Kauno apygardos teismo nutartis

2020-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-296-238/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-25
Bylos Nr.
1A-296-238/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33404-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
G. N.
Nukentėjusysis
M. P.
Advokatai
Albinas Čeplinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-296-238/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33404-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Linai Kopštalytei, Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,nuteistojo G. N. gynėjui advokatui Albinui Čeplinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. N. gynėjo advokato Albino Čeplinsko apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta bausmė – 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda. Į bausmę įskaitytas sulaikyme 2019 m. rugpjūčio 6 d. išbūtas laikas, sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai (laikant, kad 100 eurų baudos sumokėjęs). G. N. paskirtai baudai sumokėti nustatytas 6 (šešių) mėnesių savanoriško sumokėjimo terminas, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios M. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš G. N. priteista 1000 Eur (tūkstantis eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai M. P..

Iš G. N. priteista 169 Eur (šimtas šešiasdešimt devyni eurai) išlaidų advokato pagalbai apmokėti valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. N. nuteistas už tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 6 d. nakties metu, apie 01.00 val. atvykęs į sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemą, kuriame atskiruose trijuose gyvenamuosiuose pastatuose įsikūrę trys šeimos – M. P., L. P., R. P., dėl menkavertės bendromis moralės normomis nepateisinamos dingsties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu ir akivaizdžiai agresyviu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, t. y. rėkaudamas daužė šios sodybos kieme stovinčio L. P. priklausančio mobilaus namelio "Atlas Ovation 35x12", kuriame gyvena M. P. su dviem mažamečiais vaikais G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. K., gim. (duomenys neskelbtini), skardinę sieną, taip ją sulankstydamas, atplėšė šio namelio prie durų esančią pasilaikymo rankeną, išdaužė vieną lango stiklą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam L. P. bendrą 200 eurų turtinę žalą, po to įėjęs į mobilųjį namelį abejomis rankomis sugriebė duris atidariusiai M. P. kaklo ir smakro srityje bei suspaudė, po to jis M. P. pastūmė, dėl ko ji nukrito ant žemės, tokiu būdu dėl veido ir kaklo sumušimo, nubrozdinimų abiejų žandų srityse padarydamas nukentėjusiajai M. P. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas išgąstį name buvusiems mažamečiams vaikams ir sutrikdydamas jų poilsį, po to sodybos gretimame name gyvenančiai K. S., mačiusiai šį įvykį, bandant žodžiu sudrausminti jį (G. N.), jis priėjęs rankomis pradėjo daužyti šio gyvenamojo namo sienas, rankomis ir kojomis trenkė į namo langą, keikė necenzūriniais žodžiais, šaukė grasinančio pobūdžio žodžius „užmušiu, nudėsiu“, bandydamas pro langą patekti į šio namo, priklausančio K. S. vidų, tačiau jame gyvenančiam ir įvykį mačiusiam nukentėjusiajam L. P. uždarant langą privėrus jo rankas, jam to padaryti nepavyko, ir jis iš įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais G. N. sukėlė išgąstį nukentėjusiesiems K. S., L. P., G. P. bei sutrikdė jų poilsį, ir tokiais savo veiksmais G. N. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nuteistojo G. N. gynėjas advokatas Albinas Čeplinskas prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendį panaikinti ir atleisti G. N. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, perduoti jį V. N. atsakomybėn pagal laidavimą, be užstato.

2.1. Skunde nurodoma, kad priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisingas ir priimtas netinkamai, nepilnai ir neobjektyviai įvertinus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, įrodymai byloje buvo tiriami šališkai. Nuteistasis savo noru atlygino visą padarytą turtinę žalą L. P. ir žalą Valstybinei ligonių kasai, tokia nusikalstama veika yra pripažinta kaip atsitiktinio pobūdžio.

2.2. Skunde teigiama, kad G. N. bandė apsaugoti savo turtą, sugavęs vagį bandė kuo skubiau iškviesti policijos pareigūnus, tokius jo veiksmus patvirtina V. N. parodymai, kuri pirmoji pastebėjo vagis savo kieme ir išsigandusi sutuoktiniui pasakė, kad darže vaikšto vagys, šviečia žibintuvėliu. G. N. išpuolė į lauką, ir spėjo pamatyti nubėgantį asmenį, kuris pasislėpė tarp tujų. Pats irgi bėgo link tujų, šaukė sustoti, buvo tamsu. Tada G. N. puolė vagį vytis, atsekė iki sodybos, kur ir įvyko incidentas, beieškant pasislėpusio vagies, kuris gyveno vagonėlyje. Jis buvo įsitikinęs, kad iš to namo buvo atvykęs vagis, kadangi tai buvo ne pirmas kartas, prieš tai taip pat buvo įvykdytos vagystės, buvo kviečiama policija. Manydamas, kad matė toje vietoje gyvenantį asmenį, norėjo su juo pasikalbėti arba jį sučiupti. Besibaladodamas į sienas artėjo prie durų, nuo tokio beldimo siena negalėjo sulinkti, beldėsi gal ir intensyviai. Pamatė langelį, kuriame degė šviesa, beldė į jį, rankai stipriau atsitrenkus stiklas išdužo, dėl to ir pats nustebo. Atsisukęs nieko nepastebėjo. Po to stovėjo prie durų, jas atidarė stambi moteris, kuri jį puolė, liepė dingti. Klausė jos, kur yra vagis. Tuo metu pro atviras duris matėsi, kad viduje sėdi kažkoks asmuo. Kai paprašė tą vyriškį pakviesti, šis pasislėpė už širmos. Prašė, kad tas vyriškis išeitų, nukentėjusi pasakė, kad namuose nieko nėra ir užtrenkė duris, tuo viskas baigėsi. Sėdo į automobilį ir parvažiavo namo. Grįžęs prie namų vėl pamatė žmogaus siluetą. Pribėgęs sugriebė vieną asmenį ir tuojau pat skambino policijos pareigūnams, prašė kuo skubiau atvykti, nes sulaikė vagį. Tačiau vagis tuo metu sudavė ir išsilaisvino iš G. N. rankų, spruko. Teismas visiškai nevertino nurodytų aplinkybių ir šališkai vertino aplinkybę, kad G. N. apklaustas dėl kaltinimo savo kaltę pripažino, jog sutrikdė viešą tvarką dėl to, kad įvykio metu kalbėjo pakeltu tonu bei pripažino, kad per stipriai belsdamas išdaužė langą. Be to, teismas neatsižvelgė, kad G. N. geranoriškai atlygino padarytą žalą.

2.3. Teigiama, kad teismas šališkai vertino byloje pateiktą prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti, nagrinėjamu atveju, šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Byloje yra pateiktas kaltinamojo sutuoktinės V. N. prašymas perduoti G. N. laiduotojos atsakomybei pagal laidavimą. G. N. dėl nurodytos uždraustos veikos padarymo prisipažino, ikiteisminio turimo metu bendradarbiavo su ikiteisminį tyrimą atliekančia tyrėja, geranoriškai sutiko duoti paaiškinimus, byloje padėjo atskleisti tiesą, o dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailėjosi, padarytą žalą atlygino, iki šiol niekada nebuvo teistas, todėl apylinkės teismas visiškai nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnio nuostatų.

2.4. Pažymėjo ir tai, kad apylinkės teismas visiškai nesigilino, niekaip nevertino ir nepasisakė dėl į byloje pateiktus G. N. įrodymus, išreikalautus iš (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro apie G. N. galvos sužalojimą. Be to, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, negali būti remiamasi vien tik nukentėjusiųjų parodymais, kadangi jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Asmens kaltumo nustatymas negali būti grindžiamas prielaidomis, nes tai prieštarauja vienai pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų – asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo G. N. gynėjas advokatas Albinas Čeplinskas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Darius Dziegoraitis prašė apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendį.

4. Nuteistojo G. N. gynėjo advokato Albino Čeplinsko apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistojo G. N. gynėjas advokatas Albinas Čeplinskas kelia atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, prašo atleisti G. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

6. Kolegija pažymi, kad pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

7. Aiškindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą – asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą.

8. Aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs G. N. parodymų turinį, darė išvadą, kad teismas neturi pagrindo teigi, jog jis visiškai pripažino savo kaltę padaręs nusikalstamą veiką, kadangi nepripažino viešosios tvarkos trikdymą sudarančių esminių kaltinime nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių, tai yra, kad padarė sveikatos sutrikdymą M. P., neigė, kad padarė visus kaltinime inkriminuotus L. P. turto sugadinimus, visas aplinkybes stengėsi perteikti sau naudinga ir padėtį švelninančia linkme.

10. Taip apylinkės teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog G. N. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai. Teismas nustatė, kad nėra vienos iš BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos - visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Šiai apylinkės teismo nustatytai aplinkybei ir padarytai išvadai kolegija pritaria. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nėra sąlygos, kuri numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, taigi nėra ir galimybės atleisti G. N. nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti laidavimo institutą. Iš byloje esančių įtariamojo apklausos protokolų (1 t., b. l. 34, 43) matyti, kad G. N. įtarimą supratęs, tačiau kaltės nepripažino. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, akivaizdu, kad jis nesiekė padėti išaiškinti tiesą. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus G. N. kaltės visai nepripažino, o ją iš dalies pripažino tik teisiamojo posėdžiu metu, teisme duodamas parodymus dalies kaltinime nurodytų aplinkybių ir veiksmų jis nepripažino, todėl sprendžiama, kad jis tik formaliai pripažino savo kaltę, nebuvo nuoširdus ir nerodė jokios atgailos dėl padaryto nusikaltimo, todėl toks asmuo negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir turi būti nubaustas, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Ši išvada pagrįsta byloje ištirtų įrodymų visuma ir teismo nustatytomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybę ir kitas aplinkybes. Taigi, nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygai, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti taikomas, kadangi teismas BK 40 straipsnio nuostatas taiko tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

11. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepatvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino klausimo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės išsprendimui reikšmingų aplinkybių.

12. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nuosprendis priimtas nepilnai, neobjektyviai, šališkai įvertinus byloje surinktus įrodymus.

13. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas G. N. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

14. Konstatuotina, kad nėra įstatyminio pagrindo naikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendį, atleisti G. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu ir nutraukti šią baudžiamąją bylą. Todėl nuteistojo G. N. gynėjo advokato Albino Čeplinsko apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. N. gynėjo advokato Albino Čeplinsko apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėJurga Vasiliauskienė