Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-06-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-9546-1097/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-10
Bylos Nr.
e2YT-9546-1097/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05158-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Latvelė
Pareiškėjas
M. M.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Advokatai
Aleksandras Gogolevas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-9546-1097/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05158-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,sekretoriaujant Deimenai Krasauskaitei,dalyvaujant pareiškėjui M. M. ir jo atstovui advokatui Aleksandr Gogolev,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas M. M. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1995 m. balandžio 6 d. Miesto (rajono) valdybos potvarkio Nr. 949v ir 1995 m. balandžio 10 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu R. M. kartu su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 25 d. kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/8311 pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis paveldėjo R. M., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą, taip pat ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – šalia esančiu ūkiniu pastatu (sandėliuku). Šį turtą palikėja įsigijo nuosavybės teise pagal 1995 m. balandžio 10 d. priėmimo-perdavimo aktą, tačiau nuosavybės teisės į ūkinį pastatą Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nebuvo, o perduotas sandėliukas nebuvo identifikuotas jo priėmimo-perdavimo dokumentuose. VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į ūkio pastatą, nurodydamas, kad pateikti sandėliuko kadastrinio matavimo duomenys nesutampa su prašyme nurodytais dokumentų duomenimis, be to, neįmanoma nustatyti, kokie konkretūs statiniai buvo perduoti palikėjai kartu su butu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad negalima patikslinti, kuris iš ūkinių pastatų galėjo būti privatizuotas palikėjos 1995 metais. Pareiškėjo teigimu, pateikti duomenys patvirtina, kad palikėja nuosavybės teisę įgijo ne tik į butą, bet ir į jo priklausinį (ūkinį statinį), plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), kurį palikėja naudojo savo reikmėms. Atsižvelgdamas į tai, kad ūkio pastatą atsisakyta įregistruoti ir nėra kitų galimybių pripažinti palikėjos nuosavybės teisę į jį, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštaraus, jei iš visų byloje esančių įrodymų bus galima vienareikšmiškai nustatyti, kad ūkinis pastatas gali būti vertinamas kaip buto priklausinys.

4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą prašė atsižvelgti į tai, kad žemės sklype, adresu Liepkalnio g. 3, Vilnius, yra du ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini) ir negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kuris pastatas (sandėlis) ar jo dalis buvo galimai perduota pareiškėjo seseriai (palikėjai). Pagal esančias nuotraukas gali būti identifikuota, kad, atsižvelgus į statinio (duomenys neskelbtini) būklę, buvo priimtas sprendimas kreiptis į UAB „Grinda“ su užsakymu dėl darbų (medinio ūkinio pastato galimos avarinės būklės likvidavimas, nugriovimas, statybinių atliekų išvežimas, teritorijos sutvarkymas, grunto išlyginimas) atlikimo. Darbai buvo atlikti ir šis ūkinis pastatas nebeegzistuoja. Atsižvelgiant į tai, kad ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) neprivatizuota dalis turi bešeimininkio turto požymių, vadovaujantis 2020 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-809 „Dėl statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), nustatymo, apskaitymo, dokumentų pateikimo pripažinti statinius bešeimininkiais ir perėmimo savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtintu aprašu, yra įtraukta į statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą ir yra inicijuotas šios ūkinio pastato dalies pripažinimo bešeimininkiu turtu ir jo perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrų vykdymas. Suinteresuotas taip pat nurodė, kad pareiškėjas niekaip neįrodė teiginio, jog sandėliukas yra (buvo) buto priklausinys.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašė pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjai kartu su butu nuosavybės teise buvo perduotas ūkinis pastatas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini); rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad buto privatizavimo dokumentai patvirtina, kad palikėja įsigijo butą su priklausiniu – ūkio pastatu. Žemės sklype yra (buvo) du ūkiniai pastatai. Vienas iš jų – didesnis – buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir priklauso kitiems asmenims, o mažesnis, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), registruotas nebuvo, tačiau palikėja juo naudojosi kaip savo, jame laikė savo daiktus. Nors buto su priklausiniu įsigijimo dokumentuose fiksuoti skirtingi ūkinio pastato plotai, tačiau, atsižvelgiant į sklype esančius du ūkio pastatus, būtent mažesnis, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), yra vienintelis, kuriuo galėjo naudotis palikėja, ir kuris apytiksliai atitiktų dokumentuose fiksuotą priklausinio plotą. Taip pat paaiškino, kad statinio šiai dienai realiai nebėra, jis buvo nugriautas, tačiau juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų apginta pareiškėjo nuosavybės teisė ir neteisėtai sunaikintas pastatas atkurtas bei pareiškėjo nuosavybės teisė įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

6. Suinteresuotų asmenų atstovai teismo posėdžiuose nedalyvavo. Apie posėdžių laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

8. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais teisės aktų nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010). Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

9. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. spalio 26 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu pareiškėjas M. M. paveldėjo palikėjos R. M. (toliau – palikėja) turtą, be kitko, paveldėdamas ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš 1995 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. 949V ir 1995 m. balandžio 10 d. pagrindinių priemonių priėmimo-perdavimo akto nustatyta, kad palikėja įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su sandėliuku kurui. Iš 1995 m. balandžio 13 d. Rasų seniūnijos pažymėjimo nustatyta, kad sandėliuko plotas – 18 kv. m. Ūkinio pastato prie buto buvimą patvirtina ir Namų valdos techninės apskaitos kortelė. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtinta, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra šildomas kietu kuru. Iš 2015 m. gegužės 25 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 13/8311 matyti, jog buvo sudaryti kadastro duomenys ūkiniam pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio žymėjimas – (duomenys neskelbtini). Byloje esantis VĮ Registrų centro 2015 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. VILKS-2642 patvirtina, kad palikėja siekė statinį įregistruoti, tačiau registruoti jį atsisakyta, nurodant, jog pateiktos ūkinio pastato kadastrinių matavimo bylos duomenys (užstatytas plotas) nesutampa su prašyme nurodytų dokumentų duomenimis. 2015 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. VILRS-1369 VĮ Registrų centras konstatavo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo perduotas palikėjai su statiniais (sandėliuku kurui), tačiau sutartyje minėtas statinys neidentifikuotas, todėl nustatyti, koks statinys buvo perduotas palikėjai, negalima. Vilniaus miesto savivaldybės administracija rašte nurodė, jog nerado dokumentų apie buto, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimą, todėl negalima nustatyti, kuris iš ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), galėjo būti privatizuotas palikėjos 1995 metais.

10. Taigi, nurodyti dokumentai leidžia nustatyti, kad palikėja kartu su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įsigijo ir ūkio pastatą. Šis pastatas nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre, o vėliau tą atsisakyta padaryti dėl netikslių ūkio pastato duomenų, negalint identifikuoti kartu su butu privatizuoto statinio. Dėl to pareiškėjui iškilo kliūčių įgyvendinant nuosavybės teises į paveldėtą palikėjos turtą.

11. Byloje prašoma identifikuoti palikėjos nuosavybės teise turėtą statinį – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad kartu su butu nuosavybės teise įsigytas ūkio pastatas yra statinys, 2015 m. gegužės 25 d. kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/8311 pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę privalėjo įrodyti juridinę reikšmę turintį faktą prašantis nustatyti pareiškėjas.

12. Pažymėtina, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

13. Nagrinėjamu atveju iš pateiktų rašytinių įrodymų – Vilniaus miesto Rasų seniūnijos valdybos plano, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 13/8311, ištraukos iš Vilniaus miesto savivaldybės GIS duomenų bazės – galima nustatyti, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra du ūkio pastatai. Kadastrinių matavimų byloje šie pastatai pažymėti (duomenys neskelbtini). Vienas jų – (duomenys neskelbtini) – 32 kv. m ploto, kitas – (duomenys neskelbtini) – 65 kv. m ploto. 1995 m. balandžio 10 d. pagrindinių priemonių priėmimo-perdavimo akte fiksuota, kad su palikėjos butu yra perduodamos gyvenamosios patalpos, kurių bendras plotas 39,07 kv. m, o su statiniais (sandėliuku kurui) – 55,07 kv. m. 1995 m. balandžio 13 d. Rasų seniūnijos valstybinės įmonės pažymėjime nurodyta, kad butas perduodamas su 18 kv. m. ploto statiniais. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad yra įregistruotos asmenų nuosavybės teisės į žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esantį 65 kv. m ploto ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) (DOK-96958). Kaip matyti, vienas iš žemės sklype esančių ūkio pastatų (duomenys neskelbtini) yra ženkliai didesnis, į jį yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisių. Tuo tarpu kitas statinys – (duomenys neskelbtini), nors ir esant nenuosekliems duomenims apie jo plotą, yra gerokai mažesnis ir iš esmės vienintelis galimas statinys, kuris galėjo būti perduotas palikėjai kartu su butu. Dėl to nurodytų įrodymų visuma leidžia pripažinti tikėtinu, kad palikėjai kartu su butu buvo perduotas ūkio pastatas, kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis).

14. Priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019).

15. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga leidžia pagrįstai pripažinti, kad ūkio pastatas (duomenys neskelbtini) buvo palikėjai priklausiusio buto priklausinys, kurį palikėja naudojo savo reikmėms. Minėta, kad bylos duomenys patvirtina, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo krosninis šildymas, o ūkio pastatas (sandėliukas) perduotas kaip patalpa kurui laikyti. Pateikti rašytiniai dokumentai – palikėjos pasirašyta 2015 m. gegužės 7 d. Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartis Nr. SK-715 ir jos pagrindu atlikta kadastrinių matavimų byla, VĮ Registrų centro 2015 m. birželio 8 d. palikėjai adresuotas sprendimas atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą Nr. VILKS-2642, 2015 m. birželio 10 d. palikėjai adresuotas sprendimas atsisakyti įregistruoti nuosavybės teises – patvirtina, kad palikėja rūpinosi ūkio pastatu, laikė jį savo turtu, siekė įregistruoti nuosavybės teises. Liudytojas R. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad maždaug nuo 2011 m. iki 2015 m. padėjo palikėjai remontuoti jos butą, į sandėliuką nešdavo statybines medžiagas ir įrankius, ten juos laikė, kad sandėliuku niekas kitas, išskyrus palikėją, nesinaudojo, jis buvo rakinamas, raktą davė palikėja, sandėliuke buvo sudėti jos daiktai.

16. Įvertinus teismui pateiktus rašytinius įrodymus ir pareiškėjo bei liudytojo paaiškinimus teismo posėdžio metu pripažintina įrodytu, kad indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėtas ūkinis pastatas palikėjos buvo naudojamas kaip buto priklausinys ir privatizuotas kartu su butu 1995 metais, t. y. 1995 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. 949V ir 1995 m. balandžio 10 d. pagrindinių priemonių priėmimo-perdavimo akto pagrindu, palikėja, kartu su butu, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 25 d. kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/8311 pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) kartu su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgijo ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 25 d. kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/8311 pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant apibrėžti pareiškėjo M. M., kaip palikėjos R. M. teisių perėmėjo, nuosavybės teises.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Latvelė