Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-384-1054/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-07
Bylos Nr.
1-384-1054/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20352-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Kandratavičienė
Kaltinamasis
A. J. B.
Nukentėjusysis
P. V.
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-384-1054/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20352-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.2.26.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.1 (S)
PLUNGĖS apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 7 d.Skuodas
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Liaučienei,dalyvaujant prokurorui Renatui Milašiui,kaltinamajam A. J. B. ir jo gynėjui advokatui D. L.,nukentėjusiajai P. V. ir jos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Plungėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pensininkas, turintis aukštąjį išsilavinimą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. B. 2020 m. gegužės 26 d. apie 16.15 val. viešoje vietoje lauke prie daugiabučio namo laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), savo įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir matant Z. D., sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. konflikto metu tyčia metė lėkštę su maistu į P. V. ir sudužusios lėkštės šukės pataikė jai į dešinę veido pusę. Iš karto po to P. V. užlipus ant daugiabučio namo pirmos laiptinės laukinių laiptų, A. J. B. tyčia ranka sugriebė jai už dešinės rankos ir taip tempė ją žemyn. A. J. B. tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė sveikatą P. V., padarydamas dešinio paakio sumušimą, dešinio dilbio sumušimą – suspaudimą ir nugaros raumenų patempimą, kuris būdingas netiesioginei traumai.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir sutiko tuoj pat duoti parodymus, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kaltinamasis A. J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę, labai gailisi ir atsiprašo nukentėjusiosios. Parodė, kad 2020 m. gegužės 26 d., apie 16 val., buvo prie daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, prie gėlyno, ten yra padaręs suoliuką atsisėsti. Kartu buvo jo žmona ir Z. D., išnešė į lauką pavalgyti lėkštėje, kompoto atsigerti, jos pavalgė. Z. D. buvo atsinešusi butelį degtinės, jis pats dar atsinešė iš anksčiau likusio alkoholio, gal 100 g., jis išgėrė vieną stikliuką. Kaltinamasis parodė, kad vėliau prie jų priėjo nukentėjusioji ir pradėjo juos fotografuoti, sakė jai, kad baigtų gindamas žmoną, kadangi ji sunkiai serga, tačiau ji neklausė, todėl jis paleido į nukentėjusiąją lėkštę, nenorėjo pataikyti, o tik pagąsdinti, kad nueitų, lėkštė krito ant šaligatvio, sudužo. Kaltinamasis parodė, kad vėliau nukentėjusioji nuėjo į laiptinę, lipo laiptais, vienoje rankoje turėjo telefoną, kitoje kiaušinius, ji susvyravo, todėl jis ją sugriebė už rankos, kad prilaikytų, pripažįsta, kad gaudydamas ją, galėjo ją sužaloti, sutinka su specialistų nustatytais sužalojimais, jie galėjo atsirasti. Kaltinamasis parodė, jog prašo atsižvelgti, kad jo pensija nedidelė, apie 500 eurų į rankas, turi nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), kitokio turto neturi, šiandien atlygino nukentėjusiajai turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos, pripažįsta, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji patyrė moralinius išgyvenimus, tačiau negali jos įvertinti konkrečia pinigų suma. Kaltinamasis parodė, kad su sūnumi V. sutaria gerai, gyvena tame pačiame name, susitinka dažnai, jei ne kiekvieną dieną, tai kas antrą, sunų gerbia, jį palaiko.

Liudytojas V. B. parodė, kad jo pirminė profesija – socialinis darbuotojas, dirbo Socialinių paslaugų šeimai centre socialiniu darbuotoju 5 metus, dabar dirba ūkio reikalų tvarkytoju, taip pat dirba ugniagesiu – gelbėtoju. Mano, kad būtų tinkamas laiduotojas savo tėvui, tėvą labai myli, gyvena tame pačiame name kaip ir tėvas, kitoje laiptinėje, tėvas pas jį ateina, prižiūri jo vaikus prižiūri, jis tėvui padeda ūkyje. Liudytojas parodė, kad tėvui darys teigiamą įtaką, jog jis nedarytų teisės pažeidimų, laikytųsi įstatymų savo asmeniniu pavyzdžiu, patarimais, nurodė, kad jo tėvas jo žodžio klauso. Liudytojas prašė skirti laidavimą be užstato, kadangi šiuo metu vykdo statybas, turi du vaikus.

Nukentėjusioji P. V. paaiškino, kad ji dėl įvykio su kaltinamuoju patyrė emocinį stresą, jaučia baimę, kenčia dėl nemigos, dėl patirto streso lankėsi pas psichologą, šeimos gydytoją, buvo tą vakarą iškviesta greitoji medicininė pagalba, jai suleido raminamuosius, liepė gerti raminamuosius, vartojo vaistus Xanax, Halcion, vaistus prirašė psichiatrijos centre, nuo mėlynių liepė trinti vaistus. Parodė, kad jos dukra gyvena daugiabučiame name, kuriame gyvena ir kaltinamasis, ji jaučia baimę eidama pro šalį, jog kaltinamasis gali ją stebėti per langą, trenkti einant pro šalį durimis. Nukentėjusioji parodė, kad po įvykio jaučia nugaros skausmų paūmėjimą, iki šio įvykio rimtų sveikatos problemų nėra turėjusi, problemos atsiranda su amžiumi – druskos –, turi siuntimą pas reabilitologą, darėsi skrandžio tyrimus, nustatyta, kad yra opų, kurios atsirado dėl patirto streso, gydytojas išrašė vaistų, anksčiau prieš 15-20 metų yra turėjusi problemų dėl skrandžio, bet taip pat dėl patirto streso. Parodė, kad kaltinamasis nuolat vartoja alkoholį viešoje vietoje, kieme bėgioja vaikai bėgioja, mato. Nukentėjusiosios atstovė advokatė Virginija Pargaliauskienė patikslino, kad reikalaujama priteisti civiliniu ieškiniu turtinė žala yra 86,56 Eur.

Nukentėjusiosios P. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ji 2020 m. gegužės 26 d. apie 16.15 val. iš savo namų adresu (duomenys neskelbtini), dukrai Ž. V. į to pačio namo 5 butą nešė planšetinį kompiuterį ir padėklą kiaušinių. Prie namo pirmos laiptinės ant suolelio pamatė girtaujančius to paties namo pirmo buto gyventojus Z. ir A. B. bei 18 buto gyventoją Z. D.. Aplinkui žaidė nepilnamečiai vaikai, o minėti asmenys alkoholinius gėrimus vartojo viešoje vietoje. Ji rankose turėtu telefonu ties pirma namo laiptine A. ir Z. B. bei Z. D. nufotografavo. Tada priėjo arti ir asmenis nufotografavo dar kartą. Ji asmenis įspėjo, kad viešoje vietoje vartoti alkoholinių gėrimų negalima. A. B. nuo taburetės, ant kurios buvo sukrauti užkandžiai ir stikliukai su galimai bespalviu alkoholiniu gėrimu, pasiėmė lėkštę ir ją metė į ją. Lėkštė sudužo ant šaligatvio, bet atšokusi šukė jai pataikė į dešinį skruostą. Po to A. B. pasiėmė taburetę ir ja užsimojęs ketino mesti į ją, bet ji pradėjo bėgti į pirmą laiptinę. Ant pirmos daugiabučio namo laiptinės laiptų A. B. ją sulaikė griebdamas už dešinės rankos, ją stipriai suspausdamas. Jis ją tempė laiptais žemyn, dėl to jai iš rankų iškrito padėklas su kiaušiniais. Tokiais savo veiksmais A. B. jai sukėlė fizinį skausmą, patyrė šoką ir labai išsigando. Ranka jai sutino ir paraudonavo. Atvykę greitosios pagalbos medikai jai konstatavo padidėjusį kraujospūdį, rankos sumušimą ir nugaros skausmą, suleido vaistų nuo skausmo (29-32, 33-35 b. l.).

A. J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jis savo kaltę visiškai pripažino. Parodė, kad 2020 m. gegužės 26 d. apie 16.00 val. jis su žmona Z. B. ir kaimyne Z. D. sėdėjo ant suolelio prie namo savo laiptinės, po savo buto langais prie gėlynėlio, adresu (duomenys neskelbtini). Žmona su Z. tvarkė prie laiptinės gėlių darželį. Jos baigė jį tvarkyti, tai joms jis nusprendė išnešti pavalgyti, išnešė maisto ir kompoto, kurį padėjo ant iš buto išsineštos kėdės-taburetės. Jie visi trys sėdėjo tvarkingai, netriukšmavo, nekėlė niekam problemų. Jis alkoholio nevartojo. Jis asmeniškai savo žmonai ir kaimynei alkoholio neatnešė, jie jokio alkoholio nevartojo. Prie jų priėjo P. V., kuri pradėjo tiek jį, tiek jo žmoną, tiek kaimynę fotografuoti mobilaus ryšio telefonu. Jis dėl to labai supyko, nes Palmira tokiu elgesiu įvarė stresą jo žmonai, kuri laukia jau 10 mėnesių širdies operacijos Kauno klinikose, serga panikos priepuoliu. Jis norėjo apsaugoti savo žmoną nuo tokio P. nederamo elgesio, nes ji neturėjo teisės nei jo, nei jo žmonos su kaimyne fotografuoti, nes jie nieko blogo nedarė. Jis tuo metu tikrai supyko, norėjo apsaugoti savo žmoną, todėl paprašė, kad P. išeitų ir nebegąsdintų jo žmonos. Prašė, kad ji nebefotografuotų jų, ji nekreipė dėmesio į jo prašymą. Taip pat P. jį išvadino – „bomžu“, „psichu“ ir kitais necenzūriniais žodžiais, kurių nebeprisimena. Jis pripažįsta, kad į P. metė lėkštę, kad lėkštės sudužusios šukės galėjo jai pataikyti į veidą. Taip pat pripažįsta, kad jis jai ranka buvo sugriebęs už dešinės rankos ir ją tempė laiptais žemyn, nes norėjo, kad ji nebefotografuotų ir eitų į savo laiptinę. P. neturėjo teisės jų fotografuoti, pati išprovokavo jo tokį elgesį, juk galėjo iškviesti policijos pareigūnus, o ne pati imtis tokių priemonių. Visi šie įvykiai atsiliepė žmonos sveikatai. Jis tikrai labai nuoširdžiai gailisi, kad įvyko toks konfliktas su P. V. (99-102 b. l.).

Liudytojos Z. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2020 m. gegužės mėnesio pabaigoje, dienos metu, ji tvarkėsi savo daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini), kieme. Kaimynė Z. B., kuri gyvena pirmame bute, taip pat buvo kieme ir tvarkė gėlių darželį. Po darbo su Z. B. nusprendė kartu pasėdėti prie sutvarkyto darželio ir juo pasidžiaugti. Gėlių darželis yra po Z. B. buto langais. Jį jos kartu tvarko. Sėdėdami turėjo pasidėję bei valgė visokių vaišių. Ji iš buto atsinešė pyrago, Z. B. atsinešė sausainių ir kažkokio gėrimo su uogomis. Jos buvo atsinešusios kėdes, ant kurių sėdėjo bei ant vienos kėdės turėjo pasidėję maistą. Joms besėdint, prie jų atėjo Z. B. sutuoktinis A. B.. Jis su savimi atsinešė 0,5 litrų talpos butelį degtinės, kuriame buvo likę nedaug degtinės. Iš to butelio visi išgėrė po vieną taurelę, nes tiek tos degtinės buvo likę. Joms būnant ir bendraujant prie jų atėjo P. V.. Iš kur ji atėjo, ji nematė. Priėjusi ji mobilaus ryšio telefonu pradėjo jas fotografuoti. A. B. dėl to ant P. V. supyko ir jos paklausė kodėl ji jas fotografuoja. P. V. atsakė, kad joms tuojau iškvies policiją. A. B. ant jos supyko ir į ją metė lėkštę su maistu. Ar jis ta lėkšte į P. V. pataikė, ar jai kliuvo, ji nematė. Lėkštė nukrito ant asfalto ir sudužo. Ji tada išsigando ir atsistojusi išėjo į savo butą. Kas vyko toliau ji nematė ir neturi ko paaiškinti. Jai išėjus, B. ir P. V. liko kieme. Kas toliau tarp jų vyko ji nematė (46-49 b. l.).

Liudytoja Z. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. J. B. yra jos sutuoktinis. 2020 m rugpjūčio 24 d. sueis du metai kaip su juo gyvena santuokoje. Jai išaiškinta teisė sutuoktinio A. J. B., kaip šeimos nario atžvilgiu, neduoti parodymų ar neatsakyti į kai kuriuos jai pateiktus klausimus. Pasinaudodama šia teise, ji byloje atsisakė duoti parodymus (52-54 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis duomenimis, nusikaltimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini), daugiabutis namas (19-20, 22-25 b. l.).

2020 m. birželio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 894/2020 (03) duomenimis, P. V. nustatyti dešinio paakio sumušimo, dešinio dilbio sumušimo – suspaudimo ir nugaros raumenų patempimo požymiai. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti buka jėga: dešinysis paakys galėjo būti sužalotas metant lėkštę (vienu poveikiu), dešinysis dilbis galėjo būti sumuštas ir suspausta sugriebus bei spaudžiant plaštakos pirštais (vienu ar keliais poveikiais), o nugaros raumenų patempimas būdingas netiesioginei traumai. P. V. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (68 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

dėl veikos kvalifikavimo

BK 284 straipsnyje numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, turi būti padaryta viešoje vietoje. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).

Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kaltinamojo parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis A. J. B. 2020 m. gegužės 26 d. apie 16.15 val. savo įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir matant Z. D., sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. konflikto metu tyčia metė lėkštę su maistu į P. V. ir sudužusios lėkštės šukės pataikė jai į dešinę veido pusę. Iš karto po to P. V. užlipus ant daugiabučio namo pirmos laiptinės laukinių laiptų, A. J. B. tyčia ranka sugriebė jai už dešinės rankos ir taip tempė ją žemyn. A. J. B. tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė sveikatą P. V., padarydamas dešinio paakio sumušimą, dešinio dilbio sumušimą – suspaudimą ir nugaros raumenų patempimą, kuris būdingas netiesioginei traumai. Neteisėti A. J. B. veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje – lauke prie daugiabučio namo laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo veiksmai, padaryti viešoje vietoje, nebuvo korektiški ir atitinkantys moralės normas, buvo įžūlūs.

Be kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotų parodymų, kuriais jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: 1) ikiteisminio tyrimo metu atliktų kaltinamojo apklausų protokolai, kuriuose nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka kaltinamojo teisiamajame posėdyje nurodytas įvykio faktines aplinkybes (99-102 b. l.); 2) įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis, iš kurių nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieša vieta – (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kiemas (19-20, 22-25 b. l.); 3) nukentėjusiosios P. V. apklausų ikiteisminio tyrimo metu protokolai ir juose užfiksuoti nukentėjusiosios parodymai (29-32, 33-35 b. l.); 4) Liudytojų Z. D. ir Z. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (46-49, 52-54 b. l.).

2020 m. birželio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 894/2020 (03) duomenimis, P. V. nustatyti dešinio paakio sumušimo, dešinio dilbio sumušimo – suspaudimo ir nugaros raumenų patempimo požymiai (68 b. l.). Sužalojimai galėjo būti padaryti byloje nagrinėjamu laiku bei aplinkybėmis – padaryti buka jėga: dešinysis paakys galėjo būti sužalotas metant lėkštę (vienu poveikiu), dešinysis dilbis galėjo būti sumuštas ir suspausta sugriebus bei spaudžiant plaštakos pirštais (vienu ar keliais poveikiais), o nugaros raumenų patempimas būdingas netiesioginei traumai. Jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. P. V. sužalojimai patvirtina jos bei liudytojų duotus parodymus, kad ją sužalojo kaltinamasis A. J. B.

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad savo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tik tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti.

Teismas vertina, kad kaltinamasis A. J. B. veikė neapibrėžta tyčia, mesdamas lėkštę su maistu į P. V. bei tyčia ranka sugriebęs P. V. už dešinės rankos ir taip tempdamas ją žemyn, jis numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis A. J. B. netiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. viešosios tvarkos pažeidimą, ir kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas kaltinamojo A. J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, jo gynėjas, kaltinamojo sūnus V. B., prašantis perduoti jam kaltinamąjį pagal laidavimą be užstato, prašė taikyti laidavimo institutą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Byloje pateiktas kaltinamojo sūnaus V. B. prašymas dėl A. J. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perdavimo jo atsakomybėn (163-169 b. l.). V. B. sutinka būti kaltinamojo A. J. B. laiduotoju. Prašyme bei bylos nagrinėjimo teisme metu V. B. nurodė, kad jis yra kaltinamojo sūnus, gyvena tame pačiame daugiabutyje name. Mano, kad jis gali daryti teigiamą įtaką savo tėvui, kadangi yra įgijęs socialinio darbo profesiją, dirbo apie 5 metus Skuodo socialinių paslaugų šeimai centre socialiniu darbuotoju, šiuo metu dirba ūkio dalies darbuotojo pareigose, taip pat ugniagesiu – gelbėtoju, tėvas jo žodžio klauso, tėvui laikytis įstatymų ir nedaryti teisės pažeidimų padės patarimais, priežiūra ir rodydamas savo gero elgesio pavyzdį. V. B. neteistas (168 b. l.), nebaustas administracine tvarka (169 b. l.). Darbovietės V. B. charakterizuoja teigiamai (166, 167 b. l.). Turimų duomenų pagrindu, teismas mano, kad V. B. gali daryti įtaką kaltinamajam ir yra vertas teismo pasitikėjimo būti laiduotoju, su tuo sutiko ir valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras.

A. J. B. pirmą kartą padarė nusikaltimą, kuris priskirtinas tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis neteistas (87 b. l.), nebaustas administracine tvarka (88 b. l.). Kaltinamasis atlygino dalį žalos (92 Eur) nukentėjusiajai (170 b. l.). A. J. B. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nuoširdžiai dėl jo padarymo gailėjosi. Teismas mano, kad aukščiau nurodyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, o jo padaryta nusikalstama veika buvo greičiau atsitiktinio pobūdžio, nei sistemingų jo poelgių seka. Nukentėjusiosios atstovė prieštaravo dėl šios sąlygos buvimo ir nurodė, jog abejoja, kad kaltinamasis nebedarys naujų veikų ir laikysis įstatymų, kadangi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė šiek tiek skirtingas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat abejoja, ar kaltinamasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, jog, teismo vertinimu, aplinkybės, kad kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu nurodė šiek tiek skirtingas aplinkybes dėl alkoholio vartojimo, nei nurodė ikiteisminio tyrimo metu, nėra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Asmuo iš karto jau ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi, teisminio nagrinėjimo metu paaiškino įvykio aplinkybes, esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų teismas neįžvelgia. Nuskalstamų veikų kaltinamasis anksčiau apskritai nėra padaręs, jo atžvilgiu nėra pradėtų ir (ar) nutrauktų ikiteisminių tyrimų, administracine tvarka baustas vieną kartą už leistino greičio viršijimą 2017 m. rugsėjo mėn. (88 b. l.), byloje nėra duomenų, kad asmuo piktnaudžiautų alkoholiu. Teismo vertinimu, jau vien tik baudžiamasis procesas turėjo kaltininkui pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti A. J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojo V. B. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems (1) metams ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė P. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 3000 Eur neturtinės ir 91,86 Eur turtinės žalos atlyginimą (135-138, 155-161 b. l.). Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji (civilinė ieškovė) patikslino savo civilinio ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad reikalaujama priteisti iš kaltinamojo turtinės žalos suma yra 86,56 Eur. Kaltinamasis A. J. B. nukentėjusiajai sumokėjo 92 Eur padarytai žalai atlyginti (170 b. l.).

Nukentėjusiosios P. V. turtinis reikalavimas dėl 86,56 Eur turtinės žalos atlyginimo, grindžiamas tuo, kad ji patyrė išlaidų vaistams ir kt. medikamentinėms priemonėms, gydymo, važiavimo į gydymo įstaigas išlaidoms. Nukentėjusioji pateikė vaistų įsigijimą ir kelionių išlaidas patvirtinančius dokumentus (7, 157-161 b. l.). Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios pateiktų įrodymų tikrumu ir patirtų išlaidų dydžiu, todėl 86,56 Eur dydžio turtinė žala priteistina nukentėjusiajai iš kaltinamojo. Su nukentėjusiosios prašoma priteisti turtine žala ir jos dydžiu visiškai sutiko teisiamajame posėdyje pats kaltinamasis, visiškai atlygino nukentėjusiajai turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. J. B. visiškai atlygino nukentėjusiajai 86,56 Eur turtinę žalą, tačiau civilinė ieškovė P. V. bylos nagrinėjimo teisme metu neatsisakė šio ieškinio reikalavimo, šioje dalyje reikalavimų civilinės ieškovės ieškinys atmetamas.

Nukentėjusioji prašo iš kaltinamojo A. J. B. priteisti neturtinę žalą. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusioji P. V. grindžia tuo, kad ji dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė stresą, išgyvenimus, jaučia nusikalstamos veikos pasekmes iki šiol – pablogėjo psichologinė – emocinė būsena, kamuoja nerimas, nemiga, baimė, kai reikia išeiti į kiemą bei aplankyti kitoje namo laiptinėje gyvenančią dukrą, jaučia skausmą nugaros srityje, po įvykio sukilo kraujospūdis, nuo patirto streso paūmėjo opaligė, skrandžio skausmai. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji vertina 3000 eurų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. J. B. nusikalstamos veikos nukentėjusioji P. V. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą (68 b. l.). Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusiajai neabejotinai buvo sukeltos neigiamos pasekmės – nežymiai sutrikdyta jos sveikata, nukentėjusioji patyrė psichologinį stresą, išgąstį, fizinį skausmą. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusioji P. V. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, teismas atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Šioje byloje nustatyta, kad dėl A. J. B. padaryto nusikaltimo P. V. buvo nežymiai sužalota – jai nustatyti dešinio paakio sumušimo, dešinio dilbio sumušimo suspaudimo ir nugaros raumenų patempimo požymiai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji patyrė žalą jos sveikatai, kas, neabejotinai, padarė neigiamą įtaką jos gyvenimo kokybei. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų praradusi didelę dalį darbingumo, jai teisės aktų nustatyta tvarka būtų nustatytas neįgalumas (netekto darbingumo lygis). Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiąją po įvykio apžiūrėjo greitosios medicinos pagalbos medikai, tačiau nukentėjusioji į ligoninės stacionarą nebuvo paguldyta. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog P. V. patirtų sužalojimų pasekmės yra negrąžinamos, nustatyta sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė. Teismas nukentėjusiosios P. V. pateikto VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės stuburo juosmeninės dalies kompiuterinės tomografijos tyrimo, atlikto 2020 m. rugpjūčio 21 d., nevertina, kaip įrodymo, neabejotinai patvirtinančio, kad nukentėjusiajai nustatyti sveikatos sutrikimai – degeneraciniai pakitimai, ryškesnė artrozė L4-S1, ~ I-II st., yra liekamieji reiškiniai atsiradę būtent dėl kaltinamojo A. J. B. nusikalstamos veikos 2020 m. gegužės 26 d. padarymo.

Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens kaltės formą, šeiminę ir turtinę padėtį. Kaltinamasis A. J. B. nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia, yra vedęs, šiuo metu yra senatvės pensininkas, gauna 500 Eur pensiją, turi nekilnojamojo turto – butą.

Pažymėtina, jog atsižvelgiant į šiuo metu suformuotą teismų praktiką bylose dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kartu padarant nežymų asmens sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 300 Eur iki 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-511/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-235-576/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-404-813/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-96-462/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296-238/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-139-316/2020 ir kt.). Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad nėra įrodyta ir nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo A. J. B. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji būtų praradusi didelę dalį darbingumo, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamojo neatsakingi ir įžūlūs veiksmai metant lėkštę su maistu į nukentėjusiąją, ją tempiant už rankos buvo pakankamai pavojingi, galėjo sukelti ir didesnes pasekmes nukentėjusiosios sveikatai ar gyvybei (pvz., jeigu lėkštė būtų pataikiusi nukentėjusiajai teisiai į galvą ar kitas kūno vietas), taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (senatvės pensininkas gaunantis 500 Eur pensiją) ir įvertindamas realias jo galimybes sumokėti nukentėjusiajai priteistiną piniginę sumą neturtinei žalai atlyginti, vadovaudamasis BPK 109, 115 straipsniais, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, mano, kad proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principai bus įgyvendinti priteisiant nukentėjusiajai P. V. neturtinei žalai atlyginti 600 eurų ir iš šios sumos išskaičiuojant kaltinamojo jau atlygintą 5,44 Eur žalos sumą. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Kaltinamojo gynėjas sprendžiant priteistinos neturtinės žalos nukentėjusiajai dydžio klausimą prašė atsižvelgti į pačios nukentėjusiosios provokuojamus veiksmus kaltinamojo atžvilgiu fotografuojant kaltinamąjį ir jo žmoną. Pažymėtina, jog provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222/2006, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Kaltinamasis teigė, kad fizinio smurto panaudojimą išprovokavo nukentėjusiosios veiksmai jo žmonos atžvilgiu – fotografavimas –, nurodė, kad jo žmona sunkiai serga ir jis gynė žmoną nuo jai nukentėjusiosios veiksmais keliamo streso. Vis dėlto, teismo vertinimu, tokie nukentėjusiosios veiksmai, nagrinėjamos bylos kontekste negali būti laikomi pakankamai provokuojančiu ar rizikingu elgesiu, tiesiogiai lėmusiu ir pateisinančiu kaltinamojo smurtinius veiksmus. Kaltinamasis šiuo atveju elgėsi neapgalvotai, impulsyviai ir nesugebėjo laikytis visuotinai priimtinų bendravimo taisyklių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo dėl nukentėjusiosios elgesio mažinti jai priteistinos žalos dydį.

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis yra senatvės pensininkas, gauna 500 Eur pensiją, turi nekilnojamojo turto – butą –, yra vedęs. Teismo vertinimu, iš kaltinamojo, kaip fizinio asmens, pensininko šiuo teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai atlyginti priteisiama suma yra pakankamai didelė, išdėstytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis visos nukentėjusiajai priteistos žalos atlyginimo sumos sumokėti iš karto neturės realios galimybės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, realesnis teismo nuosprendžio dalies dėl nukentėjusiajai priteistos žalos atlyginimo įvykdymas būtų užtikrinamas išdėsčius teismo sprendimo dėl nukentėjusiajai priteistos žalos vykdymą tam tikram laikotarpiui. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Taigi baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). CPK 284 straipsnio 1 dalis nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios naudai priteistos neturtinės žalos atlyginimo išdėstymas nesukels nukentėjusiajai neigiamų pasekmių, nes šias sumas ji atgaus laipsniškai per ilgesnį laikotarpį, t. y. taip bus tik minimaliai suvaržyta jos teisė į greitą žalos atlyginimą, tačiau tokiu būdu, teismo vertinimu, jos galimybė gauti priteistą žalos atlyginimą būtų realesnė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš kaltinamojo A. J. B. nukentėjusiajai P. V. priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumos mokėjimą išdėstyti dalimis. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko (nuteistojo), tiek su kreditoriaus (nukentėjusiojo) interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismo nuomone, bus išlaikyta abiejų šalių interesų pusiausvyra nuosprendžio vykdymą dalyje dėl priteistos žalos atlyginimo nukentėjusiajai išdėsčius laikotarpiui iki 3 mėnesių.

Dėl proceso išlaidų

Bylos duomenys patvirtina, kad valstybė turėjo 208,00 Eur išlaidas dėl nukentėjusiajai P. V. teiktos antrinės teisinės pagalbos (142 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kaltinamąjį šiuo teismo nuosprendžiu pripažįstant kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, 208,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos valstybei iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. J. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. J. B., kad jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. J. B., kad laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo, šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Tenkinti iš dalies nukentėjusiosios P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo A. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai 594,56 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt keturių eurų ir penkiasdešimt šešių euro centų) neturtinę žalą. Kitą P. V. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Nustatyti, kad A. J. B. P. V. priteistą 594,56 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt keturių eurų ir penkiasdešimt šešių euro centų) neturtinę žalą privalo sumokėti per 3 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nustatant kad žala nukentėjusiajai turi būti sumokėta mokant lygiomis dalimis kas mėnesį po 198,19 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus ir devyniolika euro centų).

Priteisti iš kaltinamojo A. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 208,00 Eur (du šimtus aštuonis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė