Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo P. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. L., G. L. patikslintą pareiškimą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. B., P. L., VĮ Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašyme nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-03-04 nutartimi tenkintas pareiškėjų A. L., G. L. patikslintas pareiškimas ir atnaujintas jiems trijų mėnesių terminas priimti palikimą, atsiradusį po R. L. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su savo tėvu R. L. nebendravo, tėvas vedė netinkamą gyvenimo būdą. Kai mirė tėvas, pareiškėjas tuo metu gyveno ir dirbo Didžiojoje Britanijoje ir į Lietuvą grįžo 2019 metų rudenį. Be to, tėvas R. L. buvo skolingas pareiškėjo motinai, buvo užvestos vykdomosios bylos Nr. S-19-36-25574 ir Nr. S-19-36-25575 dėl skolų išieškojimo. A. A. A. 2019-10-07 priėmė patvarkymus dėl vykdomosios bylos sustabdymo vykdomosiose bylose Nr. S-19-36-25574 ir Nr. S-19-36-25575 skolininkui R. L. mirus. Iš šių patvarkymų buvo aišku, jog skolininkas neturėjo jokio turto, į kurį būtų galimybė nukreipti išieškojimą. Apie tai, jog vyksta procesas dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, pareiškėjo motinai pranešė R. B. programa „Messenger“, ji minėjo, kad tėvas neturėjo jokio turto ir prašė atsisakyti priteistų alimentų. Pareiškėjas 2020-03-06 gavo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo 2020-03-04 nutartį, o 2020-03-13 buvo iškviestas į Šiaulių miesto 5-ojo notarų biurą, kur parašė pareiškimą apie palikimo priėmimą, notarė S. J. surašė liudijimą, kad pareiškėjas nustatyta tvarka yra priėmęs palikimą po tėvo R. L. mirties. Tačiau 2020-04-06 pareiškėjas gavo raštą iš Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro „Dėl 2020-03-13 pareiškimo apie palikimo priėmimą“, kuriame buvo nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai neatnaujino jam termino palikimui priimti, šioje byloje pareiškėjas yra įtrauktas tik kaip suinteresuotas asmuo, terminai atnaujinti tik G. L. ir A. L., o jie nesutinka, jog pareiškėjas būtų įtrauktas į paveldėjimo teisės liudijimą, nes praleido 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjas negali būti įtrauktas į įpėdinių ratą ir paveldėti, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas jam nebus išduotas. Po to iškart kreipėsi į teisininkus ir sužinojo, kad notarė, išduodama 2020-03-13 liudijimą dėl palikimo priėmimo, suklydo, o pareiškėjas nesikreipė į teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo arba privalėjo civilinėje byloje Nr. e2YT-431-641/2020 pareikšti savarankišką reikalavimą dėl termino atnaujinimo. Tokiu būdu formaliai yra praleidęs terminą palikimui priimti. Pareiškėjas nurodo, kad 2020-03-13 kreipdamasis į Šiaulių miesto 5-ojo notarų biurą bei parašydamas pareiškimą apie palikimo priėmimą, aiškiai išreiškė valią palikimą priimti po tėvo R. L. mirties, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių, t. y. dėl suklaidinimo, negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Notarė, būdama profesionali teisininkė ir paveldėjimo instituto žinovė, surašė liudijimą, kad pareiškėjas nustatyta tvarka yra priėmęs palikimą po tėvo R. L. mirties, todėl jis, neturėdamas teisinių žinių ir būdamas jauno amžiaus, negalėjo žinoti, jog turi papildomai pareikšti savarankišką reikalavimą – prašyti atnaujinti terminą palikimui priimti. Pagal kasacinio teismo praktiką, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Pareiškėjas mano, kad aplinkybė, jog nežinojo apie teisę pareikšti savarankišką reikalavimą ir negalėjo jo pateikti, turėjo esminės reikšmės ir todėl turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Suinteresuoti asmenys A. L., G. L., R. B., atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Pateiktu prašymu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-431-641/2020, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais.

Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šio instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Sprendžiant dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kurias jis vertina kaip esmines aplinkybes, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, pažymėtina, jog kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, bet tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Pareiškėjas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodo tai, kad nežinojo apie teisę reikšti savarankišką reikalavimą atnaujinti terminą palikimui priimti, todėl negalėjo tokio reikalavimo pareikšti nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-431-641/2020. Tačiau tokios pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka naujumo kriterijaus.

Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020-03-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-431-641/2020 tenkino patikslintą pareiškimą ir nutarė atnaujinti pareiškėjams A. L., G. L. trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po R. L. mirties (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas šioje byloje buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, pareiškime jis pats nurodo, kad apie procesą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties jis žinojo, nes apie tai pareiškėjo motinai pranešė kitas suinteresuotas asmuo R. B. programa „Messenger“.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis nežinojo apie tai, kad jis taip pat turi kreiptis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, yra nepagrįsta ir neįrodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo, kadangi žinodamas apie pareiškėjų A. L., G. L. inicijuotą procesą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo galėjo suprasti, jog procesas inicijuotas dėl jų tėvo R. L. palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjas aktyviai nedalyvavo procese, buvo pasyvaus elgesio ir nesidomėjo bylos eiga. Be to, 2020-03-06 gavęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo 2020-03-04 nutartį iš jos turinio galėjo suprasti, kad teismas priėmė galutinį procesinį sprendimą ne dėl jo teisių ar interesų, o dėl pareiškėjų A. L., G. L.. Todėl, žinodamas, kad terminas palikimui priimti buvo atnaujintas ne jam, o pareiškėjams, nepasinaudojo įstatymo jam suteikta teise nutartį apskųsti. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso nuostatos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, palikimo priėmimo nesikeitė nuo civilinės bylos Nr. e2YT-431-641/2020 nagrinėjimo teisme, tad neturėdamas reikalingų teisinių žinių pareiškėjas galėjo kreiptis į profesionalų teisininką dėl reikalingos teisinės pagalbos gavimo, tačiau jis į teisininką nesikreipė. Tai, kad, pareiškėjo teigimu, notarė jį suklaidino ir išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, nors toks liudijimas jam negalėjo būti išduotas, taip pat nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės įrodymas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pareiškėjas pats neįgyvendino įstatymo suteiktos teisės įstoti į bylą su savarankišku reikalavimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas neginčija pareiškėjų A. L., G. L. teisės gauti tėvo R. L. palikimą, nėra pagrindo ir išvadai, kad dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių būtų priimtas visai kitas sprendimas, jeigu jis būtų pareiškęs reikalavimą dėl termino palikimo priėmimui atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-431-641/2020.

Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, teismas sprendžia, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl prašymas netenkintinas, atsisakytina atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-431-641/2020 (CPK 370 str. 3 d.). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės galėtų būti vertinamos jam pateikus pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atskiroje civilinėje byloje.

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos iš pareiškėjo, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už Teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią 5 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., 370 str. 3 d., teismas

nutaria:

netenkinti P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-431-641/2020.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.