Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anitos Sereikienės, Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Žemaitienės,

veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Kes Statyba“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Kes Statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grentus“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos grąžinimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grentus“ priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Kes Statyba“ dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

34. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundų ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

35. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl krautuvo pirkimo– pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos grąžinimo bei tenkintas priešieškinis dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl ieškinio tenkinimo

36. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Iš šios nuostatos matyti, jog parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas.

37. CK 6.333 straipsnis įtvirtina pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

38. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia, be kita ko, paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 27 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023, 24 punktas). O pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

39. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą pirkėjas gali pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

40. Šio pobūdžio bylose įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir, kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

41. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė įsigijo naują krautuvą, kuris priėmimo–perdavimo aktu jai buvo perduotas 2023 m. rugsėjo 29 d., tačiau šalių susirašinėjimas patvirtina, kad 2023 m. spalio 13 d., t. y. po 14 dienų, krautuvas sugedo (ieškinio DOK-9751, priedas Nr. 3), nustatytas hidraulinio siurblio gedimas, kurio taisymas užtruko apie mėnesį laiko. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad vėliau ieškovės direktorius dėl trūkumų rašė atsakovei 2023 m. lapkričio 16 d., 2024 m. sausio 13–14 d. d., 2024 m. kovo 28–29 d. Būtent šio kreipimosi metu atsakovės atstovas pasakė, kad kreipsis į gamyklą, reikia ieškoti išeities ir sprendimo, ketino įtraukti gamyklą ir daugiau jos atstovų, pripažino, kad gedimų buvo. Vadybininkas paaiškino, jog su šio modelio krautuvu bendrovės patirtis yra tik vieneri metai, todėl patirtis dar tik renkama. Po serviso mechanikų atvykimo 2024 m. balandžio 5 d., ieškovės direktorius vėl kreipiasi į atsakovės vadybininką ir nurodo, kad krautuvas vis tiek nepataisytas, nes nevažiuoja. Toliau ieškovės atstovas dėl krautuvo gedimų praneša 2024 m. balandžio 30 d., gegužės 21 d., birželio 12, 14, 17, 30 d., liepos 17 d. 2024 m. rugsėjo 4 d. ieškovės atstovas rašo atsakovei, kad jau du mėnesius laukia, kol atvažiuos meistras taisyti krautuvą, skundžiasi, kad bėga tepalai. Atvažiavęs meistras, krautuvo nepataiso. 2024 m. rugsėjo 18 d. vadybininkas pasiūlo ieškovei skambinti direktoriui, 2024 d. rugsėjo 19 d. ieškovės atstovas el. laišku kreipiasi į atsakovės direktorių, o 2024 m. rugsėjo 23 d. krautuvą grąžina atsakovei. Faktą, kad krautuvas nuolat gedo, patvirtina ir pačios atsakovės teismui pateiktas raštas (DOK-65889 priedas). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad dėl nuolatinių gedimų per garantinį vienų metų laikotarpį krautuvas išdirbo tik apie 60 motovalandų. Ieškovė nurodė, kad ginčo krautuvas buvo taisomas 12 kartų ir ieškovė nuolat pranešinėjo atsakovei dėl fiksuotų gedimų, atsakovė pripažino 7 remonto atvejus per garantinį laikotarpį. Esant sąlyginai trumpam krautuvo naudojimo laikotarpiui ir nuolat pasikartojančioms krautuvo netinkamo veikimo problemoms, kurios nors ir buvo šalinamos atsakovės darbuotojų, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė, užsiimanti angarų statyba, negavo to, ko tikėjosi iš 2023 m. rugsėjo 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties objekto – krautuvo Castloaders 33T. Nustatyta, kad pagrindinės krautuvo problemos buvo tepalų nuotėkis ir neveikianti visų keturių ratų sukibimo sistema, t. y. krautuvas nevažiavo.

42. Vis tik pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šios problemos nelaikytinos esminiais trūkumais, tačiau teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). To paties straipsnio 6 dalis nustato, kad laikoma, jog daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė įgijo krautuvą pagal savo technines charakteristikas netinkantį ieškovės veiklai, tačiau liudytoju apklaustas atsakovės vadybininkas K. Č. teismo posėdyje patvirtino, jog jis žinojo kokia veikla užsiima ieškovė, todėl darytina išvada, kad parduotas krautuvas turėjo būti tinkamas padėti atlikti angarų ir metalinių tvorų statybos darbus. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal atsakovės pateiktame komerciniame pasiūlyme, kuriame nėra pažymėta jokių ginčo krautuvo naudojimo sąlygų apribojimų, nurodytas technines charakteristikas krautuvas atitiko ieškovės darbinės veiklos poreikius, todėl dėl šių parametrų ieškovė pardavėjai pretenzijų neturi. Vis dėlto, prekė buvo nekokybiška, kadangi dėl nuolat pasikartojančių gedimų (bet ne dėl netinkamų veiklos charakteristikų) krautuvas neveikė tinkamai – jis nevažiavo ir turėjo nuolatinį tepalų nuotėkį, t. y. ieškovė negalėjo krautuvo naudoti pagal jo technines charakteristikas dėl pasikartojančių gedimų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad nustatyti krautuvo trūkumai laikytini esminiais. Ieškovė dėl nuolatinių krautuvo gedimų negalėjo juo naudotis pagal paskirtį savo darbinėje veikloje, ką patvirtina ir faktas, jog per vienerių metų laikotarpį krautuvas buvo eksploatuotas tik 60 motovalandų, kai pagal specialisto išvadą, norminiu darbo laiku esant 250 metinių darbo dienų ir jų 8 valandų trukmei kalendoriniuose metuose išdirbama apie 2 000 darbo valandų. Tai rodo, kad krautuvas iš esmės neatitiko pagrindinio pirkimo tikslo – užtikrinti nuolatinį ir patikimą darbo priemonės veikimą. Be to, byloje nustatyta, jog pasikartojančių gedimų pardavėjas nepajėgė pašalinti, o tai lėmė būtinybę kreiptis ar ketinimą kreiptis į patį gamintoją. Garantinio laikotarpio pabaigoje atsakovės darbuotojai apskritai 3 mėnesius vengė atvykti remontuoti krautuvą. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad nustatyti gedimai yra rimti, jų pašalinimas sudėtingas arba apskritai gali būti neįmanomas. Toks daugkartinis defektų pobūdis kelia pagrįstas abejones dėl prekės kokybės ir ilgaamžiškumo, todėl konstatuotina, jog prekė neatitinka esminių kokybės reikalavimų.

43. Byloje ieškovė, įrodinėdama įgyto krautuvo esminius trūkumus, pateikė Vytauto Didžiojo Universiteto profesoriaus V. J. parengtą savaeigio krautuvo Castloaders 33T ekspertinio vertinimo aktą (DOK-5647). Pirmosios instancijos teismas šiame akte nurodytas išvadas vertino kaip nereikšmingas bylos ginčui, nes profesoriui buvo pateikta tik vaizdinė medžiaga, pats profesorius krautuvo „gyvai“ neapžiūrėjo, jam nebuvo demonstruojamas krautuvo naudojimas su kroviniu ir be krovinio ant skirtingų žemės paviršių, jis nebuvo supažindintas su krautuvo naudojimo instrukcija, krautuvo galimybes vertino iš vaizdo įrašų, randamų įvairiose internetinėse platformose ar socialiniuose tinkluose. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu akto vertinimu nesutinka. Byloje įrodymais gali būti bet kokie faktiniai duomenys, kurie gali patvirtinti arba paneigti bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes (CPK 177 str. 1 d.). Šie duomenys gali būti nustatomi bet kuriomis įrodinėjimo priemonėmis, išskyrus, kai pagal įstatymus bylos aplinkybės turi būti patvirtinamos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 2 d. ir 3 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateiktas Vytauto Didžiojo Universiteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros profesoriaus V. J. parengtas ekspertinio vertinimo aktas yra svarbus įrodymas, kurio reikšmė negali būti menkinama vien dėl to, kad ekspertas krautuvo „gyvai“ neapžiūrėjo ir vertinimą atliko remdamasis ieškovės pateikta vaizdine medžiaga. Pažymėtina, jog vertinimas buvo atliekamas siekiant nustatyti krautuvo kokybę iki jo grąžinimo pardavėjui. Vertinimo atlikimo metu krautuvas jau buvo grąžintas atsakovei, todėl ekspertas, turėdamas specialių žinių ir kvalifikaciją, išsamiai išnagrinėjęs techninę medžiagą, ieškovės atsakovei siųstus ir ekspertui pateiktus vaizdo įrašus bei nuotraukas, pateikė esmines išvadas dėl krautuvo defektų iki jo grąžinimo atsakovei, kurie neabejotinai daro įtaką jo tinkamam ir saugiam naudojimui. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ekspertas nebuvo supažindintas su krautuvo naudojimo instrukcija bei nebuvo demonstruojamas krautuvo darbas skirtingomis sąlygomis, neturi lemiamos reikšmės ekspertinio vertinimo patikimumui, nes šios aplinkybės nepaneigia eksperto specialių žinių ir objektyvios techninės analizės. Priešingai, ekspertinė išvada, jog „hidraulinės sistemos elementų nesandarumas, nevaldomas krautuvo ašių ir ašies ratų blokavimas neleidžia ir neleis efektyviai ir saugant aplinką naudoti šį universalų ratinį krautuvą“, yra pagrįsta techniniu vertinimu ir atitinka ieškovo paaiškinimus teisme bei jo pateiktus vaizdo įrašus, kuriuose aiškiai matyti krautuvo funkcijų sutrikimai. Pažymėtina, jog atsakovė, kritikuodama specialisto išvadą, neprašė jo iškviesti į teismo posėdį ir apklausti dėl kylančių abejonių ar neaiškumų, taip pat nepateikė papildomų įrodymų, galinčių pagrįstai paneigti eksperto išvadų patikimumą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas specialisto išvadą vertina kaip patikimą, svarbų ir esminės reikšmės turintį įrodymą, patvirtinantį krautuvo techninę būklę ir esminius jo trūkumus iki krautuvo grąžinimo.

44. Ieškovė nurodė, kad tepalas nuolat tekėjo iš hidraulinių jungčių, net iš tų, kurios nebuvo naudojamos. Atliekant žemės darbus ieškovas negali palikti jokių tepalų nutekėjimų, o tepalo buvo randama nuolat ant paties mechanizmo arba jau ant grindų. Nuolatinis alyvos nutekėjimas yra esminė priežastis, kuri neleidžia krautuvu naudotis pagal jo paskirtį, nes jis sugadina naujai atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad tokiam krautuvui sustojus, priteka alyvos, dėl ko nei ieškovė, nei jos klientai nėra patenkinti sugadintomis grindimis, grindiniu, asfaltu ar parudavusia žole. Taip pat pažymėtina, jog viena iš būtinų krautuvo techninių savybių ieškovei buvo varanti ratų 4x4 funkcija, kuri atsakovės pasiūlyme ir buvo nurodyta, tačiau įsigijus krautuvą, ji neveikė. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nuolatinis alyvos nutekėjimas ir neveikianti 4x4 funkcija yra esminiai krautuvo trūkumai, ypač tuo atveju, kai įsigyjama nauja transporto priemonė, kurie neleidžia naudoti transporto priemonės pagal paskirtį, o tai suteikia ieškovei teisę reikalauti sutarties nutraukimo.

45. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismas išvada, kad pasikartojantys krautuvo gedimai tikėtinai atsirado dėl ieškovės netinkamo ginčo krautuvo eksploatavimo, t. y. dėl jo netinkamo naudojimo veikimo ribose ar viršijant gamyklinius parametrus, nes krautuvo remonto metu gedimai buvo šalinami ir, krautuvą naudojant, po kurio laiko vėl pasikartodavo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip minėta, aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas. Ieškovės pateiktas į bylą šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė, gaudama pranešimus dėl nuolatinių gedimų, nei karto ieškovei nepranešė ir nenurodė, kad gedimai atsiranda dėl netinkamo krautuvo eksploatavimo. Priešingai, pripažino, kad gedimų buvo, kad problemoms spręsti reikia pasitelkti gamintojo atstovus. Tai patvirtina, kad pati atsakovė pripažino, jog gedimai galimai yra gamykliniai, ką faktiškai patvirtino ir vertinimo akte nurodydamas specialistas.

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teiginys, kad krautuvas buvo naudojamas ne pagal instrukciją yra bendro pobūdžio, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais. Vienašalis tvirtinimas apie tariamą instrukcijos pažeidimą nėra pakankamas pagrindas konstatuoti netinkamą krautuvo naudojimą. Be to, nagrinėjamu atveju, atsakovė turi ne tik nurodyti tariamą pažeidimą, bet ir įrodyti jo priežastinį ryšį su konkrečiais įrenginio gedimais, tačiau tokių įrodymų, išskyrus žodinius paaiškinimus, byloje nepateikta. Perkrovos faktas turi būti įrodytas objektyviais duomenimis – pvz., iš krovinio svėrimo, įrangos jutiklių duomenų ar pan. Ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Atsakovės liudytojas A. S. teisme teigė, kad krautuvo perkrova galėtų būti tuomet, kai keliama daugiau nei 800 kg. Jis nurodė matęs ieškovės teritorijoje metalines konstrukcijas, tačiau nežinojo, ar jos buvo kraunamos ginčo krautuvu. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad krautuvo keliamoji galia yra 1 180 kg, 800 kg svoris negali būti laikomas perkrova, todėl liudytojo pateikti teiginiai dėl gedimų kilimo dėl perkrovos nėra pagrįsti ir įrodyti. Vien tik subjektyvus, hipotetinis, spėjimais grįstas teiginys, kad galimai buvo viršyta leistina apkrova, nesuponuoja ieškovės kaltės ar netinkamo krautuvo naudojimo fakto. Atsakovės atstovas teigė, kad tepalai gali lašėti dėl ieškovės naudojamų netinkamų (neoriginalių) krautuvo priedų – kaušo, šakių, tačiau atsakovės liudytojas K. Č. patvirtino, kad ieškovei parduoti priedai yra tinkami ir krautuvas su jais gali dirbti. Atsakovė nepateikė jokių techniniais duomenimis ar nešališkomis specialistų išvadomis grįstų įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog nuolatinius krautuvo gedimus lėmė būtent ieškovės netinkamas elgesys. Kaip minėta, iki bylos užvedimo surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė iki bylos užvedimo nebuvo ieškovei išsakiusi jokių pastabų dėl to, kad krautuvas būtų sugedęs dėl netinkamos eksploatacijos. Todėl tai laikytina atsakovės gynybine pozicija, suformuota jau kilus ginčui, siekiant išvengti atsakomybės už parduoto naujo, bet nekokybiško krautuvo trūkumus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog krautuvo gedimai kilo dėl ieškovės kaltės ar netinkamo krautuvo eksploatavimo. Priešingai, byloje surinkti įrodymai, įskaitant specialisto išvadą bei vaizdinę medžiagą, patvirtina, kad krautuvas turėjo esminių gamybinių ar techninių trūkumų, kurių atsakovė per metus laiko nesugebėjo pašalinti ir kurie trukdė krautuvo tinkamam ir saugiam naudojimui pagal paskirtį. Atsakovės pateikti paaiškinimai ir liudytojų parodymai vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais.

48. Atsakovė pateikė 2025 m. kovo 3 d. vaizdo įrašą, kuris, jos nuomone, patvirtina, jog grąžintas krautuvas veikia tinkamai. Vaizdo įrašuose užfiksuoti trumpi momentai ar ribotos funkcijos demonstracija, o ne visapusiškas krautuvo techninės būklės įvertinimas. Vien tai, kad krautuvas vizualiai juda ar pakelia krovinį, nereiškia, kad jame nėra paslėptų ar pasikartojančių defektų ir kad jis techniškai tinkamas naudoti. Įprastai techninei būklei nustatyti naudojamos ekspertų, specialistų išvados ar vertinimai, bet ne vien tik vaizdo medžiaga. Atsakovė pateikia tik vaizdo medžiagą be specialistų vertinimo, todėl teisėjų kolegija tai laiko subjektyviu, vienpusiškai paruoštu įrašu, o ne objektyviu krautuvo būklės įvertinimu.

49. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas). Dėl nustatytų esminių krautuvo trūkumų pobūdžio ir galimybės krautuvą eksploatuoti, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių sutarties pažeidimas yra esminis, nes sutarties šalis (ieškovė) negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį, nusipirkto naujo daikto (krautuvo) negali naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, gauti iš to atitinkamą naudą, todėl turi teisę pasinaudoti vienu iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytų savo teisių gynybos būdų – reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas, krautuvo pirkimo–pardavimo sutartis nutraukiama.

50. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-611/2021). Nagrinėjamu atveju egzistuoja abi sąlygos, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl priešieškinio tenkinimo

51. Apeliantė taip pat prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovei priteista 188,35 Eur skola už krautuvo techninį aptarnavimą ir 1 452 Eur nuostoliai, kuriuos sudaro grąžinto krautuvo laikymo ir saugojimo mokestis. Nurodo, kad tarp šalių buvo susitarta, jog dėl nuolatinių krautuvo gedimų atsakovė 188,35 Eur sumos sumokėti nereikalaus. Šią aplinkybę patvirtina pačios atsakovės elgesys, nes nuo 2024 m. kovo 20 d. jokių pretenzijų ji ieškovei dėl šios skolos nereiškė. Reikalavimą dėl skolos pateikė tik bylos nagrinėjimo metu. Pasisakydama dėl nuostolių priteisimo, apeliantė nurodo, jog ieškovė grąžino atsakovei netinkamos kokybės daiktą, jokių sutartinių įsipareigojimų nepažeidė, toks elgesys negali būti laikomas neteisėtais veiksmais, todėl deliktinė atsakomybė ieškovei negali kilti.

52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekokybiško daikto pardavimo, techninio aptarnavimo išlaidos, patirtos aptarnaujant nekokybišką daiktą iki sutarties nutraukimo, laikytinos pardavėjo išlaidomis. Nors 188,35 Eur PVM sąskaita buvo išrašyta iki sutarties nutraukimo, pirkėjo prievolė ją apmokėti atsiranda tik tada, kai prekė yra tinkamos kokybės ir sutartis galioja. Kadangi krautuvas pripažintas nekokybišku, o sutartis nutraukta dėl esminio trūkumo, pirkėjas šios sąskaitos neprivalo apmokėti, todėl pardavėjo reikalavimas yra atmestinas.

53. Krautuvo laikymo (saugojimo) išlaidos, kurias pardavėja patyrė dėl grąžinto krautuvo, negali būti priskirtos pirkėjai, nes sutartis nutraukta dėl pardavėjos pateikto nekokybiško daikto. Pardavėjos nuostoliai kilo dėl jos pačios netinkamo sutartinių prievolių vykdymo. Kadangi nustatyta, kad krautuvas buvo nekokybiškas, pirkėja pagrįstai siekdama nutraukti sutartį, grąžino įrenginį. Pardavėjos nuostoliai dėl saugojimo nėra pirkėjos neteisėtų veiksmų padarinys, todėl netenkina CK 6.249 str. numatytų žalos atlyginimo sąlygų. Nuostolių priežastis – ne pirkėjos veiksmai, o netinkamos prekės pardavimas.

54. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino priešieškinio reikalavimus, todėl priimamas naujas sprendimas – priešieškinis atmetamas. Kadangi krautuvas buvo pripažintas nekokybišku, o pirkimo–pardavimo sutartis nutraukta dėl esminio trūkumo, pirkėjas neprivalo apmokėti techninio aptarnavimo sąskaitos, o pardavėjo patirti nuostoliai dėl įrenginio saugojimo kyla dėl paties pardavėjo pažeistų sutartinių įsipareigojimų, todėl jie negali būti priskirti pirkėjai ir netenkina civilinio kodekso sąlygų dėl žalos atlyginimo. Taigi atsakovės reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkinami.

Dėl procesinės bylos baigties

55. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę dėl parduoto netinkamos kokybės daikto, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

56. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

57. Ieškovė, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, sumokėjo 873 Eur žyminį mokestį ir turėjo 3 050 Eur atstovavimo išlaidų, kurios neviršija už tokio pobūdžio paslaugas rekomenduojamo priteisti išlaidų dydžio, todėl ieškinį patenkinus ir priešieškinį atmetus, iš atsakovės ieškovei priteisiama 3 923 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

58. Apeliacinėje instancijoje ieškovė sumokėjo 910 Eur žyminį mokestį ir 1 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinį skundą tenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos 2 410 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. sprendimą. Priimti naują sprendimą. Ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.

Nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 190923/01, sudarytą tarp ieškovės MB „Kes Statyba“, juridinio asmens kodas 306073314, ir atsakovės UAB „Grentus“, juridinio asmens kodas 305348985, ir priteisti ieškovės MB „Kes Statyba“, juridinio asmens kodas 306073314, naudai iš atsakovės UAB „Grentus“, juridinio asmens kodas 305348985, 29 000 Eur (dvidešimt devynių tūkstančių eurų) sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3 923 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovės MB „Kes Statyba“, juridinio asmens kodas 306073314, naudai iš atsakovės UAB „Grentus“, juridinio asmens kodas 305348985, 2 410 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.