Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei N. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1 138,43 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 4–6).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė, jo atstovė paaiškino, jog mokesčiai turi būti skaičiuojami proporcingai turto daliai, o šiuo atveju yra skaičiuojami nuo butų skaičiaus. Nurodė, kad namo susirinkimų metu priimti nutarimai negali prieštarauti šalies įstatymams. Paaiškino, kad nesutinka su administravimo išlaidomis, nes jos skaičiuojamos pagal butų skaičių, nors turi būti skaičiuojamos pagal butų plotą. Šiuo atveju administravimo išlaidos yra per didelės, nes vienas butas moka 12,92 Eur. Tai nėra sąžininga, nes keturių ir dviejų kambarių butai moka tiek pat. Nurodė, kad nesutinka, jog bendra elektra būtų padalinama visiems butams, kadangi ją irgi turi skaičiuoti pagal butų plotą. Paaiškino, jog nesutinka su mokesčiais už liftą, lifto elektrą bei šiukšlių išvežimą, kadangi ji bute gyvena viena, o mokesčius jai už šias paslaugas skaičiuoja kaip už du asmenis, nors jos sūnus jau nuo 2008 m. iš buto yra išsideklaravęs. Nurodė, kad tikslinės įmokos taip pat turi būti skaičiuojamos proporcingai turimai turto daliai, o ne nuo butų skaičiaus. Paaiškino, kad sutinka su ieškovės paskaičiuotomis eksploatacinėmis išlaidomis, mokesčiais už avarinės tarnybos paslaugas bei sistemų aptarnavimą. Nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, jos turimas turtas nėra didelis, turi įsiskolinimų antstoliams, nuo 2013 m. negauna neįgalumo pensijos, todėl prašo skolą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, nes nori išsaugoti savo turtą, be to, nuo 2019 m. išeis į pensiją ir turės geresnes pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija įregistruota 2002-07-25, jos buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14, 49, 186). 2003-04-14 ieškovė sudarė darbo sutartį ir pasirašė priedą su namo pirmininku, 2005-08-26 – su buhaltere, o 2007-10-01 – su valytoja (b. l. 173–180).

2002-09-05 visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta, kad už eksploatacinės išlaidos sudaro 0,154 Lt / m², sistemų aptarnavimo – 0,236 Lt / m², teritorinės priežiūros – 0,05 Lt / m² (b. l. 160–161). 2005-06-16 visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta pakeisti atsiskaitymo lapelių formą, atsisakant eksploatacinių išlaidų ir sistemos aptarnavimo sąvokų bei įvedant sąvoką kaupiamosios lėšos, kurios skaičiuojamos po 1 Lt butui (b. l. 150–152). 2007-11-23 visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti naują atsiskaitymo lapelių formą, kurioje būtų nurodytos eksploatacinės, administravimo išlaidos, liftas, lifto elektra, bendra elektra, šiukšlių išvežimas, paskola, palūkanos, skola, permoka ir delspinigiai (b. l. 137–140). 2008-05-28 visuotinio susirinkimo metu nebuvo pritarta atlyginimo darbuotojams padidinimui (b. l. 158–159). 2012-05-17 visuotinio susirinkimo metu A. S. buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininku, buvo nutarta buhalterei mokėti 60 proc. minimalaus Vyriausybės patvirtinto atlyginimo, o valytojai – 50 proc. minimalaus Vyriausybės patvirtinto atlyginimo (b. l. 15, 133–136). 2013-06-06 visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta 5–6 mėnesiam padidinti eksploatacinį išlaidų mokestį nuo 0,154 Lt / m² iki 0,50 Lt / m² (b. l. 64–66, 155–157). 2012-11-05 ieškovė su UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ sudarė avarijų lokalizavimo ir likvidavimo pastato inžineriniuose tinkluose ir įrangoje darbų sutartį ir priedą Nr. 1 (b. l. 130–132). 2013-09-19 ieškovė su UAB „Lomenita“ sudarė šilumos punkto, centrinio šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos priežiūros sutartį (b. l. 126–129).

Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu ji yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (b. l. 16, 45, 187). Jai taip pat nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)ir 1/8 dalis namo bei kiemo statinių, ¼ dalis tvarto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 71–79). Kauno apylinkės teismas 2014-06-17 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai iš atsakovės priteisė 5 656,18 Lt skolą už nesumokėtus mokesčius (b. l. 17–19). Pagal šį sprendimą antstolis atliko išieškojimus iš atsakovės (b. l. 67–68). Iki 2018-01-25 iš atsakovės yra išieškota 1 112,92 Eur, iš kurių 865,10 Eur paskirti dengti skolai ir pervesti ieškovei (b. l. 103). Ieškovė 2016-001-29 kreipėsi į antstolį dėl atsakovės areštuoto turto realizavimo viešose varžytinėse (b. l. 70). Atsakovės atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai ieškovės, AB „Energijos skirstymo operatorius“ (byloje AB „LESTO“), UAB „Kauno vandenys“, AB „Kauno energija“ ir SĮ „Santakos butų ūkis“ naudai (b. l. 110–125). 2018 m. vasario mėnesį UAB „Kauno švara“ informavo atsakovę, kad mokestis už jos butą yra 4,22 Eur / mėn., sąskaitos pateikiamos bendrijai, nes su ja sudaryta komunalinių atliekų tvarkymo sutartis (b. l. 105).

Byloje yra pateikti ieškovės įstatai (b. l. 7–13). Pateiktos sąskaitos už bendrijos sumokėtus mokesčius (b. l. 153–154). Tai pat pateiktos pažymos apie atsakovės pajamas, jos įsiskolinimai ieškovei 2013–2017 metų laikotarpiu (b. l. 20–35, 46–48, 80–81, 104).

Dėl administravimo išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Bendrajai nuosavybei, kuri nepriskirta konkrečiam buto savininkui, valdyti, daugiabučio namo butų savininkai steigia bendrijas arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, o jei to nepadaro, yra skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnis 1 dalis). CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, tarp kurių – pareiga teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus ir t. t.

Byloje nustatyta, kad ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, įsteigta įgyvendinti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (b. l. 7–13). Bendrijos įstatų 35 punktas numato, kad kaupiamųjų įmokų dydžius, jų mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato bendrijos narių susirinkimas (b. l. 10).

Kaip matyti iš byloje pateikto 2007-11-23 bendrijos visuotinio namo gyventojų susirinkimo protokolo (b. l. 137–140), buvo nutarta administravimo išlaidas skaičiuoti kiekvienam butui kaip apskaitos vienetui. Ieškovės atstovai paaiškino, kad administravimo išlaidas sudaro atlyginimas bendrijos pirmininkui, buhalterei ir valytojai. Pagal 2012-05-17 protokolą pirmininkui buvo nutarta mokėti vieno minimalaus Vyriausybės patvirtinto atlyginimo dydžio atlyginimą, buhalterei – 60 procentų minimalaus Vyriausybės patvirtinto atlyginimo, o valytojai – 50 procentų minimalaus Vyriausybės patvirtinto atlyginimo (b. l. 135). Tai patvirtina ir į bylą pateiktos darbo sutartys (b. l. 173–180). Nors atsakovė teigia, kad įmokų skaičiavimas pagal butų skaičių, o ne pagal jų plotą prieštarauja Civiliam kodeksui, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų ginčijusi tokią tvarką nustačiusius bendrijos nutarimus. Pažymėtina, kad bendrijos narių įgaliotinių susirinkimų nutarimai, kuriais apspręsta kaip skaičiuojamos mokėjimų įmokos, jų dydžiai, įstatymo nustatyta tvarka nėra panaikinti ar pripažinti negaliojančiais. Be to, tai, kad bendrijos susirinkimų metu priimti nutarimai yra galiojantys konstatuota ir 2014-06-17 Kauno apylinkės teismo sprendime (civilinė byla Nr. 2-1769-584/2014), kurio atsakovė neskundė. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; kt.). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Kadangi 2012-05-17 bendrijos visuotinių narių ir namo gyventojų susirinkimo ir 2007-11-23 visuotinio namo gyventojų susirinkimo nutarimai, kuriais apspręstos mokėjimų įmokos, jų dydžiai galiojančių įstatymų nepažeidžia, jie nenuginčyti ir yra galiojantys, todėl jie privalomi visiems namo bendraturčiams.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigą mokėti bendrijai įmokas už administravimo išlaidas, todėl laikotarpiu nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. susidarė 472,55 Eur įsiskolinimas, kuris priteistinas iš atsakovės ieškovei.

Dėl bendros elektros

DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. 2007-11-23 bendrijos visuotinio namo gyventojų susirinkimo metu (b. l. 137–140) buvo nutarta, kad bendra elektra skaičiuojama kiekvienam butui kaip apskaitos vienetui. Ieškovės atstovai nurodė, kad bendrija gauna sąskaitą už bendrą suvartotą elektrą ir sumą paskirsto visiems butams. Pažymėtina, kad už lifto elektrą mokestis yra skaičiuojamas atskirai, tai patvirtina byloje esanti sąskaita už bendrijai suteiktas paslaugas (b. l. 154). Kaip jau buvo minėta, bendrijos nutarimas (2007-11-23), kuriuo nutarta bendrą elektrą padalinti visiems namo butams, yra galiojantis. Atsakovė įrodymų, kurie tai paneigtų nepateikė, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 41,99 Eur skolą už bendrą elektrą laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl lifto, lifto elektros ir šiukšlių išvežimo

Atsakovė taip pat nesutinka su skola už liftą, lifto elektrą ir šiukšlių išvežimą, nes ji bute gyvena viena, o mokestis jai skaičiuojamas už du asmenis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad mokesčiai už liftą ir lifto elektrą yra skaičiuojami butui nuo 3 aukšto pagal gyventojų bute skaičių, už šiukšlių išvežimą – kiekvienam butui pagal gyventojų bute skaičių (2007-11-23 susirinkimo nutarimas b. l. 138). Atsakovė tvirtina, kad jos sūnus adresu (duomenys neskelbtini) negyvena nuo 2008 metų, pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad minėtu adresu gyvenamąją vietą yra deklaravusi tik ji (b. l. 45). Tačiau ieškovės atstovai paaiškino, kad mokestis už šias paslaugas skaičiuojamas pagal faktinį gyventojų skaičių bute. Atsakovei šie mokesčiai skaičiuojami kaip už du asmenis, kadangi bendrijos turimais duomenimis, ji nuo 2003 metų yra deklaravusi name, kad ji bute gyvena kartu su sūnumi ir į bendriją dėl duomenų pakeitimo nesikreipė. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str.). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Atsakovė į bylą duomenų, kurie patvirtintų jos sūnaus kitą faktinę gyvenamąją vietą nepateikė, be to, bylos nagrinėjimo metu, kalbėdama apie sūnaus gyvenamąją vietą nebuvo nuosekli. 2017-12-14 parengiamojo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad jos sūnus faktiškai gyvena ir dirba Vokietijoje, tačiau kai grįžta į Lietuvą gyvena kartu su ja, o 2018-03-06 posėdyje teigė, kad sūnus ją tik aplanko, bet su ja negyvena. Pažymėtina, jog Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1769-584/2014 taip pat buvo kilęs ginčas dėl atsakovės sūnaus faktinės gyvenamosios vietos ir teismas konstatavo, kad mokesčiai už liftą, lifto elektrą ir šiukšlių išvežimą pagrįstai atsakovei skaičiuojami už du asmenis. Šiuo atveju nuo sprendimo minėtoje byloje praėjo keturi metai, tačiau atsakovė iki šiol nėra deklaravusi bendrijai, jog jos sūnus kartu su ja negyvena. Įvertinus tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog faktiškai bute ji gyvena viena, todėl ieškovei iš atsakovės už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. priteistina 370,48 Eur (186,11 Eur + 184,37 Eur = 370,48 Eur) suma už liftą, lifto elektrą ir šiukšlių išvežimą.

Dėl tikslinių įmokų

2005-06-16 pakartotinai sušaukto ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo metu buvo nutarta skaičiuoti kaupiamąsias lėšas butui po 1 Lt (0,29 Eur). Nors atsakovė nurodė, kad tokios įmokos turi būti skaičiuojamos pagal buto plotą, tačiau Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas suteikia bendrijai teisę nustatyti kaupiamųjų įmokų mokėjimo sąlygas. Byloje duomenų, kad 2005-06-16 nutarimas būtų pakeistas ar panaikintas nėra, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovė. Ieškovės atstovai patvirtino, kad tikslinės įmokos yra renkamos simboliškai, būsimiems stambiems darbams ir šiuo metu nėra panaudotos. Kadangi atsakovė šio nutarimo teisėtumo nepaneigė, ji turi pareigą mokėti bendrijos nustatytus mokesčius, todėl laikytina, kad ieškovės prašoma priteisti 89,82 Eur skola už tikslinę įmoką yra pagrįsta ir priteistina iš atsakovės.

Teismas pažymi, kad atsakovė sutiko su ieškovės paskaičiuotomis eksploatacinėmis išlaidomis (94,50 Eur), mokesčiu už avarinės tarnybos paslaugas (6,24 Eur) bei sistemų aptarnavimą (62,85 Eur), todėl atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčo dėl šių sumų nėra, iš atsakovės ieškovei priteistina 163,59 Eur (94,50 Eur + 6,24 Eur + 62,85 Eur = 163,59 Eur) suma.

Dėl procesinių plūkanų

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 str.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl skolos išdėstymo

Atsakovė taip pat prašė skolos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesiams, kadangi jos turtinė padėtis yra sunki, jos turimas turtas nėra didelis, turi įsiskolinimų antstoliams, nuo 2013 m. negauna neįgalumo pensijos. Ieškovė su tokiu prašymu nesutiko, nurodė, kad atsakovė piktybiškai nevykdo jai įstatymu nustatytų prievolių, skolos mokėjimas atsakovei jau vieną kartą buto atidėtas 2014-06-17 sprendimu, tačiau šios skolos dalį išieškojo tik antstolis, pati atsakovė skolos nemokėjo ir iki šiol su ieškove neatsiskaitė.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, išdėstyti teismo sprendimą. Sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas teismo sprendimą išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-54-381/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-61/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Teismas pažymi, kad turtinė asmens padėtis įvertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias atsakovės turtinę padėtį. Turtinę asmens padėtį rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo išrašai, VĮ ,,Regitra“ pažymos, turto, pajamų deklaracijos, duomenis, jog asmuo yra registruotas darbo biržoje ir pan. Šiuo atveju, atsakovė pateikė pažymą apie gautas pašalpas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-09-30 bei pažymą apie išmokėtą netekto darbingumo pensiją (b. l. 46–48, 104). Tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų matyti kokias pajamas ji gauna dabar, kokių priemonių ji ėmėsi gauti didesnes pajamas, kai nuo 2013 m. nebegauna neįgalumo pensijos. Atsakovės atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai ieškovės, AB „Energijos skirstymo operatorius“ (byloje AB „LESTO“), UAB „Kauno vandenys“, AB „Kauno energija“ ir SĮ „Santakos butų ūkis“ naudai (b. l. 110–125). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, jai nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir 1/8 dalis namo bei kiemo statinių, ¼ dalis tvarto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 71–79), tačiau jis areštuotas antstolių. Teismas pažymi, kad atsakovei skolos mokėjimas jau vieną kartą buvo atidėtas 2014-06-17 teismo sprendimu, tačiau ji iki šiol nėra atsiskaičiusi su bendrija, skolą išieško tik antstolis, ji toliau nemoka einamųjų mokesčių, dėl ko susidaro naujos skolos. Šiuo atveju atsakovė nededa pakankamai pastangų, kad padengtų jau turimas skolas ir išvengtų naujų skolų susidarymo.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovei jau vieną kartą buvo suteikta galimybė skolą mokėti palengvintomis sąlygomis, tačiau iki šiol skola nėra sumokėta, ji išieškoma tik su antstolio pagalba, atsakovė toliau vengia vykdyti savo įsipareigojimus ir laiku neatsiskaito su ieškove bei į tai, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog jos turtinė padėtis ateityje pagerės, ieškovei su atsakovės prašymu nestinkant, konstatuotina, kad priteistos sumos mokėjimo išdėstymas atsakovės prašomam terminui pažeistų ieškovės interesus, todėl atsakovės prašymas išdėstyti skolą 24 mėnesių laikotarpiui atmestinas (CPK 284 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė už suteiktas teisines paslaugas advokatei sumokėjo 1 000 Eur. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintomis rekomendacijomis atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus dydžio, todėl priteistina iš atsakovės ieškovei (88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) bei bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi ieškovė, paduodama ieškinį sumokėjo 34 Eur žyminį mokestį, nors nuo žyminio mokesčio yra atleista, todėl 34 Eur žyminis mokestis grąžintinas ieškovei (CPK 87 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), iš atsakovės N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1 138,43 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt aštuonių eurų 43 ct) skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 138,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.