Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-03-17 · Civilinė byla Nr. e2A-212-603/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-17
Bylos Nr.
e2A-212-603/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06232-2025-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė, Rūta Burdulienė
Ieškovas
asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Panbaltic solutions“, uždarajai akcinei bendrovei „Analekta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-212-603/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06232-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.4.; 2.6.39.2.5.5.; 3.3.1.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės ir Eglės Surgailienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Panbaltic solutions“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Panbaltic solutions“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Analekta“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo,

ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė asociacija Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Panbaltic solutions“ ir UAB „Analekta“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 14 604,04 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 329 Eur žyminis mokestis ir 583,87 Eur vertinimo išlaidos.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. balandžio 13 d. Vokietijoje eismo įvykio metu dėl V. I., vairavusio atsakovei UAB „Panbaltic solutions“ priklausančią transporto priemonę MAN TGX, kaltės buvo padaryta žala. Kadangi atsakovės UAB „Analekta“ valdoma transporto priemonė MAN TGX eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tai dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą atlygino Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, o ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - TPVSAPDĮ) 17 straipsnio 5 dalimi, kompensavo išmokėtą 14 604,04 Eur sumą. Ieškovė, sumokėjusi Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju – UAB „Analekta“; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnis) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – UAB „Panbaltic solutions“), kreipėsi į atsakoves, reikalaudama reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 14 604,04 Eur. Atsakovės reikalaujamos sumos ieškovei nesumokėjo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Panbaltic solutions“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad yra netinkama atsakovė pagal pareikštus reikalavimus, kadangi atsakovės sudarė transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartį, todėl už draudimo sutarties sudarymą buvo atsakinga atsakovė UAB „Analekta“, kaip transporto priemonės naudotoja.

4. Atsakovė UAB „Anleka“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai nėra įrodyti, todėl vien šiuo aspektu ieškovės reikalavimas netenkintinas. Atsakovės teigimu, ieškovė visiškai nepaaiškino, koks eismo įvykis buvo sukeltas, taip pat nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad dėl įvykio kaltas atsakovės darbuotojas (vairuotojas). Ieškovė taip pat nepaaiškino iš ko susideda prašoma atlyginti žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei asociacijai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidariai iš atsakovių UAB „Panbaltic solutions“ ir UAB „Analekta“ 14 604,04 Eur žalos atlyginimo ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 14 604,04 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 919,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 459,62 Eur iš kiekvienos atsakovės. Teismas taip pat priteisė valstybei lygiomis dalimis iš atsakovių 81,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 40,71 Eur iš kiekvienos atsakovės.

6. Remdamasis byloje pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad 2023 m. balandžio 13 d. Vokietijoje dėl vairuotojo V. I., vairavusio atsakovei UAB „Panbaltic solutions“ nuosavybės teisėmis priklausančią transporto priemonę MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri tuo metu buvo valdoma atsakovės UAB „Analekta“, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinęs byloje pateiktus ieškovės rašytinius įrodymus, paaiškinimus bei argumentus teismas laikė, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina ir eismo įvykio aplinkybes, ir dėl jo kilusius nuostolius.

7. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog eismo įvykio metu atsakovės UAB „Analekta“ valdytos transporto priemonės MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nuosavybės teisėmis priklausė atsakovei UAB „Panbaltic solutions“, valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu, o Vokietijos nacionalinio draudikų biurui ieškovė kompensavo išmokėtą 14 604,04 Eur draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu padarytos žalos. Teismo vertinimu, nors byloje pateikta atsakovių sudaryta 2022 m. kovo 17 d. išperkamosios nuomos sutartis dėl nuomotojos UAB „Panbaltic solutions“ transporto priemonės MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo nuomininkei UAB „Analekta“, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina atsakovių sutarties fiktyvumą. Nurodė, kad kitoje civilinėje byloje atsakovė UAB „Panbaltic solutions“ pateikė atsakovių sudarytą 2022 m. kovo 17 d. susitarimą dėl to paties automobilio nuomos, kurioje nėra jokių nuostatų dėl pareigos mokėti draudimo įmokas. Įvertinęs nenuoseklią atsakovės UAB „Panbaltic solutions“ poziciją dėl atsakovių tarpusavio teisinių santykių, susijusių su transporto priemonės MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimu, teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovės UAB „Panbaltic solutions“ atsikirtimus, kuriais remiamasi tik į atsakovės UAB „Analekta“ pareigą sudaryti draudimo sutartį.

8. Pagal TPVSAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį bei 23 straipsnio 1 dalį ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl tenkino ieškovės reikalavimą solidariai priteisti iš abiejų atsakovių 14 604,04 Eur žalai atlyginti. Teismas nurodė, kad toks sprendimas atitinka ir kasacinio teismo suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, numatančias, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas. <...> Įstatyme suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Kartu teismas sprendė priteisti ir procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9. Atsakovė UAB „Panbaltic solutions“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo, prašydama skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinio netenkinti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines ginčo aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus bei neteisingai pritaikė teisės normas. Skundžiamame sprendime neteisingai vertinti nepagrįsti ieškovo teiginiai dėl 2022 m. kovo 17 d. transporto priemonės išperkamosios sutarties tariamo fiktyvumo, neteisingai taikytos įrodinėjimą reglamentuojančios proceso normos. Apeliantė buvo nurodžiusi, jog negali būti byloje atsakove, kadangi nors ir yra transporto priemonės MAN TGX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininke, tačiau eismo įvykio metu jos valdytoja buvo atsakovė UAB „Analekta“ 2022 m. kovo 17 d. išperkamosios nuomos sutarties pagrindu, pagal kurią už transporto priemonės draudimą atsakinga yra valdytoja - atsakovė UAB „Analekta“. Byloje taip pat pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo pavedimai, patvirtinantys, kad apeliantei už transporto priemonę kas mėnesį mokėtas 500 Eur mokestis. Tuo tarpu nors ieškovo pateikta atsakovių 2022 m. kovo 17 d. sudaryta veiklos nuomos sutartis, teikta atsakovės civilinėje byloje Nr. e2-675-808/2025, savo apimtimi ir skiriasi nuo šioje byloje teiktos 2022 m. kovo 17 d. transporto priemonės išperkamosios sutarties, tačiau sutarčių esmė ir tikrieji ketinimai yra analogiški;

9.2. vadovaudamosi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sutarties laisvės principu atsakovės 2022 m. kovo 17 d. sudarė dvi sutartis, iš kurių viena – nuomos sutartis - buvo parengta paprasto pobūdžio nedetalizuojant visų sąlygų, o antra - išperkamosios nuomos sutartis - buvo atnaujinta tą pačią dieną su detaliomis sąlygomis. Atsakovėms sudaryti papildomą sutartį ir ją koreguoti bei detalizuoti sąlygas nedraudė joks teisės aktas, o atlikti mokėjimo pavedimai akivaizdžiai patvirtina ir pagrindžia šalių tikruosius ketinimus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą ir nepagrįstai patvirtino ieškovo nepagrįstas abejones;

9.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas patvirtino atsakovių sutarties tariamą fiktyvumą tuo, jog kitoje civilinėje byloje pateiktoje sutartyje nėra jokių nuostatų dėl pareigos mokėti draudimo įmokas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas ignoravo atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo pavedimus, patvirtinančius, jog šalys vadovavosi 2022 m. kovo 17 d. sudaryta išperkamosios nuomos sutartimi;

9.4. nebuvo jokio pagrindo spręsti, jog 2022 m. kovo 17 d. išperkamosios nuomos sutartis buvo fiktyvus sandoris. Tokias nepagrįstas abejones kėlė ieškovas, nepateikdamas byloje jokių objektyvių įrodymų dėl tariamo sandorio fiktyvumo ir apsiribodamas tik savo abejonėmis. Tuo tarpu bylą išnagrinėjęs teismas nepagrįstai suteikė pranašumą ieškovo deklaratyviems nepagrįstiems teiginiams, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles;

9.5. pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas, o jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Atsakovės 2022 m. kovo 17 d. buvo sudariusios išperkamosios nuomos sutartį, kurioje numatyta, jog įstatyme įtvirtinta transporto priemonės savininkės UAB „Panbaltic solutions“ pareiga sudaryti draudimo sutartį buvo tekusi pirkėjai - atsakovei UAB „Analekta“, taigi, apeliantė negali būti solidariai atsakinga už atsakovės UAB „Analekta“ neveikimą.

Atsiliepimas

10. Ieškovė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo apeliantės į bylą pateiktos 2022 m. kovo 17 d. transporto priemonės išperkamosios sutarties fiktyvumo faktą bei ieškinį tenkino.

11. Atsakovė UAB „Analekta“ atsiliepime su apeliantės (atsakovės) UAB „Panbaltic solutions“ apeliaciniu skundu sutinka, prašo jį tenkinti, panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo reikalavimo netenkinti. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:

11.1. byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tarp atsakovių buvo sudaryta 2022 m. kovo 17 d. išperkamosios nuomos sutartis. Tuo tarpu skundžiamame sprendime nurodyti argumentai dėl fiktyvumo pagrįsti tik ieškovo iškeltomis spėlionėmis;

11.2. eismo įvykio metu transporto priemonės valdytoja buvo atsakovė UAB „Analekta“, byloje pateikta 2022 m. kovo 17 d. transporto priemonių išperkamosios nuomos sutartis ir šios sutarties vykdymą patvirtinantys dokumentai, t. y. PVM sąskaitos faktūros ir pavedimai. Taigi nėra suprantama, dėl kokių priežasčių teismas ignoravo atsakovės UAB „Analekta“ pareigą sudaryti draudimo sutartį;

11.3. byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog abiejų sutarčių esmė ir ketinimai iš esmės analogiški. Nors sąskaitose faktūrose nenurodyta sutartis, kurios pagrindu atliekami mokėjimai, tačiau mokėjimų paskirtį patvirtina nurodytas transporto priemonės valstybinis numeris. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodinėjimo naštos taisykles, nepagrįstai pranašumą suteikė ieškovo deklaratyviems argumentams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo konstatuota atsakovių solidari atsakomybė už atsakovei UAB „Panbaltic solutions“ nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, eismo įvykio metu padarytą žalą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

14. Byloje esančiais duomenimis nustatytos šios esminės faktinės aplinkybės:

i) Vokietijoje 2023 m. balandžio 13 d. eismo įvykio metu dėl V. I., vairavusio atsakovei UAB „Panbaltic solutions“ priklausančią transporto priemonę MAN TGX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaltės buvo apgadintas automobilis Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje ginčo nėra, kad transporto priemonė MAN TGX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurią valdė atsakovė UAB „Analekta“, eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dėl eismo įvykio padaryta žala sudarė 14 604,04 Eur, ją eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui atlygino Vokietijos nacionalinis draudikų biuras. Byloje ginčo dėl eismo įvykio aplinkybių, eismo įvykio kaltininko, jo metu padarytos žalos bei jos išmokėjimo fakto nekilo;

ii) ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi, kompensavo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui išmokėtą nukentėjusiam asmeniui 14 604,04 Eur sumą. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju – UAB „Analekta“; CK 6.270 straipsnis) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – UAB „Panbaltic solutions“), regreso teise kreipėsi į atsakoves su reikalavimu grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 14 604,04 Eur;

iii) ieškovas su 2024 m. balandžio 18 d. pretenzija Nr. S-6755-24-(4.11.) kreipėsi į UAB „Panbaltic solutions“ dėl išmokėtos sumos grąžinimo, kartu nurodydamas, kad žala padaryta neapdrausta transporto priemone MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Analogiško turinio 2024 m. balandžio 18 d. pretenziją Nr. S-6756-24-(4.11.) siuntė ir atsakovei UAB „Analekta“. Pastarajai atsakovei taip pat siųstos 2024 m. birželio 18 d. pretenzija Nr. S-10450-24-(4.11.) ir 2024 m. rugsėjo 9 d. pretenzija Nr. S-15072-24-(4.11.);

iv) bylą nagrinėjant teisme atsakovė UAB „Panbaltic solutions“ pateikė su atsakove UAB „Analekta“ 2022 m. kovo 17 d. sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2022/03/17, pagal kurios 1.1. punktą atsakovė UAB „Panbaltic solutions“ (nuomotoja) įsipareigojo perduoti sutartyje nurodytą krovininę transporto priemonę MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo data 2017 m., VIN numeris (duomenys neskelbtini) nuomininkui nuosavybėn, o nuomininkas įsipareigojo priimti transporto priemonę ir atsiskaityti už ją sutartyje nustatyta tvarka. Sutartyje numatyta, kad nuosavybės teisė į parduodamą transporto priemonę nuomotojui išlieka iki tol, kol nuomininkas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos (sutarties 1.2 punktas), o transporto priemonė nuomininkui perduodama išsimokėtinai per 36 mėn., mokant po 500 Eur plius PVM per mėn. (sutarties 2.3 punktas);

v) ieškovas pateikė atsakovių sudarytą 2022 m. kovo 17 d. veiklos nuomos sutartį Nr. 22-03/01, kuria susitarta dėl analogiškos transporto priemonės nuomos sutarties, numatant, kad nuomos mokestis per mėnesį sudaro 1000 Eur be PVM, o nuomos sutarties terminas – 36 mėn. Nustatyta, kad šia sutartimi buvo remtasi išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-675-808/2025, kurioje priimtas 2025 m. kovo 17 d. sprendimas (įsiteisėjęs), nagrinėjant analogiško pobūdžio ginčą tarp tų pačių šalių dėl neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemone padarytos žalos eismo įvykio metu atlyginimo;

vi) pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, jog atsakovių atsakomybė ieškovui kompensavus Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui išmokėtą nukentėjusiam asmeniui 14 604,04 Eur sumą yra solidari. Teismas konstatavo, kad pagal teisinį reglamentavimą ieškovė, atlyginusi Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui dėl nepadraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu padarytą žalą, turi turi teisę reikalauti grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį;

vii) apeliantė nesutinka su teismo vertinimu dėl abiejų atsakovių solidarios atsakomybės, teigdama, kad pareigą sudaryti transporto priemonės MAN TGX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, t. y. apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu turėjo atsakovė UAB „Analekta“, eismo įvykio metu valdžiusi transporto priemonę MAN TGX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 17 d. transporto priemonių išperkamosios nuomos sutarties pagrindu. Apeliantės poziciją šiuo aspektu palaiko ir atsakovė UAB „Analekta“, teigdama, kad ji yra atsakinga už pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nevykdymą, todėl nuostoliai turėjo būti priteisiami tik iš atsakovės UAB „Analekta“.

Dėl ginčo esmės

15. CK 6.988 straipsnio 3 dalis nustato, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos veikimo teisinius pagrindus ir principus, įskaitant ir draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo teisę, reglamentuoja TPVCAPDĮ.

16. Remiantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareigą apdrausti transporto priemonę turi transporto priemonės savininkas (atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo); tokią pareigą turi ir asmuo, naudojantis transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodyti asmenys negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę. Taigi, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, TPVCAPDĮ 4 straipsnis, viena vertus, įtvirtina jame nurodytų asmenų pareigą apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kita vertus – šių asmenų pareigą nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 26 punktas).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis taikytina taip, jog nebūtų išplėstas asmenų, atsakingų už transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, sąrašas. Dėl to, jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatymo įtvirtinta pareiga sudaryti minėtą draudimo sutartį su draudiku ir neigiami šios pareigos nevykdymo padariniai (atsakomybė Biurui) tenka transporto priemonės savininkui. Kartu kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, jog transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas; tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 29 punktas).

18. Taigi, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, pareiga apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu yra nustatyta transporto priemonės savininkui arba asmeniui, kuris transporto priemonę naudoja lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar panašaus pobūdžio sutarties pagrindu, t. y. tokios sutarties, pagal kurią numatoma galimybė įgyti nuosavybės teisę į transporto priemonę per tam tikrą terminą.

19. Nagrinėjamu atveju apeliantė savo pareigą (o taip pat kartu ir civilinę atsakomybę) apdrausti transporto priemonę civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neigia remdamasi tuo, kad tokia pareiga perleista transporto priemonės naudotojai atsakovei UAB „Analekta“ 2022 m. kovo 17 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties pagrindu. Byloje pateikta apeliantės ir atsakovės 2022 m. kovo 17 d. išperkamosios nuomos sutartis, kurios 4.1. punkte įtvirtinti nuomininko (atsakovės UAB „Analekta“) įsipareigojimai, tarp kurių numatyta, jog atsakovė UAB „Analekta“ savo vardu privalo sudaryti visas būtinas draudimo sutartis ir apmokėti visas su draudimo sutarties sudarymu ir vykdymu susijusias išlaidas (sutarties 4.1.6. punktas). Tuo tarpu ieškovas teigia, kad teismui pateikta išperkamosios nuomos sutartis yra fiktyvi, kadangi jau išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje Nr. e2-675-808/2025, kurioje priimtas 2025 m. kovo 17 d. sprendimas įsiteisėjęs ir vykdomas, ta pati transporto priemonė, kuri taip pat nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat buvo patekusi į eismo įvykį ir apeliantė savo atsakomybę dėl pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neigė pateikdama 2022 m. kovo 17 d. veiklos nuomos sutartį, pagal kurią išrašytos ir pateiktos sąskaitos faktūros bei atlikti mokėjimai. Taigi, kaip matyti, apeliantė aplinkybę, jog nėra atsakinga už transporto priemonės MAN TGX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą ir dėl to nekyla pareiga atlyginti ieškovo nuostolius ir kartu tai, kad tokias pareigas turi atsakovė UAB „Analekta“ kaip transporto priemonės valdytoja, skirtingose civilinėse bylose įrodinėjo skirtingomis savo turiniu bei kitomis sąlygomis (teisių ir pareigų apimtimi ir pan.) 2022 m. kovo 17 d. sudarytomis sutartimis, kuriomis grindė atsakovės UAB „Analekta“ valdymą.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo paaiškinimus bei atsakovių atsikirtimus, laikė, kad byloje pateikta atsakovių sudaryta 2022 m. kovo 17 d. išperkamosios nuomos sutartis dėl nuomotojos UAB „Panbaltic solutions“ transporto priemonės MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo nuomininkei UAB „Analekta“ nepagrindžia atsakovių atsikirtimais įrodinėjamos aplinkybės, jog pareigą sudaryti transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo sutartį turėjo tik atsakovė UAB „Analekta“, o ieškovės pateiktas 2022 m. kovo 17 d. atsakovių susitarimas dėl to paties automobilio nuomos, kuriuo buvo remtasi kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, patvirtina 2022 m. kovo 17 d. išperkamosios nuomos sutarties fiktyvumo aplinkybę.

21. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo vertinimui, jog atsakovių pateikta kaip sudaryta 2022 m. kovo 17 d. išperkamosios nuomos sutartis, kuria nuomotoja UAB „Panbaltic solutions“ transporto priemonę MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė nuomininkei UAB „Analekta“, kelia pagrįstų abejonių dėl jos realumo.

22. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui kreipusis su 2024 m. balandžio 18 d. pretenzija Nr. S-6755-24-(4.11.) į UAB „Panbaltic solutions“ dėl išmokėtos sumos grąžinimo, taip pat su 2024 m. balandžio 18 d. pretenzija Nr. S-6756-24-(4.11.), 2024 m. birželio 18 d. pretenzija Nr. S-10450-24-(4.11.) ir 2024 m. rugsėjo 9 d. pretenzija Nr. S-15072-24-(4.11.) į atsakovę UAB „Analekta“ nei viena iš atsakovių nenurodė sudarytos 2022 m. kovo 17 d. išperkamosios nuomos sutarties. Atsakovės taip pat šia sutartimi nesirėmė ir administruojant žalos bylą Vokietijoje vykusiame procese, ieškovas nurodė, kad ikiteisminio išieškojimo metu UAB „Analekta“, per savo atstovą susipažinusi su byloje žalą pagrindžiančiais įrodymais, sutiko su ieškovo reikalavimu ir pasiūlė žalą atlyginti per šešis mokėjimus, tačiau gavusi skolos mokėjimo sąlygas nekontaktavo. Byloje pateiktas susirašinėjimas el. laiškais, tačiau nei susirašinėjime, nei apskritai, visame eismo įvykio aplinkybių tyrimo procese ne tik kad nepateikta 2022 m. kovo 17 d. išperkamosios nuomos sutarties, tačiau apie ją ir neužsiminta. Taigi nors transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartis, pagal atsakovių paaiškinimus, ikiteisminio skolos išieškojimo metu buvo sudaryta ir egzistavo, tačiau atsakovės apie šios sutarties sudarymą ieškovo neinformavo ir jos ikiteisminio skolos išieškojimo metu ieškovui nepateikė.

23. Atsakovė UAB „Panbaltic solutions“ 2025 m. kovo 28 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tarp atsakovių sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, kuri bus pateikta vėliau, tuo tarpu atsakovė UAB „Analekta“ atsiliepime šios aplinkybės nenurodė, o atsikirsdama į ieškinį rėmėsi argumentais, jog ieškovo reikalavimas neįrodytas, nepaaiškintos eismo įvykio aplinkybės, nėra įrodymų dėl vairuotojo atsakomybės už sukeltą eismo įvykį, taip pat kėlė abejones žalos dydžiu. Pastebėtina, kad atsakovių minima 2022 m. kovo 17 d. išperkamosios nuomos sutartis atsirado tik bylos eigoje, nors abiems atsakovėms apie tokią sutartį, jei ji iš tiesų būtų sudaryta savalaikiai, turėjo būti žinoma nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios ir, tikėtina, ji būtų pateikiama dar kartu su atsiliepimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie tokią sutartį ieškovas taip pat sužinojo tik bylos eigoje.

24. Abejonių atsakovių pateikta išperkamosios nuomos sutartimi pagrįstai kelia ir aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje 2025 m. kovo 17 d. sprendimu (įsiteisėjęs) civilinėje byloje Nr. e2-675-808/2025 buvo remiamasi visiškai kitokio turinio 2022 m. kovo 17 d. veiklos nuomos sutartimi Nr. 22-03/01 dėl neapdraustos civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonės MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padaryto eismo įvykio nuostolių atlyginimo, kai išnagrinėtoje civilinėje byloje eismo įvykis įvyko 2022 m. rugsėjo 20 d. Vokietijoje (duomenys iš minėtos bylos, CPK 179 straipsnio 3 dalis), t. y. jau esant sudarytai 2022 m. kovo 17 d. išperkamosios nuomos sutarčiai. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apie šioje byloje pateiktą 2022 m. kovo 17 d. išperkamosios nuomos sutartį jau išnagrinėtoje civilinėje byloje apskritai nebuvo nei užsiminta, nei ji buvo pateikta. Nors atsakovė UAB „Panbaltic solutions“ apeliaciniame skunde teigia, jog šioje byloje pateikta 2022 m. kovo 17 d. išperkamosios nuomos sutartis papildo ir detalizuoja 2022 m. kovo 17 d. veiklos nuomos sutarties nuostatas, tačiau tokia pozicija kelia pagrįstų abejonių. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių atsirado poreikis papildyti sutartį visiškai skirtingomis savo apimtimi sąlygomis, nėra aišku, dėl kokių priežasčių 2022 m. kovo 17 d. veiklos nuomos sutartis liko galioti, juolab kad skiriasi net ir mokėtina suma, taip pat nėra aišku ir tai, dėl kokių priežasčių išperkamosios nuomos sutartimi, kurią apeliantė nurodo kaip papildytą, nebuvo remiamasi kitoje civilinėje byloje, nors minimoje byloje taip pat buvo keliamas solidarios atsakovių atsakomybės klausimas. Taigi, apeliantės argumentai, kuriais apeliantė siekia pateisinti abejonių keliančios ir vėliau atsiradusios sutarties egzistavimą, laikytini iš esmės tik nepagrįsta gynybine pozicija, siekiant nepagrįstai atsakomybę dėl civilinės atsakomybės draudimu neapdraustos transporto priemonės padarytų nuostolių perkelti su apeliante susijusiai atsakovei UAB „Analekta“. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, jog ir apeliantės minimas sutarties laisvės principas neišsklaido aptartų abejonių išperkamosios nuomos sutartimi bei nepagrįsto siekio perkelti atsakomybę atsakovei UAB „Analekta“.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, abejonių 2022 m. kovo 17 d. išperkamosios nuomos sutarties galiojimu kelia ir atsakovių susitarimas, kad nuosavybės teisė į parduodamą transporto priemonę nuomotojui išlieka iki tol, kol nuomininkas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos (sutarties 1.2 punktas). Kaip minėta, transporto priemonė nuomininkui perduodama išsimokėtinai per 36 mėn., kas mėnesį mokant po 500 Eur su PVM (sutarties 2.3 punktas). Tačiau byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir UAB „Analekta“ atlikti mokėjimai pagal šias sąskaitas nepagrindžia, jog transporto priemonė UAB „Analekta“ buvo perleista, kadangi, kaip matyti pagal mokėjimus, nėra pilnai įvykdyta išperkamosios nuomos sutartis, t. y. nors mokėjimai numatyti 36 mėnesius, pateikti duomenys tik apie 12 atliktų mokėjimų. Byloje nėra duomenų apie tai, ar išperkamosios nuomos įmokos buvo mokamos toliau, nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu išperkamosios nuomos terminas buvo suėjęs. Taigi atsakovės, remdamosis išperkamosios nuomos sutartimi ir atsakovės UAB „Analekta“ atsakomybę nagrinėjamu atveju įrodinėdamos tarp jų susiklosčiusiais išperkamosios nuomos sutartiniais santykiai, turėjo pagrįsti, kad iš tiesų tokie santykiai tarp jų buvo susiklostę. Tuo tarpu apeliantė savo poziciją grindžia tik abejonių keliančia 2022 m. kovo 17 d. išperkamosios nuomos sutartimi ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutartį, pažeidė įrodymų vertinimo principus. Dar daugiau, kaip matyti iš ieškovo pateikto transporto priemonės registracijos pažymėjimo, 2022 m. kovo 17 d. išperkamosios nuomos sutartis nebuvo realiai įvykdyta, transporto priemonės nuosavybės teisė neperėjo atsakovei UAB „Analekta“, kadangi ji nebuvo perleista. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ir ši aptarta aplinkybė kelia pagrįstų abejonių dėl tarp atsakovių susiklosčiusių transporto priemonės išperkamosios nuomos santykių.

26. Priešingai nei įrodinėja apeliantė, 2022 m. kovo 17 d. išperkamosios nuomos sutarties egzistavimo nepagrindžia ir pateiktos PVM sąskaitos faktūros bei mokėjimo dokumentai. Teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių PVM sąskaitų faktūrų turinys, kadangi nors joje ir nurodyta apačioje žyma „išperkamoji nuoma“, o nurodyta už ginčo transporto priemonę suma sutampa su abejonių keliančia išperkamosios nuomos sutartimi, tačiau vien šios aplinkybės nepatvirtina, kad nurodytas 500 Eur mokėjimas iš tiesų skirtas įmokoms pagal minimą išperkamosios nuomos sutartį dengti. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad jose nurodomos kelios transporto priemonės, tačiau vienose iš jų nurodoma „veiklos nuoma“, o kitose - „išperkamoji nuoma“, be to, tokia žyma padaryta PVM sąskaitų faktūrų apačioje kairėje pusėje, kai tuo tarpu aukščiau nurodomos net kelios transporto priemonės. Tačiau iš PVM sąskaitų faktūrų nėra aišku ir negalima nustatyti, pagal kokią sutartį ir kokiu pagrindu šios sumos mokėjimas yra įtrauktas, nėra nurodyta šio mokėjimo paskirtis. Taigi negalima vienareikšmiškai teigti, kad į PVM sąskaitas faktūras įtraukti 500 Eur sumos mokėjimai skirti būtent įmokoms pagal nurodomą transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartį dengti. Iš byloje pateiktų UAB „Analekta“ mokėjimo kopijų matyti, kad atsakovė UAB „Analekta“ mokėjimus apeliantei UAB „Panbaltic Solutions“ atlikdavo pagal PVM sąskaitose faktūrose nurodytą bendrą sumą, o ne atskirais 500 Eur su PVM sumos mokėjimo pavedimais, kurie būtų skirti konkrečiai įmokoms pagal konkrečią sutartį dengti. Taigi, teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės atsikirtimus, jog atsakovių sudarytą 2022 m. kovo 17 d. išperkamosios nuomos sutartį patvirtina PVM sąskaitos faktūros ir atlikti mokėjimai, kuriais remtasi įrodinėjant tik atsakovės UAB „Analekta“ pareigą sudaryti transporto priemonės draudimo sutartį.

27. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad atsakovės UAB „Panbaltic Solutions“ procesinis elgesys, siekiant išvengti pareigos apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemones, ir siekiant tokią pareigą perkelti su apeliante susijusiems juridiniams asmenims panašus ir kitose civilinėse bylose, pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-8148-1101/2025, kurioje apeliantė taip pat rėmėsi išperkamosios nuomos sutartimi, kuri Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-53-440/2026 laikyta keliančia abejonių, konstatuojant, kad atsakovė UAB „Panbaltic Solutions“ solidariai atsakinga už pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdymą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

28. Apibendrinant išdėstytą apeliacinės instancijos teismas laiko, kad skundžiamame sprendime pagrįstai pripažinta, jog atsakovių sudaryta 2022 m. kovo 17 d. išperkamosios nuomos sutartis kelia abejonių, ir kartu pagrįstai spręsta, jog abi atsakovės yra solidariai atsakingos už pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nevykdymą.

29. Kaip minėta, pagal teisinį reglamentavimą pareiga apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu yra nustatyta transporto priemonės savininkui arba asmeniui, kuris transporto priemonę naudoja lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar panašaus pobūdžio sutarties pagrindu, t. y. tokios sutarties, pagal kurią numatoma galimybė įgyti nuosavybės teisę į transporto priemonę per tam tikrą terminą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė nepaneigė jai įstatyme numatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, t. y. nepagrindė, kad tokia pareiga tenka pagal 2022 m. kovo 17 d. išperkamosios nuomos sutartį atsakovei UAB „Analekta“.

30. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro teisės reikalauti solidarios atsakomybės iš transporto priemonės savininko ir asmens, atsakingo už eismo įvykį, pažymėjo, jog TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Kasacinis teismas nurodė, kad TPVCAPDĮ formuluotės aiškinimas kaip subjektų atsakomybės alternatyva, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Automobilio savininko atsakomybė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Tokiu atveju atsakovų solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 straipsnio normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš TPVCAPDĮ.

32. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi įtvirtinta Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro teisė pareikšti reikalavimą savininkui ir kaltininkui kaip solidariesiems skolininkams koreliuoja su TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Pažymėtina, kad automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis), todėl transporto priemonės valdytojas (savininkas) turi suvokti apie atitinkamą perduoto naudotis automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančius neigiamus padarinius. Perduodamas neapdraustą automobilį naudoti, valdytojas (savininkas) pažeidžia imperatyviąją įstatymo normą ir tokiu elgesiu sudaro prielaidas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimui.

33. Remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčas byloje kilo tik dėl atsakovių solidarios prievolės, dėl civilinės atsakomybės, dėl eismo įvykio aplinkybių, žalos dydžio bei kitų su eismo įvykiu susijusių aplinkybių išsamiau nepasisako, pritardama pirmosios instancijos teismui, jog ieškovo reikalavimas yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais bei teisiniu reglamentavimu.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

34. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingo ir pagrįsto skundžiamo sprendimo. Taigi, apeliacinis skundas netenkintinas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovės UAB „Panbaltic solutions“ apeliacinis skundas netenkintas, neperskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

36. Netenkinus apeliantės UAB „Panbaltic solutions“ apeliacinio skundo, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

37. Ieškovas, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, iki bylos išnagrinėjimo iš esmė pabaigos jų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panbaltic solutions“ apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėRūta BurdulienėEglė Surgailienė