Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje per vaizdo konferenciją žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L.J. ieškinį atsakovui I.J. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad nuo santuokos užregistravimo ieškovė ir atsakovas kartu gyveno tik 25 dienas. Nuomojosi butą. Gyvenant kartu pradėjo pyktis, nesugyventi, atsakovas prieš ieškovę pradėjo smurtauti, ją mušti. Todėl ieškovė buvo priversta atsakovą palikti ir išsikelti gyventi į Varėnos miestą. Tačiau atsakovas ieškovę susirado, sumušė, dėl ko ieškovei teko kreiptis į policijos pareigūnus. Atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atsakovui buvo uždrausta artintis prie ieškovės. Nuo to laiko ieškovė ir atsakovas nepalaiko jokių santuokinių ryšių. Faktiškai santuokiniai ryšiai yra nutrūkę nuo 2024 m birželio mėnesio. Ieškovė mano, kad tolimesnis buvimas santuokoje ir santuokinis gyvenimas yra neįmanomas ir netikslingas, todėl mano, kad santuoka tikslinga nutraukti.

3. Atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo siųsti procesiniai dokumentai jam įteikti elektroniniu paštu, gavus atsakovo patvirtinimą apie jų gavimą.

5. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2024 metais sausio mėnesį. Po neilgo bendravimo nusprendė susituokti. Persikėlė iš Varėnos į Vilnių į nuomojamą bustą. Netrukus prasidėjo konfliktai. Buvo išvaryta su savo mažamete dukra iš busto, po ko grįžo į Varėną. Jai grįžus į Varėną atsakovas ją surado, gąsdino, grasino, dėl ko teko kviesti policiją. Policija išduodavo apsaugos orderius. Šis atsakovo persekiojimas tęsėsi iki spalio mėnesio, iki tol, kol jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Iš atsakovo buvo atimtas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje ir jis buvo išsiųstas iš Lietuvos. Toliau gyventi su atsakovu neketina. Atsakovas gyvendamas su ja santuokoje šeimos materialiai neišlaikė, naudojo psichologinį smurtą. Dėl taikomo psichologinio smurto kreipėsi į psichologą. Bendrų vaikų su atsakovu neturi, bendro turto santuokos metu neįgijo. Pati turi kreditorinį įsipareigojimą VMI. Prašo nutraukti santuoka dėl atsakovo kaltės.

6. Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl atsako kaltės, t. y. dėl ieškovės atžvilgiu taikyto psichologinio smurto, ką patvirtina į bylą pateiktas apsaugos orderis. Po 25 dienų bendro gyvenimo atsakovo grasinimai, gąsdinimai buvo tęstiniai ir tęsėsi ik tol, kol atsakovas nebuvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šalys bendrų vaikų neturi, nekilnojamojo turto, transporto priemonių santuokoje neįgijo. Yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo valstybei patirtas išlaidas už ieškovei suteiktą valstybės teisinę pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

7. Ieškovė ir atsakovas (toliau kartu – šalys) 2024 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo bei kilnojamojo turto neįgijo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų klausimų išsprendimo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.).

9. Teismų praktikoje konstatuojama, jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35-3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010 ).

10. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013 ). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

11. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

12. Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, konstatuotina, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-370-687/2016).

13. Teismo posėdyje apklaustos ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas nesirūpino šeima materialiai, šiuo metu yra išvykęs iš Lietuvos, naudojo prieš ieškovę psichologinį smurtą, ką patvirtina į bylą pateiktas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (CPK 178 straipsnis). Toks atsakovo, kaip sutuoktinio elgesys, laikytinas nepriimtinu teisės ir moralės požiūriu ir esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu. Taigi, šiuo atveju taikytina CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo prezumpcija.

14. Teismas turi pagrindą išvadai, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas visapusiškai rūpintis šeima bei įstatymų nustatytas pareigas, reikalaujančias sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.26 str. nurodytas sutuoktinių tarpusavio elgesio principas - sutuoktinių lygiateisiškumas, reiškiantis, kad sutuoktiniai turi ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas ir atsakomybę už visą šeimą. Šių pareigų atsakovas nevykdė, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2, 3 d.).

15. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ir atsakovas yra darbingi, neturi sveikatos problemų, teismas nepriteisia išlaikymo vienam iš kito (CK 3.72 straipsnis).

16. Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas, santuoką nutraukus dėl jo kaltės, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

17. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Bylos duomenimis, nepilnamečių vaikų šalys nesusilaukė, todėl jų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo klausimai nagrinėjamoje byloje nespręstini.

18. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę – „K.“. Nesant kitos šalies pateiktų prieštaravimų, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė „K.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

19. Nutraukiant santuoką, turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir/ar prievolių šalys neįgijo.

20. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės atžvilgiu vykdoma vykdomoji byla Nr. 0151/25/00636 VMI naudai (850 Eur ATPK bauda). Ieškovė neprašo šios prievolės pripažinti bendra su atsakovu, todėl nustatytina, kad kreditorinis įsipareigojimas pagal vykdomąją bylą Nr. 0151/25/00636, kuri vykdoma Valstybinės VMI naudai, yra asmeninė ieškovės prievolė.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu vykdomos 5 vykdomosios bylos: 1) vykdomoji byla VMI naudai (Nr. 0177/25/01000, 90 Eur ATPK bauda); 2) vykdomoji byla VMI naudai (Nr. 0177/25/00244, 600 Eur ATPK bauda); 3) vykdomoji byla VMI naudai (Nr. 0177/25/00186, 270 Eur, ATPK bauda); 4) vykdomoji byla VMI naudai (Nr. 0177/25/00011, 80 Eur, ATPK bauda); 5) vykdomoji byla VMI naudai (Nr. 0177/24/02603, 80 Eur, ATPK bauda). Šios prievolės pripažintinos atsakovo asmenine atsakomybe kreditoriui.

22. Teismas neturi kitų duomenų apie šalių bendrus kreditorius, todėl dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-07898 1 punkte nurodyta, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis ieškovei L.J. yra 100 procentų, t. y. ieškovė 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė patikslintus duomenis, kurie patvirtina byloje patirtas 662,36 Eur dydžio išlaidas už suteiktas teisines paslaugas t. y. teisinių konsultacijų, procesinių dokumentų paruošimas bei atstovavimas teismo posėdžiuose bei tarnybos patirtos išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, valstybei priteistina iš atsakovo 662,36 Eur išlaidų už teisines paslaugas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

26. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-386/1K-411 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.), bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma (0,15 Eur) yra mažesnė nei nustatyta (8 Eur) minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės L.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo I.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 2024 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad santuoka tarp ieškovės L.J. ir atsakovo I.J. nutraukta dėl atsakovo I.J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei L.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki santuokos turėtą pavardę – „K.“, o atsakovui I.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti jo pavardę ,,J.“.

Nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal vykdomąsias bylas (Nr. 0177/25/01000, Nr. 0177/25/00244, Nr. 0177/25/00186, Nr. 0177/25/00011, Nr. 0177/24/02603), kurios vykdomos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų Ministerijos naudai, yra asmeninė atsakovo I.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolė.

Nustatyti, kad kreditorinis įsipareigojimas pagal vykdomąją bylą (Nr. 0151/25/00636), kuri vykdoma Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų Ministerijos naudai, yra asmeninė ieškovės L.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolė.

Priteisti iš atsakovo I.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 662,36 (šešis šimtus šešiasdešimt du Eur 36 ct) Eur už suteiktas teisines paslaugas.

Antrinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.