- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- e2S-89-967/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12417-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. Z., S. Z.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų D. Z. ir S. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės terasos IV“ ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Domus estate“ pareiškimus dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. Z., S. Z. ir antstolis Irmantas Gaidelis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pilaitės terasos IV“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, kuriuo prašė nustatyti, kad skolininkei D. Z. (toliau – skolininkė) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu S. Z. priklauso: ½ dalis S. Z. gaunamų darbo ir/ar kitų pajamų, ½ dalis esamų (būsimų) piniginių lėšų S. Z. sąskaitose kredito įstaigose; 33 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Taurakalnio namai“ akcijų; 36 956 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Šviesos Loftai“ akcijų; 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Baltic star“ akcijų; 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Urban Auto“ akcijų; 50 vnt. paprastųjų vardinių likviduojamos dėl bankroto ne teismo tvarka UAB „Vytauto 89“ akcijų; 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Jeruzalės 26“ akcijų; 25 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Domus estate“ akcijų; reikalavimo teisė į 7 500 Eur UAB „Vytauto 89“ skolą; žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6130-534/2023 patvirtinta tarp UAB „Pilaitės terasos IV” ir D. Z. sudaryta taikos sutartis. Skolininkei nevykdant taikos sutarties nuostatų, pareiškėjai išduotas vykdomasis dokumentas, kurį vykdo antstolis Irmantas Gaidelis (toliau – antstolis). Antstolis 2023 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu Nr. S-23-8-30410 pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.
2. Pareiškėja likviduojama dėl bankroto UAB „Domus estate“ pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti, kad skolininkei D. Z. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso ½ dalis nurodyto turto: skolininkės sutuoktinio S. Z. vardu gaunamų darbo ir/ar kitų pajamų, esamų (būsimų) piniginių lėšų skolininkės sutuoktinio S. Z. sąskaitose kredito įstaigose; 66 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Taurakalnio namai“ akcijų; 73911 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Šviesos Loftai“ akcijų; 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Baltic star“ akcijų; 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Urban Auto“ akcijų; 100 vnt. paprastųjų vardinių likviduojamos dėl bankroto ne teismo tvarka UAB „Vytauto 89“ akcijų; 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Jeruzales 26“ akcijų; 49 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Domus estate“ akcijų; reikalavimo teisės į 15 000 Eur UAB „Vytauto 89“ skolą; žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-655-656/2023 dėl skolos išieškojimo iš D. Z. likviduojamos dėl bankroto UAB „Domus estate“ naudai. Pareiškėja gavo antstolio siūlymą Nr. S-23-8-30410 kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu S. Z. nustatymo.
3. Antstolis Irmantas Gudelis pateikė atsiliepimus į nurodytus pareiškimus, kuriuose prašė pareiškimus tenkinti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys D. Z. ir S. Z. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjų pareiškimus atmesti. Nurodė, kad pagal bendrąją taisyklę asmeninės turtinės prievolės išieškomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės – iš bendro sutuoktinių turto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnis). Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinto bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, todėl, nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia. Nagrinėtinu atveju skolininkės nesumokėtos skolos kilo pagal skolininkės asmeniškai sudarytas arba jos naudai suteiktas paskolas, kuriose skolininkė asmeniškai prisiėmė vykdyti įsipareigojimus ir šiuose teisiniuose santykiuose skolininkės sutuoktinis nedalyvavo, taip pat skolininkės sutuoktinis nedavė ir sutikimo dėl tokių sandorių sudarymo, t. y. faktiškai skolininkės sutuoktinis iki teisminių procesų nežinojo apie skolininkės prisiimtas prievoles pareiškėjoms (sutuoktinis nebuvo įtrauktas į teisminius procesus dėl skolų priteisimo, šiuose procesuose nedalyvavo ir į teismą nebuvo kviečiamas).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškimus tenkino ir nustatė, kad skolininkei D. Z. priklauso ½ dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su sutuoktiniu S. Z. esančio turto: skolininkės sutuoktinio S. Z. gaunamų pajamų ir piniginių lėšų, esančių jo banko sąskaitose, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai ir tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimą, gautą tikslinę materialinę paramą, skirtą tik vienam sutuoktiniui, ir kita); 66 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Taurakalnio namai“ akcijų; 73911 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Šviesos Loftai“ akcijų; 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Baltic star“ akcijų; 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „URBAN AUTO“ akcijų; 100 vnt. paprastųjų vardinių likviduojamos dėl bankroto ne teismo tvarka UAB „Vytauto 89“ akcijų; 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Jeruzales 26“ akcijų; 49 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Domus estate“ akcijų; reikalavimo teisių į 15 000 Eur UAB „Vytauto 89“ skolą; žemės sklypo, 3,2665 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl suinteresuotų asmenų D. Z. ir S. Z. civilinės atsakomybės ir prievolių pobūdžio. Suinteresuotų asmenų nurodyta aplinkybė, kad vykdomosiose bylose išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininkės D. Z. prievoles šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymas sudarys prielaidas nukreipti išieškojimą būtent į skolininkei D. Z., o ne jos sutuoktiniui S. Z. priklausančią turto dalį, todėl jo turtiniai interesai nebus pažeisti. Nustačius, kad pareiškėjų (kreditorių) reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė D. Z. nuosavybė, pareiškėjos pagrįstai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad skolininkė buvo įpareigota teismui pateikti duomenis apie reikalavimo į UAB „Vytauto 89“ perleidimą ar prievolės D. Z. įvykdymą. Skolininkė jokių įrodymų nepateikė. Vykdomojoje byloje esančiame 2022 m. rugpjūčio 1 d. likviduojamos dėl bankroto ne teismo tvarka UAB „Vytauto 89“ kreditorių susirinkimo protokole nurodyta, kad kreditorės D. Z. reikalavimo dydis yra 15 000 Eur. Nors skolininkė nurodė, kad ji pateikė likviduojamai dėl bankroto ne teismo tvarka UAB „Vytauto 89“ prašymą pašalinti ją iš kreditorių sąrašo, byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad D. Z. būtų pašalinta iš likviduojamos dėl bankroto ne teismo tvarka UAB „Vytauto 89“ kreditorių ir kreditorinių reikalavimų sąrašo.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Suinteresuoti asmenys D. Z. ir S. Z. (toliau – apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nevertino, kad sutuoktinių turtinės prievolės pobūdžio nustatymas svarbus ne tik teisinio santykio identifikavimui ir kvalifikavimui, bet ir išieškojimui iš kito sutuoktinio turto, kadangi pagal bendrąją taisyklę asmeninės turtinės prievolės išieškomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės – iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis). Sprendžiant dėl ginčijamos turtinės prievolės pripažinimo bendrąja sutuoktinių turtine prievole, teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinto bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, todėl, nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).
8.2. Nagrinėjamu atveju neįvykdyti pareiškėjų reikalavimai yra skolininkės nesumokėtos skolos, kurios kilo pagal skolininkės asmeniškai sudarytas arba jos naudai suteiktas paskolas, kuriose skolininkė asmeniškai prisiėmė vykdyti įsipareigojimus ir šiuose teisiniuose santykiuose skolininkės sutuoktinis nedalyvavo, taip pat skolininkės sutuoktinis nedavė sutikimo dėl tokių sandorių sudarymo, t. y. faktiškai skolininkės sutuoktinis iki teisminių procesų nežinojo apie skolininkės prisiimtas prievoles pareiškėjoms, nebuvo įtrauktas į teisminius procesus dėl skolų pareiškėjoms priteisimo.
8.3. Be kitų prievolių, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos ir prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 nurodė, kad įstatyme įtvirtintos aplinkybės sukuria dvi turtinių prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, grupes: pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Taigi teismas nepagrįstai nustatė, kad byloje nėra sprendžiama dėl D. Z. ir S. Z. civilinės atsakomybės ir prievolių pobūdžio ir skolininkės nurodyta aplinkybė, kad vykdomosiose bylose išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininkės prievoles, neturi teisinės reikšmės.
8.4. Teismas taip pat nepagrįstai nustatė, kad skolininkė nepateikė jokių įrodymų apie reikalavimo į bankrutuojančią UAB „Vytauto 89“ perleidimą ar prievolės įvykdymą, ir sprendė, kad skolininkė turi reikalavimo teisę į UAB „Vytauto 89“ dėl 15 000 Eur skolos. Teismas neįvertino, kad skolininkė kartu su atsiliepimu pateikė informaciją apie tai, jog ji pateikė bankrutuojančiai UAB „Vytauto 89“ prašymą pašalinti ją iš kreditorių sąrašo, laikydamas, kad byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Teismas turėjo ir galėjo pateikti skolininkei papildomą įpareigoją patikslinti nurodytas aplinkybes, nustatęs, kad skolininkė nepateikė teismui visos reikalingos tinkamam bylos išnagrinėjimui informacijos, tačiau to nepadarė. Atsižvelgdama į tai, skolininkė prašo prijungti prie bylos medžiagos informaciją, jog skolininkė neturi nurodytos reikalavimo teisės, laikant, kad jos pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis).
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja likviduojama dėl bankroto UAB „Pilaitės terasos IV” su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Skunde nurodomi argumentai, kad skolininkės prievolė pareiškėjai yra asmeninė ir apie šią prievolę jos sutuoktinis nežinojo, šios bylos kontekste yra teisiškai nereikšmingi, kadangi skundžiama nutartimi išnagrinėtas pareiškimas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl to, kam kyla prievolė mokėti skolą. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.
9.2. Kartu su atskiruoju skundu suinteresuotų asmenų teikiami papildomi dokumentai nesudaro pagrindo naikinti priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja likviduojama dėl bankroto UAB „Domus estate” su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Tokio pobūdžio bylose yra individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, tačiau nesprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių prievolių individualizavimo. Šioje civilinėje byloje likviduojamos dėl bankroto UAB „Domus estate“ ir likviduojamos dėl bankroto UAB „Pilaitės terasos IV“ pareiškimais buvo prašoma nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra sutuoktinių, t. y. individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad skolininkei priklauso ½ dalis santuokoje įgyto turto. Visiškai neturi jokios įtakos teismo priimtai nutarčiai bandoma įrodinėti aplinkybė, kad priteistos skolos yra asmeninės D. Z. skolos, kadangi šios skolos bus išieškomos ne iš bendrosios jungtinės nuosavybės, o būtent iš skolininkei D. Z. tenkančios turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
10.2. Kadangi nagrinėjamoje situacijoje bendras sutuoktinių D. Z. ir S. Z. turtas nebuvo padalytas, antstolis pasiūlė pareiškėjoms kreiptis į teismą dėl skolininkės D. Z. turto dalies nustatymo. Šioje situacijoje nėra duomenų, kad tarp suinteresuotų asmenų vedybų sutartis būtų sudaryta arba bendroji jungtinė nuosavybė būtų padalyta arba pasibaigusi kitokiu būdu, taigi, pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjų prašymus, vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, nustatė, kad yra pagrindas nustatyti skolininkės D. Z. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančios turto dalies.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų
13. Suinteresuoti asmenys D. Z. ir S. Z. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – bankrutuojančios UAB „Vytauto 89“ kreditorių susirinkimo, vykusio 2023 m. rugsėjo 28 d., protokolą Nr. 4, nurodydami, kad būtinybė šiuos įrodymus pateikti atsirado priėmus skundžiamą nutartį, todėl prašo juos priimti.
14. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus šias išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
15. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinės instancijos teismui pateikto dokumento datos matyti, jog nurodytas dokumentas galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl nesutiktina su apeliantų teiginiu, kad jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, nurodytas dokumentas neturi esminės įtaikos sprendžiant klausimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kadangi net ir nustačius, kad skolininkė neturi nurodytos reikalavimo teisės, tai nereikštų, kad nėra pagrindo nustatyti jos dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas suinteresuotų asmenų su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus atsisako priimti.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
17. Iš į bylą pateiktos vykdomųjų bylų Nr. 0008/23/01291 ir Nr. 0008/23/01075 medžiagos nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-6130-534/2023 dėl 7 000 Eur skolos ir 0,02 proc. palūkanų, skaičiuojamų nuo skolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną iki visiško taikos sutarties 4.1–4.7 punktų įvykdymo, išieškojimo iš skolininkės D. Z. išieškotojai UAB „Pilaitės terasos IV“ (vykdomoji byla Nr. 0008/23/01291), taip pat Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-655-656/2023 dėl 19 000 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 800 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės D. Z. išieškotojai UAB „Domus estate“ (vykdomoji byla Nr. 0008/23/01075). Vykdydamas vykdomąsias bylas antstolis nustatė, kad skolininkė neturi asmeninės nuosavybės teise jai priklausančio turto, kuris būtų pakankamas vykdomosiose bylose išieškomoms sumoms padengti. Nustatęs, kad nuo (duomenys neskelbtini) skolininkė yra sudariusi santuoką su S. Z., antstolis areštavo šį turtą: skolininkės sutuoktinio S. Z. pinigines lėšas (pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendus, taip pat pensijas bei kitokias išmokas, išskyrus tikslinės paskirties išmokas bei lėšas, iš kurių išieškojimas draudžiamas teisės aktų nustatyta tvarka); 66 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Taurakalnio namai“ akcijų; 73911 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Šviesos Loftai“ akcijų; 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Baltic star“ akcijų; 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Urban Auto“ akcijų; 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Vytauto 89“ akcijų; 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Jeruzales 26“ akcijų; 49 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Domus estate“ akcijų; reikalavimo teisę į 15 000 Eur UAB „Vytauto 89“ skolą; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis 2023 m. liepos 14 d. patvarkymu Nr. S-23-8-263139 pasiūlė skolininkei per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, formą. Skolininkei nepateikus minėto sutikimo, antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2023 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu Nr. S-23-8-30410 pasiūlė išieškotojoms per 20 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Išieškotojos pateikė pareiškimus teismui, prašydamos nustatyti, kad skolininkei D. Z. priklauso ½ dalis antstolio nurodyto turto. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškimus tenkino ir nustatė skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Atskiruoju skundu skolininkė ir jos sutuoktinis su minėta nutartimi nesutinka ir prašo ją panaikinti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
18. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, kadangi pareiškėjų reikalavimai yra skolininkės nesumokėtos skolos, kurios kilo skolininkės asmeniškai sudarytų sandorių pagrindu, o skolininkės sutuoktinis šiuose teisiniuose santykiuose nedalyvavo ir jiems sutikimo nedavė.
19. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis).
20. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, t. y. nustato, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).
21. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
22. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad skolininkė D. Z. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su S. Z.. Duomenų, kad ši santuoka būtų nutraukta, byloje nėra. Į bylą pateiktame Vedybų sutarčių registro išraše pažymėta, kad nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų sudarytas vedybų (povedybines) sutartis ir turto padalijimo faktus. Atsižvelgiant į tai, skolininkės ir jos sutuoktinio turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).
23. Tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis).
24. Kadangi bendras sutuoktinių turtas nagrinėjamu atveju nebuvo padalytas, o pareiškėjų (išieškotojų) reikalavimams patenkinti nepakako turto, kuris yra asmeninė D. Z. nuosavybė, antstolis pasiūlė pareiškėjoms kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo, o šioms pateikus pareiškimus, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aptartomis CPK 667 straipsnio nuostatomis, nustatė skolininkės turto dalį bendrame sutuoktinių turte, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kadangi buvo nustatytos visos paminėtos skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje pagrindai ir sąlygos. Be to, kaip pažymėta ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, skolininkės turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymas šiuo atveju sudaro prielaidas nukreipti išieškojimą būtent į skolininkei D. Z., o ne jos sutuoktiniui priklausančią turto dalį. Taigi atskirojo skundo argumentai apie tai, kad išieškojimas buvo vykdomas pagal asmenines skolininkės prievoles, taip pat atskirajame skunde cituojama kasacinio teismo praktika apie sutuoktinių atsakomybę už vieno iš jų prisiimtas prievoles nagrinėjamos bylos kontekste neturi teisinės reikšmės, kadangi nustačius skolininkės turto dalį išieškojimas bus vykdomas ne iš skolininkės sutuoktinio turto, o skolininkei priklausančios turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje.
25. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinės teisės ir civilinio proceso teisės normas bei teismų praktiką, todėl nėra pagrindo tenkinti suinteresuotų asmenų atskirojo skundo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. nutartį (CPK 336 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliantų D. Z. ir S. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. nutarties atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.