- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- 1A-320-245/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41823-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Giedrius Endriukaitis, Jurgis Kiškis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Jurgio Kiškio,
asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, A. S. ir jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. kovo 4 d. nutarties, kuria baudžiamasis procesas A. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį nutrauktas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. S. (toliau – A. S.) buvo kaltinamas, tačiau baudžiamasis procesas jo atžvilgiu nutrauktas dėl to, kad vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, tyčia vengė atlikti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams (iki 2021 m. gegužės 13 d.), ir nors 2018 m. lapkričio 22 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje buvo supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos nevykdymo pasekmėmis, 2019 m. vasario 10 d. 9.10 val. ir 2020 m. rugsėjo 24 d. 11.22 min., vairavo transporto priemonę – automobilį, kai teisė vairuoti jam yra atimta, t. y. tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Audrius Ažukas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą A. S. atžvilgiu ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino BK 243 straipsnio sudėtį, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas taip pat netinkamai pritaikė BPK 235 straipsnio 1 dalies nuostatas.
2.2. Skunde teigiama, kad sprendimą nutraukti baudžiamąjį procesą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, jog A. S. buvo nubaustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą, kai tokia teisė jam atimta, todėl negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį, nes būtų pažeistas non bis in idem principas. Prokuroro teigimu, viena veika gali būti pažeidžiama ne būtinai tik viena teisės saugoma vertybė, o nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ne tik kelių eismo saugumo taisyklės bet ir atlikti veiksmai, nukreipti prieš teisingumo vykdymą (BK XXXIV skyrius). Prokuroras nesutinka su tuo, kad administracinės atsakomybės taikymas už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą eliminuoja baudžiamąją atsakomybę dėl veikų, nukreiptų prieš teisingumo vykdymą, nes pažeidžiami iš esmės skirtingi teisės saugomi objektai.
2.3. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas manė, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 243 straipsnį kilti nepakanka dviejų atvejų, kai yra pažeidžiamas draudimas naudotis specialia teise. Teismas nurodė, kad baudžiamajai atsakomybei kilti reikia trijų, o dar geriau – penkių atvejų. Skunde nurodoma, kad toks interpretavimas negali būti siejamas su BK 243 straipsnio sudėtimi, kadangi baudžiamojo įstatymo norma numato: „Tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą) padarė baudžiamąjį nusižengimą...“. Skunde nurodoma, kad įstatymas nenumato jokio konkretaus baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimų skaičiaus. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka pažeidimo fakto. Skunde nekvestionuojama teismų formuojama praktika, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtinas tam tikras veikos pavojingumo lygis, pasireiškiantis pažeidimų sistemiškumu, tačiau, prokuroro teigimu, visiškai ydingas požiūris šią aplinkybę susieti su konkrečiu pažeidimų skaičiumi.
2.4. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados suponuoja, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 243 straipsnį kilti, reikalingi ne tik trys – penki pažeidimo faktai, bet ir tai, kad nė už vieną iš šių atvejų nebūtų pritaikyta administracinė atsakomybė. Prokuroras nurodo, kad su tokiu traktavimu sutikti negalima, nes kyla elementari praktinė problema – tokio pobūdžio pažeidimus (transporto priemonių vairavimą, kai asmeniui apribota teisė tai daryti) fiksuoja policija. Policijos pareigūnas, užfiksavęs pažeidimą, neturi kitos galimybės, kaip tik imtis priemonių taikyti atsakomybę – administracinę ar baudžiamąją. Įstatymai ar policijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės užfiksavus pažeidimą sustabdyti teisines procedūras tam, kad būtų palaukta, kol pažeidėjas padarys dar 2 ar 4 pažeidimus, kad būtų galima taikyti BK 243 straipsnio nuostatas. Prokuroro teigimu, net pats pažeidėjas gali nežinoti ar jis ateityje darys panašaus pobūdžio teisės pažeidimus, jau nekalbant apie policijos pareigūnų galimybę nuspėti ateitį. Toks pirmosios instancijos teismo požiūris, pasak prokuroro, formuoja nebaudžiamumo atmosferą ir nepagarbą teismo sprendimams – baudžiamojo poveikio priemones galima nevykdyti ir tai neužtraukia jokios atsakomybes, jeigu padarai „tik“ 2 ar 4 pažeidimus.
2.5. Skunde nurodoma, kad skundžiama teismo nutartis rodo, jog Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. teismo nuosprendis A. S. yra neprivalomas, nes jo reikalavimų nevykdymas neužtraukia atsakomybės. Prokuroro teigimu, A. S. automobilio vairavimo priežastys, kai jis neturėjo tam teisės, yra visiškai menkavertės ir nepateisinančios poreikio pažeisti baudžiamojo poveikio priemonę (vieną kartą važiavo žvejoti, kitą kartą – pas uošvienę, kadangi ši skundėsi pablogėjusia sveikata). Skunde atkreipiamas dėmesys, kad A. S. 2019 m. vasario 10 d. sustabdžiusiems pareigūnams jis davė 100 Eur kyšį, siekdamas išvengti atsakomybės, už ką jis Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį. Prokuroro vertinimu, tai parodo, kad A. S. sąmoningai ir tyčia vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.
2.6. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi BK 235 straipsnio 1 dalies norma. Ši norma reglamentuoja baudžiamosios bylos nutraukimo procedūrą bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje. Nagrinėjama baudžiamoji byla nebuvo nutraukta bylos parengimo stadijoje, priešingai, ji buvo perduota nagrinėjimui teisiamajame posėdyje. Teisiamajame posėdyje teismas išnagrinėjo bylą ir išėjo priimti sprendimo, todėl teismas negalėjo vadovautis norma, reglamentuojančia baudžiamosios bylos parengimą nagrinėti teisme. Tuo labiau, kad BPK 235 straipsnis numato specifinę procedūrą, kuri realiai teisme nebuvo atlikta.
3. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. A. S. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinis skundas atmetamas
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, prašydamas ją sušvelninti, todėl apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl bausmės nuteistajam skyrimo.
5. Nagrinėjamu atveju prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti baudžiamąjį procesą A. S. atžvilgiu pagal BK 243 straipsnį. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino BK 243 straipsnio sudėtį, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.
6. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Pažymėtina, kad bet kurio įsiteisėjusio teismo sprendimo (taip pat ir nesusijusio su bausmėmis) nevykdymas yra pavojinga veika, kuri kliudo teisingumo įgyvendinimui, kenkia teismų autoritetui, apskritai menkina žmonių pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais ir kartu paprastai daro žalą asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) teisėms ir teisėtiems interesams. Būtent valstybė turi priedermę nustatyti įvairias teisines priemones, užtikrinančias teismo sprendimų vykdymą. Viena tokių priemonių – tai teisinės atsakomybės (kitų teisinio poveikio priemonių) asmenims, nevykdantiems teismo sprendimą, įtvirtinimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad priklausomai nuo padarytos veikos pavojingumo, asmeniui, nevykdančiam teismo sprendimo, gali būti taikomos administracinio, civilinio, o už pavojingiausius (šiurkščiausius) pažeidimus – ir baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonės. Tiek įstatymų leidėjas, teisės aktuose įtvirtindamas šias poveikio priemones, tiek asmuo, jas taikantis, privalo vadovautis ir iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-69/2014).
7. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. S. nubaudimas pagal BK 243 straipsnį reikštų non bis in idem principo pažeidimą. Prokuroro teigimu, administracinės atsakomybės taikymas už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą neeliminuoja baudžiamosios atsakomybės dėl veikų, nukreiptų prieš teisingumo vykdymą, kadangi pažeidžiami iš esmės skirtingi teisės saugomi objektai.
8. Draudimas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, skelbiančiame, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2021).
9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).
10. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką non bis in idem principo pažeidimas konstatuojamas ne tik tuomet, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas, tačiau ir kai antrą kartą persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.).
11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad non bis in idem principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. S. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius. 2019 m. vasario 10 d., apie 09.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuti, dėl ko jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 300 Eur dydžio bauda. 2020 m. rugsėjo 24 d., apie 11.22 val., (duomenys neskelbtini), A. S. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, dėl ko jis taip pat buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 300 Eur dydžio bauda. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius 2020 m. spalio 7 d. raštu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrą, kuriuo informavo, kad būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmėmis, A. S. pakartotinai nevykdo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveiki priemonės. Šiuo pagrindu 2020 m. spalio 19 d. A. S. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį.
13. Byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui A. S. kaltinant pagal BK 243 straipsnį už tai, kad jis vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, tyčia vengė atlikti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams (iki 2021 m. gegužės 13 d.), ir nors 2018 m. lapkričio 22 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje buvo supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos nevykdymo pasekmėmis, 2019 m. vasario 10 d. 09.10 val. ir 2020 m. rugsėjo 24 d. 11.22 val. vairavo transporto priemonę – automobilį, kai teisė vairuoti jam yra atimta, t. y. tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
14. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi baudžiamasis procesas A. S. atžvilgiu pagal BK 243 straipsnį buvo nutrauktas (BK 2 straipsnio 6 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
15. ANK 424 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. už pažeidimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (ANK XXII skyrius), o BK 243 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už pavojingą veiką teisingumui (BK XXXIV skyrius). Sprendžiant klausimą dėl non bis in idem principo pažeidimo svarbu tai, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Kaip jau minėti ši garantija yra įtvirtinta Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje ir ji taikoma tiek dėl pavojingų veikų, nustatytų BK, tiek dėl administracinių nusižengimų, nustatytų ANK. Pažymėtina, kad vertinant veikų tapatumą, nėra privaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju tiek A. S. nubaudimą pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, tiek ikiteisminio tyrimo pagal BK 243 straipsnį pradėjimą, atlikimą bei bylos perdavimą į teismą nulėmė tas pats faktas, kad jis 2019 m. vasario 10 d., apie 09.10 val., (duomenys neskelbtini) bei 2020 m. rugsėjo 24 d., apie 11.22 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra svarbu, ar naudojimasis šia teise išteisintajam buvo uždraustas paskiriant atitinkamą baudžiamojo poveikio priemonę, ar neturėjimas šios teisės grindžiamas kokiu nors kitu pagrindu, nes A. S. inkriminuojamos esminės faktinės veikos aplinkybės – padarymo vieta, laikas ir padarymo būdas yra tos pačios. Tiek nubaudimas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, tiek baudžiamasis persekiojimas pagal BK 243 straipsnį dėl vengimo vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę A. S. iš esmės grindžiami nustatytu tuo pačiu transporto priemonės vairavimu neturint tam teisės faktu.
16. Remiantis EŽTT išaiškinimais, Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnyje nurodyta garantija įsigalioja pradedant naują baudžiamąjį persekiojimą, kai ankstesnis išteisinamasis nuosprendis ar ankstesnis teistumas jau įgijo res judicata galią (nebegali būti skundžiamas ir privalo būti vykdomas (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Zolotukin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03). Ši nuostata taikytina ir 2019 m. vasario 10 d. nutarimo, kuriuo A. S. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, įsiteisėjimo atveju. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį A. S. atžvilgiu pradėtas 2020 m. spalio 19 d., t. y. 2019 m. vasario 10 d. nutarimui įsiteisėjus. Kaip matyti iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, apie minėtą nutarimą ikiteisminio tyrimo įstaigai buvo žinoma. Atsižvelgiant į tai, laikantis non bis in idem principo, baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas.
17. Skunde prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra nustatytas veikos sistemingumo pobūdis. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai veikos sistemingumą susiejo su konkrečiu pažeidimų skaičiumi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį bei pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju A. S. du kartus pažeidė baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau tarp jo padarytų pažeidimų yra gana ilgas laiko tarpas – vieną pažeidimą A. S. padarė 2019 m. vasario 10 d., , kitą – 2020 m. rugsėjo 24 d. Tokie pavieniai atvejai negali būti laikomi sistemingais ir jie neatskleidžia A. S. piktybiškumo siekiant parodyti nepagarbą teismo sprendimui. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, A. S. nurodytos aplinkybės objektyviai nepateisina padarytų jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimų, tačiau įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jo veiksmai nebuvo piktavališki. A. S. veiksmų nesiejo vieninga tyčia nevykdyti baudžiamojo poveikio priemonės, ignoruoti ar negerbti teismo sprendimo, todėl jie nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jam baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį.
18. Skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi BK 235 straipsnio 1 dalies norma. Sutiktina su prokuroro skundo argumentu, kad minėta BPK norma reglamentuoja baudžiamosios bylos nutraukimo procedūrą bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, baudžiamoji byla A. S. atžvilgiu buvo nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, t .y. kai asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Nors BPK 235 straipsnio 1 dalies taikymas nutraukiant bylą nagrinėjamu atveju nėra reikalingas, tačiau procesinio sprendimo esmės ši aplinkybė nekeičia, dėl ko prokuroro apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
19. Atsižvelgiant į nuodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą baudžiamąją bylą pagal BK 243 straipsnį A. S. atžvilgiu nutraukti, konstatuodamas, kad baudžiamasis persekiojimas už tuos pačius įvykius ir dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, dėl kurių A. S. jau buvo nubaustas administracine tvarka, yra negalimas. Prokuroro skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.