Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis su individualios veiklos pažyma automechaniku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2019 m. balandžio 18 d., apie 08.25 val., viešoje vietoje – prie įvažiavimo į vaikų lopšelį – darželį (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. kilus konfliktui su automobilio „Toyota Corola Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju A. K. dėl įvažiavimo, jis išlipęs iš vairuojamo automobilio „Mercedes Benz CLK“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), koja atstūmė iš automobilio „Toyota Colora Verso“ išlipusį ir prie jo priėjusį A. K., po to vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, po ko pargriovė jį ant žemės ir atsisėdęs jam ant krūtinės sudavė kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimu kairio antakio, kairės akies vokų srityje, muštinę žaizdą dešinio žando gleivinėje, viršutinio dešiniojo 17 danties vainiko lūžimą, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairės išorinės kulkšnies srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis.

Nors kaltinamasis M. M. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, teigdamas kad nukentėjusysis agresyviai eidamas link jo mašinos norėjo pirmas jį užpulti, todėl jo veika turėjo būti vertinama kaip veikimas būtinosios ginties sąlygomis, tačiau teismas ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė dėl šios veikos yra įrodyta ir kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymius.

Nukentėjusysis A. K. teisme taip pat patvirtino konflikto kilimo aplinkybes bei priežastį, įvykus jo ir kaltinamojo konfliktui prie vaikų darželio dėl automobilio įvažiavimo, neneigė, kad jis link kaltinamojo automobilio nuėjo pakėlęs balsą, būdamas supykęs. Tačiau nurodė, kad prie kaltinamojo automobilio ėjo ne siekdamas sukelti muštynes, o norėdamas išsiaiškinti, ką M. M. jam prieš tai norėjo pasakyti, norėjo tik su šiuo pasikalbėti.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant klausimą, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą.

Vertinant būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, visų pirma atkreipiamas dėmesys į tai, kad įvykio metu nukentėjusysis iš tiesų ėjo link kaltinamojo mašinos, kaip pats nurodė, būdamas supykęs. Asmuo galėjo atrodyti agresyviai nusiteikęs, kadangi ką tik kitų asmenų akivaizdoje konfliktavo su kaltinamuoju. Tačiau nukentėjusiojo elgesys – ėjimas link kaltinamojo stipriai susinervinus, nebuvo toks pavojingas, nekėlė tokios grėsmės, kad tai būtų vertinama kaip pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad kaltinamasis nebuvo sužeistas, t. y. jokie sužalojimai kaltinamajam nukentėjusiojo A. K. veiksmais nebuvo padaryti, kaltinamojo automobilis taip pat nebuvo apgadintas. Tačiau kaip matyti iš 2019 m. balandžio 19 d. specialisto išvados Nr. G 661/2019(03) bei 2019 m. spalio 17 d. papildomos specialisto išvados Nr. pG 1888/2019(03) (1 t., b. l. 85,93-94), nukentėjusiajam A. K. tyčiniais M. M. veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Aptartų duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamasis M. M. nukentėjusiajam A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė ne gindamasis, o pats neadekvačiai reaguodamas į nukentėjusiojo elgesį, kuris nors ir nebuvo visiškai tinkamas, tačiau nebuvo tokio pavojingumo, kad būtų galima konstatuoti, jog kaltinamasis įgijo teisę į būtinąją gintį.

Kita vertus, teismas įvertina ir nukentėjusiojo elgesį įvykio metu – pasibaigus kaltinamojo ir nukentėjusiojo žodiniam konfliktui ir kaltinamajam M. M. grįžus į savo automobilį, nukentėjusysis iš naujo inicijavo konfliktą eidamas link kaltinamojo automobilio, jo teigimu, norėdamas tik išsiaiškinti, t.y. pakalbėti su kaltinamuoju. Toks nukentėjusiojo elgesys – noras toliau aiškintis santykius su kaltinamuoju, teismo vertinamas, kaip rizikingas nukentėjusiojo elgesys, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis M. M. teismo posėdžio metu teigė, kad savo kaltę pripažįsta tik iš dalies ir dėl to, kad jis nepagrįstai kaltinamas tuo, kad nukentėjusiajam sulaužė danties vainiką, nes muštynių metu jis nesudavė nukentėjusiajam smūgio į žandikaulį. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia ir jo kaltę nulaužus nukentėjusiajam viršutinio dešiniojo 17 danties vainiką, patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti byloje surinkti įrodymai: iš dalies paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo A. K. parodymai, liudytojos A. P. parodymai, specialistų išvados, specialisto paaiškinimai teisme ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Netikėti nukentėjusiojo A. K. parodymais – kad jo viršutinio dešiniojo 17 danties vainikas lūžo nuo kaltinamojo suduoto smūgio kumščiu į dešinę veido sritį, kad šias aplinkybes nurodė ir jį apžiūrėjusiam gydytojui bei ekspertui ir kad jam tik liepos mėnesį buvo nustatytas dantų vainiko lūžis, nes jis prieš tai buvo išplaukęs į jūrą – teismas neturi pagrindo, kadangi juos patvirtina ir kiti teisme ištirti įrodymai. Liudytoja A. P., kuri paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį, ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes pamatė, kad pargriautam vyrui iš burnos bėga kraujas, suprato, jog jis yra sužalotas (1 t., b.l. 61-64). Specialisto išvada Nr. G 661/2019 (03) patvirtina, jog A. K. buvo padaryta muštinė žaizda dešinio žando gleivinėje, taip pat konstatuoti ir kiti sužalojimai: poodinės kraujosruvos su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimu kairio antakio, kairės akies vokų srityje, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairės išorinės kulkšnies srityje. Sužalojimai padaryti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais – sumušant, atsitrenkiant. Sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 85). Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1888/2019 (03) nurodyta, jog tyrimui pateiktuose odontologo įrašuose po 2019-04-18 traumos, t. y. 2019-07-18 buvo nustatytas viršutinio dešiniojo 17 danties vainiko lūžimas bei lūžęs senas 47-44 dantų protezas, po ko buvo gydomas 17 dantis ir ruošiamas apatinių dantų protezavimas. Pateiktoje A. K. medicininėje kortelėje, kad 2013-10-25 ant apatinių dešiniųjų dantų 47-44 buvo uždėtas laikinas tiltas, kurį 2019-07-18 nustačius lūžusį buvo nuspręsta protezuoti. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių VII skyriaus (virškinimo organai) 38.1. punktu dėl 1-2 nuolatinių dantų daugiau nei pusės vainiko lūžimo prarandama 5 procentai bendro darbingumo, pieninių dantų netekimo ar dantų protezų nulūžimo procentas neįskaičiuojamas, todėl nėra pagrindo keisti sveikatos sutrikdymo mastą, kuris nurodytas specialisto išvados Nr. 661/2019 (03) 5-ame išvados punkte (1 t., b. l. 93-94). Taigi, byloje esančios specialisto išvados patvirtina, kad M. M. nukentėjusiajam sudavė smūgį į dešinę skruosto pusę, specialistas D. V. teisme paaiškino, jog dešinio žando gleivinės žaizda galėjo būti nuo smūgio į dantų kraštą. Nors specialistas negalėjo kategoriškai tvirtinti, jog nukentėjusiojo dantų vainikas lūžo įvykio metu, tačiau nurodė, kad nukentėjusįjį apžiūrėjo priėmimo skyriaus gydytojas, todėl į dantis galėjo ir neatkreipti dėmesio. Priėmimo skyriuje dirbantys chirurgai paprastai užfiksuoja tai ką mato, pavyzdžiui išmuštus priekinius dantis. Specialistas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog nors nukentėjusysis ir turėjo laikiną tiltą, tačiau tilto konstrukcijai sulūžti, reikia jėgos, nuo kramtymo tiltas nelūžta. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajam danties vainikas ir dantų tiltas galėjo lūžti kitomis, ne su nusikalstama veika susijusiomis, aplinkybėmis. Be to, ir pats kaltinamasis duodamas parodymus teisme neneigė kelis kartus sudavęs nukentėjusiajam į veido sritį.

Byloje surinkti įrodymai, nukentėjusiojo bei liudytojos parodymai, specialistų išvados ir specialisto paaiškinimai patvirtina, kad kaltinamasis M. M. vieną kartą kumščiu A. K. suduodamas į veido sritį, po ko pargriovęs nukentėjusįjį A. K. ant žemės ir atsisėdęs jam ant krūtinės bei sudavęs kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus į veido sritį, padarė A. K. kaltinime nurodytus sužalojimus, taip pat ir viršutinio dešiniojo 17 danties vainiko lūžimą.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus M. M. atliko viešoje vietoje – šalia lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini), įvykį, kaip matyti iš kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matė pašaliniai asmenys, teritorija yra atvira, todėl atliekamus neteisėtus veiksmus taip pat galėjo matyti ir kiti asmenys. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo viešoje vietoje kilo konfliktas. Žodinio konflikto metu kaltinamasis M. M., koja atstūmė A. K., po to vieną kartą jam kumščiu sudavė į veido sritį, po ko pargriovęs nukentėjusįjį ant žemės sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajam į veido sritį. Kaltinamojo M. M. elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu nors ir buvo nukreiptas į asmeninių santykių aiškinimąsi, tačiau tam buvo pasirinktas netinkamas būdas ir netinkama vieta. Veiksmai, kokius atliko kaltinamasis M. M., įvertinus prieš tai tarp jų įvykusį žodinį konfliktą, nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu šioje situacijoje buvo neadekvatūs. Kaltinamojo veiksmai, dėl kurių nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas, vertinti kaip neleistini, moralės požiūriu nepriimtini, t.y. įžūlūs veiksmai.

Nors M. M. pareikštame kaltinime nurodyta, kad pirmasis fizinis kontaktas su nukentėjusiuoju buvo M. M. smūgis A. K. kumščiu į veido sritį, tačiau teismas, ištyręs bylos medžiagą, pripažįsta, kad pirmasis fizinis kontaktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo kaltinamojo atliktas nukentėjusiojo atstūmimas koja, o tik po to M. M. vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, po ko nukentėjusįjį pargriovė ant žemės ir sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu į veido sritį. Šį pirmąjį fizinį kontaktą teisme patvirtino tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis. Todėl teismas kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes patikslina nurodydamas, kad M. M. išlipęs iš vairuojamo automobilio „Mercedes Benz CLK“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , koja atstūmė iš automobilio „Toyota Colora Verso“ išlipusį ir prie jo priėjusį A. K.. Šios aplinkybės nurodymas veikos kvalifikavimo nekeičia.

Įvertinęs ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. M. kaltinime nurodytu metu, tyčiniais įžūliais veiksmais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra viešoje vietoje – prie įvažiavimo į vaikų lopšelį – darželį (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, kilus konfliktui su automobilio „Toyota Corola Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju A. K. dėl įvažiavimo, jis išlipęs iš vairuojamo automobilio „Mercedes Benz CLK“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), koja atstūmė iš automobilio „Toyota Colora Verso“ išlipusį ir prie jo priėjusį A. K., po to vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, po ko pargriovė jį ant žemės ir atsisėdęs jam ant krūtinės sudavė kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimu kairio antakio, kairės akies vokų srityje, muštinę žaizdą dešinio žando gleivinėje, viršutinio dešiniojo 17 danties vainiko lūžimą, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairės išorinės kulkšnies srityje, kas A. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo A. K. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam M. M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, turi šeimą, dirba. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos intensyvumą, į kaltinamojo veiksmų pobūdį ir pavojingumą, į sukeltas pasekmes, į tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, neneigė sužalojęs nukentėjusįjį, nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl minėtų kaltinamojo veiksmų negrįžtamos pasekmės nekilo. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiojo elgesys turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis, ir nustačius įpareigojimą, kuris teigiamai veiks kaltinamojo elgesį – laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nukentėjusysis A. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą 2000 Eur dydžio neturtinę ir 718,50 Eur turtinę žalą (1 t., b.l. 192-193). Ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis taip pat patyrė pažeminimą, įvykis jam sukėlė nepatogumų, kadangi jam tenka lankytis pas gydytojus. Taip pat patyrė ir turtinę žalą, kadangi per laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. dėl išmušto dantų protezo jam buvo suteiktos gydymo paslaugos už 75,50 Eur. Be to, jam reikia atstatyti dantų protezą. UAB (duomenys neskelbtini) paskaičiavimais, naujo dantų protezo pagaminimas ir implantavimas jam kainuos apie 643 Eur. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko, savo neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl įvykio jis jautė pažeminimą, skausmą, reikėjo nutraukti darbą laive ir dviem savaitėms ankščiau dėl jaučiamo skausmo grįžti iš jūros. Dėl dantų tilto sugadinimo paaiškino, jog pas odontologą kreipėsi tik liepos mėnesį, nes turėjo išplaukti į jūrą, todėl negalėjo pradėti gydymo.

Kaltinamasis M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su civiliniu ieškiniu nesutinka, mano, kad jis dantų tilto jis negalėjo išmušti, kadangi nukentėjusiajam į žandikaulį netrenkė. Dėl neturtinės žalos taip pat nesutinka, kadangi smurtą išprovokavo pats nukentėjusysis.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusysis prašo priteisti 718,50 Eur turtinę žalą, kurią, kaip nurodoma ieškinyje, sudaro: 75,50 Eur už dėl išmušto protezo jam suteiktas gydymo paslaugas, 643 Eur už būsimą dantų protezo pagaminimą ir implantavimą, kas viso ir sudaro 718,50 Eur. Nors kaltinamasis nepripažįsta padarytos turtinės žalos, kadangi jo manymu, jis negalėjo A. K. sulaužyti danties vainiko ir dantų protezo, tačiau prieš tai ištirtų įrodymų visumą patvirtino, jog M. M. suduodamas smūgius į nukentėjusiojo dešiniąją veido sritį, padarė A. K. kaltinime nurodytus sužalojimus, taip pat minėtos veikos metu lūžo nukentėjusiojo viršutinio dešiniojo 17 danties vainikas bei senas 47-44 dantų protezas. Iš nukentėjusiojo prie ieškinio pateiktų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokėjimo kvitų kopijų bei byloje esančių jų originalų (t. 1, b.l. 43, 195, 198) matyti, jog A. K. patyrė ieškinyje nurodytą turtinę žalą dėl gydymosi išlaidų, susijusių su įvykiu, t.y. 75,50 EUR. Patirtos turtinės žalos dydį dėl būsimų gydymo išlaidų patvirtina (duomenys neskelbtini) pažyma dėl A. K. preliminaraus gydymo plano kainos – 643 eurų kurią sudaro apžiūra, anestezija, rentgenograma, atspaudai metalo keramikos vainikėliams bei metalo keramikos vainikėlio kaina (1 t., b. l. 194). Nors minėtas gydymo planas patvirtina tik būsimų nukentėjusiojo išlaidų (žalos) faktą, tačiau pagrindo abejoti tuo, kad toks gydymas nukentėjusiajam būtinas, nėra, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ši suma turėtų būti priteista. Be to, nurodoma suma nėra nepagrįstai didelė ir neprieštarauja nei teisingumo, nei protingumo kriterijams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus dėl ieškinio dydžio, teismas ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkina visiškai ir iš M. M., kaip atsakingo už padarytą žalą asmens, A. K. naudai priteisia visą prašomą sumą turtinei žalai atlyginti – 718,50 Eur (75,50 EUR + 643 EUR).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai, numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatydamas nukentėjusiajam A. K. iš kaltinamojo M. M. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastą, į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kurio metu nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat atsižvelgiama į nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, pažeminimą ir kitus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, patirtus dėl danties vainiko lūžio bei lūžusio danties protezo, veide atsiradusių kraujosruvų, nubrozdinimo. Kita vertus, byloje jokių duomenų, kad patirti sužalojimai sukėlė negrįžtamus liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo A. K. sveikatai, nėra. Sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į nukentėjusiojo rizikingą elgesį – pats priėjo prie kaltinamojo aiškintis konflikto. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, teismas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 500 Eur, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas iš dalies. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jos sukeltų padarinių.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje taip pat pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą. Prie ieškinio pateikti priedai patvirtina, jog nukentėjusiojo A. K. gydymo dėl M. M. padaryto sužalojimo išlaidos sudaro 114,27 Eur (1 t., b.l. 102). Kaltinamasis M. M. civilinį ieškinį pripažino, ieškinio pagrįstumą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl, kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, šio ieškovo civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, nurodyto dydžio sumą ieškovui priteisiant iš kaltinamojo M. M..

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina pradėjus vykdyti bausmę (1 t., b.l. 151).

Daiktas, turintis reikšmės bylai tirti – kompaktinis diskas su nuotraukomis bei vaizdo įrašais – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jis vykdomas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti – kompaktinį diską su nuotraukomis bei vaizdo įrašais – palikti saugoti byloje.

Nukentėjusiojo A. K. (A. K.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš kaltinamojo M. M. priteisti 718,50 Eur (septynis šimtus aštuoniolika eurų ir 50 ct) patirtai turtinei žalai atlyginti bei 500 Eur (penkis šimtus eurų) patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamojo M. M. priteisti 114,27 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų ir 27 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.