Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-30 nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta septynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nukentėjusiojo A. K. (A. K.) civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jo naudai iš M. M. priteista 718,50 Eur (septyni šimtai aštuoniolika eurų ir 50 ct) patirtai turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penki šimtai eurų) patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir iš M. M. priteista 114,27 Eur (vienas šimtas keturiolika eurų ir 27 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. M. nuteistas už tai, kad 2019-04-18, apie 8.25 val., viešoje vietoje – prie įvažiavimo į vaikų lopšelį - darželį ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) mieste, pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y., kilus konfliktui su automobilio „Toyota Corola Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju A. K. dėl įvažiavimo, jis išlipęs iš vairuojamo automobilio „Mercedes Benz CLK“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), koja atstūmė iš automobilio „Toyota Colora Verso“ išlipusį ir prie jo priėjusį A. K., po to vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, po to pargriovė jį ant žemės ir atsisėdęs jam ant krūtinės sudavė kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimu kairio antakio, kairės akies vokų srityje, muštinę žaizdą dešinio žando gleivinėje, viršutinio dešiniojo 17 danties vainiko lūžimą, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairės išorinės kulkšnies srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Pagal BK 28 straipsnį, asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas reguliavimas numato šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos.

7. Taigi būtinosios ginties teisėtumo sąlygos neapsiriboja vien tik kėsinimosi pavojingumu, realumu ir akivaizdumu. Ne mažiau svarbi sąlyga yra ir būtinosios ginties ribų laikymasis (neperžengimas). Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Taigi įstatymas numato tris sąlygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: 1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo; 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata; 3) tai padaryta tiesiogine tyčia. Be to, BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytos dvi išimtys, kai, net ir nustačius aiškią gynybos neatitiktį kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui, nepripažįstama, jog peržengtos būtinosios ginties ribos: a) kai tai padaryta dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis; b) kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į būstą.

8. Išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą daroma nustačius, kad tiesiogine tyčia besikėsinančiajam padaryta aiškiai didesnė žala negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi, kai panaudotos gynybos priemonės konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos. Vertinant kėsinimosi pobūdį atsižvelgiama į vertybes, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o vertinant pavojingumą – į kėsinimosi intensyvumą, besikėsinančiųjų skaičių, jėgų santykį, kėsinimosi metu naudojamas priemones, galimos žalos dydį ir pan. Įstatymas nereikalauja, jog gynybos priemonės ir intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, ir neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi, o ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis, kuris turi rodyti aiškų žalos, kuri padaryta ar galėjo būti padaryta užpultajam, ir žalos, kuri realiai padaryta pasikėsinusiam asmeniui, neatitikimą.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju buvo būtinosios ginties situacija, įvertino byloje esančių įrodymų visetą ir atsižvelgė į tai, kad, kaip nurodo apeliantas, tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kurio iniciatorius buvo nukentėjusysis. Tačiau, teisėjų kolegija, pritaria baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vien ta aplinkybė, kad nukentėjusysis ėjo link apelianto stipriai susinervinęs, nėra pagrindas tokį nukentėjusiojo elgesį vertinti kaip apeliantui gresiantį pavojingą, realų ir akivaizdų kėsinimąsi į apeliantą ir (ar) jo turtą, t. y. apeliantas neturėjo pagrindo nukentėjusiojo veiksmų suprasti kaip pagrindo panaudoti būtinąją gintį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nukentėjusysis nesužalojo apelianto, neapgadino apelianto turto ir pan. Vien asmens priėjimas išsiaiškinti kilusios konfliktinės situacijos nesuponuoja išvados, kad šis asmuo panaudos smurtinius veiksmus prieš kitą konflikte dalyvaujantį asmenį ar (ir) apgadins jo turtą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį pirmiausia panaudojo apeliantas: apeliantas koja atstūmė prie jo bandantį prieiti nukentėjusįjį. Nors sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tam, kad panaudotum būtinąją gintį, nereikia laukti sužalojimų ar turto sugadinimų, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju susinervinusio nukentėjusiojo ėjimas link apelianto neatitinka realiai gresiančio pavojaus, nuo kurio reikia gintis, sąlygų.

10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog savo pirminiuose paaiškinimuose ir apklausoje (b. t. 1, b. l. 123, 133–134) apeliantas nukentėjusįjį konflikto dieną apibūdina tik buvus susinervinusį. Tačiau vėliau, galbūt suprasdamas, kad neturėjo pagrindo panaudoti būtinosios ginties, jau nurodo, jog nukentėjusysis prie jo artinosi tariamai suspaustais kumščiais (2019-08-23 Akistatos protokolas, b. t. 1, b. l. 139–140). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas aplinkybę, kad nukentėjusysis prie jo artinosi ne tik susinervinęs, tačiau ir suspaustais kumščiais, kas galėjo sąlygoti apelianto įsitikinimą, kad realiai jam ar (ir) jo turtui (automobiliui) iš nukentėjusiojo gresia pavojus, ir pagrindą panaudoti būtinąją gintį, būtų nurodęs jau pirminiuose savo paaiškinimuose bei pirmojoje apklausoje. Tačiau šios versijos iškėlimas daugiau nei po keturių mėnesių verčia abejoti ne tik apelianto parodymų patikimumu, bet ir apelianto supratimu apie jam tariamai iš nukentėjusiojo kilusį realų pavojų, kaip minėta, šiam tiesiog prieinant prie apelianto.

11. Be to, net darant prielaidą, kad nukentėjusiojo veiksmus jam agresyviai nusiteikus prieinant prie apelianto apeliantas galėjo suprasti kaip gresiantį realų pavojų ir pagrindą panaudoti būtinąją gintį, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto veiksmai turi būti vertinami kaip peržengiantys būtinosios ginties ribas. Šią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgusi į paties apelianto parodymus. Pirmiausia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas akivaizdžiai suprato, kad yra už nukentėjusįjį ne tik didesnis, tačiau ir fiziškai stipresnis. 2019-05-07 Įtariamojo apklausos protokole (b. t. 1, b. l. 133–134) užfiksuoti šie apelianto parodymai: „Aš už vyrą buvau žymiai aukštesnis ir stipresnis.“ Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, apeliantas akivaizdžiai suprato, kad už nukentėjusįjį yra didesnis ir stipresnis, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui manant, kad nukentėjusysis kėsinsis į apeliantą ir (ar) jo turtą (automobilį), apelianto veiksmai, manant, kad jis panaudoja būtinąją gintį, galėjo apsiriboti nukentėjusiojo, kaip nurodė, pargriovimu ant žemės, prispaudimu savo svoriu, sulaikymu nukentėjusiojo rankų ir liepimu jam nusiraminti (2019-04-18 apelianto paaiškinimas, b. t. 1, b. l. 123; 2019-05-07 Įtariamojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 133–134). Tačiau apeliantas suprasdamas, kad yra gerokai fiziškai pajėgesnis už nukentėjusįjį, pastarąjį pargriovęs ant žemės bei prispaudęs savo svoriu prie žemės, laikydamas nukentėjusiojo rankas taip, kad nukentėjusysis negalėtų pasipriešinti ir (ar) apsiginti, dar sudavė keletą smūgių į veidą. Tokia faktinė situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip negali būti pripažįstama kaip apelianto būtinosios ginties prieš nukentėjusįjį panaudojimas.

12. Apibendrindama išdėstytus argumentus, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju susinervinusio nukentėjusiojo ėjimas link apelianto negali būti vertinamas kaip kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, nes jis, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas suprato, kad jis už nukentėjusįjį yra daug aukštesnis ir stipresnis, nevertintinas kaip akivaizdžiai pavojingas ir realus, į tai, kad net ir darant prielaidą, kad apeliantas manė, kad yra pagrindas panaudoti prieš nukentėjusįjį būtinąją gintį, įvertinus tai, kad nukentėjusysis jokių aktyvių smurtinių veiksmų prieš apeliantą neatliko, t. y. nepanaudojo jokių priemonių, apeliantui nesudavė, neapgadino apelianto automobilio, be to, apelianto ir nukentėjusiojo jėgų santykis nebuvo lygus (apeliantas pats nurodė, kad už nukentėjusįjį yra aukštesnis ir stipresnis), gynyba nagrinėjamu atveju neatitiko nei kėsinimosi pobūdžio, nei pavojingumo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas nepagrįstai netaikė BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatų atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl turtinės žalos

13. Nukentėjusysis byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti dėl apelianto nusikalstamos veikos patirtą neturtinę ir turtinę žalą. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino nukentėjusiojo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo iš apelianto priteisimo ir priteisė nukentėjusiajam 718,50 Eur dydžio turtinę žalą. Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteisimu.

14. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad apylinkės teismas nepagrįstai iš jo nukentėjusiajam priteisė 718,50 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą. Nei turtinės žalos padarymo faktas, nei turtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju neįrodytas.

15. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

16. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 168-211/2018).

17. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam iš apelianto 718,50 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas priteistas dėl to, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtino, jog apeliantas suduodamas smūgius į nukentėjusiojo dešiniąją veido pusę, padarė nukentėjusiajam kaltinime nurodytus sužalojimus, taip pat minėtos veikos metu lūžo nukentėjusiojo viršutinio dešiniojo 17 danties vainikas ir senas 47–44 dantų protezas. Teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta nepagrįsta.

18. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis nusikalstamos veikos prieš jį atlikimo dieną, be kita ko, paaiškino: „Įvyko konfliktas. Vyras tris kartus trenkė man į veidą. Man smarkiai pramuštas antakis, skauda galvą“ (2019-04-18 Paaiškinimas, b. t. 1, b. l. 30). Į iškvietimą reagavusiems ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nukentėjusysis taip pat nurodė, kad apeliantas jį pargriovė ant žemės ir sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į veidą, nukentėjusysis skundėsi, kad jam sudavė smūgius į antakį ir jį sužalojo (2019-10-03 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 73–74). Pareigūnas D. Š. papildomai nurodė, kad „akivaizdžiai matėsi nukentėjusiojo veido kairės pusės antakyje ir po akimi buvo padaryti sužalojimai, kurie užfiksuoti nufotografuojant. Jokių kitų sužalojimų nukentėjusiojo veide nesimatė. Jis nesiskundė, kad jam nuskėlė dantis ir nulaužė dantį kartu su dantų vainikėliu. Apie nuskeltus dantis ir nulaužtą dantį su dantų vainikėliu nieko nekalbėjo, nepranešė apie tai ir rašydamas pareiškimą, nenurodė, kad dantis išspjovė ir apie tai nebuvo jokio nusiskundimo“. Pažymėtina, jog nukentėjusysis iškart po konflikto nenurodė, kad jam buvo suduota į žandikaulį, išmušti ar nuskelti dantys, net nenurodė, kad jam skauda dantis. Kad nukentėjusiajam buvo sužalotas kairės veido pusės antakis, taip pat matyti mėlynė po kairiąja akimi, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esančios fotonuotraukos (b. t. 1, b. l. 81–82). Apklausiamas kaip liudytojas 2019-05-06 nukentėjusysis paaiškino: „Tik susitikus, vyras iš karto man smogė kumščiu vieną smūgį į veidą, pataikydamas į nosį ir parvertė mane ant asfalto. Kritau ant nugaros, o vyras atsisėdo man ant krūtinės ir sudavė kumščiu į veidą nemažiau kaip 5 kartus. Mane išvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Mane apžiūrėjo medikai. Medikai nustatė veido sumušimą“ (2019-05-06 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 31–32). Nors, kaip minėta, nukentėjusysis apklausoje nurodė, kad medikai jam nustatė tik veido sumušimą, tačiau tos pačios apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo nuskelti du dantys. Be to, nukentėjusysis taip pat nurodė, kad yra užsiregistravęs pas dantų gydytoją, nes mano, kad nuskilusius dantis reikės gydyti. Teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių dantų nuskėlimas konflikto metu, nes, kaip minėta, nukentėjusysis įvykio dieną apie dantų sužalojimus apskritai neužsiminė, be to, medikai, apžiūrėję nukentėjusįjį, dantų nuskėlimo fakto taip pat neužfiksavo. Dar vėlesnėje apklausoje apklausiamas kaip liudytojas nukentėjusysis nurodė jau ne tik apie nuskeltus dešinės pusės, šoninius apatinį ir viršutinį dantis, tačiau taip pat ir apie nulaužtą apatinį dantį su visu tiltu. Papildomai nukentėjusysis nurodė, kad iškart po sumušimo dar įvykio vietoje jis išspjovė dantų nuolaužas (2018-08-02 Liudytojo papildomos apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 35–36).

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kitą dieną po įvykio nukentėjusįjį apžiūrėjęs teismo medicinos ekspertas nustatė šiuos sužalojimus: poodinės kraujosruvos su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimu kairio antakio, kairės akies vokų srityje, muštinė žaizda dešinio žando gleivinėje, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairės išorinės kulkšnies srityje (2019-04-19 Specialisto išvada Nr. G 661/2019(03), b. t. 1, b. l. 85). Pažymėtina, kad nei dantų sužalojimų, nei nulaužto dantų tilto teismo medicinos ekspertas neužfiksavo, nors, fiksuodamas muštinę žaizdą dešinio žando gleivinėje, neabejotinai būtų galėjęs pastebėti dantų pažeidimus ir nulaužtą dantų tiltą. Dar daugiau, šių sužalojimų neužfiksavo ne tik teismo medicinos ekspertas. Išvados „Tiriamosios dalies“ pirmojoje pastraipoje ekspertas nurodė: „Kitur sužalojimų žymes neigia.“ Taigi, akivaizdu, kad pats nukentėjusysis ne tik nenurodė, kad jam yra sužaloti dantys, bet ir apskritai kitų sužalojimų galimybę ekspertui paneigė. Manytina, jog asmuo, patyręs dantų sumušimus, nulūžimą, dantų lanko nulūžimą ir jaučiantis dėl to skausmą, apžiūrą atliekantį teismo medicinos ekspertą apie šias aplinkybes neabejotinai informuotų.

20. Jokių nukentėjusiojo dantų sužalojimų taip pat neužfiksavo ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus medikai, kurie nukentėjusįjį apžiūrėjo iškart po konflikto su apeliantu. Minėtoje medicinos įstaigoje užfiksuoti šie nukentėjusiojo sužalojimai: abiejų vokų paviršinės žaizdos apie kairę akį. Dar daugiau, 2019-10-07 Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1888/2019(03) teismo medicinos ekspertas pažymėjo: „Kaip matyti iš turimų medicininių dokumentų, A. K. nei 2019-04-18 9.34 val. jį apžiūrėjusiam gydytojui KUL skubios pagalbos skyriuje, nei gydytojui odontologui jį apžiūrint 2019-05-06 apie dantų traumą neatžymėjo, tik 2019-07-18 gydytojas odontologas diagnozavo viršutinio dešiniojo 17 danties vainiko lūžimą bei 47-44 dantų protezo lūžimą“ (b. t. 1, b. l. 94).

21. Pažymėtina, jog nukentėjusysis yra pateikęs odontologo įrašų ambulatorinės kortelės išrašą, kuriame gydytojas odontologas 2019-07-18 yra įrašęs, kad nukentėjusiajam „17 d. skauda. Vainikas nulūžęs“ (b. t. 1, b. l. 45–46). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmas įrašas apie dantų sužalojimus nukentėjusiajam yra padarytas tik praėjus trims mėnesiams po konflikto su apeliantu. Pažymėtina, kad gydytojas odontologas jokių įrašų apie nukentėjusiojo patirtą traumą neįrašė.

22. Pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusysis nei įvykio dieną, nei kitą dieną po įvykio dantų skausmu ar jų sužalojimu, tilto nulaužimu nesiskundė. Vėliau kiekvienos apklausos metu nurodė vis daugiau aplinkybių, susijusių su konflikto metu jam padarytu dantų sužalojimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praėjus nemažai laiko po įvykio nukentėjusysis suprato, kad visgi įvykio metu jam sužaloti dantys, tačiau ir jo parodymai, susiję su dantų sužalojimu, nuolat kito. Iš pradžių nukentėjusysis nurodė, kad įvykio dieną ir įvykio vietoje išspjovė dantų nuolaužas. Tačiau baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jau nurodė, kad išspjovė dantų tiltą (2019-12-11 teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 2, b. l. 7). Tačiau gydytojas odontologas pažymėjo, kad tiltas yra, tik jis yra lūžęs (b. t. 1, b. l. 45–46). Be to, nuketėjusysis teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad teismo medicinos ekspertui minėjo apie lūžusį dantų tiltą, tačiau šią aplinkybę paneigia 2019-04-19 Specialisto išvada Nr. G 661/2019(03) (b. t. 1, b. l. 85), kurioje, kaip minėta, ekspertas nurodė, kad nukentėjusysis „kitur sužalojimų žymes neigia“. Teismo posėdžio metu apklausiamas ekspertas D. Vitkus paaiškino: „Nukentėjusysis įvykio metu išspjovė tiltą, šis teiginys neatitinka tiesos. Sulūžusį tiltą odontologas rado burnoje. Pats išspjauti ir vėliau užsidėti jis negali“ (2020-01-13 teismo posėdžio protokolas, b. t. 2, b. l. 19).

23. Apibendrinusi išdėstytus baudžiamojoje byloje esančius faktinius duomenis, atsižvelgusi į nuolatinį nukentėjusiojo parodymų kitimą paaiškinant apie 2019-04-18 įvykusio konflikto metu tariamą dantų sužalojimą ir dantų tilto nulaužimą, atsižvelgusi į tai, kad nei konflikto dieną nukentėjusįjį apžiūrėjęs medikas, nei kitą po konflikto dieną jį apžiūrėjęs teismo medicinos ekspertas nenustatė dantų sužalojimų, nukentėjusysis jiems net nesiskundė dantų skausmu, į tai, kad nulūžęs dantų tiltas diagnozuotas tik 2019-07-18, t. y. tik praėjus trims mėnesiams po konflikto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokių objektyvių duomenų išvadai, kad nukentėjusysis dantų sužalojimus bei dantų tilto lūžį patyrė konflikto su apeliantu metu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad išlaidas minėtiems sužalojimams gydyti nukentėjusysis patyrė dėl apelianto kaltės. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos neįrodytas, todėl baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priteisdamas turtinės žalos atlyginimą iš apelianto, netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Skundžiamas nuosprendis keistinas panaikinant nuosprendžio dalį, kuria iš apelianto nukentėjusiajam priteista 718,50 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinime M. M. inkriminuota aplinkybė, kad jis 2019-04-18, apie 8.25 val., kilus konfliktui su automobilio „Toyota Corola Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju A. K. dėl įvažiavimo, išlipęs iš vairuojamo automobilio „Mercedes Benz CLK“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), suduodamas nukentėjusiajam smūgius į veidą padarė nukentėjusiajam viršutinio dešiniojo 17 danties vainiko lūžimą, byloje surinktais duomenimis nepasitvirtino, todėl šalinama iš kaltinimo.

24. Teismas konstatuoja, jog M. M. nuteistas už tai, kad 2019-04-18, apie 8.25 val., viešoje vietoje – prie įvažiavimo į vaikų lopšelį - darželį ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) mieste, pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y., kilus konfliktui su automobilio „Toyota Corola Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju A. K. dėl įvažiavimo, jis išlipęs iš vairuojamo automobilio „Mercedes Benz CLK“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), koja atstūmė iš automobilio „Toyota Colora Verso“ išlipusį ir prie jo priėjusį A. K., po to vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, po to pargriovė jį ant žemės ir atsisėdęs jam ant krūtinės sudavė kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimu kairio antakio, kairės akies vokų srityje, muštinę žaizdą dešinio žando gleivinėje, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairės išorinės kulkšnies srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-30 nuosprendį pakeisti.

Iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad M. M. padarė nukentėjusiajam viršutinio dešiniojo 17 danties vainiko lūžimą.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-30 nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo A. K. (A. K.) naudai iš M. M. priteista 718,50 Eur (septyni šimtai aštuoniolika eurų ir 50 ct) patirtai turtinei žalai atlyginti.

Kitas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-30 nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Nutartis neskundžiama.