- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-04
- Bylos Nr.
- e2FB-9058-1125/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04658-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- R. A., V. R.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje antstoliai R. K., D. S., I. B., T. G., E. S., Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, AB „SEB bankas“, UAB „GelvoraSergel“, UAB „Julianus Inkaso“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Firma Handlowa Inter-MAT PLUS, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. A. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, kuriame prašo iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Stiprus žmogus“.
2. Pareiškėjas nurodo, kad 2007 metais, tuomet ekonominio pakilimo laikotarpiu, gaudamas nuolatines ir nuosekliai didėjančias, su darbo teisiniais santykiais susijusias, pajamas, pareiškėjas priėmė ilgai brendusį sprendimą pradėti verslą, jį kurti bei plėsti – įkūrė įmonę, UAB (duomenys neskelbtini), kurios logistikos ir ekspedijavimo veiklai finansuoti ir vykdyti fizinio asmens vardu buvo sudaryta kreditavimo sutartis su AB „SEB bankas“. 2008-2009 m. pasaulinė ekonominė krizė itin neigiamai paveikė pareiškėjo vadovautą įmonę, galimybes visuomet laiku ir nevėluojant atsiskaityti su kreditoriais, nes, nepaisant teisme visa apimtimi patenkintų civilinių ieškinių dėl atsiskaitymo už suteiktas prekes ir paslaugas, nemokiais tapę užsakovai (atsakovai) neketino mokėti UAB (duomenys neskelbtini) naudai priteistų įsiskolinimų (pareiškėjo žiniomis, dalis jo tuometinių skolininkų tyčia vengė atsiskaityti). Bendrovei gaunant nepakankamai apyvartinių lėšų, pareiškėjas, kaip tuometinis įmonės savininkas ir vadovas, priėmė sudėtingą sprendimą – realizuoti UAB (duomenys neskelbtini). Pardavus nuostolingą įmonę, buvo gauta lėšų suma, kurios nepakako visiškai padengti turimų finansinių įsipareigojimų AB „SEB bankas“ atžvilgiu. Atsižvelgus į tai, buvo pradėtas taikyti susidariusių įsiskolinimų išieškojimas, antstoliai vykdymą nukreipė tiesiogiai į pareiškėją. 2009-2010 m. pareiškėjas dirbo UAB (duomenys neskelbtini), ėjo samdomo skyriaus vadovo pareigas. Tuomet darbo užmokestis buvo nedidelis, o antstoliams vykdant išskaitas, jis likdavo dar mažesnis. Dėl priverstinio skolos, su ja susijusių palūkanų ir delspinigių, išieškojimo į teismą kreipėsi ir tuometinis UAB „Ūkio bankas“, kuris sudarytos sutarties dėl lizingo pagrindu iš pareiškėjo reikalavo atsiskaityti už brangų nešiojamą kompiuterį, naudotą darbinės veiklos funkcijoms (vystant verslą) atlikti.
3. Didžiąją dalį kilusių įsiskolinimų kreditorių naudai teismas pareiškėjo atžvilgiu priteisė 2008-2012 m. laikotarpiu. Pareiškėjas ilgą laikotarpį negalėjo rasti nuolatinio darbo, o galimose darbovietėse, kuriose pretendavo dirbti pareiškėjas, nebuvo siūloma didesnė nei minimalioji mėnesinė alga dėl tebesitęsiančios ekonominės krizės, kurios išgyventi ir tuo pačiu metu vykdyti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams pareiškėjui nepakako. Nesant kitos išeities, pareiškėjas sutiko dirbti darbą už minimalųjį mėnesio atlygį, jog galėtų bent minimaliai vykdyti savo turimus įsipareigojimus. Trūkstant piniginių lėšų, pareiškėjas, kurio šeimoje tuomet ką tik buvo gimęs vaikas, skolinosi papildomai, kadangi reikėjo vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Sudarytų paskolų sutarčių vykdymas ėmė vėluoti, kol visai nutrūko pareiškėjui nebeturint lėšų.
4. Šiuo metu pareiškėjo darbo užmokestis yra ~1 300 Eur/ mėn., vis dėlto išgyventi ir išlaikyti du nepilnamečius vaikus – ypač sudėtinga, kadangi pareiškėjas dengia susidariusius įsiskolinimus kreditoriams – kiekvieną mėnesį iš darbo užmokesčio išskaitomos lėšos antstoliams (po 400-500 Eur/ mėn.), dėl ko pragyvenimui lieka tik nedidelė lėšų suma. Pareiškėjas taip pat pagal poreikį atlieka papildomų darbų, jog darbo užmokestis būtų bent kiek didesnis ir jo šeima galėtų tenkinti bent minimalius poreikius. Nepaisant šių pastangų, pareiškėjas mato, kad jo gaunamos pajamos nėra pakankamos, jog jis galėtų išgyventi, užsitikrinti orią senatvę ateityje bei per protingą terminą grąžinti visą likusią nepadengtų skolų sumą, šiuo metu siekiančią apie 27 622,79 Eur, neįskaitant kasdien skaičiuojamų vykdymo išlaidų ir palūkanų, dėl kurių augimo pagrindinė skola nemažėja.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas nurodo, kad minimaliems (būtiniesiems) jo poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį (iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo) bus reikalinga 900 Eur suma. Nurodomas sąmatos iki Fizinio asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dydis – 213,80 Eur.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo AB „SEB bankas“ prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad pareiškėjo A. A. įsiskolinimas kreditoriui AB SEB bankui šio atsiliepimo pateikimo dienai sudaro - 6321,26 EUR neskaičiuojant procesiniu palūkanų, žyminio mokesčio bei vykdymo išlaidų. Kreditorius AB SEB bankas nori pažymėti tai, kad nors pareiškėjo skolų suma viršija 25 MMA ir įsipareigojimų mokėjimo kreditoriams terminai yra pasibaigę, pareiškėjas kreditorių reikalavimams tenkinti skirdamas po 400 EUR/mėn., net ir skaičiuojant procesines palūkanas, visą pareiškime nurodytą įsiskolinimą su priskaičiuotomis procesinėmis palūkanomis, galėtų padengti per 6-7 metus. Kreditoriaus AB SEB banko nuomone pareiškėjas privalo siekti maksimalaus galimo kreditorinių reikalavimu patenkinimo, būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas. Pareiškėjas turi aiškiai nurodyti visus pajamų šaltinius, pagristi būtiniems poreikiams reikalingas lėšas, aiškiai nurodyti kaip bus įgyvendinama pagrindinė FABĮ paskirtis, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, dengiamos administravimo išlaidos bei tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai.
7. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo antstolė T. G. nurodo, kad nagrinėjamoje byloje turi būti keliamas klausimas dėl trečiosios nemokumo sąlygos, t. y. ar pareiškėjas turi realią galimybę per protingą terminą padengti savo skolas iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Pažymi, kad pareiškėjas nuo 2022-10-03 dirba UAB (duomenys neskelbtini), pareiškime nurodo, kad darbovietė pagal antstolių patvarkymus dėl skolos išieškojimo CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka išskaito apie 400-500 Eur/mėn. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad visa jo likusi nepadengtų skolų suma šiuo metu siekia apie 27 622,79 Eur, todėl atlikus skaičiavimus, darytina išvada, kad šią sumą galėtų padengti per penkerius metus (pvz. 27 622,79/450 (išskaitų vidurkis)/12≈5,1). Mano, kad šis terminas atitinka protingumo kriterijų ir įrodo, kad skolininkas turi realią galimybę visiškai padengti savo įsiskolinimą. Pažymi, antstolės T. G. kontoroje vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo vykdomojoje byloje Nr. 0045/13/00770 pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-05-09 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-175-371/2013 dėl 630,96 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo UAB „GelvoraSergel“ naudai. Vykdomoji byla pradėta 2013-05-23, o 2023-06-02 duomenimis likusi išieškoti suma sudaro 450,12 Eur skolos ir 3,77 Eur palūkanų.
8. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu nurodo, kad pareiškėjas A. A. valstybės biudžetui skolingas 111,79 EUR.
9. Suinteresuotas asmuo M. N. byloje nurodė, kad savo reikalavimą perleido V. R. ir pareiškėjas jam nėra skolingas.
10. Suinteresuotas asmuo V. R. su pareiškimu nesutinka. Nurodo, kad atlikus tarpusavio skolų įskaitymą pareiškėjas yra skolingas suinteresuotam asmeniui tik 37 euro centus. Nurodo, kad pareiškėjui negali būti iškelta bankroto byla, nes jis neatitinka nemokumo kriterijaus.
11. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjų pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį informuoti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas
12. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti alternatyvūs pagrindai, kurių bent vieną nustačius, preziumuojama, kad fizinis asmuo nemokumo būseną pasiekė nesąžiningais veiksmais/neveikimu, dėl ko teismas atsisako ginti tokio asmens teises, iškeliant jam bankroto bylą. Minėtų teisės normų visuma leidžia daryti išvadą, kad bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui tikslas yra suteikti galimybę sąžiningam fiziniam asmeniui atkurti savo mokumą bei grįžti į pilnavertį gyvenimą oriomis sąlygomis, tačiau tokia galimybė asmeniui suteikiama esant dviejų sąlygų visetui: 1) fizinis asmuo atitinka įstatyme įtvirtintas nemokumo sąlygas bei 2) fizinis asmuo nemokiu tapo ne dėl įstatyme išvardintų savo paties nesąžiningų veiksmų/neveikimo.
13. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies nuostatas, fizinio asmens būklės neatitiktis FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytam fizinio asmens nemokumo apibrėžimui arba pareiškėjo nesąžiningumas yra savarankiški pagrindai atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
14. Neteisingos informacijos apie įsiskolinimų dydį (fiktyvių sutarčių) pateikimas gali lemti atsisakymą kelti bankroto bylą tiek mokumo, tiek sąžiningumo aspektu, tačiau tokios aplinkybės turi būti patikimai nustatytos ir pagrįstos įrodymais, o ne prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-248/2015)
Dėl fizinio asmens (ne)sąžiningumo
15. Viena iš sąlygų nustatytų FABĮ fizinio asmens bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų, kuriuos nustačius preziumuojamas fizinio asmens nesąžiningumas, privedant savo būklę prie nemokumo, nebuvimas. Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–6 punktais, fizinio asmens nesąžiningumas kaip pagrindas atsisakyti jam iškelti bankroto bylą, preziumuojamas, jei: 1) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 2) paaiškėja, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių; 3) paaiškėja, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207–209, 216, 222–223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 4) nuo pareiškėjo bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų; 5) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.
16. Pareiškėjas jau priėmus bylą nagrinėti bei teismo posėdyje išklausius pareiškėjo kreditoriaus V. R. paaiškinimus, jog šiam kreditoriui pareiškėjas nėra skolingas bei pareiškėjui negali būti iškelta fizinio asmens bankroto byla, nes jis neatitinka nemokumo kriterijaus, t. y. jo skoliniai įsipareigojimai neviršija 25 MMA, 2023 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus bei paaiškinimus ir nurodė, kad be pareiškime nurodytų kreditorių pareiškėjas taip pat yra skolingas savo žmonai R. A. 15 000 Eur sumą. Kartu su šiais paaiškinimais pateikta 2023 m. rugpjūčio 7 d. skolos perleidimo sutartis, pagal kurią matyti, kad pareiškėjas perėmė iš kito skolininko 15 000 Eur įsiskolinimą kreditorei R. A..
17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiškėjo elgesys sąžiningumo aspektu gali būti vertinamas ir jau po pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-434-421/2017).
19. Pagal aptartas aplinkybes matyti, kad pareiškėjas A. A. jau inicijavęs bankroto procesą, teigdamas ir įrodinėdamas, kad jo finansinė būklė yra ypatingai sunki ir įsipareigojimų vykdymas negalimas, jau bylos nagrinėjimo metu prisiima papildomus įsipareigojimus, t. y. perima kito skolininko 15 000 Eur skolą savo sutuoktinei R. A., tokį pareiškėjo elgesį teismas vertina kaip akivaizdžiai nesąžiningą siekimą privesti savo finansinę būklę prie nemokumo, taip kaip tyčinį ir nesąžiningą elgesį esamų kreditorių atžvilgiu siekiant išvengti atsiskaitymo su jais (pareiškėjas prisiėmė papildomą 15 000 Eur skolą negaudamas jokios finansinės naudos). Nurodyti duomenys leidžia spręsti, kad papildomų 15 000 Eur įsipareigojimų prisiėmimas buvo tikslingas, kadangi pagal kreditoriaus nurodytus skaičiavimus, kuriuos teismas aptars vertindamas nemokumą, pareiškėjas neatitiktų nemokumo būklės. Taigi, tokių skolinių įsipareigojimų prisiėmimas buvo sąmoningas siekis privesti savo finansinę būklę prie nemokumo, o tokie veiksmai atitinka nesąžiningumo sampratą aptariamą tiek teismų praktikoje, tiek FABĮ 5 straipsnyje.
20. Skolinį įsipareigojimą pareiškėjas prisiėmė asmeniui, kuris nurodytas CK 6.67 straipsnyje (savo sutuoktinei). Toks sandoris priskirtinas CK 6.67 straipsnyje nurodytiems sandoriams ir dėl to preziumuojamas pareiškėjo nesąžiningumas, šis sandoris pažeidė kreditorių teises (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), t. y. kaip jau aptarta aukščiau prisiėmus papildomus skolinius įsipareigojimus, negaunant jokios finansinės naudos, pažeista kreditorių teisė operatyviau ir didesnėmis dalimis atgauti skolas, tokio sandorio pareiškėjas neprivalėjo sudaryti ir jis nulemtų pareiškėjo nemokumą. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas jau priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo priimdamas papildomus įsipareigojimus sąmoningai siekė bloginti savo finansinę padėtį, kad ji atitiktų nemokumo kriterijų ir dėl to bankroto procese buvo nesąžiningas.
21. Kadangi šios bylos atveju susidarė situacija, jog asmuo priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, akivaizdžiai nesąžiningai elgdamasis prisiėmė papildomą 15 000 Eur skolinį įsipareigojimą, kuris buvo esminis ir lemiantis ar asmuo atitiks ar neatitiks nemokumo būseną, teismas pirmiausiai aptarė pareiškėjo veiksmus sąžiningumo aspektu ir toliau pasisakys dėl pareiškėjo finansinės būklės.
Dėl fizinio asmens nemokumo
22. Išvada dėl fizinio asmens nemokumo turi būti konkreti, motyvuota, paremta faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Menamas nemokumo konstatavimas nėra pakankamas nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-248/2015).
23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad kreditoriui AB SEB bankas jis skolingas 7 105,39 Eur, UAB „Gelvora Sergel“ – 610,66 Eur, UAB „Julianus Inkaso“ – 490, 24 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 111, 79 Eur, Firma Handlowa Inter – MAT PLUS – 7 615, 22 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 427, 29 Eur, M. N. – 8 688, 60 Eur, antstolei I. B. – 761, 55 Eur, antstolei T. G. – 96, 70 Eur, antstolei J. J. – 1 401, 02 Eur, antstoliui D. S. – 314, 33 Eur.
24. Antstolė T. G. nurodė, kad kreditoriaus UAB „Gelvora Sergel“ naudai likusi išieškoma suma sudaro 450,12 Eur skolos ir 3,77 Eur palūkanų, tai viso 453, 89 Eur, kreditoriaus M. N. reikalavimus 2020 m. vasario 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perėmė naujas kreditorius V. R., minėta reikalavimo perleidimo sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti, teismas šioje byloje jos teisėtumo nenagrinėja, o ji patvirtina kad M. N. perleido V. R. 9 267 Eur reikalavimą į skolininką A. A.. Kreditorius, V. R. tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus nurodė, kad pareiškėjui pretenzijų dėl skolos neturi, o pareiškėjo likusi skolos dalis kreditoriui sudaro tik 37 euro centus. Prie papildomų įrodymų pateiktų prie bylos – 2023 m. rugpjūčio 3 d. pažymoje pareiškėjo darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 20 d. iki 2023 m. gegužės 30 d. už A. A. antstoliams sumokėta – I. B. – 230, 38 Eur suma, antstolei T. G. – 13, 74 Eur suma, antstoliui D. S. – 7, 92 Eur suma, antstolei J. J. – 297, 25 Eur suma, R. K. 14, 93 Eur suma.
25. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nemokiu, kai pradelsti mokėjimai viršija 25 MMA, ir jis jų negali įvykdyti. Pažymėtina, kad FABĮ nenustatyta, jog asmuo laikomas nemokiu tik tuo atveju kai skolos viršija priklausančio turto vertę, taip pat įstatymo formuluotė nesuponuoja ir išvados, kad tuo atveju, kai asmens skolos neviršija jam priklausančio turto vertės, jis laikytinas mokiu. Kasacinis teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Be to, kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Plėtojant šį išaiškinimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).
26. Taigi, teismas, įvertinęs į bylą pateiktus bei teismo iniciatyva surinktus duomenis apie pareiškėjo nemokumą, nustatė, kad šiai dienai pareiškėjos pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma (kuri turi būti vertinama nustatant fizinio asmens būklę) sudaro 18 116, 34 Eur sumą (išskaičius darbdavio apmokėtas sumas antstoliams, taip pat reikalavimus, kurie negali būti nutaršyti pagal FABĮ 29 straipsnį), be to įsipareigojimo, kurį pareiškėjas prisiėmė savo sutuoktinės naudai. Kadangi teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nesąžiningumo prisiimant papildomą 15 000 Eur įsipareigojimą, taip pat tai, kad šis įsipareigojimas prisiimtas jau priėmus pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo bei bylą pradėjus nagrinėti teisme, teismo nuomone, šis nesąžiningai prisiimtas įsipareigojimas, jau priėmus pareiškimą neturi būti įskaitomas į pareiškėjo skolinius įsipareigojimus. Tokios pozicijos teismas laikosi ir taikydamas FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punktą, kur nurodyta, kad jau prie pareiškimo turi būti pateikti visi duomenys apie kreditorius ir jiems turimus skolinius įsipareigojimus, taip pat FABĮ 17 straipsnio 9 punktą, kur nurodytos išimtys, kada bankroto proceso metu asmuo gali prisiimti skolinius įsipareigojimus. Tokių išimčių šiuo atveju nenustatyta. Tuo tarpu, FABĮ normų taikymas pradedamas po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Priešingai vertinant ir papildomai įtraukiant pareiškėjo skolą jau po pareiškimo priėmimo susidarytų teisiškai ydinga situacija leidžianti papildomai piktnaudžiauti fizinio asmens bankroto procesu. Spręsdamas pareiškėjo A. A. bankroto bylos iškėlimo klausimą teismas nenustatė būtinos fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygos fizinio asmens nemokumo, nes jo turimi įsipareigojimai neviršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
27. Apibendrinant byloje nustatytos aplinkybes leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą FABĮ 8 straipsnio 1 punkto pagrindu bei papildomai taikant FABĮ 8 straipsnio 2 punktą.
28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5–6 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti iškelti pareiškėjui A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.