Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Žilvino Jaramino ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8148-1101/2025 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Panbaltic Solutions“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Meidovis“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir apeliantas) prašė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti ieškovo reikalaujamą sumą iš UAB „Panbaltic Solutions“ solidariai su UAB „Meidovis“, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neatsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. vasario 20 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvoje registruota transporto priemonė MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino kitą transporto priemonę – vilkiką Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 27; el. b. t. 2, b. l. 31–34, 47–48).

18. Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio metu ginčo transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

19. Akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės savininkas – UAB „Panbaltic Solutions“, naudotojas (naudotojo tipas: valdytojas) – UAB „Meidovis“ (el. b. t. 1, b. l. 5).

20. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2023 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į UAB „Meidovis“ su raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo, juo nurodė, kad bendrovė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo minėto eismo įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Dėl šios priežasties prašė, nurodant minėtos pareigos neįvykdymo priežastis, užpildyti pranešimo apie eismo įvykį formą ir kuo skubiau ją pateikti. Papildomai nurodė, kad jeigu UAB „Meidovis“ mano nesanti atsakinga už eismo įvykį ir padarytą žalą, prašė nedelsiant apie tai informuoti Vokietijos nacionalinį draudikų biurą ir aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese, priešingu atveju elgesys bus įvertintas kaip pasyvumas ir nesidomėjimas eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis, t. y. galbūt turėsiantis neigiamos įtakos tik galimo regresinio ieškinio bylos nagrinėjimo metu pateiktų prieštaravimų vertinimui (el. b. t. 2, b. l. 11–12).

21. Ieškovas 2024 m. liepos 12 d. kreipėsi į UAB „Panbaltic Solutions“ su raštu dėl informacijos pateikimo Nr. S(duomenys neskelbtini). Juo prašė nurodyti, kokiu pagrindu (nuomos, panaudos ar kitų sutarčių) UAB „Meidovis“ naudojo UAB „Panbaltic Solutions“ priklausiusią transporto priemonę, ir pateikti šį faktą įrodančius dokumentus (el. b t. 1, b. l. 57). Kartu pateikė pretenziją dėl 7 818,77 Eur grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 58). Tačiau nurodė, kad atsakymo į raštą negavo.

22. Ieškovas 2024 m. rugpjūčio 23 d. pateikė UAB „Panbaltic Solutions“ ir UAB „Meidovis“ pretenzijas dėl 8 508,54 Eur grąžinimo (el. b. t. 1, b. l. 59–60).

23. Bylai pateikta 2021 m. liepos 1 d. transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp nuomotojos UAB „Panbaltic Solutions“ ir nuomininkės UAB „Meidovis“. Šios sutarties 1.1 punkte numatyta, kad nuomotojas įsipareigoja perduoti sutartyje nurodytą krovininę transporto priemonę MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo data 2012 m., VIN numeris (duomenys neskelbtini), nuomininkui nuosavybėn, o nuomininkas įsipareigoja priimti transporto priemonę ir atsiskaityti už ją sutartyje nustatyta tvarka. Nuosavybės teisė į parduodamą transporto priemonę nuomotojui išlieka iki tol, kol nuomininkas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos (sutarties 1.2 punktas). Transporto priemonė nuomininkui perduodama išsimokėtinai per 36 mėn., mokant po 500 Eur su PVM per mėn. (sutarties 2.3 punktas) (el. b. t. 2, b. l. 161–163).

24. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakomybės grąžinti ieškovui jo išmokėtą sumą už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės padarytą žalą pobūdžio. Ginčo dėl eismo įvykio kaltininko ir žalos dydžio byloje nėra.

Dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės savininko ir (ar) jos valdytojo atsakomybės

26. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu; šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Remiantis to paties straipsnio 5 dalimi, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį, tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Taigi tariamasis sandoris yra niekinis, todėl teismas jo faktą ir teisines pasekmes gali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

27. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio (savo iniciatyva) konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio (savo iniciatyva) gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-378/2024). Bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).

28. Paprastai tariamieji, priešingai negu, pavyzdžiui, prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Vienas tariamojo sandorio požymių yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

29. Pažymėtina, kad tiesiogiai išperkamosios nuomos sutarties sampratos CK neįtvirtinta, tačiau tokia sutarties rūšis išskiriama. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma).

30. Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2023 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į UAB „Meidovis“ su raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo, juo prašė kuo skubiau užpildyti pranešimo apie eismo įvykį formą, tačiau atsakovė atsakymo į minėtą raštą nepateikė. Taip pat ieškovas 2024 m. liepos 12 d. kreipėsi į UAB „Panbaltic Solutions“ su raštu dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), juo prašė nurodyti, kokiu pagrindu (nuomos, panaudos ar kitų sutarčių) UAB „Meidovis“ naudojo UAB „Panbaltic Solutions“ priklausiusią transporto priemonę, ir pateikti šį faktą įrodančius dokumentus (el. b. t. 1, b. l. 57). Tačiau atsakymo į šį raštą taip pat negavo. Taigi nors transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartis, atsakovų paaiškinimais, ikiteisminio skolos išieškojimo metu jau buvo sudaryta ir egzistavo, tačiau atsakovės apie šios sutarties sudarymą ieškovo neinformavo ir jos ikiteisminio skolos išieškojimo metu ieškovui nepateikė.

31. Kaip matyti iš UAB „Meidovis“ atsiliepimo į ieškinį turinio, atsakovė nenurodė argumentų apie tarp UAB „Meidovis“ ir UAB „Panbaltic Solutions“ sudarytą transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartį. Nors tokius argumentus nurodė UAB „Panbaltic Solutions“ atsiliepime į ieškinį, tačiau šios sutarties kartu su atsilepimu bylai nepateikė. Taip pat tiek UAB „Panbaltic Solutions“, tiek UAB „Meidovis“ pateiktuose triplikuose nurodė prie tripliko pridedančios transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartį, tačiau kartu su triplikais ji nebuvo pateikta. Atsakovių triplikai gauti 2025 m. balandžio 15 d., o transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartis bylai pateikta 2025 m. balandžio 22 d. (DOK-62419). Iš esmės ieškovas apie tarp atsakovių sudarytą transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartį sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo bylai pateiktą AB „Regitra“ 2025 m. birželio 2 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo ir kartu su šiuo dokumentu pateiktus Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre ir Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinėje sistemoje esančius duomenis apie transporto priemonę ir nuosavybės teisės deklaravimo ir registracijos metu pateiktų dokumentų kopijas nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2025 m. gegužės 26 d. (el. b. t. 2, b. l. 171–192), pritaria apelianto argumentams, kad transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartis nebuvo išviešinta.

33. Tačiau, kita vertus, pažymėtina, kad, vertinant transporto priemonių registro duomenų reikšmę ir santykį su trečiaisiais asmenimis, vieši registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Nuosavybės teisės nustatymas atliekamas CK IV knygos nustatyta tvarka. Vertinant viešojo registro informaciją trečiųjų asmenų požiūriu svarbus ir kitas aspektas – trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga. Būtent tokia yra esminė viešojo registro funkcija, nes tretieji asmenys, esant teisiniams santykiams su transporto priemonių savininkais, be registro duomenų, dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso neapdrausta transporto priemonė, kurią valdant eismo įvykio kaltininkui, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui kyla pareiga nukentėjusiajam atlyginti patirtus nuostolius. Vis dėlto registro duomenys Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir nekliudo atsakovui įrodinėti nuosavybės teisių į transporto priemonę perleidimą kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010). Sutiktina su UAB „Panbaltic Solutions“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad vien atsakovių sudarytos transporto priemonės išperkamosios nuomos sutarties neįregistravimas, jos neišviešinimas nesuponuoja šios sutarties negaliojimo ar jos fiktyvumo. Be to, ieškovas nepareiškė reikalavimo pripažinti išperkamosios nuomos sutarties negaliojančia, o teismui įvertinus bylai pateiktus dokumentus, nėra pagrindo konstatuoti ex officio (savo iniciatyva), kad transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartis turi akivaizdžius fiktyvios sutarties arba niekinio sandorio požymius.

34. Apeliantas, remdamasis AB „Regitra“ pateiktais duomenimis, teigė, kad UAB „Meidovis“ netapo transporto priemonės savininke, kadangi transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartis nebuvo realiai įvykdyta. UAB „Panbaltic Solutions“ pateikė bylai tik sąskaitas ir mokėjimus iki 2023 m. gruodžio mėn. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

35. Kaip nustatyta byloje, atsakovės transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartimi susitarė, kad nuosavybės teisė į parduodamą transporto priemonę nuomotojui išlieka iki tol, kol nuomininkas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos (sutarties 1.2 punktas). Transporto priemonė nuomininkui perduodama išsimokėtinai per 36 mėn., kas mėnesį mokant po 500 Eur su PVM (sutarties 2.3 punktas) (el. b. t. 2, b. l. 161–163).

36. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 17 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi tenkino ieškovo prašymą išreikalauti iš atsakovių papildomus rašytinius įrodymus (visus turimus transporto priemonės išperkamosios nuomos sutarties sandorio sudarymą, jo vykdymą bei išviešinimą patvirtinančius įrodymus). Atsakovė UAB „Panbaltic Solutions“, vykdydama teismo įpareigojimą, 2025 m. birželio 26 d. pateikė bylai išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir UAB „Meidovis“ atliktus mokėjimus pagal šias sąskaitas. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigė, kad šie mokėjimai patvirtina, jog UAB „Meidovis“ iki eismo įvykio ir po jo nuosekliai vykdė įsipareigojimus pagal transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartį, o tai patvirtina, kad sutartis buvo faktiškai vykdoma ir nebuvo fiktyvi ar sudaryta formaliai.

37. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, PVM sąskaitų faktūrų turinys kelia pagrįstų abejonių, kad jose išskirti 500 Eur sumos mokėjimai iš tiesų buvo skirti įmokoms pagal nurodytą transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartį dengti. Matyti, kad už atitinkamą mėnesį suteiktas skirtingas paslaugas buvo išrašoma viena sąskaita bendros sumos, tarp suteiktų paslaugų yra įtraukiamas 500 Eur sumos mokėjimas. Tačiau iš PVM sąskaitų faktūrų nėra aišku ir negalima nustatyti, pagal kokią sutartį ir kokiu pagrindu šios sumos mokėjimas yra įtrauktas, nėra nurodyta šio mokėjimo paskirtis. Taigi negalima vienareikšmiškai teigti, kad į PVM sąskaitas faktūras įtraukti 500 Eur sumos mokėjimai skirti būtent įmokoms pagal nurodomą transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartį dengti. Atitinkamai iš bylai pateiktų UAB „Meidovis“ mokėjimo kopijų matyti, kad atsakovė UAB „Meidovis“ mokėjimus UAB „Panbaltic Solutions“ atlikdavo pagal PVM sąskaitose faktūrose nurodytą bendrą sumą, o ne atskirais 500 Eur su PVM sumos mokėjimo pavedimais, kurie būtų skirti konkrečiai įmokoms pagal konkrečią sutartį dengti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės taip pat kelia pagrįstų abejonių, kad transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartis buvo tinkamai vykdoma ir kad apskritai buvo vykdoma.

38. Be to, kaip nustatyta byloje, transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartis sudaryta 2021 m. liepos 1 d. 36 mėn. laikotarpiui. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, bylai yra pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir UAB „Meidovis“ atlikti mokėjimai pagal šias sąskaitas tik iki 2023 m. gruodžio mėn., t. y. 30 mėn. laikotarpiu (el. b. t. 3, b. l. 14–71). Duomenų apie tai, ar UAB „Meidovis“ išperkamosios nuomos įmokas mokėjo toliau, bylai nėra pateikta, nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu išperkamosios nuomos terminas jau buvo suėjęs. Taigi atsakovės, siekdamos įrodyti, kad tarp jų iš tiesų susiklostė išperkamosios nuomos santykiai, kad ši sutartis buvo vykdoma tinkamai ir įvykdyta, turėjo ir galėjo šias aplinkybės įrodyti, teikti duomenis apie šios sutarties įvykdymą, t. y. kad buvo sumokėtos visos įmokos pagal šią sutartį, tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis). Jeigu būtų pagrindas manyti, kad transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartis įvykdyta tinkamai, UAB „Meidovis“ transporto priemonės savininke turėjo tapti 2024 m. liepos 1 d. Tačiau bylai nėra pateikti duomenys, ar ginčo transporto priemonė, nuo 2024 m. liepos 1 d. priklausanti UAB „Meidovis“ nuosavybes teise, yra įtraukta į šios įmonės balansą. Tokių duomenų byloje nesant nėra pagrindo nuspręsti, kad transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartis realiai buvo įvykdyta, kad transporto priemonės nuosavybės teisė UAB „Meidovis“ buvo perleista. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių visuma kelia pagrįstų abejonių, kad tarp atsakovių iš tiesų susiklostė transporto priemonės išperkamosios nuomos santykiai.

39. Apeliantas nurodė, kad ginčijama sutartis nebuvo realiai vykdoma, t. y. nuo sutarties sudarymo momento 2021 m. liepos 1 d. UAB „Meidovis“ nė karto neapdraudė transporto priemonės. Nors atsakovės nurodė, kad pagal transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartį už draudimo sutarties sudarymą buvo atsakinga transporto priemonės valdytoja UAB „Meidovis“.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtus apeliacinio skundo argumentus patvirtina byloje esantys AB „Regitra“ duomenys apie sudarytas įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, iš jų matyti, kad skirtingais laikotarpiais transporto priemonės draudėjais buvo: UAB „Panbaltic Solutions“ (2021 m. kovo 1 d.–2021 m. gegužės 31 d.), M. R. (2021 m. liepos 22 d.–2021 m. spalio 21 d.; 2021 m. liepos 29 d.–2021 m. spalio 28 d.; 2022 m. kovo 18 d.–2022 m. birželio 17 d.; 2022 m. rugpjūčio 13 d.–2022 m. lapkričio 12 d.), UAB „Analekta“ (2023 m. vasario 24 d.–2023 m. gegužės 23 d.; 2023 m. kovo 8 d.–2023 m. birželio 7 d.; 2023 m. birželio 24 d.–2023 m. rugsėjo 23 d.; 2023 m. liepos 5 d.–2023 m. spalio 4 d.; 2023 m. rugpjūčio 22 d.–2023 m. lapkričio 21 d.), J. Č. (2023 m. spalio 21 d.–2023 m. lapkričio 20 d.; 2023 m. gruodžio 8 d.–2024 m. sausio 7 d.) ir UAB „Baku LT“ (2024 m. kovo 5 d.–2024 m. balandžio 4 d.) (el. b. t. 2, b. l. 192). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šios aplinkybės, jog nuo sutarties sudarymo momento UAB „Meidovis“ nė karto neapdraudė transporto priemonės valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, atsakovė UAB „Meidovis“ atsiliepime į apeliacinį skundą neneigė ir iš esmės patvirtino, kad transporto priemonės apdraudusi nebuvo. Taip pat nei UAB „Panbaltic Solutions“, nei UAB „Meidovis“ neteikė duomenų, kokiu pagrindu transporto priemonę, kurią tariamai išperkamosios nuomos sutarties pagrindu naudojo UAB „Meidovis“, draudė ne pastaroji įmonė, o kiti asmenys. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą abejoti, kad nurodytos išperkamosios nuomos sutarties pagrindu šalis realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas.

41. Nors apeliantas ir nurodė argumentus, kad J. Č. yra UAB „Panbaltic Solutions“ direktorius, o anksčiau yra buvęs ir UAB „Meidovis“ direktoriumi ir akcininku, tačiau duomenų, pagrindžiančių tokias aplinkybes, bylai nepateikė. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad bylai pateiktas PVM sąskaitas faktūras UAB „Panbaltic Solutions“ vardu išrašė J. Č.. Įvertinus tai, kad J. Č., tikėtina, buvo UAB „Panbaltic Solutions“ darbuotojas, kadangi šios įmonės vardu išrašė ir pateikė UAB „Meidovis“ apmokėti PVM sąskaitas faktūras ir, kaip nustatyta, esant jau sudarytai transporto priemonės išperkamosios nuomos sutarčiai, net kelis kartus apdraudė ginčo transporto priemonę, ši aplinkybė taip pat kelia abejonių dėl šalių susitarimo esmės ir iš dalies leidžia sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovės yra glaudžiai tarpusavyje susiję juridiniai asmenys.

42. Taip pat iš AB „Regitra“ duomenų matyti, kad 2016 m. birželio 29 d. buvo atliktas transporto priemonės laikinas įregistravimas, kaip transporto priemonės savininkas nurodyta UAB „Citadele factoring“, valdytojas – UAB „Meidovis“. 2021 m. liepos 25 d. transporto priemonės savininkė UAB „Citadele factoring“ atliko laikinai įregistruotos transporto priemonės išregistravimą. 2021 m. liepos 29 d. buvo atliktas Lietuvoje išregistruotos transporto priemonės pastovus įregistravimas, kaip transporto priemonės savininkas nurodyta UAB „Panbaltic Solutions“, valdytojas – UAB „Meidovis“, o 2024 m. vasario 13 d. atliktas pastoviai įregistruotos transporto priemonės išregistravimas, kaip transporto priemonės savininkas vis dar nurodyta UAB „Panbaltic Solutions“ (el. b. t. 2, b. l. 175). Iš bylai pateiktos 2016 m, birželio 29 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (pirkėjo, kaip lizingo davėjo) ir UAB „Panbaltic Solutions“ (pardavėjo, kaip lizingo gavėjo), matyti, kad šalys susitarė, jog sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka pardavėjas įsipareigoja perleisti pirkėjui nuosavybės teise ginčo transporto priemonę, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui kainą (el. b. t. 2, b. l. 177–180). Nors bylai nėra pateikta lizingo (finansinės nuomos) sutartis, iš kurios būtų galima nustatyti įmokų mokėjimo terminą, tačiau iš AB „Regitra“ 2016 m. birželio 29 d. prašymo dėl transporto priemonės registracijos matyti, kad transporto priemonės registracijos galiojimo laikas nurodytas nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2021 m. liepos 25 d. (el. b. t. 2, b. l. 186). Iš to galima daryti tikėtiną išvadą, kad UAB „Panbaltic Solutions“ įmokas pagal lizingo sutartį turėjo mokėti iki 2021 m. liepos 25 d. ir nuo nurodytos datos ginčo transporto priemonė nuosavybės teise perėjo UAB „Panbaltic Solutions“. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai gali susiklostyti ir tada, kai daikto nuomotojas nėra daikto savininkas, bet įsipareigoja įgyti išperkamosios nuomos gavėjo nurodytą daiktą iš trečiojo asmens ir perduoti jį nuomininkui naudoti ir valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju tarp atsakovių sutarytoje transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartyje nėra įtvirtinta sąlyga, kad UAB „Panbaltic Solutions“ įsipareigoja įgyti ginčo transporto priemonę iš trečiojo asmens (UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“) ir perduoti ją nuomininkui naudoti ir valdyti įvertinus tai, kad transporto priemonės išperkamosios nuomos sutarties sudarymo metu, tikėtina, įmokų mokėjimo terminas pagal tarp UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir UAB „Panbaltic Solutions“ sudarytą lizingo sutartį nebuvo pasibaigęs ir nuosavybės teisė į transporto priemonę UAB „Panbaltic Solutions“ dar nebuvo perėjusi. Iš transporto priemonės išperkamosios nuomos sutarties 1.2. punkto turinio galima daryti išvadą, kad UAB „Panbaltic Solutions“ teigė šios sutarties sudarymo metu turinti nuosavybės teisę į ginčo transporto priemonę. Ši aplinkybė taip pat kelia pagrįstų abejonių, kad tarp atsakovių susiklostė išperkamosios nuomos santykiai. Iš esmės visuma nustatytų faktinių aplinkybių kelia pagrįstų abejonių dėl tikrojo atsakovių susitarimo.

43. Abejones apie tai, kad tarp atsakovių nebuvo aiškaus susitarimo dėl transporto priemonės išperkamosios nuomos santykių, sustiprina ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė apie atsakovės UAB „Panbaltic Solutions“ procesinį elgesį panašiose bylose. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-13335-905/2025 nustatyta, kad ta pati atsakovė UAB „Panbaltic Solutions“ tiek civilinėje byloje Nr. e2-13335-905/2025, tiek ir kitoje civilinėje byloje pateikė tos pačios datos, tačiau skirtingo turinio sutartis dėl to paties automobilio nuomos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, nors, kaip minėta, duomenų visuma nėra pakankama šį sandorį teismui pripažinti niekiniu ex officio (savo iniciatyva), tačiau yra pakankamas pagrindas išvadai, kad nagrinėjamu atveju tarp atsakovių susiklostę santykiai labiau atitinka paprastos nuomos santykius.

44. Sprendžiant dėl atsakomybės grąžinti ieškovui jo išmokėtą sumą už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, pažymėtina, kad pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį (eismo įvykio metu galiojusi 2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo redakcija) pareigą apdrausti transporto priemonę turi būtent transporto priemonės savininkas (atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Taigi šioje TPVCAPDĮ normoje nustatyta bendroji taisyklė, kad atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo yra transporto priemonės savininkas. Kartu joje įtvirtinta išlyga, kada už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas kitas asmuo. Jis turi būti sudaręs lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos, kitą panašaus pobūdžio sutartį.

45. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas; tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui yra automobilio savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

46. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro teisės reikalauti solidarios atsakomybės iš transporto priemonės savininko ir asmens, atsakingo už eismo įvykį, pažymėjo, jog TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Kasacinis teismas nurodė, kad TPVCAPDĮ formuluotės aiškinimas kaip subjektų atsakomybės alternatyva, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Automobilio savininko atsakomybė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Tokiu atveju atsakovų solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 straipsnio normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš TPVCAPDĮ.

48. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi įtvirtinta Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro teisė pareikšti reikalavimą savininkui ir kaltininkui kaip solidariesiems skolininkams koreliuoja su TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Pažymėtina, kad automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis), todėl transporto priemonės valdytojas (savininkas) turi suvokti apie atitinkamą perduoto naudotis automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančius neigiamus padarinius. Perduodamas neapdraustą automobilį naudoti, valdytojas (savininkas) pažeidžia imperatyviąją įstatymo normą ir tokiu elgesiu sudaro prielaidas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimui.

49. Teisėjų kolegija, remdamasi TPVCAPDĮ nuostatomis ir nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgusi į šios nutarties 44 punkte nurodytus argumentus, į tai, kad ginčo dėl žalos dydžio byloje nekilo, taip pat į byloje nustatytas aplinkybes, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas 2023 m. vasario 20 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo UAB „Panbaltic Solutions“, o valdytojas – UAB „Meidovis“, nusprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindas nesivadovauti tarp atsakovių UAB „Panbaltic Solutions“ ir UAB „Meidovis“ 2021 m. liepos 1 d. sudaryta transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo reikalavimą priteisti 8 508,54 Eur žalą solidariai iš atsakovių UAB „Panbaltic Solutions“ ir UAB „Meidovis“ tenkinti. Atsižvelgus į tai, skundžiamo sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ieškovui žalos atlyginimą tik iš atsakovės UAB ,,Meidovis“, pakeistina žalos atlyginimą priteisiant iš abiejų atsakovių solidariai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

50. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir iš dalies pažeidė materialiosios teisės normas, todėl nusprendžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės UAB ,,Meidovis“ 8 508,54 Eur dydžio nuostolius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8 508,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pakeisti ir ieškinį tenkinti visa apimtimi nurodant, kad 8 508,54 Eur dydžio nuostoliai ir 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos priteisiamos ieškovui solidariai iš atsakovių UAB „Panbaltic Solutions“ ir UAB ,,Meidovis“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

52. Bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Ši procesinė pareiga (paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias konkrečia instancine tvarka) saisto visų instancijų teismus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-684/2023).

53. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

54. Ieškovas šioje byloje patyrė 423,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 191 Eur žyminis mokestis ir 232,74 Eur vertimo išlaidos. Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovių lygiomis dalimis priteisiamos 423,74 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 ir 5 dalys). Ieškinį tenkinus visa apimtimi, atsakovių bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, neatlygintinos (93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

55. Byloje patirta 8,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgus į procesinę bylos baigtį ir įvertinus tai, kad kiekvienai iš atsakovių lygiomis dalimis tenkanti šių išlaidų dalis (4,32 Eur) neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), šios išlaidos valstybei iš atsakovių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus visa apimtimi, atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

57. Ieškovas pareiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė duomenis, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 191 Eur sumos žyminį mokestį. Patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovių lygiomis dalimis (93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 267 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. sprendimą ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Panbaltic Solutions“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Meidovis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai 8 508,54 Eur (aštuoni tūkstančiai penki šimtai aštuoni eurai 57 ct) dydžio nuostolius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8 508,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Panbaltic Solutions“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Meidovis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 211,87 Eur (du šimtai vienuolika eurų 87 ct) bylinėjimosi išlaidas.“

Priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Panbaltic Solutions“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Meidovis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 95,5 Eur (devyniasdešimt penki eurai 5 ct) sumos žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.