Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-10-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-892-903/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A15.-892-903/2019Nutarimas · 2019-10-14Klaipėdos apylinkės teismas
  2. AN2-367-462/2019Nutartis · 2019-12-20Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-14
Bylos Nr.
A15.-892-903/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00519-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pažeidėjas
P. W. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-892-903/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00519-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2.; 16.9.10.; 21.9.10 (S)
Registro objektas ROIK: 19097707814KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 14 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Adelei Gečienei, Linai Dabulskienei, Almai Kubiliūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. W. G. (P. W. G.), jo atstovui advokatui G. D.,

vertėjams B. B., K. S., E. S.,Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams V. L., E. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. W. G. (P. W. G.), gimęs (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kitas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. W. G. 2019 m. sausio 17 d., apie 17.12 val., (duomenys neskelbtini) (d pusė) 306,50 km, vairuodamas automobilį „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4, 8, 9, 14, 104, 126, 127 ir 222 punktų reikalavimus, nesilaikė visų atsargumo priemonių, dviejų eismo juostų kelyje, iš chuliganiškų paskatų lenkė transporto priemonę, važiavusią antra eismo juosta, per skiriamą juostą, kurios plotas užbrūkšniuotas skersinėmis juostomis (3 priedo 1.15), grįždamas į antrą eismo juostą staigiai užvažiavo už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojančio antra eismo juosta, priekio, privertė jį staigiai stabdyti ir atsitrenkti į automobilio šoną. Iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Tokiu būdu jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu P.W. G. kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų nepripažino parodė, kad 2019 m. sausio 17 d., po pietų važiavo automobiliu su klientu ir jo drauge, taip pat važiavo sūnus 3 m. ir dukra 6 m. Jis važiavo link nusukimo į pramoninę zoną normaliu greičiu. Buvo spūstis ir daug automobilių. Priekyje pastebėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris važiavo labai netvarkingai ir keistai. Klientas jam pasakė, kad nereikia sukti į pramoninę zoną, o turi važiuoti į Klaipėdą. Tada jis parodė posūkį į dešinę ir tvarkingai persirikiavo į antrą juostą. Jo automobilis buvo eismo juostos ribose arčiau kairės pusės. Susidūrimo metu jis buvo eismo juostoje ir baigęs manevrą. Jam važiuojant eismo juosta, „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas labai agresyviai atsitrenkė į jo automobilį. Smūgį jis pajuto ir sustojo maždaug už 30-40 m. Tiksliai pasakyti negali, nes buvo šoke. Išlipęs iš automobilio jis pastebėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ turėjo labai mažai apgadinimų arba jų iš vis nebuvo. Jei būtų apgadinimų, jie būtų kairėje „(duomenys neskelbtini)“ pusėje. Jo automobiliui buvo pažeistas dešinės pusės galinis bamperis, sparnas, ratas ir durelės. „(duomenys neskelbtini)“ eismo juostoje stovėjo šiek tiek kampu nukreiptu į kairę. Apgadinimo nuotraukas pateikė policijai elektroniniu paštu. Kiti su juo važiavę keleiviai gali paliudyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas tikrai labai agresyviai vairavo. Įvykio metu jis buvo toje pačioje juostoje, kurioje buvo ir „(duomenys neskelbtini)“. Kai jis aplenkė „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo ir nejudėjo. Jam buvo likę apie 30 metrų įsilieti į eismą, o „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas specialiai pagreitino, kai pamatė, kad jį lenkia. Tada jis išlipo iš automobilio, nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“. Vairuotojas pats atidarė dureles. Jis paaiškino „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui, kad nenori stovėti viduryje kelio, nes automobilyje yra vaikai ir pasiūlė važiuoti į degalinę (duomenys neskelbtini). Tada jis 2 kartus paskambino 112. Jie nenorėjo padėti, todėl visą situaciją jis turėjo spręsti pats. Kai jis važiavo link degalinės, matė, kad „(duomenys neskelbtini)“ jam judėjo iš paskos. Į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ taip ir neatvažiavo. Jis palaukė 30-40 min. ir nesulaukęs nuvažiavo pas žmoną. Žmona taip pat paskambino 112. Policijai pateikė įrodymus, kad skambino 112. Jis palaukė 1,5 mėn., o tada suremontavo savo automobilį pats. Po 2 mėn. jis gavo laišką, iš kurio sužinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas jam pateikė pretenziją. Jis nevažiavo skiriamąja juosta, kuri užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Lietuvoje gyvena beveik 10 metų ir jis mano, kad kelių eismo taisyklės yra vienodos visoje Europos Sąjungoje. Lietuviškų kelių eismo taisyklių jis neskaitė. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio jie ne visada turi skambinti policijai. Jie padaro eismo įvykio nuotraukas ir bando visada susitarti gražiuoju. Jei gražiuoju nesusitariama, tada kviečiama policija ir su jų pagalba užpildoma deklaracija. Kai nesutariama dėl kaltės, ir jei asmuo jaučia, kad jam kyla grėsmė, pirmiausia, jis turi pasirūpinti savo saugumu. (duomenys neskelbtini), jei avarija įvyksta magistraliniame kelyje, jie turi pasitraukti nuo kelio. Jis bijojo, kad koks nors vilkikas neatsitrenktų į jo automobilį, todėl ir pasiūlė važiuoti į degalinę. Jo žmona buvo restorane „P. G.“, kuri yra netoli Regitros. Iki jo važiuoti apie 1-2 km, 10-15 min. Jis mano, kad įvykis įvyko maždaug apie 16.30 val. Iki degalinės, jo manymu, buvo apie 800 m ar 1 km. Iš eismo įvykio vietos degalinės nesimatė. Eismo įvykis buvo neprivažiavus posūkio į kairę, jis buvo beveik tame pačiame lygyje kaip ir posūkis.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. S. parodė, kad 2019 m. sausio 17 d. apie 17.05 val., laiką įsiminė, nes pažiūrėjo į laikrodį, važiavo (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta. Abi eismo juostos buvo pilnos automobilių. Jis pirmoje juostoje, priekyje dešiniu kampu, pamatė „M“ džipą, kuris buvo apie 10 m. iki jo. Jis kažkokiu metu jį aplenkė. Staiga veidrodėlyje pamatė „M.“ automobilį, kuris keitė važiavimo kryptį, t. y. jis pajudėjo iš pirmos juostos į antrą ir paskui tiesiai į kelkraštį, tada važiavo kelkraščio dalimi per bordiūrą. Pravažiavus posūkį į (duomenys neskelbtini) apie 20-30 m, „M.“ automobilio vairuotojas aplenkęs jo automobilio vieną trečdalį, agresyviai ir staigiai keitė važiavimo kryptį tiesiai į jį. Tuo metu jis važiavo 5-10 km/h. Tarp jo ir kito priekyje esančio automobilio buvo vieno ar dviejų automobilių tarpas, o už jo taip pat buvo 1 ar 2 automobiliai, galbūt, ir trys. „M.“ įlenkė jo automobilio priekinės kairės pusės sparną ir nubrėžė bamperį. Mano, kad jam kliuvo su „M.“ dešinės pusės galinio rato arkine dalimi. Po susidūrimo jis iškart sustojo, gal pajudėjo 1 m, o „M.“ sustojo pavažiavęs 20 m antroje eismo juostoje. Tada iš automobilio išlipo asmuo vardu P. ir atėjo prie jo automobilio. Priėjęs atidarė jo automobilio vairuotojo dureles ir pradėjo smūgiuoti į veido sritį. Jis, dar prieš išlipant „M.“ vairuotojui, skambino į 112. Po smurto „M.“ vairuotojas angliškai jam pasakė, kad susitinkam ir išsiaiškinam degalinėje (duomenys neskelbtini) Jis nieko neatsakė, o „M.“ vairuotojas trenkė jo automobilio dureles ir nuėjo prie savo automobilio. Jis paėmė telefoną ir tęsė pokalbį su operatore. Paaiškino, kad įvyko eismo įvykis, jo užpuolimas, automobilio markę ir numerį. Operatorė liepė laukti policijos pareigūnų. Jis niekur nevažiavo ir laukė atvykstant pareigūnų. Jis dar kartą skambino į policiją ir prašė greičiau atvykti, nes reikėjo pasiimti vaiką iš darželio. Kažkur po 20 min. atvažiavo du pareigūnai, išmatavo atstumus, su telefonu darė įvykio vietos ir automobilio sugadinimų fotografijas. Po įvykio vietos fiksavimo nurodė atvykti į policijos komisariatą. Apie eismo įvykį informavo visus. Draudimas viską atlygino. Jei „M.“ būtų važiavęs iš lėto, tai jis tikrai būtų pastebėjęs. Ar „M.“ rodė posūkį, jis neužfiksavo. Iš įvykio vietos jis matė degalinės stogą, buvo apsiniaukę, šlapia kelio danga, tamsu, bet ne naktis. „M.“ sugadinimų jis nematė. Pareigūnams minėjo, kad „M.“ vairuotojas siūlė išsiaiškinti degalinėje. Važiuodamas pro degalinę apie 17.50 val. jis atidžiai stebėjo gal pamatys „M.“, tačiau tokio automobilio nematė. Tai, kad „M.“ vairuotojas siūlo užpildyti dokumentus degalinėje, jis tikrai nesuprato, nes po smūgių jis buvo įbaugintas.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. P. G. parodė, kad P.W. G. yra verslo partneris. Jie susitinka apie 2 kartus per metus. 2019 m. sausio 17 d. jis važiavo su P.W. G.. Prieš išvažiavimą į kairę jie nusprendė važiuoti tiesiai. Kiek eismo juostų buvo, jis nepamena. Jo manymu jų važiavimo greitis buvo 30 km/h, eismo kamščio nebuvo, bet jis jau formavosi. Eismo įvykis įvyko prieš posūkį į kairę. Mano, kad eismo įvykis įvyko 16.30 val. Jų automobilis atsitrenkė dešinės pusės galu, o kitas automobilis kairės pusės priekiu. Po smūgio jie iškart sustojo, gal nuvažiavo apie 10-15 m. Sustojus P. išlipo iš automobilio ir nuėjo kito vairuotojo paklausti, kas nutiko. Jis liko mašinoje. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės dešinėje pusėje. Gale dar sėdėjo vaikas ir žmona. Vaikas buvo galinės sėdynės viduryje, o žmona kairėje pusėje. Automobilyje buvo ir P. vaikas, kuris sėdėjo prie jo vaiko. Vairavo P. Ar kas buvo keleivio vietoje, nepamena. Jis negirdėjo, ką kalbėjo P. su kitu vairuotoju, nes jis buvo mašinoje. Pokalbį matė. Kitas vairuotojas iš automobilio nebuvo išlipęs. Parėjus P., jie važiavo į degalinę laukti kito vairuotojo. P. sakė, kad kitas vairuotojas važiuos paskui juos, tačiau nevažiavo ir liko savo vietoje. Jis sudarė spūstį. Važiuojant link degalinės, jis daugiau nieko nematė, ten laukė apie 30 min.

Teismo posėdžio metu liudytoja Sabrina E. L. B. parodė, kad 2019 m. sausio 17 d. dalyvavo eismo įvykyje, kuris galimai įvyko apie 16.30 val. - 17 val., tiksliai nepamena. Jie važiavo greitkeliu ir priekyje buvo spūstis. P. keitė važiavimo juostas, po to grįžo į juostą ir kitas automobilis atsitrenkė. Kelias buvo lygus, jokios įkalnės nebuvo. Ji sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje kairėje pusėje. Praėjo apie 6 mėn., nelabai prisimena, bet mano, kad posūkio į kairę nebuvo. Po susidūrimo jie pavažiavo apie 1 m. Tada P. nuėjo prie kito automobilio pasikalbėti su jo vairuotoju. Jų pokalbį matė. Automobilio dureles atidarė to automobilio vairuotojas. Jis iš automobilio nebuvo išlipęs. Pokalbis vyko apie 10 min. Po pokalbio jie vyko į degalinę. Važiuojant kito vairuotojo nematė. Degalinėje buvo apie 30 min., nes jie važiavo pavalgyti. Automobilio sugadinimų ji nematė, nes buvo sukrėsta įvykio.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. J. parodė, kad jis yra eismo įvykių tyrėjas. Jis iš kelių patrulių gavo surinktą medžiagą ir ją tyrė. Įvykio vietoje buvo ir ją nufotografavo dienos metu, nes įvykio metu darytos nuotraukos nelabai ryškios. Bendravo su P.W. G. ir jo žmona, kurie nurodė, kad iš įvykio vietos nepasišalino. Jis nustatė, kad P.W. G. važiavo per skiriamą juostą, kurios plotas užbrūkšniuotas skersinėmis juostomis. Šioje vietoje yra tik dvi eismo juostos. Tai, kad P.W. G. neturi pažymėjimo, jis tikrino Lietuvos registruose. Juose nustatė, kad 2015 m. buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas ir ten taip pat nurodyta, kad pažymėjimas nebuvo paimtas. Tyrimo metu P.W. G. pateikė Olandiško vairuotojo pažymėjimo kopiją, bet nepateikė jokių duomenų, jog yra perlaikęs teises. Pagal Lietuvos įstatymus, jei pažymėjimas paimtas daugiau nei 1 metams, tai senas vairuotojo pažymėjimas naikinamas ir išduodamas naujas.

Teismo posėdžio metu liudytoja O. P. parodė, kad įvykis buvo A1 kelyje neprivažiavus (duomenys neskelbtini) degalinės. Įvykio vietoje buvo tik nukentėjęs asmuo. Jis paaiškino, kad kaltininkas lenkė jį iš kairės pusės ir atsitrenkė į jį. Dar sakė, kad tas vairuotojas atidarė dureles, jam trenkė, nutraukė grandinėlę bei suplėšė marškinėlius. Abejoja, kad nukentėjęs asmuo galėjo pavažiuoti į priekį, nes tuo metu buvo spūstis, automobiliai judėjo vienas po kito. Įvykio vietoje šukių nebuvo. Kairėje pusėje buvo balta brūkšniuota linija, kurios kirsti negalima. Važiuodami į įvykį jie buvo užvažiavę į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, bet kaltininko nerado. Tada važiavo iki įvykio vietos. Jie dirba iki 18 val., o iškvietimą gavo apie 17.00 val.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė E. K. nurodė, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. V-389 „Dėl kelių ženklinimo medžiagų naudojimo ir ženklinimo įrengimo taisykles ĮT ŽM 12 patvirtinimo“ 17 punkto matyti, jog tais atvejais, kai reikia pagerinti eismo orientavimą, eismo saugumą, rekomenduojama taikyti kelių ženklinimą su papildomu matomumo naktį, kai ženklinimo paviršius drėgnas, reikalavimu. Šį papildomą reikalavimą paprastai atitinka struktūrinis kelių ženklinimas, ženklinimas su dideliais įmaišomaisiais stiklo rutuliukais, folijos su specialiu paviršiumi. Papildomai, esant dideliam eismo intensyvumui, dideliam greičiui ir siekiant sumažinti nuvažiavimo į šoną nuo važiuojamosios kelio dalies galimybę, rekomenduojama įrengti kelių struktūrinį ženklinimą iš profiliuotos faktūros. KET 1.2. punkte numatyta, kad plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse ir greitkeliuose; atskiria važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui; atskiria eismo juostą nuo maršrutinio transporto stotelės; atskiria dviračių juostą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba kelio ženklai „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ negalioja. Ši linija turi būti 30 cm ir ji turi būti išlaikyta tokio pločio, tačiau struktūra gali būti iškili. Iš pateiktų duomenų matyti, kad D. S. į pagalbos telefoną paskambino 17.12 val. paskui vėl registruotas jo skambutis 17.16 val., vėliau 17.30 val. gautas dar vienas skambutis. Pareigūnai išsiųsti 17.22 val., o atvyko 17.23 val. Visa skambučių seka patvirtina tai, kad nukentėjęs asmuo iš įvykio vietos pasitraukęs nebuvo. Pagal visus duomenis matyti, kad yra dvi eismo juostos, o trečia juosta yra privalomas nusukimas į (duomenys neskelbtini) zoną, o už jo yra kelio ženklai, kad yra tik dvi eismo juostos, o visas plotas atribotas užbrūkšniuota salele, kuria eismas draudžiamas. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. V-389 „Dėl Kelių ženklinimo medžiagų naudojimo ir ženklinimo įrengimo taisykles ĮT ŽM 12 patvirtinimo“ nurodoma, kad visi kelio ženklai turi atitikti jų struktūrą, ilgį ir plotą, todėl, jų manymu, būtent šis brūkšniavimas atitinka KET 3 priedo 1.15 p. salelės žymėjimą. Dėl eismo įvykio vietos, tai matome, kad liudytojas iš jos niekur nejudėjo, o tai, kad P.W. G. nuvažiavo iš įvykio vietos, patvirtino jis pats duodamas parodymus teismo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo byloje 01-1-02496-19. Taip pat jis patvirtino, kad smūgį pajuto ir suprato, jog įvyko eismo įvykis.

Iš bendrojo pagalbos centro garso įrašo 2019_01_17_17-12-48_25.06 girdėti, kad moteris šaukia, ką jus darot, girdisi kaip vyras angliškai šaukia „you are fuck stupid, tolia nesuprantama ką sako, operatorė sako 112 alio, alio, 112 klauso, laba diena, kas nutiko.

Vyras sako: - su kuo aš čia šneku ?

Operatorė sako: - bendrasis pagalbos centras.

Vyras sako: - su policija sujunkit.

Operatorė sako: kas yra nutikę ?

Vyras sako: - taranavo mašiną, sustojo, duris atidarė ir daužytis pradėjo.

Operatorė sako: - čia (duomenys neskelbtini) esat ?

Vyras sako: - ne, jo, palaukit.

Operatorė sako: - nuo (duomenys neskelbtini) žiedo, (duomenys neskelbtini) žiedo, čia važiuoti į kurią pusę ?

Vyras sako: M. (duomenys neskelbtini) džipas užsienietis.

Operatorė sako: - dabar jisai yra šalia, ar ne ?

Vyras sako: - važiuoja į (duomenys neskelbtini).

Operatorė sako: - tai gerai, tai dabar užpuolė jus ar ne ?

Vyras sako: - nu atidarė duris ir daužytis pradėjo.

Operatorė sako: - medikų nereikia ?

Vyras sako: - ne, ne nereikia, čia tokie smūgiai nieko nėra.

Operatorė sako: - tai jūs dabar jį matot ?

Vyras sako: - ne, jis nuvažiavo. Mano mašiną biškį sudaužė.

Operatorė sako: - gerai, jūs dabar gatvėje stovit ar ne ?.

Vyras sako: - nu tai jo, nežinau pasisuksiu į šoną.

Operatorė sako: automobilio savo markę sakykit, ir valstybiniai kokie ?

Vyras sako: - „(duomenys neskelbtini)“, neatsimenu tiesą sakant.

Operatorė sako: - spalva kokia ?

Vyras sako: - pilka ?

Operatorė sako: - medikų nereikia, viskas gerai ?

Vyras sako: ne, čia vieną kartą prasmūgiavo ir viskas.

Operatorė sako: - jisai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini).

Vyras sako: - angliškai suburbėjo kažką, susitinkam (duomenys neskelbtini), čia man duris pradėjo daužyti.

Operatorė sako: - jūsų vardas pavardė ?

Vyras sako: - D. S..

Operatorė sako: - gerai, informuojame policiją laukite.

Vyras sako: - gerai.

Iš garso įrašo 2019_01_17_17-20-44_25.01 girdėti kaip D. S. antrą kartą skambina į bendrąjį pagalbos centrą ir teiraujasi, kada atvyks policija. Operatorė nurodo laukti ir padiktuoja policijos telefono numerį.

Iš garso įrašo 2019_01_17_17-38_01_25.02 girdėti, kad skambina moteris, kuri sako: - labas vakaras, žiūrėkite, žodžiu atsitiko koks dalykėlis, šiaip iš esmės nieko rimto, bet vis tiek mes norim pranešti, kad paskui nebūtų kokių nesusipratimų, kad būtų įrašas likęs. Man su policija reikia kalbėti.

Operatorė teiraujasi: - kas atsitiko ?

Moteris sako: – esmė tame, kad Klaipėdoje prie (duomenys neskelbtini) mes buvome sustoję, nes mažas berniukas norėjo į tualetą ir išvažinėjom nuo kaip čia pasakyti, nuo Jakų žiedo kur yra (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) žiedo. Ir link to išvažiavimo, žodžiu, mūsų nepraleido automobilis ir tas žmogus tyčia įvažiavo mūsų mašinos, žodžiu užpakalį. Na va, ir bet nu, niekas ten kieko nepadarė, bet mes toliau nuvažiavo. Ta prasme mano vyras išlipo iš automobilio ir nu ten jie apsižodžiavo ir mes toliau nuvažiavom. Bet esmė tame, kad žmogus tikrai labai nenorėjo mūsų įleisti, ir jis tyčia į mus įvažiavo. Ir sakom, kad geriau mums paskambinti ir papasakoti viską, kad ten nebūtų kitokių istorijų prikurta.

Operatorė sako: – dabar jau yra istorija tai, kad visi pabėgote iš įvykio vietos, nes tai yra techninis eismo įvykis ir jūs visi pabėgote iš įvykio vietos. Kiek suprantu deklaracijų jūs irgi nesipildėte ar ne .

Moteris sako: - nu, kad ten nėra ką pildyti, nes nei viena transporto priemonė nebuvo apgadinta.

Operatorė sako: - o, jei tas žmogus paskambins ir sakys, kad apgadinot, kaip jūs įrodysit ?

Moteris sako: - bet tai jis įvažiavo į mus, o ne mes į jį.

Operatorė sako: - o kaip jūs tai įrodysit ?

Moteris sako: - tai jo mašina keturi žmonės, kurie važiavo ir gali įrodyti.

Operatorė sako: - jūs paskambinot, čia yra gaisrinė greitoji ir policija - skubi pagalba. Jūs lauksit pareigūnų, man siųsti pareigūnus ?

Moteris sako: - ne jūs nesiųskit pareigūnų, aš tik sakau, norėjau pranešti apie tokį dalyką.

Operatorė sako: - mes jokių įrašų nedarom, jokių fiksavimų nedarom, mes siunčiame pareigūnus į įvykio vietą.

Moteris sako: - tai nesiųskit pareigūnų, nes jau viskas, ta prasme mes nieko čia, na va, ten tiesiog nieko nebuvo, tik norėjau papasakoti.

Operatorė sako: - tai niekas niekam jokių pretenzijų neturi ?

Moteris sako: - taip, mes tai neturim, tas žmogus tikriausiai taip pat.

Operatorė sako: - supratau, gerai ačiū, viso.

Moteris sako: - viso.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančios foto nuotraukos img_20190117_172630[1].jpg matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobiliui įlenktas priekinis kairės pusės sparnas. Automobilis stovi antroje eismo juostoje, kurios dešinėje pusėje yra ištisinė linija su triukšmo juosta bei salelės ženklinimo tęsinys. Iš fotonuotraukų img_20190117_172731[1].jpg, img_20190117_172737[1].jpg matyti, kad fotografuota su liniuote, kurioje užfiksuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ slystančio pobūdžio subraižymai aukščiausioje vietoje ties 67 cm.

Iš foto nuotraukų IMG_20190124_143416.jpg, IMG_20190124_143426.jpg matyti nedidelis „M. B.“ automobilio dešinės pusės galinių durelių apatinės dalies įlenkimas.

Teismas konstatuoja:

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas – tai pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų, ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-7-976/2018, Kauno apygardos teismo 2017-12-06 nutartis AN2-663-383/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-06 nutartis AN2-466-458/2017).

Teismo nuomone, P.W. G. versija, kad 2019 m. sausio 17 d., apie 17.12 val., (duomenys neskelbtini) (d pusė) 306,50 km, jis nevairavo automobilio „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) chuliganiškai, t. y. važiavo eismo juosta, kuria važiuoti nedraudžiama ir jis kirto ištisinę juostą, kurią pagal KET galima kirsti (tai įvyko prieš posūkį į LEZ), ir nesukėlė eismo įvykio, nes pabaigus manevrą į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, yra paneigta teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų D. S., O. P., M. J. parodymais, garso įrašais, fotonuotraukomis ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo D. S. parodymais, jog eismo įvykis įvyko pravažiavus posūkį į (duomenys neskelbtini), po susidūrimo jis savo automobilio nejudino, o P.W. G. automobilį vairavo chuliganiškai, t.y. esant automobilių spūsčiai, dideliu greičiu keitė eismo juostas, kol netikėtai jį lenkė pro kairę, kur važiavimas draudžiamas, ir grįždamas į antrą eismo juostą kliudė jo vairuojamą automobilį. Tai, kad D. S. po susidūrimo niekur nejudėjo, iš esmės patvirtina Bendrojo pagalbos centro pateikti skambučių garso įrašų turinys, iš kurių matyti, kad D. S. skambino sustojęs iškart po eismo įvykio, dar pokalbio metu prie jo priėjo keikdamasis P.W. G., jam nuėjus D. S. tęsė pokalbį su operatore, pranešdamas įvykio aplinkybes, o nesulaukęs policijos pareigūnų dar kartą skambino į centrą, teiraudamasis apie jų atvykimą. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti ir policijos pareigūnais, kurių darytos fotonuotraukos ir eismo įvykio vietos planas patvirtina tai, kad eismo įvykis įvyko už posūkio į (duomenys neskelbtini), toje vietoje, kur yra dvi eismo juostos, o tarp antros juostos ir žalios vejos yra juosta, kurios plotas užbrūkšniuotas skersinėmis juostomis (3 priedo 1.15). Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad iki posūkio į (duomenys neskelbtini) yra dvi eismo juostos, kurios atskirtos ištisinėmis linijomis su triukšmo juostomis iš abiejų pusių, po posūkio į (duomenys neskelbtini) yra pažymėta salelė, kuri atitinka KET 3 priedo 1.15. punkte nurodytam aprašymui, kuri tęsiasi toliau užbrūkšniuota tokio pat tipo skersinėmis juostomis šalia dviejų eismo juostų, atskirtų ištisinėmis linijomis su triukšmo juostomis iš abiejų pusių. Gi KET 3 priedo 1.15. punkte nurodyta, kad užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kuriomis važiuoti draudžiama.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina administracinio nusižengimo protokole nurodytus P.W. G. padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, t.y. kad jis esant automobilių spūsčiai, dviejų eismo juostų kelyje lenkė transporto priemonę, važiavusią antra eismo juosta, per skiriamą juostą, kurios plotas užbrūkšniuotas skersinėmis juostomis (3 priedo 1.15), grįždamas į antrą eismo juostą staigiai užvažiavo už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojančio antra eismo juosta, priekio, privertė jį staigiai stabdyti ir atsitrenkti į automobilio šoną. Teismo nuomone, tokie P.W. G. veiksmai aptartoje situacijoje rodo, kad jis elgėsi ne tik pavojingai, bet ir iššaukiančiai, tokiu būdu neabejotinai parodydamas aiškų kitų eismo dalyvių negerbimą, norėjimą parodyti savo pranašumą, kitų vairuotojų atžvilgiu, kas vertintina kaip chuliganiškas vairavimas.

Teismo nuomone, deklaratyvi ir P.W. G. versija, jog jis nepasišalino iš įvykio vietos.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1100 eurų. Pagal formuojamą teismų praktiką šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-303-2018). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-41-2014).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Kelių eismo taisyklių 219.4 punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kiekvienas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. Kelių eismo taisyklių 220 punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Iš P.W. G. bei D. S. paaiškinimų matyti, kad P.W. G. vairuodamas automobilį, baigdamas iš skiriamosios juostos persirikiuoti į antrą eismo juostą, kliudė D. S. vairuojamą automobilį ir tai pajutęs P.W. G. sustojo maždaug už 30-40 metrų atstumu nuo irgi sustojusio D. S.. Išlipęs iš automobilio, neapžiūrėjęs savo automobilio apgadinimų, priėjo prie D. S. vairuojamo automobilio. Tada, pasak D. S., P.W. G. atidarė jo automobilio vairuotojo dureles ir pradėjo smūgiuoti į veido sritį, po ko angliškai pasakė, kad susitinkam ir išsiaiškinam degalinėje (duomenys neskelbtini) D. S. nieko neatsakius, P.W. G. trenkė jo automobilio dureles, nuėjo prie savo automobilio ir nuvažiavo.

Iš išdėstytų aplinkybių seka, kad P.W. G. po jo vairuojamo automobilio akivaizdaus kontakto su D. S. vairuojamu automobiliu, pagal anksčiau aptartas kelių eismo taisykles privalėjo eismo įvykio vietoje su D. S. išsiaiškinti automobilių sugadinimus, kurie galėjo atsirasti akivaizdaus kontakto metu, bei sutarti su juo dėl eismo įvykio aplinkybių ir tik tada spręsti pasitraukimo iš įvykio vietos ar policijos kvietimo klausimą. Tuo tarpu iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad P.W. G. net nebandė aiškintis su D. S. dėl jo automobilio sugadinimo ir tartis su juo dėl eismo įvykio aplinkybių, iškart priėjęs prie D. S., sėdinčio automobilyje, pasak D. S., pradėjo smūgiuoti į veido sritį, po ko jis iš eismo įvykio nuvažiavo, o tuo tarpu D. S. iškart po kontakto paskambino į policiją ir pranešė apie eismo įvykį ir nuvažiavusį automobilį. Tai akivaizdžiai rodo, kad P.W. G. iš įvykio vietos nuvažiavo nesant jokio sutarimo dėl eismo įvykio aplinkybių tarp jo ir D. S..

Taigi aptartoje situacijoje, teismo nuomone, P.W. G. negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo kelių eismo taisyklių reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, sąmoningai pasirinko neteisėtą elgesio variantą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nors P.W. G. nurodė, kad iškart skambino telefonu 112, bet niekas nenorėjo padėti, o iš eismo įvykio pasišalino, nes kelyje nesaugu ir jo automobilyje yra vaikai, tačiau, kaip jau paminėta, teismų praktikoje veikos padarymo tikslai ir motyvai veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi. Beje, P.W. G. nurodyta aplinkybė, jog degalinėje jis D. S. laukė apie 30-40 min., irgi prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Iš D. S. skambučio į pagalbos centrą matyti, kad eismo įvykis įvyko apie 17.12 val. Iš ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) suvestinės matyti, kad policijos pareigūnai į eismo įvykį buvo išsiųsti 17.22 val., o į įvykio vietą atvyko 17.23 val. Iš liudytojos policijos pareigūnės O. P. parodymų matyti, kad važiuodami į įvykį jie buvo užvažiavę į (duomenys neskelbtini) degalinę, bet kaltininko nerado, tada važiavo iki įvykio vietos. Netikėti šiais liudytojos parodymais teismas vėlgi neturi pagrindo, juolab, kad P.W. G. žmonos, kuri buvo restorane „P. G.“, esančiame netoli Regitros, iki kur P.W. G. turėjo nuvažiuoti esant automobilio spūsčiai, skambutis užfiksuotas 17.38 val., praėjus tik 26 min. po pranešimo apie eismo įvykį.

Taigi nekyla abejonių, jog P.W. G. 2019 m. sausio 17 d., apie 17.12 val., (duomenys neskelbtini) (d pusė) 306,50 km, vairuodamas automobilį „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, dviejų eismo juostų kelyje, iš chuliganišku paskatų lenkė kitą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavusią antra eismo juosta, per skiriamą juostą, kurios plotas užbrūkšniuotas skersinėmis juostomis, grįždamas į antrą eismo juostą staigiai užvažiavo už automobilio, važiuojančio antra eismo juosta, priekio, privertė ją staigiai stabdyti ir atsitrenkti į automobilio šoną, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Iš byloje esančio D. S. paaiškinimo matyti, kad jis žalą įvertino 500 eurų. Taigi tokios P.W. G. veikos atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėtį - chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalies sudėtį - pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

Teismas iš administracinio kaltinimo šalina tą aplinkybę, jog P.W. G. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/126/EB „Dėl vairuotojo pažymėjimų“ (nauja redakcija) 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybių narių išduodami vairuotojo pažymėjimai yra tarpusavyje pripažįstami. Iš byloje esančios Olandijoje išduoto P.W. G. vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad jis turi teisę vairuoti B kategorijai priskirtus automobilius nuo 1992 m. birželio 25 d., tuo tarpu byloje duomenų apie šio vairuotojo pažymėjimo negaliojimą nėra.

P.W. G. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad P.W. G. padarė pakankamai grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – nesilaikė visų atsargumo priemonių, iš chuliganišku paskatų lenkė transporto priemonę dėl ko privertė kitą automobilį staigiai stabdyti ir atsitrenkti į jo automobilio šoną, jį apgadino, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, kita vertus, yra dirbantis, turi šeimą. Tokiu būdu, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad P.W. G. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus minimalias ANK 420 straipsnio 2 dalies ir ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, P.W. G. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose, ir, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 5 dalimi, administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 420 straipsnio 2 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

P. W. G. (P. W. G. ) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

P. W. G. (P. W. G. ) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, P. W. G. (P. W. G.) paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą ir administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.

Įpareigoti VĮ „Regitra“ informuoti Olandijos instituciją - Centraal Bureau Rijvaardigheidsbewijzen Central Office for Driving Licences, Sir Winston Churchilllaan 297, NL-2288 DC Rijswijk (https://europa.eu/youreurope/citizens/national-contact-points/netherlands/index_lt.htm) apie tai, kad P.W. G. Lietuvos Respublikoje yra taikyta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.

Išaiškinti P. W. G. (P. W. G.), kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 19097707814, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus