- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-06
- Bylos Nr.
- TS-14-416/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Nuteistasis
- P. G.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. G. skundą dėl 2024 m. balandžio 11 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-2873 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistasis P. G. prašo panaikinti 2024 m. balandžio 11 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-2873 ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra baigęs 10 klasių, šiuo metu mokosi 11 klasėje, skatintas tris kartus. Bausmės atlikimo metu įgijo dvi specialybes, vykdo individualią veiklą, įvykdė visas resocializacijos plane numatytas priemones.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą į nuteistojo skundą, kuriuo prašo skundo netekinti. Nurodo, kad susipažinus su nuteistojo socialinio tyrimo išvada bei Komisijos nutarimu, matyti, kad pagal OASys metodiką nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei. Pagal turimus duomenis, pirminis rizikos vertinimas buvo atliktas 2020-02-21, pakartotinio vertinimo metu 2024-03-27 rizika išliko vidutinė. Šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką negali būti vertinama kaip itin akivaizdi, kadangi per daugiau kaip 4 metus nusikalstamo elgesio rizika nepakito, t. y. išliko vidutinė. Taip pat nustatyti keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi gana plačias galimybes savo teigiamu ir kryptingu elgesiu sumažinti ir tokiu būdu juos eliminuoti, taip parodant jog jis stengiasi daryti pažangą ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką. P. G. anksčiau teistas 9 kartus, daug kartų baustas administracine tvarka. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 18 kartų. Padaryti nusikaltimai susiję su finansinės naudos siekimu. Anksčiau buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, jis ir toliau nusikalto. 3 kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurių vienas teismo nutartimi buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti jam skirtos bausmės. Minėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Akivaizdu, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis nei visuomenėje, nei struktūrizuotoje aplinkoje nustatytų elgesio taisyklių, kas asmenį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog laisvėje asmuo sugebės tinkamai įsilieti ir visuomenę ir gyventi laikantis nustatytų elgesio taisyklių. Nuteistasis neatlikęs dar gana didelės jam paskirtos bausmės dalies – 2 metų 11 mėnesių ir 12 dienų (paskirta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo), o tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Nuteistojo oficiali darbinė patirtis itin menka, laisvėje pragyveno iš neoficialiai gaunamų pajamų. Visos nusikalstamos veikos įvykdytos siekiant gauti neteisėtų pajamų. Atsižvelgiant į nuteistojo gana brandų amžių, praktiškai oficialios darbinės patirties neturėjimą, lygtinio paleidimo atveju, nesugebėjus įsitvirtinti oficialioje darbinėje veikloje, gaunant pakankamai pajamų savęs išlaikymui, tai gali būti vienas iš veiksnių, kuris padidintų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra svarbiausias veiksnys, lemiantis sprendimą suteikti nuteistajam galimybę įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti lygtinai jį paleidus iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju tokios pažangos nėra padaryta. Įvertinus socialinio tyrimo išvadą, akivaizdu, jog nuteistasis deda nepakankamai pastangų siekiant išspręsti problemas, lėmusias jo nusikalstamumą. Nuteistais skunde nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi komisija ir kurios galėtų būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).
Nustatyta, jog P. G. teistas 2018-06-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam už tai skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmių apėmimo būdu subendrinta su 2017-07-20 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu P. G. paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausme, ir P. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Į bausmės laiką įskaityta pagal 2017-07-20 Vilniaus apygardos teismo nuosprendį atliktos bausmės dalis bei šiuo nuosprendžiu įskaičiuoti laikotarpiai. Bausmės pradžia – 2017-03-23, bausmės pabaiga – 2027-03-23. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 11 mėnesių 12 dienų.
Komisija priėmė skundžiamą nutarimą, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 18 kartų. Paskutinis baudimas 2023-06-30 vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas – panaikinta galimybė vieną mėnesį apsipirkti parduotuvėje. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje asmuo turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi. Nuosprendžio duomenimis, nuteistasis prieš įkalinimą nedirbo ir Užimtumo tarnyboje registruotas nebuvo. Vertinimo metu teigia, jog tuo metu dirbo neoficialiai statybų srityje. Išsilavinimas pagrindinis, tačiau teisės pažeidėjas, nors nuo 2018 m. iki 2019 m. mokėsi, 10 klasių nėra baigęs. VSDFV duomenimis, nuteistojo oficiali darbinė patirtis vos daugiau kaip dvi savaitės. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, kad nuteistasis stokojo nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, kas tiesiogiai susiję su nusikalstamu elgesiu. Prieš įkalinimą nuteistasis dažniausiai pragyveno iš neoficialaus darbo pajamų (dirbo statybos darbus), oficialiai beveik nedirbo, todėl nuolatinio pajamų šaltinio kartais trūkdavo, be to visus nusikaltimus įvykdė turėdamas finansinį motyvą. Vertinant pastarąjį ir ankstesnius teisės pažeidėjo nusikaltimus, įvykdytus dėl materialinės naudos, šis kriminogeninis veiksnys gali būti siejamas su teisės pažeidėjo nusikalstamu elgesiu. Siekiant įvertinti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, identifikuoti nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninius ir apsauginius veiksnius tam kad juos valdyti pataisos proceso metu, bei atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, 2024-03-27 buvo atliktas pakartotinis vertinimas kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: teistumų skaičius, nusikalstamam elgesiui būdingas modelis; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; lėšų tvarkymas; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Anksčiau teistas 9 kartus. Buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, viešieji darbai, areštas, tačiau asmuo išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Komisijos nuomone, būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra baigęs 10 klasių, šiuo metu mokosi 11 klasėje, skatintas tris kartus. Bausmės atlikimo metu įgijo dvi specialybes, vykdo individualią veiklą, įvykdė visas resocializacijos plane numatytas priemones.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Komisija ar teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas nėra naikinamas ir nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 86 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Nuteistojo P. G. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.