- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-11
- Bylos Nr.
- e2YT-27319-934/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20730-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- M. G., E. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Ž. G., O. O., D. O., Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. G., E. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – O. O., Ž. G., D. O., D. O., Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarė Nijolė Jakūbauskienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių bei paaiškinimų santrauka
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė atnaujinti terminą pareiškėjams E. G. ir M. G. terminą N. R. palikimui priimti. Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais bei aplinkybėmis (b. l. 1-6):Pareiškėjų senelė N. R. mirė (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teise pareiškėjų močiutė turėjo 3 kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, garažą. Po močiutės mirties pareiškėjai suprato, kad palikimą yra priėmusi jų mama ir N. R. dukra Ž. G.; Po N. R. mirties Ž. G. gyveno tai motinos N. R. bute, tai sode. Pareiškėjai taip pat apsigyveno bute adresu Genių g. 11-30, Vilnius, laikydami, kad šis butas yra paveldėtas Ž. G., turėjo šio buto raktus. Pareiškėjų motina Ž. G. taip pat buvo įsitikinusi, kad yra priėmusi motinos palikimą ir tik gavusi pranešimus dėl iškeldinimo suprato, kad dėl motinos buto paveldėjimo iškilo kliūčių;Kadangi pareiškėjų motina Ž. G. dėl N. R. palikimo priėmimo klausimų vedė net kelias bylas teismuose (dėl N. R. asmeninio testamento patvirtinimo ginčijimo, dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo), pareiškėjai laikė, kad jiems nėra atsiradusi teisė paveldėti, kadangi teisių į N. R. palikimą įgyvendinimu savo naudai rūpinosi pirmos eilės įpėdinė Ž. G.;2011-06-29 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-221-807/2011 buvo patvirtintas N. R. 2010-07-07 testamentas, kuriuo ji visą savo turtą paliko vaikaitei O. O.. 2015-06-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2- 1192-808/2015. Po šių teismo sprendimų Ž. R. ėmėsi papildomų veiksmų (vedė teismo procesus), kad galėtų priimti motinos N. R. palikimą. Taigi, dar ir dėl to, kad iki 2015 m. nebuvo nuginčytas N. R. testamentas, pareiškėjai objektyviai negalėjo manyti, kad jiems yra atsiradusi paveldėjimo į N. R. palikimą teisė;2016-03-18 Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3106-816/2016 nutartimi atmetė Ž. G. prašymą teismui atnaujinti praleistą įstatymo numatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jos motinos N. R., mirties priimti. Minėtąja nutartimi teismas išaiškino, kad antros eilės įpėdiniai, t.y. N. R. vaikaičiai, gali pareikšti savo valią priimti palikimą per 3 mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, t.y. per 3 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismo nutartis įsiteisėjo 2016-07-07;2016-10-06 pareiškėjai M. G. ir E. G. Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarei Nijolei Jokūbauskienei pateikė pareiškimą dėl N. R. palikimo priėmimo. Visgi, po Vilniaus apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti;Kasacinės instancijos teismui pašalinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 nutarties motyvuojamosios dalies išaiškinimą, kad pareiškėjų kaip N. R. antros eilės įpėdinių teisė priimti atsirado nuo 2016-07-07, notarė N. Jokūbauskienė laiko, kad M. G. bei E. G. yra praleidę terminą N. R. palikimui priimti, paveldėjimo teisės liudijimai pareiškėjams dėl šios priežasties nebuvo išduoti;Pareiškėjai laiko, kad terminas močiutės N. R. palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių: t.y. pareiškėjai laikė, kad jiems neatsirado teisė paveldėti, kadangi suprato, jog pirmos eilės įpėdinė Ž. G. buvo priėmusi palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, po to, pirmosios eilės įpėdinė teismo tvarka gynė teisę priimti palikimą kreipdamasi į teismą nustatyti juridinį faktą, kad motinos N. R. palikimą ji priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti, teismui šio prašymo netenkinus, Ž. G. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti jai terminą palikimui priimti. Teismams netenkinus ir šio Ž. G. prašymo, pareiškėjai suprato įgiję teisę paveldėti kaip antros eilės įpėdiniai;Iki 2011-03-06 pareiškėjai buvo įsitikinę, kad palikimą yra priėmusi Ž. G. ir laikė, kad teisės paveldėti pagal įstatymą jie neturi. Dėl šios priežasties pareiškimo Vilniaus miesto 42-ajam notarų biurui nepateikė per tris mėnesius nuo formalaus termino valiai dėl palikimo priėmimo pareikšti, t.y. iki 2011-03-06;Taigi, pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė priimti N. R. palikimo tik todėl, kad, pirma, laikė, kad jis yra priimtas pirmos eilės įpėdinės, iki šis faktas teismų nebuvo patvirtintas, antra, pirmos eilės įpėdinė teisminiu keliu aktyviai gynė savo teisę priimti palikimą, todėl pareiškėjai laikė, kad teisė paveldėti jiems nebuvo atsiradusi, trečia, teisme 2011-06-29 nutartimi buvo patvirtintas N. R. 2010- 07-07 testamentas, kuris panaikintas tik 2015-06-29 teismo nutartimi, po ko savo kaip pirmos eilės įpėdinės teises įgyvendino Ž. G..Suinteresuotas asmuo O. O. pateikė atsiliepimą, prašė pareiškėjų pareiškimą atnaujinti terminą palikimui priimti atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais bei aplinkybėmis (b. l. 51-55): Ieškovai Ž. G. (pirmos eilės įpėdinė) ir M. G. (antros eilės įpėdinis) 2012 m. liepos mėnesį kreipėsi į Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą su ieškiniu nustatyti juridinį faktą, kad jie priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti bei prašė pripažinti negaliojančiais 2010-07-07 asmeninį testamentą ir jo pagrindu išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. 2015-06-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1192-808/2015 teismas pripažino negaliojančiais testamentą ir paveldėjimo teisės liudijimą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė;2015-11-18 Ž. G., M. G. ir E. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą bei atsiliepimus. Ž. G. prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. civilinėje byloje Nr. 2-3106-816/2016 įvertinus praleisto termino ilgą trukmę Ž. G. visišką pasyvumą palikimo atžvilgiu iki jos iškeldinimo iš palikto turto, įvertinus tai, kad nukentėtų iš esmės vaikaitės O. O. interesai, nes skolas ir kitus mokesčius, mokėjo būtent ji, Ž. G. pozicijos nenuoseklumą ir paaiškinimų nepatikimumą, - nustatė, kad nėra pagrindo laikyti kad įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių; Pirmos instancijos teismas Ž. G. pareiškimą atmetė. 2016-07-07 Vilniaus apygardos teismas 2016-03-18 Vilniaus apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą;Palikėja N. R. mirė (duomenys neskelbtini).. Į civilinę byla Nr. 2-1192-808/2015 pateiktas 2015-11-09 notarės Nijolės Jokūbauskienės raštas, patvirtinantis, kad 2010-09-27 užvesta paveldėjimo byla Nr. 171/2010, kurioje dėl palikimo priėmimo kreipėsi mirusiosios vaikaitė O. O.. Taip pat, nustatyta, kad pareiškimą dėl palikimo 2010-12-03 pateikė Vilniaus miesto 16 notarų biurui mirusios vaikaitė D. O.. Šiuo atveju vaikaičiai O. O. ir D. O. numatytu būdu išreiškė valią priimti palikimą;Byloje nėra patvirtinančių duomenų, kad kiti palikėjos įpėdiniai Ž. G., M. G. ir E. G. įstatymo nustatyta tvarka yra priėmė po palikėjos mirties atsiradusį palikimą, jie į notarų kontorą nuo 2010-09-07 nesikreipė. Šiuo atveju vaikaičiai O. O. ir D. O. numatytu būdu išreiškė valią priimti palikimą;Suinteresuoti asmenis E. G. ir M. G. žinojo apie palikėjos mirtį, o kartu ir apie palikimo atsiradimą (tai patvirtina ieškinys pateiktas 2012 m. liepą, civilinė byla Nr. 2-1192-808/2015, 2016-03-16 pateikti atsiliepimai į pareiškimą civilinėje byloje Nr. 2-48080-816/2015, bei žodiniai paaiškinimai 2016-03-16 teismo posėdžio metu). Pažymėtina, jog pareiškėjai per įstatymo nustatytą laikotarpį neatliko veiksmų, kuriais priimtų palikimą;Antros eilės įpėdiniai E. G. ir M. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo turėjo pateikti nuo 2010-12-07 iki 2011-03-06, nes žinojo apie palikėjos mirtį, bei apie tai, kad Ž. G. (pirmos eilės įpėdinė) nesikreipė į notarų biurą;Pareiškėjai suvokė, jog jie turi priimti palikimą, tačiau to nepadarė. Visos aplinkybės patvirtina, kad atsiradus palikimui pareiškėjai nerodė iniciatyvos atlikti palikimui būtinų veiksmų. Pareiškėjai yra 29-32 metų amžiaus, sveiki, turi išsilavinimą. Tai reiškia, kad pareiškėjams taikytinas rūpestingo asmens, galinčio įgyvendinti savo teises, standartas. Pareiškėjai elgėsi pasyviai, nesiėmė jokių veiksmų, nesidomėjo galimybėmis įgyvendinti teisę į palikimą. Pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jie per 7 metų terminą negalėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo, kartu į teismą, prašydami pratęsti praleistą terminą. Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjai savo teisių į palikimą neįgyvendino ne dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, bet dėl savo kaltės. Pareiškėjai turėjo galimybės tinkamai realizuoti pavedėjimo teisę laiku besikreipdami į notarų biurą, o šito nedarydami, jie veikė savo rizika;Įvertinus praleisto termino ilgą trukmę, suinteresuotų asmenų visišką pasyvumą palikimo atžvilgiu, neatsižvelgus dėl kokių priežasčių buvo praleistas terminas atnaujinti suinteresuotiems asmenims terminą palikimui priimti nėra pagrindo, nes nukentėtų iš esmės vaikaitės O. O. turtiniai interesai, nes skolas ir kitus mokesčius, susijusius su turtu, iki šiol moka ji;Pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kas sutrukdė jiems atlikti palikimo priėmimo veiksmus 6-ių mėnesių laikotarpyje po patikėjos mirties. Todėl, terminų atnaujinimas ar pratęsimas negali būti įprastinė praktika ir jis taikomas ypatingai retais atvejais. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra suprantama kaip išskirtinės aplinkybės, kurios egzistavo per įstatymo nustatytą terminą (kurį prašoma atnaujinti ar pratęsti) ir kurios objektyviai sutrukdė asmeniui arba atėmė iš jo galimybę atlikti tam tikrus veiksmus.Suinteresuotas asmuo D. O. pateikė atsiliepimą, prašė pareiškėjų pareiškimą atnaujinti terminą palikimui priimti atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais bei aplinkybėmis, kaip ir O. O. atsiliepimas, todėl teismas jų nekartoja (b. l. 75-79). Pareiškėjai teismo posėdžio metu iš esmės palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti. E. G. papildomai paaiškino, jog nuo 2006 m. iki 2014 m. gyveno Anglijoje, dirbo įvairų darbą, mokėsi, gavo stipendiją. Nuo 2016 m. eina įmonės vadovo pareigas, tačiau planuoja įmonę uždaryti. Mokėsi 3 aukštosiose mokyklose, tačiau jų nebaigė. 2014 m. sužinojo, kad praleistas terminas palikimui priimti. Mama turėjo priimti palikimą, nes jai tai priklausė. Kai sužinojo, kad mamai nepriklauso, pradėjo rūpinti paveldėjimo klausimais. Kada mirė močiutė nepamena. Už komunalines paslaugas nemokėjo. M. G. papildomai paaiškino, jog mamai turėjo priklausyti palikimas, todėl į tuos reikalus nesikišo. Anglijoje gyvena nuo 2012 m. rugsėjo mėn. Iki 2012 m. dirbo apsaugos darbuotoju. Turi įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą, virėjas-kepėjas. Močiutė mirė 2010 m., tačiau konkrečios datos neprisimena. Nemokėjo už komunalines paslaugas, nes nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos močiutės bute. Nepamena, kad sužinojo, jog reikia kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Netenkino teismo priimti sprendimai, todėl nusprendė kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo (b. l. 162-163).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Pareiškėjai iš esmės įrodinėjo, jog palikimas priklausė mamai Ž. G., todėl per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, tačiau teismui netenkinus mamos prašymų, pareiškėjai kreipėsi į notarą, o vėliau ir į teismą dėl termino atnaujinimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų teismo posėdžiuose nustatyta, kad pareiškėjai E. G. ir M. G. yra N. R., mirusios (duomenys neskelbtini)., vaikaičiai, antros eilės įpėdiniai (b. l. 156, 165) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjai prašo atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po N. R. mirties – (duomenys neskelbtini). (b. l. 8). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-295/2011). Teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Taigi, visų pirma, būtina įvertinti, ar egzistavo pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kuriomis jie remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą.Byloje esančiais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad Ž. G. ir M. G. 2012-07-03 kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po N. R. mirties jie palikimą priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti; pripažinti negaliojančiais N. R. 2010-07-07 asmeninį testamentą ir jo pagrindu išduotą 2011-09-15 paveldėjimo teisės liudijimą, nes testamentas surašytas asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1192-808/2015, ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančiais N. R., 2010-07-07 testamentą ir 2011 m. rugsėjo 15 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. NJ-5707, išduotą Vilniaus m. 42-o notarų biuro notarės Nijolės Jokūbauskienės, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų taip pat nustayta, kad Ž. G. 2015-11-18 su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jos motinos N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priimti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3106-816/2016 pareiškėjos pareiškimą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2016-07-07 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 nutartį paliko nepakeistą (b. l. 9-34). Taigi nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kuriomis jie remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, egzistavo.Visų antra, konstatavus, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-91/2011).Nagrinėjamu atveju pareiškimas teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateiktas 2017-05-25, t. y. praėjus daugiau nei 6 metams po palikėjos N. R. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai į notarą kreipėsi tik 2016-10-04 (b. l. 156-165). Pareiškėjai taip pat neneigė aplinkybės, jog jie apie močiutės mirtį sužinojo jos mirties dieną. Pareiškėjas M. G. dalyvavo civilinių bylų Nr. 2-1192-808/2015 ir Nr. 2-3106-816/2016, kuriose buvo sprendžiami klausimai, susiję su N. R. palikimo priėmimu, nagrinėjime. Pareiškėjas E. G. civilinėje byloje Nr. 2-3106-816/2016, kurioje Ž. G. prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jos motinos N. R. mirties priimti, taip pat buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu, teikė atsiliepimą. Pareiškėjai yra jauno amžiaus, darbingi, be to, palikimo priėmimo veiksmas, atliekamas pas notarą, nereikalauja specialių žinių. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog pareiškėjai turėjo galimybę per įstatymo nustatytą terminą pareikšti savo valią dėl palikimo priėmimo, tačiau jos ilgą laiką nerealizavo ir ne todėl, kad dėl objektyvių priežasčių to padaryti negalėjo, o todėl, kad jie neketino jį priimti. Valia priimti palikimą, kaip nurodė patys pareiškėjai, susiformavo tik tuomet, kai buvo priimti nepalankūs teismo sprendimai pareiškėjų mamos atžvilgiu. Tačiau CK nenumato galimybės praleidus terminą palikimui priimti ir nesant praleidimą pateisinančių priežasčių, jį atnaujinti, kuomet per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjai apskritai neketino jo priimti. Aplinkybę, jog pareiškėjai nebuvo suinteresuoti palikimo priėmimu, patvirtina tas faktas, jog jie iš esmės nesirūpino močiutei priklausančiu turtu, nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, neapmokėjo N. R. skolų, kurias apmokėjo O. O. (b. l. 97-134). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog remiantis pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo spręsti, jog egzistavo objektyvios ir pateisinamos priežastys dėl kurių pareiškėjai savalaikiai negalėjo pateikti pareiškimo palikimui priimti, todėl pareiškimas netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 22,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Atmetus pareiškimą, teismo turėtos siuntimo išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš pareiškėjų, t. y. po 11,27 Eur išlaidų iš kiekvieno pareiškėjo (CPK 96 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
16. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą turi išspręsti teismo sprendimu (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Netenkinus pareiškėjų pareiškimo atnaujinti terminą palikimui priimti, naikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-30 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sustabdyti paveldėjimo teisių liudijimų N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpėdiniams išdavimą iki įsiteisės teismo sprendimas byloje pagal pareiškėjų E. G. ir M. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (b. l. 35-36).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti pareiškėjų E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po N. R. mirties (duomenys neskelbtini).
Įsiteisėjus nutarčiai, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-30 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti paveldėjimo teisių liudijimų N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpėdiniams išdavimą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjų E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 11,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.