Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grentus“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei pagal pareiškėjo G. Š. pareiškimą dėl nemokumo bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grentus“ iškėlimo, trečiasis asmuo mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Kes Statyba“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9.2. Atsakovė veikė sėkmingai daug metų, bet staiga jos finansinė padėtis pablogėjo dėl padidėjusių administravimo išlaidų. Nurodytos aplinkybės patvirtina galbūt tyčinius pareiškėjo veiksmus prieš bendrovės mokumą, bet ne bendrovės finansinės padėties pablogėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų.

12. Nagrinėjamoje byloje keliamas atsisakymo iškelti bendrovei bankroto bylą pagrįstumo klausimas.

Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teisme

13. Apeliantė pateikė į bylą naujus įrodymus: duomenis iš VMI interneto svetainės apie atsakovės 13 543,96 Eur mokestinę nepriemoką, duomenis iš interneto svetainės „www.sodra.lt“ apie tai, kad bendrovėje dirba du aprausti asmenys, bendrovė skolinga 844,16 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

14. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

16. Apeliantė teigia, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo vėliau, jai ji siekia įrodyti savo nemokumą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartyje įpareigojo apeliantės vadovą pateikti į bylą įrodymus, kurie svarbūs nemokumo bylai iškelti. Apeliantė nenurodė priežasčių, dėl kurių ji negalėjo pateikti išrašų iš nurodytų svetainių pirmosios instancijos teismui. Be to, pateiktuose įrodymuose užfiksuoti vėlesni duomenys apie bendrovę negu priimta apskųsta nutartis. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nepriima su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų (CPK 314 straipsnis).

Dėl atsisakymo iškelti atsakovei bankroto bylą pagrįstumo

17. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnyje įtvirtintos nemokumo bylos juridiniam asmeniui iškėlimo sąlygos. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis).

18. Teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 4) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį (JANĮ 22 straipsnio 3 dalis).

19. Juridinio asmens nemokumas (toliau – nemokumas) – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal JANĮ bendrovės nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kriterijus konstatuoti įmonės nemokumą yra visų įmonės įsipareigojimų viršijimas jos turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2025, 49 punktas).

20. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, 47 punktas). Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, 50 punktas).

21. Bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės nemokumo ir gyvybingumo įvertino teismo gautus duomenis iš (Juridinių asmenų, Antstolių informacinės sistemos, Turto arešto aktų, Kelių transporto priemonių registrų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, apeliantės pateiktus 2025 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, balansą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos duomenis, padarė neteisingą išvadą, kad bendrovė 2022–2025 metais vykdė ūkinę veiklą. Bendrovės finansiniuose dokumentuose užfiksuotas atsargų įsigijimas nepagrindžia tęstinės veiklos vykdymo ar padėties stabilizavimo.

22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė 2022 metais gavo 5 388 Eur, 2023 metais – 14 360 Eur pelną (įskaitant mokesčius), 2024 metais patyrė 38 447 Eur nuostolių, iki 2025 m. rugsėjo 30 d. – 48 910 Eur nuostolių. Ji turi ilgalaikio turto, kurio vertė 2022 metais buvo 4 955 Eur, 2023 metais – 3 369 Eur, 2024 metais – 50 634 Eur, 2025 m. rugsėjo 30 d. – 13 881 Eur; ir trumpalaikį turtą, kurio vertė 2022 metais buvo 33 299 Eur, 2023 metais – 139 174 Eur, 2024 metais – 67 384 Eur, 2025 m. rugsėjo 30 d. – 67 384 Eur. Pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo metu apeliantės turimo turto vertė (103 033 Eur) mažesnė negu per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai (132 982 Eur). Jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo nuo 38 458 Eur iki 132 982 Eur. Apeliantės 2022–2025 metų pelno nuostolių ataskaitose užfiksuota, kad 2022 metais jos pajamos buvo 204 184 Eur, 2023 metais – 600 544 Eur, 2024 metais – 347 601 Eur, iki 2025 m. rugsėjo 30 d. – 256 112 Eur. Bendrovė patyrė nuostolių, susijusių su bendrosiomis ir administracinėmis sąnaudomis. Taigi, apskųstoje nutartyje teismas teisingai nustatė, kad bendrovė 2022–2025 metais vykdė veiklą, tik pastarieji metai buvo nuostolingi, bet nėra pagrindo teigti, kad apeliantė išnaudojo visas galimybes peržiūrėti išlaidas, kurios lemia veiklos nuostolingumą, ir išspręsti finansinius sunkumus.

23. Apeliantės argumentą, kad ji negalėjo sumokėti savo vadovui darbo užmokesčio, paneigia trečiojo asmens MB „Kes Statyba“ nurodytos aplinkybės. Apeliantė turėjo lėšų, iš kurių sumokėjo kitoje byloje jai atstovavusiam advokatui. Be to, antstolis S. R. 2025 m. spalio 27 d. patvarkyme dėl vykdomosios bylos sustabdymo nurodė, kad iš skolininkės UAB „Grentus“ sąskaitos nuskaitė 25 281,97 Eur (b. l. 40). Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad ši bendrovė pajėgi įvykdyti teismo sprendimą, disponavo lėšomis, kuriomis galėjo atsiskaityti su pareiškėju (bendrovės vadovu). Pažymėtina, kad jis organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, taip pat ir užtikrina darbo užmokesčio mokėjimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis).

24. Akcentuotina tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo, 2025 m. spalio 23 d. nutartimi įpareigojo bendrovės vadovą pateikti juridinio asmens kreditorių (įskaitant neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio kreditorius) ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; kitus dokumentus, kurie jo nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti. Apeliantės vadovas šios pareigos neįvykdė, su atsiliepimu į pateikė 2025 m. rugsėjo 30 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Kitų duomenų apeliantė nepateikė. Apeliantė nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes, kad bendrovės veikla sustabdyta, nėra perspektyvų ją atkurti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, daro išvadą, kad apeliantė neatitinka abiejų JANĮ 21 straipsnyje įtvirtintų sąlygų. Rašytiniai įrodymai nepagrindžia, kad apeliantė yra nemoki, turi ilgalaikio pobūdžio sunkumų kurių negali išspręsti (JANĮ 2 dalies 7 straipsnis).

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad JANĮ 6 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens vadovo pareigos, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei ar juridiniam asmeniui tapus nemokiam. Nurodyto įstatymo 8 straipsnyje reglamentuotas nemokumo proceso iniciavimas, kai jį inicijuoja juridinis asmuo. Juridinio asmens vadovo atsakomybė dėl JANĮ nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo nustatyta JANĮ 13 straipsnyje. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje susidarė tokia situacija, kai į teismą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo kreipėsi jos vadovas, tačiau jis bankroto bylą siekia inicijuoti ne kaip juridinio asmens vadovas, bet kaip kreditorius (darbuotojas). Toks pareiškėjo procesinis elgesys yra nesąžiningas ir netoleruotinas, nes juridinio asmens vadovas, būdamas saistomu JANĮ 6 straipsnyje nustatytos pareigos inicijuoti vadovaujamo juridinio asmens nemokumo bylą, negali išvengti tokio jo turimo teisinio statuso nulemtų pareigų vykdymo prisidengdamas juridinio asmens darbuotojo ir kartu kreditoriaus statusu. Iškilus juridinio asmens nemokumo klausimui, juridinio asmens vadovas pirmiausia turi vykdyti JANĮ nustatytas juridinio asmens vadovo pareigas ir tik po to įgyvendinti savo, kaip darbuotojo ir kreditoriaus, teises.

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visa tai, kas pirmiau šioje nutartyje išdėstyta, konstatuoja, kad nėra pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą nutartį. Dėl to ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.