Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K., atstovaujamo įstatyminio atstovo R. K., ir R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų A. K., atstovaujamo pagal įstatymą R. K., ir R. K. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl civilinės bylos sustabdymo dėl to, jog nagrinėjama kita civilinė byla, pagrįstumo.

2. Ieškovai A. K., atstovaujamas įstatyminio atstovo R. K., ir R. K. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, prašydami priteisti iš atsakovo ieškovui A. K. 2000 Eur neturtinės žalos, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą (tėvą) R. K., ieškovui R. K. – 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Neturtinės žalos reikalavimą ieškovai grindžia neva neteisėtais teismo ir civilinę bylą nagrinėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos A. B. veiksmais, sukėlusiais ieškovams neigiamas pasekmes – sūnaus ir tėvo ilgalaikį tarpusavio nebendravimą, bendravimo neatnaujinimą bei tarpusavio ryšio nutrūkimą (T. 1, b. l. 2-13).

3. Trečiasis asmuo R. K. pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. N2-144-897/2016 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl tėvų valdžios apribojimo, kuriame prašoma neterminuotai apriboti tėvo R. K. valdžią nepilnamečiam sūnui A. K. iki šiam sukaks 14 metų, minėtu laikotarpiu panaikinant atsakovo teisę matytis su nepilnamečiu sūnumi. Mano, jog minėtą bylą ir nagrinėjamą bylą sieja tiesioginis prejudicinis ryšys, kadangi tik išsprendus minėtą civilinę bylą paaiškės vieno iš nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamo reikalavimo – 2000 Eur neturtinės žalos ieškovui A. K., atstovaujamam įstatyminio atstovo R. K., paskiriant pastarąjį lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, patenkinimo galimumas, be to, bus nustatytos ir kitos reikšmingos faktinės aplinkybės (kas nulėmė nepilnamečio sūnaus baimę bendrauti su tėvu, dėl kokių priežasčių nevyksta bendravimas ir pan.), todėl nagrinėjama civilinė byla turi būti sustabdyta (T. 2., b. l. 92-94).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki galutiniu įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. N2-144-897/2016.

5. Teismas vertino, jog patenkinus civilinėje byloje Nr. N2-144-897/2016 keliamą reikalavimą R. K. teisės nepilnamečiam sūnui bus sustabdytos, dėl ko nagrinėjamoje civilinėje byloje reikalavimas priteisti nepilnamečio asmens A. K. naudai 2000 Eur neturtinės žalos, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą R. K., negalėtų būti tenkinamas. Sprendė, jog nenustačius, ar R. K. gali veikti kaip savo nepilnamečio sūnaus įstatyminis atstovas, negalima išnagrinėti civilinės bylos (T.2., b. l. 98-99).

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovai A. K., atstovaujamas įstatyminio atstovo R. K., ir R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį ir trečiojo asmens R. K. prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą atmesti. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai civilinę bylą sustabdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 164 straipsnio 4 dalies pagrindu, kadangi tiek ieškinio pateikimo metu, tiek šiuo metu įstatyminio atstovo teisės nepilnamečiam vaikui nėra apribotos, tėvas gali veikti nepilnamečio vaiko vardu, todėl nėra jokio pagrindo stabdyti civilinę bylą ir uždrausti R. K. ginti vaiko interesus. Pažymėjo, jog reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri atsirado 2012-2014 metais, todėl R. K. valdžia minėtu laikotarpiu negali būti apribota ir jis gali įgyvendinti įstatyminio atstovo teises.

6.2. Nors teismas sustabdydamas civilinę bylą taikė CPK 164 straipsnio 4 dalį, tačiau civilinę bylą sustabdė dėl kitos nagrinėjamos civilinės bylos (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Mano, jog nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos ir CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi civilinės bylos nesusijusios, jose skiriasi įrodinėjimo dalykas.

6.3. Sustabdydamas civilinės bylos nagrinėjimą teismas paneigė civilinio proceso tikslus ir principus, užvilkino civilinės bylos nagrinėjimą.

6.4. Ieškinys teisme pareikštas ne tik nepilnamečio A. K. vardu, bet ir paties R. K. dėl jo teisių ir pareigų pažeidimo, todėl teismas, atsižvelgdamas į Kasacinio teismo praktiką, turėjo esant pagrindui sustabdyti dalį civilinės bylos, nagrinėjant ieškovo R. K. reikalavimą. Pažymi, jog teismas be pagrindo suvaržė ieškovo R. K. teises ir teisėtus interesus, nepagrįstai vilkindamas civilinės bylos nagrinėjimą (T. 2., b. l. 106-108).

7. Atsiliepimai į apeliantų atskirąjį skundą pagal CPK 335 straipsnio 2 dalį nepateikti.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl civilinės bylos sustabdymo pagrįstumo, skundžiama nutartimi konstatuojant, jog nagrinėjama civilinė byla, kurioje pareikšti neturtinės žalos atlyginimo reikalavimai atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. N2-144-897/2016, kurioje pareikštas reikalavimas dėl tėvo valdžios apribojimo, yra susijusios, ir, patenkinus civilinėje byloje Nr. N2-144-897/2016 reikalavimą, nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas 2000 Eur dydžio neturtinės žalos reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo argumentais, įrodinėja, jog nėra nei privalomo, nei fakultatyvinio pagrindų civilinės bylos sustabdymui.

9. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011 ir kt.). Be to, pažymėtina, kad teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, bet kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

11. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors trečiasis asmuo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą prašė CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. kai negalima nagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka, pirmosios instancijos teismas civilinę bylą sustabdė pasirinkdamas fakultatyvųjį civilinės bylos sustabdymo pagrindą. Pažymėtina, jog tinkamas teisės normos parinkimas yra teismo prerogatyva, todėl teismui, įvertinus trečiojo asmens prašyme nurodytus argumentus ir pasirinkus fakultatyvųjį civilinės bylos sustabdymo pagrindą, nagrinėjant atskirąjį skundą vertinamas tik civilinės bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 dalį pagrįstumas (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009). Konstatuotina, jog privalomojo bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą pagrindų nenustatyta, todėl dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais įrodinėjamas CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindo sustabdyti civilinę bylą nebuvimas, išsamiau nepasisakoma

12. Kaip jau buvo minėta nutarties 10 punkte, vertinant, ar yra fakultatyvus pagrindas stabdyti civilinę bylą, taip pat turi būti nustatomos objektyvios aplinkybės kliudančios išspręsti civilinę bylą. Pirmosios instancijos teismas, sustabdymas civilinę bylą, rėmėsi civilinių bylų sąsajumo aplinkybe, nurodydamas, jog apribojus ieškovo R. K. tėvo valdžia nepilnamečiam sūnui, ieškinio reikalavimas priteisti neturtinę žalą nepilnamečio vaiko naudai negalėtų būti tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas tokiems argumentams nepritaria ir vertina, jog nagrinėjama civilinė byla ir civilinė byla Nr. N2-144-897/2016, kurioje sprendžiamas tėvo valdžios nepilnamečiam sūnui apribojimo klausimas, nesusiję ir nėra pagrindo nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymui.

13. Nustatyta, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. N2-144-897/2016 keliami visiškai skirtingo pobūdžio reikalavimai, jų pagrindai taip pat skirtingi. Nagrinėjamu atveju reikalaujama priteisti neturtinę žalą dėl neva neteisėtų teismo ir teisėjo veiksmų, atsakovu nurodoma Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kai tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-144-897/2016 sprendžiamas tėvo valdžios apribojimo nepilnamečiui sūnui klausimas. Taigi minėtos civilinės bylos gali būti nagrinėjamos visiškai nepriklausomai nuo jų tolimesnės eigos.

14. Pažymėtina, jog net ir tuo atveju, jeigu civilinėje byloje Nr. N2-144-897/2016 būtų apribota tėvo (R. K.) valdžia nepilnamečiam sūnui, priimtas teismo sprendimas turėtų būti vykdytinas nuo jo įsigaliojimo ir galiotų į ateitį, kai tuo tarpu ieškovas įrodinėja neturtinę žalą patyręs dar 2012-2014 metais, t. y. įgyvendindamas įstatyminio nepilnamečio vaiko atstovo teises, kurios, kaip teisingai pažymėjo apeliantai, minėtu laikotarpiu bei ieškinio pateikimo metu nebuvo apribotos. Tuo atveju, jeigu nagrinėjamos bylos eigoje būtų apribota ieškovo R. K., atstovaujančio nepilnametį sūnų, valdžia, teismas susidariusią situaciją galėtų spręsti pagal proceso normas, reglamentuojančias procesinio sprendimo priėmimą tuo atveju, kai ieškinį pateikia neįgaliotas vesti bylą asmuo. Taigi ginčas dėl ieškovų neturtinės žalos reikalavimo gali ir turi būti sprendžiamas pagal dabartinę faktinę situacija, ištyrus ginčui reikšmingas aplinkybes ir CPK nustatyta tvarka surinkus visus galimus įrodymus.

15. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog civilinė byla Nr. N2-144-897/2016 pradėta dar 2013 m. rugsėjo mėnesį, apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi sustabdyta dėl paskirtos ekspertizės, todėl minėtos civilinės bylos nagrinėjimas gali užtrukti ilgą laiko tarpą, todėl nagrinėjamu atveju civilinės bylos sustabdymas pažeistų civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarautų siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 straipsnio 1 dalis).

16. Dėl kitų atskirojo skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nebuvo CPK 164 straipsnio 4 punkto taikymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas formaliai įvertinęs bylos aplinkybes nepagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą šio punkto pagrindu. Konstatavus, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, todėl ji naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, trečiojo asmens prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – trečiojo asmens R. K. prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą netenkinti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.