Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. L. ir G. L. patikslintą pareiškimą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – R. B., P. L., VĮ Turto bankas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo P. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai 2020 m. sausio 17 d. viešo paskelbimo būdu. Suinteresuotas asmuo P. L. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, 2020 m. vasario 11 d. viešo paskelbimo būdu, todėl byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui P. L. nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš pareiškėjų patikslinto pareiškimo, byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjų atstovo advokato V. K. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog mirties metu palikėjas nebuvo deklaravęs savo nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjams, esantiems įstatyminiais įpėdiniais, norint priimti palikėjo palikimą yra privaloma kreiptis į notarą pagal palikėjo gyvenamąją vietą. Kadangi palikėjas nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos, pareiškėja A. L. 2019 m. rugsėjo 5 d. apsilankė Šiaulių miesto 5-ąjame notarų biure, kuriame jai buvo nurodyta, jog pareiškėja turi kreiptis į teismą dėl juridinio fakto – nuolatinės palikėjo gyvenamosios vietos nustatymo, kitu atveju palikimo priimti nebus galima. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikė prašymą teismui, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – nuolatinę palikėjo gyvenamąją vietą. 2019 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-25186-886/2019, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka (e b. l. 9-10). Atsižvelgdama į teismo priimtą nutartį, pareiškėja 2019 m. spalio 9 d. kreipėsi į tą patį notarų biurą, kad jis pateiktų duomenis, jog norint priimti palikimą yra būtina nustatyti palikėjo buvusią nuolatinę gyvenamąją vietą (e. b. l. 11-13). Notarų biuras 2019 m. spalio 14 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad nereikia pateikti teismo sprendimo, kuriame būtų nustatytas juridinę reikšmę turinti faktas, o užtenka pateikti įrodymus apie palikėjo nuolatinę gyvenamąją vietą (e. b. l. 14). Pareiškėjai patikslintame pareiškime nurodo, jog jų atstovė advokatė E. T. paskambino į notarų biurą pasitikslinti, kodėl pirmą kartą kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo buvo prašoma teismo sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikėjo gyvenamosios vietos nustatymo sprendimo. Notarė atsiprašė pareiškėjų atstovės, pareiškė, kad buvo netinkamai suklaidinta ir teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nėra reikalingas. Be kita ko informavo, kad norint priimti palikimą, kuomet palikėjas nebuvo deklaravęs nuolatinės gyvenamosios vietos, užteks duomenų patvirtinančių, jog palikėjas gyveno būtent (duomenys neskelbtini). Atitinkamai Notarų biurui nurodžius, kad nereikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja 2019 m. spalio 16 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, pateikdama prašymą dėl praleisto palikimo priėmimo termino atnaujinimo, tačiau 2019 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-27034-959/2019, kuria nustatė, kad pareiškėja kreipėsi ne į tą teismą ir išaiškino, kad pareiškėjos prašymas yra teismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams (e. b. l. 15).

7. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

8. Įstatyme nenurodyta, kokios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).

9. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjų pareiškime dėstomų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido, kadangi buvo suklaidinti notaro ir nepasibaigus terminui palikimui priimti pirmiausia kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto, t. y. palikėjo nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo. Kauno apylinkės teismui nurodytu pagrindu atmetus pareiškėjos A. L. prašymą, pareiškėja iškart kreipėsi į teismą, siekdama atnaujinti palikimo priėmimo terminą, tačiau teismas pareiškimą dėl termino atnaujinimo atsisakė priimti, kaip neteismingą ir nurodė, kad pareiškimas yra teismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo paskutinė data buvo 2019 m. spalio 8 d., o pareiškimą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pareiškėjai pateikė 2019 m. spalio 25 d. (e. b. l. 1-4).

10. Kaip aukščiau minėta, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą palikimui priimti terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Rašytiniai duomenys byloje patvirtina, jog pareiškėjai savo aktyviais veiksmais siekė priimti palikimą dar iki termino dėl palikimo priėmimo praleidimo, pareiškėjai nebuvo pasyvūs, kreipėsi į notarą, taigi galima daryti išvadą, jog pareiškėjai tinkamai įgyvendino savo pareigą kreiptis dėl palikimo priėmimo. Akcentuotina, jog byloje nėra pagrindo daryti išvadą, jog nustatytu terminu nesikreipdami į notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėjai elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės turėjo įtakos tam, kad pareiškėjai negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje suinteresuotieji asmenys prieštaravimų nėra pareiškę, todėl galima padaryti išvadą, jog termino kreiptis į notarą priimti palikimą atnaujinimas, nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas nežymiai dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis, kitų asmenų teisės ir viešasis interesas atnaujintus terminą nebus pažeisti, todėl pareiškėjų patikslintas pareiškimas tenkintinas, terminas priimti palikimą atnaujintinas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis, 576 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnio 1 dalis).

12. Byloje patirtos 10,16 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos lygiomis dalimis, po 5,08 Eur, iš pareiškėjų A. L. ir G. L. valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad pareiškimą apie palikimo priėmimą pareiškėjai privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš pareiškėjos A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 5,08 Eur (penkis eurus 8 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.