Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Kaune, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. 2020-04-29, apie 19 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini) prie sodo sklypo Nr. 26, ant kelio, tyčia, vieną kartą kastuvu ir vieną kartą ranka sudavė A. V. į galvą ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiam A. V. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, tačiau jos kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjęs A. V. parodė, kad konfliktuoja su kaimynais Š. dėl pravažiavimo, todėl jis pradėjo daryti vaizdo įrašus ir viską fiksuoti. Nurodytą dieną, už jo sodo sklypo, ant kelio, įvyko konfliktas tarp jo ir minėtų kaimynų. Konfliktą matė pirmininkė I., kurią jis pasikvietė, kad ši pamatytų betono luitus ir gadinamą tvorą. Konflikto metu jis išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną ir visiems matant, to neslėpdamas, pasakė, kad viską filmuoja. Kaimynas, pamatęs, kad yra filmuojamas, priėjo prie jo ir, plūsdamas įvairiais žodžiais, vieną kartą ranka trenkė jam į kairį šoną, o paskui dešiniu kumščiu vieną kartą į pakaušį. Jam skaudėjo, nes kaimynas trenkė visa jėga. Įraše matosi tik vienas kaimyno veiksmas, nes kai kaimynas sudavė pirmąjį smūgį, nuo smūgio jis sudrebėjo, pasisuko kamera, todėl kamera to neužfiksavo. Kaimynui nepatiko, kad jis viską įrašinėja, kad galbūt kaimynas norėjo, kad jis kamerą išjungtų, tačiau kaimyno veiksmai buvo nukreipti į jį, kaimynas jį mušė, o kameros atimti nesiekė. Sužalojimų nebuvo, bet jam skaudėjo, nes kaimynas trenkė visa jėga. Kai kaimynas atsitraukė, iš karto prie jo pribėgo kaimyno sutuoktinė A., kuri pasiėmė kastuvą ir juo trenkė vieną kartą į galvą, dėl to sumušimo vietoje iškilo gumbas. Paskui kaimynė ranka trenkė jam vieną kartą per galvą. Kur tuo metu buvo kastuvas, nurodyti negali. Tiek vieną, tiek kitą kartą kaimynė jam sukėlė fizinį skausmą, o smūgis kastuvo kotu priminė beisbolo lazdos smūgį. Paskui kaimynė kastuvą numetė demonstratyviai. Jam buvo suduoti smūgiai į galvą ir į nugarą. Dėl patirtų sužalojimų nekvietė greitosios pagalbos, nes rimtų sužalojimų nepatyrė, tačiau jam stipriai skaudėjo, svaigo galva, jis blogai jautėsi. Pirmininkė nusijuokė, bet sudrausimo kaimynę, sakė, kad negražu muštis.

Liudytoja I. Z. G. parodė, kad ji yra sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkė. A. V. charakterizuoja neigiamai kaip piktybišką, konfliktišką, priekabų, taisyklių nesilaikantį asmenį. A. V. turi sodo sklypą (duomenys neskelbtini) o per kelią sodo sklypą turi kaimynų pora V. ir A. Š.. Kaimynai tarpusavyje nesutarė dėl kelio pravažiavimo, nes A. V. su betono luitais, kitais daiktais, minėtą kelią užtveria, susiaurina, automobiliai nepravažiuoja. Įvykio dieną jai paskambino A. Š. ir paprašė ateiti. Kieme prie abiejų kaimynų sklypų buvo ji, A. ir V. Š. bei A. V.. V. Š. buvo priėjęs prie A. V., tačiau jo nemušė. Ji nematė, kad A. Š. būtų laikiusi A. V. kastuvą ir juo būtų sudavusi A. V.. Ji nesekė ką daro kaimynė. Tarp kaimynų ji jokių muštynių nematė, jie nesimušė. Kai baigėsi konfliktas, ją A. V. palydėjo, jie šnekėjosi, tvarkė kitus reikalus ir ant jo jokių sužalojimų ji nepastebėjo, A. V. niekuo nesiskundė, sumuštas nebuvo.

Liudytojas V. V. Š. parodė, kad Kauno r., (duomenys neskelbtini) turi sodą. Šalia sodą turi kaimynas A. V.. Prieš dvi savaites iki įvykio A. V. atsivežė statybinį laužą, kurį išpylė ant bendro kelio. Dėl betono luitų negalėjo įvažiuoti į savo sodą. Jis paprašė A. V. nuimti minėtus luitus ir pasidėti į savo sklypą. A. V. į jo prašymą nereagavo ir betono luitų nepatraukė. Jis kreipėsi į Kauno rajono viešąją policiją su skundu, kurie jo raštą persiuntė aplinkosaugai. Aplinkosauga išnagrinėjo jo skundą ir pripažino, kad A. V. veiksmai neteisėti. Nurodytą dieną A. V. vėl atvežė statybines atliekas ir vėl supylė ant bendro kelio. Jo žmona paskambino jų sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkei ir iškvietė policiją. Tada pirmininkė atėjo pas juos, kalbėjosi ir su sode buvusiu A. V. dėl pilamų statybinių atliekų. Jokio fizinio konflikto tarp jo, jo žmonos ir A. V. nebuvo. Jis matė, kad A. V. juos filmuoja. Jis negali pasakyti iš kur A. V. nustatytas sužalojimas, galėjo susižaloti pats.

2020-05-04 Kauno apskrities VPK Kauno rajono pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16669-20 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pagal gautą A. V. pareiškimą, kad 2020-04-29 apie 19 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini), prie sodo sklypo tvoros, konflikto metu dėl betono gabalų, kaimynas jam dešiniu kumščiu trenkė į nugaros kairę pusę, o kaimyno žmona A. galiami kastuvo kotu, trenkė jam per galvą, dėl to iškilo gumbas (1 t., b. l. 1-5).

Tarnybinis pranešimas dėl nukentėjusio A. V. apklausos, kuomet jis parodė, kad atsirado kažkokia trintis, nes neva kaimynui nepatiko, kad jis betono luitus deda prie savo tvoros, jais užtveria pravažiavimą, jis negali įvažiuoti ir t.t. Anot A. V., paskutiniu metu savo betono luitus jis randa šalia savo tvoros, betono luitai gadina tvorą, todėl A. V. pradėjo daryti vaizdo įrašus ir viską fiksuoti. 2020-04-29 apie 19 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini) už jo sodo sklypo, ant kelio, įvyko konfliktas tarp jo ir minėtų kaimynų. Konfliktą matė pirmininkė I., kurią A. V. pasikvietė, kad ši pamatytų betono luitus ir gadinamą tvorą. Konflikto metu A. V. išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną ir, visiems matant, to neslėpdamas, pasakė, kad viską filmuoja. Kaimynas pamatęs, kad yra filmuojamas, priėjo prie A. V. ir, plūsdamas įvairiais žodžiais (A. V. negalėjo nurodyti kokiais žodžiais ir ką kaimynas tą kartą sakė), vieną kartą ranka trenkė A. V. į kairį šoną, o paskui dešiniu kumščiu vieną kartą trenkė į pakaušį. A. V. nurodė, kad jam skaudėjo, nes kaimynas trenkė visa jėga. Paklaustas, kodėl įraše matosi tik vienas kaimyno veiksmas, A. V. nurodė, kad kai kaimynas sudavė pirmą smūgį, nuo smūgio jis sudrebėjo, pasisuko kamera, todėl kamera to neužfiksavo. Paklaustas, koks kaimyno motyvas, A. V. neneigė, kad kaimynui nepatiko, kad jis viską įrašinėja, kad galbūt jis norėjo, kad A. V. kamerą išjungtų ir t. t., tačiau anot A. V., kaimyno veiksmai buvo nukreipti į jį, kaimynas jį mušė, o kameros atimti nesiekė. Paklaustas, ar patyrė fizinį skausmą, sužalojimus, jis atsakė, kad sužalojimų nebuvo, bet jam skaudėjo, nes kaimynas trenkė visa jėga. Kai kaimynas atsitraukė, iš karto prie jo pribėgo kaimyno sutuoktinė A., kuri pasiėmė kastuvą ir, greičiausiai mediniu kotu (ne metaliniu, nes anot A. V., būtų praskėlusi galvą), trenkė vieną kartą į galvą, dėl to sumušimo vietoje iškilo gumbas. Paskui kaimynė ranka trenkė A. V. vieną kartą per galvą. Paklaustas, kur tuo metu buvo kastuvas, A. V. nurodyti negalėjo. Paklaustas, ar patyrė fizinį skausmą, jis nurodė, kad tiek vienu, tiek kitu kartu kaimynė jam sukėlė fizinį skausmą, o smūgis kastuvo kotu priminė smūgį beisbolo lazda. A. V. nurodė, kad paskui kaimynė kastuvą demonstratyviai numetė. Paklaustas, kodėl vaizdo įraše nematyti antro kaimynės suduodamo smūgio, A. V. teigė, kad to negali būti, jis turėjo būti užfiksuotas. Prieš tikslinant kaimynės veiksmus, A. V. buvo nurodęs, kad jam buvo suduoti smūgiai į galvą ir į nugarą, taip pat minėjo, kad kelis kartus, tačiau tikslinant kiekvieno iš kaimynų veiksmus, A. V. nurodė, kad kaimynas jam sudavė du smūgius, t. y. ranka į šoną ir kumščiu į pakaušį, o kaimynė du smūgius, t. y. kastuvo kotu ir paskui ranka į galvą. Paklaustas, kodėl dėl patirtų sužalojimų nekvietė greitosios med. pagalbos, A. V. atsakė, kad nereikėjo, pats ant guzo užsidėjo kompresą, be to kraujo nebuvo, rimtų sužalojimų nepatyrė (tačiau vėliau kalbos metu nurodė, kaip jam stipriai skaudėjo, svaigo galva, jis blogai jautėsi ir taip toliau). Paklaustas, kokia buvo pirmininkės reakcija, A. V. atsakė, kad ji nusijuokė, bet sudrausmino kaimynę, kad negražu muštis. A. V. patvirtino, kad nedarbingumas jam neišduotas. A. V. buvo išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, aiškios nuomonės nepasakė. Šiuo metu A. V. taikytis su kaimynais nesutiktų. A. V. nurodė, kad 2020-04-30 jis kreipėsi į traumpunktą, kur jis buvo apžiūrėtas (medikai lūžių nekonstatavo, siuntė neurologo konsultacijai), o 2020-05-04 į teismo med. ekspertus. A. V. pabrėžė, kad tokie terminai ne dėl jo kaltės (jis sekė tyrėjų, medikų nurodymus, vyko į policijos, med. įstaigas kiekvieną dieną), nes dėl karantino policijos ir gydymo įstaigos arba nedirbo, arba reikėjo siuntimo. Garso įrašas įkeltas IBPS prie šio tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 31-32).

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1113/2020(02) nurodyta, kad A. V. minkštųjų audinių sumušimas kairiame smilkinyje padarytas kietu buku daiktu, atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybes. Detaliau spręsti apie traumuojantį daiktą ar paviršių, šiuo atveju negalima. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 68).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta užduotis atlikti pakartotinį teismo medicininį tyrimą A. V. sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti.

2021-01-20 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. PG1/20201 konstatuojama, kad A. V. kūne objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota (1 t. , b. l. 189-192).

2020-05-05 kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas A. V. pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti medinės sienos/tvoros fragmentas, šalia kurios sudėti medžio ir betono gabalai. Vyriškis sako, kad sugadinta tvora, filmuoja tvorą ir, kad visą tai rodo pirmininkės akivaizdoje. Girdisi šalia stovinčių žmonių balsai (ką sako, nesigirdi dėl atstumo), girdisi moteriškas balsas, kuris replikuoja į filmuojančiojo pasakymą „sugadinta, apšikta“. Vaizdo įraše matyti vyras ir dvi moterys (asmenys su medicininėmis kaukėmis). Vaizdo įraše matyti, kaip vyras prieina prie filmuotojo ir kameros vaizdas sujuda, tampa neryškus, vaizdo nesimato, tik girdisi vyro balsas „nori, kad“, girdisi moters balsas ir vaizdo įrašas nutrūksta (1 t., b. l. 38-40).

2020-05-05 kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas A. V. pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti vyras ir dvi moterys, dėvintys medicinines kaukes. Girdisi filmuotojo balsas „prašom“, taip pat moters balsas. Vyras stovi atokiau, o moteris laiko rankoje kastuvą. Moteris nieko nesakydama su kastuvu staigiai prieina prie filmuotojo. Moteris, laikydama kastuvą už rankenos, jį pakėlė ir kitu metaliniu atgaliu užsimojo. Vaizdas sujudėjo, nusisuko. Pasigirdo vieno pliaukštelėjimo garsas, po kurio moteris kastuvą metaliniu antgaliu nuleido ant žemės, tada staigiai užsimojo ranka. Vaizdas sujudėjo, nusisuko. Nei filmuotojas, nei moteris nekalbėjo, tolumoje girdėjosi moters balsas. Moteris numetė kastuvą ant žemės ir nuėjo. Girdisi vyro balsas: „jūs bl** pridarėt“. Filmuotojas eina iš paskos paskui vyrą ir moterį ir sako: „jinai dabar mane sumušė... ir jos vyras... terorizuoja pastoviai, ir mušasi.... matėte, pirmininke, kaip davė su tuo...“. Girdisi balsai. Filmuojama žemė, numestas kastuvas, šuo, moteris su kauke, vaizdas juda (1 t., b. l. 41-43).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji A. Š., žodinio konflikto su sodo kaimynu metu, tyčia kastuvu ir ranka sudavė A. V. į galvą ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiam A. V. fizinį skausmą. Nustatyta, kad A. V., dar prieš konflikto kilimą, supratęs, kad situacija gali būti įtempta, pradėjo filmuoti A. Š.. Kaip matyti iš A. V. padaryto vaizdo įrašo, A. Š. laiko rankoje kastuvą ir, nieko nesakydama, staigiai prieina prie A. V. ir laikydama kastuvą už rankenos, jį pakėlė ir kitu metaliniu atgaliu užsimojo. Vaizdas sujudėjo, nusisuko. Pasigirdo vieno pliaukštelėjimo garsas, po kurio kaltinamoji kastuvą metaliniu antgaliu nuleido ant žemės, tada staigiai užsimojo ranka. Vaizdas sujudėjo, nusisuko. Nei A. V., nei A. Š. nekalbėjo, tolumoje girdėjosi moters balsas. Kaltinamoji numetė kastuvą ant žemės ir nuėjo. Girdisi vyro balsas: „jūs bl** pridarėt“. A. V. eina iš paskos paskui kaltinamąją ir jos vyrą ir sako: „jinai dabar mane sumušė... ir jos vyras... terorizuoja pastoviai, ir mušasi.... matėte, pirmininke, kaip davė su tuo...“. Girdisi balsai. Filmuojama žemė, numestas kastuvas, šuo, moteris su kauke, vaizdas juda (1 t., b. l. 41-43).

Kaltinamoji savo kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo A. V. nepripažino, paaiškino, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjęs, ją filmuodamas. A. V. vaikščiojo bendru keliu ir savo kastuvu toliau pylė statybines atliekas ant kelio. A. V. visada rankoje laikė telefoną, jis nesakė, kad filmuoja, tačiau ji žinojo, kad jis tai daro. Tarp jų kilo konfliktas. A. V. savo kastuvą atrėmė į jų vartus. Jie susiginčijo, ji paėmė nuo jų vartų atremtą kastuvą ir jį numetė į vidurį kelio. Ji pasakė, kad prie vartų nedėtų savo įrankių. Ji ir jos sutuoktinis nuėjo. Įvykį turėjo matyti jos sutuoktinis ir pirmininkė. Kitų pašalinių asmenų įvykio metu nebuvo, jų konflikto nematė ir nieko negalėjo girdėti, nes nebuvo jokio triukšmo. Ji mano, kad A. V. pats susižalojo, jis pastoviai landžioja po statybas ir tą susižalojimą galėjo pasidaryti pats.

Nukentėjęs A. V. teismo posėdžio metu įvykio aplinkybes paaiškino kitaip – teigė, kad kaltinamoji pasiėmė kastuvą ir juo trenkė vieną kartą jam į galvą, dėl to sumušimo vietoje iškilo gumbas. Paskui kaimynė ranka trenkė jam vieną kartą per galvą. Kur tuo metu buvo kastuvas, nurodyti negali. Tiek vieną, tiek kitą kartą, kaimynė jam sukėlė fizinį skausmą, o smūgis kastuvo kotu priminė beisbolo lazdos smūgį. Paskui kaimynė kastuvą numetė demonstratyviai. Nukentėjęs paaiškino, kad filmavo kaltinamąją siekdamas, kad ši nusiramintų, ateityje galėtų parodyti jos netinkamą elgesį.

Liudytojas V. V. Š. parodė, kad kaimynas A. V. atvežė statybines atliekas ir supylė jas ant bendro kelio. Jo žmona paskambino jų sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkei ir policijai. Policija neatvažiavo. Tada, dalyvaujant pirmininkei, jis paaiškino ir parodė, kad betono luitai trukdo įvažiuoti į sklypą. Jis nurideno porą betono luitų nuo kelio, kad netrukdytų jam įvažiuoti su mašina. Jis, jo sutuoktinė, pirmininkė ir A. V. aiškinosi dėl pilamų statybinių atliekų, jokio konflikto tarp jų nebuvo, nes A. V. sakė, kad kai tik susitvarkys aikštelę, tai, statybines atliekas išveš. A. V. niekas nemušė, jam jokių smūgių nesudavė, jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Jis matė, kad A. V. juos filmuoja.

Liudytoja I. Z. G., betarpiškai dalyvavusi konflikte, nurodė, kad yra sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkė, A. V. charakterizuoja kaip konfliktišką, priekabų asmenį, turintį sodo sklypą (duomenys neskelbtini), bendru keliu besidalijančiu su sodo kaimynais V. ir A. Š.. Kaimynai tarpusavyje nesutaria dėl kelio pravažiavimo, nes sodo keliukai siauri, o A. V. betono luitais, kitais daiktais, minėtą kelią užtveria, susiaurina, dėl to nepravažiuoja automobiliai. Įvykio dieną jai paskambino A. Š. ir paprašė ateiti. Kieme prie abiejų kaimynų sklypų buvo ji, A. ir V. Š. bei A. V.. Ji nematė, kad A. Š. kastuvu suduotų A. V. ir jį sužalotų.

Nors kaltinamoji kalta neprisipažino ir apklausti liudytojai jos kaltės nepatvirtino, tačiau pažymėtina tai, kad 2020-04-30, 14 val. 17 min., pareiškėjas A. V. kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu, nurodydamas, kad vakar vakare jis buvo sumuštas kaimyno. Paaiškino, kad jį mušė kastuvu, ant kūno liko žymės. 2020-04-30, 16 val. 49 min. A. V. kreipėsi į VšĮ Kauno klinikinę ligonę, kurioje jam konstatuotas galvos sumušimas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1113/2020(02) konstatuota, kad A. V. minkštųjų audinių sumušimas kairiame smilkinyje padarytas kietu buku daiktu, atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybės. Detaliau spręsti apie traumuojantį daiktą ar paviršių šiuo atveju negalima. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pažymėtina, kad atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. PG 1/2021(02), kurioje konstatuota, jog remiantis A. V. medicininiais dokumentais jo kūne objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Visgi, pažymėtina, kad ši išvada padaryta dėl to, jog medicininės apžiūros metu (2020 m. gegužės 4 d.) objektyvių mechaninės traumos požymių galvoje nekonstatuota. Tuo tarpu 2020-04-30 A. V. VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, remiantis tiriamojo nusiskundimais, jam buvo nustatytas trauminės kilmės kaklo pakenkimas, diagnozuotas galvos sumušimas, trauminis kaklo pakenkimas. Nors po kelių dienų, t. y. 2020-05-04, vykusios medicininės apžiūros metu sužalojimai nebuvo išlikę, tačiau šios aplinkybės savaime nepaneigia VšĮ Kauno klinikinės ligoninėje apžiūros metu nustatytų sužalimų.

Vadovaujantis nusistovėjusia teismine praktika, nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. PG 1/2021(02) nurodyta, kad A. V. kūne objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota, tačiau tai automatiškai nepaneigia, kad nukentėjusiam įvykio metu nebuvo sukeltas fizinis skausmas.

Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti, nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusio amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusio skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad A. V. parodė, kad nors aiškiai išreikštų sužalojimų jam padaryta nebuvo, tačiau jam skaudėjo, sumušimo vietoje iškilo gumbas, o smūgis kastuvo kotu priminė beisbolo lazdos smūgį. Dėl patirtų sužalojimų jis nekvietė greitosios medicininės pagalbos, nes rimtų sužalojimų nepatyrė, tačiau kitą dieną kreipėsi į medikus.

Teismas netiki ir kritiškai vertina liudytojų V. V. Š. ir I. Z. G. parodymus, kad kaltinamoji nesudavė kastuvu ir ranka A. V. į galvą, nes V. V. Š. yra kaltinamosios sutuoktinis, o I. Z. G. – gera pažįstama, todėl jie, duodami teismui neteisingus parodymus, siekia, kad kaltinamoji išvengtų atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Vertinant abiejų konflikto šalių ir liudytojų parodymus, matyti, kad jos skirtingai vertina viena kitos ir savo pačios veiksmus. Vis tik, atsižvelgiant į vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes, prieita prie išvados, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. Š., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto metu, tyčia vieną kartą kastuvu ir ranka sudavė A. V. į galvą, taip sukeldama jam fizinį skausmą, kad suduodama smūgius kaltinamoji suvokė, kad tokios pasekmės gali kilti. Tai reiškia, kad kaltinamoji A. Š. veikė tiesiogine tyčia. Jos veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl veika kvalifikuota teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamosios A. Š. ir A. V. bei liudytojo V. V. Š. santykiai buvo įtempti dėl neseniai įvykusių konfliktų dėl bendrai naudojamo kelio. Nustatyta, kad tarp V. V. ir Š. kilo žodinis konfliktas, kurį filmavo nukentėjęs. Taigi akivaizdu, kad konfliktas buvo abipusis. Kaltinamosios nukentėjusiajam suduotas smūgis vertintinas kaip bandymas iš rankų išmušti telefoną, kuriuo nukentėjęs filmavo, o tam kaltinamoji akivaizdžiai prieštaravo. Tuo tarpu nukentėjęs, suvokdamas, kad kaltinamoji buvo supykusi, bet realaus pavojaus niekam nekėlė, toliau ją filmavo. Taigi pačiam įvykiui ir kaltinamosios veiksmams, sukėlusiems nukentėjusiam fizinį skausmą, įtakos turėjo ir provokuojantis nukentėjusio elgesys – kaltinamosios ir jos vyro filmavimas, kastuvo atrėmimas į jų kiemo vartus, grasinimai policija. Nukentėjusiam sukeltas tik trumpalaikis fizinis skausmas ir, nors šios pasekmės yra reikšmingos ir svarbios, tačiau vis dėlto šios žalos atsiradimą lėmė ir jo paties netinkamas sąmoningas elgesys kurstant konfliktą, be to, žala nėra tokia didelė, kad kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas priėjo prie išvados, kad A. Š. padaryta veika pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas, todėl A. Š. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu.

Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.

Nukentėjęs A. V. pateikė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 133-136).

Kaltinamoji su pareikštu nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamosios A. Š. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjęs A. V. patyrė fizinį skausmą bei išgąstį. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Taigi, nukentėjusio pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Bylos duomenimis, kaltinamoji nuo pat tyrimo pradžios kaltę neigė, teisme nukentėjusio neatsiprašė. Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinat kaltinamosios amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo neturėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusio sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra mažintinas iki 300 eurų.

Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamosios turtinę padėtį, jos kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Nukentėjęs teismui pateikė prašymą priteisti iš kaltinamosios A. Š. proceso išlaidas, jo patirtas dėl jo atstovo advokato Lino Mažono dalyvavimo ikiteisminiame tyrime ir Kauno apylinkės teisme. Kartu su prašymais nukentėjęs pateikė mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad jis sumokėjo advokatui Linui Mažonui 2030 ir 800 eurų už atstovavimą baudžiamojoje byloje (3 t., b. l. 137-138,139-147, 148).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas iš kaltinamojo (nuteistojo) gali išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017, Nr. 2K-208-976/2017). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusio faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į teismo praktiką priteisiant nukentėjusiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28/2011).

Klausimo dėl išlaidų, patirtų proceso metu, išsprendimui aktualios jau minėtos BPK 106 straipsnio nuostatos, tačiau išieškant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į visas bylos aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusio atstovas surašė aštuonis skundus, dalyvavo apklausoje, teikė A. V. konsultaciją, surašė civilinį ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, kad trys skundai dėl 2021-10-14 prokuroro nutarimo, 2021-11-19 vyriausiojo prokuroro nutarimo ir 2021-12-16 ikiteisminio teisėjo nutarties buvo paduoti ne dėl kaltinamosios A. Š. veiksmų, o dėl jos vyro V. V. Š., kurių apygardos teismas netenkino ir jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Esant šioms aplinkybėms, už šių skundų surašymą 600 eurų iš kaltinamosios yra nepriteistini.

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į bylos ir suteiktų paslaugų apimtį, taip pat įvertinus teiktus procesinius dokumentus, atstovavimo teisme laiką, prašomos priteisti proceso išlaidos (bendrai 2230 eurų), teismo vertinimu yra neproporcinga suteiktų paslaugų apimčiai ir pobūdžiui, todėl ši suma mažintina, iš A. Š. išieškant 1700 eurų proceso išlaidų, nukentėjusio A. V. atstovavimo teisme išlaidoms apmokėti.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to, panaikintina.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, daiktinis įrodymas – CD su vaizdo įrašu, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, BK 37 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Š. pripažinti padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl veikos mažareikšmiškumo, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 37 straipsnis).

Nukentėjusio A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios A. Š. jam priteisti 300 eurų (tris šimtus) neturtinei žalai atlyginti ir 1700 eurų (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) bylos vedimo išlaidų.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktinį įrodymą – CD su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.