- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-13
- Bylos Nr.
- 1-21-949/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-07023-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Kaltinamasis
- G. B., A. L.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Valdas Kairiuiir Vlada
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
sekretoriaujant Ievai Mišeikienei, Justinai Kšanytei, Elgei Jurgeliūnienei, Ramonai Subačienei,
civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovei Dangei Uspenskienei, civilinio ieškovo Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams Romualdui Bugiui, Ramintai Šetikaitei, Jurgitai Gubanovienei,
G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį,
A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. ir A. L. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 4 d., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtu būdu, t.y. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) numatyta tvarka neįsteigus ir neįregistravus juridinio asmens, nuo mokesčių administratorių – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuslepiant faktiškai vykdomos veiklos (verslo) formą ir iš vykdomos veiklos gautas pajamas bei mokėtinus mokesčius, versliškai ir stambiu mastu vertėsi komercine – mėsos gaminių prekybos veikla, o būtent šiai veiklai vykdyti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), įrengė neįregistruotą sandėlį, tiekdami užsakymus produkcijos tiekėjams ir gamintojams, tai yra UAB „Dartolitas“, UAB „Baltmėsa“, UAB „Daivida“, S.Momeniškio firmai „Gurmanas“, UAB „Dviragis“, AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Alksnio dūmas“, UAB „Žemaira“, UAB „Bentana“, UAB „Mažeikių mėsinė“, UAB „Ardeiva“, UAB „Gvilė“, UAB „Delikana“, UAB „Stilsas“, UAB „Sorina“, UAB „Biovela“ bei iš minėtų įmonių įsigytų mėsos produktų realizavimui, sudarydami sutartis su prekyvietėmis – Šiaulių miesto centrine turgaviete, adresu Vilniaus g. 212, Šiauliai, UAB „Verslo sala“ turgaviete, adresu Naftininkų g. 17, Mažeikiai, A. A. įmonei priklausančia prekyviete, adresu Pievų g. 33, Tytuvėnai, A. Gedvilienės individualiai įmonei „Justangė“ priklausančia prekyviete, adresu Šviesos g. 3, Joniškis, sukūrė prekybos vietų tinklą bei šiose prekybos vietose, pagal žodinį susitarimą samdydama fizinius asmenis – prekeivius: B. A., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., M. K., A. K., I. K., I. K., R. K., D. K., V. K., R. L., L. M., D. M., S. M., A. M., E. N., A. N., E. P., I. P., A. Š., R. T., tam tikslui pastariesiems įgydami verslo liudijimus arba apmokėdami už juos; tokiu būdu G. B. kartu su A. L. neteisėtai vykdydama mėsos gaminių prekybos veiklą, per tęstinį ir nepertraukiamą 2008 m. sausio 1 d. – 2009 m. lapkričio 4 d. laikotarpį iš šios komercinės veiklos už parduotus mėsos gaminius gavo 4446448,00 Lt (1287780,35 Eur) pajamų.
Be to, G. B. suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, tai yra :
– 2009-03-16, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, mėsos gaminių prekyvietės patalpose, adresu Naftininkų g. 17, Mažeikiai, suklastojo tikrą dokumentą – 2009-03-16 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.05-0214, sudarytą tarp pardavėjo UAB „Mažeikių mėsinė“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos M. K., sutartyje pasirašydama už M. K., po ko tą pačią dieną minėtą žinomai suklastotą sutartį panaudojo, pateikdama ją UAB „Mažeikių mėsinė“ atstovui, adresu Troškučių g. 2, Mažeikiai;
– 2009-06-01, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tęsdama nusikalstamą veiką, mėsos gaminių prekyvietės patalpose, adresu Naftininkų g. 17, Mažeikiai, suklastojo tikrą dokumentą – 2009-06-01 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.05-0243, sudarytą tarp pardavėjo UAB „Mažeikių mėsinė“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos A. Š., sutartyje pasirašydama už A. Š., po ko tą pačią dieną minėtą žinomai suklastotą sutartį panaudojo, pateikdama ją UAB „Mažeikių mėsinė“ atstovui, adresu Troškučių g. 2, Mažeikiai;
– 2009-06-10, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tęsdama nusikalstamą veiką, mėsos gaminių prekyvietės patalpose, adresu Naftininkų g. 17, Mažeikiai, suklastojo tikrą dokumentą – 2009-06-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.05-0242, sudarytą tarp pardavėjo UAB „Mažeikių mėsinė“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos R. T., sutartyje pasirašydama už R. T., po ko tą pačią dieną minėtą žinomai suklastotą sutartį panaudojo, pateikdama ją UAB „Mažeikių mėsinė“ atstovui, adresu Troškučių g. 2, Mažeikiai;
– 2009-08-01, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tęsdama nusikalstamą veiką, mėsos gaminių prekyvietės patalpose, adresu Naftininkų g. 17, Mažeikiai, suklastojo tikrą dokumentą – 2009-08-01 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.05-0258, sudarytą tarp pardavėjo UAB „Mažeikių mėsinė“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos J. J., sutartyje pasirašydama už J. J., po ko tą pačią dieną minėtą žinomai suklastotą sutartį panaudojo, pateikdama ją UAB „Mažeikių mėsinė“ atstovui, adresu Troškučių g. 2, Mažeikiai;
– 2009-08-01, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tęsdama nusikalstamą veiką, mėsos gaminių prekyvietės patalpose adresu Naftininkų g. 17, Mažeikiai, suklastojo tikrą dokumentą – 2009-08-01 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.05-0261, sudarytą tarp pardavėjo UAB „Mažeikių mėsinė“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos R. L., sutartyje pasirašydama už R. L., po ko tą pačią dieną minėtą žinomai suklastotą sutartį panaudojo, pateikdama ją UAB „Mažeikių mėsinė“ atstovui, adresu Troškučių g. 2, Mažeikiai;
– 2009-08-29, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tęsdama nusikalstamą veiką, mėsos gaminių prekyvietės patalpose, adresu Naftininkų g. 17, Mažeikiai, suklastojo tikrą dokumentą – 2009-08-29 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.05-0264, sudarytą tarp pardavėjo UAB „Mažeikių mėsinė“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos R. K., sutartyje pasirašydama už R. K., po ko tą pačią dieną minėtą žinomai suklastotą sutartį panaudojo, pateikdama ją UAB „Mažeikių mėsinė“ atstovui, adresu Troškučių g. 2, Mažeikiai.
Kaltinamoji G. B. teisme kalta neprisipažino, civilinius ieškinius prašė atmesti, prašė išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nes nurodytose sutartyse ji nepasirašė, kas jas pasirašė nežino, dėl sutarčių pasirašymo nekilo jokios neigiamos pasekmės, ir paaiškino, kad nuo 2000 m. su verslo liudijimu ji dirbo prekybos agente UAB (duomenys neskelbtini), po to nuo 2008 m. iki 2009 m. gruodžio mėnesio dirbo UAB (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį 0,5 etato, 4 valandas per dieną, darbo laikas nebuvo nustatytas, jai buvo mokamas atlyginimas. Nėra išsaugojusi darbo sutarties. Nepamena, koks buvo atlyginimas, jį gaudavo grynais pinigais, jo dydis nepriklausė nuo parduotos produkcijos kiekio, tačiau ji gaudavo nuolaidas prekėms, priklausančias nuo įsigyjamos produkcijos kiekio. UAB (duomenys neskelbtini) supirkinėjo mėsos gaminius iš visos Lietuvos įmonių, ji neprisimena, iš kurių įmonių pirkdavo, taip pat pardavinėjo lenkišką produkciją. Būdama prekybos agente, galėjo dirbti papildomai su verslo liudijimu. Turguje pagal verslo liudijimą pardavinėdavo mėsą iki pietų, po to kaip UAB (duomenys neskelbtini) prekybos agentė surinkdavo užsakymus, kuriuos perduodavo įmonei. Be to, ji išrašydavo kasos pajamų orderius, juose nurodydama pardavėjų pavardes ir pajamų gavėją - UAB (duomenys neskelbtini), kartą ar du kartus per savaitę surinkdavo pinigus iš pardavėjų, o orderius ir pinigus atiduodavo į įmonės kasą. Įmonė iš karto nereikalavo sumokėti už produkciją. Ji pažinojo beveik visus pardavėjus, dirbančius turguose. Neturėjo teisės pasirašyti sutarčių. Mėsos produkcijos pirkimo - pardavimo sutartis pardavėjai sudarydavo su kiekvienu produkcijos tiekėju. atskirai Sutartis paruošdavo įmonė. Kadangi ji dirbo su verslo liudijimu, tai pirko produkciją iš kelių įmonių, su jų atstovais bendravo. Užsakymus toms įmonėms perduodavo ir iš kitų pardavėjų. Ji tiekė produkciją B. A., V. B., J. D., L. G. Taip susiklostė santykiai su pardavėjais. Finansinės naudos iš to neturėjo, vienintelės jos pajamos buvo pagal verslo liudijimą gaunamos pajamos, atlyginimas, mokamas UAB (duomenys neskelbtini) ir nuolaidos. UAB „Gurmanas“, UAB „Bentana“, UAB „Mažeikių mėsinė“ produkciją pardavėjai užsisakydavo asmeniškai. Ji pati pardavinėjo UAB „Gurmanas“, UAB „Bentana“, UAB „Mažeikių mėsinė“, UAB „Biovela“, kartu su A. L. pardavinėjo UAB „Vilniaus paukštynas“, UAB (duomenys neskelbtini) (jis buvo šios įmonės vadybininkas) produkciją. UAB „Baltmėsa“ tiekė UAB „Alksnio dūmas“, Lenkijos įmonių produkciją. UAB „Delikana“, UAB „Stilsas“, UAB „Sorina“ produkciją vežiojo pačios įmonės. UAB „Biovela“ produkciją ji veždavosi pati. Nepamena dėl UAB „Dviragis“ produkcijos užsakymo ir pristatymo. Ji pirkdavo tiek, kiek galėdavo parduoti. Atlyginimo ji niekam nemokėjo, sąsiuvinių nepildė ir jų netikrino, nežino, ką į juos rašė pardavėjai. Kratos metu pas ją buvo rasti keli sąsiuviniai, kuriuos prašė sudeginti pažįstamos pardavėjos. Patys pardavėjai turėjo pasiskaičiuoti, kiek gali uždirbti. Nežino, kaip pardavėjai skaičiuodavo savo pajamas. Ji jiems aiškindavo, kaip ji dirbo, padėdavo jiems. Antkainį uždėdavo pagal visų prekiaujamos produkcijos kainas, jo dydis skyrėsi - ir 10, ir 15 procentų, iki 20 procentų. Pati įmonė produkciją atveždavo pardavėjams. Ji tiekdavo produkciją į Mažeikių turgų, Šiaulių „Senąjį dvarą“, Kelmės turgų, Joniškio ir Akmenės turgus, ji pardavinėjo mėsos produkciją su verslo liudijimu Mažeikiuose, Akmenėje, Pakruojyje, Šiaulių turguje. Sandėlį įsirengė teisėtai, nes pati keliuose turguose užsiėmė mėsos produkcijos prekyba ir reikėjo mėsos produkciją kažkur laikyti. Veterinarijos leidimo laikyti produkciją nereikėjo, svarbiausia, kad būtų saugios patalpos. Sandėlis nebuvo paslėptas, jame buvo šaldymo kamera. Šiuo metu turi įmonę, sandėlis tas pats, ir yra leidimas jame laikyti produkciją.
A. L. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku bei su verslo liudijimu pardavinėjo mėsos produkciją Mažeikiuose ir kartais Šiauliuose. Jis taip pat priimdavo užsakymus, būdavo, kad kartais važiuodavo ir kartu. A. L. dirbo atskirai pagal verslo liudijimą, kartais pardavinėjo mėsą tame pačiame turguje. Produkciją užsisakydavo kiekvienas atskirai savo vardu. Ji nepardavinėjo A. L. užsakytos ir paimtos produkcijos, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) produkciją pardavinėjo. D. J. ir T. P. yra šeimos draugai. Jie du kartus 2008 m., kai A. L. buvo gydomas ligoninėje jos automobiliu nuvežė į turgų produkciją. Už šią paslaugą ji jiems davė mėsos gaminių.
Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir teisme duoti skiriasi, nes jai buvo daromas spaudimas, tačiau skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų nerašė. 2009-11-04 ją namuose apklausė keturi FNTT pareigūnai. Klausimus uždavinėjo tyrėjas V. Sereika. Pareigūnai sakė, kad advokatas nebūtinas, nes tai tik formalumas. Jos nieko neklausinėjo, tik rašė. A. L. kartu patalpoje nebuvo. Ji pasirašė ant surašyto lapo, kurio neskaitė. Iš jos pareigūnai paėmė visus pinigus. Sakė, kad grąžins Telšiuose. Važiavo visi į Telšius, kur vėl jos nieko neklausinėjo, surašė protokolą, o ji neskaičiusi pasirašė. Po to atidavė pinigus ir jie grįžo į Šiaulius. Nežino, kokie dokumentai buvo paimti iš namų. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, ji bendravo su visais asmenimis, paminėtais kaltinime. Pardavėjos jai paaiškino, kad pareigūnai darė kratą ir iš jų paėmė sąsiuvinius. Tyrėjai pardavėjoms sakė, kad dėl to nieko nebus. Nežino, ar pardavėjos, dirbusios su verslo liudijimais, turėjo sumokėti mokesčius. Kiek girdėjo, jos nebuvo skolingos. Su UAB (duomenys neskelbtini) buvo pilnai atsiskaityta.
Kaltinamasis A. L. teisme kaltu neprisipažino, civilinius ieškinius prašė atmesti ir parodė, kad jis dirbo su verslo liudijimu, pardavinėjo mėsos produkciją turguose, daugiausiai Mažeikiuose, ir iki 2009 m. UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku 0,5 etato. Jis gaudavo pelną iš vykdomos ūkinės veiklos bei atlyginimą iš UAB (duomenys neskelbtini). Atlyginimas nepriklausė nuo parduotos produkcijos kiekio. Pelnas iš vykdytos ūkinės veiklos būdavo nepastovus, vidutiniškai išeidavo apie 5-10 procentų nuo parduotų prekių vertės. Jis buvo paskirtas vadybininku Šiaulių apskričiai. Jis priimdavo užsakymus, kuriuos perduodavo įmonei. Padėdavo surinkti užsakymus ir G. B., tačiau iš to naudos neturėjo. Produkciją išvežiodavo įmonė, kartais atveždavo jam ir jis išvežiodavo. Produkciją atveždavo su PVM sąskaitomis faktūromis, o jis išrašydavo kasos pajamų orderius, surinkdavo pinigus iš pardavėjų už parduotą produkciją, pardavėjai pasirašydavo ant kvitų, ir pinigus bei kvitus perduodavo įmonei. Nei jis, nei G. B. niekam atlyginimo nemokėjo, jis tik tiekė produkciją kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas. Apie turgaus pardavėjų pildomus sąsiuvinius nieko nežino. Žino, kad G. B. buvo parvežusi į namus kelis sudeginti. Visi turgaus pardavėjai pildė sąsiuvinius. Kitų įmonių užsakymų nepriiminėdavo. Kadangi produkcijos likučiai buvo skirtingi, todėl namuose įsirengė sandėlį produkcijai laikyti. Sugedusios produkcijos apskaitos nebūdavo. Tuo metu sandėlio įrengimui leidimo nereikėjo. Sandėlyje laikė savo prekes.
Su Mažeikių turgaus administracija reikėjo pasirašyti sutartį dėl prekiavimo vietos ilgesniam laikui. Kitur vieta būdavo, kurią nurodydavo turgaus administracija. Dirbant su verslo liudijimu, jam produkciją tiekė įvairūs tiekėjai. Produkciją užsakydavo kiekvienas savo vardu paskambinęs įmonei ir būdavo pateikiamos skirtingos sąskaitos. Vairuotojai pinigų iš prekeivių nerinko, jie tik vežiojo prekes. Jis visiškai atsikaitydavo su visais tiekėjais.
Kaltinime nurodytas pardavėjas pažįsta, joms, gal ne visoms, tiekdavo UAB (duomenys neskelbtini) produkciją. Už darbo vietas mokėdavo patys turgaus prekeiviai.
Jis buvo peršautas 2008-05-13. Gydėsi pusę metų ir dirbo su verslo liudijimu. Jo draugai kelis kartus padėjo nuvežti prekes G. B. automobiliu. Jie nebuvo įdarbinti. Apie sandėlį jie žinojo, jis nieko neslėpė.
Ikiteisminio tyrimo metu namuose buvo atlikta krata. Apklausos metu advokato nebuvo. Jo apklausos protokole užfiksuoti parodymai yra identiški su G. B. apklausos protokole užfiksuotiems parodymams. Jų niekas neklausinėjo, jis tik pasirašė. Tik vėliau suprato, kuo kaltinami.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pateikė patikslintą ieškinį ir šio skyriaus atstovė Dangė Uspenskienės teismo posėdyje paaiškino, jog civilinį ieškinį tikslina, remiantis papildomos 2016-06-01 ekspertizės aktu ir mažina žalos dydį. Žalą sudaro PSD ir socialinio draudimo įmokos, kurios susijusios su darbo santykiais. Civiliniame ieškinyje nurodytą žalos atlyginimą prašo priteisti iš abiejų kaltinamųjų solidariai, kadangi nusikalstamą veiką vykdė bendrininkų grupėje. Paaiškino, kad žalą paskaičiavo nuo sumažintos 4204888 Lt sumos. Neįtraukė T. K., L. K. ir E. P.
Šalies argumentai
Civilinis ieškovas Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė patikslintą civilinį ieškinį, šio ieškovo atstovai teismo posėdyje iš pradžių palaikė pateiktą civilinį ieškinį, pabiagus įrodymų tyrimą byloje pateikė pareiškimą dėl civilinio ieškinio atsisakymo ir teismui atnaujinus įrodymų tyrimą byloje, civilinio ieškovo atstovė Jurgita Gubanovienė paaiškino, kad civilinio ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo šioje dalyje pasekmės žinomos, palaikė pateiktą patikslinto ieškinio dėl 1966499,65 Eur žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš kaltinamųjų G. B. ir A. L. atsisakymą. (18 t., 200-201 b. l.).
Liudytoja V. B. teisme parodė, kad jos ir kaltinamųjų santykiai buvo normalūs. Kaltinamieji buvo vadybininkai, veždavo prekes iš UAB „Baltmėsa“ ir UAB „Delikana“, ar UAB „Dartolita“ į Dvaro turgų, o ji užsakydavo telefonu iš jų ir prekiavo jų atvežta produkcija pagal verslo liudijimą. Po to jie buvo UAB (duomenys neskelbtini) savininkai, ir ji dirbo jų parduotuvėje, Radviliškyje. Parduotuvėje dirbo kaip darbuotoja, jai buvo mokamas atlyginimas. Į parduotuvę produkciją veždavo iš įvairių įmonių, sąskaitos būdavo pateikiamos tiekėjų vardu, parduotuvės adresu. Parduotuvės tiekėjai buvo ne kaltinamieji, veždavo prekes iš UAB „Baltmėsa“ ir kitų įmonių. Neprisimena, kada išsiėmė verslo liudijimą, jau daug metų prekiauja. Už verslo liudijimą, mokesčius Sodrai ir ligonių kasoms, už vitriną (1500 litų) mokėjo pati. Ji visus mokesčius yra sumokėjusi, jai niekas nereiškė jokių pretenzijų. Iš pradžių turguje buvo mokama nuoma už vitriną ir komunaliniai patarnavimai, atnešdavo lapelį, kaip sąskaitą, ten būdavo parašyta, kiek reikia sumokėti, o ji kasoje sumokėdavo. Atskirai mokėdavo už nuomą ir komunalines paslaugas, dabar girdėjo, kad viskas sujungta į vieną mokestį. Už nuomą mokėdavo apie 1300 litų, bet tikslios sumos nepamena. Dirbo apie 6 metus, dabar nebedirba, nes neturi sveikatos. Už verslo liudijimą kaltinamieji nesiūlė sumokėti. Sutartį dėl nuomos buvo sudariusi savo vardu. Viską apskaitydavo baltoje knygutėje, nepamena, kaip ji vadinosi. Knygelę paėmė iš jos ikiteisminio tyrimo metu. Iš jos nepaėmė jokio žurnalo, ji nevedė žurnalo. Nežino, ar buvo 40 numeris, neprisimena. Sąsiuvinis su vardu „V.“ jai nežinomas, gal tų V. ne viena buvo, iš jos toks sąsiuvinis nebuvo išimtas. Mokesčių inspekcijoje deklaruodavo pajamas. Atlyginimą paskaičiuodavo pati, žinojo, kiek parduota produkcijos, kiek reikia mokėti mokesčių, o likę pinigai – jos atlyginimas. Atlyginimo dydis priklausė nuo parduotos produkcijos, kartais likdavo 200-300 litų, jei geresnis mėnuo, tada likdavo ir daugiau. Vadybininkams mokėdavo už prekes, ne už darbą. Produkciją gaudavo pagal sąskaitas, atiduodavo pinigus, o jai išrašydavo orderį. Prekes atveždavo vairuotojai, jei turėdavo laiko, atveždavo kaltinamieji. Liudytoja nežino, kas buvo jų vairuotojai. Visą produkciją atveždavo su sąskaitomis-faktūromis. Apskaitą vykdydavo kartą per savaitę, ar per mėnesį. Kas atveždavo prekes, su jais ir atsiskaitydavo. Už produkciją atsiskaitydavo iš karto arba pardavusi prekes. Būdavo taip, kad jai atveždavo naują sąskaitą, o ji apmokėdavo prieš tai atvežtą sąskaitą. Nežino, ar dar kam nors kaltinamieji pristatydavo prekes. Ji nerinko iš kitų pardavėjų pinigų, atiduodavo kaltinamiesiems pinigus tik už jai pristatytas prekes. Negalėjo prisiminti, kodėl 2008 m. deklaravo 85000 litų pajamų, nors pajamų knygutė tuščia, gal buvo kokia klaida.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino V. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Iš 2009-11-04 liudytojos V. B. apklausos protokolo matyti, jog ji prekiauja mėsos produktais turguje pagal verslo liudijimą apie 4-5 metus. Pažįsta G. B., nes ji yra prekiavusi turguje, o A. L. pažįsta kaip G. B. vyrą. Jos nesieja jokie darbo santykiai su nurodytais asmenimis. Už verslo liudijimą ir prekyvietę ji susimoka pati. Mėsos produktus jai tiekia įvairios įmonės, tiekėjai, kurie yra visi užregistruoti jos pajamų žurnaluose. Gaminius užsako ji telefonu. Atsiskaito su tiekėjais taip: jai pristato produkciją, išrašo sąskaitą, ji sumoka pinigus ir jai išduoda pinigų priėmimo kvitą. Kartais sumoka už suprekiautą produkciją. Jai niekas nemoka atlyginimo už suprekiautą produkciją, už tai ji niekam neatsiskaito, negauna mėsos produktų be apskaitos ir tokios apskaitos neveda. Dėl produkcijos ji skambina tiekėjui „Panevėžio gurmanas“, jai skambina tiekėjai: „Adrina“, UAB „Bentana“, „Panevėžio gurmanas“, „Joniškio delikatesas“. Šių įmonių atstovų ji nepažįsta, pavardžių neklausia. Už atvežtą produkciją ji atsiskaito pati su tiekėju (2 t., 51-52 b. l.).
Iš 2009-12-02 liudytojos V. B. papildomos apklausos protokolo matyti, kad ji apie 4-5 metus prekiauja pagal verslo liudijimą turguje mėsos gaminiais. Su G. B. susipažino 2005 metų rudenį. Jai G. B. pasiūlė prekiauti pastarosios pristatoma produkcija, ir liudytoja sutiko. Su G. B. sutarė, kad ši sumokės už vitrinos nuomą bei jos perkamą verslo liudijimą. Mokesčius mokėjo ji pati, tačiau šias išlaidas išskaičiuodavo iš suprekiautos sumos. Taip pat sutarė, kad gaus po 30 Lt už dirbtą dieną bei 3 procentus nuo dienos prekybos apyvartos. Ji dirbo turguje kiekvieną dieną, išskyrus sekmadienius. Produkciją (iki 2009-11-04) pristatydavo A. L. ir G. B. samdomi du vairuotojai, kurie pristatydavo ir PVM sąskaitas faktūras. Taip pat produkciją pristatydavo ir tiesiogiai tiekėjai, tai yra UAB „Gurmanas“, „Biovela“, „Delikatesas“, „Mažeikių mėsinė“, „Stilsas“. Gamintojai ir tiekėjai produkciją tiesiogiai jai pristatydavo retai, ji su jais tiesioginio ryšio neturėjo. Užsakymus produkcijai gauti ji pateikdavo G. B. arba A. L. Sąskaitose už gautą produkciją ji nepasirašinėjo. Kartais gaudavo produkcijos be sąskaitų, tačiau kiek, kada ir kokios, nepamena. A. L. ir G. B. pristatydavo produkciją pasvertą, suskaičiuotą, todėl ji ne visada tikrindavo, ar produkcijos kiekis atitinka įrašus sąskaitose. Suprekiautus pinigus beveik kas dieną surinkdavo A. L. arba G. B. Ji pinigus surinkdavo iš kitų turgaus prekeivių, dirbusių G. B. ir A. L. naudai, tai iš A. N., K. J., A. M., L. M., E. P., ir juos perduodavo kaltinamiesiems. G. B. ją buvo įpareigojusi tai daryti. Reali apskaita buvo atvaizduota jos vedamame sąsiuvinyje. Ji skyrėsi nuo tos, kuri vedama jos pajamų-išlaidų registre, tai yra kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai. Skyrėsi todėl, kad ji gaudavo neapskaitytų prekių, todėl negalėjo tokių pajamų ir išlaidų fiksuoti oficialioje apskaitoje. Realiai tai buvo ne jos, o G. B. apskaita, nes ji buvo samdoma darbuotoja. Sąsiuvinyje kas dieną pažymėdavo G. B. perduodamą sumą, surašydavo turėtas išlaidas, gautas prekes. Kas savaitę ji perduodavo sąsiuvinį G. B. patikrinti (2 t., 53-54 b. l.).
Pagarsinus parodymus liudytoja parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu visoms pardavėjoms apklausų protokolai buvo surašyti vienodai, jai liepė pasirašyti ir ji pasirašė, ji tokių parodymų nedavė, teismas turi tikėti posėdyje duotais parodymais. Kas ją apklausinėjo ikiteisminio tyrimo metu – nežino. Žino, kad yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Liudytoja parodė, kad reikia tikėti jos pirmais parodymais, nes jie yra teisingi ir teismo posėdžio metu davė tokius pat parodymus.
Liudytoja K. J. teisme parodė, kad pažįsta G. B. gal 15 metų, sename turguje kartu prekiavo. Grįžus iš užsienio prieš 5-6 metus įstojo į darbo biržą. Jai pasiūlė išsiimti verslo liudijimą 3 mėnesiams sumažinta kaina. Ji iš sesers pasiskolino pinigų, išsiėmė verslo liudijimą, turguje išsinuomojo vitriną, už kurią mokėjo apie 780 litų per mėnesį (po to nuomą pakėlė) ir pradėjo prekiauti. Šeimos nariai su ja nedirbo. Prekes atveždavo vairuotojai. Įmonės pačios siūlė savo prekes, išrašydavo važtaraščius, orderius. Jei prekė neperkama, tos produkcijos nebeimdavo. Ji pati vedė apskaitą, turėjo sąsiuvinį, pildė deklaracijas, apskaitydavo pajamas. Atsiskaičius su tiekėjais, jai likdavo atlyginimas per mėnesį apie 400-700 litų. Verslo liudijimą išsiimdavo pati. Kadangi norėjosi daugiau uždirbti, tai prieš šventes užsisakydavo daugiau produkcijos, kurią laikė kaltinamųjų patalpose. Ji neturėjo automobilio, todėl, kai reikėdavo, tai kaltinamieji atveždavo jai produkcijos. G. B. neprašė įdarbinti. G. B. už ją nemokėjo nuomos ir už verslo liudijimą. Antkainis būdavo 2-3 litai, apie 10 procentų. Be sąskaitų prekių negaudavo, nerizikuodavo. Sodrai ji nemokėjo, nes jau turėjo pakankamą stažą, virš 30 metų. Ji viską yra sumokėjusi, pretenzijų nebuvo. Jei neturėdavo pinigų tiekėjams, jie palaukdavo, ir ji atsiskaitydavo po to, kai atveždavo kitas prekes.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino K. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 67-68, 69-70 b. l.).
Iš 2009-11-04 liudytojos K. J. apklausos protokolo matyti, jog liudytoja apie 2-1,5 metų dirbo „Dvaro“ turgavietėje pardavėja pagal verslo liudijimą. Ji pažįsta G. B. Su ja kartu buvo vyras vardu „A.“ ar „A.“. Už prekybos vietą ir verslo liudijimą ji susimoka pati. Mėsos produktus jai tiekia tiekėjai „Mažeikių mėsinė“, „Panevėžio gurmanas“, „Panevėžio juodasis alksnis“, „Stilsas“, „Mėsos meistrai“. Mėsos gaminius užsakydavo per G. B., jai sumokėdavo pinigus pagal sąskaitas, apie tolimesnį G. B. atsiskaitymą su tiekėjais nieko nežino. Neprisimena, ar yra padavusi pinigus A. Ji su juo praktiškai jokių ryšių nepalaiko. G. B. pas ją atvažiuoja kas antrą dieną. Jai atlyginimo už šį darbą niekas nemoka, kiek lieka nuo parduotų prekių, atėmus išlaidas verslo liudijimui, mokesčiui už vietą prekyvietėje ir produkcijos pristatymą, tiek lieka jai. Mėsos produktų be dokumentų neima. Ji veda asmeninę apskaitą sąsiuvinyje, kurį paėmė tyrėjai ir ant kurio užrašyta 20080102 K. Šį sąsiuvinį užsivedė pati. Ji taip pat veda pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus. Apskaitos žurnaluose rašo duomenis iš gautų sąskaitų – faktūrų. Jai per mėnesį likdavo apie 300-700 Lt (2 t., 67-68 b. l.).
2009-12-02 liudytojos K. J. papildomos apklausos protokole užfiksuota, kad liudytoja parodė, jog A. L. ir G. B. ji pažįsta. 2006 metais ji užsiregistravo darbo biržoje, kur jai patarė lengvatinėmis sąlygomis įsigyti verslo liudijimą. Jį įsigijus ir nuvykus į „Dvaro“ turgų pasidomėti prekybos sąlygomis, ten prekiaujančios moterys patarė susirasti G. B.. Susipažinusi su G. B., prašė jos, kad priimtų pas ją dirbti, tai yra prekiauti jos pristatomais mėsos gaminiais. Su G. B. sutarė, kad pastaroji sumokės už vitrinos nuomą bei jos (K. J.) perkamą verslo liudijimą. Mokesčius ji mokėjo pati, tačiau šias išlaidas išskaičiuodavo iš suprekiautos sumos. Taip pat sutarė, kad ji gaus po 25 Lt už išdirbtą dieną bei 3 procentus nuo tos dienos prekybos apyvartos. Turguje ji dirbo kiekvieną dieną. Produkciją iki 2009-11-04 pristatydavo A. L. ir G. B. vairuotojai. Pastarieji pristatydavo ir PVM sąskaitas faktūras. Taip pat produkciją pristatydavo ir tiesiogiai tiekėjai, gamintojai, tai yra UAB „Gurmanas“, UAB „Mažeikių mėsinė“, tačiau labai retai, su jais ji tiesioginio ryšio neturėjo. Sąskaitose tekdavo pasirašyti už gautą produkciją retai, tik tada, kai tiesiogiai atveždavo patys tiekėjai ir gamintojai. Kartais gaudavo produkcijos be sąskaitų. A. L. ir G. B. vairuotojai produkciją pristatydavo pasvertą, suskaičiuotą, ji ne visada ir tikrindavo, ar produkcijos kiekis atitinka įrašus sąskaitose. Suprekiautus pinigus beveik kas dieną surinkdavo A. L. arba G. B. Juos paduodavo turguje prekiaujančiai V. B., o ši perduodavo savininkams. Faktiškai G. B. ir A. L. buvo jos darbdaviai. Savo apskaitą, kaip prekiaujančios pagal verslo liudijimą, ji tvarkė pati, tvarkė, kaip mokėjo. Reali apskaita būdavo atvaizduota jos vedamame sąsiuvinyje. Ji skyrėsi nuo tos, kuri buvo jos pajamų-išlaidų registre. Sąsiuvinį kas savaitę perduodavo G. B. patikrinti. Apskaitą tvarkė taip, kaip nurodydavo jos darbdaviai (G. B. ir A. L.). Džiaugėsi gavusi darbą ir nesigilino į tai, ar tokia prekybinė tvarka yra ydinga, ar ja bus slepiami mokesčiai (2 t., 69-70 b.l.).
Pagarsinus parodymus liudytoja parodė, jog nesutinka su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ji nedavė tokių parodymų, ją tik vieną sykį kvietė į apklausą, nežino, kodėl surašyti du apklausos protokolai. Turgavietėje ją apklausė moteris, ir ji neprisimena, ar jai kur pasirašė. Ją tik vieną kartą iškvietė į FNTT, kur buvo 5-7 minutes. Tuo metu jos nieko neklausinėjo, tik paklausė, ar sutinka ir liepė pasirašyti. Jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu skiriasi, nes visus parodymus parašė tyrėjas, padavė lapą ir liepė pasirašyti, o ji akinių neturėjo, buvo smulkiai surašyta, jai protokolo neskaitė. Į turgavietę atvažiavę pareigūnai iš jos paėmė sąsiuvinį, ten būdavo pribraižyta, jį pildė dėl savęs, užsirašydavo, kiek turi sumokėti vairuotojui, kad nereikėtų kilnoti visų važtaraščių. Ji jokių pinigų kaltinamiesiems nemokėjo, jie taip pat jai nemokėjo.
Liudytoja A. K. teismo posėdyje parodė, jog kaltinamieji atveždavo kai kurias prekes, kieno produkciją jie veždavo - tikrai nebeprisimena, visada atveždavo su sąskaitomis. Iš tiekėjų pamena, kad buvo „Mėsos meistrai“, „Delikatesas“, „Delikanas“. „Delikano“ produkcijos buvo labai mažai. Ji prekiavo Kelmės turguje, sutartis buvo sudaryta tarp turgavietės savininko ir jos, nuomą mokėjo ji. Tiekėjui atvežus prekes iš karto nemokėdavo, sumokėdavo vėliau atvežus prekes. Jei neturėdavo pinigų, susitardavo, kad vėliau sumokės. Kaltinamieji atveždavo prekes, bet labai nedaug, būdavo, kad jie patys neatvažiuodavo, tada jų vairuotojai atveždavo prekes. Pretenzijų jokių neturėjo. Nežino, ar produkciją pirko iš PVM mokėtojų. Parduodamoms prekėms užsidėdavo kažkokį procentą, su kitomis prekiaujančiomis susitardavo, kad kainos panašiai būtų vienodos. Jei matydavo, kad prekės neparduoda, tada nuostolį sau darydavo, tą prekę nukainuodavo. Apskaitą vedė sąsiuvinyje, kad galėtų apsiskaičiuoti, už kiek gavo prekių, kiek pardavė. Ji teikė deklaracijas mokesčių inspekcijai, surašydavo kiekvieną dieną kiek gauta, už kiek parduota. Mokesčių knygelėje pagal sąskaitas įrašydavo, kiek gavo prekių, o vakare parašydavo, už kiek pardavė. Sumokėdavo už tiektą produkciją, o kas likdavo, būdavo jos pelnas. Ji pati susimokėdavo už darbo vietą, už verslo liudijimą. Nebuvo susitarimo su kaltinamaisiais, kad jie mokės už darbo vietą. Į sąsiuvinį rašydavo A. L. produkciją ir visų kitų produkciją. G. B. netikrindavo jos sąsiuvinio. Sąsiuvinis buvo paimtas iš jos ikiteisminio tyrimo metu. Jai kaltinamieji nieko papildomai nemokėjo. Atlyginimas, atėmus visas išlaidas, buvo nepastovus - 800-300 Lt. Ją tikrino VMI ir FNTT, veterinarinė tarnyba, pretenzijų jai niekas neturėjo, kada ją tikrino, nepamena. Kodėl skiriasi ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir teisme duoti parodymai – ji neatsimena. Tuo metu ji buvo išsigandusi, dabar jaudinasi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 34-35, 139 b. l.).
2009-11-04 liudytojos A. K. apklauso protokole užfiksuota, jog ji užsiima mėsos produktų prekyba Kelmės turguje 5 metus. Šia veikla pasiūlė užsiimti iš matymo pažįstama moteris, kurios pavardės neprisimena. Ji pati iš savo lėšų nusipirko verslo liudijimą, susimokėjo nustatytą mokestį VMI, moka nuomą. A. L. pažįsta kaip vairuotoją, kuris praėjusiais metais vieną kartą iš kažkokios įmonės atvežė prekes. Neprisimena, iš kokios įmonės jis atvežė prekes. G. B. jai girdėta, tačiau jos nepažįsta. Turguje yra girdėjusi, kad ji yra A. L. sugyventinė. Su A. L. ir G. B. darbinių santykių neturėjo. Mėsos produkciją jai atveža tiekėjai, su jais ji sudaro sutartis. Ji perka produkciją iš įvairių tiekėjų: UAB „Baltmėsa“, UAB „Sorina“, UAB „Dartolitas“, Nijolės Kalėdienės įmonė. Už patiektą produkciją yra išrašomos PVM sąskaitos faktūros, o jai atsiskaičius grynais išrašydavo pinigų priėmimo kvitus. Jei neturėdavo pinigų, už prekes atsiskaitydavo kitą kartą. Pinigus mokėjo vairuotojams, kurie atveždavo produkciją. Ji negauna jokio atlyginimo už prekybą. Jai nuo parduotų prekių lieka pelnas. Mėsos produktų paketų be PVM sąskaitų faktūrų nėra gavusi. Neveda jokios neaiškios apskaitos, tik veda priėmimo – perdavimo sąsiuvinį, kuriame fiksavo likučius. Ji dirbo pasikeisdama su E. N. Prekės buvo priimamos tiek jos, tiek ir E. N. vardu, ir jos parduodavo viena kitos likučius (2 t., 34-35 b. l.).
2010-09-28 liudytojos A. K. papildomos apklausos protokole užfiksuota, kad liudytoja parodė, jog A. L. pažįsta, o vėliau sužinojo, kad G. B. yra jo sugyventinė, pastarieji abu užsiima prekyba mėsos produktais. Kelmės turgelyje ji prekiavo jų pristatoma mėsos produkcija. Mėsos produkciją jai atveždavo du vairuotojai, kurių nei vardų, nei pavardžių nežino. Ji pati nusipirkdavo prekybos vietą bei verslo liudijimą, tačiau šias išlaidas vėliau padengdavo A. L. ar G. B. Dirbti pas A. L. ją rekomendavo iš matymo pažįstama moteris. Apie tai, kad bus mokamas 30 Lt atlygis už dieną bei 1 procentas nuo suprekiautos produkcijos, ji kalbėjosi su A. L. bei su jo sąlygomis sutiko. Prekiaudama A. L. pristatomais mėsos gaminiais ji net nepagalvojo, kad jis ir jo sugyventinė G. B. šia veikla verčiasi nelegaliai, tai yra neįregistravę jokios įmonės. Ji nebuvo pasirašiusi rašytinės darbo sutarties su jais, apie tai, kad ji yra reikalinga net nepagalvojo, kadangi buvo išsiėmusi verslo liudijimą šiai prekybai. Taip pat ji teikdavo deklaracijas Kelmės AVMI, vesdavo gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą pajamų ir išlaidų žurnalą. PVM sąskaitas faktūras, užpildytas jos vardu, pristatydavo A. L. vairuotojai. Ji taip pat pildydavo sąsiuvinį, kuriame fiksuodavau pristatytą produkciją, gautas pajamas, turėtas išlaidas, savo darbo užmokestį, kurį pasiimdavo iš gautų pajamų, pardavus produkciją. Šį sąsiuvinį visada paimdavo G. B. arba paduodavo vairuotojams. Vėliau sąsiuvinį grąžindavo jai (2 t., 139 b. l.).
Pagarsinus parodymus liudytoja parodė, jog pas ją namuose pareigūnai atliko kratą, ją apklausė, o ji buvo nuvykusi į FNTT, Šiauliuose. Tuo metu davė parodymus būdama išsigandusi, o jie surašė, davė pasirašyti ir ji pasirašė. Dabar teisme duoti parodymai teisingi, prašo jais vadovautis. Gal ir buvo susitarusi su kaltinamaisiais dėl atlyginimo, kad jei gerai prekiaus, ateityje eis pas juos dirbti, gal pareigūnai ją ne taip suprato.
Liudytoja J. J. teismo posėdyje parodė, jog kaltinamuosius pažįsta, jie vadybininkai ir jos darbdaviai. Prieš kokius 4 metus ji dirbo Mažeikių turguje, prekiavo rūkytais mėsos gaminiais. Kaltinamieji atvažiavo ir pasiūlė tiekti jai produkciją, o ji sutiko. Jie buvo susitarę, kad kaltinamieji mokės jai po 30 Lt per dieną ir 3 procentus nuo suprekiautos sumos. Ji užsakydavo prekes telefonu, o jie atveždavo, tačiau prekių buvo labai nedaug. Kaltinamieji produkciją veždavo iš įmonių, daugiausia lenkiškos produkcijos. Kartais ir pati užsisakydavo prekes. Ji pati mokėjo nuomą, į kurią buvo įskaičiuotas mokestis už elektrą, už verslo liudijimą, Sodrai, ligonių kasoms, kitus mokesčius, pati pildė deklaracijas. Ji sumokėjo visus mokesčius, pretenzijų nebuvo. Produkciją kaltinamieji atveždavo su sąskaitomis, jei turėdavo pinigų, už ją atsiskaitydavo iš karto, o jei neturėdavo, tada pinigus atiduodavo po savaitės. Prekiavo dar „Mažeikių mėsinės“, „Delikateso“, kitų pavadinimų nepamena, produkcija, sąskaitas-faktūras ji pasirašydavo savo vardu. „Mažeikių mėsinės“ produkciją atveždavo vadybininkai su sąskaitomis, ji ant jų pasirašydavo. Žino apie sutartį, kad G. B. pasirašė už ją sutartyje, bet remiantis šia sutartimi prekybiniai santykiai vyko, pretenzijų iš jų neturėjo. Ji pati pasirašė sutartį su „Mažeikių mėsine“. Iš įmonės „Dartolitas“ lenkišką produkciją veždavo A. L., kuris buvo, kaip tos įmonės tiekėjas, kartais atveždavo vairuotojas. Jai nežinoma, kas dar taip dirbo kaltinamiesiems. Kas išrašydavo sąskaitas, nebepamena. Ji turėjo sąsiuvinį, kuriame viską susirašydavo, G. B. tikrindavo jos sąsiuvinį. Galėjo būti, kad ji dar dirbo 2009 metų rugsėjo mėnesį. Dabar nedirba jau 3 metai. Nežino, ar kaltinamieji turėjo savo įmonę. Ikiteisminio tyrimo metu davė rašysenos pavyzdžius.
Liudytoja M. K. teismo posėdyje parodė, jog kaltinamuosius pažįsta. Ji dirbo Mažeikių turgelyje, gavo šaldytuvą, o jie veždavo prekes kaip tiekėjai. Tai buvo gal 2007 m., ji dirbo apie 2 metus. Ji gali daug ko neprisiminti, nes yra po insulto. Kaltinamieji jai veždavo lenkišką produkciją, iš UAB „Baltmėsa“ ir kitų įmonių, prekes atveždavo vairuotojai. Ji užsisakydavo prekes pati, atsiskaitydavo už prekes slenkančiu grafiku. Prekes atveždavo su sąskaitomis, apskaitydavo viską baltose knygose. Kainas nustatydavome taip, uždėdavo 21 procentą PVM ir 1-2 litus užsidėdavo sau. Ji pati mokėjo už verslo liudijimą, vitriną, į nuomą buvo įskaičiuoti ir komunaliniai mokesčiai. Kaltinamiesiems sumokėdavo tik už produkciją. Jai kaltinamieji nesiūlė sumokėti už verslo liudijimą. Tyrimo metu jas užpuolė, jos pačios nesuprato, kas ten vyksta, išsigando, todėl parodymai kitokie. Ji pareigūnų nekaltina, bet jie surašė, ji išsigando ir pasirašė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino M. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 75-76, 142 b. l.).
Iš 2009-11-04 liudytojos M. K. apklausos protokolo matyti, jog nuo 2008 m. balandžio mėnesio užsiima mėsos produktų prekyba turguje. Jai užsiimti prekyba pasiūlė buvusi pardavėja V. Minėta pardavėja jai paliko pardavus prekes gautus pinigus, iš kurių ji nusipirko verslo liudijimą. A. L. ir G. B. sieja su ja darbiniai santykiai, t.y., ji telefonu iš jų užsako rūkytų mėsos gaminių. Užsakytas prekes su apskaitos dokumentais pristato vairuotojas D. Jam ji trečiadieniais ir šeštadieniais atiduoda pinigus už parduotą produkciją su lapeliu, ant kurio užrašyta, kiek gauta pinigų ir kas pardavė. Kiek jai žinoma, šiuos pinigus vairuotojas nuveždavo A. L. ar G. B. Nežino, ar A. L. ir G. B. turi įmonę, tačiau jie pristatydavo prekes ir kitoms turgavietės pardavėjoms: R., S., V., R. Jai atskirai už produkcijos pristatymą mokėti nereikėjo. Jai už parduotas prekes yra mokamas 30 Lt atlyginimas ir 3 procentai nuo parduotų prekių, tačiau iš atlyginimo yra išskaičiuojami nuostoliai už sugedusią produkciją. Atlyginimą ji išsiskaičiuodavo iš pinigų gautų pardavus prekes. Iš pradžių gaudavo nedaug prekių be apskaitos dokumentų, tačiau nuo 2008 m. pabaigos visos prekes yra su apskaitos dokumentais, kuriuos ji sega į savo apskaitą. Ji prekyvietėje Nr. 45 prekiauja kartu su R. L. Jos prekiauja kas antrą savaitę pasikeisdamos. R. L. prekiauja tuo pačiu principu, kaip ir ji. Per savaitę parduoda prekių už 2000 Lt. Apskaitos dokumentų nei ji, nei R. L. nesineša, jie lieka prekyvietėje (2 t., 75-76 b. l.).
2011-08-03 liudytojos M. K. papildomos apklausos protokole užfiksuota, kad jai parodytose sutartyse 2009-03-16 Nr. 05-0214, 2009-09-01 Nr. 05-0214 ir 2009-10-02 Nr. 05-0214 prie jos vardo ir pavardės yra ne jos parašai, kas galėjo už ją pasirašyti, nežino. Su UAB „Mažeikių mėsine“ sudarinėjo sutartis, kadangi šios sutartys buvo privalomos, kitu atveju nebūtų tiekiama produkcija. Sutartis būdavo sudaroma vieneriems metams, tačiau jei nutrūkdavo, būdavo pratęsiama ir tokiu atveju nesikeisdavo jos numeris, tik sudarydavo nauja data. Kadangi buvo įdarbinta A. L. ir G. B. bei už tai gaudavo 30 Lt atlygį už dieną, todėl dauguma reikalų tvarkė būtent jie patys, mano, jog dėl šių sutarčių pasirašymo taip pat galėjo sutvarkyti būtent jie, kadangi vieną savaitę ji dirbdavo, kitą – ne, o sutartį atvežęs atstovas ją pateikdavo A. L. ar G. B. (2 t., 142 b. l.).
Pagarsinus parodymus liudytoja parodė, jog ji negalėjo taip moksliškai atsakyti, pareigūnai rašė daug, ji neskaitė prieš pasirašydama apklausos protokolą. Kaip buvo apklausiama, ji nieko nepamena. Prekiavo 2 metus, visi mokesčiai sumokėti, su tiekėjais atsiskaityta, deklaracijos užpildytos, pretenzijų nebuvo. Nepamena, ar ją tikrino mokesčių inspekcija. Jai niekas nesakė, kad G. B. už ją pasirašė sutartyje su „Mažeikių mėsine“, ji prekiavo šios įmonės produkcija.
Liudytoja E. P. teismo posėdyje parodė, jog nepažįsta jokių žmonių posėdžių salėje. Žino, dėl ko yra iškviesta. Ji dukters prašymu nusipirko verslo liudijimą, pagal kurį dirbo jos dukra I. P. Neprisimena, kad pirko verslo liudijimą. Ji planavo išvykti pas seserį į Islandiją, tačiau nebeišvažiavo ir dirbo pagal išimtą verslo liudijimą. Jos dukra sakė, kad pardavinėjo turguje, kuriame nežino, važinėjo po rajonus. Jos gyvena Ž. gatvėje. Dukra sakė, kad kai reikės, ji ją pamokins dirbti, bet ji visiškai nedirbo. Kas tiekė produkciją, nežino.
Liudytoja E. N. teismo posėdyje parodė, jog pažįsta G. B., kuri kaip ir kiti tiekėjai atveždavo prekes. Prieš 4-5 metus liudytoja apie 7-8 mėnesius dirbo Kelmės turgelyje. Su G. B. susipažino, kai pradėjo dirbti, gal A. K., su kuria pakaitomis kas dvi savaites dirbo prie vienos vitrinos, jas supažindino. Produkciją tiekdavo ne tik G. B., buvo labai daug tiekėjų: „Mėsos meistrai“, „Delikatesas“, iš Tauragės, iš kur pigiau gaudavo, iš ten ir užsisakydavo. Ji pati nuspręsdavo, kiek ir kokių prekių reikia. Su G. B. atsiskaitydavo grynais, išrašydavo orderį, jame nurodydavo sumą. Prekes atveždavo kartą per savaitę, kartais du kartus. Prekes dar atveždavo kažkoks vairuotojas, kuris susijęs su G. B. Ji pati sumokėdavo už verslo liudijimą, mokesčius, Sodrai, nuomą už vitriną (700-800 Lt), apskaitydavo pinigus, viską rašydavo į sąsiuvinį. Antkainį jos nusistatydavo pačios, jis buvo apie 18 procentų, tiekėjai nenustatydavo, kokį antkainį reikia užsidėti. Iš tiekėjų niekas papildomo užmokesčio jai nemokėjo. G. B. jai nieko papildomai nemokėdavo. Negali pasakyti, ar G. B. produkciją pristatydavo tik jai. Jei gerai pamena, G. B. atstovavo „Delikateso“ produkcijai ir lenkiškai. Sutartis su „Delikatesas“ ir „Stilsas“ dėl tiekimo ji pasirašė pati. Orderius taip pat ji pasirašinėdavo. Per tą laikotarpį jos VMI netikrino, bet ji viską yra sumokėjusi, pretenzijų nebuvo. Ji negalėjo daug prekių užsisakyti, nes iš pradžių su A. K. keisdavosi kas savaitę, po to kas antrą. Visos prekės buvo vežamos su sąskaitomis. Apskaitą vedė sąsiuvinyje, žurnale, knygutėje. Visus dokumentus traukdavo į apskaitą, be sąskaitų produkcijos nebuvo.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino E. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 28-29 b. l.).
Iš liudytojos E. N. 2009-11-03 apklausos protokolo matyti, jog liudytoja mėsos produktų prekyba pagal verslo liudijimą Kelmės turguje užsiima apie 3 m. nuo 2007 m. pavasario. Iš pradžių apie metus laiko jai darbą parūpino, išpirkdavo verslo liudijimą ir tiekdavo prekes J. R. iš Tauragės. Vėliau nuo 2008 m. pradžios ją pasamdė G. B. Pagal susitarimą ji mokėjo liudytojai už dieną 30 Lt atlyginimą ir 1 procentą nuo sumos, gautos pardavus prekes, už verslo liudijimą ir prekybos vietą. Ji užsakydavo prekes pas G. B. telefonu. Jas pristatydavo vairuotojai, kuriems ji atiduodavo pinigus, gautus už parduotas prekes. Prekes atveždavo su sąskaitomis faktūromis, kurių dalį, t.y., nuo 2009 m. liepos turi prekybos vietoje. Prekių be apskaitos dokumentų negaudavo. Atlyginimą paskaičiuodavo G. B. ir mėnesio pabaigoje jai pasakydavo, kokią sumą pasiimti iš pinigų, gautų pardavus prekes. Ji pati pildo pajamų ir išlaidų žurnalą, turi verslo liudijimą, metų pabaigoje teikia deklaraciją VMI. Nepažįsta A. L. (2 t., 28-29 b. l.).
Pagarsinus parodymus liudytoja parodė, jog ji tik pakartojo žodžius, kuriuos jai liepė sakyti kažkokie juodi vyrukai. Ją apklausinėjo paviljone, turgavietėje, taip išsigandęs gali daug ką pasakyti. Jai sakė, kad jie viską žino, kad buvo taip ir taip, ir liepė pasirašyti. Žino, kad yra įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Dabar teisme ji sako teisybę. Su G. B. dėl 30 Lt atlyginimo per dieną nesitarė. Papildomų procentų negaudavo, dirbdavo ne pilną mėnesį, kas dvi savaites. Jos pasiskaičiuodavo per dieną gautus pinigus, o G. B. leisdavo pasiimti pinigus, todėl nežino, ar tai buvo susitarimas dėl atlyginimo. Darbo vietoje nelabai buvo išsigandusi, bet namie darė kratą, ir tai ją labai išgąsdino.
Liudytoja A. M. teismo posėdyje parodė, jog pažįsta kaltinamuosius, su jais nėra susipykusi. Ji kartu su jais 2007-2008 m. dirbo „Dvaro“ turguje. Dabar nebedirba. Susipažino su kaltinamaisiais per sūnaus pažįstamą, sužinojo, kad jiems reikia darbuotojo ir nuėjo pas juos. Jai pasiūlė prekiauti turgavietėje pagal verslo liudijimą. Dirbo gal 3-4 metus, verslo liudijimą pati išsiėmė, tačiau už jį mokėdavo kaltinamieji. Dirbo konkrečioje darbo vietoje, ją išnuomodavo kaltinamieji. Nežino, kokį jie mokėdavo nuomos mokestį. Ji visur dėjo savo parašą – išsiimdama verslo liudijimą, už prekybos vietą ir komunalinius mokesčius, sutartyse su tiekėjais, ant buhalterinių dokumentų. Kartą per savaitę jai mokėdavo 30 Lt už dieną atlyginimą ir 3 procentus nuo parduotų prekių sumos. Prekes atveždavo daugelio įmonių „Dartolita“, „Mažeikių mėsinė“ ir kitų vairuotojai, kaltinamieji prekių neveždavo. Ji pati užsisakydavo prekes iš įmonių, kiek užsakyti, spręsdavo pati. Prekes visada atveždavo su važtaraščiais, ji ant jų pasirašydavo. Sąskaitose matydavosi, kiek reikia sumokėti, ji iš karto atsiskaitydavo už prekes. Turėjo sąsiuvinį, į kurį pasižymėdavo, kiek atvežė prekių, kiek buvo parduota. Mokesčių inspekcijai pildydavo žurnalą, kuriame rašydavo produkcijos svorį, kainą. Už parduotą produkciją kaltinamiesiems atsiskaitydavo pagal sąsiuvinius, kuriuos pildydavo. Kaltinamieji tuos sąsiuvinius tikrindavo. G. B. atiduodavo tai, kas likdavo nuo visų tiekėjų gautos produkcijos. Ji nežino, ar kaltinamieji jai vienai pristatydavo prekes. Pagal verslo liudijimą su ja kartu šeimos nariai nedirbo. Jai niekas nereiškė pretenzijų dėl mokesčių ar sąskaitų už produkciją apmokėjimo. Jos nuomone, dokumentuose užfiksuoti faktai neprasilenkia su realybe. Ji pati nebūtų galėjusi vykdyti tokią veiklą, nes neturėjo lėšų. Apmokėjimai būdavo su savaitės ar kelių dienų atidėjimu. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu jai niekas neaiškino, ką ji turi sakyti, ar pasakoti, ji pati davė parodymus ir viską papasakojo. Jai atrodo, kad buvo apklausta vieną sykį.
Liudytoja L. M. teismo posėdyje parodė, jog pažįsta kaltinamuosius. Ji jau daug metų serga sunkia depresija ir jai labai prastai su atmintimi nuo vaistų, gali daug ko neprisiminti. Prašo remtis jos pirminiais parodymais. Ji dirbo Šiaulių turguje Marijampolės įmonei, kaltinamuosius žinojo iš matymo. Kai įmonė, kurioje ji dirbo, bankrutavo, G. B. jai pasiūlė darbą. Neprisimena, kokiais tai buvo metais. Ar pati G. B. prekiavo, ji nežino. Taip pat nežino, ar G. B. dar kam pasiūlė darbą. Ji užsakydavo prekes, o kaltinamieji atveždavo prekes. Atlyginimas buvo gal 30 litų per dieną ir 1-2 procentai nuo parduotos produkcijos. Atlyginimą pasiskaičiuodavo savaitės pabaigoje. Ji pildydavo žurnaliukus, pagal juos teikdavo deklaracijas. Taip pat sau rašydavosi. Prekiaudavo prie prekystalio. Iš pradžių už prekystalį sumokėdavo G. B., o po to lyg pačios sumokėdavo iš gautų pinigų. Neprisimena, kokia buvo prekystalio nuomos kaina. Už verslo liudijimą pati sumokėdavo iš pardavus prekes gautų pinigų. Visą produkciją atveždavo su sąskaitomis, veždavo keli tiekėjai, bet jų vardų nepamena. Pamena kelis iš pagrindinių tiekėjų, tai iš „Delikana“, iš „Mėsos meistrai“. Ji pati buvo su jais sudariusi sutartis. Nežino, kokią produkciją atveždavo kaltinamieji, jie daugiausia prekiavo lenkiška produkcija. Pardavus prekes gautus pinigus dažniausiai atiduodavo kaltinamiesiems šeštadieniais. Prie to prekystalio prekiaudavo viena pati. Kiek likdavo pinigų kaltinamiesiems, labai sunku pasakyti, nes būdavo didžiuliai skirtumai, kartais būdavo keli šimtai, o kartais ir dvigubai, ar trigubai daugiau, vidurkio tikrai negali pasakyti. Prieš tai ji dirbo įmonėje iš Šilalės pagal darbo sutartį. Darbo santykiai buvo labai panašūs, kaip ir su kaltinamaisiais. Ji užsirašydavo, kiek pinigų atidavė kaltinamiesiems, galėjo būti sąsiuvinis su vardu „L.“. Likučius rašydavo į sąsiuvinį dėl savęs, kad susitikrinti. Jie taip pat paimdavo sąsiuvinį susitikrinti. Kaltinamieji tikriausiai pasitikėjo ja, nes pagal sąskaitas matydavo, kiek prekių atvežta, kiek atiduodavo. Gal ir būtų galėjusi pati vykdyti tokią veiklą, bet dirbo taip. Iš pradžių net nesusimąstė, kad čia kažkas negero. Visi mokesčiai būdavo sumokėti, niekas pretenzijų nereiškė. Deklaracijas, kiek pamena, reikėdavo užpildyti iki gegužės mėnesio. Nusinešdavo žurnalą ir pagal jį viską supildydavo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino L. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 43-44, 45-46 b. l.).
Liudytoja L. M. 2009-11-03 apklausos metu parodė, jog mėsos produktais pagal verslo liudijimą prekiauja 5 metus. Prekiauti pagal verslo liudijimą ji sugalvojo pati. Už verslo liudijimą susimoka pati. A. L. pažįsta ir matymo, o su G. B. yra kartu dirbusi. Neturi jokių darbinių santykių su A. L. ir G. B.. Ji pati užsisakinėja rūkytos mėsos produktus iš UAB „Baltmėsa“, UAB „Stilsas“, UAB „Dartolitas“, UAB „Gvilė“, UAB „Delikana“, UAB „Ardena“, UAB „Sorina“, kitų nepamena. Iš pradžių ji skambindavo ir užsakydavo mėsos gaminius, o dabar bendrus užsakymus daro viena prekybininkė pagal sąrašą. Be apskaitos dokumentų mėsos produktais neprekiauja. Negali nurodyti tiekėjų telefonų ir įmonių atstovų (2 t., 43-44 b. l.).
Iš 2009-12-02 papildomos liudytojos L. M. apklausos protokolo matyti, kad liudytoja parodė, jog A. L. ir G. B. pažįsta, jie yra jos darbdaviai. Maždaug prieš 4-5 metus ji pradėjo prekiauti jų pristatomais mėsos gaminiais Šiaulių „Dvaro“ turgavietėje. Susipažinus su G. B., pastaroji pasiūlė darbą pas ją. Vitrinų nuoma buvo labai brangi, reikėjo mokėti už verslo liudijimą, todėl pačiai verstis prekyba buvo nuostolinga. Su G. B. sutarė, kad pastaroji sumokės už vitrinos nuomą bei jos perkamą verslo liudijimą. Mokesčius ji mokėjo pati, tačiau šias išlaidas išskaičiuodavo iš pinigų, gautų pardavus prekes. Taip pat sutarė, kad gaus po 25 Lt už dieną bei po 3 procentus nuo dienos prekybos apyvartos. Ji dirbo turgavietėje kiekvieną dieną, praktiškai be išeiginių. Produkciją su sąskaitomis faktūromis iki 2009-11-04 pristatydavo A. L. ir G. B. samdomi vairuotojai. Produkciją pristatydavo ir patys gamintojai, tai yra UAB „Delikatesas“, „Gurmanas“, „Biovela“, tačiau su jais ji tiesioginio ryšio neturėjo, viską užsakydavo per G. B. ir A. L. Sąskaitose pasirašyti už gaunamą produkciją nereikėdavo, pati su tiekėjais neatsiskaitydavo. Yra buvę atvejų, kai gaudavo produkcijos be sąskaitų. Pinigus, gautus pardavus prekes, beveik kiekvieną dieną surinkdavo A. L. ir G. B. Pinigus ji paduodavo turguje prekiaujančiai V. B., o pastaroji perduodavo savininkams (tai yra A. L. ir G. B.). Savo apskaitą, kaip prekiaujančios pagal verslo liudijimą, ji tvarkė pati kaip mokėjo. Reali apskaita buvo atvaizduota jos vedamame sąsiuvinyje. Jame kas dieną žymėdavo G. B. perduodamą sumą su prierašu „Į kasą“, surašydavo turėtas išlaidas, gautas prekes. Kas savaitę sąsiuvinį perduodavo G. B. patikrinti. Ji save laikė G. B. ir A. L. darbuotoja, todėl apskaitą tvarkė taip, kaip nurodydavo jos darbdaviai. G. B. buvo liepusi tvarkyti apskaitą taip, kad metinė apyvarta neviršytų 100 000 Lt sumos. Sąsiuvinyje įrašoma apyvarta skyrėsi nuo įrašų pajamų - išlaidų registre. Ji džiaugėsi turėdama darbą, nesigilino, ar tokia prekybinė tvarka yra ydinga, ar ja bus slepiami kokie nors mokesčiai, kaip darbdaviai liepė, taip ji ir dirbo (2 t., 45-46 b. l.).
Pagarsinus parodymus, liudytoja juos patvirtino. Nurodė, jog parodymus davė savo noru, jai niekas nesakė, ką reikia pasakoti. Šiandien ji papasakojo tai, ką prisiminė, gal anksčiau jos duoti parodymai yra tikslesni. Pirmos apklausos ji nelabai pamena, nes buvo didžiulis chaosas, ji buvo prigėrusi raminančių vaistų, jai viskas buvo per miglą, kaip sapnas, buvo baimė, išgąstis, stresas. O antrą kartą iš anksto žinojo, ko kviečia, tada jau buvo apsiraminusi. Nei pirmą, nei antrą kartą jai niekas negrasino, nesakė, kad pačiai bus blogiau. Jos parodymai tikslesni, kur apklausė V. Sireika. V. B. pažįsta, ji dirbo turguje tomis pačiomis sąlygomis, bet tiksliai to nežino, todėl tvirtinti negali. Būdavo, kad kartais pinigus surinkdavo V. B.
Liudytoja A. Š. teismo posėdyje parodė, jog pažįsta abu kaltinamuosius. Ilgą laiką buvo bedarbė, registruota darbo biržoje. Draugė jai pasiūlė darbą ir ji sutiko. Net negalvojo ir jos neklausė, pas ką dirbs. Ji 3-4 mėnesius pagal verslo liudijimą prekiavo mėsos gaminiais Mažeikių turgelyje. Jos šeimos nariai kartu pagal verslo liudijimą nedirbo. Darbo vietoje kas savaitę keisdavosi su V. K. Kaltinamieji apmokėdavo už verslo liudijimą, patalpų nuomą, jai mokėdavo 30 Lt atlyginimą už dieną ir kažkokį procentą nuo parduotų prekių sumos. Nepamena, kokį procentą mokėdavo. Gaudama 30 litų atlyginimą nepasirašydavo. Produkcijos kainos jau buvo nustatytos. Ji niekuo nesirūpino. Su turgaus administracija nuomos sutarties nesudarė. Sutarties su UAB „Mažeikių mėsinė“ nebuvo sudariusi. Kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, sutarčių jai nerodė. Jai liepė palikti rašysenos pavyzdžius. Ji telefonu iš A. L. ir G. B. užsakydavo prekių, kurias atveždavo 2 vairuotojai. Nežino, ar kaltinamieji buvo atvežę produkciją. Neklausė, kieno samdyti vairuotojai atvažiuodavo, su kokių įmonių prekių ženklais, ar kaltinamieji buvo tiekėjai, kokios buvo jų pareigos. Visa atvežta produkcija būdavo su sąskaitomis, jos niekada netrūkdavo. Ji pati vedė apskaitą, pildė baltą žurnalą, kurį nešė VMI, mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Jokių pastabų jai niekas neišsakė. Ji žinodavo, kiek uždirbo per savaitę – tiek jai ir palikdavo. Ji surinkdavo pinigus ir visus juos atiduodavo A. L. Atlyginimo sąsiuvinyje nerašydavo, sąsiuvinio nevedė. Žinojo, kad už dieną gauna 30 Lt ir su tuo sutiko. Atlyginimą ji pasiimdavo pati. Kiekvieną savaitę sąskaitas susidėdavo ir žinodavo, kiek pinigų turi atiduoti. Jai nėra tekę mokėti pinigus už mėsos gaminius iš sumos, gautos pardavus prekes. Nežino, ar Mažeikių turguje kiti prekiavo kaltinamųjų produkcija. Produkciją tiekė tik kaltinamieji. Nežino, kokiomis sąlygomis dirbo V. K.
Liudytoja R. T. teismo posėdyje parodė, jog pažįsta abu kaltinamuosius. Kadangi ji buvo bedarbė, tai kaimynė jai pasiūlė dirbti pardavėja Mažeikių turguje. Prekiavo daugiau kaip metus laiko. Dirbo pagal verslo liudijimą, kurį išsiimdavo pati Mažeikių mokesčių inspekcijoje. Pati sumokėdavo už verslo liudijimą, šaldytuvo nuomą, teikdavo deklaracijas mokesčių inspekcijai, pildydavo žurnalą. Ji pasirašė sutartį su turgaus administracija dėl nuomos. Dėl produkcijos tiekimo skambindavo įmonėms, kurių telefono numerius turėjo. Lenkišką produkciją atveždavo G. B. ir A. L. Nežino, kokiai įmonei atstovavo G. B. ar A. L. Prekiavo keleto įmonių produkcija: „Delikateso“, „Mėsos meistrų“, „Mažeikių mėsinės“. Buvo sudariusi sutartį su UAB „Mažeikių mėsinė“ ir šiai įmonei pretenzijų neturi. Visą produkciją su sąskaitomis - faktūromis atveždavo vadybininkai. Pristačius produkciją, ji pasirašydavo sąskaitoje. Kartais galėjo pasirašyti jos kolegė arba pats vadybininkas, jei vadybininkas pamiršdavo atvežti. Su kolege dirbo prie vieno šaldytuvo ir keisdavosi kiekvieną savaitę. Dirbo dviese. Ji uždirbdavo per dieną 30 Lt, kuriuos pati pasiimdavo iš pinigų, gautų pardavus prekes. Sumų niekas nenustatydavo. Susitarimo dėl užmokesčio su niekuo nebūdavo. Su vadybininku atsiskaitydavo pati už produkciją, kurią jai atveždavo. Gautą produkciją, jos likučius ir paimamus pinigus fiksuodavo sąsiuvinyje. Sąsiuvinio niekas nekontroliuodavo. Kainas nusistatydavo pati. Kai kaltinamieji pristatydavo prekes, būdavo nurodyta bendra kaina, prie kurios ji pridėdavo PVM. Antkainio nedėdavo. Antkainį uždėdavo tik PVM, kuris buvo 18 ar 19 procentų. 30 litų pasiimdavo iš bendrų pinigų. Kai atiduodavo pinigus įmonei – papildomų pinigų nelikdavo. Sumokėjus už prekes, jai išrašydavo kasos pajamų orderius. Tiekėjams sumokėdavo iš pinigų, gautų pardavus prekes, kurių užtekdavo. Papildomų pinigų nelikdavo, nes rūkyti gaminiai „nudžiūna“. Reikėdavo turėti prekių asortimentą. Dirbdama per mėnesį dvi savaites gaudavo virš 400 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu jai nebuvo pateiktos sutartys. Galėjo taip būti, kad neatitinka parašai, nes tą dieną, kai nedirbo, už ją pasirašė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino R. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 61 b. l.).
2009-11-04 liudytojos R. T. apklausos protokole užfiksuota, jog ji 2007 m. pradžioje per savo pažįstamą J. J. susipažino su A. L., kuris jai pasiūlė prekiauti mėsos produktais Mažeikių UAB „Verslo sala“ turguje. Jis jai paaiškino, jog mokės per dieną 30 Lt ir 3 procentus nuo parduotų tą dieną prekių sumos, mėsos produktus jai pristatys tiekėjai ir A. L. vairuotojai. Ji pardavinėjo mėsos produktus toje pačioje vietoje, angare, skirtame prekiauti mėsos ir žuvies produktais. A. L. liepė sakyti, kad ji pati užsiima prekyba pagal verslo liudijimą bei nurodė jai jį įsigyti. Ji pradėjo dirbti 2007 m. balandžio mėnesį. Mėsos produktus atveždavo tiekėjai ir A. L. vairuotojai, kurie nuolat keitėsi. Vairuotojai liepė nustatyti prekėms antkainį. Ji antkainį paskaičiuodavo ir fiksuodavo sąsiuvinyje, kurį laiko prekyvietėje. Kai ji 2009-09-01 išėjo iš darbo, sąsiuvinį paliko prekyvietėje. Iš pinigų, gautų pardavus prekes, ji išsiskaičiuodavo 30 Lt atlyginimą už kiekvieną dirbtą dieną, 3 procentus nuo parduotos produkcijos ir išlaidas verslo liudijimui įsigyti, nuomą, elektrą, o likusius pinigus 1-2 kartus per savaitę atiduodavo A. L. vairuotojams. Visas prekes ji gaudavo su apskaitos dokumentais (2 t., 61 b. l.).
Pagarsinus parodymus, liudytoja parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus, kurie užfiksuoti. Parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir duoti teisme sutampa. Papildomai gaudavo 3 procentus nuo tą dieną gautos už prekes sumos. Už prekyvietę sumokėdavo iš pinigų, kuriuos gaudavo pardavus produkciją, ne iš savo uždirbtų pinigų. Neatsimena, ar buvo susitarimas su A. L. dėl 30 litų ir 3 procentų. Pasiimdavo 30 Lt ir 3 procentus. Pinigus pasiimdavo už visą savaitę, dažniausiai šeštadieniais, nes tuomet būdavo didesnė prekyba, daugiau pirkėjų. Pinigų likutį nešdavosi namo iki kitos savaitės, kuomet ji eidavo dirbti ir atvažiuodavo vadybininkai pasiimti pinigų. Iš uždarbio likučio sumokėdavo už elektrą, šaldytuvą. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei dabar teisme visko gerai neatsimena, po pareigūnų kratos buvo labai išsigandusi, ją apklausinėjo namuose. Parodymus davė būdama stresinėje būsenoje. Jai pareigūnai pasakė, ką reikia surašyti. Šiandien parodymus davė laisva valia ir niekas jai nieko nesakė.
Liudytojas D. J. teismo posėdyje parodė, jog pažįsta abu kaltinamuosius. Jo sutuoktinė dirbo kartu su A. L. seserimi. Jis su kaltinamaisiais susipažino prieš 4 metus, buvo draugai. Prieš 4 metus jis buvo registruotas darbo biržoje, pašalpos negaudavo. Pragyventi padėdavo tėvai. A. L. jo pagalbos neprašydavo. Supranta, kad yra įspėtas už melagingų parodymų davimą. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir tuomet pasakojo tą patį, ką pasakoja teisme.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino D. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 86-87 b. l.).
2009-11-10 liudytojo D. J. apklausos protokole užfiksuota, kad A. L. ir G. B. jis pažįsta keletą metų. 2009 m. vasaros pradžioje G. B. jo paprašė padėti vežioti mėsos produktus į turgus. Jam buvo žinoma, kad A. L. ir G. B. užsiima mėsos produktų prekyba. Jie jam sakė, kad patys prekiauja mėsos produktais. Taigi nuo 2009 m. birželio mėn. jis pradėjo dirbti pas juos vairuotoju. Dirbo draugiškais pagrindais, jokia rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta. Atlyginimo pinigais negaudavo, jam buvo atlyginama mėsos gaminiais. A. L. ir G. B. planavo steigti savo įmonę ir žadėjo jį priimti oficialiai į darbą. Jis visiškai nesigilino kokiu būdu, oficialiu, ar neoficialiu, jie pardavinėja mėsos produktus. 2009 m. jie įsirengė savo gyvenamojo namo kieme ūkiniame pastate sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini), į kurį būdavo pristatomi mėsos gaminiai iš tiekėjų. G. B. su A. L. surūšiuodavo gaminius ir jam liepdavo išvežioti į Mažeikių, Akmenės, Pakruojo, Kelmės, Joniškio, Šiaulių turgus. Sukrovus prekes jam būdavo paduodamos sąskaitos - faktūros, jas jis atiduodavo turgaus prekiautojoms. Ar vežė gaminių be dokumentų, jis nežino, kiek jam paduodavo gaminių ir dokumentų, tiek jis atiduodavo pardavėjoms turguose, o jos pačios atsiskaitydavo su G. B. ir A. L. Jis neskaičiuodavo, kiek gaminių buvo atvežama, ir nelygino jų kiekio atitikimo su dokumentais. Jam būdavo paduodami kažkokie sąsiuviniai su užrašytais vardais ant jų, o kas juose buvo parašyta, nežino. Kiek suprato, juose buvo surašomi mėsos produktų kiekiai, kainos, likučiai, kuriuos buvo reikalinga tarpusavyje derinti tarp pardavėjų turguje ir G. B. bei A. L. Kai atveždavo mėsos produktus, jam turgaus prekiautojos paduodavo ir grynuosius pinigus už suprekiautą produkciją, kuriuos jis turėjo parvežti ir paduoti A. L. ar G. B. Jokiuose dokumentuose jis nepasirašinėjo. Jis suprato, kad veždavo mėsos produktus iš A. L. ir G. B. turimo sandėlio į turgų pagal verslo liudijimus dirbančioms pardavėjoms, tačiau buvo akivaizdu, kad veikė pakankamai aiškus tam tikras prekiautojų ratas pagal susitarimą su A. L. ir G. B. Koks tas susitarimas buvo, nežino. Pardavėjų duomenų nepamena, bet iš matymo jas pažįsta. Jis produkciją gabendavo krovininiais mikroautobusais VW LT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Citroen Jumper, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurie priklausė G. B. Pinigus kurui jam duodavo dažniausiai G. B.. Pažįsta ir antrą vairuotoją – T. P., kuris dirba pagal susitarimą su A. L. ir G. B., vežioja kaip ir jis mėsos produktus po turgavietes jų samdomoms prekiautojoms. Jie produktus veždavo tada, kada būdavo reikalinga, paprastai gabendavo produkciją porą kartų per savaitę. Pas gamintojus ar tiekėjus pasiimti mėsos produktų nėra važiavęs. Kaip buvo atsiskaitoma už suprekiautą produkciją jis nežino, išskyrus tai, kad jis parveždavo pinigus iš turgaviečių ir paduodavo A. L. arba G. B. (2 t., 86-87 b. l.).
Pagarsinus parodymus, liudytojas juos patvirtino. Papildomai parodė, kad jis ir kaltinamieji buvo draugai, ir jis jiems padėdavo. Jis žinojo, kad A. L. buvo atlikta operacija ir jis buvo nedarbingas dėl traumos. Tuo metu jis negalėjo dirbti fizinio darbo. Iš viso padėjo 5-8 kartus. Pažįsta T. P., nes jų tėvai gyvena kartu. Jam kaltinamieji duodavo mėsos produktų šiaip, o ne kaip atsiskaitymą už pavežimą. Nesuvokė, kad dirba pas kaltinamuosius. Vėliau prieš 2-3 metus su A. L. sudarė darbo sutartį. Neprisimena, su kokia įmone buvo sudaryta darbo sutartis.
Liudytojas T. P. teismo posėdyje parodė, jog kaltinamuosius pažįsta – tai jo šeimos draugai. Bendrų reikalų neturėdavo. Šiuo metu yra tolimųjų reisų vairuotojas. Prieš tai dirbo Anglijoje, dirbo šaltkalviu, buvo registruotas darbo biržoje. Kai buvo registruotas darbo biržoje – papildomos veiklos neturėjo. Vėliau įsidarbino A. L. įmonėje UAB „Alkagra“. Prieš įsidarbinant pas A. L., kai jam buvo blogai su sveikata, keletą kartų padėjo nuvežti su baltu autobusiuku segtuvą ir dėžes su mėsos produktais. Dėžių būdavo daugiau nei 2. Važiavo į Mažeikius ir į kitą vietą, kurios nepamena. Autobusiukas tikriausiai priklausė A. L. Segtuvą ir dėžes padavė pardavėjai. Su juo visada kartu važiavo A. L. Už nuvežimą gaudavo dešros. Sutartis nebuvo sudaryta, nes jis tik porą kartų padėjo. Nevežė iš pardavėjų pinigų, jų nematė.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino T. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 88-89 b. l.).
2009-11-11 liudytojo T. P. apklausos protokole užfiksuota, kad jis pažįsta A. L. ir G. B. nuo 2009 m. pavasario. 2009 m. vasaros pradžioje G. B. jo paprašė padėti vežioti mėsos produktus į turgus. Kadangi jis niekur nedirbo, sutiko padėti. Pastarieji jam sakė, kad jie prekiauja mėsos produktais. Jis nuo 2009 m. birželio mėn. padėjo nuvežti produkciją į turgus. Gabendavo produkciją G. B. vardu registruoti automobiliai VW LT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Citroen Jumper, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jis dirbo draugiškais pagrindais, jokia rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta, atlyginimo pinigais negaudavo, jam buvo atlyginama mėsos gaminiais. Jis visiškai nesigilino, kokiu būdu, oficialiu, ar neoficialiu, jie pardavinėja mėsos produktus. 2009 m. jie (A. L. ir G. B.) įsirengė savo gyvenamojo namo kieme ūkiniame pastate sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini), į kurį būdavo pristatomi mėsos gaminiai iš tiekėjų. G. B. su A. L. surūšiuodavo gaminius ir jam liepdavo išvežioti į Mažeikių, Akmenės, Pakruojo, Kelmės, Joniškio, Šiaulių turgus. Sukrovus prekes jam būdavo paduodamos sąskaitos-faktūros, kurias jis atiduodavo pardavėjoms turguje. Ar vežė gaminių be dokumentų jis nežino, kiek jam paduodavo gaminių ir dokumentų, tiek jis atiduodavo pardavėjoms turguose, o jos pačios atsiskaitydavo su G. B. ir A. L. Jis neskaičiuodavo, kiek gaminių buvo atvežama ir nelygino jų kiekio atitikimo su dokumentais. Jam turgaus prekiautojos paduodavo kažkokius sąsiuvinius ir maišelį. Kas buvo rašoma sąsiuviniuose, jis nežino, taip pat nežino, ar maišelyje buvo pinigai, jis tiesiog viską nuveždavo G. B. Jokiuose dokumentuose jis nepasirašinėjo. Jis suprato tai, kad veždavo mėsos produktus iš A. L. ir G. B. turimo sandėlio į turgų pagal verslo liudijimus dirbančioms pardavėjoms, tačiau buvo akivaizdu, kad veikė pakankamai aiškus tam tikras prekiautojų ratas pagal kažkokį susitarimą su A. L. ir G. B. Koks tas susitarimas buvo, nežino, galvojo, kad taip turi būti. Jam prieš gabenant produkciją į turgus G. B. ir A. L. paduodavo tiekėjų išrašytas PVM sąskaitas-faktūras su nurodytais gavėjais – turguose prekiaujančiais asmenimis. Turgaus pardavėjų duomenų nepamena, bet iš matymo jas pažįsta. Jokių papildomų važtaraščių jis papildomai neturėdavo. Jis pažįsta ir kitą vairuotoją – D. J., kuris jo žiniomis, taip pat, kaip ir jis, A. L. ir G. B. padeda vežioti mėsos produktus po turgavietes jų samdomoms prekiautojoms. Produktus veždavo jis, D. J. ir pats A. L. tada, kada būdavo reikalinga, kažkoks specialus grafikas nebuvo sudarytas. Pas gamintojus ar tiekėjus pasiimti mėsos produktų jis nėra važiavęs (2 t., 88-89 b. l.).
Pagarsinus parodymus, liudytojas juos patvirtino. Parodė, jog produkciją vežė į Mažeikius, gal į Akmenę, bet kur daugiau važiavo – nepamena. Jei pasirašė po ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais – tai juos skaitė. Pinigų jis neparveždavo. Yra parvežęs segtuvą, maišelį, kas buvo maišelyje – nežino. Matė, kaip buvo rašomas apklausos protokolas. Jo apklausos protokolą pareigūnas rašė ranka. Patvirtino, kad 2 t., 88-89 b. l. esantis parašas yra jo. Apklausos protokolą jis pasirašė perskaitęs. Neigė, kad vežiojo produkciją nuolat.
Liudytoja I. K. teismo posėdyje parodė, jog pažįsta kaltinamuosius, jų santykiai normalūs. Ji pagal darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) ir su verslo liudijimu prekiavo mėsos gaminiais Mažeikių turguje ir kaltinamieji, kaip vadybininkai, pasiūlė mėsos gaminių. Kuriais tai buvo metais, nepamena. Ji prekiavo įvairių įmonių produkcija. Nežinojo, kokios įmonės vadybininkai buvo kaltinamieji. Jie jai tiekė įvairių įmonių produkciją apie pusę metų. Produkciją su sąskaitomis faktūromis vežė vairuotojai, patys kaltinamieji jos nevežiojo. Vairuotojams atsiskaitydavo grynais pinigais, pasirašiusi čekį. Vairuotojai būdavo tie patys iš įvairių įmonių. Ji pati mokėjo už verslo liudijimą, už patalpų nuomą, vedė apskaitos žurnalą. Pati nusistatydavo parduodamai produkcijai antkainį, priklausomai nuo rinkos kainų. Paskaičiavus išlaidas, ji gaudavo nuo 10 iki 30 procentų priedą nuo gautų pajamų, priklausomai nuo to, kaip sekdavosi prekyba. Kaltinamieji jai atlyginimo nesiūlė. Nepamena, ar buvo susitarę, kiek pinigų ji turi atiduoti kaltinamiesiems už atvežtą ir parduotą produkciją. 2008 m. vedė apyvartos apskaitą žurnaluose, kuriuose susivesdavo ir produkcijos likučius, juos pateikė pareigūnams. Daugiau jos dokumentų neprašė. Ji pati pasirašydavo sutartis su tiekėjais ir nuomos sutartį. Tikrino kelis kartus mokesčių inspekcija, bet trūkumų nerado. Pirminių savo parodymų nepamena, buvo apklausta darbo vietoje, vieną kartą. Pirmą kartą, kai ją apklausė, buvo labai susijaudinusi. Ką klausinėjo, nepamena.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino I. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 62 b. l.).
Liudytojos I. K. 2009-11-09 apklausos protokole užfiksuota, jog ji 2008-2009 m. prekiavo rūkytais mėsos gaminiais „Žiemgalių“ turguje Joniškyje. Neprisimena, kaip, bet ji susipažino su G. B. ir jos draugu A., kurie pasiūlė jai pardavinėti jų pristatomais mėsos gaminiais, ir nurodė, jog už tai kiekvieną dieną mokės 30 Lt atlyginimą. Ji sutiko. Mėsos pristatymu į turgavietę rūpinosi jie. Mėsa buvo pristatoma su PVM sąskaitomis faktūromis, išrašytomis jos vardu. Keletą kartų už jos verslo liudijimą sumokėjo G. B. Verslo liudijimas buvo išimtas sūnaus L. K. vardu, tačiau jis neprekiavo. Darbo užmokestį ji išskaičiuodavo iš pinigų, kuriuos gaudavo pardavus prekes (2 t., 62 b. l.).
Pagarsinus parodymus, liudytoja patvirtino, kad po tokiais parodymais pasirašė. Nepamena, ar tarėsi su G. B. dėl 30 Lt užmokesčio. Jos pajamos buvo iš už parduotą produkciją gauto pelno. Kokia buvo apyvarta 2009 m., ar G. B. yra jai pirkusi verslo liudijimą, nepamena.
Liudytoja I. K. teismo posėdyje parodė, jog pažįsta kaltinamuosius. Su kaltinamaisiais susipažino 2009 m. Mažeikių turguje, kur ji tuo metu pagal verslo liudijimą prekiavo mėsos gaminiais. Darbo vietą susirado pati. Ji dirbo labai trumpai, verslo liudijimas galiojo 14 d., nes jai nepatiko, apyvarta buvo menka. Po to prasidėjo patikrinimas dėl neteisėtos kaltinamųjų veikos. Ji gaminius užsakinėdavo iš įvairių mėsos perdirbimo įmonių, jų buvo daug. Kaltinamieji turėjo ir lietuviškų, ir lenkiškų mėsos gaminių. Antkainius uždėdavo pati. Atlyginimo jai niekas nemokėjo. Už viską mokėjo pati, niekas nieko nekompensuodavo. S. M. pažinojo. Su ja apie darbo užmokestį nėra kalbėjusi. Knygutėje vedė visų sąskaitų faktūrų apskaitą. Sau vedė produkcijos apyvartos apskaitą. Su G. B. už parduotą produkciją atsikaitydavo grynais, o ši pateikdavo pasirašyti pinigų gavimo orderius. Nereikėdavo iš karto sumokėti už parduotą produkciją, tiekėjai pinigų palaukdavo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino I. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 73-74 b. l.).
Liudytojos I. K. 2009-11-04 apklausos protokole užfiksuota, jog ji nuo 2009-10-04 pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo prekiauti mėsos produktais UAB „Verslo sala“ turgelyje, esančiame Naftininkų g. 17, Mažeikiuose. Dirbti kartu pamainomis pasiūlė pažįstama S. M. Verslo liudijimą ji įsigijo pati už savo pinigus. A. L. ir G. B. nepažįsta. Mėsos produktų dar neužsakinėja, nes dirba trumpai. Prekes užsako S. M. Ji yra keletą kartų atsiskaičiusi už prekes, atvežtas į turgų. Pinigus padavė vairuotojui, o jis jai išrašė pinigų priėmimo kvitus. Už kitą produkciją, kuri yra atvežta su sąskaitomis jos vardu, ji nėra atsiskaičiusi. Atvežus produkciją su sąskaitomis, išrašytomis jos vardu, jai paduodavo ir pinigų priėmimo kvitus, kuriuose buvo nurodyta, jog ji sumokėjo pinigus už produkciją, nors ji nežino, kas sumokėjo už produkciją. Tokius kvitus ji gaudavo iš UAB „Baltmėsa“, UAB „Dartolita“, UAB „Sorina“, UAB „Ardeina“, UAB „Delikana“, UAB „Gvile“, UAB „Stilsas“, UAB „Kaišiadorių paukštynas“. S. M. jai sakė, kad darbo užmokestis bus 3 procentai nuo sumos, gautos, pardavus prekes, ji taip pat keletą kartų sakė, kam perduoti per keletą dienų pinigus, gautus pardavus prekes, iš kurių ji buvo atsiskaičiusi atlyginimą. Pinigus ji perdavė rūkytus gaminius atvežusiam vairuotojui. Nežino, iš kokios įmonės buvo vairuotojas ir koks jo vardas ar pavardė. Mėsos produkcijos be sąskaitų faktūrų nebuvo. Ji suprato, kad ja naudojosi kiti asmenys (2 t., 73-74 b. l.).
Pagarsinus parodymus, liudytoja parodė, jog pirminių parodymų nepamena. Tai, kas surašyta, ne jos žodžiai. Šiandien davė teisingus parodymus. Su S. M. jokie darbiniai ryšiai nesiejo, ji dirbo sau. Pradėjus dirbti, S. M. minėjo, kad ji galės pasiimti 3 procentus nuo pelno, priklausomai, nuo to, kiek parduos prekių. Iš pradžių buvo apklausta darbo vietoje, po to ją apklausė kabinete. Ji buvo išsigandusi. Pasirašė ant savo parodymų, bet tokių žodžių ji nesakė. Su S. M. pasikeisdama dirbo toje pačioje vietoje.
Liudytoja R. K. teismo posėdyje parodė, jog kaltinamuosius pažįsta, prieš penkerius metus jie buvo jos darbdaviai Mažeikių turguje, ji apie 3 mėnesius pardavinėjo jų tiektą mėsos produkciją. Kaltinamieji jai duodavo pinigų už verslo liudijimą, mokesčiams Sodrai, jai mokėjo 30 Lt atlyginimą už dieną ir du procentus už parduotą produkciją. Šį priedą gaudavo iš pelno, suskaičiavus visas išlaidas. Mėsos gaminius veždavo du vairuotojai, kartais atveždavo G. B. Pateiktos produkcijos kiekis neatitikdavo sąskaitų faktūrų, bet apskaitos žurnale viskas tiko. G. B. jai davė sąsiuvinį su fiksuota produkcijos kaina ir tiek jai reikdavo parduoti. Nepamena, ar buvo sudaryta sutartis su „Mažeikių mėsine“. Sutarčių, kiek pamena, su niekuo nepasirašinėjo. Jos rašysenos pavyzdžius ikiteisminio tyrimo metu ėmė dėl parašų ant sąskaitų faktūrų. Pinigus už parduotą produkciją atiduodavo produkciją atvežusiam vairuotojui. Kasos pajamų orderių neteko matyti. Vedė pajamų išlaidų žurnalą, kuriame fiksavo pajamas, nors nebuvo visų sąskaitų faktūrų. Iš kur buvo imami duomenys pajamų išlaidų žurnalui, nepamena. Patikrinimo metu atidavė visus dokumentus, kuriuos turėjo. Ji pardavinėjo ir kitų įmonių produkciją, kokių – nepamena. Kitų įmonių sąskaitas ir pajamų orderius pasirašydavo ji pati, juos įtraukdavo į pajamų žurnalą. Kas vedė išlaidas, nepamena.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino R. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 82-83 b. l.).
Liudytojos R. K. 2009-11-04 apklausos protokole užfiksuota, jog ji sužinojo, kad reikalinga pardavėja, kuri prekiautų mėsos produktais UAB „Verslo sala“ turgavietėje. Nuo 2009-08-01 įsigijus verslo liudijimą ji pradėjo prekiauti rūkytais mėsos gaminiais. Moterys turgavietėje davė jai telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskambinus atsiliepdavo moteris vardu G. ir vyras, kurių ji nėra mačiusi. Ji pas juos užsakydavo mėsos gaminius. G. jai paaiškino, kad ji dirbs Naftininkų g. 17, Mažeikiuose esančioje turgavietėje 1-oje darbo vietoje, kad turės išsipirkti verslo liudijimą, o pardavusi prekes, galės pasiimti pinigus už jį, bei ji iš gautų pinigų galės pasiimti 30 Lt atlyginimą už dirbtą dieną. Be to, turės perimti iš toje darbo vietoje dirbančios moters produkciją. 2009-09-01 ar 2009-08-31 vakare ji iš toje pačioje darbo vietoje dirbančios moters R. perėmė rūkytus mėsos gaminius. Mėsos gaminius atveža vairuotojai D., o kito vardo ir pavardės nežino. Jiems ji atiduoda pinigus, gautus pardavus prekes. Apie gautą produkciją, pasiimtą atlyginimą ir atiduotus pinigus pasižymi sąsiuviniuose. Dažniausiai produkcija būna su įsigijimo dokumentais ir tik labai nedidelis kiekis produkcijos be įsigijimo dokumentų (2 t., 82-83 b. l.).
Pagarsinus parodymus, liudytoja juos patvirtino. Parodė, jog buvo kelios sąskaitos faktūros, kurios neatitiko atvežtos produkcijos kiekio.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino R. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 158 b. l.).
Papildomame liudytojos R. K. 2011-10-27 apklausos protokole užfiksuota, jog ji nepasirašė 2009-08-29 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 05-0264 su UAB „Mažeikių mėsinė“. Ji jai nėra matyta. Ji niekada nėra sudariusi sutarčių su UAB „Mažeikių mėsinė“ (2 t., 158 b. l.).
Pagarsinus parodymus, liudytoja parodė, jog gal ir buvo du apskaitos sąsiuviniai. Vieną, kurį grąžindavo, kai atveždavo naują produkciją, paduodavo su pinigais vairuotojui. Produkciją atveždavo tris kartus per savaitę. Tuo laiku, kai nebūdavo šio sąsiuvinio, sumas žymėdavosi ant lapelių ir kai vairuotojas atveždavo sąsiuvinį, į jį perrašydavo. Konfliktų su kaltinamaisiais nepamena, dabar nėra susipykę.
Liudytoja D. K. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Ji 2009 m. dirbo Mažeikių turguje, o kaltinamieji buvo vadybininkai, kurie tiekė mėsos produkciją. Darbo vietą turguje jai pasiūlė S. M. Ji 3,5 mėnesio dirbo pagal verslo liudijimą. Už nuomą ir verslo liudijimą mokėdavo iš pinigų, gautų pardavus prekes. Kaltinamieji šių sumų nedengė. Ji pati teikė mokesčių inspekcijai deklaracijas, vedė apskaitos žurnalą, nustatydavo antkainius. Visa produkcija būdavo su sąskaitomis faktūromis. Jai likdavo pelnas priklausomai nuo parduotų prekių kiekio. Dirbdavo 3-4 dienas per savaitę, keisdavosi su S. M. Darbo grafiką nustatė pačios. Prekiavo įvairių įmonių produkcija, šviežia vištiena iš Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynų, įmonių pavadinimų nepamena. G. B. dirbo UAB „Baltmėsa“ ir kitų įmonių produkcijos ji nesiūlė pardavinėti, nepamena. A. L. gal buvo kitos įmonės vadybininkas, nepamena. Už parduotą produkciją G. B. ir A. L. neatsiskaitydavo. Pinigus atiduodavo vairuotojams, kurie atveždavo produkciją. Ji pasirašydavo ant kasos pajamų orderių. Papildomų pinigų jai niekas nemokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino D. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 77-78 b. l.).
Liudytojos D. K. 2009-11-04 apklausos protokole užfiksuota, jog ji nuo 2009-04-01 išsiėmusi verslo liudijimą pradėjo prekiauti mėsos produktais prekybos vietose 27-28 Mažeikių turgelyje, adresu Naftininkų g. 17, Mažeikiai. Iki tol dirbo V. J. įmonėje, kuri veikė tame pačiame turgelyje. Ji pažįsta G. B. ir A. L. Prekybą tikriausiai reguliavo A. L. Vairuotojai atveždavo produkciją su PVM sąskaitomis faktūromis ir užpildytais pinigų priėmimo kvitais, kuriuose ji tik pasirašydavo. Ji pati mokėjo tik už Vilniaus paukštyno produkciją. Neprisimena įmonių, kurių produkcija ji prekiavo. Jai skambindavo įmonių vadybininkai ar A. L. ir ji užsakydavo produkciją. A. L. nėra skambinusi (2 t., 77-78 b. l.).
Pagarsinus parodymus, liudytoja parodė, jog tiek daug nekalbėjo. Verslo liudijimą pirko pati. Dėl darbo užmokesčio su kaltinamaisiais nesitarė, bet per dieną pasiimdavau 30-40 Lt, priklausomai nuo to, kiek parduodavo produkcijos. Pinigus už produkciją sumokėdavo, kai pasirašydavo pinigų priėmimo kvitus. Su G. B. ir A. L. už parduotą produkciją nėra atsiskaitinėjusi. Kodėl šiandien skiriasi jos parodymai, nežino. Iš jos paėmė visus dokumentus. Už parduotas prekes gautus pinigus nešdavosi namo.
Liudytoja V. K. teismo posėdyje parodė, jog pažįsta kaltinamuosius, jie prieš 5 m. Mažeikių turgelyje suteikė jai darbo vietą, ji pati nusipirko verslo liudijimą, sudarė sutartį su turgavietės administracija dėl nuomos ir prekiavo mėsos gaminiais. Vienoje darbo vietoje pasikeisdamos kas savaitę dirbo su J. J. Už šaldytuvus mokėdavo nuomą iš pinigų, gautų pardavus prekes. Prekes atveždavo įmonės vairuotojas, kiek jų buvo, nepamena. Atvežta produkcija būdavo su sąskaitomis faktūromis, kurias ji pasirašydavo. Produkcijos kiekio netikrindavo su sąskaitomis faktūromis. Neprisimena, kokios įmonės atveždavo produkciją. G. B. su A. L. tiekdavo įvairių įmonių produkciją, būdavo ir lenkiškos. Su jais už parduotą produkciją atsiskaitydavo tik ją pardavus. Jie pirminę kainą nurodydavo, antkainių ji nenustatinėjo. Buvo sutarę, kad už dieną ji gaus konkrečią pinigų sumą, kokią, neprisimena, bei dėl 1 procento priedo nuo gautos už parduotas prekes sumos. Tą sumą pasiimdavo pati iš gautų pinigų. Ji mokėjo visus mokesčius iš gautų pinigų, kuriuos vėliau atsiimdavo iš pelno. Pajamų išlaidų apskaita buvo vedama sąsiuvinyje. Sau atskirai apyvartos nevedė, tik pažymėdavo lapeliuose, kad produkcijos likutį perduoda J. J.. Likusius pinigus už parduotą produkciją, minusavus mokesčius, atiduodavo vairuotojams, kurie atveždavo produkciją. Pasirašydavo pinigų priėmimo kvitus. Būdavo ir produkcijos nuostolių. Nepamena, ar jai buvo pristatoma kitų įmonių produkcija. Nežino, kokių įmonių vadybininkai buvo kaltinamieji. Pamena, kad produkcija buvo tiekiama iš UAB „Baltmėsa“ ir „Mėsos meistrai“. Sutarčių dėl produkcijos tiekimo su šiomis įmonėmis ji nepasirašė, nežino, kas jas pasirašė. Dėl to patikrinimo ji buvo šokiruota. Ją apklausė du kartus. Pirmą kartą namuose, tuomet pareigūnams atidavė visus dokumentus. Pasirašė po parodymais. Parodžius parašus ant apklausos protokolų, esančių 2 t., 96-97 ir 61-62 b. l., patvirtino, jog parašai jos. Teigė, jog teikė mokesčių inspekcijai pajamų deklaracijas, viskas buvo gerai.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino V. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 63-64 b. l.).
Liudytojos V. K. 2009-11-09 apklausos protokole užfiksuota, jog tiksliai neprisimena, bet lyg ir 2005 m. pagal verslo liudijimą dirbusi J. J. pasiūlė jai dirbti pagal verslo liudijimą pas G. B. ir A. L., t.y., pardavinėti jų pristatomus mėsos produktus. Už verslo liudijimą ir darbo vietą sumokėdavo G. B. ir A. L. Jai sakė, kad bus mokamas 15 Lt už dieną atlyginimas ir 1 procentas nuo parduotos produkcijos. Ji sutiko. 2008-2009 m. jai buvo mokamas 30 Lt atlyginimas per dieną ir 3 procentų priedas nuo parduotos produkcijos. Ji dirbdavo pasikeisdama su J. J. Produkciją užsakydavo per G. B., kuri jai paskambindavo. Po to ji paduodavo telefoną kitoms pardavėjoms, kurios taip pat užsakydavo mėsos gaminius. Produkciją iš įvairių tiekėjų atveždavo G. B. ir A. L. vairuotojai D. ir T., kurie susirinkdavo pinigus, gautus pardavus prekes. Patys tiekėjai niekada neatveždavo produkcijos. Produkcija buvo pristatoma su PVM sąskaitomis – faktūromis, tačiau ji nei ant sąskaitų – faktūrų, nei ant pinigų priėmimo kvitų nepasirašinėjo, nebent keletą kartų. Vairuotojai dažniausiai atvažiuodavo antradieniais ir ketvirtadieniais, kartais ir kitomis dienomis. Ji vedė sąsiuvinį, kuriame žymėjo produkcijos užsakymus, pardavimus, išlaidas. Prie žodžių „Į kasą“ žymėjo atiduodamų pinigų sumas. Prie žodžio „Alga“ žymėjo už dirbtas dienas mokamą atlyginimą, prie simbolio „%” žymėjo procentus, išmokamus jai už parduotas prekes. Už verslo liudijimą ir darbo vietą mokėjo ji, tačiau šią sumą išskaičiuodavo iš pinigų, gautų pardavus mėsos gaminius (2 t., 63-64 b. l.).
Pagarsinus parodymus, liudytoja juos patvirtino. Parodė, jog prekiavo ir jos sūnus, kuris buvo nusipirkęs verslo liudijimą trims mėnesiams.
Liudytoja R. L. teismo posėdyje parodė, jog kaltinamuosius ji pažįsta kaip vadybininkus, kurie atveždavo lietuvišką ir lenkišką mėsos produkciją. Ji 2008 m. pagal verslo liudijimą apie 1,5 m. prekiavo Mažeikių turgelyje. Pardavinėjo įvairių įmonių produkciją, pavadinimų nepamena. Už darbo vietą mokėdavo nuomą administracijai, išlaidų niekas nekompensuodavo. Ji pati teikė mokesčių inspekcijai deklaracijas, mokėjo mokesčius, vedė apskaitos žurnalus. Produkciją užsakydavo telefonu, su kuo bendraudavo, nežino. Kai reikdavo atsiskaityti už parduotą produkciją, pasirašydavo vairuotojų atvežtus pinigų priėmimo kvitus. Gavusi prekes - pasirašydavo sąskaitas faktūras. Ji užsidirbdavo parduodama mėsos gaminius. Antkainį uždėdavo pati. Pajamos priklausydavo nuo parduotos produkcijos. Dirbdavo kas antrą savaitę, pasikeisdama su kita pardavėja. Dirbti pasiūlė jos pusseserė. Per dieną parduodavo prekių iki 400 Lt. Sau galėdavo pasiimti 20-30 procentų, nes reikdavo už viską atsiskaityti. Per dieną uždirbdavo labai įvairiai.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino R. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 90-92, 153-154 b. l.).
2009-11-24 liudytojos R. L. apklausos protokole užfiksuota, kad 2009 m. liepos mėn. ji ieškojo darbo ir jį pasiūlė UAB „Verslo sala“ paviljone pagal verslo liudijimą dirbanti draugė. Pastaroji pasakė, kad yra laisva pardavėjos vieta, reikės prekiauti mėsos gaminiais, kad reikės įsigyti verslo liudijimą, susimokėti už darbo vietą paviljone (šaldytuvą - vitriną), prekyvietės įrangos nuomą, bet tai jai nekainuos, nes šiuos mokesčius kompensuos patys darbdaviai. Kas tie darbdaviai, nesidomėjo. Tada draugė ją suvedė su paviljone dirbančia M. K., kuri papasakojo visas darbo sąlygas. Pati tiesiogiai su G. B. ir A. L. nebuvo pažįstama, mano, kad su jais susisiekė ir apie ją papasakojo M. K. Pastaroji pasakė, kad savininkai sutiko ją priimti, kad už darbo dieną bus mokamas 30 Lt atlyginimas bei 3 procentai nuo per dieną už parduotus mėsos gaminius gautos sumos. Ji įsigijo savo vardu verslo liudijimą, susimokėjo už darbo vietą paviljone ir pradėjo dirbti. Turėtas išlaidas ji atsiėmė iš sumos, gautos pardavus prekes. Jos ir M. K. darbo vietoje buvo užvestas sąsiuvinis, kuriame jos registruodavo gautas prekes, taip pat išlaidas už prekybos vietą, verslo liudijimą. Su M. K. dirbo pamainomis, kas savaitę, dirbo 2 savaites per mėnesį. Sąsiuvinyje G. B. atiduodamus pinigus žymėdavo įrašu „Pinigai“, juos pasiimdavo du vairuotojai, iš jų vienas – D., kito vardo nežino, kurie pristatydavo prekes su sąskaitomis-faktūromis, išrašytomis jos ir M. K. vardu. Už pristatytą produkciją ji tiesiogiai tiekėjams niekada neatsiskaitinėjo, pinigus atiduodavo vairuotojams, o ką šie vėliau darydavo, nežino. Kartais būdavo pristatoma prekių ir be dokumentų, jas reikėdavo parduoti. Niekas nepaaiškino, kaip reiktų elgtis, jei būtų koks patikrinimas. Sąsiuvinis būdavo vedamas tarpusavio atsiskaitymui tarp jų ir darbdavių, jį vairuotojai pasiimdavo, kažkur išveždavo ir po to grąžindavo atgal. Be sąskaitų gautos prekės nebuvo kažkaip iškirtinai išrašomos, tiesiog jas įtraukdavo į gautų prekių sąrašą. Atlyginimą ir procentus už parduotą produkciją ji pati pasiskaičiuodavo ir pasiimdavo iš sumos, gautos pardavus prekes. G. B. ir A. L. ji pažįsta tik iš matymo, pastarieji kelis kartus paklausė kaip sekasi, su jais susitiko paviljone Mažeikiuose. Prekes užsakydavo telefonu. G. B. kiekviena pardavėja pasakydavo kokios produkcijos reikia. Kaip ji suprato, pas A. L. ir G. B. dirbo ji, M. K., R., S., A. (jų pavardžių nežino). Šios pardavėjos dirbo jos pamainoje, o kitoje pamainoje dirbančių ji nepažinojo. Apskaitą pagal verslo liudijimą tvarkė pati, kaip mokėjo. Vedė pajamų ir išlaidų žurnalą, kuriame žymėjo pagal sąskaitas gautas prekes ir jų pardavimus. Kaip elgtis su prekėmis, kurios buvo gaunamos be sąskaitų, nežinojo, į žurnalą jų neįtraukdavo (2 t., 91-92 b. l.).
Liudytojos R. L. 2011-11-23 papildomos apklausos protokole nurodyta, jog ji mėsą gaudavo iš G. B. vairuotojo. Nepamena, ar buvo ir kiek buvo sudariusi ar pasirašiusi mėsos tiekimo sutarčių. Dirbant teko pasirašinėti įvairius dokumentus, bet ar buvo sutartys dėl mėsos, nepamena (2 t., 153-154 b. l.).
Pagarsinus parodymus, liudytoja parodė, jog, kai ją apklausė, ji buvo labai išsigandusi. Perskaityti parodymai neatitinka jos duotų parodymų. M. K., S. M. ir R. K. pažinojo, bet ar jos buvo pažįstamos, nežino. Dėl 30 Lt užmokesčio su G. B. ir A. L. nesitarė ir per apklausą apie tai nekalbėjo. Išlaidų už nusipirktą verslo liudijimą niekas nekompensavo. Savo sąsiuvinio, kuriame rašytų pajamas, neturėjo. Pajamas žymėdavosi ant lapelių. Ji dirbo viena, prekių perdavinėti kitai pardavėjai nereikėjo. Kai nedirbdavo, prekes laikydavo sandėlyje.
Liudytoja S. M. teismo posėdyje parodė, jog kaltinamuosius pažįsta, G. B. buvo UAB „Baltmėsa“ vadybininkė, o A. L. veždavo lenkišką mėsos produkciją. Su jais susipažino 2009 m., kai pasiūlė prekiauti jų tiekiama produkcija. Ji pardavinėjo mėsos produkciją Mažeikių turgelyje. Dirbo dvejus metus su verslo liudijimu, kurį nusipirkdavo ir už kurį apie 300 Lt mokėdavo pati, teikė pajamų deklaracijas mokesčių inspekcijai, pildė pajamų išlaidų žurnalą, mokėjo 800 Lt nuomą. Be to, ji pati pasirašydavo produkcijos tiekimo sutartis su įmonėmis. Produkciją atveždavo vairuotojai, o ne kaltinamieji. Ji pardavinėjo ir kitų įmonių produkciją. Prekes siūlydavo tų įmonių vadybininkai paskambinę telefonu, o ji užsisakydavo. Ilgai dirbo viena, vėliau pakvietė I. K., su kuria dirbo pakaitomis. Produkcijai užsidėdavo 15-20 procentų antkainį, priklausomai nuo apyvartos. Minimumą, apie 550-660 Lt, uždirbdavo, atskaičius visas išlaidas. Produkciją atveždavo su sąskaitomis faktūromis, kurias pasirašydavo ir registruodavo žurnale. Patikrinimai būdavo dažni, pažeidimų nebūdavo.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino S. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 71-72, 142 b. l.).
2009-11-04 liudytojos S. M. apklausos protokole užfiksuota, jog nuo 2007 m. spalio mėn. ji pradėjo prekiauti mėsos gaminiais UAB „Verslo sala“ priklausančioje turgavietėje, esančioje Naftininkų g. 17, Mažeikiuose, prekybos vietoje Nr. 27 ir Nr. 28. Jai šia veikla pasiūlė užsiimti A. L. ar G. B. Jie jai pasiūlė išsipirkti verslo liudijimą, už kurį paskui sumokėdavo. Taip pat jie sumokėdavo už prekybos vietą, kurioje prekiauja. Per mėnesį ji dirba 15 dienų. Kartą per savaitę atvažiuoja A. L. arba vairuotojas ir paima iš jos pinigus, gautus pardavus prekes. Prekes atveždavo 2 kartus per savaitę. Jai per dieną už prekybą buvo mokama 40 Lt ir dar gaudavo 3 procentus nuo parduotos produkcijos. Per mėnesį ji gaudavo 1200 Lt atlyginimo. Atlyginimą ji pati pasiimdavo iš pinigų, gautų pardavus prekes. Produkcija buvo tiekiama su įsigijimo dokumentais. Ji prekiavo ir vištiena, kurios produktus atveža patys tiekėjai – Vilniaus paukštynas ir Kaišiadorių paukštynas, su kuriais atsiskaito pati. Visa tai ji fiksuoja savo sąsiuvinyje, taip pat fiksuoja kitas išlaidas, savo atlyginimą. Kai A. L. atiduoda pinigus, gautus pardavus prekes, ji to niekur nefiksuoja, tik užrašo ant lapelio jam perduodamą pinigų sumą (2 t., 71-72 b. l.).
2011-08-04 liudytojos S. M. papildomos apklausos protokole užfiksuota, kad jai parodytoje 2009-08-01 sutartyje Nr.08-0262 prie jos vardo ir pavardės yra ne jos parašas, bet joje galėjo pasirašyti UAB „Mažeikių mėsinė“ vadybininkas. Nesudarius sutarties su UAB „Mažeikių mėsinė“, nebūtų tiekiama produkcija. Ji sudarydavo sutartis kas tris mėnesius. Vadybininkas atvažiuodavo kartu su vairuotoju, ir jei neatveždavo sutarties, ji jo klausdavo. Vadybininkas atsakydavo, kad pasirašė už ją ir dėl to ji neprieštaraudavo (2 t., 149 b. l.).
Pagarsinus parodymus, liudytoja parodė, kad tokių parodymų nepamena. Nepamena, ar buvo apklausta Šiauliuose, ar jos klausė apie produkcijos tiekimo sutarčių su UAB „Mažeikių mėsinė“ pasirašymą. Ji nekalbėjo apie susitarimą su kaltinamaisiais, kad jai mokės 40 Lt atlyginimą ir 3 procentų priedą, kad uždirba 1200 Lt.
Liudytoja D. M. teismo posėdyje parodė, jog kaltinamuosius pažįsta, santykiai normalūs. Ji 2009 m. pardavinėjo įvairių įmonių rūkytus mėsos gaminius Mažeikių turguje. Produkcija užsisakydavo pati. Mėsos gaminius su sąskaitomis faktūromis atveždavo vairuotojai. Pasitikrindavo gautos produkcijos kiekį su nurodytu kiekiu sąskaitoje faktūroje, pasirašydavo ir antrą egzempliorių grąžindavo vairuotojui. Produkcija jai buvo vežama trečiadieniais ir šeštadieniais, kai ji dirbdavo. Sąskaitų faktūrų apskaitą vedė knygutėje, vedė pajamų apskaitos žurnalą, deklaravo pajamas. Ji dirbo viena. Už verslo liudijimą mokėdavo A. L., tačiau ji pati kiekvieną dieną už pinigus, gautus pardavus prekes, mokėdavo nuomą, nustatydavo antkainį, pasiimdavo 30 Lt atlygį, dėl kurio buvo susitarusi su A. L., o likusius pinigus atiduodavo vairuotojams. Negaudavo procentų už parduotą produkciją. Be to, su A. L. buvo susitarę, kad jis atveš prekes ir paliks darbo vietoje. Kasdieną surašydavo į lapelį pinigų sumas, gautas pardavus produkciją. Kaltinamąją G. B. žino tik kaip A. L. sutuoktinę. Nežino, ar dar kas turguje prekiavo A. L. tiekiama produkcija. Nebuvo gaminių su pasibaigusiu galiojimo terminu, ji visus gaminius parduodavo laiku. VMI jos netikrino, deklaracijos buvo teisingos. Prekių be sąskaitų faktūrų nebūdavo. Prekių grąžinti nereikėdavo, nes visas parduodavo. Nežino, ar kaltinamieji buvo kokios nors mėsos perdirbimo įmonės vadybininkai. Nežino, kas atveždavo UAB „Biovela“ produkciją. Nesudarė sutarčių su tiekėjais. Be A. L. nebūtų galėjusi pardavinėti mėsos gaminius. Nebuvo kitų įmonių vadybininkų. Nebuvo skolinga už produkciją nei vienai įmonei. Vėliau parodė, jog ji pati sumokėdavo už verslo liudijimą, sveikatos draudimą, išlaidas kompensuodavo A. L.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino A. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 38-39, 40-41 b. l.).
2009-11-04 liudytojos A. N. apklausos protokole nurodyta, jog ji mėsos prekyba užsiima nuo 2005 m. Dirba UAB „Senasis dvaras“ Šiauliuose. Verslo liudijimą išsipirko ji pati. Ji pažįsta A. L. kaip vadybininką iš kurio užsakydavo mėsos gaminių iš tokių įmonių kaip UAB „Gvilė“, UAB „Dartolitas“, UAB „Ardena“, UAB „Sorina“. Šios įmonės tiekia produkciją iš Lenkijos bei iš lietuvišką produkciją tiekiančių įmonių: UAB „Mažeikių mėsinė“, UAB „Stilsas“, UAB „Baltmėsa“, UAB „Bentana“, UAB „Dviragis“. Sutartis su lietuvišką produkciją gaminančiomis įmonėmis pasirašydavo per A. L., kuris atveždavo sutartis. Sutarčių sąlygas derino A. L. Užsakydavo prekes taip: kelios turgaus pardavėjos A. M., L. M., E. P., K. J., V. B. bei L. ir N., kurių pavardžių nežino, susirenka sąrašus produkcijos, kurios kiekvienai reikia, ir V. B. skambina A. L. ir užsako. Produkciją su PVM sąskaitomis faktūromis pristato įmonių vairuotojai, kuriems jos sumokėdavo pinigus už produkciją, o šie duodavo kasos pajamų orderius. A. L. nėra mokėjusi už prekes. G. B. nepažįsta, tačiau žino, jog ji yra pardavėjos N. sesuo. Ji pati moka už verslo liudijimą ir prekybos vietą. Jai atlyginimo niekas nemoka, ji užsidirba parduodama mėsos produktus. Mėsos be apskaitos dokumentų negauna. Neveda jokios apskaitos, tik pildo pajamų ir išlaidų žurnalą ir sąsiuvinius – apskaitos žurnalus Nr. 1 ir Nr. 2, kuriuose nurodyti gautos produkcijos kiekiai ir iš kur ji gauta. Su UAB „Gurmanas“ atstovu Ričardu bendrauja tiesiogiai ne per A. L. (2 t., 38-39 b. l.).
Iš liudytojos A. N. 2009-12-02 papildomos apklausos protokolo matyti, jog liudytoja pažįsta A. L. ir G. B., jie gyvena kartu. Jie buvo jos darbdaviai. G. B. jai pasiūlė prekiauti pastarosios pristatomais mėsos produktais. 2006 m. G. B. prašymu ji savo vardu įsigijo verslo liudijimą ir pradėjo prekiauti mėsos gaminiais Šiaulių „Dvaro“ turgavietėje. Ji su G. B. sutarė, kad ši mokės už vitrinos nuomą bei jos perkamą verslo liudijimą. Mokesčius ji mokėjo pati, tačiau šias išlaidas išsiskaičiuodavo iš pinigų, gautų pardavus prekes. Taip pat sutarė, kad ji gaus po 30 Lt už dieną bei 3 procentus nuo dienos prekybos apyvartos. Turguje ji dirba kiekvieną dieną, išskyrus sekmadienius ir šventines dienas. Produkciją iki 2009-11-04 pristatydavo A. L. ir G. B. samdomi 2 vairuotojai, kurių vardų ir pavardžių nežino. Jie pristatydavo ir PVM sąskaitas faktūras. Pristatydavo ir tiekėjai UAB „Gurmanas“, kartais UAB „Biovela“. Jai gamintojai ir tiekėjai produkcijos tiesiogiai nepristatydavo, ji su jais tiesioginio ryšio neturėjo. Kartais gaudavo produkcijos be sąskaitų. A. L. ir G. B. vairuotojai produkciją pristatydavo pasvertą, suskaičiuotą, ji ne visada ir tikrindavo, ar produkcijos kiekis atitinka įrašus sąskaitose. Pinigus, gautus pardavus prekes, beveik kas dieną surinkdavo A. L. arba G. B. Pinigus ji paduodavo turguje prekiaujančiai V. B., o ši perduodavo juos savininkams (tai yra A. L. ir G. B.). Savo apskaitą, kaip prekiaujančios pagal verslo liudijimą, ji tvarkė pati taip, kaip mokėjo. Reali apskaita buvo atvaizduota jos vedamame sąsiuvinyje. Jame kas dieną pažymėdavo G. B. perduodamą sumą su prierašu „Į kasą“, surašydavo turėtas išlaidas, gautas prekes. Kas savaitę ji sąsiuvinį perduodavo G. B. patikrinimui. Suprato, kad yra G. B. ir A. L. darbuotoja, todėl apskaitą tvarkė taip, kaip nurodydavo jos darbdaviai. Džiaugėsi gavusi darbą ir nesigilino, ar tokia prekybinė tvarka yra ydinga, ar ja bus taip slepiami kokie nors mokesčiai, kaip liepė darbdaviai, taip ji ir dirbo (2 t., 40-41 b. l.).
Pagarsinus parodymus, liudytoja juos patvirtino. Parodė, jog pirmos apklausos metu sakė, kad dirba pati sau. Antrą kartą parodymus papildė.
Liudytojas D. Ž. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta G. B. ir A., kurio pavardės nežino. Su jais susipažino 2009 m., kai dirbo UAB „Mažeikių mėsinė“ vadybininku. Su G. B. buvo sudarę tiekimo sutartį, ji buvo įmonės klientė. Kokius kiekius ji tuomet pirko, atsakyti negali, reiktų patikrinti sąskaitas. G. B. produkciją įmonės vairuotojai veždavo į jos namus (duomenys neskelbtini) arba į „Dvaro“ turgų su sąskaitomis faktūromis. Šiuo metu UAB „Mažeikių mėsine“ turi apie 1000 klientų. Tiekimo sutartis pasirašydavo pati G. B. Kas pasirašydavo sąskaitas faktūras, nežino. Tiekimo sutartis galioja tiek laiko, kiek galioja kliento verslo liudijimas. G. B. 2009 m. turėjo verslo liudijimą. Tiekimo sutartis su pardavėjomis pasirašydavo turguje. Jis pats kartą pasirašė sutartį, dėl ko buvo nubaustas. Už sąskaitų faktūrų pasirašymą buvo atsakingi vairuotojai. Problemų dėl to nėra buvę. Jis surinkdavo pinigus už parduotą produkciją. Ar kaltinamieji buvo darbdaviai, jis nežino. Produkciją tiekdavo tik pagal sutartis su galiojančiais verslo liudijimais.
Liudytoja I. P. teismo posėdyje parodė, jog kaltinamuosius pažįsta, jie buvo vadybininkai. Su jais susipažino turguje Šiauliuose, kur pardavinėjo mėsos gaminius. Apie metus laiko jie jai tiekė mėsos gaminius. Kuriais tai buvo metais, neprisimena. G. B. ir A. L. vežė mėsos gaminius iš UAB „Baltmėsa“ ir UAB „Sorina“, iš kitų įmonių užsisakydavo pati. Tų įmonių vadybininkai patys siūlydavo prekes turguje. Ji pardavinėjo prekes įvairiuose miestuose. Produkciją nusiveždavo pati savo automobiliu. Produktus laikydavo namuose šaldytuvuose. Pardavusi pagal kelias sąskaitas faktūras produkciją, atsiskaitydavo pasirašydama pinigų priėmimo orderius. Ji pati vedė pajamų ir išlaidų apskaitą žurnale, deklaruodavo pajamas VMI, įsigijo verslo liudijimą, pasirašė darbo vietos nuomos sutartis su turgaus administracija, mokėdavo visus mokesčius, pasirašydavo sąskaitas faktūras, atsiskaitydavo su tiekėjais, nebuvo jokių pretenzijų. Jos uždarbis buvo iš produkcijos antkainio, kurį nusistatydavo pati. Nuolatinio atlyginimo nebuvo. Per mėnesį pelnas nebuvo didelis, 400-500 Lt atskaičius visas išlaidas. Nepamena, kiek laiko vertėsi tokia veikla. Jos mama E. P. turėjo verslo liudijimą, bet neprekiavo.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino I. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 93-95 b. l.).
2009-12-02 liudytojos I. P. apklausos protokole užfiksuota, kad A. L. ir G. B. pažįsta kaip savo darbdavius. Su jais darbo santykius palaiko nuo 2009 m. sausio mėnesio. Susipažinus su G. B., pastaroji pasiūlė prekiauti jos pristatomais mėsos gaminiais. Ji sutiko ir su G. B. sutarė, kad ši jai mokės uždarbį – po 30 Lt už darbo dieną ir 3 procentus nuo apyvartos. Už verslo liudijimą, mokesčius Sodrai ir Ligonių kasai ji mokėjo pati. Jos darbo vieta buvo didžiajame Mažeikių turguje (trečiadieniais, šeštadieniais), turguje Naujojoje Akmenėje (ketvirtadieniais, sekmadieniais), Pakruojo turguje (penktadieniais). Už darbo vietą turgavietėse sumokėdavo G. B. Į turgų ji nuvažiuodavo G. B. automobiliu Citroen Jumper, kartais ją nuveždavo A. L., kartais – vairuotojas D. Mėsos produktus prekybai pasiimdavo iš G. B. ir A. L. gyvenamojoje vietoje įrengto sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Visiems mėsos produktams turėdavo įsigijimo dokumentus. Sąskaitose buvo nurodyti jos, kaip gavėjos, rekvizitai. Savo apskaitą, kurią priklauso vesti pagal verslo liudijimą, ji patikėjo G. B. Todėl 2009-11-04 kratos metu pas G. B. namuose ir buvo rasti jos apskaitos dokumentai. Ji savo ranka yra užpildžiusi pajamų-išlaidų žurnalus. Ji dalyvavo G. B. surašant pirkimų-pardavimų duomenis į registrus, todėl mano, kad duomenys, kurie yra įrašyti registruose, yra teisingi. Registruose atsispindi reali jos prekybinė veikla, išskyrus tai, kad ji prekiavo ir jos mamai E. P., kuri faktiškai turguje neprekiavo, tiekiama produkcija. 2009 m. birželio mėn. buvo sugalvojusi išvykti į užsienį, apie tai informavo G. B., darbui turguje rekomendavo savo mamą E. P. bei G. B. prašymu nupirko mamos vardu verslo liudijimą. Kelionė neįvyko, todėl mama taip ir nebeprekiavo. G. B. produkciją iš tiekėjų užsakinėjo ir E. P. vardu, nors ši neprekiavo. Už savo ir E. P. vardu įgytus gaminius pasirašydavo ji, bet iš tikro sąskaitose pasirašyti tekdavo retokai. Ji suprato, kad yra samdoma G. B. ir A. L., juos sieja darbiniai santykiai. Kaip samdoma darbuotoja ji vykdė savo darbdavių nurodymus. Teigia nežinojusi, ar tokia ūkine-komercine veikla A. L. ir G. B. išvengia kokių mokesčių, ar daroma kokia nors žala valstybės interesams. Vykdė savo darbdavių nurodymus. Papildomos neoficialios apskaitos nevedė (2 t., 93-95 b. l.).
Pagarsinus parodymus, liudytoja parodė, jog pasirašydama neskaitė parodymų, kurie atspausdinti. Per kratą pas ją rado sąskaitas faktūras. Ji dirbo pati sau. Mamos vardu buvo įsigytos prekės, bet jas pardavinėjo pati, nes nebeišvyko į užsienį. Į jos verslo liudijimą mama nebuvo įrašyta, ji turėjo savo.
Liudytoja S. U. teismo posėdyje parodė, jog kaltinamųjų nepažįsta. 2009 m. dirbo UAB „Mažeikių mėsinė“, o kaltinamoji G. B. buvo klientė, kuri užsakydavo produkciją iš įmonės. Tuo metu ji ėjo komercijos direktorės pareigas, tiesiogiai su klientais nedirbo, pasirašinėjo tik pardavimo sutartis. Su klientais tiesiogiai dirbo vadybininkai. Tuo metu vadybininku dirbo D. Ž. Pirkimo pardavimo sutartys buvo standartinės. Jai matant klientai, kurie dirbo su verslo liudijimais, sutarčių nepasirašinėjo. Vadybininkas D. Ž. ieškodavo klientų, toliau derėdavosi dėl sutarties su klientu, su kuriuo aptardavo sąlygas, atsiskaitymo terminus. Sudarant sutartis dalyvaudavo D. Ž. Pasirašius sutartį, klientas galėjo pirkti ar atsisakyti pirkti produkciją. Sutartys būdavo pasirašinėjamos su asmenimis, pateikusiais verslo liudijimą, su individualiais klientais sutarčių nepasirašinėjo. Tokie buvo įmonės reikalavimai. Atsiskaitymo terminas buvo septynios dienos. Įmonėje buvo pasirašomi du sutarties egzemplioriai. Pasirašytos sutarties vienas egzempliorius buvo parvežamas, kitas paliekamas klientui. Sutartys įmonėje buvo registruojamos. Vadybininkas buvo atsakingas už tai, kad įmonė laiku gautų pinigus už produkciją, ir jis tiesiogiai bendravo su klientais. Jeigu darbiniai santykiai su klientu būdavo ilgalaikiai, sumokėjimas galėjo būti nukeliamas kitai dienai. Piktnaudžiavimo dėl atsiskaitymo termino įmonė netoleravo. Atsiskaitant buvo išrašoma 10 forma, ir kas buvo pasirašęs sutartį, tas pinigus ir atiduodavo. Neprisimena atvejo, kad pinigus paduotų kitas asmuo. Užsakyta produkcija buvo atiduodama į vieną vietą, o pats verslo liudijimą turintis asmuo galėjo skirstyti produkciją parduoti į įvairias vietas. Įmonei svarbiausia buvo pasirašyta sutartis su tuo asmeniu. Produkciją atveža vairuotojas ekspeditorius ir su sąskaita atiduoda produkciją tam asmeniui, su kuriuo pasirašyta sutartis. Pinigus už produkciją paima arba vairuotojas ekspeditorius, arba vadybininkas.
Liudytoja E. P. teismo posėdyje parodė, jog pažįsta kaltinamąją G., pavardės neatsimena, nes pas ją dirbo, santykiai normalūs. A. L. pažįsta, nes pagal darbo sutartį dirbo jų įmonėje UAB „Alkagra“. Dirbo seniai, gal prieš 5 m. Neprisimena, su kuo pasirašė darbo sutartį. Įmonės vadovė buvo G. B. Jai mokėjo minimalų darbo užmokestį. Dirbo turgavietėje „Sename dvare“, Šiauliuose. Kas dar toje įmonėje dirbo, nežino, nebendravo. Per savaitę dirbo 41 valandą. Prekybos vietoje pardavinėjo prekes viena. Nežino, ar kas dirbdavo toje vietoje per jos išeigines. Už darbo vietą nemokėjo jokių mokesčių. Ikiteisminio tyrimo metu duoti ir šiandien duodami parodymai sutampa. Atlyginimą mokėjo darbdavė, priedų už apyvartą nemokėjo. Produkciją priimdavo pagal važtaraščius, kuriuos pasirašydavo, susisverdavo prekes, svoris atitikdavo, patikrindavo kokybę. Pardavinėjo įvairią mėsos produkciją, ir lietuvišką, ir atvežtą iš Lenkijos, kurią atveždavo A. L. ir G. B. Ji verslo liudijimo neturėjo, viskuo pasirūpindavo darbdavė. Gavus atlyginimą pasirašydavo ant algalapio. G. B. buvo jos darbdavė, o ar ji buvo direktorė ar vadybininkė, nežino. Patikrinimų darbo vietoje yra buvę, bet pažeidimų nerado. A. L. pažįsta tik iš matymo. Vėliau parodė, jog gaudavo atlyginimą, bet neprisimena, ant ko pasirašydavo, ar tai ant sąskaitos, ar žiniaraščio. Neprisimena darbo sutarties, UAB „Alkagra“ buvo nurodyta kaip gavėjas ant atvežtų žiniaraščių su produkcija. Už parduotą produkciją ji neatsiskaitinėdavo. Produkcijos likutį patikrindavo ir susirašydavo į savo sąsiuvinį. Kitokių apskaitos dokumentų ji nevedė. Jokių duomenų, t.y. sąsiuvinio nėra išsaugojusi. Buvo kasos aparatai.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino E. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 30-31 b. l.).
2009-11-04 liudytojos E. P. apklausos protokole užfiksuota, kad su verslo liudijimu dirbo apie 4 metus, darbą baigė 2009-07-31.Visą laiką dirbo „Dvaro“ turgavietėje, užsiėmė rūkytų mėsos gaminių prekyba. Apie tai, kad minėtoje turgavietėje yra vieta pardavėjai, jai pasakė pažįstama Vilma. Pastaroji ją suvedė su G. B. Su G. B. buvo kalbėta, kad jai išpirks verslo liudijimą, prekyvietės vietą, kad ji prekiaus G. B. sugyventinio A., jo pavardės nežino, tiekiama produkcija. Produkciją pristatydavo G. B. ir A. 2 vairuotojai, kurių vardų nežino. PVM sąskaitas faktūras pateikdavo kartais vairuotojai, kartais G. B. Ji žinojo, kad G. B. su A. superka mėsos gaminius, kuriuos padalindavo tarp pardavėjų, tai yra K. J., V. B., A. N., L. M., A. ir A., kurių pavardžių nežino. Tiek ji pati asmeniškai, tiek tuo laiku su ja prekiavusios moterys produkciją užsakydavo per G. B. Prekiaudama G. B. nurodymu pildė sąsiuvinį, kuriame atsispindėjo gautos prekės, pajamos. Pinigus tiek iš jos, tiek iš kartu su ja dirbusių moterų G. B. surinkdavo kasdien, tiksliau visos pardavėjos surinkdavo pinigus ir perduodavo V. B. Sąsiuvinyje ji atsižymėdavo perduotą sumą. G. B. sąsiuvinį peržiūrėdavo ir patikrindavo jos užrašus. Jai mokėdavo 30 Lt dienai ir nuo apyvartos 3 procentus. Iš pradžių jai išeidavo apie 1000 Lt, 2009 metais sumažėjo. Dienos apyvarta būdavo įvairi, nuo 300 iki 1000 Lt, didesnė suma būdavo šeštadieniais, o šiaip 300-600 Lt. Pradžioje verslo liudijimą ir vietą išpirkdavo G. B., vėliau – ji pati, tačiau pinigai buvo grąžinami. Ar gaudavo prekybai mėsos produktų be dokumentų, nežino, nes atvežamos produkcijos nesverdavo. Išeidama (iš darbo) ji paliko visus dokumentus prekybos vietoje, pasiėmė tik sąsiuvinį, kurį vedė G. B. nurodymu. Jį išmetė, nes žinojo, kad gautos produkcijos pajamų duomenys yra pas G. B. Pajamų ir išlaidų žurnalą pildė nepilnai, jis liko jos darbo vietoje (2 t., 30-31 b. l.).
Pagarsinus parodymus, liudytoja parodė, jog jos parodymai lyg ir buvo tokie, bet pagarsintų pavardžių ji nežinojo. Dabar jau nepamena, ar dirbo pagal darbo sutartį, ar su verslo liudijimu. Ji pildydavo tik kasos aparato duomenis, kitų dokumentų nevedė. Gaudavo minimalų atlyginimą. Produkcijos apyvarta tokia ir būdavo nuo 300 iki 1000 Lt. Darbdavė sakė, jei apyvarta bus didesnė, tai jai mokės daugiau. Prekyba nebuvo gera. Pinigus, gautus pardavus prekes, atiduodavo darbdavei. Ji pasakydavo, kokios produkcijos trūksta, o darbdaviai užsakydavo ir tiekdavo produkciją. Per apklausą nurodytų pavardžių neminėjo, nes jų nežinojo. Atlyginimą atnešdavo buhalterė į prekybos vietą ir ji pasirašydavo. 3 procentų priedą už apyvartą pasiskaičiavo pati. Kasos aparatus turėjo, nes be jų nebuvo galima dirbti.
Specialistė Janina Dikšaitė teismo posėdyje paaiškino, kad išklausius visus liudytojus, matosi, kad dalis liudytojų pakeitė parodymus. Ji išvadą rašė pagal liudytojų parodymus, kad jie dirbo pas kaltinamuosius nesudarę sutarčių, kad jie tik savo vardu vedė apskaitos žurnalus, mokėjo mokestį už verslo liudijimus. Jai buvo pateikti kaltinamųjų parodymai, kad neįregistravę savo veiklos vykdė ūkinę komercinę veiklą per trečiuosius asmenis. Jos paskaičiavimai išvadoje, įvertinus liudytojų parodymus, keistųsi. Paskaičiuoti mokesčiai buvo preliminarūs. Pakeitus liudytojams parodymus, reiktų perskaičiuoti mokesčius. Savo paskaičiavimus pateikia VMI, kuri juos peržiūri. Nuo 2009 m. leidžiami 30 procentų mokesčių atskaitymai. Išvadoje atsispindėtų trečdalis atskaitymų. Šis straipsnis taikomas, kada vykdantis veiklą neturi įsigijimo dokumentų, tada galima sumažinti pajamas 30 procentų. Pakartotinėje išvadoje būtų į tai atsižvelgta. Ar kaltinamieji turi teisę į PVM atskaitą, negali atsakyti. Gyventojų pajamų mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, bet kaltinamieji vykdė individualią veiklą, neįregistravę įmonės ir pajamas turi deklaruoti atėmus verslo liudijimo mokestį. Darbuotojų deklaracijos reikšmingos skaičiavimams. Skaičiuojant deklaracijos buvo vertinamos. Dalis liudytojų buvo nepateikę deklaracijų. Tuo metu, kai tyrė, sutarčių patvirtinančių, kad G. B. dirbo prekybos įmonių agente ir vykdė teisėtą veiklą, nebuvo, todėl to nevertino. Ant sąskaitų buvo G. B. parašai, ir jos patekdavo pas prekeivius, kurie prekiavo. Yra skirtumas, ar tai buvo individuali veikla, ar veikė per įmones. Pajamas skaičiavo pagal pajamų išlaidų žiniaraščius ir deklaracijas. Duomenys skyrėsi, deklaruota daugiau nei apskaityta. Buvo sutikrinti tiekėjų sąskaitų duomenys su deklaracijomis. Daugiau gaminių įsigijo nei deklaravo. Pajamos buvo paskaičiuotos pagal įsigijimo kainas. Prekeiviai turėjo sąnaudų, tačiau išvadoje to neskaičiavo. Reiktų jas vertinti, jos turėtų įtakoti mokesčių paskaičiavimus. Kaltinamieji vedė savo veiklos apskaitą, prekeiviai vedė savo.
Buvo nurodyta, kad dirbo E. P. ir I. P., bet buvo imta kaip vienos veikla. Atskyrus jas, mažėtų GPM. Tiriamasis laikotarpis yra nuo 2008 iki 2009 gruodžio mėn. Ėmė duomenis ir už lapkritį, ir už gruodį. Kaltinamieji lapkritį jau įregistravo uždarąją akcinę bendrovę ir veikė kaip jos darbuotojai. 2 lentelėje G. B. deklaravo pajamas neįtraukdama pajamų kaip uždarosios akcinės bendrovės darbuotoja. G. B. vardu išrašytos sąskaitos buvo įtrauktos. O tos, kurios buvo išrašytos kitos įmonės vardu, nebuvo įtrauktos. Išvadoje neatsispindi uždarosios akcinės bendrovės veikla. 10 lentelėje paimti duomenys tokie, kuriuos nurodė asmenys. Reiktų iš Sodros pareikalauti duomenų, kiek sumokėjo patys asmenys. Kadangi byloje tokių duomenų nebuvo, paimti nurodyti asmenų duomenys. Jeigu asmuo nurodo, kad pajamos buvo nulis, tai rinko duomenis pagal pirkimo sąskaitas, deklaracijas. Dauguma nurodytų sumų yra pagal deklaracijų duomenis. Visus prekeivius tikrino VMI. Veikla pagal verslo liudijimą yra supaprastinta. Pildomi žurnalai, nors ne visada ir teisingai. Jei deklaruota suma didesnė nei žurnale, tai viskas gerai, juo labiau, kad mokesčiai sumokami prieš įsigyjant verslo liudijimą. Todėl mokestinei prievolei nebeturi įtakos. Atlikdamas ekspertizę, tikrino ne tik deklaracijas ir sąsiuvinius, bet ir sąskaitas iš tiekėjų, kas rodo didesnį pirkimo kiekį. Tada vertino kokios galėjo būti asmens pajamos.
Buhalteriniuose dokumentuose neatsispindi kaltinamieji kaip tiekėjai. Jeigu asmenys, turintys verslo liudijimus vykdė dar ir savo prekybą, tai to nevertino. Bet niekas to nenurodė. Jei G. B. buvo tiekėja, mokesčių apskaičiavimas keistųsi, jeigu būtų nustatyta, kad asmuo su verslo liudijimu veikė savo vardu. Bet atskirti sudėtinga, nebent konkrečiai nurodytų, kad tai buvo asmens individuali veikla. Duomenis pateikė apie 20 įmonių, tiekiančių produkciją. Sumos buvo paimtos iš sąskaitų faktūrų ir iš tiekėjų lentelių. Pirkėjai buvo konkretūs žmonės pagal verslo liudijimus. Verslo subjektas - juridinis vienetas.
Raštu atsakęs į papildomus klausimus, ekspertas teismo posėdyje paaiškino, kad atlikdamas skaičiavimus G. B. ir A. L. veiklą vertino kaip verslo vienetą, kurio veiklai buvo pasitelkti kiti asmenys. Nors tokia veikla labiau atitiktų juridinio asmens apibrėžimą, tačiau mokesčių paskaičiavimas yra palankesnis laikant, kad buvo vykdoma individuali veikla. Fiziniams asmenims PVM netaikomas.
Kadangi sutrumpėjo tiriamasis laikotarpis (buvo tiriama veikla, vykdyta laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-11-04), dėl to sumažėjo pajamų dydis. Skaičiavimai buvo atlikti pagal anksčiau pateiktą ekspertizės aktą ir pagal advokatės pateiktus klausimus, kuriais išvardinti konkretūs asmenys, kurie pardavinėjo mėsos produkciją. Buvo nustatytos galimos jų pajamos, kurios paskaičiuotos 135 lentelėje (18 t., 46-47 b. l.). Neįskaitomi asmenys, taip pat T. K., L. K. ir E. P., nebuvo įtraukti. Nustatyta bendra pajamų suma. Pagal šituos duomenis atlikti ir visi kiti skaičiavimai. Didžiausią išlaidų dalį sudaro produkcijos pirkimas, socialinis draudimas, sveikatos draudimo mokestis, verslo liudijimų pirkimai ir kitos išlaidos. Nustačius išlaidas ir pajamas, skaičiuojami mokesčiai. Pagal duomenis iš žurnalų atlikti kiti skaičiavimai 117 lentelėje (18 t., 35-36 b. l.). Šiuo atveju sutrumpinus laikotarpį, įtraukti visi asmenys, netgi tie, kurių vardu buvo pirkimai. Pirmu variantu paskaičiuotos pajamos pagal oficialius duomenis, o antru variantu - pagal neoficialius. Keičiasi asmenų ratas dėl to, kad yra papildomai prekiavusių asmenų parodymai. Prekybos vietoje vedamas vienas sąsiuvinis dirbant keliems asmenims. Reikėtų apibrėžti konkrečius asmenis. Jeigu imant kiekvieną asmenį atskirai, papildomi mokesčiai neskaičiuojami. Iš 117 lentelės matyti, kad pajamos neviršijo 100 000 litų apyvartos. Byloje yra duomenys, kad visi asmenys turėjo verslo liudijimus ir mokesčiai sumokami išduodant verslo liudijimus. Mokestis už verslo liudijimą nepriklauso nuo tais metais pasiektos apyvartos. Tai fiksuota suma. Didesnė apyvarta būtų A. L. vardu, tačiau jis yra pateikęs PVM deklaraciją ir sumokėjęs mokesčius. Imant duomenis pagal sąsiuvinius, atsiranda asmenys, kurių apyvarta viršija 100 000 litų. Jei nagrinėjame atskirus asmenis, skaičiavimai pateikti 118 lentelėje (18 t., 37-38 b. l.). Kai visi asmenys sujungiami į vieną verslo vienetą, tai naudingiausia verslo forma būtų individuali veikla. Kadangi apyvarta didelė, individualiam asmeniui, kuris veiktų šitos grupės vardu, iškiltų pareiga registruotis PVM mokėtoju. Todėl skaičiavimai ir pateikti, koks turėtų būti PVM.
Pirmas variantas būtų pagal oficialius duomenis, 120 lentelė (18 t., 40 b. l.). Šiuo atveju yra pirkimo dokumentai. Antruoju variantu pagal duomenis iš sąsiuvinių apyvarta didesnė. Pirkimo PVM lieka toks pats. Papildomai apskaičiuojamas PVM individualiai veiklai. Bet PVM nepriklauso nuo veiklos formos. Laikant, kad buvo vykdoma individuali veikla, pagal asmenų parodymus nustatomas darbo užmokestis, kitos sąnaudos, verslo liudijimų pirkimas ir išlaidos, susijusios su prekyba turgavietėje 128 lentelėje (18 t., 42-43 b. l.) pateikti skaičiavimai pagal pirmą variantą, be PVM. 2008 metais skaičiuojamas 24 procentų GPM, 2009 metais 15 procentų GPM. Socialinio draudimo apskaičiavimas skiriasi 2008 ir 2009 metais. Tačiau nustatytas apribojimas, kai suma negali viršyti 71424 litų apmokestinamos sumos. Tik skiriasi socialinio draudimo mokesčių tvarka. Patikslino skaičiavimus 128 lentelėje, kadangi skiriasi mokesčių bazės. Viso mokesčių būtų 22844,09 litai.
Antruoju variantu mokesčiai skaičiuojami pagal duomenis iš sąsiuvinių, įtraukiant dar tris asmenis. Skaičiavimai pateikti 133 lentelėje (18 t., 45 b. l.). Joje nustatytos pajamos, pirkimai be PVM, darbo užmokesčio sąnaudos, kitos sąnaudos ir čia apmokestinamos pajamos yra žymiai didesnės. 2008 metais būtų 409920 litų, 2009 metais būtų 959591 litas ir apskaičiuojamas GPM 2008 metais sudaro 24 procentus, 2009 metais 15 procentų. Socialinio draudimo įmoka 2008 metais apskaičiuojama nuo bazinių rodiklių, sveikatos draudimo įmoka apskaičiuojama 30 procentų nuo GPM. Imamos „lubos“ socialinio draudimo apskaičiavimui. Viso mokesčių 150613 litai. Skaičiai koreguojami tik dėl apmokestinamų pajamų. Kai jos sudarytų 71424 litus, tai socialinio ir sveikatos draudimo įmokos būtų skaičiuojamos tik nuo 71 tūkst. litų. Kai mažos pajamos, ši suma nepasiekiama. Apmokestinamos pajamos išauga, išauga ir mokesčiai. 134 lentelėje (18 t., 45-46 b. l.) pateiktas kitas skaičiavimas, kai taikomas didesnis GPM, nes neatimamos pirkimų sąnaudos. Pajamų suma nesikeičia. Leidžiamų atskaitymų 2008 metais nėra, nebuvo 15 procentų. Individualiai veiklai toks skaičiavimas nėra naudingas, nes mokesčiai didesni, šiuo atveju viršytų pusę milijono litų. 2009 metais įstatyme buvo numatyta, kad leidžiami atskaitymai yra 30 procentų. Tačiau reiktų pasitikslinti, ar nuo 2009 metų buvo taikomas toks procentas. Apskaičiuojamas GPM yra didesnis, kadangi neatimamos pirkimo sąnaudos, o socialinio ir sveikatos draudimo sumos keičiasi nežymiai. Individualios veiklos savininkas gali pasirinkti tokį skaičiavimo būdą, jei jam naudingas. Tačiau šiuo atveju mokesčiai yra didesni ir sudaro 286 tūkst. litų ir 256 tūkst. litų.
Dar vienas mokesčių skaičiavimo variantas - taikė turinio viršenybę prieš formą. Jeigu veikla buvo įforminta dviejų asmenų vardu, o prekiavo tik vienas, reiktų imti abiejų asmenų apyvartą. Skaičiavimai pateikti 135 lentelėje. Joje yra visi asmenys, kurie nurodomi. Pajamos didesnės, kadangi įtraukiami trys papildomi asmenys ir skaičiavimai atlikti 141 lentelėje. Joje nurodytos tų trijų asmenų pajamos. 2008 metais pajamos sudarė 148 tūkst. litų, 2009 metais 81 tūkst. litų. GPM 2008 metais 35537,91 litai, 2009 metais 12238,73 litai. Kadangi iš 81 tūkst. litų atėmus 12 tūkst. litų, gaunasi 69352 litai, ir suma yra mažesnė už 71 tūkst. litų, vadinamas „lubas“, čia yra netikslumas, kuris buvo nurodytas 141 lentelėje. Patikslino, kad 2009 metais socialinis draudimas vietoj 7142 litai, turi būti 6935 litai, sveikatos draudimas vietoj 6428 litai, turi būti 6241 litas. Iš viso 25415,76 litai. Pajamų mokestis apskaičiuojamas nuo 81 tūkst. litų, socialinis ir sveikatos draudimas - nuo sumos atėmus GPM. Tai pastebėti patikslinimai pagal individualią veiklą.
Palankesnė yra gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo tvarka, o ne pelno mokesčio. Ekspertizės akte pateikiami tokie apskaičiavimai, tai išvada ketvirtajam klausimui. Pasirinktas trumpesnis laikotarpis ir mažesnis asmenų ratas. Galutiniai skaičiavimai atlikti pagal apskaitytus duomenis 133 lentelėje. Skaičiavimai pagal duomenis iš sąsiuvinių. PVM apskaičiuotas 122 lentelėje. Palyginus su ekspertizės aktu, suma išeina daug didesnė. Taip gavosi dėl to, kad labai daug dokumentų yra lapkričio - gruodžio mėnesiais. Duomenis ėmė iki 2009 m. lapkričio 4 d., todėl kiti dokumentai buvo atmesti ir padidėjo mokesčių suma. PVM skaičiavimas atliktas su taikoma PVM atskaita. Pirmame akte buvo paskaičiuota be PVM atskaitos. 122 lentelėje imamas tik stulpelis – „Pardavimo PVM“. Dar išaugtų mokesčiai.
133 lentelėje skaičiavimai susiję su individualia veikla. Sąnaudos atskaičiuojamos. Tai tokia forma, kai sąnaudos yra individualių asmenų vardu. Jei būtų vienas verslo vienetas, kuris tuo metu nebuvo įregistruotas ar įformintas, tokiai formai suteikiame turinį. Tai būtų netinkama forma, nes tuo metu neegzistavo, tai būtų individualių asmenų veikla. Ir jų vardu būtų galima atskaityti faktiškai patirtas sąnaudas. 134 lentelėje skaičiavimai be leidžiamų atskaitymų. Kiekvieno asmens pajamas pagal tiekėjus nustatyti sudėtinga ir netikslu. Pirkimai yra pagal tiekėjus. Pardavimai pagal sąsiuvinius, bet ne pagal tiekėjus. Skaičiavimai atlikti išvados 4 ir 5 lape. Gyventojų patirtos sąnaudos imamos iki 2009-11-04.
133 ir 131 lentelėje skaičiavimas atliktas darant prielaidą, kad verslo vienetas samdo asmenis, kurie prekiavo ne savo vardu. Liudytojai parodė, kad gaudavo užmokestį už prekiavimą turgavietėje. Nuo tos sumos apskaičiuojami mokesčiai - PVM, su darbo santykiais susiję mokesčiai ir su individualia veikla susiję mokesčiai. 133 lentelėje tik tai, kas susiję su individualia veikla. Norint suskaičiuoti visus mokesčius sudedami skaičiai iš 133, 131 ir iš 122 lentelės.
Dėl PVM atskaitos – pagal įstatymą ji negalima, tačiau pagal teismų praktiką reikėtų taikyti PVM atskaitą. PVM atskaita buvo paskaičiuota ekspertizės akte.
Ekspertizės išvados 65 lape, 146 lentelėje (17 t., 159 b. l.) nurodyti asmenys ir jiems priskaitytas darbo užmokestis 2009 m. Kadangi sutrumpėjo laikotarpis dviem mėnesiais, sumažėjo ir darbo užmokestis. Patikslinus skaičiavimus, darbo užmokestis pateikiamas 130 lentelėje (18 t., 44 b. l.). Ir vienu, ir kitu atveju buvo pritaikytas neapmokestinamų pajamų dydis ir GPM paskaičiuotas didesnis. Taip yra todėl, kad ekspertizės akte įsivėlė klaida, dėl to gavosi mažesnė suma. Kiti mokesčiai persiskaičiuoja.
Iš mobilaus ryšio operatorių gautos informacijos apie abonentinių numerių priklausomybę matyti, jog A. L. bendravo telefonu su liudytojomis D. M. (1 t., 47 b. l.), S. M. (1 t., 65 b. l.) ir R. K. (1 t., 68 b. l.).
2009-11-04 kratos protokole užfiksuota, jog atlikus kratą A. L. ir G. B. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), rastas mėsos sandėlis, taip pat rasti pildyti sąsiuviniai su užrašais „A.“, „S.“, „A.“, „V.“, „K. J.“, „E.“, „B.“, „A.“, „L.“, „L. Mano“, PVM sąskaitos – faktūros, sutartys, 39 100,00 Lt, pirkimo – pardavimo kvitai ir kiti dokumentai, kurie sudėti į dėžę ir užplombuoti (1 t., 92-93 b. l.). 2009-11-25 apžiūrėjus dėžėje buvusius paimtus dokumentus, nustatyta, kad yra paimtos UAB „Baltmėsa“ PVM sąskaitos – faktūros (antrieji egzemplioriai), išrašytos prekybos agentų A. R., L. R., T. R., R. D., Ž. J. ir R. D., pirkėjams R. K., J. D., A. N., K. J., L. M., A. Š., T. K., A. M., R. L., E. P., D. M., E. P., S. M., J. J., V. B., D. K., E. N., I. K., B. A., I. K., M. K. ir A. K., taip pat I. P. išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, pinigų priėmimo kvitai, sąsiuvinis su užrašu „E.“ ir kiti dokumentai (1 t., 98-99 b. l., 5 dėžė).
2009-11-04 kratos protokoluose užfiksuota, kad R. T., I. P., J. J., D. K., R. L., B. A. gyvenamosios vietose atlikus kratas rasti bylai reikšmingi dokumentai: PVM sąskaitos –faktūros, žurnalai, sąsiuviniai ir kt. (1 t., 101-102, 109-110,118-119, 124-125, 128-129, 132-133, 135-136 b. l.).
2009-11-04 ir 2009-11-05 reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuota, kad ikiteisminiam tyrimui pateikti šie dokumentai: turgavietės „Žiemgalių turgus“ (A. Gedvilienės individuali įmonė) maisto produktų registracijos žurnalas ir 2009-03-02 prekybos vietos nuomos sutartis su I. K. (1 t., 163 b. l.), UAB „Verslo sala“ 2008-10-01 prekybos vietos nuomos sutartis Nr. 92, 2009-01-01 prekybos vietos nuomos sutartis Nr. 130, 2009-07-01 prekybos vietos nuomos sutartis Nr. 137, 2009-07-01 prekybos vietos sutartis Nr. 124, 2009-07-01 prekybos vietos nuomos sutartis Nr. 140, 2009-07-01 prekybos vietos nuomos sutartis Nr. 139 (1 t., 165 b. l.), UAB „Senasis dvaras“ ir UAB „Imondesima“ nuomos sutartis Nr. R/G 001671 su A. N., nuomos sutartis Nr. R/G 001686 su L. M., nuomos sutartis Nr. R/G 001787 su G. B., nuomos sutartis Nr. R/G 001755 su A. M., nuomos sutartis Nr. R/G 001681 su E. P., nuomos sutartis Nr. R/G 001653 su V. B., nuomos sutartis Nr. R/G 001683 su K. J. su sutarčių papildymais, 2008 m. 04-06 mėn., 10-12 mėn., 07-09 mėn., 2009 m. 07-09 mėn., 05-08 mėn., 01-04 mėn. maisto produktų ir žaliavų priėmimo žurnalai, 2008-01-03 mėn. maisto produktų registravimo lapai (1 t., 167 b. l.), UAB „Mažeikių turgus“ segtuvas „UAB „Mažeikių turgus“ prekyvietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų registracijos žurnalas Nr. 3“, UAB „Mažeikių turgus“ prekyvietėje parduodamų skerdenų apskaitos žurnalas Nr. 1, UAB „Mažeikių turgus“ rūkytų – virtų gaminių registracijos žurnalas, UAB „Mažeikių turgus“ kiaulienos ir kitų skerdienų registracijos žurnalai, UAB „Verslo sala“ rūkytų – virtų gaminių registracijos žurnalas, UAB „Mažeikių turgus“, UAB „Verslo sala“ jautienos ir veršienos registracijos žurnalas (1 t., 169 b. l.), A. Astrausko įmonės sutartys dėl prekybos vietos nuomos Nr. 34, Nr. 14, Nr. 33, Nr. 13, Nr. 24, Nr. 3, Nr. 41, Nr. 21, Nr. 23, Nr. 2, produkcijos ir žaliavų, kuriomis prekiaujama paviljone registracijos žurnalai už 2008-2009 m. (1 t., 170 b. l.).
2009-11-04 vietos apžiūros protokoluose ir 2009-11-05 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog I. K. ir S. M., I. K., V. B., A. M., L. M., R. K., A. N., B. A., E. N., A. K., D. M., J. D., K. J., M. K., R. L., S. M., I. K. darbo vietose rasti ir paimti gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalai, pinigų priėmimo kvitai, PVM sąskaitos – faktūros, maisto produktų ir žaliavų priėmimo žurnalai, sąsiuviniai su ranka darytais įrašais ir kt. dokumentai, kurie apžiūrėti (1 t., 171, 172-173, 174-175, 176-177 b. l.; 2 t., 1-2, 3-4, 5-6, 7-9, 10-11, 12-13, 22-23, 24-25 b. l.).
2009-11-04 vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas mėsos gaminių sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame rastos elektroninės svarstyklės ir kartoninės bei plastikinės dėžės su UAB „Ardeiva“, UAB „Dartolitas“, UAB „Sorina“, UAB „Gvile“, UAB „Delikana“, UAB „Žemaira“, UAB „Daivida“, UAB „Bentana“, UAB „Gurmanas“, UAB „Alksnio dūmas“, UAB „Dviragis“ tiektais ar gamintais mėsos gaminiais (2 t., 14-17 b. l.).
2009-11-04 automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Bentana“ užrašais apžiūros protokole užfiksuota, jog automobilyje, stovėjusiame adresu (duomenys neskelbtini), rastos 9 tuščios dėžės, skirtos laikyti maisto produktus ir 22 dėžės su įvairiais mėsos gaminiais, taip pat PVM sąskaitos – faktūros, pinigų mokėjimo kvitai, pinigų priėmimo kvitai išrašyti 2009-11-05 UAB „Bentana“ vardu R. K., A. Š., A. N. (2 t., 18-21 b. l.).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2010-06-07 protokoluose užfiksuota, jog L. G., J. D., J. J., V. K., R. K., A. Š., D. M., S. M. pateikė pajamų ir išlaidų apskaitos registravimo žurnalus ir metines pajamų deklaracijas (2 t., 110, 114, 118, 129, 131, 132, 133, 134, 135, 136, 137, 174, 180 b. l.; 3 t., 34, 35, 36, 37, 38, 39, b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų metinių pajamų deklaracijų, matyti I. K., R. L., R. T., A. N., A. Š., S. M., D. M., T. K., V. K., D. K., R. K., M. K., J. J., J. D., L. K., I. K., V. B., B. A., A. K., E. N., L. G., K. J., L. M., A. M., E. P., I. P., G. B., A. L. deklaruotos pajamos (2 t. 175-176, 181-182 b. l.; 5 t., 123-133, 138-141, 144-176, 179-185, 187-189 b. l.; 6 t., 2-13, 18-60, 65-66, 77-101, 104-113, 118-120, 122-124, 127-168 b. l.; 13 t., 11-28 b. l.; 15 t., 2-3, 5-10, 13-25, 27-38, 40-51, 53-61, 63-71, 73-81, 83-91, 93-95, 97-104, 106-111, 113-123, 125-128, 130-133, 135-139, 141-144, 146-151 b. l.).
Iš gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų matyti B. A., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., A. K., I. K., R. K., V. K., T. K., R. L., L. M., D. M., S. M., A. M., A. N., E. N., A. Š., E. P., I. P., G. B., A. L. užfiksuotos išlaidos ir pajamos (3 t., 67-186 b. l.; 4 t., 1-196 b. l.; 5 t., 1-80, 96-118 b. l.).
Iš UAB „Verslo sala“ pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis A. L. mokėjo nuomos mokestį už 2 vietas rūkytų gaminių paviljone, už 1 vietą paukštienos, žuvies, pieno paviljone, mokesčius už elektros energiją (3 t., 187-195 b. l.).
Iš Mažeikių didžiojo turgaus pateiktų duomenų matyti, kad A. L. vardu registruotos 4 prekybos vietos (4, 18, 24, 30) (3 t., 196-197 b. l.).
Iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos matyti, kad A. L. laikotarpiais nuo 2008-09-01 iki 2008-09-30, nuo 2008-10-01 iki 2008-10-31, nuo 2008-11-01 iki 2008-11-30 deklaravo apmokestinamąsias sumas ir sumokėjo nuo jų PVM (5 t., 135-137 b. l.).
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos Joniškio skyrius 2009-12-01 raštu Nr. (21.30-20)-S15-1774 pateikė informaciją apie I. K. išduotus verslo liudijimus (6 t., 64 b. l.).
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos Šiaulių skyrius 2009-12-04 raštu Nr. (25.80-13.2)S19-7293 pateikė informaciją apie G. B., A. L., I. P., E. P., A. M., L. M., I. P., A. N., L. G., K. J. išduotus verslo liudijimus (6 t., 67-76 b. l.).
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos Kelmės skyrius 2009-12-04 raštu Nr. (22.32-25) S-1362 pateikė informaciją apie A. K., E. N., B. A. išduotus verslo liudijimus (6 t., 102-103 b. l.).
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos Radviliškio skyrius 2009-12-03 raštu Nr. (24.30-38)-S18-4893 pateikė informaciją apie V. B. išduotus verslo liudijimus (6 t., 121 b. l.).
Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos Mažeikių skyrius 2009-12-02 raštu Nr. (13.63)R17-10539 pateikė informaciją apie S. M., R. K., T. K., V. K., J. J., D. K., M. K., A. Š., R. T., R. L., I. K. išduotus verslo liudijimus (6 t., 126 b. l.).
Iš suvestinės informacijos, gautos iš tiekėjų ir gamintojų, matyti, kad B. A. netiekė savo produkcijos AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Alksnio dūmas“, UAB „Bentana“, J. B. – AB „Vilniaus paukštynas“, J. D. – UAB „Daivida“, AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Žemaira“, UAB „Bentana“, L. G. – UAB „Daivida“, UAB „Dviragis“, AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Žemaira“, J. J. – UAB „Daivida“, S. Momeniškio firma „Gurmanas“, UAB “Dviragis“, AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Bentana“, UAB „Mažeikių mėsinė“, UAB „Ardeiva“, K. J. – UAB „Daivida“, AB „Vilniaus paukštynas“, UAB Žemaira“, UAB „Bentana“, M. K., I. K., A. N. ir R. K. – AB „Vilniaus paukštynas“, A. K. – AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Bentana“, I. K. – UAB „Daivida“, S. Momeniškio firma „Gurmanas“, UAB „Dviragis“, AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Alksnio dūmas“, UAB „Žemaira“, UAB „Bentana“, UAB „Mažeikių mėsinė“, UAB „Stilsas“, D. K. – UAB „Daivida“, AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Žemaira“, UAB „Bentana“, UAB „Mažeikių mėsinė“, UAB „Ardeiva“, UAB „Gvilė“, V. K. – AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Bentana“, UAB „Ardeiva“, T. K. – UAB „Daivida“, AB „Vilniaus paukštynas“, R. L. – UAB „Daivida“, AB „Vilniaus paukštynas“, L. M. – UAB „Daivida“, AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Žemaira“, UAB „Bentana“, D. M.- UAB „Daivida“, AB „Vilniaus paukštynas“, UAB Žemaira“, S. M. – UAB „Baltmėsa“, UAB „Daivida“, AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Bentana“, A. M. – AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Žemaira“, E. N. – AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Bentana“, E. P. – AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Bentana“, E. P. – AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Žemaira“, I. P. – AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Žemaira“, UAB „Bentana“, UAB „Ardeiva“, A. Š. – UAB „Daivida“, AB „Vilniaus paukštynas“, R. T.- AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Bentana“, UAB „Ardeiva“, G. B. – AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Bentana“, UAB „Ardeiva“, A. L. – UAB „Dartolitas“, UAB „Daivida“, S. Momeniškio firma „Gurmanas“, UAB „Dviragis“, UAB ‚Alksnio dūmas“, UAB „Žemaira“, UAB „Bentana“, UAB „Mažeikių mėsinė“, UAB „Ardeiva“, UAB „Gvilė“, UAB „Delikana“, UAB „Stilsas“ (6 t., 169-185 b.l.).
UAB „Dartolitas“ pateikė apyvartos žiniaraštį, kuriame užfiksuoti T. K., R. L., L. M., D. M., S. M., A. M., E. N., A. N., E. P., E. P., I. P., A. Š., R. T., B. A., G. B., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., M. K., A. K., I. K., I. K., R. K., D. K., V. K. pirkimai (6 t., 191-200 b. l.; 7 t., 1-94 b. l.).
UAB „Baltmėsa“ pateikė atsiskaitymų suvestinę, kurioje užfiksuoti T. K., R. L., A. L., L. M., D. M., S. M., A. M., E. N., A. N., E. P., E. P., I. P., A. Š., R. T., B. A., G. B., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., M. K., A. K., I. K., I. K., R. K., D. K., V. K. pirkimai (7 t., 98-200 b. l.; 8 t., 1-14 b. l.).
UAB „Daivida“ pateikė sutarčių, sudarytų su B. A., V. B., G. B., I. K., A. K., M. K., R. K., V. K., R. L., E. N., A. M., A. N., I. P., E. P., A. Š., R. T., kopijas (8 t., 17-36 b. l.) ir pirkimų suvestines (8 t., 38-59 b. l.).
S. Momeniškio firma „Gurmanas“ pateikė duomenis apie B. A., G. B., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., M. K., A. K., I. K., R. K., D. K., V. K., T. K., R. L., L. M., D. M., S. M., A. M., E. N., A. N., E. P., E. P., I. P., A. Š., R. T. pirkimus ir atsiskaitymus (8 t., 64-111 b. l.).
UAB „Dviragis“ pateikė išrašus iš panaudotų PVM sąskaitų – faktūrų registracijos žurnalo apie B. A., V. B., J. D., L. G., K. J., M. K., A. K., I. K., R. K., D. K., V. K., T. K., R. L., L. M., D. M., S. M., A. M., E. N., A. N., E. P., E. P., I. P., A. Š., R. T., pirkimus už 2009 metus (8 t., 116-143 b. l.).
AB „Vilniaus paukštynas“ pateikė duomenis apie A. L. pirkimus ir atsiskaitymus (8 t., 147-152 b. l.).
UAB „Alksnio dūmas“ pateikė duomenis apie G. B., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., M. K., A. K., I. K., R. K., D. K., V. K., T. K., R. L., L. M., D. M., S. M., A. M., E. N., A. N., E. P., E. P., I. P., A. Š., R. T., pirkimus (8 t., 156-161 b. l.).
UAB Žemaira“ pateikė duomenis apie B. A., G. B., V. B., J. J., M. K., A. K., I. K., R. K., V. K., T. K., R. L., S. M., E. N., A. N., E. P., A. Š., R. T., pirkimus (8 t., 164-188 b. l.).
UAB „Bentana“ pateikė duomenis apie B. A., V. B., J. D., L. G., K. J., M. K., A. K., I. K., R. K., T. K., R. L., L. M., D. M., A. M., A. N., E. P., A. Š. pirkimus ir atsiskaitymus (8 t., 191-193 b. l.).
UAB „Mažeikių mėsinė“ pateikė sutartis, sudarytas su B. A., G. B., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., M. K., A. K., I. K., R. K., V. K., T. K., R. L., A. L., L. M., D. M., S. M., A. M., E. N., A. N., E. P., E. P., I. P., A. Š., R. T. ir buhalterines korteles bei PVM sąskaitas - faktūras (8 t., 198-200 b. l.; 9 t., 1-159 b. l.).
UAB „Ardeiva“ pateikė duomenis apie B. A., V. B., J. D., L. G., K. J., M. K., A. K., I. K., I. K., R. K., V. K., T. K., R. L., L. M., D. M., S. M., A. M., E. N., A. N., E. P., E. P., A. Š. pirkimus (9 t., 163-187 b. l.).
UAB „Gvile“ pateikė duomenis apie B. A., G. B., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., M. K., A. K., I. K., I. K., R. K., D. K., V. K., T. K., R. L., L. M., D. M., S. M., A. M., E. N., A. N., E. P., E. P., I. P., A. Š., R. T. pirkimus ir atsiskaitymus (9 t., 191-200 b. l.; 10 t., 1-69 b. l.).
UAB „Delikana“ pateikė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktus, kuriuose užfiksuoti duomenys apie B. A., G. B., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., M. K., A. K., I. K., I. K., R. K., D. K., V. K., T. K., R. L., L. M., D. M., S. M., A. M., E. N., A. N., E. P., E. P., I. P., A. Š., R. T. pirkimus ir atsiskaitymus (10 t., 73-170 b. l.).
UAB „Stilsas“ pateikė B. A., G. B., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., M. K., A. K., I. K., I. K., R. K., D. K., V. K., T. K., R. L., L. M., D. M., S. M., A. M., E. N., A. N., E. P., E. P., I. P., A. Š., R. T., pardavimų ir įplaukų žurnalus, sutartis, pardavimus pagal prekes (10 t., 176-200 b. l.; 11 t., 1-23 b. l.).
Atlikus A. L. ir G. B. ūkinės finansinės veiklos tyrimą 2010-06-30 specialisto išvadoje Nr. 5-9/17 nustatyta, kad vykdyti mėsos gaminių prekybos, samdant šiai veiklai trečiuosius asmenis, A. L. ir G. B. vardu 2008 ir 2009 metų laikotarpiui įsigyti verslo liudijimai nesuteikė jiems teisės, todėl šių asmenų vykdyta veikla privalėjo būti registruota kaip individuali veikla. Vykdydami savarankišką mėsos gaminių prekybos komercinę veiklą per tęstinį 2008-2009 metų laikotarpį ir nebūdami šios veiklos įregistravę teisės aktų nustatyta tvarka, A. L. ir G. B. nevykdė 2002 m. liepos 2 d. LR gyventojų pajamų mokesčio Nr. IX-1007, 2 straipsnio 7 dalies, 35 straipsnio 2 dalies 4 punkto 1 papunkčio, 5 punkto, 6 punkto, 7 punkto nuostatų.
Vykdydami individualią komercinę veiklą ir šiai veiklai vykdyti samdydami 31 fizinį asmenį, bet oficialiai neįformindami darbo santykių su jais, t.y. nesudarydami rašytinių darbo sutarčių, nevesdami darbo sutarčių registracijos žurnalo, neišduodami savo darbuotojams pastarųjų tapatybę patvirtinančio dokumento (darbo pažymėjimo) A. L. ir G. B. nevykdė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 4 d. LR įstatymu Nr. IX-926 99 str. nuostatų.
Vykdydami mėsos gaminių prekybą per trečiuosius asmenis, A. L. ir G. B. neapskaitė visų iš šios komercinės veiklos gautų pajamų ir tuo išvengė pridėtinės vertės mokesčio; pajamų mokesčio nuo individualios veiklos pajamų; gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų bei įmokų į garantinį fondą nuo neoficialiai išmokėto atlyginimo. Kadangi iš dokumentiniam tyrimui pateiktų duomenų yra galima nustatyti mokesčio bazę tik pridėtinės vertės mokesčio paskaičiavimui, todėl kitų mokesčių skaičiavimui gali būti taikomi netiesioginiai mokesčių skaičiavimo metodai, kuriuos turi teisę taikyti mokesčių administratorius.
Dokumentinio tyrimo nuo paskaičiuotų faktiškai gautų pajamų A. L. ir G. B., įvertinus A. L. už 2008 metus deklaruotą ir sumokėtą 2033,-Lt PVM, papildomai paskaičiuota sumokėti į biudžetą 527158,73 Lt pridėtinės vertės mokesčio, tame skaičiuje už 2008 metus-180688,85 Lt, už 2009 metus - 346469,88 Lt.
Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad A. L. ir G. B. faktiškai gautos pajamos jau 2008 metų sausio mėnesį 12827,71 Lt viršijo 100000,-Lt ribą, dėl ko atsirado prievolė privalomai registruotis PVM mokėtoju bei skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM. Neįsiregistravę PVM mokėtojais ir neskaičiavę, nedeklaravę ir nemokėję šio mokesčio į biudžetą, A. L. ir G. B. nevykdė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751, 71 str. 2 d. 92 str. 1 d. nuostatų.
Vykdydami savarankišką mėsos gaminių prekybos komercinę veiklą per tęstinį 2008-2009 metų laikotarpį ir nebūdami šios veiklos įregistravę teisės aktų nustatyta tvarka, nevesdami šiai veiklai fiksuoti privalomos buhalterinės apskaitos, neoficialiai samdydami turgaus prekeivius ir vairuotojus, A. L. ir G. B. nesivadovavo 2002 m liepos 2d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, 2 str. 7 d., 35 str. 2 d. nuostatomis, bei nevykdė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574, 1 str. 2 d., 4 str. 1, 2 ir 3 d. reikalavimų, bei nesivadovavo 2004 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-208 Dėl gyventojų, besiverčiančiu individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo patvirtintomis taisyklėmis (nepildė prekių pardavimo dokumentų, nepildė pinigų gavimo dokumentų, nepildė gyventojo individualios veiklos pajamų - išlaidų apskaitos žurnalo), todėl dėl jau išvardintų pažeidimų specialisto išvados pirmo klausimo nagrinėjime iš dalies nėra galima nustatyti A. L. ir G. B. vykdytos veiklos, jų įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31 (3 t., 18-26 b. l.).
Iš 2010-11-11 specialistės Vijoletos Balandienės apklausos protokolo nustatyta, kad specialistė paaiškino, jog jeigu A. L. ir G. B. samdė ir darbo sutartimi neįformino 31 fizinio asmens darbui prekyvietėse, tai be specialisto išvadoje 2010-06-30 Nr. 59/17 nurodyto nepriskaičiuoto ir nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio, taip pat nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio nuo minėtų fizinių asmenų su darbo santykiais susijusių pajamų. Kadangi liudytojai nurodo, kad jiems buvo mokamas darbo užmokestis už dieną. Be to, nepriskaičiavo ir nesumokėjo nuo pajamų, susijusių su darbo santykiais, įmokų Sodrai ir privalomojo socialinio draudimo mokesčio. Taip pat nepriskaičiavo ir nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio nuo A. L. ir G. B. individualios veiklos pajamų (neįsigijus verslo liudijimo). Konkrečias nesumokėtų mokesčių sumas, įvertinus liudytojų apklausų protokolų duomenis, galima būtų nustatyti atlikus ūkinės finansinės veiklos tyrimą.
Jeigu atliekant tyrimą 31 fizinis asmuo vertinamas kaip samdomas darbuotojas, kurio darbas neįformintas darbo sutartimi, tai neturėtų jiems būti priskiriami ūkinės finansinės veiklos pažeidimai, kaip asmenims vykdantiems veiklą pagal verslo liudijimą.
Jeigu laikytume, kad 31 fizinis asmuo vykdė veiklą pagal verslo liudijimą, tai nebūtų galima A. L. ir G. B. taikyti administracinės atsakomybės už nelegaliai dirbančius darbuotojus. Be to, jiems nebūtų priskiriamos individualios veiklos pajamos, kurias deklaravo 31 fizinis asmuo, kaip pajamas pagal verslo liudijimą (11 t., 120 b. l.).
Atlikus A. L. ir G. B. ūkinės finansinės veiklos papildomą tyrimą, 2011-05-19 specialisto išvadoje Nr. 5-4/49 nustatyta, kad:
jeigu A. L. bei G. B. samdytiems ir be darbo sutarčių dirbusiems turgaus prekeiviams: B. A., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., M. K., A. K., I. K., I. K., R. K., D. K., V. K., R. L., L. M., D. M., S. M., E. M., E. N., A. N., E. P., I. P., A. Š., R. T. už darbą turgavietėse parduodant mėsos produktus laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2009-12-31 buvo išmokėtas apskaitos dokumentais – mokėjimo žiniaraščiais arba kasos išlaidų orderiais nepagrįstas ir į apskaitą neįrašytas darbo užmokestis iš viso 317621,00 Lt (už 2008 metus -149087,00 Lt, už 2009 metus – 168534,00 Lt), tai šiuos turgaus prekeivius samdę asmenys – A. L. ir G. B. pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 d. nuostatą – darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiais arba kasos išlaidų orderiais neįformino 317621,00 Lt atlyginimo išmokėjimo operacijų, 6 str. 2 d. nuostatą – į apskaitos registrus neįrašė 317621,00 Lt atlyginimo išmokėjimo operacijų; jeigu be darbo sutarčių dirbusiems turgaus prekeiviams: B. A., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., M. K., A. K., I. K., I. K., R. K., D. K., V. K., R. L., L. M., D. M., S. M., E. M., E. N., A. N., E. P., I. P., A. Š., R. T. už darbą turgavietėse parduodant mėsos produktus buvo išmokėtas apskaitos dokumentais – mokėjimo žiniaraščiais arba kasos išlaidų orderiais nepagrįstas ir į apskaitą neįrašytas darbo užmokestis iš viso 317621,00 Lt (už 2008 metus -149087,00 Lt, už 2009 metus – 168534,00 Lt), tai šiuos turgaus prekeivius samdę ir atlyginimus išmokėję asmenys – A. L. ir G. B. pažeidė:
– Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 23 str. 1 d. nuostatas, nes nuo turgaus prekeiviams išmokėto atlyginimo 317621,00 Lt neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio 57252,00 Lt, iš jų už 2008 metus – 25253,00 Lt, už 2009 metus 31999,00 Lt;
– LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1991-05-21 įstatymo Nr. I-1336) 44 str. 2 d., LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 įstatymo Nr. IX-2535 redakcija) 5 str. 1 d., 9 str. 1 d., 14 str. 2 d. nuostatas, nes nuo turgaus prekeiviams išmokėto atlyginimo neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 132894,00 Lt socialinio draudimo įmokų, iš jų draudėjų socialinio draudimo įmokų 120099,00 Lt (už 2008 metus 54010,00 Lt, už 2009 metus 66089,00 Lt) ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokų už 2009 metus 12795,00 Lt;
– LR garantinio fondo įstatymo (2000-09-12 Nr. VIII-1926) 4 str. nuostatas, nes nuo turgaus prekeiviams išmokėto atlyginimo neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo įmokų į garantinį fondą 635,00 Lt (317621,00 x 0,2 %);
3) jeigu A. L. ir G. B., vykdydami mėsos gaminių prekybą per samdytus fizinius asmenis, gavo ir įstatymų nustatyta tvarka neapskaitė iš šios komercinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 5 str. nuostatas yra pajamų mokesčio objektas, tai jie pažeidė šio įstatymo 27 str. nuostatas, nes Šiaulių apskrities VMI pateiktose metinėse pajamų mokesčio deklaracijose nedeklaravo iš individualios veiklos gautų pajamų 2332278,00 Lt (už 2008 metus 894787,00 Lt, už 2009 metus – 1437491,00 Lt), neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio 349842,00 Lt (2332278 x 15%), iš jų už 2008 metus 134218,00 Lt, už 2009 metus 215624,00 Lt;
4) iš viso atliktų tyrimų metu A. L. ir G. B. papildomai apskaičiuota sumokėti nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą – 1067782,00 Lt:
– PVM : 527159,00 Lt, iš jų už 2008 metus – 180689,00 Lt, už 2009 metus – 346470,00 Lt;
– Gyventojų pajamų mokesčio nuo individualios veiklos pajamų: 349842,00 Lt, iš jų už 2008 metus – 134218,00 Lt, už 2009 metus – 215624,00 Lt,
– Gyventojų pajamų mokesčio nuo turgaus prekeiviams išmokėto atlyginimo: 57252,00 Lt, iš jų už 2008 metus – 25253,00 Lt, už 2009 metus – 31999,00 Lt ;
– Socialinio draudimo įmokų: 132894,00 Lt, iš jų už 2008 metus – 54010,00 Lt, už 2009 metus – 78884,00 Lt,
– Įmokų į garantinį fondą: 635,00 Lt, iš jų už 2008 metus – 298,00 Lt, už 2009 metus – 337,00 Lt;
5) taip pat G. B. ir A. L., vykdydami savarankišką mėsos gaminių prekybos komercinę veiklą per tęstinį 2008-2009 metų laikotarpį ir šios veiklos neįregistravę teisės aktų nustatyta tvarka, pažeidė :
– LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 35 str. 2 d. nuostatas;
– Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2005-04-04 įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų „Lietuvos Respublikos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą, išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių“ reikalavimus.
6) faktiškai vykdydami individualią mėsos gaminių prekybos veiklą, neoficialiai samdydami turgaus prekeivius, A. L. ir G. B. netvarkė buhalterinės apskaitos, tai yra nesivadovavo LR finansų ministro 2004-06-02 įsakymu Nr. 1K-208 „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimu) buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ – neišrašinėjo prekių pardavimo bei pinigų gavimo dokumentų, nepildė gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnalo; pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 10 str. 6 d. (2007-06-07 įstatymo Nr. X-1178 redakcija) nuostatas „Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas“, pagal 21 straipsnio nuostatas už apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla); dėl pagal norminių aktų reikalavimus neįformintais darbo santykiais susijusiems turgaus prekeiviams darbo užmokesčio išmokėjimo operacijų nepagrindimo apskaitos dokumentais, iš individualios veiklos gautų pajamų bei materialinių išlaidų nefiksavimo Gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnale, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti A. L. ir G. B. vykdytos veiklos, jų įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31 (11 t., 52-62 b. l.).
Iš specialistės Janinos Dikšaitės, atlikusios A. L. ir G. B. ūkinės finansinės veiklos tyrimą, 2012-10-17 specialisto paaiškinimo pagal papildomai pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad G. B. pagal 2007-06-01 darbo sutartį Nr. 24 UAB „Baltmėsa“ dirbo prekybos agentės pareigose nuo 2007-06-01 iki 2010-02-01, jai buvo nustatyta 4 valandų darbo dienos trukmė. Jos pareigos šioje bendrovėje netrukdė užsiimti individualia veikla, kadangi šioje bendrovėje dirbo nepilną darbo dieną ir jos atliekamas darbas buvo susijęs su jos vykdoma veikla pagal verslo liudijimą. Įstatymai nedraudžia vykdantiems veiklą pagal verslo liudijimą dirbti kitose pareigose. Pagal Sodros duomenų bazės duomenis A. L. UAB „Sorina“ dirbo nuo 2004-12-01 iki 2009-11-09. Pagal pateiktus duomenis apie draudėjo išmokas šiam asmeniui ir nuo jų apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas matyti, kad jis dirbo nepilną darbo dieną šioje bendrovėje ir galėjo užsiimti veikla pagal verslo liudijimą. Įstatymai nedraudžia vykdantiems veiklą pagal verslo liudijimą dirbti kitose pareigose. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad minėti asmenys pirkdavo mėsos produktus iš UAB „Baltmėsa“ ir UAB „Sorina“ savo vykdomai veiklai pagal verslo liudijimus. Dėl papildomai tyrimui pateiktų dokumentų, specialisto išvada nesikeičia (13 t., 136 b. l.).
Iš prekybos vietos nuomos sutarčių su UAB „Verslo sala“ nustatyta, kad A. L. 2008 m. išnuomotos šaldymo vitrinos Nr. 1, 10, 27, 28, 45, R. L. ir M. K. 2009 m. išnuomota vitrina Nr. 45, V. K. 2009 m. išnuomota vitrina Nr. 10, R. T. 2009 m. išnuomota vitrina Nr. 1, S. M. 2009 m. išnuomotos vitrinos Nr. 27 ir Nr. 28, esančios prekybos paviljone Naftininkų g. 17, Mažeikiai, už kurias mokamas 250 Lt nuomos mokestis (11 t., 63-67, 81, 89, 94, 107 b. l.).
Iš sutarčių su A. A. įmone matyti, jog B. A. (mokama 800 Lt (231,70 Eur) nuoma), E. N. (mokama 400 Lt (115,85 Eur) nuoma), A. K. (mokėta 800 Lt (231,70 Eur) ir 400 Lt (115,85 Eur) nuoma) išnuomotos prekybos vietos prekiauti mėsa ir jos gaminiais (11 t., 68-77 b. l.).
Iš prekybos vietos nuomos sutarties su A. Gedvilienės individualia įmone „Justangė“ matyti, jog I. K. (mokama 500 Lt (144,81 Eur) nuoma) išnuomotos 2 prekybos vietos prekiauti mėsa ir jos gaminiais (11 t., 78 b. l.).
Iš išrašo iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko matyti, jog pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso G. B. (11 t., 180-185, 195-200 b. l.).
Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2012-05-03 rašto Nr. (57.5) 57S-243 matyti, kad per 2008 m. – 2009 m. laikotarpį A. L. ir G. B. nesikreipė į tarnybą dėl maisto tvarkymo subjekto įregistravimo (mėsos produktų laikymo) (13 t., 30 b. l.).
Iš „Swedbank“, AB pateikto A. L. banko sąskaitos išrašo nustatyta, jog iš UAB „Sorina“ kaltinamasis A. L. gaudavo fiksuoto dydžio darbo užmokestį (13 t., 51-53 b. l.).
Iš „Swedbank“, AB pateikto UAB „Alkagra“ banko sąskaitos išrašo matyti, jog įmonė nuo 2010-02-08 vedė darbo užmokestį S. M., I. K., V. K., T. P., A. Š., I. K., R. L., M. K., D. J. (13 t., 58-64 b. l.).
Iš UAB „Baltmėsa“ pateiktos darbo sutarties sudarytos su G. B., nustatyta, kad G. B. nuo 2007-06-01 iki 2010-02-01 dirbo UAB „Baltmėsa“ prekybos agente, nustatyta 4 val. darbo dienos trukmė. Pagal darbo sutartį mokamas LR Vyriausybės numatytas minimalus valandinis įkainis už faktiškai dirbtą laiką, plius 50 litų priedas. Nuo 2009-10-21 darbo sutartis pakeista nustatant, kad mokamas LR Vyriausybės nustatytas minimalus įkainis už faktiškai dirbtą laiką. Kaltinamoji G. B. turėjo vykdyti prekybos agento pareiginiuose nuostatuose numatytas prekybos agento pareigas, turėjo teisę pasirašyti ir išrašyti dokumentus (13 t., 124-128 b. l.).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-01-28 ekspertizės akte Nr. 11-377 (15) yra užfiksuotos išvados, gautos ištyrus kaltinamųjų G. B. ir A. L. ir liudytojų B. A., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., M. K., A. K., I. K., I. K., R. K., D. K., V. K., R. L., L. M., D. M., S. M., A. M., E. N., A. N., E. P., I. P., A. Š. ir R. T. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31 vykdytą veiklą (17 t., 95-164 b. l.). Pagal pateiktus G. B. ir A. L. Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų, metinių pajamų deklaracijų, tiekėjų duomenis nustatytos jų pajamos 2008-2009 m. sudaro 239 969 Lt (69499,83 EUR):
AsmuoMetaiSuma, LtSuma EURB. G.200879 80623 113,42B. G.200942 00012 164,04L. A.2008118 16334 222,37Viso239 96969 499,83
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007 su vėlesniais pakeitimais) 26 str. pajamos, gautos iš individualios veiklos turint verslo liudijimą, apmokestinamos sumokant fiksuoto dydžio mokestį prieš išduodant verslo liudijimą, todėl papildomas GPM neapskaičiuojamas.
G. B. pajamų suma per 12 mėn. neviršijo 100 000 Lt, todėl ji neturėjo mokėti PVM.
Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitų duomenimis A. L. deklaravo ir sumokėjo PVM:
LaikotarpisApmokestinamoji vertė 5 proc, LtPVM, Lt2008-0913 6136482008-1018 9609032008-1110 130482Viso2033
A. L. neturi mokėti papildomo PVM.
Pagal verslo liudijimus dirbusių asmenų, o būtent B. A., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., M. K., A. K., I. K. (kartu su L. K.), I. K., R. K., D. K., V. K. (kartu su T. K.), R. L., L. M., D. M., S. M., A. M., E. N.. A. N., E. P., I. P. (kartu su E. P.), A. Š., R. T. pajamos ir mokėtini mokesčiai nustatomi dviem variantais:
I variantas. Pagal Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų, metinių pajamų deklaracijų, tiekėjų duomenis, t. y. neatsižvelgiant į neoficialios apskaitos sąsiuvinių duomenis, nustatytos jų pajamos 2008-2009 m. sudaro 2 837 161 Lt (821 698,62 EUR):
Prekeivis2008 m., Lt2009 m., LtViso pajamų, LtViso EURA. B.58 60085 000143 60041 589,43B. V.96 59585 396181 99152 708,24D. J.86 350103 487189 83754 980,60G. L.20 39821 34241 74012 088,74J. J.57 23740 31097 54728 251,56J. K.35 84578 775114 62033 196,25K. M.28 68068 22196 90128 064,47K. A.47 78160 000107 78131 215,54K. I.73 218109 320182 53852 866,66K. I.31 27331 2739 057,29K. R.23 02223 0226 667,63K. D.70 56670 56620 437,33K. V.54 108102 50415661245 357,97L. R.59 40059 40017 203,43M. L.63 70079 000142 70041 328,78M. D.78 00086 742164 74247 712,58M. S.36 79880 740117 53834 041,36M. A.85 99685 99624 906,16N. E.40 71560 500101 21529 313,89N. A.87 96087 585175 54550 841,35P. E.84 27727 239111 51632 297,27P. I.89 524196 869286 39382 945,15Š. A.69 52069 52020 134,38T. R.55 66828 90084 56824 492,59Viso1 095 4541 741 7072 837 161821 698,62
Nuo šių pajamų papildomas gyventojų pajamų mokestis neapskaičiuojamas. Nuo pajamų, viršijančių 100 000 Lt apskaičiuojamas 2009 m. papildomai mokėtinas PVM 54 838 Lt (15 882,18 EUR):
PrekeivisPVM, LtPVM EURD. J.36 21910 489,75K. I.1 618468,61K. V.435125,98P. I.16 5664 797,85Viso54 83815 882,18
Jeigu PVM neregistruotiems turgaus prekeiviams būtų taikoma PVM atskaita, tai 2008-2009 metais papildomai mokėtina PVM suma nenustatoma.
II variantas. Jei būtų nustatyta, kad prekeiviai sąsiuviniuose fiksavo savo prekybinės veiklos apyvartą, tai atsižvelgiant į šių asmenų pildytus neoficialios apskaitos registrus (sąsiuvinius) galimos pajamos 2008-2009 metais buvo ne mažesnės nei 4 027 092 Lt (1 166 326,46 EUR):
Prekeivis2008 m., Lt2009 m., LtViso, LtViso EURA. B.211 250164 555375 805108 840,65B. V.118 886209 662328 54895 154,08D. J.86 350103 487189 83754 980,60G. L.20 39822 00042 39812 279,31J. J.57 23740 31097 54728 251,56J. K.204 679183 669388 348112 473,35K. M.28 68068 22196 90128 064,47K. A.47 78191 348139 12940 294,54K. I.73 218148 546221 76464 227,29K. I.31 27331 2739 057,29K. R.43 65043 65012 641,91K. D.70 56670 56620 437,33K. V.54 108102 504156 61245 357,97L. R.59 40059 40017 203,43M. L.108 620113 540222 16064 341,98M. D.78 00086 742164 74247 712,58M. S.36 798179410216 20862 618,16M. A.208 052208 05260 256,02N. E.40 71597 243137 95839 955,40N. A.87 960132 317220 27763 796,63P. E.84 27762 004146 28142 365,91P. I.89 524196 869286 39382 945,15Š. A.69 52069 52020 134,38T. R.55 66858 055113 72332 936,46Viso1 484 1492 542 9434 027 0921 166 326,46
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007 su vėlesniais pakeitimais) 26 str. pajamos, gautos iš individualios veiklos turint verslo liudijimą, apmokestinamos sumokant fiksuoto dydžio mokestį prieš išduodant verslo liudijimą, todėl papildomai GPM neapmokestinamos.
Nuo pajamų, viršijančių 100 000 Lt apskaičiuojamas PVM: 2008 m. - 37 134 Lt (10 754,75 EUR), 2009 m. - 171 177 Lt (49 576,29 EUR), viso 208 311 Lt (60 331,04 EUR):
Prekeivis2008 m. Lt2009 m. LtViso, LtViso, EURA. B.16 97026 87343 84312 697,81B. V.2 88134 22537 10610 746,64J. K.15 96829 87145 83913 275,89K. I.8 4258 4252 440,05M. L.1 31518 46019 7755 727,24M. S.13 35213 3523 867,01M. A.17 79617 7965 154,08N. A.5 6095 6091 624,48P. I.16 56616 5664 797,85Viso37 134171 177208 31160 331,04
Jeigu PVM neregistruotiems turgaus prekeiviams būtų taikoma PVM atskaita, tai 2008-2009 metais papildomai mokėtina PVM suma būtų 121 510 Lt (35 191,73 EUR):
Prekeivis2008 m. Lt2009 m., LtViso,LtViso EURA. B.10 10815 15325 2617 316,09B. V.1 83020 95522 7856 598,99J. K.1431121 99536 30610 514,94K. I.3 8823 8821 124,30M. L.1 07512 08013 1553 809,95M. S.68106 8101 972,31M. A.11 54511 5453 343,66N. A.1 7661 766511,47Viso27 32494 186121 51035 191,73
2008-2009 metais galiojęs PVM įstatymas teisę į PVM atskaitą suteikė tik registruotiems PVM mokėtojams. Vėlesniais laikotarpiais PVM atskaitos teisinis reguliavimas keitėsi.
Jei būtų nustatyta, kad G. B. ir A. L. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008- 01-01 iki 2009-12-31 vykdė veiklą samdydami prekybai asmenis, užsakydami jiems prekes, kurios buvo išparduodamos pagal samdomų asmenų verslo liudijimus ir pajamos pateikiamos G. B. ir A. L., tai pagal A. L. ir G. B., B. A., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., M. K., A. K., I. K., I. K., R. K., D. K., V. K., R. L., L. M., D. M., S. M., A. M., E. N., A. N., E. P., I. P., A. Š. ir R. T. vardu išduotus verslo liudijimus apskaičiuojamos pajamos ir mokėtini mokesčiai dviem variantais:
I. atsižvelgiant į apskaitytas, deklaruotas sumas ir tiekėjų duomenis pajamos sudarė 3 077 136 Lt (891 200,19 EUR) ir apskaičiuojami papildomai mokėtini mokesčiai 153 851 Lt (44 558,36 EUR):
Mokestis2008 m., Lt2009 m., LtViso, LtViso, EURPVM39 56656 72896 29427 888,67PVM, jei netaikoma atskaita168 394292 759461 153133 559,14Darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos7 6167 6162 205,77Garantinio fondo įmokos985315143,73Pelno mokestis26 02523 76549 79014 420,18Viso mokesčių65 68988 162153 85144 558,36
II. Atsižvelgiant į apskaitytas, deklaruotas sumas ir tiekėjų duomenis bei neoficialios apskaitos sąsiuviniuose fiksuotą apyvartą pajamos sudarė 4 547 863 Lt (1 317 152,17 EUR) ir papildomai apskaičiuojami mokesčiai 658 056 Lt (190 586,19 EUR):
Mokestis2008 m., Lt2009 m., LtViso, LtViso, EURPVM114 113232 372346 485100 348,99PVM, jei netaikoma atskaita227 687468 402696 089201 601,31Darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos10 50648 90059 40617 205,17Garantinio fondo įmokos10715826576,75Pelno mokestis74 279177 621251 90072 955,28Viso mokesčių199 005459 051658 056190 586,19
Ekspertas M. Barkauskas, pastebėjęs padarytą klaidą, 2016-05-17 teisiamajame posėdyje patikslino skaičiavimus 141 lentelėje (Sodra, Sveikatos draudimo įmokų dydžius 2009 m. ir visą mokesčių už 2009 m. dydį) ir pateikė patikslintą ekspertizės aktą bei atsakymus į papildomus klausimus, kuriuose patikslinus tiriamą laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-11-04, nustatyta, kad:
1. G. B. ir A. L. pajamos, sąnaudos 2008-01-01 - 2009-11 04 laikotarpiu buvo:
142 lentelė
Analizuojant pagal verslo liudijimus dirbusių gyventojų parduodamos produkcijos antkainį, ir vertinant neoficialios apskaitos duomenis, darytina išvada, kad tyrimui gali būti pateikti ne visi mėsos įsigijimo dokumentai.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios G. B. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog ji kaltinime nurodytomis dienomis, kaltinime nurodytose vietose, suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, tai yra pirkimo-pardavimo sutartyse su UAB „Mažeikių mėsinė“ pasirašė už M. K., A. Š., R. T., J. J., R. L. ir R. K., ir šias sutartis perdavė UAB „Mažeikių mėsinė“ atstovui, adresu (duomenys neskelbtini), yra surinkta pakankamai. Nors kaltinamoji savo kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, prašė išteisinti, nes nekilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, tačiau kaltinamosios kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina liudytojos J. J. parodymai, duoti teisme, t. y., kad ji žinojo, kad G. B. už ją pasirašė sutartyje, tačiau ji neprieštaravo, pirkimo – pardavimo santykiai buvo sukurti ir realiai vyko, liudytojos A. Š. parodymai, duoti teisme, iš kurių matyti, kad ji nebuvo sudariusi sutarties su UAB „Mažeikių mėsinė“, nors pardavinėjo šios įmonės produkciją, liudytojos R. T. parodymai teisme, iš kurių matyti, jog už ją galėjo pasirašyti, liudytojos R. K. parodymais teisme, iš kurių matyti, kad ji nepamena, jog būtų sudariusi sutartį su UAB „Mažeikių mėsinė“, kad ji nepasirašinėdavo sutarčių. Liudytojos R. L. ir M. K. ikiteisminio tyrimo metu atliekant papildomas apklausas teigė, kad nepasirašė joms parodytų sutarčių, tačiau teisme to paties nenurodė. Atsižvelgiant į tai, jog šios liudytojų apklausos vyko ne po ikiteisminio tyrimo veiksmų, nukreiptų į jas – kratos, apžiūros ir kt., joms žinant apie ikiteisminį tyrimą, taip pat nesant byloje duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu šių liudytojų duoti ir teismo posėdyje pagarsinti parodymai buvo gauti neleistinomis priemonėmis, naudojant spaudimą, grasinant ar pasinaudojant liudytojų emocine būsena, netikėtumu ar kitomis aplinkybėmis, spręstina, kad šie parodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Be to, kaltinime nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtino liudytoja S. U., kuri nurodė, kad ji eidama UAB „Mažeikių mėsinė“ komercijos direktorės pareigas tiesiogiai su klientais nedirbo – tik pasirašydavo pirkimo - pardavimo sutartis, kurias jai pristatydavo vadybininkai, tiesiogiai derinę sutarčių sąlygas su klientais, šiuo atveju D. Ž. Liudytojas D. Ž. teisme patvirtino, kad pirkimo – pardavimo sutartis pasirašydavo G. B. Be šių parodymų kaltinamosios kaltę padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, įrodo kiti byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai – kratos protokoluose, Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus pateiktuose specialisto išvadose esantys duomenys, kurie yra neprieštaringi ir vieni kitus papildantys. Tuo tarpu kaltinamosios teiginiai, kad ji nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, atmestini kaip nepagrįsti, neišsamūs ir nenuoseklūs. Kaltinamosios G. B. nusikalstama veika suklastojant tikrus dokumentus teisingai kvalifikuota kaip dokumento suklastojimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes įrodyta, kad ji įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. suklastodama M. K., A. Š., R. T., J. J., R. L. ir R. K. parašus ir už šiuos asmenis pasirašydama pirkimo – pardavimo sutartyse, buvo suinteresuota šių sutarčių sudarymu, tačiau netapo pirkimo - pardavimo sutarčių šalimi, siekė, kad susidarytų įspūdis, jog jos pasirašytos sutartys teisines pasekmes sukelia ne jai pačiai, o tretiesiems asmenims, už kuriuos ji pasirašė. Taip pat nustatyta, kad M. K., A. Š., R. T., J. J., R. L. ir R. K. buvo sukeltos teisinės pasekmės, t.y., jos sutartyse buvo nurodytos sutarčių šalimi – pirkėju su visomis pirkėjo teisėmis ir pareigomis, tokiu būdu kaltinamoji G. B. suklastojo tikrus dokumentus – kaltinime išvardintas pirkimo – pardavimo sutartis. Paminėtina, kad veikos kvalifikavimui neturi reikšmės tai, jog kaltinime nurodytos kaltinamosios pasirašytos sutartys buvo naudingos nurodytiems asmenims, jie šių sutarčių sudarymui neprieštaravo, kad pagal jas realiai vyko prekyba, nes šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui svarbu yra tai, kad suklastotas dokumentas pateko į dokumentų apyvartą ir atitinkamiems asmenims sukėlė teisines pasekmes. Kaltinamoji suprato, kad klastoja dokumentus, t. y. kad pasirašo kito asmens vardu, sąmoningai tai padarė, tai yra ji veikė tiesiogine tyčia. Taigi šioje byloje įrodyti visi baudžiamajai atsakomybei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kilti būtini nusikaltimo sudėties elementai. Kaltinamųjų gynėjos nurodyti argumentai, kad už kaltinime nurodytų sutarčių klastojimų yra nuteistas liudytoju apklaustas D. Ž. yra teisiškai nepagrįsti, nes ekspertų išvadose nustatyta, kad būtent kaltinamoji G. B. pasirašė kaltinime nurodyta sutartis. Pagal bylos duomenis tyrimui buvo pateikta 13 pirkimo - pardavimo sutarčių, kaltinamajai inkriminuojamas tik tų pirkimo – pardavimų sutarčių suklastojimas, kurios pagal ekspertų išvadas buvo pasirašytos būtent kaltinamosios G. B., dėl kitų sutarčių suklastojimo buvo atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-214-13 (1 t., 23-24 b. l.). Dėl to nėra jokio pagrindo manyti, kad D. Ž. galėjo būti teisiamas už kaltinime nurodytų sutarčių suklastojimą ir kaltinimai dėl nurodytų sutarčių suklastojimo pagrįstai pareikšti kaltinamajai G. B..
BPK 3 straipsnyje yra išvardytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas BK grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas ir prevencinė reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Baudžiamosios atsakomybės senaties terminai bei jų skaičiavimo taisyklės nustatytos BK 95 straipsnyje. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas. Jeigu asmuo iki BK 95 straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (BK 95 str. 4 d., akto redakcijos galiojusios nuo 2008-06-27 iki 2009-06-30, nuo 2009-06-30 iki 2009-07-23, nuo 2009-07-23 iki 2009-12-10).
Paminėtina, kad nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra nesunkus (BK 11 str. 3 d.). G. B. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus įvykdė atitinkamai 2009-03-16, 2009-06-01, 2009-06-10, 2009-08-01, 2009-08-29. Be to, šioje byloje įrodyta, jog G. B. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-11-04 įvykdė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį (akto redakcijos galiojusios nuo 2008-06-27 iki 2009-06-30, nuo 2009-06-30 iki 2009-07-23, nuo 2009-07-23 iki 2009-12-10) asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėjo penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas, taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis atitinkamai suėjo 2015-11-04. Duomenų, kad G. B. slapstėsi ar po 2009-11-04 padarytos nusikalstamos veikos būtų dar nusikaltusi, byloje nėra. Dėl šios priežasties baudžiamasis procesas G. B. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo nutrauktinas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (BPK 3 str. 1 d. 2 p., BK 95 str. 1 d. 1 p. b pp.).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje.
BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką. Tokia tvarka apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims. Taikant BK 202 straipsnio 1 dalį, nepakanka išsiaiškinti, kad kaltininkas neteisėtai sudarė sandorius ir gavo pajamų, bet būtina nustatyti ir kitus požymius, kurie atskleistų jo veiklos liečiamumą su baudžiamojo įstatymo saugoma vertybe, t. y. kad tokia veikla pažeidžia nustatytą vertimosi ekonomine veikla tvarką ir prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174/2012).
Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 202 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, yra ne kartą nurodęs, kad šiuo atveju neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai, 1) neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; 2) kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus); 3) kai akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidimo) apibrėžtos veiklos ribos; 4) kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-58/2013; Nr. 2K-174/2012, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-490/2010, 2K-147/2010, 2K-388/2009).
BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyti kvalifikuojantys požymiai: versliškumas arba stambus mastas. Stambaus masto sąvoka BK nepateikta, tačiau sisteminis įstatymų aiškinimas leidžia spręsti, kad stambus mastas yra tuomet, kai viršijama ATPK 173 straipsnyje numatyta 500 MGL dydžio suma, t.y., kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos) ar kai nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė lygi ar viršija 500 MGL dydžio sumą.
Pagal įstatymo formuluotę baudžiamoji atsakomybė už verslišką ėmimąsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtu būdu galima ir nesant stambaus masto požymio. Versliškumas turi būti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą nei analogiško administracinės teisės pažeidimo. Versliškumą kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymį charakterizuoja veiklos pastovumas (ji tęsiasi gana ilgą laiką) ir iš šios veiklos gaunamos pajamos, kurios yra pagrindinis ar papildomas asmens pragyvenimo šaltinis. Taigi versliškumas identifikuojamas pagal padarytų pažeidimų skaičių, nuolatinį veikos pobūdį ir pajamų dydį. Bet versliškumą gali charakterizuoti ir kiti požymiai. Tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, atitinkamų priemonių veiklai vykdyti įgijimas ir turėjimas (automobiliai, traktoriai, staklės, kiti įrenginiai ir pan.), šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį vien dėl kelių smulkių neteisėtos veiklos epizodų neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties ir principų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2012, Nr. 2K-240-696/2015).
Be to, versliškumas kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus iš esmės reiškia didesnį neteisėtos ekonominės veiklos mastą, kiek tai nesutampa su kitu anksčiau aptartu 500 MGL kriterijumi. Tokį didesnį veiklos mastą (ir pavojingumą) galėtų rodyti išvystyta neteisėto verslo infrastruktūra, platūs ryšiai su tiekėjais, aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieška, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. Tačiau, turint galvoje versliškumo kriterijaus neapibrėžtumą, konstatuotina, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą ekonominę veiklą pagal šį kriterijų visada turi būti pagrįsta teismo vidiniu įsitikinimu dėl tokios neteisėtos veiklos didesnio pavojingumo ir administracinės atsakomybės nepakankamumo bei neproporcingumo. Nepritartina tokiai teismų praktikai, kai iš esmės smulki neteisėta ekonominė veikla dirbtinai kriminalizuojama remiantis aiškumo stokojančiu versliškumo požymiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-515/2014).
Visų pirma aptartini įrodymai, o būtent liudytojų K. J., M. K., R. L., S. M., I. P. parodymai, nes jie yra teisinantys kaltinamuosius. Šių liudytojų teisme duoti parodymai bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai prieštarauja vieni kitiems bei kitiems byloje esantiems įrodymams ir kitų liudytojų parodymams.
Liudytoja K. J. kaltinamąją G. B. pažįsta 15 metų, yra kartu dirbusios, parodymų pakeitimą aiškino tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu ji neturėjo akinių, apklausos protokolas buvo surašytas smulkiu raštu, apklausą vykdęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas jai surašyto protokolo neskaitė, o ji pati negalėjo perskaityti, pasirašė ant protokolo, jo neskaičiusi. Iš byloje esančių šios liudytojos apklausos protokolų matyti, jog 2009-11-04 apklausos protokolą rašė tyrėja G. Turskienė, o 2009-12-02 protokolą rašė tyrėjas V. Sereika. Pasirašydama abu apklausos protokolus liudytoja patvirtino jų teisingumą, kad jie yra perskaityti. Be to, 2009-11-04 apklausos protokolas buvo surašytas K. J. darbo vietoje, todėl abejotina, kad liudytoja darbo vietoje neturėjo akinių, o tyrėjos raštas yra pakankamai aiškus, nesmulkus, rašymo priemonės spalva ryški, taigi apklausos protokolas lengvai skaitomas. 2009-12-02 apklausos protokolas yra spausdintas, aiškus, apklausa atlikta ikiteisminio tyrimo įstaigos tarnybinėse patalpose, tai yra antra liudytojos apklausa, į kurią ji buvo kviečiama atvykti, taigi liudytojai buvo iš anksto žinoma apie apklausą ir kokiu tikslu ji atliekama. Be to, liudytoja neskundė ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų prokurorui, apklausos protokoluose nenurodė jokių pastabų dėl juose užfiksuotų aplinkybių neteisingumo.
Liudytoja M. K. nurodė, jog ji yra po insulto, todėl daug ko gali neprisiminti, tačiau teigė, jog ji ikiteisminio tyrimo metu negalėjo duoti apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų, teisindamasi nurodė, jog jas tyrimo metu užpuolė, jos nieko nesuprato, išsigando, ji pasirašė apklausos protokolus jų neskaičiusi, todėl ir skiriasi parodymai. Iš byloje esančių M. K. apklausos protokolų matyti, jog 2009-11-04 apklausos protokolą liudytojos darbo vietoje surašė tyrėjas A. P., o 2011-08-03 tarnybinėse patalpose surašė tyrėja J. V. Abu protokolus liudytoja pasirašė ir patvirtino, jog juos perskaitė, jie surašyti teisingai. Byloje nenustatyta, kad tyrėjai prieš liudytoją būtų naudoję fizinį ar psichologinį smurtą ar būtų ėmęsi kitų neteisėtų ar neleistinų veiksmų, nėra duomenų, jog liudytoja būtų buvusi tokios būsenos, jog negalėtų duoti teisingus parodymus. Be to, liudytoja neskundė tyrėjų veiksmų prokurorui. O iš UAB „Alkagra“, kurios steigėjai buvo kaltinamieji A. L. ir G. B. banko sąskaitos išrašo matyti, jog liudytoja M. K. ikiteisminio tyrimo atlikimo metu dirbo šioje įmonėje, jai buvo mokamas atlyginimas, todėl buvo susijusi su kaltinamaisiais darbo santykiais, taigi priklausoma nuo jų (13 t., 58-64 b. l.). Šios liudytojos parodymų nepatikimumą patvirtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog kaltinamoji G. B. už M. K. pasirašė 2009-03-16 pirkimo – pradavimo sutartyje, sudarytoje su UAB „Mažeikių mėsine“. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji G. B. buvo tiesiogiai suinteresuota tuo, kad liudytoja M. K. prekiautų šios įmonės produkcija, nors pagal bylos medžiagą neturėjo jokių įgalinimų veikti nei UAB „Mažeikių mėsinė“, nei M. K. vardu.
Pasak liudytojos R. L., jos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai skiriasi, nes apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, buvo išsigandusi. Iš byloje esančių liudytojos apklausos protokolų matyti, jog 2009-11-24 apklausos protokolas buvo surašytas tyrėjo V. Sereikos tarnybinėse patalpose, o 2011-11-23 papildomos apklausos protokolas surašytas tyrėjos I. Jokubaitienės. Abejuose protokoluose liudytoja patvirtina, kad jie yra perskaityti ir surašyti teisingai, juos pasirašė. Paminėtina, jog pirmoji liudytojos apklausa vyko tyrėjo kabinete, taigi ji iš anksto buvo kviečiama į apklausą ir apie ją žinojo. Taigi apklausa nebuvo netikėta, liudytoja galėjo žinoti apklausos tikslą. R. L. neskundė tyrėjų veiksmų prokurorui, duomenų, kad tyrėjai būtų ėmęsi neleistinų veiksmų prieš liudytoją, byloje nėra. Be to, pastebėtina, jog liudytojų M. K. ir R. L., kurios be kita ko dirbo kartu prie tos pačios vitrinos bei, kaip nustatyta ikiteisminio metu, jos kartu vedė bendrą sąsiuvinį, parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme iš esmės sutampa, t.y., ikiteisminio tyrimo metu jos davė kaltinamųjų kaltę patvirtinančius parodymus, o teisme – ją paneigiančius. Šios liudytojos parodymų nepatikimumą patvirtina tai, kad byloje nustatyta, jog kaltinamoji G. B. už R. L. pasirašė 2009-08-01 pirkimo – pradavimo sutartį, sudarytą su UAB „Mažeikių mėsine“. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji G. B. buvo tiesiogiai suinteresuota tuo, kad liudytoja R. L. prekiautų šios įmonės produkcija, nors pagal bylos medžiagą neturėjo jokių įgalinimų veikti nei UAB „Mažeikių mėsinė“, nei R. L. vardu. R. L. buvo susijusi su kaltinamąja G. B., kuri galėjo įtakoti R. L. parduodamų prekių asortimentą.
Liudytoja S. M. teisme parodė, jog neprisimena ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, juos neigė, tačiau teismo posėdžio metu tiksliai nurodė, jog kaltinamoji G. B. buvo UAB „Baltmėsa“ vadybininkė (prekybos agentė), o kaltinamasis A. L. pristatydavo lenkišką mėsos produkciją (kurią platino UAB „Sorina“). Iš liudytojos S. M. apklausos protokolų matyti, jog 2009-11-04 jos parodymus apklausos protokole užfiksavo tyrėjas T. Kalcas, o 2010-08-04 – tyrėja J. V. Abu protokolus liudytoja pasirašė, patvirtino, jog jie perskaityti ir surašyti teisingai. Duomenų apie tai, jog ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti liudytojos parodymai yra nepatikimi ar gauti neleistinais būdais, byloje nėra. Be to, pastebėtina, jog ji dirbo UAB „Alkagra“, t.y., buvo susijusi su kaltinamaisiais darbo santykiais, taigi priklausoma nuo jų (13 t., 58-64 b. l.). Be to, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia jos teisme duotus parodymus (iš 2008-10-01 prekybos vietos nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Verslo sala“ ir A. L. matyti, kad jam buvo išnuomotos prekybos vietos Nr. 1, 10, 27, 28, 47, esančios prekybos paviljone Naftininkų g. 17, Mažeikiuose (9 t., 63 b. l.), o iš vietos apžiūros protokolo matyti, kad nurodytame paviljone prekybos vietoje Nr. 27 ir 28 dirbo S. M. ir I. K., t.y. jos dirbo prekybos vietoje, kurią nuomavo A. L. (2 t., 22-23 b. l.).
Liudytoja I. P. nurodė, jog ji pasirašydama ant apklausos protokolų jų neskaitė, neigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad tiek PVM sąskaitos – faktūros, tiek ir žurnalas, kuriame vedė buhalterinę apskaitą buvo rasti kratos pas ją metu. Tačiau iš kratos pas kaltinamuosius protokolo ir jos metu rastų dokumentų apžiūros matyti, jog pas kaltinamuosius buvo rastos I. P. išrašytos įvairių tiekėjų ir gamintojų (ne tik UAB „Baltmėsa“ ir UAB „Sorina“) PVM sąskaitos – faktūros, žurnalas, kuriame vesta buhalterinė apskaita, kas patvirtina liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji patikėjo buhalterinę apskaitą vesti kaltinamajai G. B.. Iš byloje esančio 2009-12-02 liudytojos I. P. apklausos protokolo matyti, jog jį surašė tyrėjas V. Sereika. Apklausos protokolą liudytoja pasirašė, patvirtino, jog jį perskaitė ir kad jis surašytas teisingai. Duomenų apie tai, jog ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti liudytojos parodymai yra nepatikimi ar gauti neleistinais būdais, byloje nėra.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, liudytojų K. J., M. K., R. L., S. M., I. P. teisme duoti parodymai nevertinami kaip patikimi, jie nėra nuoseklūs, išsamūs, liudytojos nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios leistų suabejoti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumu, jų nepatvirtina kiti šioje byloje esantys įrodymai, dėl to teismas priimdamas šį nuosprendį liudytojų K. J., M. K., R. L., S. M., I. P. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad jos pačios organizavo ir vykdė mėsos produktų prekybą, pačios mokėdavo visus mokesčius ir kaltinamieji buvo tik prekių tiekėjai, nesivadovauja, juos vertina kaip prieštaringus ir atmeta.
Taip pat paminėtina, jog kaltinamieji akcentavo jų pirmąsias apklausas, kurios įvyko iškart po kratos 2009-11-04 jų gyvenamojoje vietoje. Iš apklausos protokolų (13 t., 140-141, 157-158 b. l.) matyti, kad jas atliko FNTT prie LR VRM Telšių apskrities skyriaus tyrėjas V. Sereika, apklausos protokolai surašyti tarnybinėse patalpose, abu kaltinamieji protokolus pasirašė ir patvirtino, jog apklausos protokolai surašyti iš jų žodžių teisingai. Iš teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolų ir protokolų dėl gynėjo atsisakymo (13 t., 137, 138, 154, 155 b. l.) matyti, kad kaltinamiesiems buvo išaiškintos įtariamųjų teisės ir pareigos, taip pat ir teisė turėti gynėją, tačiau jie apklausos metu nepageidavo turėti gynėjo, tai patvirtino savo parašais, ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų neskundė prokurorui, nors vėliau ikiteisminio tyrimo metu juos gynė pasirinkti gynėjai. Paminėtina, kad teisiamajame posėdyje dėl objektyvių aplinkybių nepavyko apklausti liudytoju tyrėjo V. Sereikos ir tokiu būdu patikrinti kaltinamųjų teiginius, tačiau tas pats tyrėjas atliko liudytojų V. B., L. M., D. J., T. P., V. K., A. N. apklausas, o liudytojai patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui V. Sereikai duoti parodymai yra teisingi. Šie liudytojai nenurodė jokių galimai netinkamų tyrėjo darbo metodų, nereiškė kitokių priekaištų dėl apklausos atlikimo tvarkos ar laiko. Be to, parodymus, teisiamojo posėdžio metu iš esmės analogiškus liudytojų V. B., L. M., D. J., T. P., V. K., A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, davė liudytojai B. A., J. D., L. G., J. J., A. M., A. Š., D. M., A. K., M. K., E. N., R. T., I. K., R. K., D. K., E. P. (parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu skirtingiems tyrėjams iš esmės sutapo su jų parodymais, duotais teisiamajame posėdyje). Liudytojos I. K., I. K., D. K., E. N. apklausiamos teisiamajam posėdyje iš pradžių neigė, kad kaltinamieji padengdavo jų išlaidas, susijusias su darbo vietos apmokėjimu, neigė kad mokėjo joms darbo užmokestį, tačiau pirminių apklausų metu šias aplinkybes pripažino, teismo posėdžio metu patvirtino, kad šie parodymai buvo teisingi. Pažymėtina ir tai, kad liudytojų nurodytos jų veiklos pradžios, veiklos vykdymo, prekių užsakymo, atsiskaitymo už prekes sąlygos, bendravimo su kaltinamaisiais forma, pajamų gavimo iš vykdytos veiklos būdas iš esmės sutampa, esminių prieštaravimų tarp šių liudytojų parodymų nenustatyta. Taigi šių įrodymų visuma paneigia kaltinamųjų teiginius apie netinkamai atliktas apklausas ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas šiuos kaltinamųjų teiginius laiko jų gynybine versija ir atmeta kaip nepagrįstus.
Taip pat atskirai aptartinos 2016-01-28 ekspertizės akto Nr. 11-377 (15) išvados, 2016-06-01 ekspertizės akto Nr. 11-1093 (16) išvados, eksperto teisiamajame posėdyje duoti paaiškinimai ir raštu pateikti atsakymai į papildomai pateiktus klausimus, kuriuos suformulavo kaltinamųjų gynėja. 2016-01-28 ekspertizės aktas Nr. 11-377 (15) parengtas atlikus kaltinamųjų ir liudytojų ūkinės veiklos, vykdytos laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31 tyrimą, tačiau kratos pas kaltinamuosius bei didžiąją dalį liudytojų (jų namuose ar darbo vietose) atliktos 2009-11-04, pradiniame kaltinime nurodoma, kad kaltinamieji ūkinę veiklą vykdė nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31, todėl pasirinktas netinkamas laikotarpis tyrimui, ir atsižvelgiant į tai, priimant šį nuosprendį teismas 2016-01-28 ekspertizės aktu vadovaujasi tiek, kiek jame nustatyti duomenys sutampa su duomenimis, nustatytais patikslintame 2016-06-01 ekspertizės akte. 2016-06-01 ekspertizės akto Nr. 11-1093 (16) išvados padarytos atlikus tyrimą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-11-04. Be to, iš byloje esančių įrodymų ir liudytojų (I. K., V. K., I. P., E. P.) parodymų matyti, kad L. K., T. K. ir E. P. realiai ūkinės veiklos nevykdė, t.y., neužsiėmė mėsos produktų prekyba turguose, tačiau jų vardu šeimos nariai, t.y., I. K., V. K. ir I. P. vykdė mėsos gaminių prekybą, buhalterinę apskaitą, mokėjo mokesčius, buvo nupirkti verslo liudijimai. L. K., T. K. ir E. P. vardu kaltinamieji užsakydavo mėsos gaminius, jiems išrašydavo PVM sąskaitas – faktūras ir kasos pajamų/išlaidų orderius, pristatydavo mėsos gaminius, taigi nors nurodyti asmenys realiai nevykdė ūkinės veiklos, tačiau iš jų vardu vykdomos ūkinės veiklos kaltinamieji gavo pajamų, šių asmenų vardu ūkinė veikla buvo vykdoma pagal tą pačią schemą kaip ir realiai turguose prekiavusių asmenų liudytojų B. A., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., M. K., A. K., I. K., I. K., R. K., D. K., V. K., R. L., L. M., D. M., S. M., A. M., E. N., A. N., E. P., I. P., A. Š., R. T. Dėl šios priežasties L. K., T. K. ir E. P. vardu vykdytos ūkinės veiklos metu gautos pajamos įskaičiuotinos į bendrą pajamų sumą ir laikoma, kad kaltinamieji iš vykdytos ūkinės veiklos turėjo 4 446 448,00 Lt (1 287 780,35 Eur) (18 t., 168-169 b. l., 119 lentelė, 189 -190 b. l.) pajamų tiek pagal pajamų ir išlaidų žurnaluose, bei pajamų deklaracijose, tiek pagal pardavėjų sąsiuviniuose nurodytus duomenis. Tuo pačiu teismas kaltinamųjų teiginius, kad neva ekspertizės aktas yra grindžiamas prielaidomis apie tai, kad turgaus prekeiviai galimai vykdė neoficialią buhalterinę apskaitą sąsiuviniuose, atmeta kaip nepagrįstus ir kaip jų pasirinktą gynybinę versiją, kadangi byloje esančių įrodymų visuma ir liudytojų parodymai patvirtina, jog visi turguose prekiavę, kaltinime nurodyti asmenys sąsiuviniuose fiksavo pirktą bei parduotą mėsos produkciją, nurodydami jos kiekį, pardavimo kainą, antkainį, ūkinės veiklos išlaidas, uždarbį, sąsiuviniuose fiksuotos pajamos didesnės palyginus priešpriešinius duomenis, gautus iš įmonių, tiekusių mėsos produkciją. Be to, sąsiuviniuose užfiksuotų duomenų teisingumą iš dalies patvirtina tiekėjų pateikta informacija apie liudytojų vardu įsigytą produkciją.
Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar kaltinamųjų vykdyta ūkinė veikla gali būti pripažinta veikla, kuri buvo vykdoma kitokiu neteisėtu būdu, t.y., įrengė neįregistruotą sandėlį, tiekė užsakymus produkcijos tiekėjams ir gamintojams, sudarė sutartis su prekyvietėmis produkcijos realizavimui, samdė fizinius asmenis produkcijos pardavimui, jiems įgydami ar apmokėdami už verslo liudijimus ir tokiu būdu veikė neįsteigę ir neįregistravę juridinio asmens bei nuo mokesčių administratorių nuslėpė vykdomos veiklos formą, pajamas ir mokesčius, o nustačius, kad ūkinė veikla buvo vykdoma kitu neteisėtu būdu, reikia nustatyti, ar šia ūkine veikla kaltinamieji vertėsi versliškai ir stambiu mastu.
Kaltinamieji neigė savo kaltę dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Anot kaltinamųjų, jų vykdyta ūkinė veikla buvo teisėta, o būtent jie pardavinėjo mėsos produktus pagal verslo liudijimus bei buvo prekybos agentai, veikę juos įdarbinusių įmonių (UAB „Baltmėsa“ – G. B., UAB „Sorina“ – A. L.) vardu, be to, patarinėjo ir padėjo kitoms turguose dirbusioms mėsos produkcijos pardavėjoms užsiimti ūkine veikla, tačiau iš šio užsiėmimo neturėjo jokios piniginės naudos, tarp jų nebuvo susiklostę darbo santykiai, joms atlyginimo už darbą nemokėjo, jų darbo neorganizavo, nesirūpino darbo sąlygomis, jų nekontroliavo, kelių pardavėjų sąsiuviniai pas juos namuose buvo rasti, nes jos G. B. prašė sąsiuvinius sudeginti. Be to, jie tinkamai sumokėjo visus privalomus mokesčius valstybei, atsiskaitė su mėsos produkcijos tiekėjais ir gamintojais. Nurodė, kad įstatymai nenumatė privalomo mėsos sandėlio registravimo, sandėlį įsirengė tik asmeniniais tikslais, o būtent laikyti mėsos produkciją, kurią patys pardavinėjo turguose. Teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu gauti įrodymai neatitinka leistinumo kriterijaus, nes kaltinamųjų ir liudytojų apklausos vykdytos netinkamai, netinkamose vietose, iškart po prieš juos nukreiptų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir procesinės prievartos priemonių, buvo duodama pasirašyti ant jau iš anksto paruoštų ir surašytų apklausos protokolų, be to, kaltinimas yra grindžiamas prielaidomis, ekspertizės akte pateikiamos prielaidos apie pardavėjų vykdytą neoficialią buhalteriją. Nesutiko, kad jų vykdyta ūkinė veikla dauguma požymių atitiktų juridinio asmens, o būtent akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, požymius.
Kadangi kaltinamieji teigia, jog sandėlį įrengė ne neteisėtai ūkinei veiklai, o savo poreikiams, ir kad sandėlio įrengimui teisės aktai nenumatė specialių reikalavimų, aptartinas klausimas dėl kaltinime inkriminuoto požymio – neįregistruoto mėsos produkcijos sandėlio įrengimo. Kaltinamieji neneigė, kad sandėlyje, kuriame buvo atlikta krata, laikė mėsos produkciją, tačiau jų teigimu, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-11-04 teisės aktai nereikalavo įregistruoti mėsos produkcijos sandėlį. Iš byloje esančio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2012-05-03 rašto Nr. (57.5) 57S-243 (13 t., 30 b. l.) matyti, jog kaltinamieji laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2009 m. nesikreipė į tarnybą dėl maisto tvarkymo subjekto (mėsos produktų laikymo) įregistravimo. Iš byloje esančių įrodymų (kratos protokolo, apžiūros protokolo, išrašo iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko), liudytojų parodymų, kaltinamųjų paaiškinimų matyti, kad mėsos produktų sandėlis buvo įrengtas ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame kaltinamajai G. B. Sprendžiant, ar sandėlio įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus, sutiktina su kaltinamaisiais, jog teisės aktai nenumato privalomos sandėlio registracijos. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 2 straipsnio 5 dalį maisto tvarkymas – bet koks poveikis maistui arba veiksmai su juo ar atskiromis jo sudėtinėmis dalimis (įskaitant maisto gaminimą, ruošimą, perdirbimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, gabenimą, paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti, pardavimą), galintys turėti įtakos maisto saugai, kokybei ir mitybos vertei. Taigi kaltinamųjų veiksmai, t.y., mėsos produkcijos laikymas, saugojimas, paskirstymas, tiekimas, pateikimas parduoti turguose dirbusiems kaltinime nurodytiems asmenims ir pardavimas iš esmės atitinka maisto tvarkymo sąvoką, o jų įrengtas sandėlis yra maisto tvarkymo vieta. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punktą tvarkyti maistą galima tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta ir su Sveikatos apsaugos ministerija suderinta tvarka patvirtintose maisto tvarkymo vietose, turinčiose nustatyta tvarka išduotus maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus. Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. B1-727, reglamentuoja steigiamų ir veikiančių maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo pažymėjimų išdavimo, atsisakymo išduoti, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką. Taigi ūkinis pastatas, kuriame neturint įstatymų nustatyta tvarka išduoto maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo laikomi, paskirstomi ir iš kurio pateikiami parduoti mėsos produktai, vertintinas kaip neįregistruotas sandėlis. Iš kaltinamųjų gyvenamojoje vietoje ir šalia ūkinio pastato stovėjusioje transporto priemonėje atliktų kratos protokolų matyti, kad kratos metu buvo rasta mėsos gaminių ir sąskaitų faktūrų, išrašytų ne kaltinamiesiems, o liudytojoms I. P., R. K., A. Š., A. N. Šie duomenys patvirtina, kad kaltinamieji sandėlyje laikė ne tik tuos mėsos gaminius, kuriais patys prekiavo, bet ir apklaustoms liudytojoms skirtus mėsos gaminius. Nelogiška būtų manyti, kad kaltinamieji būtų savo sąskaita sandėliavę mėsos produkciją, kuria prekiavo kiti asmenys, neturėdami iš to jokios finansinės naudos, nes sandėliuojamas prekes būtina pristatyti į prekybos vietas ir dėl to patiriamos papildomos finansinės sąnaudos. Taigi šiuo atveju sandėlio, kuriame buvo laikomi mėsos produktai, įrengimas vertintinas kaip priemonė, sudaranti sąlygas vykdyti mėsos produktų prekybą ne tik kaltinamiesiems, bet ir byloje apklaustoms liudytojoms.
Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, asmuo gali verstis individualia veikla pagal pažymą, t.y., savarankiška veikla, iš kurios siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Atitinkamai šis įstatymas numato, kad tokie asmenys turi informuoti mokesčių administratorių apie tokią veiklą (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų įstatymo 35 str. 2 d.), be to, tinkamai įforminti darbo (arba paslaugų teikimo) santykius su kitais turguose dirbusiais pardavėjais, mokėti privalomus mokesčius (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. 1 d., Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 str. 1 d., 9 str. 1 d., 44 str. 2 d., Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 4 str.). Aptariant individualios veiklos sąvoką ir siekiant konstatuoti individualios veiklos egzistavimą kasacinis teismas nurodė, jog būtina požymių visuma, t.y. savarankiškumas, versliškumas, tęstinumas, ekonominės naudos siekimas. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiška veikla teismų praktikoje laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas (sprendimas administracinėje byloje Nr. A-14-916/2006). Savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas (nutartis administracinėje byloje Nr. A-8-693/2007) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2012). Tačiau iš šioje byloje nustatytų aplinkybių, t.y., to, jog ūkinę veiklą kaltinamieji vykdė ne kiekvienas savarankiškai, o dviese, vienam iš kaltinamųjų laikinai negalint atlikti susitartų pareigų, kitas perimdavo negalinčiojo atlikti pareigas, kaltinamieji nebuvo aiškiai pasidalinę kontroliuojamų turguose dirbusių asmenų, prekių užsakymu, pristatymu, pajamų surinkimu ir perskirstymu, kontrole, naujų „darbuotojų“ mokymu dirbti rūpinosi abu kaltinamieji, abu turėjo verslo liudijimus, spręstina, kad individualios veiklos pagal pažymą forma neatitinka kaltinamųjų vykdytos ūkinės veiklos pobūdžio. Dėl šios priežasties, siekdami, kad jų veikla būtų vykdoma teisėtai, kaltinamieji turėjo steigti juridinį asmenį, ką pagal byloje pateiktus duomenis ir padarė po to, kai jų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Paminėtina, kad įstatymai numato įvairias juridinių asmenų rūšis (ribotos/neribotos atsakomybės juridiniai asmenys, viešieji/privatieji juridiniai asmenys, individualios įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, tikrosios ūkinės bendrijos ir t.t.). Kaltinime nurodyta, kad kaltinamųjų vykdyta ūkinė veikla yra neteisėta dėl to, kad jie neįsteigė ir neįregistravo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka juridinio asmens. Paminėtina, kad juridinių asmenų steigimą ir registravimą taipogi reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei kiti įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai, tačiau įvertinus galimų akcininkų skaičių, juridinio asmens atsakomybės formą, kaltinamųjų vykdytos ūkinės veiklos pobūdį, konstatuotina, jog tinkamiausias steigtinas juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė, kurio steigimą, registravimą, akcininkų ir bendrovės santykius reglamentuoja būtent Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Taigi atsižvelgiant į kaltinamųjų vykdytos ūkinės veiklos pobūdį, teismas konstatuoja, jog kaltinamieji vykdė ūkinę veiklą kitokiu neteisėtu būdu, nes šiai veiklai vykdyti nebuvo įsteigtas ir įregistruotas juridinis asmuo ir tokia ūkinės veiklos (verslo) forma buvo nuslėpta nuo mokesčių administratorių. Kad pagal vykdytos veiklos pobūdį kaltinamieji turėjo steigti juridinį asmenį pažymima ir 2016-06-01 ekspertizės akte, šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir apklaustas ekspertas Marius Barkauskas. Ekspertas, nors ir pateikė individualiai veiklai taikytiną mokesčių skaičiavimą, tačiau tuo pačiu išskyrė ir priežastis, dėl kurių kaltinamųjų veikla negalėtų būti vertinama kaip individuali veikla.
Be kita ko, teismas konstatuoja, jog šioje byloje esantys įrodymai (užfiksuoti buhalterinės apskaitos žurnaluose, deklaracijose, sąsiuviniuose, taip pat gamintojų ir tiekėjų pateiktuose dokumentuose, ekspertizės akte ir kt.), nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaringi liudytojų parodymai bei iš dalies ir pačių kaltinamųjų paaiškinimai, patvirtina, jog iš vykdomos ūkinės veiklos kaltinamieji turėjo pajamų. Teismo posėdyje patys kaltinamieji pripažino, jog užsakydami didesnį produkcijos kiekį, jie iš gamintojų ir tiekėjų gaudavo nuolaidas mėsos produkcijai, tačiau kaltinamieji nenurodė tikslios nuolaidų sumos, o ekspertizės akte (18 t., 127-194 b. l.) nustatyta bendra kaltinamųjų iš vykdytos ūkinės veiklos gauta pajamų suma (4 446 448,00 Lt (1287780,35 Eur)). Be to, iš ekspertizės akto matyti, kad vykdydami šią veiklą, laikant, kad kaltinamieji turėjo įregistruoti juridinį asmenį, kaltinamieji nemokėjo valstybei privalomų mokėti mokesčių (18 t., 127-194 b. l.). Taigi šioje byloje taip pat visiškai įrodyta, jog kaltinamieji vykdydami neteisėtą ūkinę veiklą neatskleidė mokesčių administratoriams iš vykdomos veiklos gautų pajamų bei nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (TAR, 1041010ISTA0IX-2112) 1 dalies 12 punktą, mokesčių administratorius – už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje. Pagal minėto įstatymo 13 straipsnį vykdant ūkinę veiklą mokėtini mokesčiai, tokie kaip pridėtinės vertės mokestis, privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir kita patenka į mokesčių, administruojamų pagal šį įstatymą, sąrašą. Taigi, teismas atmeta kaip nepagrįstus kaltinamųjų argumentus, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nėra mokesčių administratoriai, nes būtent šios institucijos yra įgaliotos surinkti ir administruoti mokesčius, mokėtinus užsiimant ūkine veikla, iš kurios gaunamos pajamos. Todėl faktiškai vykdomos veiklos (verslo) formos ir iš vykdomos veiklos gautų pajamų bei mokėtinų mokesčių nuslėpimas būtent nuo kaltinime išvardintų mokesčių administratorių pagrįstai nurodytas kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, požymis.
Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamoji G. B. pasirašė už liudytojas M. K., A. Š., R. T., J. J., R. L. ir R. K. pirkimo – pardavimo sutartyse, sudarytose su UAB „Mažeikių mėsine“. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad G. B. buvo suinteresuota minėtų sutarčių sudarymu, tačiau siekė šią aplinkybę nuslėpti, sudarydama įspūdį, kad ne ji, o sutartyse nurodyti asmenys yra tikrieji naudos gavėjai pagal sutartį. Nelogiška būtų manyti, kad G. B. galėjo pasirašyti sutartis kitų asmenų vardu nesitikėdama gauti iš to jokios naudos. Pažymėtina ir tai, kad G. B. nebuvo UAB „Mažeikių mėsinė“ prekybos agentė ir su šia įmone darbiniais santykiais nebuvo susijusi. Kaltinamųjų nurodytas aplinkybes, kad jie mėsos produkciją kaltinime nurodytoms liudytojoms teikė tik kaip prekybos agentai teismas taip pat atmeta kaip gynybinę versiją, nes iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad liudytojos didžiąją dalį mėsos produkcijos iš UAB „Baltmėsa“ pirko tarpininkaujant ne kaltinamajai G. B., o kitoms UAB „Baltmėsa“ prekybos agentėms. Tai patvirtina kratos metu pas pačią kaltinamąją G. B. rasti UAB „Baltmėsa“ antrieji PVM sąskaitų – faktūrų egzemplioriai (1 t., 98-99 b. l., 5 dėžė). Šie duomenys patvirtina, kad kaltinamoji G. B. kontroliavo mėsos gaminių iš UAB „Baltmėsa“ įsigijimą kaltinime nurodytų liudytojų vardu, tačiau pati kaip prekybos agentė pardavė joms tik labai nedidelę dalį produkcijos. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, kad kaltinamieji turėjo teisę kaip prekybos agentai prekiauti jų atstovaujamų įmonių produkcija nepaneigia aukščiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių, kad iš visos vykdomos veiklos būtent kaltinamieji gavo pajamas, nes mėsos produkcija buvo perparduodama.
Šioje byloje esantys įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamieji ūkine veikla kitokiu neteisėtu būdu vertėsi versliškai ir stambiu mastu. Versliškumą patvirtina tai, kad kaltinamieji ūkinę veiklą vykdė pakankamai didelėje teritorijoje (Šiaulių, Kelmės, Joniškio, Mažeikių, Akmenės, Tytuvėnų miestų turguose), ūkinei veiklai vykdyti neoficialių darbo santykių pagrindu buvo pasitelkti turguose dirbę kaltinime nurodyti net 25 prekeiviai, mėsos produkciją kaltinamieji užsakydavo iš įvairių produkcijos gamintojų ir tiekėjų, ūkinei veiklai vykdyti įrengė neregistruotą sandėlį, kuriame laikė ir skirstė mėsos produkciją turguose dirbusiems asmenims, mėsos produkciją kaltinamieji patys pristatydavo turguose dirbusiems kaltinime nurodytiems asmenims arba pasitelkdavo šiam darbui kitus asmenis, šia ūkine veikla kaltinamieji užsiėmė ilgą laiko tarpą (pagal byloje nustatytus duomenis nuo 2008-01-01 iki 2009-11-04), iš šios ūkinės veiklos gaunamos pajamos, palyginus jas su pajamomis, gautomis vykdant ūkinę veiklą pagal verslo liudijimą ir darbo santykių pagrindu, vertinamos kaip pagrindinės pajamos, kaltinamieji atliko kitus veiksmus, kurie rodo didesnį veikos pavojingumo laipsnį (sudarė sutartis dėl darbo vietų nuomos, mėsos produkcijos tiekimo, kontroliavo turguose dirbusių kaltinime nurodytų asmenų vykdytą buhalterinę apskaitą, teikė jiems konsultacijas, rūpinosi mėsos produkcijos užsakymu ir tiekimu, vykdė sąsiuviniuose fiksuotų duomenų kontrolę, surinkdavo gautas pajamas, išrašydavo reikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus ir kt.). Iš nurodytos ūkinės veiklos kaltinamųjų per nepilnus dvejus metus gautos 1287780,35 Eur (4446448,00 Lt) pajamos gerokai viršija ATPK 173 straipsnyje nustatytą 500 MGL dydį.
Be to, nors kaltinamieji neigė savo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, tačiau jų kaltės turinį atskleidžia objektyvieji požymiai, o būtent kaltinamieji vykdė kaltinime nurodytų fizinių asmenų veiklos kontrolę, tikrino buhalterinę apskaitą, surinkdavo iš ūkinės veiklos gaunamas pajamas, sutartys su mėsos produkcijos tiekėjais ir gamintojais, nuomos sutartys bei visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pildomi kaltinime nurodytų fizinių asmenų vardu, šiems pasirašant nurodytuose dokumentuose, metines pajamų deklaracijas teikdavo kaltinime nurodyti fiziniai asmenys, taip nuslepiant nuo mokesčių administratorių vykdomos ūkinės veiklos formą, pajamas ir mokėtinus mokesčius. Taip pat nors kaltinamieji teisiamajame posėdyje teigė, kad nebuvo reikalaujama teisiškai įregistruoti sandėlį, tačiau kaltinamoji G. B. nurodė, jog šiuo metu UAB „Alkagra“ naudoja tą patį sandėlį, tačiau yra leidimas jame laikyti mėsos produkciją. Paminėtina, jog kaltinamuosius ir dalį kaltinime nurodytų fizinių asmenų (V. B., B. A., J. D., A. K., J. J., L. M. ir kt.), taip pat liudytojus T. P. ir D. J. siejo ilgalaikiai asmeniniai santykiai, o kiti kaltinime nurodyti fiziniai asmenys pažinčių su turguose prekiavusiais kaltinime nurodytais asmenimis dėka įsitraukė į kaltinamųjų vykdytą ūkinę veiklą (K. J., L. G., M. K. ir kt.). Taigi visa tai patvirtina, kad kaltinamieji suvokė savo vykdomos nusikalstamos veikos pobūdį, t.y., kad neteisėtu būdu, neįsteigus ir neįregistravus juridinio asmens, nuo mokesčių administratorių nuslėpdami faktiškai vykdomos veiklos (verslo) formą ir iš vykdomos veiklos gautas pajamas bei mokėtinus mokesčius, versliškai ir stambiu mastu vertėsi komercine – mėsos gaminių prekybos veikla, o būtent savo gyvenamojoje vietoje įrengė neregistruotą sandėlį, tiekė užsakymus mėsos produkcijos tiekėjams ir gamintojams, sudarė sutartis su prekyvietėmis, pagal žodinį susitarimą samdė fizinius asmenis, jiems įgydami verslo liudijimus arba apmokėdami už juos, ir gavo iš šios veiklos 1287780,35 Eur (4446448,00 Lt) pajamų, ir taip norėjo veikti, t.y., veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.).
Kaip ir buvo minėta aukščiau, šia neteisėta ūkine veikla kaltinamieji vertėsi veikdami kartu, t.y., kartu užsakydavo mėsos produkciją, rūpinosi jos pristatymu kaltinime nurodytiems asmenims, vykdė šių asmenų ūkinės veiklos kontrolę, sudarydavo sąlygas dirbti, rūpinosi piniginių lėšų paskirstymu, vienam iš kaltinamųjų negalint atlikti tam tikrų veiksmų, juos atlikdavo kitas kaltinamasis, t. y., nusikalstama veika buvo padaryta dalyvaujant 2 kaltinamiesiems, bendrais veiksmais, esant susitarimui vykdyti neteisėtą ūkinę veiklą, taip pat kaltinamiesiems suvokiant, kad atlieka BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtyje nurodytus neteisėtus veiksmus kartu. Todėl tokie kaltinamųjų veiksmai visiškai atitinka bendrininkų grupės požymius (BK 24 str. 1 d., 25 str. 2 d.)
Taigi teismas laiko įrodyta, kad G. B. ir A. L. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 4 d., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtu būdu, t.y. neįsteigę juridinio asmens, nuo mokesčių administratorių nuslepiant faktiškai vykdomos veiklos (verslo) formą ir iš vykdomos veiklos gautas pajamas bei mokėtinus mokesčius, versliškai ir stambiu mastu vertėsi komercine – mėsos gaminių prekybos veikla. Mėsos gaminių prekybos veikla pasireiškė tuo, jog kaltinamieji šiai veiklai vykdyti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), įrengė neįregistruotą sandėlį, sudarydavo sutartis su prekyvietėmis – Šiaulių miesto centrine turgaviete, adresu Vilniaus g. 212, Šiauliai, UAB „Verslo sala“ turgaviete, adresu Naftininkų g. 17, Mažeikiai, A. A. įmonei priklausančia prekyviete, adresu Pievų g. 33, Tytuvėnai, A. Gedvilienės individualiai įmonei „Justangė“ priklausančia prekyviete, adresu Šviesos g. 3, Joniškis, tiekė užsakymus produkcijos tiekėjams ir gamintojams: UAB „Dartolitas“, UAB „Baltmėsa“, UAB „Daivida“, S.Momeniškio firmai „Gurmanas“, UAB „Dviragis“, AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Alksnio dūmas“, UAB „Žemaira“, UAB „Bentana“, UAB „Mažeikių mėsinė“, UAB „Ardeiva“, UAB „Gvilė“, UAB „Delikana“, UAB „Stilsas“, UAB „Sorina“, UAB „Biovela“, pagal žodinį susitarimą samdė fizinius asmenis – prekeivius: B. A., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., M. K., A. K., I. K., I. K., R. K., D. K., V. K., R. L., L. M., D. M., S. M., A. M., E. N., A. N., E. P., I. P., A. Š., R. T., jiems įgydavo verslo liudijimus arba apmokėdavo už juos. Pagal ekspertizės aktą, kaltinamųjų ir kaltinime nurodytų fizinių asmenų šios veiklos (vieneto) pajamos (be atskaitymų) sudarė 4446448,00 Lt (1287780,35 Eur).
Bausmės skyrimas
Skirdamas G. B. ir A. L. bausmes, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
G. B., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas baigtas. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, tiesiogiai atlikdama vykdytojo funkcijas (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
G. B. yra neteista (14 t., 29 b. l.), bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau baustumas yra išnykęs (14 t., 30-31 b. l.), dirba (14 t., 17-19, 20-26 b. l.), nėra psichikos sveikatos priežiūros įstaigų pacientų registruose (14 t., 8, 10 b. l.), baudžiamojon atsakomybėn yra traukiama pirmą kartą.
Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos šios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Vadovaujantis BK 55 straipsniu, asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinus tai, kad kaltinamoji G. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, padarė siekdama pasipelnyti, todėl jai neskirtina švelniausia bausmė - viešieji darbai. Kadangi byloje pareikštas civilinis ieškinys, kuriuo reikalaujama atlyginti valstybei padarytą žalą, kaltinamajai neskirtina bauda. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, kad nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į neteisėtos ūkinės veiklos laikotarpį, padarinius, kad ikiteisminis tyrimas ir teismo procesas užtruko daugiau kaip 7 metus, teismas sprendžia, kad kaltinamajai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, skirtina bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkį, įpareigojant kaltinamąją per vienerius metus nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą valstybės biudžetui (BK 48 str. 6 d. 2 p.).
A. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas baigtas. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, tiesiogiai atlikdamas vykdytojo funkcijas (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
A. L. yra neteistas (14 t., 2 b. l.), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau baustumas yra išnykęs (14 t., 3-4 b. l.), nedirba (14 t., 12-14 b. l.), nėra psichikos sveikatos priežiūros įstaigų pacientų registruose (14 t., 7, 11 b. l.), baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas pirmą kartą.
Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos šios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Vadovaujantis BK 55 straipsniu, asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinus tai, kad kaltinamasis A. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, padarė siekdamas pasipelnyti, todėl jam neskirtina švelniausia bausmė - viešieji darbai. Kadangi byloje pareikštas civilinis ieškinys, kuriuo reikalaujama atlyginti valstybei padarytą žalą, kaltinamajam neskirtina bauda. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į neteisėtos ūkinės veiklos laikotarpį, padarinius, kad ikiteisminis tyrimas ir teismo procesas užtruko ilgiau nei 7 metus, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, skirtina bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkį, įpareigojant kaltinamąjį per vienerius metus nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą valstybės biudžetui (BK 48 str. 6 d. 2 p.).
Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė civilinį ieškinį 132 894,00 Lt (38 488,76 Eur) turtinei žalai atlyginti (13 t., 80-81 b. l.). 2016-06-08 teisme buvo gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo, atsižvelgiant į ekspertizės aktą bei jame padarytas išvadas, prašoma priteisti 12421,03 Eur žalą iš G. B. ir A. L. Civilinį ieškinį civilinis ieškovas grindžia tuo, kad kaltinamieji ūkinę veiklą vykdė pagal žodinį susitarimą samdydami kitus kaltinime nurodytus asmenis, todėl turėjo apskaičiuoti ir sumokėti 12421,03 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų (18 t., 197-198 b. l.). Abu kaltinamieji su jiems pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje esančiu 2016-06-01 ekspertizės aktu, kuriame nustatyta, jog tuo atveju, jei nustatoma, kad veikla turėjo būti organizuojama įsteigiant juridinį asmenį, su darbo santykiais, susiję mokesčiai (VSD, PSD įmokos) laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-11-04 sudaro 12421,03 Eur.
Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Byloje nustatytos visos trys sąlygos: kaltinamieji G. B. ir A. L. kartu atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, dėl kurių civiliniam ieškovui atsirado žala – nebuvo sumokėti privalomi mokėti mokesčiai, kaltinamųjų G. B. ir A. L. neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą civiliniam ieškovui ir buvo mokesčių nesumokėjimo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp neteisėtų veiksmų ir nusikalstamos veikos padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamieji G. B. ir A. L. solidariai privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais civiliniam ieškovui padarytą žalą (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinys tenkintinas visiškai ir solidariai iš G. B. ir A. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui naudai priteistina 12 421,03 Eur turtinės žalos.
Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį 877 636,00 Lt (254 180,95 Eur) turtinei žalai atlyginti (13 t., 74-75 b. l.). Nagrinėjant bylą teisme gautas patikslintas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamųjų A. L. ir G. B. 196 499,65 Eur nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį (18 t., 200, 201 b. l.).
2016-08-02 pabaigus įrodymų tyrimą byloje gautas civilinio ieškovo atsisakymas nuo ieškinio (19 t., 20, 21 b. l.). Civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio (BPK 112 str. 3 d.). Teismas, atnaujinęs įrodymų tyrimą byloje, teisiamojo posėdžio metu išaiškino civilinio ieškovo atstovei civilinio ieškinio atsisakymo ir bylos dalyje dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukimo teisines pasekmes, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.). Civilinio ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, todėl civiliniam ieškovui teisminio bylos nagrinėjimo metu atsisakius ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio, procesas dėl Valstybinė mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str., 113 str. 2 d., CPK 140 str. 1 d., 294 str. 1 d.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti - kratų, ir apžiūrų metu bei pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolus paimti dokumentai (sąsiuviniai, PVM sąskaitos – faktūros, kasos pajamų/išlaidų orderiai, sutartys, taip pat 6 su UAB „Mažeikių mėsinė“ sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis, tai yra 2009-03-16 Nr. 05-0214, 2009-06-01 Nr. 05-0243, 2009-06-10 Nr. 05-0242, 2009-08-01 Nr. 05-0258, 2009-08-01 Nr. 05-0261, 2009-08-29 Nr. 05-0264 ir kt.), iš viso 6 dėžės, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba grąžinami asmenims, iš kurių buvo paimti (BPK 94 str. 1 d. 3 p., 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu,
nusprendžia:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamąją bylą G. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį nutraukti, sėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
G. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį ir skirti jai laisvės apribojimą 1 (vieneriems metams), įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą valstybei.
A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems metams), įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą valstybei.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš G. B. ir A. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui 12 421,03 Eur (dvylikos tūkstančių keturių šimtų dvidešimt vieno euro, 3 centų) turtinės žalos atlyginimą.
Procesą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti -pagal kratų, ir apžiūrų metu bei pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolus paimtus dokumentus:
dėžėje Nr. 1 esančius B. A., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., M. K., A. K., I. K. ir L. K., I. K., R. K., D. K., V. K. ir T. K., R. L., L. M., D. M., S. M., A. M., E. N., A. N., E. P., I. P. ir E. P., A. Š., R. T. (33 vnt.) gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus grąžinti atitinkamai B. A., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., M. K., A. K., I. K., I. K., R. K., D. K., V. K., R. L., L. M., D. M., S. M., A. M., E. N., A. N., E. P., I. P., A. Š., R. T.;
dėžėje Nr. 1 esančius sąsiuvinius (34 vnt.) palikti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;
2009-11-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtus dokumentus: UAB „Mažeikių turgus“ segtuvą „UAB „Mažeikių turgus“ prekyvietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų registracijos žurnalas Nr. 3“, UAB „Mažeikių turgus“ prekyvietėje parduodamų skerdenų apskaitos žurnalą Nr. 1, UAB „Mažeikių turgus“ rūkytų – virtų gaminių registracijos žurnalą, UAB „Mažeikių turgus“ kiaulienos ir kitų skerdienų registracijos žurnalus, UAB „Verslo sala“ rūkytų – virtų gaminių registracijos žurnalą, UAB „Mažeikių turgus“, UAB „Verslo sala“ jautienos ir veršienos registracijos žurnalą, esančius dėžėje Nr. 2, grąžinti UAB „Mažeikių turgus“ ir UAB „Verslo sala“;
2 segtuvus su duomenimis ir dokumentų, gautų iš UAB „Dartolitas“, UAB „Baltmėsa“, UAB „Daivida“, S. Momeniškio firmai „Gurmanas“, UAB „Dviragis“, AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Alksnio dūmas“, UAB „Žemaira“, UAB „Bentana“, UAB „Mažeikių mėsinė“, UAB „Ardeiva“, UAB „Gvilė“, UAB „Delikana“, UAB „Stilsas“, UAB „Sorina“, UAB „Biovela“, esančius dėžėje Nr. 2, kopijomis, palikti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;
2009-11-04 įvykio vietos, adresu UAB „Verslo sala“ Naftininkų g. 17, Mažeikiai, prekyvietės Nr. 45, apžiūros metu paimtus dokumentus (dėžė Nr. 3) grąžinti M. K.;
kratos, atliktos 2009-11-04 B. A. gyvenamojoje vietoje metu, paimtus dokumentus –prekių įsigijimo dokumentus, grąžinti B. A. (dėžė Nr. 3);
2009-11-04 vietos, esančios Joniškio turgavietėje „Žiemgalių turgus“, apžiūros metu paimtus dokumentus: I. K. segtuvą su pinigų priėmimo kvitais, segtuvą su PVM sąskaitomis faktūromis, maisto produktų ir žaliavų priėmimo žurnalą už 2008 m., segtuvą su sąskaitomis, L. K. gyventojo įsigijusio verslo liudijimą pajamų apskaitos žurnalą, segtuvą su sąskaitomis faktūromis grąžinti I. K. (dėžė Nr. 3);
2009-11-04 kratos metu iš D. K. gyvenamosios vietos apimtus dokumentus: Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, pradėtą 2009-04-30, prekyvietė parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) apskaitos žurnalą, pradėtą 2009-07-01, 2009 m. PVM sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, grąžinti D. K. (dėžė Nr. 3);
UAB „Mažeikių mėsinė“ PVM sąskaitų faktūrų kopijas, 4 segtuvai, 560 l. (dėžė Nr. 1) palikti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;
2009-11-04 vietos, esančios UAB „Verslo sala“, Naftininkų g. 17, Mažeikiai, 1 prekybos vieta, apžiūros metu paimtus dokumentus: PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus (dėžė Nr. 4), grąžinti R. K.;
2009-11-04 kratos, atliktos J. J. gyvenamojoje vietoje, apimtus dokumentus: PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus, kasos pajamų orderius (dėžė Nr. 4), grąžinti J. J.;
2009-11-04 kratos, atliktos I. P. ir E. P. gyvenamojoje vietoje, paimtus dokumentus: PVM sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, kvitų knygelę (dėžė Nr. 4), grąžinti I. P.;
2009-11-04 kratos, atliktos R. T. gyvenamojoje vietoje, paimtus dokumentus: PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus už 2008 m., 2009 m., UAB „Verslo sala“ prekyvietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų žurnalą, verslo liudijimą (dėžė Nr. 4), grąžinti R. T.;
PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus, kasos pajamų orderius ir kitus prekių įsigijimą ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus išrašytus A. K. (dėžė Nr. 4), grąžinti A. K.;
2009-11-04 kratos, atliktos UAB „Mažeikių turgus“, M. D. g. 19, Mažeikiai, iš vitrinos Nr. 4, paimtas PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus, kasos pajamų orderius ir kitus prekių įsigijimą ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus išrašytus J. D. (dėžė Nr. 4), grąžinti J. D.;
2009-11-04 vietos, esančios UAB „Senasis dvaras“, Vilniaus g. 212, Šiauliai, vitrinos Nr. 40 iš V. B., apžiūros metu paimtą UAB „Senasis dvaras“ prekyvietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) apskaitos žurnalą, esantį dėžėje Nr. 5, grąžinti V. B.;
2009-11-04 vietos, esančios UAB „Senasis dvaras“, Vilniaus g. 212, Šiauliai, vitrinos Nr. 45 iš K. J., apžiūros metu paimtą UAB „Senasis dvaras“ prekyvietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) apskaitos žurnalą, esantį dėžėje Nr. 5, grąžinti K. J.;
2009-11-04 vietos, esančios UAB „Verslo sala“, Naftininkų g. 17, Mažeikiai, iš I. K., apžiūros metu paimtus paukštienos, rūkytų gaminių segtuvus su PVM sąskaitomis faktūromis, pinigų priėmimo kvitais ir kitais prekių įsigijimo dokumentais, UAB „Verslo sala“ prekyvietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) apskaitos žurnalą, esantį dėžėje Nr. 5, grąžinti I. K.;
2009-11-04 kratos, atliktos UAB „Mažeikių turgus“, M. D. g. 19, Mažeikiai, iš vitrinos Nr. 4, paimtas PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus, kasos pajamų orderius ir kitus prekių įsigijimą ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus išrašytus D. M., UAB „Mažeikių turgus“ prekyvietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) apskaitos žurnalą (dėžė Nr. 5), grąžinti D. M.;
iš E. N. paimtus dokumentus: PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus, nuomos sutartį ir kitus dokumentus, esančius dėžėje Nr. 5, grąžinti E. N.;
iš R. L. paimtus dokumentus: PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus, ir kitus dokumentus, esančius „Išlaidų“ ir „Pajamų“ segtuvuose, UAB „Verslo sala“ prekyvietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) apskaitos žurnalą, esantį dėžėje Nr. 5, grąžinti R. L.;
2009-11-04 vietos, esančios UAB „Senasis dvaras“, Vilniaus g. 212, Šiauliai, vitrinos Nr. 56 iš A. M., apžiūros metu paimtą UAB „Senasis dvaras“ prekyvietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) apskaitos žurnalą, esantį dėžėje Nr. 5, grąžinti A. M.;
2009-11-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš UAB „Verslo sala“ paimtus dokumentus: prekybos vietos nuomos sutartis Nr. 137, 124, 140, 92, 139, 130, esančius dėžėje Nr. 5, grąžinti UAB „Verslo sala“;
iš A. Gedvilienės individualios įmonės „Justangė“ paimtą prekybos vietos nuomos sutartį su I. K., esančią dėžėje Nr. 5, grąžinti A. Gedvilienės individualiai įmonei „Justangė“;
2009-11-04 kratos, atliktos pas G. B. ir A. L. jų gyvenamojoje vietoje paimtus dokumentus, esančius baltame segtuve (pirkimo – pardavimo sutartis, mėsos ir mėsos produktų tiekimo sutartis ir kt.), juodame segtuve (pažymos apie A. L. darbo užmokestį, PVM sąskaitas faktūras ir kt.), esančius dėžėje Nr. 5, grąžinti G. B. ir A. L.;
iš A. Astrausko įmonės paimtas sutartis dėl prekybos vietos nuomos Nr. 34, Nr. 14, Nr. 33, Nr. 13, Nr. 24, Nr. 3, Nr. 41, Nr. 21, Nr. 23, Nr. 2, esančias dėžėje Nr. 5, grąžinti A. Astrauskio įmonei;
iš E. P. paimtą UAB „Senasis dvaras“ prekyvietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) apskaitos žurnalą, esantį dėžėje Nr. 5, grąžinti E. P.;
iš J. D. paimtą UAB „Mažeikių turgus“ prekyvietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) apskaitos žurnalą, esantį dėžėje Nr. 5, grąžinti J. D.;
2009-11-04 vietos, esančios UAB „Senasis dvaras“, Vilniaus g. 212, Šiauliai, vitrinos Nr. 58 iš L. M., apžiūros metu paimtą kvitų knygelę, esančią dėžėje Nr. 5, grąžinti L. M.;
2009-11-04 kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini), metu paimtas PVM sąskaitas faktūras (antruosius egzempliorius), esančias dėžėje Nr. 5, išrašytas UAB „Baltmėsa“, grąžinti G. B. ir A. L.;
2009-11-04 automobilio Citroen Berlingo, valst Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastus pinigų išmokėjimo kvitus, pinigų priėmimo kvitus, esančius dėžėje Nr. 5, grąžinti G. B. ir A. L.;
2009-11-04 kratos, atliktos pas G. B. ir A. L. jų gyvenamojoje vietoje paimtus dokumentus, esančius baltame segtuve „skirtingi prekeiviai“ (PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus), 2 mėlynuose aplankuose su užrašais „Mano dokumentai sąskaitos, 2008 m. I pusmetis“, „G. B. II pusmetis“, 2 rožiniuose aplankuose su užrašais „A. sąskaitos 2008 1 pusmetis“, „A. sąskaitos II pusmetis“, esančius dėžėje Nr. 5, grąžinti G. B. ir A. L.;
2009-11-04 vietos, esančios UAB „Verslo sala“, Naftininkų g. 17, Mažeikiai, vitrinų Nr. 27 ir Nr. 28 iš S. M., apžiūros metu paimtas PVM sąskaitas – faktūras, pinigų priėmimo kvitus, UAB „Verslo sala“ prekyvietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) apskaitos žurnalą, esantį dėžėje Nr. 5, pilkame aplanke, grąžinti S. M.;
A. K. 2008 m. metinę pajamų mokesčių deklaraciją, sąsiuvinio lapus su rankraštiniais užrašais, esančius dėžėje Nr. 5, palikti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;
rašysenos pavyzdžius ir su UAB „Mažeikių mėsinė“ sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 05-0264, Nr. 05-0261, Nr. 05-0258, Nr. 05-0242, Nr. 05-0243, Nr. 05-0214, sutarčių Nr. 05-0214, Nr. 05-0214, Nr. 05-0243, Nr. 05-0261, Nr. 08-0139, Nr. 05-0262, Nr. 05-0217 kopijas, esančias dėžėje Nr. 5, palikti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;
2009-11-05 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš UAB „Senasis dvaras“ ir UAB „Imondesima“ paimtų dokumentų: nuomos sutarties Nr. R/G 001671 su A. N., nuomos sutarties Nr. R/G 001686 su L. M., nuomos sutarties Nr. R/G 001787 su G. B., nuomos sutarties Nr. R/G 001755 su A. M., nuomos sutarties Nr. R/G 001681 su E. P., nuomos sutarties Nr. R/G 001653 su V. B., nuomos sutarties Nr. R/G 001683 su K. J. su sutarčių papildymais kopijas, esančias dėžėje Nr. 5, palikti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;
UAB „Senasis dvaras“ ir UAB „Imondesima“ Maisto produktų ir žaliavų priėmimo žurnalus ir 3 sąsiuvinius (su pavadinimais „free as a horse“, „my lovely city“), esančius 6 dėžėje, grąžinti UAB „Senasis dvaras“ ir UAB „Imondesima“;
Maisto registravimo žurnalą, esantį dėžėje Nr. 6, grąžinti A. Gedvilienės individualiai įmonei „Justangė“;
2 rūkytų – virtų gaminių registracijos žurnalus, paimtus iš UAB „Mažeikių turgus“, esančius 6 dėžėje, grąžinti UAB „Mažeikių turgus“;
2009-11-04 kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini), metu paimtą geltonos spalvos segtuvą su produkcijos asortimentu, 8 lapai, esantį 6 dėžėje, grąžinti G. B. ir A. L.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.