009 m. sausio 30 d.) atsakovas buvo skolingas 213 823, 57 Lt ir šią skolą privalėjo sumokėti iki 2010 m. spalio 15 d. (19 b. l., 1 t.). Byloje nėra duomenų, kad per šį laikotarpį (iki 2011 m. vasario 2 d.) atsakovas būtų bendradarbiavęs su rangovu (ieškovu), teikęs jam pretenzijas dėl netinkamos darbų kokybės. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei rėmėsi prielaidomis.

Atsižvelgusi į išdėstytas faktines bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovo vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas, numatytas sutarties 7.4.2. (rangovas nepašalina statybos trūkumų per užsakovo nurodytą protingą terminą arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, ar rangovas per užsakovo nustatytą papildomą protingą terminą neįvykdo kitų šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų), 7.4.3. (rangovas pažeidžia šios sutarties sąlygas ir pažeidimo (ar jo sukeltų pasekmių) nepašalina per abiejų šalių sutartą terminą arba, jei tokio susitarimo nėra, per įmanomai trumpiausią tokiems pažeidimams pašalinti terminą), 7.4.5. (rangovas padaro esminį sutarties pažeidimą ir per protingą terminą nepašalina (neatitaiso) sutarties pažeidimo, nėra įrodytas. Šalia to, kas numatyta taikytinuose teisės aktuose ir šioje sutartyje, tokiu esminiu sutarties pažeidimu pripažįstamas pakartotinis (po antro pranešimo) nesilaikymas pagrįstų užsakovo ar asmenų, teisės aktų nustatyta tvarka vykdančių objekto statybos priežiūrą, nurodymų. Kadangi atsakovas neįrodė aplinkybių, kad buvo tinkamai nustatyti ieškovo atliktų darbų trūkumai, apie juos pranešta rangovui (pažymėtina, jog nesant pirminio pranešimo, negalima vadovautis tik pakartotiniu pranešimu), ir rangovas šių trūkumų nustatytu terminu nepašalino, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog atsakovo vienašališkas nutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu, dėl ko atsakovas neturėjo teisės priskaičiuoti ieškovui dėl sutarties nutraukimo sutartimi numatytos mokėtinos baudos - 108 608,90 Lt (sutarties 7 str. 6 d.), kuri taip pat be pagrindo atsakovo 2011 m. vasario 14 d. vienašališku pranešimu (22 b.l., 1 t.) buvo įskaityta į priešpriešinį ieškovo reikalavimą sumokėti už atliktus darbus.

Ginčydamas netinkamo atsiskaitymo su ieškovu faktą, atsakovas teigia, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Apelianto teigimu, tinkamo atsiskaitymo su ieškovu faktą iki 2009 m. gegužės 31 d., t. y. iki termino, iki kurio pagal rangos sutartį ieškovas privalėjo užbaigti rangos darbus, patvirtina ieškovo sąskaitų sąrašas bei sąskaitų apmokėjimo sąrašas: iš jo matyti, kad apelianto atlikti apmokėjimai ieškovui nepažeidė rangos sutarties 3.2. punkto nuostatų - buvo daromi per 30 kalendorinių dienų nuo šalių pasirašymo ant atliktų darbų akto pagal akto pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Anot apelianto, sąskaitų apmokėjimo sąraše nurodytas mokėjimo tipas, apibrėžtas kaip „Barteris“, negali būti laikomas pagrindžiančiu apeliantą vėlavus atsiskaityti su ieškovu, nes šis įrašas fiksuoja ieškovo ir apelianto tarpusavio reikalavimų įskaitymą barteriu, kurio pagrindu ieškovas atsiskaitydavo su apeliantu už panaudotą elektros energiją (rangos sutarties 4.5. p.).

Su tokiais apelianto teiginiais sutikti taip pat nėra pagrindo.

Iš byloje esančio ieškovo pateikto sąskaitų sąrašo laikotarpiui nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2011 m. vasario 18 d. turinio matyti, jog bendra atsakovo UAB „Dzūkijos golfas“ skola sudarė 203 823,57 Lt (16 b. l., 1 t.). Kaip minėta šioje nutartyje, pagal 2009 m. sausio 30 d. sąskaitą-faktūrą serija VIK 01776 apeliantas turėjo sumokėti ieškovui bendrą 69 162,00 Lt sumą (16, 39 b. l., 1 t.). Iš byloje esančio apmokėjimų sąrašo matyti, kad atsakovas pagal šią sąskaitą barteriu (barteris – prekių mainai, kai už prekes atsilyginama ne pinigais, bet kitomis prekėmis) tik 2009 m. birželio 30 d. atsiskaitė su ieškovu 514,33 Lt suma (7 apmokėjimų sąrašo eilutė) ir 34 492,42 Lt suma (6 apmokėjimų sąrašo eilutė) (bendra sąskaitos suma 69 162,00 Lt – 514,33 Lt – 34 492,42 Lt = likusi neatsiskaityta suma 34 155,25 Lt) (17 b. l., 1 t.). Teisėjų kolegijos vertinimu, jau vien šios faktinės aplinkybės paneigia apelianto teiginį, kad jis atsiskaitydavo tinkamai, t.y. nepažeisdamas rangos sutarties 3.2. punkto nuostatos (mokėjimai atliekami per 30 kalendorinių dienų nuo šalių pasirašymo ant atliktų darbų akto pagal akto pagrindu išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą). Kaip minėta, sąskaita išrašyta 2009 m. sausio 30 d., atsakovo pirminis atsiskaitymas atliktas – 2009 m. birželio 30 d. Pažymėtina, jog kiti atsakovo atsiskaitymai pagal šią sąskaitą buvo atlikti: 2009 m. rugpjūčio 31 d. – 256,78 Lt ir 723,66 Lt (likusi skolos dalis = 33 174,81 Lt (34 155,25 Lt – 256,78 Lt – 723,66 Lt) (5 apmokėjimų sąrašo eilutė) bei 2010 m. kovo 31 d. – 33 174,81 Lt (4 apmokėjimų sąrašo eilutė) (17 b. l., 1 t.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šioms faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas netinkamo apelianto atsiskaitymo su ieškovu faktą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Taigi, nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais, jog pripažinus, kad jis tinkamai mokėjo ieškovui statybos darbų kainą iki 2009 m. gegužės 31 d. ir neatliko veiksmų, kurie sudarytų ieškovui kliūtis užbaigti statybos darbus, ieškovas yra pripažintinas neatlikęs statybos darbų laiku dėl savo paties kaltės ir pažeidęs rangos sutartį.

Nagrinėjamu atveju pats apeliantas savo dokumentuose pripažino savo skolą ieškovui: 2010 m. vasario 11 d. atsiliepime į 2010 m. vasario 4 d. raginimą apeliantas nurodė, jog „bankui nutraukus tolimesnį objekto statybos finansavimą, UAB „Dzūkijos golfas“ neapmokėjo 296 326,81 Lt už UAB „Vikstata“ išrašytas sąskaitas ir šiuo metu UAB „Dzūkijos golfas“ intensyviai ieško papildomo finansavimo objekto statybai ir įsiskolinimo UAB „Vikstata“ padengimui; radus finansavimo šaltinį ir atsiradus galimybei padengti įsiskolinimą, tai bus padaryta nedelsiant“ (24 b. l., 1 t.); 2011 m. vasario 14 d. pranešime dėl prievolės įskaitymo apeliantas nurodė, jog „UAB „Dzūkijos golfas“, pranešimo dienai pagal UAB „Vikstata“ išrašytas sąskaitas yra skolingas 203 823,57 Lt“ (22 b. l., 1 t.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šios faktinės bylos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas neatliko statybos darbų laiku dėl savo paties kaltės ir pažeidė rangos sutartį. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantas teisėtai ir tinkamai skaičiavo delspinigius ieškovui, sulaikė darbų kainą bei atliko įskaitymą.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu, taip pat bylos duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. ieškinį patenkino iš dalies pagrįstai: pripažino neteisėtu vienašališką atsakovo UAB „Dzūkijos golfas“ 2008 m. lapkričio 14 d. statybos rangos sutarties Nr. RAN-002 nutraukimą; pripažino negaliojančiu atsakovo UAB „Dzūkijos golfas“ 2011 m. vasario 14 d. pranešimu ieškovui UAB „Vikstata“ atliktą 282 662,75 Lt įskaitymą; priteisė iš atsakovo UAB „Dzūkijos golfas“ ieškovui UAB „Vikstata“ 203 823,57 Lt skolos, 18 344,12 Lt delspinigių, viso 222 167,69 Lt, ir 5 583,35 Lt žyminio mokesčio bei 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 94, 96, 96¹ , 98 straipsnio nuostatos.

Atmetus atsakovo UAB „Dzūkijos golfas“ apeliacinį skundą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.), todėl spręsti jų paskirstymo klausimą nėra pagrindo (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDonatas ŠernasVigintas Višinskis