Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tavo turtas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tavo turtas“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, B. T., uždaroji akcinė bendrovė „Transpaulė“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Rekruta“, dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 340 EUR nuostolių ir 50 EUR bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė, taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 7,01 EUR pašto išlaidų.Teismas nustatė, kad tarp ieškovės J. M. ir atsakovės 2015-10-08, 2015-10-09 buvo pasirašytos sutartys dėl kelionės paslaugų užsakymo, pagal kurias atsakovė įsipareigojo suteikti transporto priemonę kelionei ir apie išvykimo vietą pateikti informaciją telefonu arba elektroniniu paštu likus ne mažiau kaip 12 valandų iki išvykimo. Šių sutarčių pagrindu ieškovė atsakovei avansu sumokėjo 340 EUR. Įvertinęs šalių sudarytų sutarčių dalyką – atlygintinų paslaugų teikimas, taip pat aplinkybę, kad ieškovė yra fizinis asmuo ir turėjo tikslą nuvykti su B. T. į Norvegiją, o atsakovės verslas – atlygintinių paslaugų teikimas, teismas sprendė, jog tarp šalių buvo sudaryta vartojimo atlygintinų paslaugų sutartis. Teismas, ex officio patikrinęs tarp ieškovės ir atsakovės sudarytų atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių turinį, padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad sutarčių sąlygos buvo neaiškios, nesuprantamos ar dviprasmiškos, kas sudarytų pagrindą teismui ex officio pripažinti tokių sutarčių sąlygas nesąžiningomis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies prasme. Teismas nustatė, kad sutartimi šalys susitarė, jog išvykimo data yra 2015-10-15, o byloje atsakovė neįrodė, kad apmokėjo ieškovės ir trečiojo asmens kelionę kitą dieną, t. y. 2015-11-12. Teismas konstatavo, kad atsakovė nesuteikė 2015-10-08 bei 2015-10-09 kelionės paslaugų užsakymo sutartyse numatytų paslaugų, todėl privalo ieškovei grąžinti jos sumokėtą 340 EUR sumą. Teismas taip pat pažymėjo, kad CK teisės normos, reglamentuojančios kelionės organizavimo sutartinius teisinius santykius, nenumato neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškovės reikalavimą dėl 60 EUR neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovės skolą dėl netinkamai vykdytų įsipareigojimų pagal sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2015-10-08 ir 2015-10-09 sudarė dvi sutartis dėl kelionės paslaugų užsakymo, pagal kurias atsakovė įsipareigojo ieškovei J. M. ir B. T. išnuomoti transporto priemonę ir suteikti vairuotojo paslaugas, o ieškovė ir B. T. įsipareigojo priimti suteiktas paslaugas, taip pat sumokėti už transporto priemonės nuomą prieš išvykimą iki 2015-10-09 12.00 val. Sutartyse nustatyta išvykimo data – 2015-10-15, vienos sutarties kaina – 170 EUR. Byloje nustatyta, kad 2015-10-09 mokėjimo nurodymu ieškovė sumokėjo atsakovei 340 EUR sumą, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „Už transporto priemonės nuomą. J. M., B. T.“. Sutartyse taip pat buvo susitarta, jog apie išvykimo vietą informacija telefonu arba elektroniniu paštu bus pateikta likus ne mažiau kaip 12 val. iki išvykimo. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad sutartyse nustatytu laiku, t. y. 2015-10-15, atsakovė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. 2015-10-21 ieškovė elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei reikalavimą grąžinti pinigus už neįvykusią kelionę. Atsakovė pagal 2015-10-08 ir 2015-10-09 sutartis ieškovės sumokėtų piniginių lėšų negrąžino ir 2015-11-10 elektroniniu paštu informavo ieškovę, jog pagal kelionės paslaugų sutartį ieškovei ir B. T. yra rezervuotos vietos transporto priemonėje išvykti į Jungtinę Karalystę, išvykimo data – 2015-11-12. Ieškovė 2015-11-16 kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl sumokėtų pinigų už transporto priemonės nuomą bei vairuotojo paslaugas grąžinimo. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2015-12-15 nutarimu Nr. 10-1674 ieškovės reikalavimas buvo patenkintas bei pasiūlyta atsakovei iki 2016-01-12 grąžinti ieškovei 340 EUR. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ši suma iki šiol ieškovei nėra grąžinta.Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė rezervavo ir ieškovės bei B. T. vardu apmokėjo kelionę į Jungtinę Karalystę. Šias faktines aplinkybes patvirtina byloje pateiktas 2015-11-12 mokėjimo nurodymas, kuriame yra nurodyta mokėjimo suma (300 EUR) ir ieškovės bei trečiojo asmens pavardės, todėl atsakovė neprivalo grąžinti ieškovės sumokėtos sumos CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytų sutarčių dalyką – atlygintinų paslaugų teikimas, taip pat aplinkybę, kad ieškovė yra fizinis asmuo ir turėjo tikslą nuvykti su B. T. į Norvegiją, o atsakovės verslas – atlygintinų paslaugų teikimas, konstatavo, jog tarp šalių buvo sudaryta vartojimo atlygintinų paslaugų sutartis (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis, 6. 716 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu šalių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimu nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant ginčui dėl sutarties rūšies, pobūdžio, sutarties sąlygų tikrosios prasmės, jos padarinių, turi būti vadovaujamasi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2011-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011 ir kt.). Atlygintinų paslaugų sutarties samprata yra įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, jog paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Nors nagrinėjamu atveju šalių sudarytose sutartyse buvo susitarta dėl tam tikrų paslaugų teikimo, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos šalių sudarytas sutartis pripažinti atlygintinų paslaugų sutartimis. Iš byloje esančių 2015-10-08 ir 2015-10-09 sutarčių turinio matyti, kad jomis atsakovė įsipareigojo išnuomoti ieškovei transporto priemonę kelionei, atitinkančią keliamus reikalavimus, t. y. transporto priemonė turi būti techniškai tvarkinga ir švari, kiekvienam keleiviui turi būti skirta sėdėjimo vieta bei kiekvienam keleiviui turi būti skirta vieta nemokamai vežtis nustatyto svorio ir dydžio bagažą (3.1.1 punktas). Be to, atsakovė įsipareigojo užsakyti kelių transporto priemonės ekipažą, atitinkantį keliamus reikalavimus, t. y. laiku nuvežti keleivį į paskirties punktą, suderinti keleivio pasitikimo atvykus į paskirties vietą klausimus bei teikti vertėjo paslaugas tarp keleivio ir pasitinkančio asmens (3.1.2 punktas). Iš sutarčių 1.1 punkto matyti, jog atsakovė transporto priemonę įsipareigojo išnuomoti ir suteikti vairuotojo paslaugas. Aptartų sutarties sąlygų analizė leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju šalys susitarė ne tik dėl tam tikrų sutartyse numatytų paslaugų suteikimo, bet ir dėl transporto priemonės nuomos kartu su vairuotoju. Taigi pagrindinis šalių susitarimo dalykas – transporto priemonės nuoma ir vairavimo paslaugų teikimas. Šalių susitarimo pobūdis, sutartyse numatytos šalių teisės ir pareigos iš esmės atitinka CK 6.512 straipsnio 1 dalyje numatytą transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutarties sampratą. Pagal transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.512 straipsnio 1 dalis). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovės 2015-10-08 bei 2015-10-09 sudarytos sutartys kvalifikuotinos kaip transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartys, kurioms taikomos CK XXVIII skyriaus Penktojo skirsnio nuostatos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių susitarimą kvalifikavo kaip atlygintinų paslaugų teikimo ir nepagrįstai šalių ginčui išspręsti taikė CK XXXV skyriaus nuostatas, reglamentuojančias atlygintinų paslaugų teikimą. Apeliantė savo skunde nurodo, kad atsakovė rezervavo ir ieškovės bei B. T. vardu sumokėjo 300 EUR UAB „Transpaulė“ už kelionę į Jungtinę Karalystę, į kurią ieškovė ir B. T. turėjo išvykti 2015-11-12. Apeliantės teigimu, ieškovei vienašališkai nutraukus šalių sudarytas sutartis ir nurodytu laiku neišvykus į Jungtinę Karalystę, ieškovei kyla pareiga CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu atlyginti atsakovės patirtas išlaidas vykdant sutartį. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į šios nutarties 14 punkte nurodytus argumentus, šalių santykiai negali būti kvalifikuojami kaip atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, todėl nagrinėjamo ginčo atveju CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatas netaikytinos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pagal CK 6.513 straipsnį transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis nepaisant jos termino turi būti rašytinė. CK 6.192 straipsnio 4 dalis nustato, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, jog tarp šalių buvo sudarytas rašytinis susitarimas, kuris būtų įformintas kaip atskiras susitarimas ar 2015-10-08 ir 2015-10-09 sutarčių pakeitimas, kurio pagrindu šalys būtų susitarusios dėl transporto priemonės nuomos su vairuotojo paslaugomis kitą dieną, t. y. 2015-11-12 (CPK 178 straipsnis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ieškovės paaiškinimai leidžia daryti priešingą išvadą, t. y. jog toks susitarimas tarp šalių nebuvo sudarytas. Iš byloje esančios šalių elektroninio susirašinėjimo medžiagos matyti, kad ieškovė jau 2015-10-21 elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl pinigų grąžinimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė šio pranešimo nebūtų gavusi. Ieškovė, atsakydama į atsakovės elektroninį laišką, 2015-11-10 pakartotinai pareikalavo iš atsakovės grąžinti pinigus dėl neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų bei informavo atsakovę, jog į Jungtinę Karalystę važiuos savo transporto priemone. Nurodytos aplinkybės aiškiai patvirtina ieškovės valią nebetęsti sutartinių santykių su atsakove bei reikalauti už neįvykusią kelionę sumokėtų pinigų grąžinimo. Nepaisydama aiškiai išreikštos ieškovės valios nebetęsti sutartinių santykių, atsakovė 2015-11-12 mokėjimo nurodymu Nr. 20137 sumokėjo UAB „Transpaulė“ 300 EUR sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama, jog mokama už J. M. ir B. T. Pažymėtina, kad atsakovė yra profesionalus ūkinę komercinę veiklą vykdantis verslo subjektas, kuriam taikomi didesni atidumo, rūpestingumo ir apdairumo standartai, todėl laikytina, jog sutarčių sudarymo ir jų keitimo tvarka atsakovei yra žinoma. Dėl to vienašališkai nusprendusi ieškovės ir B. T. vardu užsakyti paslaugas, dėl kurių su ieškove nebuvo susitarta, atsakovė kartu prisiėmė visų galimų su tuo susijusių neigiamų turtinių pasekmių atsiradimo riziką. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant rašytinio šalių susitarimo pakeisti sutarties įvykdymo terminą, atsakovės nurodyti argumentai dėl vėlesnės ieškovės kelionės išlaidų apmokėjimo nepašalina atsakovės pareigos sutarčių 3.1.5.2 punkto pagrindu grąžinti ieškovės sumokėtas pinigines lėšas dėl netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų pagal 2015-10-08 ir 2015-10-09 sutartis. Apeliacinis skundas grindžiamas taip pat tuo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutartyse šalys susitarė dėl tikslios kelionės datos, t. y. 2015-10-15, nors sutartyse buvo užfiksuota tik preliminari kelionės data. Apeliantė paaiškino, kad tiksli kelionės data turėjo paaiškėti tik patvirtinus ieškovės darbo ir gyvenamąją vietą užsienio valstybėje, todėl vėliau atsakovė pakeitė kelionės datą. Su šiais skundo argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti. Ieškovės ir atsakovės 2015-10-08, 2015-10-09 sudarytų sutarčių dėl kelionės paslaugų užsakymo 3.2 punktuose yra nurodyta tiksli išvykimo data, t. y. 2015-10-15. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad sutartyje numatyta išvykimo data yra tik preliminari. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartyse nėra numatyta jokių sąlygų, kurios leistų atsakovei vienašališkai pakeisti išvykimo datą. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad sudarydamos sutartį šalys dėl tikslios išvykimo datos nesusitarė, o sutartyse numatyta data yra tik preliminari. Pažymėtina ir tai, kad kitoks šalių sudarytų sutarčių 3.2 punktuose numatytos sąlygos vertinimas reikštų plečiamąjį sutarties sąlygų aiškinimą vartotojos, kaip silpnesnės teisinio santykio šalies, nenaudai. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad sudarydamos ginčo sutartis šalys susitarė dėl tikslios jų įvykdymo datos, t. y. 2015-10-15, todėl vienašališkas šios sutarties sąlygos pakeitimas nebuvo galimas (CK 6.513 straipsnis, CK 6.192 straipsnio 4 dalis).Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistos teritorinio teismingumo taisyklės, nes atsakovės buveinė yra Vilniaus mieste, todėl pagal CPK 29 straipsnį byla turėjo būti nagrinėjama atsakovės buveinės vietos apylinkės teisme. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais taip pat nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismą. CPK 29 straipsnis numato, kad juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui (CPK 30 straipsnio 12 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad vartotoju yra laikomas fizinis asmuo, kuris sudaro sutartis su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, jeigu ji atitinka tokius esminius požymius: 1) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) asmuo (fizinis ar juridinis) prekes ar paslaugas teikia verslo tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009).Nagrinėjamu atveju ieškovė yra fizinis asmuo, kuris 2015-10-08 ir 2015-10-09 sutartis dėl kelionės paslaugų užsakymo sudarė savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonių su vairuotoju nuoma, taip pat kitų su tuo susijusių paslaugų teikimas yra atsakovės ūkinės komercinės veiklos sritis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2015-10-08 ir 2015-10-09 šalių sudarytos sutartys atitinka visus vartojimo sutarties požymius, todėl galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinys galėjo būti pateiktas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, todėl nagrinėjant šią civilinę bylą teritorinio teismingumo taisyklės nebuvo pažeistos.Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad civilinė byla buvo nagrinėjama ne elektronine forma, todėl ši aplinkybė apsunkino atsakovės galimybes tinkamai susipažinti su bylos medžiaga ir pasinaudoti kitomis procesinėmis teisėmis. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su teismo proceso bylomis susiję elektroniniai duomenys teismuose yra tvarkomi, įtraukiami į apskaitą ir saugomi naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo, taip pat kitos Teisėjų tarybos nustatytos bylos ir su teismo procesu susijusi informacija gali būti tvarkomos vien elektronine forma. Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinės bylos gali būti tvarkomos tiek elektronine, tiek popierine forma. Bylos dokumentų nesuskaitmeninimas nereiškia proceso dalyvio teisės susipažinti su byla pažeidimo, nes CPK yra aiškiai įtvirtinta popierinės bylos dokumentų įteikimo ir susipažinimo su jais tvarka (CPK 117–134 straipsniai). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovei buvo tinkamai įteiktos ieškinio ir jo priedų kopijos, taip pat kiti procesiniai dokumentai. Byloje nenustatyta, kad atsakovė neturėjo galimybės susipažinti su bylos medžiaga ar pasinaudoti kitomis jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovės procesinių teisių pažeidimo.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai sprendime nurodė trumpus motyvus, nors ši byla ir joje pateikti išaiškinimai turės reikšmės atsakovei vykdant savo veiklą ateityje. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. CPK 441 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje pareikšto ieškinio suma yra 400 EUR, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą bylą nagrinėti atsižvelgdamas į CPK 441 straipsnyje numatytus ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, aptarė taikytinas teisės normas bei pateikė ginčo situacijos teisinį vertinimą ir su tuo susijusius sprendimo motyvus. Teismo sprendime esantys motyvai yra pakankami nustatyti, kokiais faktinio ir teisinio pobūdžio argumentais remdamasis teismas padarė išvadą dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas ir atitinka įstatymo reikalavimus.Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nors pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių sutartinius santykius, tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis) ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo paskirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teikiant apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes nustato CPK 95 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, taip pat gali paskirti asmeniui iki 5 792 EUR baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantės naudojimosi jai įstatymo suteikta teise teikti apeliacinį skundą nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra pagrindo vertinti kaip piktnaudžiavimą procesu. Pažymėtina, kad vien šalies pasinaudojimas jai suteikta procesine teise kreiptis į teismą bei skųsti, jos manymu, nepagrįstą teismo sprendimą nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme. Dėl šių priežasčių ieškovės prašymas skirti baudą apeliantei netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.Ieškovė pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės 150 EUR išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat pateikė šias išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas bei teikimas apeliacinės instancijos teismui, nors jį pasirašė ir teismui pateikė atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 60 straipsnio 4 punktu, nurodyta kasacinio teismo praktika bei remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį, todėl ieškovės prašymas priteisti išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą.

Netenkinti ieškovės J. M. prašymo dėl baudos skyrimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tavo turtas“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.