Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. D. skundą dėl antstolės R. G. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0090/20/00562, suinteresuoti asmenys – R. A. ir antstolė Rima Gražienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas pareiškėjos R. D. (toliau – ir pareiškėja) skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašoma: 1) atleisti ją nuo skolos grąžinimo atsakomybės ir panaikinti banko sąskaitų areštą 2) grąžinti į sūnaus A. D. sąskaitą jai pervestus 320 Eur; 3) baigti vykdymo procesą.

3. Antstolė 2025 m. sausio 23 d. patvarkymu Nr. S-25-90-2168 atsisakė tenkinti skundą ir perdavė Kauno apylinkės teismui skundą dėl antstolės veiksmų kartu su vykdomąja byla Nr. 0090/20/00562.

4. Suinteresuotas asmuo R. A. atsiliepimo į skundą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

6. Teismų praktikoje nurodyta, jog vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktais veiksmais, turi teisę pateikti skundą teismui (CPK 512 straipsnis). Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai, remiantis CPK 675 straipsnio 3 dalimi, yra CPK 587 straipsnyje nurodytų vykdomųjų dokumentų vykdymo veiksmai, kurie gali būti skundžiami. Antstolio veiksmų teisėtumą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Atlikdamas antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis) teismas vertina, teisėti, ar ne, antstolio veiksmai (tiek veikimas, tiek neveikimas). Pažymėtina, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

7. Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009).

8. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005).

9. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai.

10. Byloje nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

11. Iš vykdomosios bylos Nr. 0090/20/00562 duomenų nustatyta, kad antstolė 2020 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2-964-1026/2020 pagrindu vykdė išieškojimą iš skolininko A. D. išieškotojo R. A. naudai.

12. Civilinės bylos ir vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. e2-964-1026/2020 R. A. iš A. D. buvo priteista 10 448,80 Eur skola ir 2 201,65 Eur palūkanos. 2020 m. rugsėjo 14 d. R. D. ir A. D. pasirašė povedybinę sutartį, pagal kurią po sutarties sudarymo gautos pajamos, yra gavusio sutuoktinio nuosavybė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 3 d. nutartimi Nr. e2VP-8706-1026/2021 nustatė skolininkui A. D. priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. 2022 m. sausio 27 d. A. D. mirė. Testamentų registro duomenimis palikėjo teises ir pareigas paveldėjo R. D., kuri palikimą priėmė padavusi pareiškimą notarui, ne pagal antstolio sudarytą apyrašą. Antstolė Neringa Bacevičienė 2024 m. spalio mėnesį pardavė sutuoktinių turtą, kuris buvo įkeistas, ir gautas lėšas pervedė hipotekos kreditoriui. K. R. A priteista skola pagal išieškojimą yra trečios eilės, jam lėšų neliko.

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.52 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame civiliniame kodekse numatytus atvejus. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudalytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

14. Pareiškėja palikimą priėmė padavusi pareiškimą notarui, o ne pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatymo normomis, kaip įpėdinė atsako už palikėjo skolas visa apimtimi, t. y. ne tik paveldėtu, o visu savo turtu.

15. Pareiškėjos skundo argumentai, kad tarp sutuoktinių A. D. ir R. D. 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo sudaryta povedybinė sutartis ir ji neatsako už skolas atmetami, kadangi mirus vienam iš sutuoktinių ir kitam sutuoktiniui palikimą priėmus, povedybinė sutartis netenka teisinės galios – paveldėjimas yra reglamentuojamas jau kitų teisės aktų nuostatų.

16. Be to, pareiškėja prašo grąžinti į jos sūnaus A. D. sąskaitą jai pervestas lėšas, kuios buvo pervestos į pareiškėjai priklausančią banko sąskaitą bei prašo užbaigti vykdymo procesą.

17. Šiems reikalavimams pagrįsti pareiškėja nepateikė visiškai jokių įrodymų, todėl jie atmetami, kaip neįrodyti (CPK 178, 183 straipsniai).

18. CPK 12 straipsnis numato, kad proceso šalis turi pagrįsti savo reikalavimo pagrįstumą ir patekti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėja savo skundui pagrįsti nepateikia jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių antstolės veiksmų neteisėtumą, o pateikia tik savo subjektyvią nuomonę.

19. Išnagrinėjus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus vykdomosios bylos medžiagą, daroma išvada, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjos skundas nepagrįstas, todėl atmetamas (CPK 513 straipsnis).

20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo nuomone, kiti skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi galutiniam ginčijamo klausimo išsprendimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos R. D. skundą dėl antstolės R. G. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Rimai Gražienei vykdomąją bylą Nr. 0090/20/00562.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.