- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-27
- Bylos Nr.
- 1A-195-737/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20661-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Kantaravičius, Jūratė Petraškienė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- V. G., D. G.
- Advokatai
- Atas Molis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,
viešame teismo posėdyje apeliaciniame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. G. ir D. G. gynėjo advokato Ato Molio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. G. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), ir nuteista:
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 18 d.) – 250 MGL, t. y. 12 500 Eur bauda.
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) – 350 MGL, t. y. 17 500 Eur bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta galutinė bausmė – 450 MGL, t. y. 22 500 Eur bauda, kurią nustatyta sumokėti per 18 mėnesių.
D. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 6 mėnesiams paskiriant intensyvią priežiūrą – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei įpareigojant dirbti, o netekus darbo, per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. G. pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 18 d., vykdydama individualią veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri užregistruota adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdama atsakinga už vykdomą veiklą, apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pažeidė:
Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574):
- 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“;
- 6 straipsnio 2 dalies „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ reikalavimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;
- 12 straipsnį, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“
- 16 straipsnio „Apskaitos registrai (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija)“ 3 dalį, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine sistemine tvarka“
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751):
- 71 straipsnio „Prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) ir privalomas registravimasis PVM mokėtoju“ nuostatą, kad „...Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta...“;
- 78 straipsnio „Apskaita ir dokumentų saugojimas“ (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) 1 dalį, kad „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles susijusias, su PVM“,
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 (2010 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 1K-166 redakcija) patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių“:
- 9 punktą, kad „Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla (išskyrus notarus, antstolius ir advokatus), privalo išrašyti ir išduoti prekių arba paslaugų pirkėjams (toliau – pirkėjas) vieną iš šių taisyklių 8.2–8.4 punktuose (8.2 sąskaita faktūra; 8.5 kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus, pinigų priėmimo kvitus ir pan.)) nurodytų apskaitos dokumentų<...>“,
- 41 punktą, kad „Individualios veiklos pajamų gavimo (uždirbimo) arba su tokiomis pajamomis susijusių išlaidų dokumentų duomenys į Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą įrašomi ne vėliau kaip iki paskutinės kito mėnesio dienos.“,
nes nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. vykdydama mažmeninę prekybą iš autoparduotuvių, prekyvietėse, renginių metu (mugėse, parodose), siekdama išvengti į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių, tyčia:
- 2018 m. spalio 18 d. šaldymo patalpoje laikė 807 kg neapskaitytos ir nepažymėtos gamintojo etiketėmis gaminių, paruoštų masiniam realizavimui, todėl nėra galimybės nustatyti šios mėsos produkcijos įsigijimo datos, pagal kokius konkrečius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) įsigijo mėsos produkciją, ar ji buvo apskaityta buhalterinėje apskaitoje;
- tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iš nenustatyto asmens įsigijo apie 807 kg kiaulienos skerdienos, taip pat pagamintus rūkytus, sūdytus ir vytintus mėsos gaminius: 127 kg šalto rūkymo naminės dešros, 60 kg šalto rūkymo skilandžio, 40 kg šalto rūkymo kiaulienos nugarinės, 75 kg šalto rūkymo kumpinės dešros, 78 kg šalto rūkymo kiaulienos lašinių, sūdytų kiaulienos lašinių 35 kg, šalto rūkymo 160 kg kiaulienos lašinių, 30 kg kiaulių subproduktų, šaldyto rūkymo 10 kg kiaulienos kumpio, vytintos kiaulienos nugarinės 30 kg, šaldytos 80 kg kiaulienos kotletinės, kurių neapskaitė kiekinės apskaitos dokumentuose;
- laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. pirkėjams pagal sąskaitas-faktūras: (duomenys neskelbtini) - 755,85 Eur, (duomenys neskelbtini) - 977,95 Eur, (duomenys neskelbtini) -949,25 Eur, (duomenys neskelbtini) - 924 Eur, (duomenys neskelbtini) - 732,04 Eur, (duomenys neskelbtini) - 893,96, (duomenys neskelbtini) - 243,3 Eur, (duomenys neskelbtini) - 222,75 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1723,6 Eur, (duomenys neskelbtini) 447,35 Eur, (duomenys neskelbtini)1030,7 Eur, (duomenys neskelbtini) 959,8 Eur, iš viso pardavė 1558,3 kg mėsos gaminių už 9860,55 Eur, kurių neapskaitė – neįrašė į Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą;
- 2017 m. spalio mėn. per paskutinius 12 mėnesių viršijus 45000 eurų iš prekybinės veiklos gautą atlygį, neįsiregistravo PVM mokėtoja, nevedė buhalterinės apskaitos taikant dvejybinį įrašą bei tyrimui nepateikė: kasos pajamų orderių; kasos išlaidų orderių; kasos knygos; sandėlio apskaitos knygos ar kito suvestinio apskaitos dokumento, kuriame būtų fiksuoti nupirktų prekių kiekiai; apskaitos žiniaraščio „Skolos tiekėjams“
Dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti V. G. veiklos tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 18 d.
2. Be to, V. G. pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 28 d., vykdydama individualią veiklą pagal pažymą, o vėlesniais laikotarpiais vykdydama prekybinę veiklą mėsos gaminiais pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotus verslo liudijimus prekybai:
laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – pagal verslo liudijimus: Nr. (duomenys neskelbtini),
laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. gegužės 2 d. – pagal verslo liudijimus: (duomenys neskelbtini),
laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 12 d. iki 2021 m. spalio 31 d. – pagal verslo liudijimus: (duomenys neskelbtini),
pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą bei pagal Prekybos žemės ūkio ir maisto produktais turgavietėse darbo taisyklių, patvirtintų 2009 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-355 (2017 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 3D-344 redakcija) 27 punktą būdama atsakinga už turgavietėje parduodamų žemės ūkio produktų ir iš jų pagamintų maisto produktų saugą, atsekamumą ir kiekinę apskaitą, pažeidė:
- Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 415 (2011 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. 1K-160 redakcija) 2 punktą , kad „verslo liudijimą įsigijęs gyventojas veiklos pajamas ir išlaidas taisyklėse nustatyta tvarka nurodo Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale“;
- Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių, patvirtintų 2003 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-040 (2010 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 1K-166 redakcija), 3 punktą, kad „Gyventojas <...> privalo pildyti Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą“;
- Prekybos žemės ūkio ir maisto produktais turgavietėse darbo taisyklių, patvirtintų 2009 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-355 (2017 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 3D-344 redakcija), 26 ir 27 punktus „Šių Taisyklių priede nustatytos formos Turgavietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos ir mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) apskaitos žurnalas (toliau – apskaitos žurnalas) yra registruojamas dokumentas, skirtas turgavietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų apskaitai ir prekybos šiais produktais veiklos priežiūrai vykdyti“, „šių Taisyklių 13 (tik prekiaujantys mėsa) 14, 15 punktuose nurodyti prekiautojai, prekiaujantys mėsa (jautiena, aviena, veršiena, kiauliena) ir mėsos produktais, paukštiena ir paukštienos produktais, obuoliais, braškėmis, bulvėmis, pomidorais, agurkais, pagal pateiktą instrukciją apskaitos žurnale kasdien privalo įrašyti prekybos nurodytais produktais duomenis“;
- Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100, 10.15 ir 10.19 papunkčius , kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų (sąskaitų faktūrų, mokėjimo pavedimų, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderių ir kita)“ bei „Apskaitos registrų“ minimalus saugojimo terminas 10 metų;
- Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių, patvirtintų 2002 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1797, 18 punktą, kad „gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, prekių (paslaugų) medžiagų, žaliavų įsigijimo dokumentus ir kitus dokumentus turi saugoti 5 kalendorinius metus po tų metų, kuriais jie gauti ar išrašyti, o PVM sąskaitas faktūras ir sąskaitas faktūras – 10 metų nuo jų išrašymo“;
- Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių, patvirtintų 2003 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-040 (2010 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 1K-166 redakcija), 7 punktą, kad „gyventojas privalo saugoti apskaitos dokumentus, kuriais pagrindžiamos pajamos ir išlaidos, apskaitos registrus – pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus – teisės aktuose, reglamentuojančiuose dokumentų saugojimą, nustatytą laiką, tačiau trumpiausias saugojimo terminas neturi būti trumpesnis negu 10 metų“;
- Prekybos žemės ūkio ir maisto produktais turgavietėse darbo taisyklių, patvirtintų 2009 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-355 (2017 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 3D-344 redakcija) 28 punktą, kad „turgavietės prekiautojai baigtus pildyti apskaitos žurnalus privalo saugoti ne trumpiau kaip 3 metus“,
nes laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. iš Lietuvoje įregistruotų įmonių įgijusi žaliavinę mėsą, su mėsos gaminių gamyba susijusias paslaugas ir mėsos gaminius: per 2020 m. ataskaitinį laikotarpį ne mažiau kaip už 86 790,02 Eur sumą ir per 2021 m. ataskaitinį laikotarpį ne mažiau kaip už 42 848,63 Eur sumą bei vykdydama prekybą šiais mėsos gaminiais įvairiose prekybos vietose, žinodama Prekybos žemės ūkio ir maisto produktais turgavietėse taisyklėse nustatytą parduodamos produkcijos ir gautų pajamų apskaitos tvarką, Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 71 straipsnį Prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomas registravimasis PVM mokėtoju, nuostatą, kad „...Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta...“ ir Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007) 6 straipsnį Pajamų mokesčio tarifai nuostatą, kad „...45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą...“, norėdama išvengti pridėtinės vertės mokesčio įstatyme ir gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytų reikalavimų viršijus 45 000 eurų iš prekybinės veiklos gautas pajamas, siekdama nuslėpti pajamas, tyčia paslėpė (sunaikino) buhalterinės apskaitos dokumentus:
- prekių ir paslaugų pirkimo sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.;
- išrašytas pardavimo sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 28 d.;
- gyventojo, vykdančio individualią veiklą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 28 d.;
- gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.;
- turgavietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos ir mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) apskaitos žurnalą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.;
Dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų visiškai negalima nustatyti V. G. veiklos tiriamuoju laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
3. D. G. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent, vykdydamas prekybinę veiklą mėsos gaminiais pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotus verslo liudijimus prekybai:
laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. kovo 30 d. – pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini);
laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 27 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. – pagal verslo liudijimus: Nr. (duomenys neskelbtini);
laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 8 d. iki 2021 m. liepos 31 d. – pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini);
laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. – pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini);
laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. – pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini);
laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini),
pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą bei pagal Prekybos žemės ūkio ir maisto produktais turgavietėse darbo taisyklių, patvirtintų 2009 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-355 (2017 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 3D-344 redakcija) 27 punktą būdamas atsakingu už turgavietėje parduodamų žemės ūkio produktų ir iš jų pagamintų maisto produktų saugą, atsekamumą ir kiekinę apskaitą, pažeidė:
- Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 415 (2011 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. 1K-160 redakcija) 2 punktą – „verslo liudijimą įsigijęs gyventojas veiklos pajamas ir išlaidas taisyklėse nustatyta tvarka nurodo Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale“;
- Prekybos žemės ūkio ir maisto produktais turgavietėse darbo taisyklių, patvirtintų 2009 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-355 (2017 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 3D-344 redakcija), 26 ir 27 punktus – „Šių Taisyklių priede nustatytos formos Turgavietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos ir mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) apskaitos žurnalas (toliau – apskaitos žurnalas) yra registruojamas dokumentas, skirtas turgavietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų apskaitai ir prekybos šiais produktais veiklos priežiūrai vykdyti“, „šių Taisyklių 13 (tik prekiaujantys mėsa) 14, 15 punktuose nurodyti prekiautojai, prekiaujantys mėsa (jautiena, aviena, veršiena, kiauliena) ir mėsos produktais, paukštiena ir paukštienos produktais, obuoliais, braškėmis, bulvėmis, pomidorais, agurkais, pagal pateiktą instrukciją apskaitos žurnale kasdien privalo įrašyti prekybos nurodytais produktais duomenis“;
- Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100, 10.15 ir 10.19 papunkčius, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų (sąskaitų faktūrų, mokėjimo pavedimų, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderių ir kita)“ bei „Apskaitos registrų“ minimalus saugojimo terminas 10 metų;
- Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių, patvirtintų 2002 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1797, 18 punktą – „gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, prekių (paslaugų) medžiagų, žaliavų įsigijimo dokumentus ir kitus dokumentus turi saugoti 5 kalendorinius metus po tų metų, kuriais jie gauti ar išrašyti, o PVM sąskaitas faktūras ir sąskaitas faktūras – 10 metų nuo jų išrašymo“;
- dokumentų saugojimą, nustatytą laiką, tačiau trumpiausias saugojimo terminas neturi būti trumpesnis negu 10 metų“;
- Prekybos žemės ūkio ir maisto produktais turgavietėse darbo taisyklių, patvirtintų 2009 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-355 (2017 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 3D-344 redakcija) 28 punktą – „turgavietės prekiautojai baigtus pildyti apskaitos žurnalus privalo saugoti ne trumpiau kaip 3 metus“,
nes laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. iš Lietuvoje įregistruotų įmonių įgijo mėsos gaminius ir su gamyba susijusias paslaugas: per 2020 m. ataskaitinį laikotarpį ne mažiau kaip už 27 415,90 Eur sumą ir per 2021 m. ataskaitinį laikotarpį – ne mažiau kaip už 85 174,65 Eur sumą, bei vykdydamas prekybą šiais mėsos gaminiais įvairiose prekybos vietose, žinodamas Prekybos žemės ūkio ir maisto produktais turgavietėse taisyklėse nustatytą parduodamos produkcijos ir gautų pajamų apskaitos tvarką, Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 71 straipsnį Prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomas registravimasis PVM mokėtoju, nuostatą, kad „...Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta...“ ir Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007) 6 straipsnį Pajamų mokesčio tarifai nuostatą, kad „...45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą...“ norėdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio įstatyme ir gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytų reikalavimų, viršijus 45 000 eurų iš prekybinės veiklos gautas pajamas, siekdama nuslėpti gautas pajamas, tyčia paslėpė (sunaikino) buhalterinės apskaitos dokumentus:
- prekių ir paslaugų pirkimo sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.;
- gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.;
- turgavietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos ir mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) apskaitos žurnalą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.;
Dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų visiškai negalima nustatyti D. G. veiklos tiriamuoju laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
II. Apeliacinio skundo, bei atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistųjų V. G. ir D. G. gynėjas advokatas Atas Molis prašo:
4.1. pakeisti Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir V. G. ir D. G. nusikalstamas veikas (nusikalstamos veikos laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) perkvalifikuoti iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį.
4.2. V. G. ir D. G. sumažinti paskirtas bausmes.
4.3. D. G. panaikinti šešių mėnesių intensyvios priežiūros taikymą, įpareigojimą dirbti, ar per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
4.4. Panaikinti Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl V. G. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, (dėl nusikalstamos veikos laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 18 d.), paliekant galioti 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-20661-18, BK 40 straipsnio pagrindais, V. G. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nuskalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje.
5. Skunde nurodoma, kad:
5.1. Nuosprendis dalyje dėl to, kad nuteistieji laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio mėn. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. kad jie tyčia paslėpė ar sunaikino buhalterinės apskaitos dokumentus ir dėl to visiškai negalima nustatyti kaltinamųjų ūkinės veiklos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., yra keistinas dėl baudžiamojo įstatymo (BK 222 straipsnio 1 dalies) netinkamo pritaikymo.
Atsiliepimas
5.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad V. G. ir D. G. atžvilgiu inkriminuotų nusikalstamų veikų, kurių laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., padarymo faktinės aplinkybės pasitvirtino, t.y., jog V. G. ir D. G. tyčia paslėpė ar sunaikino buhalterinės apskaitos dokumentus ir dėl to visiškai negalima nustatyti kaltinamųjų ūkinės veiklos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
5.3. Dėl V. G. ir D. G. nerūpestingumo ir neatidumo jų veiksmuose yra aplaidžios, o ne apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo požymių. Nuteistieji šiuo atveju ir pripažino, jog buhalterinę savo ūkinių veiklų apskaitą tvarkė aplaidžiai, kadangi vandeniu sulietus ir neįskaitomus dokumentus išmetė.
5.4. Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus, kaltinamųjų parodymus bei liudytojų parodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl neteisingai nustatė nuteistųjų tyčios turinį bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 222 straipsnio 1 dalį), kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Pirmosios instancijos teismas priėmė nuosprendį remdamasis tikėtinais ir keliančiais abejonių duomenimis.
5.5. Nors V. G. ir D. G. pripažino, kad buhalterinę savo ūkinių veiklų apskaitą jie vykdė aplaidžiai, tai yra, kad jie vedė apskaitos dokumentus, juos saugojo, tik juos saugojo netinkamai, nes dokumentai buvo laikomi vonios kambaryje, padėti po spintele, kurioje trūkus vandentiekio vamzdžiui, buvo užlietas vonios kambarys, po spintele buvę dokumentai taip sušlapo, kad tapo nenaudojami, neįskaitomi dėl ko kaltinamieji juos išmetė, teismas tokius jų parodymus vertino kaip gynybinę versiją, siekiant sušvelninti savo atsakomybę.
5.6. Teismas tokią išvadą padarė visiškai nepagrįstai, nes neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus: kad V. G. dar būdama liudytoja, 2022 m. apklausos protokole, 2022 m. kovo 3 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole, nurodė, kad 2021 m. gruodžio 17 d. trūko šalto vandens žarnelė ir nurodė aplinkybes apie sulietus dokumentus ir jų išmetimą, t. y. tokias aplinkybes nurodė dar nežinodama apie tai, jog gali būti įtariamoji. Įtarimas V. G. įteiktas tik 2022 m. lapkričio 15 d., D. G. 2022 m. gruodžio 6 d. Nėra tikslo, turėti visus dokumentus, 2021 m. balandžio 27 d. kratos metu juos pateikti tyrėjams, tyrėjams iš turimų dokumentų atsirinkti tik dokumentus, susijusiu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, likusius dokumentus paliekant, o vėliau neva tyčia juos sunaikinti, dar nežinant, kad juos prašys pateikti FNTT ir jų atžvilgiu bus atliekamas ikiteisminis tyrimas. V. G. buvo nuoširdi ir ji atvirai papasakojo apie draudiminio įvykio metu sugadintus dokumentus. Vietoj to, kad galėjo to nepasakoti, o bandyti supildyti pajamų/išlaidų apskaitos žurnalą, kiek įmanoma surinkti dokumentus ir juos pateikti FNTT. Atsižvelgiant į nurodytą, Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nuteistųjų paaiškinimai yra tik gynybinė versija.
5.7. Teismas nuosprendį grindė prielaidomis. Patys nuteistieji turėjo teisę spręsti kur laikyti dokumentus, kadangi jokie teisės aktai nenumato konkrečios vietos kur turėtų būti laikomi apskaitos dokumentai. Šiuo atveju, iš kaltinamųjų nuoseklių parodymų, buvo galima matyti, kad šie dokumentai įprastai buvo laikomi vonios kambaryje, po spintele. Taigi, Teismui nebuvo pagrindo konstatuoti priešingai, ir netikėti kaltinamųjų versija, kad dokumentai būtų buvę laikomi taip nesaugiai bei tuo pagrindu daryti ir išvadas dėl nuteistųjų kaltės dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo (dokumentų paslėpimo ar sunaikinimo). Nuteistieji pripažįsta savo veiksmus dėl aplaidžios apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnio 1 dalis), būtent dėl to, kad, neišsaugojo sulietų dokumentų, o ne siekiant nuslėpti pajamas, tyčia paslėpė (sunaikino) buhalterinės apskaitos dokumentus.
5.8. Teismo padarytos išvados apie kitoje vietoje laikytus dokumentus, nei parodė nuteistieji, yra tik prielaidos, kadangi nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių nuoseklius nuteistųjų parodymus, jog namuose, būtent įvykusios avarijos metu, dokumentai buvo laikomi vonios kambaryje, po spintele. Be to, teismas padarydamas tokią išvadą visiškai nevertino D. G. parodymų, kuriose nurodyta, jog kratos metu, visus segtuvus buvo atsinešęs ir pasidėjęs prie baro ant stalo iš vakaro. Juos atsinešė, nes norėjo įsidėti į juos sąskaitas faktūras. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir liudytoja D. M., kuri apklausiama teisiamojo posėdžiu metu, parodė, kad „G. lyg paėmė dokumentus nuo virtuvėje esančio stalo, virš kurio buvo spintelė“, „ant virtuvės stalo buvo Perlo mokėjimo kvitų, bet jų buvo nedaug“.
5.9. Šiuo atveju, teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog atliekant pas nuteistuosius namuose kratą, V. G. apskaitos dokumentus pateikė savanoriškai, t. y. tikslo juos slėpti/sunaikinti nebuvo.
5.10. Apie tai, kad namuose buvo toks įvykis, kurio metu buvo aplieta vonios patalpa, patvirtina byloje esantys įrodymai (kreipimasis į draudimo bendrovę, nuotraukos ir kt.), todėl nuteistųjų teiginiai apie sulietus dokumentus yra pagrįsti ne tik jų parodymais, bet ir rašytiniais įrodymais. Kad draudiminio įvykio metu dokumentų išmetimo faktas nebuvo užfiksuotas nuotraukose, kurios buvo skirtos tik draudimo kompanijai – dėl turtui padarytos žalos atlyginimo, nereiškia, kad šių aplinkybių nebuvo. Jeigu kaltinamieji būtų žinoję, kad sulietus ir neįskaitomus dokumentus reikia saugoti, tuo labiau, kad jų atžvilgiu bus pradėtas tyrimas, jie ne tik būtų fiksavę dokumentus sudėtus į maišą, bet ir sulietus, neįskaitomus dokumentus būtų saugoję. Iš to, kas aukščiau nurodyta, akivaizdu, jog nuteistieji tyčios paslėpti ar sunaikinti dokumentų neturėjo.
5.11. Teismo išvados nuosprendyje yra visiškai nepagrįstos, neįrodančios nuteistųjų kaltės (tyčios) dėl veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Juolab, apskaitos dokumentai nesudarė didelės apimties, nes apeliantai nevykdė veikos įsteigę juridinį asmenį, o veiklą vykdė pagal verslo liudijimus, pažymą (individualią veiklą) dėl ko ir finansinis apskaitos tvarkymas buvo supaprastintas.
5.12. Specialisto nurodytoje išvadoje sumos nurodytos neatskiriant pajamų ir išlaidų, t. y. viskas surašyta į bendrą sumą, ne tik įsigyta mėsos žaliava, kuri neva skirta pardavimui ir pajamų uždirbimui, bet ir dalis realiai patirtų išlaidų, sąnaudų, kurios buvo patirtos įsigytai mėsai perdirbti (pvz. V. G., vykdydama individualią veiklą įsigijus verslo liudijimą, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. įsigijimo prekių ir/ar paslaugų už 71 102,24 Eur, kai tuo tarpu tiesioginės išlaidos – gamybos paslaugos kiaulienos skerdienai sudarė 20 200,18 Eur, atitinkamai ir D. G. atveju).
5.13. COVID-19 pandemijos įkarštyje buvo nustatyta, kad buvo įsigyta prekių ir paslaugų per 86 t, o jau sekančiais metais tik 42 t, t. y. per pusę mažiau. Nuteistieji parodė, jog per pandemiją sunaikino didelį kiekį gaminių dėl pasibaigusio galiojimo ir uždraustos prekybos. Šių aplinkybių niekas objektyviai nesiaiškino ir netyrė, o tik atliko skaičių paskaičiavimus už kiek galimai buvo įsigyta mėsos, o už įsigytos mėsos produktų pagaminimą patirtas išlaidas pridėjo prie bendros sumos. Taigi, kaip jau nurodyta, jokie byloje esantys duomenys objektyviai nepatvirtina, jog nuteistieji siekė nuslėpti gautas pajamas, todėl tyčia paslėpė (sunaikino) buhalterinės apskaitos dokumentus.
5.14. Teismas priimdamas nuosprendį pažeidė ir in dubio pro reo principą, nes kaltinimai buvo formuojami prielaidomis, t. y. tik tikėtinomis, spėjamomis aplinkybėmis, todėl jų vertinimas turėjo būti atliktas itin kruopščiai ir nešališkai, kartu su visais byloje esančiais duomenimis, pašalinant visas abejones dėl nuteistųjų kaltės. Tačiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Visos abejonės turėjo būti vertinamos nuteistųjų naudai, todėl objektyviais įrodymais neįrodžius kaltinamųjų tyčios, laikytina, jog Teismas pažeisdamas in dubio pro reo principą, nepagrįstai konstatavo, jog nuteistieji „tyčia paslėpė ar sunaikino buhalterinės apskaitos dokumentus ir dėl to visiškai negalima nustatyti kaltinamųjų ūkinės veiklos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.“.
5.15. Šiuo atveju iš nuteistųjų buvo nepagrįstai atimta teisė pasinaudoti galimybe, skiriamas bausmes sumažinti vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Nuteistieji pripažino kaltę pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.), todėl jau kaltinamuoju aktu tinkamai kvalifikavus veikas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nuteistieji turėjo visas galimybes pasinaudoti BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe bausmes sumažinti vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad V. G. veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, tokiu atveju, nebuvo pagrindo atnaujinti ir V. G. veikos dėl BK 222 straipsnio 1 dalies (nusikalstamos veikos laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 18 d.).
6. Atsiliepimų į nuteistųjų gynėjo advokato apeliacinį skundą negauta.
Atsiliepimas
7. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjas palaikė nuteistųjų gynėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistųjų V. G. ir D. G. gynėjo advokato Ato Molio apeliacinis skundas atmestinas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantai apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmos instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, ypatingą dėmesį skirdami pačių nuteistųjų parodymų vertinimui, nesutinka su teismo sprendimu atmesti jų iškeltą gynybinę versiją, kad finansinės apskaitos dokumentus neišsaugojo ne tyčia, o dėl aplaidumo, prašo nusikalstamas veikas padarytas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. perkvalifikuoti iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį, švelninti paskirtas bausmes. Taip pat prašo palikti galioti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą atleidžiant V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dėl V. G. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 18 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie apeliantų argumentai yra nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas dėl apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių pasisakė išsamiai ir motyvuotai, baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus vertindamas tiek atskirai, tiek visumoje bei atkreipdamas dėmesį į tarp duomenų esančius nesutapimus bei prieštaravimus, todėl spręstina, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį apeliantų nurodomų motyvų pagrindu.
9. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad įrodymų vertinimas bei jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai turi teisę teikti savo nuomonę bei pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo (laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.)
10. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
11. Finansinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta tam, kad būtų gauta informacija ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į specialiuosius teisės aktus, kurių pagrindinio – Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) (past. – nuo 2022 m. gegužės 1 d. – Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas) – 4 straipsnis nustato reikalavimus apskaitos informacijai: ji turi būti tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, turi būti įtraukiami į apskaitą ir pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos bei ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, įrašai apskaitos registruose turi būti daromi tik pagal apskaitos dokumentus (BAĮ 6 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 3 dalis). Be to, finansinės apskaitos taisyklių laikymasis savo ruožtu užtikrina ir mokesčių surinkimo kontrolę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-719/2023).
12. Vienos iš BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų alternatyvių apgaulingo apskaitos tvarkymo veikų, už kurias ir nuteisti apeliantai V. G. ir D. G. yra finansinės apskaitos dokumentų paslėpimas ar jų sunaikinimas, kai dėl to negalima nustatyti jų veiklos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Inkriminuota veika yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-123-1073/2020, 2K-136-489/2023). Nagrinėjamo apeliacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad tyčios nustatymas nuteistųjų veiksmuose yra svarbus atribojant BK 222 straipsnio 1 dalyje („Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“) ir 223 straipsnio 1 dalyje („Aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“) nurodytas veikas, kadangi objektyviai tiek apgaulingas, tiek aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas iš esmės sutampa. Pažymėtina ir tai, kad kaltės apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais, tačiau ir vertinant byloje nustatytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad nustatant, ar įmonės vadovas veikė tyčia, atsižvelgiama ir į tai, ar jo veiksmai nebuvo vienkartiniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2011, 2K-561/2010, 2K-7-304-976/2016, 2K-136-489/2023).
13. Nagrinėjamoje byloje apeliantai nuteisti už tai, kad V. G. vykdydama individualią veiklą, o vėlesniu laikotarpiu, ji ir D. G., prekiaudami mėsos gaminiais pagal verslo liudijimus, žinodami nustatytą parduodamos produkcijos ir gautų pajamų apskaitos tvarką, norėdami išvengti pridėtinės vertės mokesčio įstatyme ir gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytos mokestinės naštos, siekdami nuslėpti pajamas, tyčia paslėpė (sunaikino) buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko visiškai negalima nustatyti V. G. ir D. G. veiklos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
14. Apeliantai, nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl jų parodymų apie dokumentų sugadinimo aplinkybes vertinimo, tačiau šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta, nes šie skundo argumentai paneigti pirmos instancijos teisiamajame posėdyje ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais.
15. Visų pirma, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistųjų versiją, kad finansinės apskaitos dokumentus jie saugojo vonioje po spintele, kai 2021 m. gruodžio 17 d. trūko šalto vandens žarnelė ir dokumentai buvo sulieti, byloje nėra. Priešingai, apklaustų liudytojų parodymai, kuriuos tinkamai įvertino pirmos instancijos teismas, šias aplinkybes paneigia. Liudytojas G. B. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog darant kratą nuteistųjų namuose (2021 m. balandžio 27 d.) apskaitos dokumentus rado virtuvėje, kitose vietose dokumentų nerado. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytoja D. M., nurodydama, kad kratos metu V. G. dokumentus paėmė virtuvėje nuo stalo, iš kitur dokumentai atnešti nebuvo. Byloje nėra duomenų, jog minėti liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar nusistatę priešiškai nuteistųjų atžvilgiu, todėl abejoti jų parodymų patikimumu teismui nėra jokio pagrindo, juolab, kad šių liudytojų parodymus patvirtina ir kiti ištirti įrodymai. Kad buhalteriniai dokumentai nuteistųjų namuose 2021 m. balandžio 27 d. kratos metu būtų atnešti iš kokios kitos patalpos nefiksuota ir kratos protokole, kuriame nurodoma tik tai, kad V. G. savanoriškai pateikė dokumentus, buvusius virtuvės kambaryje, ant baro lentynos esančiuose segtuvuose (5 t., b. l. 38–42). 2022 m. sausio 26 d. AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas ir prie jo pridėtos fotonuotraukos patvirtina tik faktą, kad 2021 m. gruodžio 21 d. registruotas įvykis dėl 2021 m. gruodžio 17 d. vandentiekio avarijos (duomenys neskelbtini), V. G. gyvenamojo namo vonioje (5 t., b. l. 66–73), tačiau niekaip nepatvirtina nei apeliantų nurodomos aplinkybės, kad vonioje spintelėje, kurioje trūko vandens žarna, buvo saugomi finansinės apskaitos dokumentai, nei, kad jie buvo sulieti. Kaip teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas, draudimui pateiktose fotonuotraukose nesimato tariamai permirkusių buhalterinės apskaitos dokumentų visumoje ar pavienių, ar jų likučių. Nuotraukose neužfiksuota, kad tariamai buhalteriniai dokumentai buvo sudėti į maišą ir paruošti išmesti. Nėra duomenų ir apie tai, kad apeliantai būtų draudimui nurodę šių dokumentų sugadinimo faktą ir prašę padengti jų atkūrimo kaštus.
16. Antra, nuteistųjų nurodoma versija, kad apskaitos dokumentus jie saugojo vonioje po spintele ir kad juos išmetė, nes buvo sulieti vandeniu, prieštarauja tiek elementariai logikai, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai standartams. Vertindama nuteistųjų parodymus šiuo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistieji dėl savo vykdomos prekybinės veiklos teisėsaugos institucijų buvo tikrinami ir praeityje. D. G. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už analogiško nusikaltimo padarymą pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį. Nuteistoji V. G. 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje įvykdytos veikos. Be to 2021 m. balandžio 27 d. pas juos namuose kratos metu buvo ieškoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Taigi, nuteistieji neabejotinai žinojo finansinės apskaitos dokumentų svarbą ir pareigą juos saugoti, todėl apeliantų pateikta versija dėl dokumentų suliejimo vandeniu teisėjų kolegija, pritardama pirmos instancijos teismo motyvams, netiki. Be to, net ir pasitvirtinus nuteistųjų nurodytam faktui, kad finansinės apskaitos dokumentų, net ir sulietų, nesaugojo, nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl jų būklės įvertinimo, o tiesiog išmetė, niekam apie tai nepranešdami ir nesiimdami veiksmų jiems atkurti, teisėjų kolegija negalėtų vertini nuteistųjų veiksmų niekaip kitaip, kaip tyčinio finansinės apskaitos dokumentų sunaikinimo.
17. Trečia, apeliantė V. G., pateiktas metines pajamų mokesčio deklaracijas užpildė, kaip nurodo pati, remdamasi praeitų metų duomenimis, tiksliai nežinodama nei pajamų nei išlaidų, tai yra pažeisdama „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių“, patvirtintų 2002 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 415 (2011 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. 1K-160 redakcija) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 (2010 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 1K-166 redakcija) patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių“ reikalavimus, numatančius, kad šie duomenys turi būti nurodomi iš pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų. Apeliantė 2022 m. balandžio 29 d. pateiktoje pajamų mokesčio deklaracijoje nurodė, kad už 2020 m. gavo 5 000 Eur pajamų pagal kitus nei gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimus, deklaravo 5 000 Eur gamybos, prekybos, paslaugų teikimo, sporto, atlikėjo ar kitos individualios veiklos pajamų. Tuo tarpu pagal 2022 m. balandžio 7 d. pateiktą pajamų mokesčio deklaraciją už 2021 m. V. G. deklaravo 7 000 Eur gautų pajamų pagal kitus nei gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimus. Specialisto išvada dėl V. G. prekybinės veiklos patvirtina, kad negalima nustatyti, pagal kokius duomenis buvo užpildytos šios nuteistosios pateiktos deklaracijos (5t.b.l.139-149). Analogiškai ir nuteistasis D. G., deklaravo, kad 2020 metais gavo 6 000 Eur pajamų pagal kitus nei gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimus, o 2021 m. – 13 000 Eur, tačiau nesant pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų, nėra galimybės nustatyti pagal kokius duomenis užpildytos nurodytos deklaracijos (5 t.b.l.168-176). Taigi, akivaizdu, kad tiek V. G., tiek ir D. G. buvo suinteresuoti nuslėpti duomenis apie faktiškai gautas pajamas, kas taip pat patvirtina, tyčią paslėpti (sunaikinti) finansinės apskaitos dokumentus, kad šių duomenų nebūtų galimybės patikrinti.
18. Teisėjų kolegija nelaiko pagrįstu ir apeliacinio skundo argumento, kad nuteistiesiems nebuvo tikslo po 2021 m. balandžio 27 d. atliktos kratos likusių tyrėjo nepaimtų dokumentų naikinti, nes krata buvo atlikta žymiai ankščiau nei pareikšti įtarimai. Pažymėtina, kad kratos metu iš nuteistųjų buvo paimti tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiję dokumentai. Kaip nurodė apklausti liudytojai D. M. ir G. B., jie nesusijusius dokumentus paliko apeliantų namuose. Kokie konkrečiai buvo palikti dokumentai, kratą atlikę FNTT pareigūnai nurodyti negalėjo. Taigi, akivaizdu, kad kratos metu paėmus dalį dokumentų, susijusių su tiriamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veika, apeliantams, kurie jau praeityje buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn už apgaulingą finansinės apskaitos vedimą bei produkcijos neapskaitymą, buvo pagrindo manyti, kad gali būti patikrinta ir jų vykdoma prekybinė veikla, todėl motyvą sunaikinti buhalterinės apskaitos dokumentus, kad nebūtų įvertinti apskaitos tvarkymo pažeidimai, jie turėjo. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad pagal nustatytos prekių apyvartos mastus, nuteistieji turėjo registruotis kaip PVM mokėtojai, tačiau to nepadarė, o sunaikinę finansinius dokumentus, apsunkino galimybes nustatyti iš veiklos gautas pajamas, tokiu būdu siekė išvengti mokestinės prievolės valstybei.
19. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad apeliantai negavo pajamų, kurios viršija 45 000 Eur sumą, todėl jie nebuvo PVM mokėtojais. Iš tiesų, atlikus specialisto tyrimą buvo nustatyta, jog dėl nepateiktų apskaitos dokumentų visiškai negalima nustatyti nuteistųjų veiklos tiriamuoju laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Apie savo pajamas ir per metus gautus atlygius negalėjo teisiamojo posėdžio metu nurodyti ir patys nuteistieji. Nuteistasis D. G. paaiškino, jog išleido 85 000 Eur už žaliavas ir visą kitą, o V. G. nurodė, jog išleido 67 000 Eur (6 t., b. l. 188, 194). Vertindama aptariamus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo 71 straipsnio 1 ir 2 dalis, prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršija 45 000 eurų. Šiame kontekste pažymėtina, kad nurodyto įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja, kad apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo. Nurodytu atveju visais atvejais įtraukiamos ir pardavėjo patirtos išlaidos įsigytoms žaloms bei jų perdirbimui, kurios susiję su vykdoma ekonomine veikla. Taigi, remiantis nurodytais argumentais, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad specialisto išvadoje nurodant sumą, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, nebuvo išskirtos išlaidos susiję su mėsos žaliavos įgijimu ir perdirbimu.
20. Apeliacinio skundo argumentus, kad nuteistieji, vykdydami prekybinę veiklą nepasiekė 45 000 Eur pajamų ribos, nuo kurios privalėtų mokėti PVM paneigiami bylos duomenimis apie jų įgytos bei perdirbtos mėsos produkcijos mastus. Iš specialistų išvadų dėl V. G. ir D. G. ūkinės finansinės veiklos, matyti, kad apeliantai, vykdydami ekonominę veiklą, įsigijo prekių ir/ar paslaugų už sumas, ženkliai viršijančias 45 000 Eur ribą. Pavyzdžiui, V. G. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. įsigijo prekių ir/ar paslaugų už 71 102,24 Eur, o laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įsigijo prekių ir/ar paslaugų už 42 848,63 Eur (5 t., b. l. 145-146). D. G. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. įsigijo prekių ir/ar paslaugų už 27 415,90 Eur, o laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – už 85 174,65 Eur (5 t., b. l. 172-173) (5 t., b. l. 192-195).
21. Pagal surinktus priešpriešinius duomenis V. G. vien laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., vykdydama individualią veiklą įsigijus verslo liudijimą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 7546,50 kg atšaldytos kiaulienos mėsos (iškaulintos) už 21221,47 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 2143 kg sušaldytų kiaulienos lašinių už 4816,28 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 1014,50 kg kiaulienos mėsos (iškaulintos) už 3583,70 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo gamybos paslaugų 8612,5 kg kiaulienos skerdienai už 12509,71 Eur ir 82,1 kg įvairių mėsos gaminių už 717,47 Eur. (žr. 1 priedą). Analogiškai ir D. G. 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 6545,2 kg atšaldytos kiaulienos mėsos (iškaulintos) už 19 070,17 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 5059 kg sušaldytų kiaulienos lašinių už 11 018,04 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 649,5 kg kiaulienos mėsos (iškaulintos) ir atvėsintos kiaulienos nugarinės be kaulo už 2 244,99 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo gamybos paslaugų 9000,3 kg kiaulienos skerdienai už 12 373,78 Eur ir 3905,5 kg įvairių mėsos gaminių už 29 942,15 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 1947,2 kg įvairių mėsos gaminių už 8 831,71 Eur ir 32 vnt. kiaulienos šaltienos už 31,98 Eur ir t.t. Kaip patvirtina specialistų išvadų priedų duomenys (5t.b.l.152-158, 179-190) 2020-2021 m. apeliantai mėsos gaminius ir su jais susijusias paslaugas buvo įsigiję ne vienu kartu, o tai darydavo sistemingai visą laikotarpį, kas kelias dienas įgyjant prekių ir paslaugų kiekius, ženkliai viršijančius asmeninio vartojimo poreikius, kas parodo jų versliškumą bei paneigia parodymus apie tai, kad karantino metu nebuvo kur realizuoti mėsos gaminių, todėl dalį jų turėjo utilizuoti, patiriant nuostolius. Nuteistieji nepateikė jokių duomenų apie produkcijos utilizavimą, priešingai, pagal sumas, sumokėtas už įgytą produkciją bei jos perdirbimą, sistemingą žaliavos pirkimą, akivaizdu, kad realizuoti šią produkciją apeliantams buvo pelninga ir gautas atlygis buvo didesnis už produkcijos savikainą, kitu atveju nuteistųjų intensyviai vykdyta prekybinė veikla nebūtų ekonomiškai pateisinama.
22. Aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nuteistieji savo 2020 -2021 m. pajamų deklaracijose nurodydami neteisingus duomenis apie pajamas, deklaruodami, kad jos nesiekia 45 000 Eur sumos ir kad nebūtų to galimybės patikrinti, tyčia sunaikindami buhalterinės apskaitos dokumentus suvokė daromų nusikalstamų veiksmų pavojingumo pobūdį, numatė, kad dėl to išvengs mokestinės prievolės valstybės biudžetui ir tokių padarinių norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia.
23. Nors nuteistieji apeliacinės instancijos teisminio nagrinėjimo metu į bylą pateikė atnaujintas savo pajamų mokesčio deklaracijas už 2020 - 2021 metus (7 t., b. l. 77-83), kuriose nurodė, jog D. G. 2020 metais gavo 44 500 Eur pajamų, o 2021 metais gavo 44 831,45 Eur pajamų, bei V. G. 2020 metais gavo 48 932,58 Eur pajamų, o 2021 metas gavo 45 206,01 Eur pajamų, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuteistieji šias savo deklaracijas patikslino tik 2024 m. vasario 27 d., t. y. jau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, daug vėliau, nei buvo atlikti specialistų tyrimai byloje. Be to, apeliantams pateikus tik deklaracijas, be pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų bei kitų apskaitos dokumentų, teismas neturi galimybės patikrinti jose nurodytų duomenų teisingumo. Pats faktas, kad patikslintos deklaracijos VMI buvo priimtos, nėra teisiškai reikšmingas ir teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimo apeliantų veikoje nekeičia.
24. Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu, nesutiktina su apeliacinio skundo motyvais, kad nuteistųjų veiksmai turėtų būti vertinami kaip neatsargūs, o veika kvalifikuojama kaip aplaidus apskaitos tvarkymas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Šiame kontekste sutiktina su skundo argumentais, kad nuteistiesiems yra inkriminuotas kaltinime išvadintų dokumentų paslėpimas (sunaikinimas), konkrečiai nenurodant ar šiuos dokumentus jie paslėpė ar sunaikino, t.y. alternatyvios BK 222 straipsnio 1 dalies sudėtyje reglamentuotos veikos. Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia, kad bylos duomenys pagrindžia, kad vis tik dalis nuteistųjų ekonominę veiklą pagrindžiančių dokumentų iki pareigūnams atliekant kratą 2021 m. balandžio 27 d. nuteistųjų gyvenamojoje vietoje buvo, ir iš šių dokumentų pareigūnų buvo paimti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimui reikšminga dalis apskaitos dokumentų, kita gi dalis buvo palikta nuteistųjų namuose. Tuo tarpu 2022 m. sausio 20 d. (5 t.b.l.51), 2022 m. birželio 20 d. (5 t.b.l.109) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams pareikalavus D. G. ir V. G. apskaitos dokumentų, jie pateikti nebuvo, nurodant, kad nelaimingo atsitikimo metu jie buvo sulieti ir išmesti. Taigi, nebuvo nustatyta ar vis tik šiuos finansinės apskaitos dokumentus nuteistieji paslėpė ar juos sunaikino, nes jų namuose atliktos kratos metu 2022 m. kovo 3 d. D. G. ir V. G. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), jokių dokumentų, kaip minėtų asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimus, nebuvo nerasta (5 t., b. l. 63–65). Tiek apskaitos dokumentų paslėpimas, tiek ir sunaikinimas yra alternatyvios BK 222 straipsnio 1 dalies sudėtyje reglamentuotos veikos, už kurias numatyta ta pati atsakomybė, todėl nagrinėjamu atveju nepavykus vienareikšmiškai nustatyti ar vis tik nuteistieji apskaitos dokumentus tyčia paslėpė, ar sunaikino, teisiniu požiūriu nelaikytina netinkama įrodytomis pripažintų aplinkybių aprašyme nurodyta formuluotė, kad nuteistieji buhalterinės apskaitos dokumentus tyčia paslėpė (sunaikino).
25. Specialisto išvados patvirtina, kad tyrimui nebuvo pateikti kaltinime nurodomi finansinės apskaitos dokumentai (prekių ir paslaugų pirkimo sąskaitos faktūros; išrašytos pardavimo sąskaitos faktūros; gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalai; turgavietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos ir mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) apskaitos žurnalai), kurie kaip nustatyta teisiamojo posėdžio metu, buvo tyčia paslėpti (sunaikinti) ir dėl to visiškai negalima nustatyti V. G. ir D. G. veiklos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Būtent apskaitos dokumentų paslėpimas (sunaikinimas) sudaro nuteistiesiems inkriminuoto apgaulingo apskaitos tvarkymo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, esmę. Tokį kolegijos vidinį įsitikinimą formuoja ir aplinkybė, kad tiek V. G., tiek D. G. ankščiau yra padarę identiškų nusikalstamų veikų praeityje. V. G. tokią nusikalstamą veiką už ankstesnį laikotarpį (žiūrėti šios nutarties 1. punktą) padariusi prisipažino visiškai, o D. G. yra ankščiau teistas už identiškos nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos tesimų informacinės sistemos LITEKO duomenimis už apgaulingą apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 rugsėjo 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d., kai būdamas uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi tyčia neapskaitė ūkinių operacijų susijusių su mėsos gaminiais) (6 t., b. l. 51-53). Šios aplinkybės rodo, kad nuteistųjų veiksmai nebuvo vienkartiniai, nuteistieji veikė tyčia ir pagal susiformavusį veiksmų modelį.
26. Sprendžiant klausimą dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų atribojimo atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl pirmiau nurodytų pažeidimų buvo išvengta PVM ir gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą. Nuteistoji V. G. pirmos instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba perdavė medžiagą Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri priskaičiavo nuteistiesiems 7 000 -8 000 Eur mokėtinų mokesčių (6 t., b. l. 4-10, 187).
27. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų tyčia padaryti finansinės apskaitos tvarkymo pažeidimai už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. yra įrodyti, jie nulėmė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamus padarinius, todėl pirmosios instancijos teismo išvados pripažįstant nuteistuosius kaltais dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo minėtu laikotarpiu, pasitvirtino ir nėra teisinio pagrindo nuteistųjų veiksmų kvalifikuoti kaip aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo (laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 18 d.)
28. Skunde nurodoma, jog V. G. veika, padaryta laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo būti kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, kaip neatsargus nusikaltimas, todėl nebuvo pagrindo atnaujinti nutraukto tyrimo dėl V. G. veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 18 d.
29. Byloje nustatyta, jog V. G., kuri skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta ir padariusi nusikalstamą veiką numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 18 d.) (detaliau žiūrėti šios nutarties 1. punktą). Nuteistoji dėl šios veikos 2019 m. lapkričio 26 d. prokuroro nutarimu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 20 MGL dydžio užstatu, nustatant laidavimo terminą 2 metams, o ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nutrauktas (4 t., b. l. 81-84). Nutarimas patvirtintas 2019 m. lapkričio 27 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (4 t., b. l. 88-91). 2022 m. lapkričio 18 d. prokuroro nutarimu atnaujintas nutrauktas ikiteisminis tyrimas (5 t., b. l. 1-5) ir sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 03-2-00444-22 (5 t., b. l. 8-9). Abi veikos nagrinėtos šioje baudžiamojoje byloje.
30. Pagal BK 40 straipsnio 8 dalį, tais atvejais, kai asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta ankščiau, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, V. G., laidavimo metu (2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ) padarė naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, todėl sprendimas atleisti ją nuo atsakomybės pagal laidavimą nustojo galioti (BK 40 straipsnio 8 dalis) ir ji pagrįstai traukiama atsakomybės už abi padarytas nusikalstamas veikas.
31. Dėl aptariamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, įvykdytos laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 18 d., V. G. prisipažino visiškai, dėl jos kaltės šiuo atveju nekeliamas klausimas ir apeliaciniame skunde, nuteistosios kaltė pilnai pagrįsta byloje esančiai duomenimis, todėl šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismo kolegija plačiau nepasisako.
Dėl bausmių.
32. Apeliaciniu skundu yra prašoma sušvelninti nuteistiesiems paskirtas bausme, nuteistajam D. G. panaikinti šešių mėnesių intensyvios priežiūros taikymą, įpareigojimą dirbti, ar per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Apeliaciniame skunde šie reikalavimai nėra grindžiami jokiais argumentais, o apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu nuteistųjų gynėjas nurodė, jog V. G. paskirta bausmė yra visiškai neproporcinga ir jeigu teismas nuspręstų neperkvalifikuoti jos padarytos nusikalstamos veikos, tokiu atveju būtų pagrindas sumažinti nuteistajai paskirtą baudą.
33. Atsakydama į apeliacinio skundo ir gynėjo teismo posėdyje nurodytus argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija ir apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti arba sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba per švelni bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteist asmenybę charakterizuojančius duomenis, bausmės individualizavimo taisyklių pažeidimo nenustatė.
34. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcija numato galimybę kaltininkui skirti keturias alternatyvias bausmių rūšis – baudą, areštą arba laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.
35. Pirmosios instancijos teismas, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį parinkdamas V. G. lengviausią bausmės rūšį, t. y. baudą, ir nustatydamas jos dydžius artimus minimaliems, t.y. 250 MGL, t. y. 12 500 Eur ir 350 MGL, t. y. 17 500 Eur (baudos už apysunkį nusikaltimą vidurkis 2 050 MGL, t.y.102 000 Eur), atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padaryti du identiški apysunkiai nusikaltimai, susiję su apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu), kaltės formą ir rūšį (veikos padarytos tiesiogine tyčia), padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (apgaulingai vedant finansinę apskaitą buvo siekiama išvengti mokesčių mokėjimo), nusikalstamų veikų stadiją (veikos užbaigtos), kaltininko asmenybę (anksčiau neteista (6 t., b. l. 12-13), bausta administracine tvarka, dėl KET pažeidimų (6 t., b. l. 14-22), jos sunkią finansinę padėtį dėl turimų įsiskolinimų valstybei, tačiau jų vykdymą ir jų mokėjimus atidedant (6 t., b. l. 4-10), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Visos šios aplinkybės leido apylinkės teismui manyti, jog skiriant nuteistajai V. G. sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, bus pasiekti bausmės tikslai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo V. G. parinktoms bausmių rūšims ir jų dydžiams bei BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu subendrintos bausmės dydžiui (450 MGL) ir sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistajai paskirtos bausmės.
36. D. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirdamas 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad D. G. ankščiau teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, nes paskirtą 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą sumokėjo tik 2021 m. kovo 3 d. (6 t., b. l. 51-53), eilę kartų baustas administracine tvarka (6 t., b. l. 54-64), jis yra tik 50 procentų darbingas, jam mokama netekto darbingumo pensija (6 t., b. l. 13-16). Skirdamas bausmę, teismas įvertino ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį ir už apysunkio nusikaltimo padarymą pakartotinai D. G. paskyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su 6 mėnesių intensyvia priežiūra nustatant, kad priežiūros metu jis privalo būti gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 06.00 val., tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei įpareigojant dirbti, o netekus darbo, per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Pirmos instancijos teismo nuomone, būtent laisvės apribojimo bausmės paskyrimas geriausiai atitiks įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir su tuo neturi pagrindo nesutikti skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą bausmės paskirties kontekste. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė, kad skiriama bausme siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistajam paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdamas į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir pagrindo švelninti skirtą bausmę – panaikinti intensyvią priežiūrą ar paskirtus įpareigojimus, neturi. Apeliaciniame skunde nuteistųjų gynėjas nepateikė jokių argumentų, kodėl nuteistajam D. G. turėtų būti panaikinta intensyvi priežiūra ar paskirti įpareigojimai. Pagrindų paskirtų įpareigojimų naikinimui nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Paskirtų draudimų ir įpareigojimų visuma sudaro laisvės apribojimo bausmės esmę ir užtikrina bausmės paskirties įgyvendinimą. Natūralu, kad bausmės vykdymo metu nuteistasis patirs tam tikrus apribojimus, tačiau jie yra proporcingi įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir pobūdžiui, todėl jų naikinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vertinant, jog bausmės skyrimas yra išimtinai tik teismo diskrecija, spręstina, jog teismas, skirdamas nuteistajam laisvės apribojimo bausmę, bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl BK 64¹straipsnio taikymo.
37. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog iš nuteistųjų buvo nepagrįstai atimta teisė pasinaudoti galimybe skiriamas bausmes sumažinti vienu trečdaliu, nes nuteistieji pripažino kaltę pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.), todėl nuteistieji turėjo visas galimybes pasinaudoti BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis.
38. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose užbaigti daug greičiau. Siekiant šio tikslo, BK įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms – BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, jiems skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2017, 2K-264-697/2017, 2A-7-1/2014; 2K-203-511/2022, 1A-394-885/2023). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija akcentuoja, kad BK 64¹ straipsnio taikymui yra nustatytos aiškios sąlygos.
39. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, po kaltinamojo akto paskelbimo nuteistieji dėl jam pareikštų kaltinimų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje neprisipažino, teismui pareiškė, kad kaltais prisipažįsta tik dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 223 straipsnio 1 dalies padarymo, dėl to byloje buvo atliekamas pilnas įrodymų tyrimas, po kurio nuteistieji buvo pripažinti kaltais padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, dėl kuriu padarymo neprisipažįsta ir teikdami apeliacinį skundą, nors jau ankščiau nurodyta, jog jų kaltė padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje. Taigi nuteistieji neprisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir tai sutrukdė pirmosios instancijos teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnio 1 dalį), o tuo pačiu ir atitinkamai trečdaliu sumažinti nuteistiesiems paskirtas bausmes (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija ir šį apeliacinio skundo argumentą atmetą kaip nepagrįstą.
Dėl nuosprendžio surašymo trūkumų
40. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad konstituciniai imperatyvai, jog kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia, reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai).
41. Nurodytas teisinis reglamentavimas įpareigoja apeliacinį skundą nagrinėjantį teismą, nustačius pirmos instancijos teismo nuosprendžio surašymo trūkumus, juos ištaisyti, nors apeliaciniame skunde ir nėra keliamas klausimas dėl netinkamo nuosprendžio surašymo. Apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant faktines bylos aplinkybes bei taikant įstatymus, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo padarytas nuosprendžio surašymo klaidas. Bylos faktinių aplinkybių nustatymo pagrįstumas, įrodymų vertinimo patikrinimas yra bylų apeliacinio proceso dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-425/2012).
42. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstant įrodytomis pripažintas V. G. nusikalstamos veikos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 18 d. padarymo aplinkybes, pirmos instancijos teismas nuosprendžio aprašomosios dalies 13 pastraipoje ( 2 nuosprendžio lapas) nurodė, kad V. G. <...nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. vykdydama mažmeninę prekybą iš autoparduotuvių, prekyvietėse, renginių metu (mugėse, parodose), siekdama išvengti į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių, tyčia:...>. Šiuo atveju toliau vardijami V. G. veiksmai atlikti 2018 metais iki 2018 m. spalio 18 d. Atsižvelgiant į tai, kad specialisto tyrimas dėl V. G. veiklos buvo atliekamas už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 18 d. (3 t., b. l. 6-29), tokiu pat laikotarpiu ir formuluojamas visas kaltinimas, nurodytas netikslumas laikytinas nuosprendžio esmės nekeičiančiu rašymo apsirikimu, todėl ištaisytinas.
43. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio įžanginėje bei motyvuojamoje dalyse, aptariant aplinkybes, turinčias įtakos bausmės skyrimui, padaryta klaida nurodant ankstesnį nuteistojo D. G. teistumą. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad D. G. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu buvo teistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, tuo tarpu Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad nurodytu nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistasis buvo išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o pripažintas kaltu ir nuteistas tik pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį. Tad nurodyti teistumą pagal straipsnį, dėl kurio nuteistasis buvo išteisintas, šioje dalyje nenurodant priimto procesinio sprendimo, nėra korektiška, todėl apeliacinės instancijos teismas šį netikslumą ištaiso, iš nuosprendžio aprašomosios ir motyvuojamosios dalių pašalindama nuorodą, kad D. G. buvo teistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
44. Be to nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstant įrodytomis pripažintas D. G. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pirmos instancijos teismas (nuosprendžio 5 lapas, 2 pastraipa nuo puslapio apačios) tarp nurodomų teisės aktų pavadinimų, kuriuos savo veiksmais nuteistasis pažeidė, 13 veikos aprašymo pastraipoje nurodė ir neišbaigtą frazę be nuorodos į konkretų teisės aktą „dokumentų saugojimą, nustatytą laiką, tačiau trumpiausias saugojimo terminas neturi būti trumpesnis negu 10 metų“. Tiek baudžiamosios bylos duomenys, tiek specialisto išvada pagrindžia, kad ši perteklinė neišbaigta ir prasmės neturinti frazė nuosprendyje įrašyta per klaidą, todėl iš įrodytomis pripažintų D. G. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aprašymo šalintina.
45. Be kita ko skundžiamame teismo nuosprendyje, nėra nurodyta, pagal kokią BK 222 straipsnio redakciją apeliantai yra pripažinti kaltais ir nuteisti, todėl tai aptariama apeliacinės instancijos baigiamajame akte. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu, baudžiamoji atsakomybė numatyta už kelių alternatyvių veikų padarymą, 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Padarius šias veikas, būtini padariniai: turi būti negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje papildomai atsirado naujos alternatyvios veikos (nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo) bei naujas požymis – alternatyvūs padariniai – didelė žala. Šioje byloje nuteistiesiems inkriminuotas apgaulingas apskaitos tvarkymas pasireiškė buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimu (neišsaugojimu), dėl ko visiškai negalima nustatyti jų veiklos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Atsakomybė už šią veiką numatyta ir naujos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta ir nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.
46. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad su kaltinamuoju aktu byla buvo perduota pirmos instancijos teismui 2023 m. kovo 2 d., t.y. iki aptariamų baudžiamojo įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, todėl teismas privalėjo spręsti klausimą dėl nuteistųjų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) perkvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir tai aptarti nuosprendyje, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija, tik iš to, kad nuteistajam D. G. pirmos instancijos teismas parinko laisvės apribojimo bausmės rūšį, kuri iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje nebuvo numatyta, sprendžia, kad vis tik, nors pirmos instancijos teismas ir neaptarė kaltinamųjų veikų perkvalifikavimo, tačiau, pripažindamas apeliantus kaltais ir skirdamas bausmę, tinkamai pritaikė BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, lengvinančią nuteistojo asmens teisinę padėtį. Nepaisant to, teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio surašymas nenurodant baudžiamojo įstatymo redakcijos, pagal kurią kaltininkas nuteisiamas ir veikos perkvalifikavimo pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, neaptariant to nuosprendžio motyvuose, yra ydingas. Nuosprendžio rezoliucinės dalies formuluotės, kuriose nurodomas baudžiamasis įstatymas, pagal kurį asmuo pripažintas kaltu, turi būti aiškios ir tikslios. Todėl išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija patikslina, nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad D. G. ir V. G. pripažinti kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, taikant šio straipsnio 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją.
47. Aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumai nesukelia jokių neigiamų teisinių pasekmių nuteistiesiems ir nesuvaržo įstatymu garantuojamų jo teisių, todėl nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu. Nurodyti nuosprendžio trūkumų ištaisymai nesunkina nuteistųjų teisinės padėties, priešingai, aiškiau atspindi inkriminuotas veikas bei jų kvalifikaciją, kas leidžia nuteistiesiems geriau suprasti už kokių nusikalstamų veikų padarymą jie yra nuteisti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistųjų V. G. ir D. G. gynėjo advokato Ato Molio apeliacinį skundą atmesti.
Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 12 d. nuosprendyje padarytus rašymo apsikimus:
nuosprendžio aprašomosios dalies įrodytomis pripažintų V. G. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aprašyme dėl laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 18 d. įvykdytos veikos 13 pastraipoje (2 nuosprendžio lapas) vietoje klaidingai nurodyto laikotarpio „...nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.“ nurodyti teisingą laikotarpį „...nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 18 d.“;
iš nuosprendžio aprašomosios ir motyvuojamosios dalių pašalinti nuorodą, kad D. G. Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu buvo teistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį;
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies įrodytomis pripažintų D. G. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aprašymo pašalinti 13-toje pastraipoje įrašytą perteklinę frazę „dokumentų saugojimą, nustatytą laiką, tačiau trumpiausias saugojimo terminas neturi būti trumpesnis negu 10 metų“.
Papildyti nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad V. G. (2 veikos) ir D. G. pripažinti kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalies 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.