- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- e2A-431-330/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01985-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis (pirm.), Agnė Tikniūtė, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- Š. M., Bankrutuojanti "Kalchas"
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Š. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-967-262/2019 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams Š. M. ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kalchas“ dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI) kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Š. M. subsidiariai su pagrindine skolininke bankrutuojančia (dabar – bankrutavusi) uždarąja akcine bendrove (toliau tekste – BUAB arba bendrovė) „Kalchas“ 2 671,07 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartimi UAB „Kalchas“ iškelta bankroto byla. Iki bankroto bylos iškėlimo Š. M. buvo UAB „Kalchas“ vadovas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovės VMI 17 325,53 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Š. M. buvo nubaustas 100 Eur bauda administracinio nusižengimo byloje už tai, kad nesilaikė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Atsakovas Š. M., praleisdamas aukštesnėse eilėse esančius kreditorius, 2018 m. kovo 12 d. pirmiausia atsiskaitė su V. J., šiam sumokėdamas 2 671,07 Eur. Ieškovės įsitikinimu, šiais neteisėtais veiksmais atsakovas padarė žalą ieškovei, kurią privalo atlyginti. Atsakovės BUAB „Kalchas“ mokestinė nepriemoka būtų bent iš dalies padengta, jei atsakovas Š. M. būtų užtikrinęs, kad atsakovė laikytųsi įstatyme numatytos finansinių reikalavimų tenkinimo tvarkos ir pirmiausiai atsiskaitytų su ieškove.
Atsiliepimas
3. Atsakovė BUAB „Kalchas“ atsiliepimu į ieškinį prašė civilinę bylą jos atžvilgiu nutraukti, o dėl atsakovo Š. M. spręsti teismo nuožiūra. Atsakovė nurodė, kad ieškovės nurodyta suma jau yra priteista įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi, kuria buvo patvirtintas VMI kreditorinis reikalavimas atsakovės BUAB „Kalchas“ bankroto byloje, todėl nėra pagrindo tą pačią sumą priteisti iš atsakovės dar kartą.
4. Atsakovas Š. M. atsiliepimu prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Atsakovo teigimu, ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, be to, reikalaujama priteisti suma yra mokestinė nepriemoka, kuri negali būti laikoma žala. Pažymėjo, kad administracinėje byloje atsakovas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimą, o ne už vengimą ar atsisakymą sumokėti mokesčius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 10 d. sprendimu bylos dalį atsakovės BUAB „Kalchas“ atžvilgiu nutraukė, o iš atsakovo Š. M. ieškovei priteisė 2 671,07 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
6. Remdamasis byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Kalchas“ buvo skolinga valstybės biudžetui. Ieškovė, siekdama nustatyti įsipareigojimų biudžetui vykdymą ir nepriemokos susidarymo priežastis, 2018 m. gegužės mėn. atliko UAB „Kalchas“ operatyvų patikrinimą ir nustatė, kad UAB „Kalchas“ 2018 m. kovo 12 d. kasos išlaidų orderio Nr. 18-0311 pagrindu atsiskaitė su V. J., jam išmokėdama 2 671,07 Eur, nors buvo skolinga ieškovei 13 087,74 Eur. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Kalchas“ vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikydama Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Tokiais veiksmais UAB „Kalchas“ vadovas Š. M. padarė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnyje numatytą pažeidimą, už kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu skyrė 100 Eur baudą (administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-2132-859/2018).
7. Teismas sprendė, kad yra visos būtinos sąlygos Š. M. civilinei atsakomybei kilti. Ieškovei padaryta žala – 2 671,07 Eur yra negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, jei ši suma būtų skirta ne V. J., bet mokestinės nepriemokos daliai apmokėti. Teismas nurodė, kad atsakovo kaltė yra preziumuojama, o neteisėti atsakovo veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje, todėl jų įrodinėti nereikia.
8. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad UAB „Kalchas“ turėjo teisę pirmiau atsiskaityti su V. J. nei su ieškove VMI, nes jis yra buvęs UAB „Kalchas“ darbuotojas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra tokius teiginius patvirtinančių įrodymų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas Š. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys jo atžvilgiu patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. teismas nesprendė dėl subsidiarios atsakomybės, o vieninteliu asmeniu, iš kurio priteista ieškiniu reikalaujama suma, liko atsakovas Š. M., nors subsidiarios atsakomybės esminis bruožas yra tas, kad subsidiarusis skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko.
10.2. administracinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės už UAB „Kalchas“ tinkamą prievolės neįvykdymą sąlygų, todėl administracinėje byloje nustatyti faktai savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį. Be to, administracinio nusižengimo byloje teismas nurodė, jog nusižengimas yra daugiau formalaus pobūdžio, negu darantis realią žalą VMI interesams.
10.3. Sprendžiant vadovo civilinės atsakomybės už juridinio asmens neįvykdytas mokestines prievoles klausimą, turi būti nustatytos ne tik būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė, bet ir specialiosios sąlygos, susijusios su galimybe pripažinti fizinį asmenį (vadovą) atsakingu už juridinio asmens mokestinę prievolę. Tokių sąlygų teismas nenustatinėjo. Byloje nebuvo konstatuotų konkrečiai į ieškovę nukreiptų bendrovės vadovo nesąžiningų (neteisėtų) veiksmų buvimo ir jų pagrindu sukeltos žalos ieškovei. Nėra duomenų, kad bendrovės mokestinės prievolės laiku neįvykdymas buvo sąlygotas įmonės vadovo tyčios, sąmoningo siekimo pažeisti būtent ieškovės interesus. Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes ji nėra neteisėtų veiksmų rezultatas.
10.4. Administracinėje byloje nustatyta, kad buvo atsiskaityta su buvusiu bendrovės darbuotoju. Tai patvirtina ir byloje pateiktas 2018 m. kovo 12 d. kasos išlaidų orderis, kuriame nurodytas pinigų išmokėjimo pagrindas – „dienpinigiai“.
Atsiliepimas
11. Ieškovė VMI atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
12. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarime administracinėje byloje Nr. A6.-2132-859/2018 nustatyta, kad UAB „Kalchas“ 2018 m. kovo 12 d. kasos išlaidų orderiu atliko atsiskaitymą su V. J.. Atsakovas Š. M. per savo atstovę pripažino formaliai padaręs šį pažeidimą.
12.2. Neįvykdyta mokestinė prievolė vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, nustačius, kad dėl neteisėtų veiksmų nėra galimybės ją (prievolę) įvykdyti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pateiktoje BUAB „Kalchas“ bankroto administratoriaus ataskaitoje pirmajam kreditorių susirinkimui nurodyta, kad bendrovė ilgalaikio turto neturi. Taigi, BUAB „Kalchas“ neturės galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir patenkinti jų pareikštus reikalavimus.
12.3. Buvusiam UAB „Kalchas“ vadovui Š. M. pareikštas tiesioginis ieškinys, kuriame įvardyti konkretūs atsakovo veiksmai, dėl kurių VMI negali gauti savo reikalavimų patenkinimo po bankroto bylos UAB „Kalchas“ iškėlimo. Reikalavimai būtų patenkinti, jei vadovas būtų tinkamai vykdęs įstatymu nustatytas pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1296-262/2019 BUAB „Kalchas“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Yra įrodytos visos sąlygos buvusio UAB „Kalchas“ vadovo Š. M. civilinei atsakomybei kilti ir iš jo priteisti dėl padaryto administracinio nusižengimo kilusius nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
14. Analizuojamu atveju byloje kilo ginčas dėl subsidiarios civilinės atsakomybės juridinio asmens vadovui taikymo galimybės tuo atveju, kai įmonė tinkamai nevykdo prievolės laiku sumokėti mokesčius valstybei. Ieškovės VMI įsitikinimu, atsakovei BUAB „Kalchas“ laiku nepadengus mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, o administracinio nusižengimo byloje teismui nutarimu konstatavus, kad bendrovės vadovas (atsakovas), skirstydamas bendrovės turimas lėšas pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, ieškovės patirtą žalą turėtų subsidiariai atlyginti juridinio asmens vadovas.
15. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad ieškinys jo atžvilgiu patenkintas nepagrįstai. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos faktines aplinkybes, atsižvelgdama į nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, sutinka su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl reikalavimo atsakovui Š. M. yra neteisingas.
16. Pirmiausia pažymėtina tai, kad analizuojamu atveju ieškovė pareiškė tiesioginį ieškinį atsakovui, kaip buvusiam mokestinės skolininkės BUAB ,,Kalchas“ vadovui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad kreditoriaus tiesioginis ieškinys bendrovės vadovui gali būti pareikštas trimis atvejais – pirma, kai žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais; antra, Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalies pagrindu, kai vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys; trečia, kai vadovas padaro žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2018 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018 ir kt.).
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime laikėsi nuostatos, kad atsakovui tiesioginė atsakomybė turėtų būti taikoma CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes žala padaryta individualiai kreditorei konkrečiai į ją nukreiptais neteisėtais veiksmais. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dėl žalos atlyginimo yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).
18. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį vadovas ar kitas juridinio asmens valdymo organo narys už žalą, padarytą nevykdant ar netinkamai vykdant valdymo organams nustatytas pareigas, atsako pačiam juridiniam asmeniui, o ne jo kreditoriui. CK 2.50 straipsnis nustato ne juridinio asmens valdymo organų, o tokio asmens dalyvio atsakomybę kreditoriui, kuri gali kilti tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės kreditoriui ir toks negalėjimas nulemtas juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų. Įstatymai neįtvirtina atskiro juridinio asmens valdymo organo nario, taigi ir vadovo, atsakomybės juridinio asmens kreditoriams pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-147-516/2016 ir kt.).
19. Tarp šalių nėra ginčo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-2132-859/2018, nustatė, jog UAB ,,Kalchas“ nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitė su penktos eilės kreditoriumi V. J., o ne su trečios eilės kreditore VMI, todėl atsakovas, būdamas įmonės vadovu, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Atsakovas įsiteisėjusiu teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu nubaustas už tokį pažeidimą 100 Eur bauda. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinės atsakomybės atsakovui taikymas savaime nelemia ir civilinės atsakomybės taikymo, nes, kaip minėta, tam būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Administracinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės už BUAB ,,Kalchas“ tinkamą mokestinės prievolės neįvykdymą sąlygų, todėl administracinėje byloje nustatyti faktai savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).
20. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, kad šiuo atveju ieškovė patyrė žalą, dėl kurios kilimo yra atsakingas atsakovas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Žala laikytinas neigiamas turtinis neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų rezultatas. Jeigu žala padaroma neteisėtai išvengiant mokestinių prievolių vykdymo, žala bendrovei nelaikytina nesumokėtų mokesčių suma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas sumokėti neteisėtai išvengtus mokesčius valstybei negali būti laikomas bendrovės žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme ir įmonės vadovas negali būti atsakingas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, nes, nepriklausomai nuo jo veiksmų, bendrovė būtų turėjusi pareigą juos sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013). Mokesčiai yra ne žala bendrovei, o jos prievolė. VMI mokestinis reikalavimas bendrovei kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu. Kadangi mokesčiai nėra žala bendrovei, o būtinosios jos veiklos vykdymo išlaidos, bendrovės prievolė, tai pareiga jas kompensuoti iš civilinės atsakomybės prievolės nekyla, todėl bendrovės nesumokėtų mokesčių sumą pripažinti bendrovės vadovo padaryta žala bendrovės kreditoriams nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017 ir kt.).
21. Pažymėtina, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi atsakovės BUAB ,,Kalchas“ bankroto byloje yra patvirtintas ieškovės VMI 17 325,53 Eur dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei, kuris apima ir šioje byloje ieškiniu reikalaujamą priteisti 2 671,07 Eur sumą iš atsakovo. Taigi, ieškovės finansinis reikalavimas mokesčių skolininkei bus tenkinamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
22. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarime Š. M. administracinio nusižengimo byloje taipogi konstatuota, kad mokėjimai į valstybės biudžetą bent iš dalies buvo reguliariai vykdomi, kad neteisėtas atsiskaitymas atliktas su buvusiu įmonės darbuotoju, dengiant šiam bendrovės įsiskolinimą dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio, kad pats nusižengimas yra formalaus pobūdžio, o ne darantis realią žalą VMI interesams. Ieškovės atsiliepime nurodyti deklaratyvūs teiginiai apie esą egzistuojančias sąlygas tiesioginiam ieškiniui tenkinti atmestini kaip nepagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra konstatuota atsakovo neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, kurie būtų konkrečiai nukreipti į ieškovę ir tokių veiksmų pagrindu sąmoningai sukeltos žalos ieškovei. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad su ieškove nebuvo atsiskaityta dėl bendrovės vadovo tyčios, jo sąmoningo ketinimo pažeisti būtent ieškovės interesus, o ne bandymo derinti visų bendrovės kreditorių bei pačios bendrovės turtinius interesus. Priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, bendro pobūdžio teiginys, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-2132-859/2018, kurių nereikia įrodinėti, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesudaro pagrindo Š. M. taikyti civilinės deliktinės atsakomybės šioje civilinėje byloje. Konstatavus, kad nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinės atsakomybės, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su subsidiariosios atsakomybės taikymu.
23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos nagrinėjamu klausimu, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymą, todėl be pagrindo tenkino ieškovės ieškinį atsakovui Š. M.. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti esminę teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
24. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama, sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
25. Patenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė valstybei 60 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista. Šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu atmetant ieškinį, nėra pagrindo iš atsakovo Š. M. išieškoti bylinėjimosi išlaidas valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostata).
26. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovui atlyginamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Pagal pateiktus duomenis atsakovas patyrė 640 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 1. b. l. 102-106). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš ieškovės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, atitinkamai atlyginamos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos šiame teisme.
28. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas sumokėjo 60 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl šio mokesčio mokėjimo išlaidų atlyginimas priteisiamas iš ieškovės. Duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas atsakovas nepateikė.
29. Taigi, atsakovui iš ieškovės iš viso priteistina 700 Eur šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (sprendimo 26 ir 28 punktai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinys atsakovui Š. M., ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui Š. M. dėl 2 671,07 Eur žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo. Panaikinti sprendimo dalį dėl 60 Eur žyminio mokesčio valstybei priteisimo iš Š. M..
Palikti nepakeistą sprendimo dalį dėl bylos nutraukimo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kalchas“ atžvilgiu.
Priteisti atsakovui Š. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.