- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-11
- Bylos Nr.
- 2-876-230/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-00864-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- UAB ,,Vikstata“
- Atsakovas
- UAB ,,Dzūkijos golfas“
Procesinio dokumento kategorijos: 40.2; 42.9; 42.10; 42.11.1; 52.3; 116.1
2012 m. gegužės 11 d.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Vikstata“ ieškinį atsakovui UAB ,,Dzūkijos golfas“ dėl sutarties nutraukimo ir prievolės įskaitymo pripažinimo neteisėtais ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Vikstata“ patikslintu ieškiniu prašo atsakovo UAB ,,Dzūkijos golfas“ vienašališką 2008-11-14 Statybos rangos sutarties Nr. RAN-002 nutraukimą pripažinti neteisėtu; atsakovo UAB ,,Dzūkijos golfas“ 2011-02-14 pranešimą dėl 282 662,75 Lt prievolės įskaitymo pripažinti negaliojančiu, priteisti iš atsakovo UAB ,,Dzūkijos golfas“: 203 823,57 Lt skolą, 20 382,36 Lt dydžio delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 106 279,25 Lt baudą, 7 444,18 Lt žyminį mokestį. Nurodo, kad šalys 2008 m. lapkričio 14 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. RAN 002, pagal kurią ieškovas UAB „Vikstata“ įsipareigojo atlikti naujo gyvenamojo namo su poilsio patalpomis statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini) pagal atsakovo UAB „Dzūkijos golfas“ pateiktą projektinę dokumentaciją, o užsakovas (atsakovas) įsipareigojo priimti atliktą darbą bei už jį sumokėti sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Atlikti statybos darbai buvo priimami ir perduodami kiekvieną mėnesį pagal atliktų darbų aktus, pažymas-formas Nr. 3, kurių pagrindu užsakovui buvo pateikiamos PVM sąskaitos-faktūros. Visi atliktų darbų aktai ir pažymos-formos Nr. 3 yra patvirtinti abiejų šalių atstovų. Atsakovas pagal sutarties nuostatas įsipareigojo apmokėti už tinkamai atliktus darbus kiekvieną mėnesį per 30 kalendorinių dienų nuo patvirtintų atliktų darbų aktų. Iki 2009 m. gegužės mėnesio pabaigos už atliktus darbus buvo atsiskaitoma laiku, tačiau 2010 m. vasario 4 dienai atsakovas buvo skolingas 296 326, 81 Lt. Po ieškovo raginimų atsiskaityti atsakovas dalį skolos sumokėjo, tačiau skola liko 203 823,57 Lt, kuri buvo patvirtinta šalių 2010-12-31 pasirašytu tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu. Ieškovas 2011 m. vasario 2 d. gavo atsakovo pakartotinį raginimą, kuriuo buvo reikalaujama per 10 dienų ištaisyti statybos trūkumus, tačiau jokio pirminio raginimo dėl defektų ištaisymo ieškovas nebuvo gavęs, o per visą statybos laikotarpį nebuvo nustatyti jokie defektai ar trūkumai ir jokių pretenzijų iš atsakovo nebuvo gauta. 2011 m. vasario 14 d. ieškovas gavo iš atsakovo pranešimus dėl prievolės įskaitymo ir rangos sutarties nutraukimo. Pranešime dėl prievolės įskaitymo atsakovas nurodė, kad sulaiko 45 895,35 Lt sumos mokėjimą pagal sutarties 3.3 ir 3.4 punktus, paskaičiavo 128 158,50 Lt dydžio delspinigius pagal sutarties 6.1 punktą ir 108 608,90 Lt baudą pagal sutarties 7.4, 7.4.2, 7.4.3, 7.4.5, 7.6 punktus, iš viso - 282 662, 75 Lt. Tačiau atsakovas statybos rangos sutartį nutraukė nepagrįstai, nesant sutarties 7.4, 7.4.2, 7.4.3 ir 7.4.5. punktuose numatytų sąlygų, kadangi atsakovas tariamų trūkumų nenurodė, nepridėjo trūkumų nustatymo akto, surašyto dalyvaujant ieškovo atstovui. Todėl atsakovo vienašališkas sutarties nutraukimas yra neteisėtas, ir ieškovas, remdamasis sutarties 6 straipsnio 4 dalimi, prašo teismą priteisti 106 279,25 Lt baudą už sutarties nutraukimą be pateisinamos priežasties. Ieškovas taip pat pašo priteisti 20 382,36 Lt dydžio delspinigius, paskaičiuotus remiantis rangos sutarties 6 straipsnio 3 punktu. Atsakovas neturėjo priešpriešinio vienarūšio reikalavimo ir apskritai neturėjo jokio reikalavimo ieškovui, kurio terminas būtų suėjęs, arba terminas nenurodytas, tačiau buvo pareikalauta vykdyti, todėl atsakovo pranešimas apie įskaitymą yra niekinis ir negalioja.
Ieškovo atstovas R. S. prašo ieškinį patenkinti, nurodo, kad atsakovas nekvietė ieškovo atstovo nustatyti trūkumus, ir sutartį nutraukė tik tuomet, kai darbai buvo atlikti, surašyti jų priėmimo aktai. Įskaitymas negalimas ir todėl, kad sutarties nutraukimas nėra prievolė, o priklausančias mokėti sumas atsakovas paskaičiavo vienašališkai.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Dzūkijos golfas“ atsiliepime į ieškinį nurodo, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka. Pripažįsta, jog ieškovo prašomą priteisti 203 823,57 Lt skolą nėra sumokėjęs, tačiau laiko, kad ieškovas ją prašo priteisti nepagrįstai. Nurodo, jog ieškovas sutartimi buvo įsipareigojęs pastatą pastatyti iki 2009-05-01, iki šios datos už darbus buvo atsiskaitoma laiku, tačiau ieškovas neįvykdė sutarties iki numatytos datos. Statybos finansavimui buvo gautas kreditas pagal 2008-05-29 kreditavimo sutartį, kuria remiantis bankas darbų vertę finansavo pagal atliktus darbus ir pateiktus aktus. Kredito panaudojimo terminas buvo numatytas iki 2009-06-29. Ieškovui pavėlavus užbaigti statinio statybą, nebuvo įsisavintas šiam objektui skirtas banko finansavimas. Atsakovas sutinka, kad už atliktus darbus turėjo atsiskaityti, tačiau dėl ieškovo netinkamo sutarties vykdymo, atsakovas neteko finansavimo ir apie tai ieškovas buvo informuotas, todėl turi prisiimti visas su sutarties nutraukimu susijusias pasekmes. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu, kad jam nebuvo suteikta galimybė pabaigti darbų laiku, kadangi darbų eiliškumams bei technologiniams procesams atlikti trukdė paties atsakovo pasirinkti rangovai/subrangovai. Ieškovas neteisingai nurodo, kad nebuvo gavęs jokio pirminio raginimo dėl defektų ištaisymo ir kad nebuvo nustatyti trūkumai, nes apie tai buvo informuotas statinio statybos vadovas A. D. 2009-03-13, be to, pats rangovas (ieškovas) ėmėsi taisyti šią situaciją: išgriovė per aukštą stogelį, tačiau nebaigęs taisyti - nutraukė pradėtus darbus, palikdamas statinį atvirą lietaus poveikiui. Griaunant šį ne pagal projektą pastatytą stogą, buvo pažeista statinio konstrukcija, dėl ko įskilo pastato siena. Be to, palikus neuždengtą stogelio dalį dėl lietaus pradėjo drėkti vidinės pastato sienos. Padarytų nuostolių mažinimui teko samdyti kitą rangovą. Kadangi ieškovas rangos sutarties nenutraukė, tikėjosi, jog statybos trūkumai bus ištaisyti, tačiau paaiškėjus, kad ieškovas bendradarbiauti neketina, buvo pakartotinai raštu paprašytas ištaisyti darbų trūkumus, o nustatytu terminu to nepadarius, rangos sutartis buvo nutraukta ir paskaičiuotos netesybos joje nustatyta tvarka bei atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Lėšos pagal sutartį yra sulaikytos kaip garantija, jog ieškovas įvykdys sutartį, kurias išmokėti atsakovui prievolė kiltų tuomet, jei ieškovas garantinių įsipareigojimų, numatytų tiek LR CK, tiek Statybos įstatyme, įvykdymui pateiktų laidavimą. Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti 106 279,25 Lt dydžio baudą už sutarties nutraukimą, kadangi pats ieškovas pripažįsta, kad pirmasis sutartį dėl kitos šalies kaltės nutraukė užsakovas (t.y. atsakovas) ir tuo pagrindu atliko priešpriešinių prievolių įskaitymą. Atsakovas ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo prašo taikyti 6 mėnesių senaties terminą.
Atsakovo atstovai prašo ieškinį atmesti, nurodo, kad ginčas tarp šalių kilo tuomet, kai ieškovas praleido galutinį statybos terminą, ir pastatas nebuvo iki galo pastatytas (pastatyta 62 procentai), jis nėra priimtas naudoti, įregistruotas kaip nebaigta statyba. Dėl nepastatyto objekto buvo nutrauktas kreditavimas. Ieškovo atliktų darbų trūkumus patvirtina statybos žurnalo duomenys, be to, pats ieškovas šalino trūkumus, ką patvirtina nuotraukos.
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys UAB „Vikstata“ (rangovas) ir UAB „Dzūkijos golfas“ (užsakovas) 2008 m. lapkričio 14 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. RAN-002/58 (b.l. 10-15), kuria rangovas įsipareigojo savo rizika ir savo darbo priemonėmis užsakovo pavedimu atlikti naujo gyvenamojo namo su poilsio patalpomis Kamorūnų km., Druskininkų sav. statybos darbus ir priduoti statybos objektą pripažinimo tinkamu naudoti komisijai pagal užsakovo pateiktą projektinę dokumentaciją (sutarties 1 str. 1 d., 2 str. 1 d.), o užsakovas įsipareigojo priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti sutartyje numatytais terminais ir tvarka (sutarties 1 str. 1 d.). Sutartimi buvo nustatyta, kad sutarties kaina (1 670 217 Lt) bus mokama dalimis kiekvieną mėnesį pagal užsakovui pateiktus faktiškai atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas - faktūras, ir už tinkamai atliktus darbus užsakovas sumoka rangovui per 30 kalendorinių dienų nuo šalių pasirašymo ant atliktų darbų akto pagal akto pagrindu išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą (sutarties 3 str. 1 ir 2 d.). Darbų pabaiga buvo numatyta 2009 m. gegužės 1 d. (sutarties 5 str. 3 d.). Atsakovas neginčija aplinkybių, kad ieškovo atlikti darbai pagal šalių pasirašytus atliktų darbų aktus atsakovo buvo priimti ir kad šių aktų pagrindu pagrįstai buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, t.y. atsakovas šiuos faktus pripažįsta (CPK 187 str.), juos patvirtina ir pateikti pažymų apie atliktus darbus, atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų – faktūrų nuorašai (b.l. 27-80). Tarp šalių nekyla ginčo ir dėl atsakovo atliktų mokėjimų bei likusios skolos sumos, galutinė atsakovo skola ieškovui už atliktus darbus yra 203 823,57 Lt, ką patvirtina šalių 2010 m. gruodžio 31 d. pasirašytas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas (b.l. 20). Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas nėra įvykdęs sutartimi prisiimto įsipareigojimo sumokėti rangovui už atliktus darbus per 30 kalendorinių dienų nuo pagal atliktų darbų aktus išrašytas PVM sąskaitas – faktūras.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti skolą, kadangi darbų neatliko nustatytu terminu, be to, darbus atliko su trūkumais, o ieškovui jų neištaisius ir darbų neatlikus sutartyje numatytu laiku sutartį nutraukė. Atsakovo 2011-02-04 pranešimas dėl sutarties nutraukimo (b.l. 23) patvirtina, kad atsakovas sutartį nutraukė būtent dėl to, kad ieškovas neištaisė trūkumų 2011-02-02 pakartotiniame raginime (b.l. 21) nustatytu terminu, t.y. sutarties 7.4.2, 7.4.3, 7.4.5 punktuose numatytais pagrindais. Kadangi sutarties nutraukimo pagrindu buvo nurodyti ieškovo atliktų darbų trūkumai, kurių ieškovas nustatytu terminu nepašalino, todėl atsakovas, įrodinėdamas, kad sutartis buvo nutraukta pagrįstai, privalėjo įrodyti sutarties nutraukimo pagrindą.
Šalys sutartimi (sutarties 5 str. 5 d.) buvo susitarę, kad užsakovas turi teisę atsisakyti pasirašyti mėnesinį darbų atlikimo aktą, jeigu darbai atlikti su trūkumais, nurodydamas esančius neatitikimus, o atsakovas visus mėnesio atliktų darbų priėmimo aktus yra pasirašęs, kas remiantis sutarties 5 straipsnio 6 dalimi reiškia darbų dalies priėmimą apmokėjimui, tačiau nereiškia jų užbaigimo ir perdavimo atsakovui. Kartu šalys numatė, kad rangovas atsako už visus trūkumus, nepriklausomai nuo to, kad užsakovas pasirašė atitinkamą mėnesinį darbų atlikimo aktą be jokių išlygų ir nenurodė jokių trūkumų (sutarties 5 str. 6 d.). Atsižvelgiant į tokius šalius susitarimus darytina išvada, kad užsakovas, pasirašęs atliktų darbų priėmimo aktus, ir vėliau nepraranda teisės įrodinėti atliktų darbų trūkumus. CK 6.662 straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas, nustatęs ieškovo atliktų darbų trūkumus, apie juos turėjo pranešti ieškovui ir juos tinkamai nustatyti (CK 6.662 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis nustatyta tvarka).
Abiejų šalių pasirašytas trūkumų nustatymo aktas byloje nėra pateiktas. Darbų trūkumus atsakovas įrodinėja nuotraukomis (b.l. 102-103), 2009-03-13 įrašu statybos žurnale (b.l. 118-129), kad priestato altitudė tam tikroje dalyje yra ne pagal projektą, dėl ko reikalinga pažeminti mūro sienas bei perdangą. Atsakovo nuomone, šis įrašas statybos žurnale yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, jog ieškovas žinojo apie darbų trūkumus, kadangi už statybos žurnalo pildymą buvo atsakingas UAB „Vikstata“ statinio statybos vadovas A. D. (b.l. 118). Be to, trūkumus patvirtina ir tas faktas, kad jų ištaisymui buvo pasamdytas kitas rangovas (b.l. 130-134). Tačiau įrašas statybos žurnale padarytas ne skyriuje „Statybos darbų eiga“, kur padarius įrašus apie atliktus darbus yra abiejų šalių atstovų parašai, bet skyriuje „Kontroliuojančių asmenų pastabos“ ir yra pasirašytas vien atsakovo atstovo, todėl įrašai nurodytoje statybos žurnalo dalyje galėjo atsirasti ir vėliau. Be to, nuo 2009-04-01 statybos žurnalo įrašuose rangovu nurodytas R. L., todėl statybos žurnalas nuo to laiko buvo kito rangovo dispozicijoje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo nurodomo įrašo statybos žurnale negalima laikyti tinkamu pranešimu ieškovui apie jo atliktų darbų trūkumus. Pats atsakovas pripažįsta, kad pirmą kartą apie trūkumus ieškovui buvo pranešta žodžiu, tačiau atsakovas tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, nepateikė ir atsisakė pasinaudoti teismo pasiūlymu teikti papildomus įrodymus. Pateikti rašytiniai įrodymai apie kitų asmenų atliktus darbus (b.l. 130-134) taip pat neįrodo, kad buvo šalinami ieškovo atliktų darbų trūkumai, o ne atliekami ieškovo nebaigti darbai. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas pats šalino trūkumus (išgriovė per aukštą stogelį) taip pat neįrodyta, kadangi tokių duomenų statybos darbų žurnale nėra fiksuota, o nuotraukos to taip pat nepatvirtina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo neva pakartotinis raginimas ieškovui ištaisyti trūkumus (b.l. 21) buvo pateiktas tik 2011-02-02, nors įrašas apie trūkumus statybos žurnale padarytas prieš dvejus metus, t.y. 2009-03-13 (b.l. 129), o nuo 2009-04-01 darbus objekte jau atlikinėjo kitas rangovas R. L., be to, atsakovas tuo laikotarpiu jau ne kartą buvo raginamas atsiskaityti. Pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog nėra įrodytas atsakovo vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas, numatytas sutarties 7.4.2, 7.4.3, 7.4.5 punktuose, kadangi atsakovas neįrodė aplinkybių, kad buvo tinkamai nustatyti ieškovo atliktų darbų trūkumai, apie juos pranešta rangovui, ir rangovas šių trūkumų nepašalino nustatytu terminu. Todėl atsakovo vienašališkas nutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu, dėl ko atsakovas neturėjo teisės priskaičiuoti ieškovui dėl sutarties nutraukimo sutartimi numatytos mokėtinos baudos - 108 608,90 Lt (sutarties 7 str. 6 d.), kuri taip pat be pagrindo atsakovo 2011-02-14 vienašališku pranešimu (b.l. 22) buvo įskaityta į priešpriešinį ieškovo reikalavimą sumokėti už atliktus darbus.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, jis turėjo priešpriešinį reikalavimą ieškovo atžvilgiu ir dėl to, kad ieškovas uždelsė objekto statybą, dėl ko jam buvo paskaičiuota 128 158,50 Lt delspinigių sutarties 6 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovas neginčija, kad nepabaigė sutartimi numatytų statybos darbų ir įsipareigojimų neįvykdė sutartyje numatytu terminu. Šias aplinkybes patvirtina ir statybos darbų žurnalo duomenys apie tai, kad ieškovas objekte dirbo iki 2009-04-30, o vėliau darbus atliko kiti rangovai. Tačiau teigia, kad pirmiau savo prievolių ėmė nevykdyti atsakovas, nemokėdamas ieškovui už atliktus darbus. Pateikti apmokėjimų duomenys patvirtina, kad atsakovas faktiškai nuo 2009 m. sausio mėn. jau pilnai nevykdė prievolių mokėti tokia tvarka, kaip numatė sutartis. Tai patvirtina, kad atsakovas pirmas pažeidė sutartines prievoles (CK 6.63 str. 1 d. 1 p.), todėl ieškovas turėjo pagrindą sustabdyti savo prievolės vykdymą (CK 6.58 str. 3 d.), o nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo (CK 6.62 str. 2 d.). CK 6.656 straipsnis, reglamentuojantis rangos santykius, taip pat numato, kad jeigu užsakovas nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą arba kitokią sutarties šalių sutartą sumą, rangovas turi teisę išieškoti jam pagal sutartį priklausančias sumas už atliktą darbą iš užsakovui priklausančių įrenginių, likusių medžiagų ir kito užsakovui priklausančio turto, kol užsakovas visiškai su juo neatsiskaitys, arba gali sulaikyti darbų rezultatą tol, kol užsakovas tinkamai neįvykdys savo prievolės. CK 6.661 straipsnyje numatyta, kad rangovas turi teisę nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda medžiagų, įrengimų, dokumentų ir kt.) arba kliudo rangovui vykdyti sutartį, arba yra kitų aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad užsakovas savo pareigų laiku neįvykdys (šio kodekso 6.219 straipsnis). Jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, rangovas, esant šio straipsnio 1 dalyje numatytoms aplinkybėms, turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Nors ieškovas nenutraukė sutarties, tačiau atsakovui pažeidus savo prievolę atsiskaityti ieškovas turėjo teisinį pagrindą sustabdyti darbus, kol atsakovas sumokės už jau atliktus darbus, todėl negali būti atsakingas už darbų termino praleidimą, dėl ko jam taip pat negalėjo būti skaičiuojami sutartyje numatyti delspinigiai už nesavalaikį darbų atlikimą.
Atsakovas, atlikdamas priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, savo reikalavimus ieškovui grindė ir sutarties 3.3 ir 3.4 punktų nuostatomis, kuriomis numatytas kiekvieno tarpinio mokėjimo 5 procentų dydžio mokėjimo sulaikymas, kaip rangovo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonė, kai sulaikyta suma sumokama rangovui kartu su paskutiniu mokėjimu, pateikus garantinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimą. Tačiau, kaip nustatyta, ieškovas be pagrindo nėra atsiskaitęs už ieškovo atliktus darbus, dėl ko ieškovas turėjo teisę sustabdyti darbus, todėl toks mokėtinų sumų 45 895,35 Lt sumai sulaikymas yra nepagrįstas.
Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovas neturėjo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, grindžiamo sutarties nuostatomis, todėl negalėjo atlikti įskaitymo CK 6.130 ir 6.131 straipsnių pagrindu. Atsakovas reikalavimus ieškovui nustatė vienašališkai ir be sutartinio ar teisinio pagrindo, todėl toks įskaitymas laikytinas neteisėtu.
Pripažinus atsakovo vienašališką sutarties nutraukimą ir atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą neteisėtais, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti įsiskolinimą už atliktus darbus, kurio dydžio atsakovas neginčija ir kurį patvirtina 2010-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, t.y. 203 823,57 Lt.
Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 20 382,36 Lt delspinigių tenkintinas iš dalies. Sutarties 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad užsakovas neapmokėjęs sutartyje numatytu terminu už atliktus darbus moka rangovui už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną 0,05 % delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos, bet ne daugiau kaip 10 % nuo nepamokėtų darbų vertės. Ieškovas prašo priteisti būtent pastarąjį ribinį delspinigių dydį. Tačiau atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir delspinigius priteisti už 6 mėn. laikotarpį. Ši atsakovo pozicija pagrįsta įstatymo reikalavimais. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Kadangi atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, todėl ji taikytina (CK 1.126 str. 2 d.), ir delspinigiai priteistini už ne ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, t.y. 18 344,12 Lt ( 203 823,57 Lt x 0,05 % x 180 d.).
Ieškovo reikalavimas priteisti baudą už nepagrįstą sutarties nutraukimą, remiantis sutarties 6 straipsnio 4 dalimi, netenkintinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „ Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ, bylos Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Byloje nustatyta, kad ieškovas pirmas savo faktiniais veiksmais nutraukė šalių sutartinius santykius, sustabdęs ir toliau nebeatlikinėdamas rangos darbų, todėl neigiamos pasekmės jam atsirado ne todėl, kad atsakovas vėliau savo iniciatyva, kad ir nepagrįstai nutraukė sutartį, bet todėl, kad laiku nebuvo sumokėta už atliktus darbus. Dėl nesavalaikio darbų apmokėjimo ieškovo patirti nuostoliai kompensuojami numatytais priteisti delspinigiais, o dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo kitokių nuostolių ieškovas nėra patyręs. Todėl šis reikalavimas netenkintinas.
Patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies jam iš atsakovo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), t.y. 140 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimus ir 5 443,35 Lt ( nuo bendros patenkinamų reikalavimų sumos 222 167,69 Lt) už patenkintą turtinį reikalavimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti neteisėtu vienašališką atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos golfas“ (įm. kodas 300890537) 2008 m. lapkričio 14 d. statybos rangos sutarties Nr. RAN-002 nutraukimą.
Pripažinti negaliojančiu atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos golfas“ (įm. kodas 300890537) 2011 m. vasario 14 d. pranešimu ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vikstata“ (įm. kodas 161435139) atliktą 282 662,75 Lt įskaitymą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos golfas“ (įm. kodas 300890537) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vikstata“ (įm. kodas 161435139) 203 823,57 Lt skolos, 18 344,12 Lt delspinigių, viso 222 167,69 Lt, ir 5 583,35 Lt žyminio mokesčio bei 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-06-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybei – 35,06 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.