Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-1024-1104/2024

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-08-26
Bylos Nr.: e2-1024-1104/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-02433-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dmitrij Rancev
Ieškovas: K. A.
Atsakovas: B. A.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė IPF Digital Lietuva
Advokatai: Vytautas Bartkus, Gintas Jasiulionis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1024-1104/2024Teisminio proceso Nr. 2-49-3-02433-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.5; 3.4.1.2 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 26 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Kristinai Vaičiūnienei,dalyvaujant ieškovei K. A., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Vytautui Bartkui,atsakovui B. A., atsakovo atstovui advokato padėjėjui Gintui Jasiulioniui,išvadą byloje teikiančios institucijos atstovui Daliui Bielskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui B. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bei atsakovo B. A. priešieškinį ieškovei K. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė IPF Digital Lietuva.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė ieškiniu prašo: 1) santuoką tarp B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės CMS, akto įrašo Nr. 55, nutraukti dėl atsakovo B. A. kaltės; 2) nutraukus santuoką, ieškovei palikti pavardę A., o atsakovui – pagal jo pageidavimą; 3) nustatyti nepilnametės E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos tėvu B. A.; 4) priteisti iš ieškovės materialinį išlaikymą nepilnametei E. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, iki dukra taps pilnamete; 5) E. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikyti skirtų ir priteistų lėšų tvarkymą uzufrukto tvarka pavesti jos tėvui B. A.; 6) priteisti ieškovei iš atsakovo B. A. visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su atsakovu sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota Ukmergės rajono savivaldybės CMS, akto įrašo Nr. 55. Dar iki santuokos jiems su atsakovu gimė dukra E. A., gimusi (duomenys neskelbtini). Santykiai su atsakovu pašlijo beveik iš karto po santuokos sudarymo, kada atsakovas tiesiogine prasme pasijuto jos (ieškovės) „šeimininku“, galinčiu ieškovei vadovauti ir ieškovę kontroliuoti visais gyvenimo aspektais. Atsakovas visiškai nesiskaitė su ieškove kaip su lygiateisiu šeimos nariu, koneveikė įvairiais necenzūriniais ir kitokiais žeminančiais žodžiais, naudojo prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą. Nurodė, kad labai žeidė ir kėlė neviltį tas faktas, kad atsakovas savo terorizavimo ieškovės atžvilgiu dažniausiai niekuo konkrečiai nepagrindė, o paprastai jo nurodomos konflikto priežastys ir ieškovės „kaltė“ buvo visiškai abstraktūs, netgi vienas kitam prieštaraujančios, ir, kaip taisyklė, nerealios. Pavyzdžiui, kartais atsakovą siutino vien tai, kad ieškovė buvo namuose, o kartais, kad išėjo be jo į miestą. Dažniausiai ieškovė buvo kaltinama neištikimybe, o bet kurie vyrai, taip pat ir ieškovės bendradarbiai, buvo įvardijami ieškovės meilužiais. Jokio konkretaus ir racionalaus įsiūčio paaiškinimo nebuvo, o atsakovui jo ir nereikėjo. Atsakovas ne kartą buvo ieškovei pareiškęs, kad jeigu ieškovė jam nepaklus, atsakovas „sukels jos gyvenime pragarą“. Nurodė, kad atsakovas, sukėlęs skandalą, ne kartą yra ieškovę stumdęs, tampęs už plaukų ir už drabužių, sudavęs ieškovei ranka į veidą, dėl ko buvo prakirsta lūpa, iš nosies bėgo kraujas. Toks terorizavimas vyko ne tiktai namuose, bet ir viešose vietose, pavyzdžiui, ieškovės darbovietėje, kur atsakovas ateidavo, kad ją (ieškovę) aprėktų, iškeiktų, visaip kitaip pažemintų kitų žmonių akyse. Mano, atsakovui tai teikė malonumą, leido jaustis svarbiu ir reikšmingu. Dėl atsakovo sukeltų skandalų namuose ir ieškovės darbovietėje ne kartą buvo kviesta policijos pagalbos. Du kartus atsakovas buvo policijos pareigūnų sulaikytas ir išvežtas dienai arba dviem, kad nusiramintų, jam surašyti protokolai. 2023 m. spalio 18 d. atsakovui buvo įteiktas policijos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, draudžiantis artintis prie ieškovės.

3. Nurodė, kad dar 2021 metų sausio mėnesį nusprendė, kad su atsakovu gyventi kartu nebeįmanoma, todėl nusprendė santuoką nutraukti. Atsakovas, tai sužinojęs, labai susirūpino, ėmė elgtis su ja mandagiai, prisiekinėjo, kad ateityje viskas bus gerai, jis jos nebeskriaus. Tuo metu atsakovu patikėjo, todėl santuokos nutraukimo bylos teisme nepradėjo. Atsakovo elgesys greitai grįžo į senas vėžes, jis vėl pradėjo ją (ieškovę) terorizuoti ir tiesiog kankinti visokiausiais įmanomais būdais. Ieškovė nurodė, kad jos kantrybė galutinai baigėsi šių metų spalio pabaigoje, kada ji tiesiog pabėgo iš atsakovo buto jam nesant namuose, pasiėmusi su savimi tiktai būtiniausius savo daiktus ir drabužius. Bėgti teko dėl to, kad geruoju atsakovas jokiais būdais nebūtų jos (ieškovės) išleidęs, galimai būtų sumušęs, jeigu ne blogiau. Atsakovas faktiškai nuo jų santuokos pradžios elgėsi netinkamai, nepaisydamas savo, kaip sutuoktinio pareigų, ieškovę niekino, terorizavo fiziškai ir psichiškai. Tai reiškia, kad jų šeima faktiškai jau yra iširusi. Akivaizdu, kad vieno iš sutuoktinių smurtas šeimoje daro bendrą gyvenimą negalimu, kadangi kitam sutuoktiniui toks gyvenimo būdas yra nepriimtinas. Apibendrinus tai kas išdėstyta ir įvertinus atsakovo elgesį, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį, taip pat ir moralės požiūriu, nekyla jokių abejonių dėl to, kad atsakovas B. A. iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Ieškovė dar 2021 metų sausio mėnesį siūlė atsakovui nutraukti jų santuoką geruoju – abiejų sutuoktinių bendru susitarimu, tačiau atsakovas atsisakė. Analogiškai siūlė nutraukti santuoką bendru susitarimu ir 2023 metais, bet atsakovas pareiškė, kad jis nesuinteresuotas santuokos nutraukimu ir nieko nepasirašinės. Jis pareiškė, kad sutikimo santuokos nutraukimui iš jo nesulauks, kadangi ieškovė neturi teisės jo palikti, nes ieškovės pareiga yra gyventi su juo (atsakovu).

4. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jų nepilnametės dukros E. A. gyvenamąją vietą prašo nustatyti su jos tėvu B. A.. Tai yra pačios dukros pageidavimas, kurį ji išreiškė ne vieną kartą, tiek ieškovei tiesiogiai, tiek 2022 m. lapkričio 22 d. apklausiama Vilniaus regiono apylinkės teismo psichologo Dariaus Navaslausko. Tokios pat nuomonės dukra laikosi ir šiandien. Kadangi B. A. turi tinkamas buitines sąlygas dukros gyvenimui, mano, jog jos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka dukros interesus. Bendravimo su atskirai gyvenančia nepilnamete dukra tvarkos neprašo nustatyti, kadangi atsakovas iki šiol netrukdė su ja bendrauti, ir bendravimas didžiąja dalimi priklauso nuo pačios dukros poreikių ir pageidavimo. Kadangi abu su atsakovu dirba ir jų pajamos yra panašios, abu turėtų teikti dukrai tokio pat dydžio materialinį išlaikymą. Be to, nurodo, kad jos (ieškovės) indėlis į dukros materialinį išlaikymą yra dar ir ieškovės apmokamas internetas (TELE-2 interneto SIM kortelė, kurią dukra naudoja savo planšetiniame kompiuteryje), už kurį ieškovė moka po 7,99 Eur kas mėnesį. Taip pat kas mėnesį moka po 30 Eur į E. kaupiamąją sąskaitą banke. Nurodė, kad dukra turi neįgalumą dėl širdies kraujagyslių ligos, kuris jai nustatytas iki jos pilnametystės. Dėl to dukra gauna neįgalumo šalpos pensiją – 259,50 Eur, priežiūros (pagalbos) tikslinę kompensaciją – 127,88 Eur, bei išmoką vaikui – 85 Eur, taigi, iš viso 472,38 Eur per mėnesį. Pinigai yra pervedami į E. asmeninę sąskaitą banke. Tiesa, tikslios šiandien mokamos sumos ieškovei yra nežinomos, kadangi pinigus gauna dukros tėvas B. A.. Mano, kad suma 2023 metais tikrai nesumažėjo, o greičiausiai atvirkščiai – turėjo padidėti. Nurodė, kad ieškovės darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra 947,38 Eur per mėnesį. B. A., ieškovės žiniomis, uždirba apie 700 Eur per mėnesį. Turint omenyje valstybės mokamus E. A. pinigus, mano, kad dukros materialiniam išlaikymui pakaktų, jeigu ieškovė ir B. A. skirtų jai kas mėnesį po 180 Eur, kas sudarytų iš viso po 832 Eur kas mėnesį. Mano, kad šis materialinio išlaikymo dydis šiandien proporcingai atitiktų ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, taip pat atitiktų įstatyme numatytas tėvų valdžios, bei tėvų asmeninių pareigų turiniui, tenkintų būtiniausius ir minimalius vaiko poreikius, bei užtikrintų būtinas sąlygas vaikui vystytis, kad ji ateityje būtų parengta savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

5. Nurodė, kad gyvenant santuokoje neįsigijo nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto. Jokio kito bendro turto, kurį reikėtų dalintis, su atsakovu neturi. Nurodė turinti kreditorių: 2022 m. liepos 26 d. gautas kreditas iš UAB IPF Digital Lietuva ir 2020 m. birželio 12 d. gautas vartojimo kreditas iš UAB „SB lizingas“, yra ieškovės asmeninės skolos, kurias ieškovė grąžins sutartyse nustatyta tvarka ir terminais. Dar yra nepilnai grąžinta ieškovės skola bankui AB DNB NORD pagal 2008 m. liepos 31 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2900-2008-64, tačiau jos grąžinimo tvarka yra nustatyta įsiteisėjusiu 2010 m. kovo 1 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-26-759/2010. Abu su atsakovu yra sveiki ir darbingi, todėl įstatymo numatytas buvusių sutuoktinių materialinis išlaikymas nereikalingas (1 t., el. b. l. 1-5).

6. Papildomai pateiktu prašymu ieškovė prašo nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra E. tvarką: įpareigoti atsakovą B. A. sudaryti sąlygas jų dukters ir jos, motinos bendravimui, kas antrą savaitgalį ieškovei pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos (atsižvelgiant į jos pageidavimą, o taip pat į motinos darbo grafiką) šeštadienį 10:00 val. ir grąžinant ją namo sekmadienį iki 18 val.; šventes – Šv. Kalėdas kiekvienais poriniais metais dukra praleidžia su savo motina K. A., jos gyvenamojoje vietoje, Šv. Velykas kiekvienais neporiniais metais dukra praleidžia su savo motina K. A., jos gyvenamojoje vietoje, Mokyklinių žiemos ir pavasario atostogų metu dukra praleidžia su savo motina K. A., jos gyvenamojoje vietoje, ne mažiau, kaip po 3 dienas, vasaros atostogas, laikotarpyje nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 15 d., dukra praleidžia su savo motina K. A., jos gyvenamojoje vietoje, arba jos parinktoje poilsio vietoje, ne mažiau kaip po 10 dienų; savo gimtadienius dukra kas antrus metus praleidžia savo motina K. A., jos gyvenamojoje vietoje. Gimtadieniui pasitaikant darbo dieną, jis švenčiamas artimiausią ateinantį šeštadienį, motinai pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant ją namo iki 18 val. (2 t., el. b. l. 112-114).

7. Atsakovas priešieškiniu prašo: 1) nutraukti santuoką tarp B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės CMS, akto įrašo Nr. 55 dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti pavardes K. A. ir B. A.; 3) nustatyti nepilnametės E. A., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu B. A.; 4) priteisti iš K. A. materialinį išlaikymą dukters E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 d. nuo 2023 m. spalio 18 d. iki E. A. pilnametystės, indeksuojant sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) paskirti lėšų tvarkytoju uzufrukto teise B. A.; 6) nustatyti ieškovės K. A. bendravimo su nepilnamete dukra E. A., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką, įpareigojant K. A. atkurti psichologinį ryšį su dukra; 7) priteisti iš ieškovės K. A. visas bylinėjimosi išlaidas.

8. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad santuokoje su ieškove daugiau nebeįmanoma gyventi, todėl atsakovas sutinka, jog santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad nėra ginčo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, nes tėvą ir dukrą sieja glaudūs tarpusavio emociniai ryšiai. Dukra ne kartą išreiškė norą gyventi su atsakovu jai įprastoje saugioje aplinkoje. Tai, kad pas atsakovą dukrai gyvenimo sąlygos geros, pripažįsta tiek ieškovė, tiek Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai. Todėl atsakovas sutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo. Kadangi nepilnametė dukra po santuokos nutraukimo lieka gyventi su atsakovu, ieškovė ieškiniu nustatė, kad materialinį išlaikymą dukrai teiks po 180 Eur per mėnesį. Su šia ieškovės nustatyta suma nesutinka ir mano, kad ieškovė prie dukros išlaikymo turi prisidėti 400 Eur per mėnesį suma. Dabar jau paauglė dukra dėl savo sveikatos labai išgyvena, tačiau motinos, kurios labai reikia tokiomis skaudžiomis akimirkomis, šalia nėra, su dukra ji bendrauja epizodiškai, jos savijauta nesirūpina. Neretai dukra būna nervinga, suirzusi, nekalbi. Atsakovas kaip įmanydamas stengiasi palengvinti situaciją ir suteikti dukrai kuo daugiau džiaugsmo, pildyti visus jos norus, tačiau dėl mažai gaunamų pajamų, apie 700 Eur/mėn., negali sau leisti dukrai suteikti daugiau. Antro darbo šiuo metu atsakovas dirbti taip pat neturi galimybės, nes slaugo ir prižiūri 3 metus po insulto sunkiai sergančią mamą, kurios bute ir gyvena. Todėl šiuo metu atsakovas vienas rūpinasi ne tik visu namų ūkiu, bet ir dukra bei mama. Atsakovas paskaičiavo, kad dukros reikmėms per mėnesį papildomai reikalinga maždaug 800 Eur suma be tos, kurią dukra gauna iš valstybės dėl dukros turimo neįgalumo. Dukra auga, todėl elementariai didėja jos poreikiai, atsiranda kritika aprangai, noras neišsiskirti iš bendraamžių tarpo. Paaugliui reikalingų drabužių ar batų kainos ženkliai skiriasi nuo aprangos kainų vaikui. Pažymi, kad vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus visiems metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Šiuo metu dukters toks amžius, kad ji greitai auga, todėl naujų drabužių ir batų reikia dažniau, praktiškai atnaujinti kas sezoną.

Atsiliepimas

9. Atsakovas nurodė, kad pagal šiuo metu esančias rinkos kainas atsakovas paskaičiavo, kiek kainuoja dukros poreikis maistui, drabužiams, batams, higienos prekėms ir priežiūrai, nenumatytoms šventėms ir gimtadieniams, laisvalaikiui ir kitoms smulkioms išlaidoms, ir paskaičiavimus pateikia lentelėje. Kadangi į Santaros klinikas Vilniuje dukrą veža tik atsakovas, viena kelionė į Vilnių kainuoja apie 100 Eur, o kartais ir daugiau (kuras, pietūs Vilniuje). Dėl turimos širdies ligos, organizmo palaikymui dukrai reikalingi vitaminai. Būsto, kuriame gyvena atsakovo šeima išlaikymas (komunaliniai mokesčiai, šildymas, vietinei rinkliavai už atliekų tvarkymą, vanduo ir kt.) kainuoja apie 300 Eur per mėnesį, todėl vaikui per mėnesį tenka apie 100 Eur, elektra, dujos taip pat kainuoja apie 150 Eur, vaikui apie 50 Eur, transporto išlaidos - 15 Eur. Kadangi nėra ginčo, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatoma su atsakovu, būtent atsakovui neišvengiamai teks didesnis aprūpinimo teikimas dukrai, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Nagrinėjamu atveju dukra faktiškai visą laiką gyvena su atsakovu, kuriam ir tenka kasdienė dukros priežiūra, kasdienė pareiga materialiai aprūpinti savo vaiką, o išlaikymo priteisimas paprastai nekompensuoja tokios priežiūros. Atsakovas imasi visų aktyvių priemonių dukros turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, užtikrina gyvenamąjį būstą. Dukra atsakovo namuose gyvena pilnai atsakovo aprūpinta. Turi atskirą kambarį apstatytą baldais, jai nupirkti kompiuteriai, naujas telefonas, naujas televizorius. 2023 m. Atsakovas iš „Kesko Senukai Lithuania“ už 766 Eur pirko naują dujinę viryklę ir televizorių; iš UAB „Gintaro baldai“ – spintą, minkštą kampą už 766 Eur; iš „Baldų namai“ už 250 Eur rašomą stalą, komodą ir spintą. Interneto paslaugos kainuoja apie 50 Eur/mėn., vaikui - 16,67 Eur. Atsakovas stengiasi, kad namuose nieko netrūktų, kad daiktai būtų nauji ir patogūs naudotis dukrai. Pažymi, kad dukrai augant išlaidos tik didės dėl didėjančių jos poreikių ir brangstančio pragyvenimo, todėl per mėnesį dukros būtiniausių poreikių užtikrinimui reikalinga minimali suma yra 1 250 Eur. Nurodo, kad kadangi dukra nuolat gyvena atsakovo namuose, atsakovas nepertraukiamai ja rūpinasi vienas, o ieškovės pajamos yra didesnės, ieškovė turėtų teikti dukrai 400 Eur išlaikymą per mėnesį.

10. Ieškovė pateikė jos pageidaujamą bendravimo tvarką su atskirai gyvenančia dukra. Pažymi, kad atsakovas niekada neprieštaravo dukters ir ieškovės bendravimui. Jis sudaro galimybes dukrai bendrauti su ieškove tiek, kiek ji pati nori, tiek susitinkant su motina gyvai, tiek bendraujant telefonu ar kitais būdais. Atsakovas deda pastangas įtikinti nepilnametę dukterį bendravimo su motina tikslingumu. Tačiau bendrauti ar nebendrauti su motina, sprendimą priima pati nepilnametė dukra, kuri pastaruoju metu išreiškė ne tik nenorą bendrauti su ieškove, bet ir pati ją užblokavo socialiniuose tinkluose ir apie tai pranešė atsakovui. Atsakovo manymu, negalią turinčiai paauglei yra būtinas bendravimas ir ryšio palaikymas su motina, todėl atsakovo nuomone, būtina atkurti dukros ir motinos emocinį ryšį, nes šio ryšio nebuvimas kenkia dukros emocinei būklei ir neatitinka vaiko interesų. Ieškovės ir dukters ryšys nutrūko ne dėl jų nutolimo ar nebendravimo, o dėl praeities įvykių, patirtos skriaudos motinai nuolat paliekant namus ir išeinant gyventi pas kitą vyrą, nejaučiant motinos meilės. Kita vertus, šiais metais dukrai sukaks (duomenys neskelbtini) metų, o tokio amžiaus vaikas iš esmės savarankiškai planuoja savo dienotvarkę, bendravimą su bendraamžiais, popamokines veiklas ir kt., todėl kategoriška bendravimo tvarka taip pat gali ne tik neužtikrinti dukros interesų, bet ir jiems kenkti. Atsakovas neužkerta kelio ieškovei bendrauti su dukra geranoriškai ir neverčiant jos bendrauti prieš jos valią. Todėl sutiktų su ieškovės pateikta bendravimo tvarka, prie kiekvieno punkto pridedant „Dukrai pageidaujant“. Atsakovas pabrėžia, kad daug svarbiau už bendravimo tvarką, pirmiausia atkurti nutrukusį emocinį ryšį tarp ieškovės ir dukros. Kaip ieškovė nurodo ieškinyje, jokio bendro kilnojamojo, ar nekilnojamojo turto santuokos metu nėra įgyta, kodėl dalintino turto nėra. Atsakovas sutinka, kad visi ieškovės kreditai liktų asmeninėmis ieškovės skolomis (3 t., el. b. l. 1-9).

Atsiliepimas

11. Atsakovas 2024 m. sausio 18 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodytos tos pačios aplinkybės kaip ir 2024 m. balandžio 15 d. pateiktame priešieškinyje (1 t., el. b. l. 107-113).

12. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame nurodė, kad mano, jog pateiktas priešieškinis yra beprasmis, kadangi šalys nesutaria tiktai dėl vieno klausimo – materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio. Visais kitais klausimais atsakovas tiktai atkartojo teisminio nagrinėjimo metu aptartus klausimus, dėl kurių tarp šalių jokio ginčo nėra. Dėl materialinio išlaikymo dydžio atsakovas pasisakė teismo posėdžio metu, o jo pageidaujamą gauti materialinio išlaikymo dydį (po 400 Eur per mėnesį) teismas įpareigojo atsakovą pagrįsti skaičiavimais, finansiniais dokumentais ir konkrečiais motyvais. Tai atsakovas galėjo padaryti be jokio priešieškinio, tačiau to nepadarė. Dėl tos priežasties laiko, kad pateikdamas šį priešieškinį atsakovas tiktai piktnaudžiauja teise ir tyčia vilkina bylos nagrinėjimą. Atsiliepiant į priešieškinio reikalavimus, ieškovė pasisako: ieškovė sutinka, kad santuoka iširo dėl abipusės sutuoktinių kaltės ir turėtų būti nutraukta šiuo pagrindu; ieškovė sutinka, kad nepilnametės dukros E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos tėvu B. A.; ieškovė sutinka, kad jos bendravimo su nepilnamete dukra tvarka būtų nustatyta pagal jos pasiūlytą tvarką, pridedant „Dukrai pageidaujant“; ieškovė nesutinka su priešieškinio reikalavimu priteisti iš jos nepilnametės dukros materialiniam išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė laiko, kad šis dydis yra nepagrįstas ir perteklinis, neatitinkantis šalių turtinei padėčiai ir ženkliai viršijantis realius dukros poreikius. Atsakovo „suskaičiuoti“ nepilnametės dukros materialinio išlaikymo poreikiai po 1 305,94 Eur kas mėnesį yra visiškai nerealūs, nes jie atsakovo yra tiesiog išsigalvoti, siekiant gauti asmeninės turtinės naudos sau. Nurodo, kad šiuo metu galiojantis MMA, atskaičius privalomuosius mokesčius, yra 709 Eur. Šiuo metu dukrai valstybės yra mokama po 530 Eur kas mėnesį pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą. Ieškovė kas mėnesį moka dukros materialiniam išlaikymui po 180 Eur. Jeigu analogišką sumą dukros išlaikymui skirtų ir atsakovas, bendra suma sudarytų 890 Eur per mėnesį. Tai yra visiškai pakankama suma nepilnametės dukros išlaikymui. Nurodomų 600 Eur per mėnesį dukros maistui atsakovas tikrai niekada neišleidžia, turint omenyje, kad dukra nesimaitina kavinėse ar restoranuose, o namuose maistą gamina jo motina, ir tikrai ne krabus triufelių padaže. Ieškovės teigimu, dukra mėsos nemėgsta, o blynus išsikepa ir pati. Turint omenyje kasdienę gyvenimo patirtį įsigyjant maisto produktus, galima pagrįstai manyti, kad nurodomos 600 Eur sumos per mėnesį, racionaliai naudojant, pakanka ne vienos dukros, o visos atsakovo 3 asmenų šeimos maistui, ir atsakovas tokiu būdu siekia ne tiktai gauti lėšų dukros išlaikymui, bet kartu ieškovės sąskaita papildyti savo asmeninį šeimos biudžetą.

13. Atsakovo nurodomos išlaidos dukros aprangai po 100 Eur kas mėnesį yra akivaizdžiai nerealios. Tiek visokių drabužių, kiek nurodo atsakovas, dukrai pirkti kas mėnesį tikrai nereikia, nes apranga ir avalynė yra sezoniniai, ir dukra šiuo metu pakankamai jų turi, tiek žiemai, tiek vasarai. Atsakovas nurodo, kad dukrai kasmet reikia po 10 suknelių, 10 megztinių, 3-4 maudymosi kostiumėlių ir t.t. Joks protingas ir praktiškas tėvas (motina) tiek drabužių vaikui niekada neperka, nes jų tiek paprasčiausiai nereikia, ir ne tik paauglei mergaitei, bet ir suaugusiai moteriai. Antra vertus, iki šiol dukrai drabužius ir avalynę pirko išskirtinai tiktai ieškovė, ir tai patvirtinantys dokumentai yra pateikti teismui. Taigi, ieškovė puikiai žino, kokie drabužiai reikalingi dukrai, ir kiek pinigų tam reikia. Ieškovės nuomone, išvardintos priešieškinyje higienos priemonės tikrai ne visos ir ne tokiais kiekiais reikalingos (duomenys neskelbtini) metų paauglei. Suprantama, kad reikalingas šampūnas, plaukų kondicionierius, dantų pasta, dantų šepetėlis, higieniniai paketai, kūno prausiklis, kūno dezodorantas, kirpėjo paslaugos. Visa kita, kas surašyta priešieškinyje, paauglei mergaitei tikrai nereikalinga, arba nebūtina. Visiškas nesusipratimas yra priešieškinyje minimi 30 Eur per mėnesį skiriami dukros papuošalams. Visų pirma, dukra jų pakankamai turi, o antra – atsakovas jų ir neperka. Dukra iš tiesų niekada papuošalais labai nesidomėjo ir jų nevertina. Atsakovas daug išlaidų surašė skyriuje „Kitos išlaidos“. Dauguma iš jų visiškai nepagrįstos, arba be saiko išpūstos. Pavyzdžiui, atsakovas niekada nevedė dukros pas odontologą, todėl galbūt ir nežino, kad jos dantys yra sveiki, ir vienintelis kartas per metus, kada ji lankosi pas odontologą, yra patikra prieš mokslo metus ir jis yra nemokamas. Tas pat pasakytina ir apie draugų gimtadienius (dukra turi tik vieną draugę, kurios gimtadienius švenčia), kiną, miesto šventes, kavinių lankymą ir t. t. atsakovas tiesiog susigalvojo, kad tokios išlaidos galbūt galėtų būti, ir įrašė jas į savo „skaičiavimus“. Jam pačiam turėtų būti aišku, kad dukrai tikrai nereikia kasmet pirkti po 6 naujus rankšluosčius, 3 patalynės komplektus, kasmet po naują pagalvę ir antklodę, tačiau jis kažkodėl mano, kad teismas tuo turėtų patikėti. Atsakovo įvardinti, kaip būtinos išlaidos dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį, grindų ploviklis (2,79 Eur), drabužių skalbiklis (9,99 Eur), drabužių minkštiklis (4,65 Eur) akivaizdžiai yra visos atsakovo šeimos poreikius tenkinantys daiktai, ir netgi ne vienam mėnesiui, o mažiausiai dviem-trims. Taigi, dukros dalis šioje vietoje yra tikrai labai nedidelė, lygiai, kaip ir visose komunalinėse išlaidose (165 Eur per mėnesį). Atsakovas kažkodėl nori, kad visas minėtas visos jo šeimos išlaidas apmokėtų ieškovė, teikdama materialinį išlaikymą dukrai. Lieka tik neaišku, kodėl jis pats neskirs savo lėšų šioms išlaidoms.

14. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad matematikos korepetitorius dukrai (120 Eur per mėnesį) iki šiol nebuvo samdomas, o ir likus mažiau, nei dviem mėnesiams iki mokslo metų pabaigos, tai daryti nebėra prasmės. Be to, mokytojas ieškovei minėjo, kad laukiama išvadų dėl palengvintos programos jos dukrai, todėl sekančiais mokslo metais korepetitoriaus paslaugos nebebus reikalingos. Taip pat atsakovo minimi vitaminai (30 Eur per mėnesį) dukros niekuomet nebuvo vartojami, nes nėra reikalingi. Taigi, atsakovas dirbtinai sukūrė dukros poreikių skaičiavimo lentelę, įrašydamas į ją neegzistuojančias, nebūtinas, arba labai išpūstas išlaidas, kurių nepagrindė jokiais pateisinančiais jas dokumentais. Dėl to, nustatant teiktino materialinio išlaikymo dukrai dydį, nėra jokio pagrindo šiais atsakovo „skaičiavimais“ vadovautis, o tas dydis nustatytinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, imant pagrindu MMA dydį. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra apie 900 Eur per mėnesį, panašiai uždirba ir atsakovas. Turint omenyje valstybės mokamus E. A. pinigus, ieškovė mano, kad dukros materialiniam išlaikymui pakaktų, jeigu ji ir B. A. skirtų jai kas mėnesį po 180 Eur, kas sudarytų iš viso po 360 Eur kas mėnesį, o pridėjus valstybės mokamas išmokas – 890 Eur per mėnesį. Akivaizdu, kad šis materialinio išlaikymo dydis šiandien proporcingai atitiktų teismų praktiką, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, taip pat atitiktų įstatyme numatytas tėvų valdžios, bei tėvų asmeninių pareigų turiniui, tenkintų būtinus vaiko poreikius, bei užtikrintų būtinas sąlygas vaikui vystytis, kad ji ateityje būtų parengta savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsakovas teismo posėdžio metu nesutiko, kad dukros gaunamos valstybės išmokos būtų įskaitytos į jos materialinio išlaikymo sumą. Tačiau tai prieštarauja ne tiktai sveikam protui, bet ir teismų praktikai. Atsakovo priešieškinis yra pateiktas be jokio pagrindo, nes jame, kaip reikalavimai, yra išvardintos sąlygos, dėl kurių tarp šalių jokio ginčo nėra, o reikalavimas dėl 400 Eur materialinio išlaikymo dydžio yra nepagrįstas, todėl visas priešieškinis yra atmestinas. Vadovaujantis išdėstytu, prašo ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti (3 t., el. b. l. 31-34).

15. Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadas byloje į ieškinį ir priešieškinį. Išvadoje į ieškinį nurodoma: Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis K. A. ir B. A. šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2020 m. gruodžio 11 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2022 m. rugpjūčio 16 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2022 m. lapkričio 27 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. K. A. ir B. A. šeimai Ukmergės socialinių paslaugų centre buvo taikoma atvejo vadyba. Nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2023 m. birželio 28 d. Ukmergės socialinių paslaugų centre K. A., B. A. ir E. A. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos (toliau-NDNT) duomenimis E. A. nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2028 m. spalio 10 d. nustatytas vidutinis neįgalumas. Ieškovė savo ieškinyje prašo nustatyti nepilnametės dukters E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su atsakovu B. A., jo gyvenamosios vietos adresu. Siekiant pateikti teismui išvadą ir išsiaiškinti kitas reikšmingas aplinkybes buvo apsilankyta atsakovo ir nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje: (duomenys neskelbtini) (2024 m. sausio 9 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 3ŠTA-4). Buvo nustatyta, kad atsakovas kartu su mama ir dukra gyvena trijų kambarių bute daugiabučiame name. Butas priklauso atsakovo mamai. Bute yra trys kambariai, virtuvė, tualetas, vonia, yra visi patogumai. Vaikas turi savo atskirą kambarį, kuriame yra visi vaikui reikalingi baldai, daiktai ir priemonės. Bute švaru, tvarkinga. Sudarytos labai geros sąlygos vaikui ilsėtis, lavėti, leisti laisvalaikį. Nepilnametei šalių dukrai E. A. yra (duomenys neskelbtini) metų. Apsilankymo šeimos namuose metu Skyriaus vyriausiajam specialistui E. A. paklausus ar ji sutiktų atsakyti į kelis klausimus, ji atsikirto „atsibodot, kiek galit čia važinėti, nenoriu ir nešnekėsiu“. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, neturime galimybės išklausyti ir teismui pateikti E. A. nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Manome, kad E. A. nuomonė gali būti išklausyta teisme. Skyrius, įvertinęs nepilnametės E. A. gyvenimo su tėvu sąlygas, neišklausęs nepilnamečio vaiko nuomonės, pasisako, kad galutinę išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bus pateikta tik išklausius nepilnametės nuomonę. Ieškovė sutinka nepilnametės dukters E. A. išlaikymui mokėti po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Ieškovė nenurodo kokius jos ir atsakovo nepilnamečio vaiko realius ir pagrįstus poreikius per mėnesį sudaro išlaidos vaiko išlaikymui. Nurodo, kad dukra turi neįgalumą, gaunama neįgalumo šalpos pensija 259 Eur, priežiūros kompensacija 127 Eur, bei išmoka vaikui 85 Eur. Jei kiekvienas iš tėvų dukters išlaikymui skirs po 180 Eur, tai bendros pajamos vaiko išlaikymui bus 832 Eur. Patikrinus Tarnybai prieinamų registrų duomenys, SODRA duomenų bazės registre K. A. draudžiamosios pajamos 2023 m. spalio mėn. buvo 2 164 Eur, o 2023 m. lapkričio mėn. buvo 1 443 Eur, darbovietė (duomenys neskelbtini). B. A. 2023 m. spalio mėn. draudžiamosios pajamos buvo 1 145 Eur, o 2023 m. lapkričio mėn. draudžiamosios pajamos buvo 992 Eur, darbovietė (duomenys neskelbtini). NDNT duomenimis nei ieškovei, nei atsakovui nėra nustatytas neįgalumas ar nedarbingumas. Tarnybos vertinimu ir ieškovė, ir atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jos poreikių patenkinimo lygiomis dalimis. 2023 m. spalio 18 d. B. A. išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. ROIK (duomenys neskelbtini). Nepilnametės E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustačius su tėvu (atsakovu), iš ieškovės priteistinas išlaikymas. Tarnybos nuomone, byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaiko poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3,1.5 straipsniai). Tarnyba neprieštarauja, kad B. A., kaip nepilnamečio vaiko tėvas bei įstatyminis atstovas, priteistas lėšas naudotų uzufrukto teise. Savo ieškinyje ieškovė nepateikia siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos ir nurodo, kad atsakovas su vaiku bendrauti niekada netrukdė o bendravimas priklauso nuo pačios dukters poreikių ir pageidavimo (1 t., el. b. l. 88-92). Išvadoje į priešieškinyje nurodoma: ieškovė savo ieškinyje prašo nustatyti nepilnametės dukters E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu atsakovu B. A., jo gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas savo priešieškinyje sutinka su nepilnametės dukters E. A. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Skyrius, įvertinęs nepilnametės E. A. gyvenimo su tėvu sąlygas, vertina, kad ginčo tarp šalių, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nėra. Vaikas išreiškia norą gyventi su tėvu. Atsakovas nurodo, kad nepilnamečio vaiko poreikius per mėnesį sudaro išlaidos siekiančios apie 1 305 Eur. Tarnybos vertinimu ir ieškovė ir atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jos poreikių patenkinimo lygiomis dalimis. Savo ieškinyje ieškovė nepateikia siūlomos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos ir mano, kad šiuo metu tokia tvarka nenustatinėtina. Skyrius nesutinka su tokia ieškovo pozicija ir vertina, kad esant ginčui tarp šalių tik detaliai aptarus bendravimo tvarką tai leistų užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo ritmo stabilumą ir ateityje leistų išvengti galimų nesutarimų tarp šalių bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Savo priešieškinyje atsakovas konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatyti neprašo, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus prašo prie nustatytinos bendravimo tvarkos kiekvieno punkto įrašyti „dukrai pageidaujant“. Kadangi E. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), sukako (duomenys neskelbtini) metų, ji savarankiškai gali nuspręsti kiek ir kada ji nori bendrauti su atskirai gyvenančia motina. Atsakovas pabrėžia, kad labai svarbu yra atkurti motinos ir vaiko santykius. Pažymėtina ir tai, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina galės kreiptis ateityje (3 t., el. b. l. 49-53).

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Paaiškino, kad 180 Eur yra pakankamas išlaikymas dukrai, kadangi dar gauna iš valstybės už neįgalumą pinigus, šie pinigai pervedami į E. sąskaitą. Mato išlaidas, žino, kad tie pinigai yra švaistomi. Kortelė, į kurią pervedami pinigai iš valstybės, yra pas dukrą. Iš vaiko sąskaitos nėra pervedusi sau pinigų, mergaitė el. bankininkystės neturi. Paaiškino, kad šiuo metu atsakovas neleidžia bendrauti su dukra, apie tai, kad ji perveda po 180 Eur dukros išlaikymui, mergaitė net ir nežino. Atsakovas yra užblokavęs ją (ieškovę) pas dukrą telefone. Paaiškino, kad dukrai moka ir dabar po 180 Eur kas mėnesį, tuo pačiu jei dukra paprašo, ir dar duoda pinigų.

17. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad atsakovo reikalavimas priteisti po 400 Eur yra tikrai nepagrįstas ir neracionalus, kadangi dukra gauna iš valstybės išmokų po 530 Eur kas mėnesį, ir jei teiks ieškovė su atsakovu po 180 Eur, bendra suma sudarytų 890 Eur per mėnesį, kas yra pakankama pinigų suma vaikui išlaikyti. Pažymėjo, kad šalys dirba praktiškai už minimalų atlyginimą, ir reikalavimas mokėti dar po 400 Eur, kad vaikui susidarytų virš 1 000 Eur per mėnesį, nėra racionalus. Šalys neturi turto, iš kurio galėtų papildomai vaikui teikti išlaikymą. Kada tėvų padėtis leidžia, galimas maksimalus išlaikymas, tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių nėra. Nurodė, kad atsakovo pateiktas priešieškinys identiškas jo pateiktam atsiliepimui, todėl mano, kad tai yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl atsakovui iš ieškovės neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

18. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad su ieškove pragyveno 14 metų, po 8 metų prasidėjo nenormalios gyvenimo sąlygos. Ieškovė pradėjo bėgti iš namų, palikdavo jam dukrą, kartais ir visą mėnesį negrįždavo. Kai susituokė, manė, kad viskas pasikeis, tačiau ieškovė kitam vyrui, pas kurį ji toliau vaikščiojo, išleisdavo jų pinigus. Ieškovė namuose buvo nešeimyniška, valgyti nedarydavo, grįžusi iš darbo vydavo mergaitę iš kambario, norėjo viena gyventi. Mergaitė ir parodo savo nebendravimu, kokia buvo jai motina. Metus laiko iškovė nelanko mergaitės mokykloje, nemoka pinigų. Yra pasakiusi, kad „dėl vaiko nesiaukos“. Prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Paaiškino, kad dukra turi atskirą kambarį, nupirkti televizorius, telefonas, kompiuteris, naujas el. paspirtukas. Paaiškino, kad dukra savarankiška, grįžusi iš pamokų būna namie viena, nes jis dirba po 12 val., viena važiuoja drabužius nusipirkti. Paaiškino, kad mergaitė perka rūbus iš Vilniaus Akropolio, pagal savo norus. Patvirtino, kad dukra naudoja plaukų laką, perkasi papuošalus. Nurodė, kad specialių vaistų nevartoja, perka tik vitaminus. Į Santaros klinikas veža dukrą du kartus į metus apžiūrai. Paaiškino, kad kol kas korepetitoriaus dukrai nesamdė. Paaiškino, kad ieškovė, kol buvo išėjusi, nuomojosi butą, pirko baldus, dukrai asmeniškai pinigų neduodavo, tik ką valstybė jai pervesdavo, ieškovė pervesdavo dukrai. Paaiškino, kad dukrai skyrė praeitą mėnesį 500 Eur, nes pirko paspirtuką. Šiaip dukrai skiria apie 300 Eur per mėnesį. Patikino, kad nedraudžia su mama bendrauti. Nurodė, kad bendro ūkio nevedė, gyveno kiekvienas atskirai, jis (atsakovas) mokėjo už butą, ieškovė pinigus leisdavo drabužiams ir kitiems savo poreikiams. Dukrai per mėnesį duodavo 15-20 Eur per mėnesį.

Atsiliepimas

19. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas savo poziciją dėl ieškovės reikalavimų išdėstė tiek atsiliepime, tiek teikdamas priešieškinį, tiek teismo posėdžių metu. Nori pabrėžti, kad viso proceso metu ieškovė, kuri paliko sunkia liga sergančią dukrą, bandė nuneigti, kad jos išlaikymui turėtų skirti 400 Eur. Viso proceso metu ieškovė aktyviai neigė, kad jos paauglei dukrai nereikia vienų ar kitų daiktų, kad maistui užtenka tik tiek. Tačiau grįsdama savo neva patirtas išlaidas dukrai, savo asmeninių skolų pervedimuose kitiems asmenims, ranka prirašė, kad pirko rūbelius ar batelius dukrai. Ir tai darė gan intensyviai. Atkreipė dėmesį, kad šalių dukters amžius yra vaiko virsmo laikotarpis ir mergaitė iš vaiko tampa paaugle, kuriai kasdien didėja poreikiai. Ir nepilnametė mergaitė, nuo to momento, kai ieškovė ją paliko, yra jau kitokia, jau panelė. Apgailėtina, kad ieškovė, siekdama kuo mažiau prisidėti prie išlaikymo savo paliktai dukrai, teismui teikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kurias turėjo jau palikusi šeimą ir gyvendama su kitu vyru. Iš teismui ieškovės pateiktų mokėjimo nurodymų, matyti, kad dukros pajamos 2023 metais sudarė 5 677,72 Eur. Ieškovė į dukros banko sąskaitą pervedė 898,62 Eur. O kartu su išlaidomis prekybos centruose, aprangos ir avalynės pirkimu, asmeninių skolų dengimu, ieškovė išleido 2 291,64 Eur. 2023 metais iš dukros neįgalumo pinigų jai liko 3 386,08 Eur. Atkreipė dėmesį, kad iki pat skyrybų proceso pradžios, iškovė valdė ir disponavo nepilnametei dukrai dėl negalios skirtomis visomis lėšomis. Ir teikdama įrodymus apie dukrai teiktą išlaikymą, ieškovė pateikė tik tą dalį, kurią dukrai yra skyrusi valstybė, ir tai, nepilnai. Ieškovė taip ir nesugebėjo pagrįsti, kokiems tikslams ji išleido valstybės dukrai skirtus likusius pinigus – apie tris su puse tūkstančio eurų. Daro išvadą, kad ieškovė iš dukros neįgalumo lėšų ne tik apmokėjo dukros išlaidas, bet ir savo pačios poreikius – net asmenines skolas. Iš savo uždirbto darbo užmokesčio, visiškai?neprisidėdama prie dukros išlaikymo, kitaip tariant, pati ieškovė dalinai naudojosi dukros neįgalumui skirtais pinigais. Akivaizdu, kad iš savo darbo užmokesčio ieškovė prie dukros išlaikymo visiškai neprisidėjo nei finansiškai, nei ugdymo srityje. Ji padarė viską, kad dukra nenorėtų su ja nei bendrauti, nei jos matyti. Ir niekaip nesistengia šito ištaisyti. Pastebi, kad ieškovė, kaip motina, palikusi savo neįgalią nepilnametę dukrą atsakovo priežiūrai, deda visas pastangas, kad tik paneigtų savo dukros poreikius ir kad jai kuo mažiau reikėtų prisidėti prie jos išlaikymo. Kitaip tariant, ieškovė kaip įmanydama stengiasi savo pinigus taupyti savo vaiko sąskaita. Pirmoje eilėje, pagrindiniais vaiko išlaikytojais turi būti tėvai, o ne valstybė. Ir tėvai turi prisidėti didesne dalimi, ypač tas iš tėvų, kuris negalią turintį vaiką palieka kitam tėvui. Kuriam tenka kasdienis, nepertraukiamas rūpinimasis vaiku. Atsakovas neprieštarauja, kad dukra liktų gyventi su juo, nes jiedu ir taip nepertraukiamai gyvena visą laiką. Atsakovas dukrą stengiasi viskuo aprūpinti, suteikia jai ir meilę, ir rūpestį, rūpinasi jos sveikata, poilsiu ir visais, paauglei mergaitei reikalingais poreikiais. Ko, deja, negalima pasakyti apie mergaitės mamą - ieškovę.

20. Tretieji asmenys byloje atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, trečiųjų asmenų atstovai teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos ir kitų su santuokos nutraukimų susijusių pasekmių klausimai.

Ieškinys iš esmės tenkintinas visiškai, priešieškinis tenkintinas iš dalies

Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei

22. Byloje nustatyta, kad šalys Ukmergės rajono savivaldybės CMS santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. 55) (1 t., el. b. l. 36). Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas sutiko, kad jų santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra, todėl teismas pripažįsta, kad yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

23. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

24. Ieškovė ieškinyje po santuokos nutraukimo prašė palikti jai santuokinę pavardę – „A.“, o atsakovui palikti pagal atsakovo pageidavimą. Atsakovas priešieškinyje prašė ieškovei palikti santuokinę pavardę – „A.“, o atsakovui palikti jo pavardę „A.“. CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys prašė palikti ieškovei jos santuokinę pavardę, ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „A.“. Atsakovui paliktina jo turima pavardė – „A.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

25. Ieškovė prašo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu, atsakovu B. A.. Priešieškiniu atsakovas taip pat prašo nepilnamečio vaiko E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su juo (atsakovu). Institucijos raštu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad Institucija, įvertinusi E. A. gyvenimo su tėvu sąlygas, atsižvelgdama į glaudų emocinį ryšį tarp tėvo ir nepilnamečio vaiko, į aplinkybę, kad abi šalys neprieštarauja pateiktam reikalavimui, vertina, kad nepilnametės E. A. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu B. A., geriausiai atitiktų vaiko interesus ir jų nepažeistų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko E. A. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu, atsakovu B. A.. Kadangi ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo byloje nekyla, teismas plačiau apie vaiko gyvenamosios vietos nustatymą nepasisako.

26. Ieškovė papildomu teismui pateiktu prašymu prašo nustatyti jos ir skyrium gyvenančios dukros, E. A. bendravimo tvarką. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.

27. Kaip minėta, ieškovė pateikė bendravimo su nepilnamete E. A. tvarką (sprendimo 6 punktas), kuriai atsakovas neprieštaravo. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sprendžia, kad turi būti nustatyta tokia atsakovės K. A. ir nepilnametės E. A. bendravimo tvarka: atsakovas B. A. įpareigojamas sudaryti sąlygas jų dukters ir motinos bendravimui, kas antrą savaitgalį ieškovei pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos (atsižvelgiant į jos pageidavimą, o taip pat į motinos darbo grafiką) šeštadienį 10:00 val. ir grąžinant ją namo sekmadienį iki 18 val.; šventes – Šv. Kalėdas kiekvienais poriniais metais dukra praleidžia su savo motina K. A., motinos gyvenamojoje vietoje, Šv. Velykas kiekvienais neporiniais metais dukra praleidžia su savo motina K. A., motinos gyvenamojoje vietoje; Mokyklinių žiemos ir pavasario atostogų metu dukra praleidžia su savo motina K. A., motinos gyvenamojoje vietoje, ne mažiau, kaip po 3 dienas, vasaros atostogas, laikotarpyje nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 15 d., dukra praleidžia su savo motina K. A., motinos gyvenamojoje vietoje, arba motinos parinktoje poilsio vietoje, ne mažiau kaip po 10 dienų; savo gimtadienius dukra kas antrus metus praleidžia savo motina K. A., motinos gyvenamojoje vietoje. Gimtadieniui pasitaikant darbo dieną, jis švenčiamas artimiausią ateinantį šeštadienį, motinai pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant ją namo iki 18 val. Kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į nepilnametės E. A. norą bendrauti su motina, ieškovės K. A. bei nepilnametės E. A. užimtumą ir sveikatos būklę. Teismo vertinimu, nustatoma bendravimo tvarka yra priimtina ir nepažeidžianti nei nepilnametės E. A., nei atsakovės K. A. teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina, kad šalys, bendru sutarimu, gali nusistatyti ir kitokią (platesnę) bendravimo su nepilnamete E. A. bendravimo tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

28. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš jos vaikui išlaikymą po 180 Eur iki dukros pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant uzufrukto teise pinigines lėšas tvarkyti atsakovui. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės vaikui išlaikymą po 400 Eur iki dukros pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant uzufrukto teise pinigines lėšas tvarkyti atsakovui. Ieškovė nurodo, kad jos pajamos atskaičius mokesčius sudaro apie 947,38 Eur, atsakovas nurodo, kad jo pajamos atskaičius mokesčius sudaro apie 700 Eur.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas.

Žemesnės instancijos teismas

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), formuodamas teismų praktiką bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, yra išaiškinęs, kad įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 19 p.). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 20 p.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 20 p.). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (LAT 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 20 p.).

32. Ieškovė nurodo, kad nepilnametė dukra E. A., dėl neįgalumo gauna neįgalumo šalpos pensiją – 259,50 Eur, priežiūros (pagalbos) tikslinę kompensaciją – 127,88 Eur, bei išmoką vaikui – 85 Eur, iš viso 472,38 Eur per mėnesį, todėl mano, kad abiem tėvams prisidėjus dukros išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį, viso dukros išlaikymui susidarytų 832,38 Eur per mėnesį, kas yra proporcingas vaikui skiriamo išlaikymo dydis (šio sprendimo 4 punktas).

33. Atsakovas dukros E. A. poreikius išdėsto teismui pateiktame priešieškinyje (pridėta nepilnametės dukros poreikių lentelė). Atsakovas nurodo, kad per mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingą sumą sudaro lėšos: maistas – 510-600 Eur; apranga – 100 Eur; higienos priemonės – 63,86 Eur; papuošalai – 30 Eur; kitos išlaidos (pramogos, odontologo paslaugos, patalynė, vitaminai, namų apyvokos prekės) – 502,08 Eur, viso – 1 295,44 Eur (priešieškinyje nurodoma suma viso 1 305,94 Eur, tačiau perskaičiavus matyti, kad priešieškinyje galimai įsivėlusi aritmetinė klaida). Priešieškinyje išdėstyti vaiko tiek būtinieji, tiek laisvalaikio poreikiai.

34. Įvertinęs pateiktas išlaidas, teismas daro išvadą, kad dalis jų yra protingos ir pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tačiau dalis nurodytų poreikių ir jiems skiriamos sumos kelia teismui abejonių, t. y. nurodyta 510-600 Eur suma per mėnesį maisto produktams teismo vertinimu yra per daug padidinta (20 Eur kiekvieną dieną į mokyklą, 3 Eur kiekvieną dieną traškučiams ir saldumynams ir kt.). Teismas neabejoja, kad nepilnametei šalių dukrai, kuriai yra 13 metų, būtinas visavertis maistas kaip augančiai organizmui, tačiau mano, kad lėšos maistui galėtų būti naudojamos racionaliau, kiekvienu atveju įvertinant jų būtinumą (taip pat pastebėtina, kad vaikui vartoti kiekvieną dieną traškučius ir saldumynus nėra sveika). Taip pat, teismui kelia abejonių tokių išlaidų kaip 100 Eur kas mėnesį drabužiams pagrįstumas. Kaip minėta, šalių nepilnametei dukrai yra 13 metų, mergaitė, būdama tokio amžiau, turi ir savo skonį ir nori neatsilikti nuo draugų, tačiau kaip paaiškino atsakovas teismo posėdžio metu, nurodyta 100 Eur suma drabužiams kiekvieną mėnesį išleidžiama važiuojant apsipirkti būtent į Akropolio prekybos centrą, kadangi mergaitė nesirengia rūbais iš kitokių parduotuvių. Iš pateiktos dukros poreikių lentelės matyti, kad kiekvieną mėnesį išleidžiama po 30 Eur papuošalams, nepilnametė (duomenys neskelbtini) metų dukra naudoja plaukų laką, plaukų dažus; nepilnametei kiekvienais metais perkama po naują pagalvių ir antklodės komplektą. Teismo vertinimu, nurodytos atsakovo išlaidos nėra pagrįstos ir negali būti vertinamos kaip būtinosios ir proporcingos atsižvelgiant ir į vaiko amžių, ir į jo poreikius, išskyrus išlaidas drabužiams, tačiau ne po 100 Eur per mėnesį.

35. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, priteisiamas išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 21 p.). Bylos duomenimis, kaip minėta, nustatyta, kad ieškovė yra dirbanti, jos gaunamas pajamas sudaro 1 443,03 Eur neatskaičius mokesčių, ir 947,38 Eur atskaičius mokesčius, ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra dirbantis, jo gaunamas pajamas vidutiniškai sudaro 1 097 Eur neatskaičius mokesčių, ir 780 Eur atskaičius mokesčius (1 t., el. b. l. 117), nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenų bazėje nėra duomenų apie ieškovę ir atsakovą (1 t., el. b. l. 99, 101). Ieškovė K. A. nuomojasi būstą (2 t., el. b. l. 121-123). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra E. A. turi neįgalumą, nustatytas neįgalumo lygis – vidutinis (1 t., el. b. l. 60-65). Kartu pažymėtina, kad teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad dėl neįgalumo šalių vaikui nėra poreikio pirkti specialius vaistus ar medicinos priemones.

36. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (žr., pavyzdžiui, LAT 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 40 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga nustatyta 924 Eur (apie 708 Eur į rankas, priklausomai nuo kaupimo pensijų fonduose ir taikomo NPD). Kaip minėta (šio sprendimo 33 punktas) atsakovas nurodo, kad dukros E. A. išlaikymui kas mėnesį reikia skirti 1 295,44 Eur sumą, tačiau be sudarytos poreikių lentelės, konkrečių įrodymų, kam išleidžiama nurodoma pinigų suma, be kita ko, viršijanti minimalią mėnesinę algą, į bylą nepateikė. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra per mėnesį gauna dar papildomai 530,90 Eur iš valstybės (išmoka vaikui 82,50 Eur, neįgalumo šalpos pensija 259,50 Eur, tikslinė kompensacija 159,20 Eur) (1 t., el. b. l. 57-59; 3 t., el. b. l. 83-96). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas Šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, o nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant j kiekvieno iš jų turtinę padėt). Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį, nes šių išmokų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e3K-3-495-1075/2020).

37. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas vertina, kad iš atsakovės priteistina 180 Eur išlaikymo suma visiškai atitinka suformuluotą teismų praktiką ir nepažeidžia nepilnametės šalių dukros teisių ir interesų (708 Eur (minimali mėnesinė alga į rankas) – 530,90 Eur (gaunamos iš valstybės išmokos) = 177,1 Eur – tiek tėvai turi prisidėti papildomai prie vaiko išlaikymo be valstybės teikiamo išlaikymo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tėvai sutinka prisidėti daugiau: motina po 180 Eur per mėnesį, o tėvas po 400 Eur per mėnesį, todėl teismas mano, kad pagal savo pajamas tėvai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo po 180 Eur kas mėnesį kiekvienas). Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės dukros E. A. išlaikymui priteistina 180 Eur išlaikymo suma kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtinas atsakovas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo

38. Teismui nutraukiant santuoką vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė ir atsakovas neturi nekilnojamojo turto (1 t., el. b. l. 30, 120); Valstybės įmonės Regitra duomenimis, ieškovė ir atsakovas transporto priemonių santuokos metu nėra įgiję. Atsižvelgiant į išdėstytą, plačiau šiuo klausimu teismas nepasisako.

39. Ieškovė turi kreditorių - UAB „SB lizingas“, UAB IPF Digital Lietuva (1 t., el. b. l. 46-47, 66-72). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė, kad minėti kreditoriai yra jos asmeniniai kreditoriai ir įsipareigojimus jiems ieškovė pasilieka padengti pati, su kuo sutiko ir atsakovas, kreditoriai prieštaravimų nepateikė, teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Kiti priešieškinyje kelti klausimai

40. Teismas dėl kitų atsakovo keltų klausimų – kad galimai ieškovė vaikui valstybės skirtas lėšas naudojo ne pagal paskirti nevertina, nes tai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir pagrindu. Pažymėtina, kad atsakovas pats pateikdamas priešieškinį, apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas savo priešieškinyje; į priešieškinį reikalavimo, susijusio su ieškovės galimai ne pagal paskirti panaudotomis vaiko lėšomis, neįtraukė, todėl teismas šių argumentų ir nevertina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio (2023 m. gruodžio 7 d. Perlas Finance kvitas). Ieškovė taip pat sumokėjo viso 600 Eur už atstovo teisinę pagalbą (1 t., el. b. l. 18, 22). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė viso sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, jai grąžintina 41 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl viso ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 709 Eur (109 Eur žyminis mokestis ir 600 Eur už teisinę pagalbą). Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį (sumokėta per EPP 2024 m. balandžio 15 d. (operacijos data), Mokėjimo užduoties kodas (ID):ZM99965). Taip pat atsakovas sumokėjo 600 Eur už atstovo teisines paslaugas (3 t., el. b. l. 17-18). Viso atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 709 Eur.

42. Kartu spręsdamas klausimą dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo, teismas pažymi, kad atsakovas pateikė priešieškinį po parengiamojo posėdžio, kuriame realiai pripažino ieškovės pateiktus reikalavimus (įskaitant per parengiamąjį posėdį paaiškėjusį ieškovės sutikimą santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės). Iš esmės skyrėsi tik vienas šalių reikalavimas – išlaikymo dydis. Kadangi teismas priteisė ieškovės prašomą išlaikymo dydį, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tikslinga iš atsakovo priteisti ieškovei visas jos patirta bylinėjimo išlaidas. Iš atsakovo žyminio mokesčio dalis už išlaikymą nepriteistina, kadangi atsakovas buvo pateikęs priešieškinyje tokį pat reikalavimą tik kito dydžio.

43. Teismas šioje byloje pašto išlaidų nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270, 385 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalimi, 3.192, 3.194 ir 3.200 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 55), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei K. A. palikti santuokinę pavardę – ,,A.“, atsakovui B. A. palikti pavardę – „A.“.

Priteisti iš ieškovės K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai E. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurus) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki E. A. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti atsakovą B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui E. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti tokią ieškovės K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamete dukra E. A., gimusia (duomenys neskelbtini):

1) atsakovas B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įpareigojamas sudaryti sąlygas E. A. ir motinos K. A. bendravimui:

1. kas antrą savaitgalį K. A. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos (atsižvelgiant į jos pageidavimą, o taip pat į motinos darbo grafiką) šeštadienį 10:00 val. ir grąžinant ją namo sekmadienį iki 18 val.;

2. šventes – Šv. Kalėdas kiekvienais poriniais metais dukra praleidžia su savo motina K. A., motinos gyvenamojoje vietoje, Šv. Velykas kiekvienais neporiniais metais dukra praleidžia su savo motina K. A., motinos gyvenamojoje vietoje; Mokyklinių žiemos ir pavasario atostogų metu dukra praleidžia su savo motina K. A., motinos gyvenamojoje vietoje, ne mažiau, kaip po 3 dienas, vasaros atostogas, laikotarpyje nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 15 d., dukra praleidžia su savo motina K. A., motinos gyvenamojoje vietoje, arba motinos parinktoje poilsio vietoje, ne mažiau kaip po 10 dienų;

3. E. A. gimtadienius dukra kas antrus metus praleidžia savo motina K. A., gyvenamojoje vietoje. Gimtadieniui pasitaikant darbo dieną, jis švenčiamas artimiausią ateinantį šeštadienį, motinai pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant ją namo iki 18 val.

2) kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į nepilnametės E. A. norą bendrauti su motina, ieškove K. A. bei nepilnametės E. A. užimtumą ir sveikatos būklę.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei K. A. iš atsakovo B. A. 709 Eur (septynis šimtus devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Grąžinti ieškovei K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 41 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminio mokesčio dalį, sumokėto 2023 m. gruodžio 7 d. Perlas Finance.

Informuoti ieškovę, kad žyminį mokestį (jo dalį) grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Dmitrij Rancev