Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-1083-603/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-05-06
Bylos Nr.: e2-1083-603/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01642-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Bujokaitė
Atsakovas: V. R., G. R.
Ieškovas: BUAB ,,Tolmetika“
Advokatai: Martynas Vilčinskas, Sigita Galbuogienė

Kategorijos

2.1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-1083-603/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01642-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.2; 2.4.2.2.; 2.4.2.7; 2.4.2.13 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Martynui Vilčinskui, atsakovui V. R. ir jo atstovei advokatei Sigitai Galbuogienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB ,,Tolmetika“ ieškinį atsakovams G. R. ir V. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas BUAB ,,Tolmetika“ ieškiniu atsakovams G. R. ir V. R. prašo teismo priteisti ieškovo naudai iš atsakovų solidariai 94 953,81 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Procesiniuose dokumentuose ir atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-04-18 nutartimi civilinėje byloje eB2-3687-866/2017 UAB ,,Tolmetika“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė S. S. (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA043).

3. Įmonės vadovu nuo 2014-10-21 iki 2017-05-10 buvo G. R., akcininku nuo 2014-10-21 iki 2015-09-18 buvo V. R..

4. Bankrutuojančios bendrovės buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai buvo perduoti administratoriui dalimis ir galimai iki šiol visi nėra perduoti. Administratorius, vadovaudamasis ĮBĮ 11 str. 5 d. 6, 8, 14 p., tikrindamas UAB „Tolmetika“ sudarytus sandorius nustatė, kad: 1) 2015-03-02 tarp AB „DNB Lizingas, UAB „MGWES group“ (kaip kliento) ir UAB „Tolmetika“ (kaip naujo kliento) buvo sudaryta sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2014-03-25 lizingo sutartį Nr. 201403F-14100, kurios pagrindu šalys susitarė, kad visas kliento teises ir pareigas (įskaitant ir pradelstas skolas), kylančias iš 2014-03-25 lizingo sutarties Nr. 201403F-14100, pasirašytos tarp kliento ir DNB lizingo, su visais jos priedais, vėlesniais pakeitimais ir papildomais susitarimais perima naujas klientas. 2014-03-25 lizingo sutarties Nr. 201403F-14100 pagrindu DNB lizingas finansavo 2013 m. automobilio Škoda Superb Elegance, VIN: (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) įsigijimą lizingo būdu. Nepadengta turto vertė buvo 18 619,74 Eur plius 1 455,50 Eur palūkanų; 2015-03-02 tarp AB „DNB Lizingas, UAB „MGWES group“ (kaip kliento) ir UAB „Tolmetika“ (kaip naujo kliento) buvo sudaryta sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2013-11-20 lizingo sutartį Nr. 201311F-13264, kurios pagrindu šalys susitarė, kad visas kliento teises ir pareigas (įskaitant ir pradelstas skolas), kylančias iš 2013-11-20 lizingo sutarties Nr. 201311F-13264, pasirašytos tarp kliento ir DNB lizingo, su visais jos priedais, vėlesniais pakeitimais ir papildomais susitarimais perima naujas klientas. 2013-11-20 lizingo sutarties Nr. 201311F-13264 pagrindu DNB lizingas finansavo 2011 m. automobilio Porche Cayenne Turbo, VIN: (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) įsigijimą lizingo būdu. Nepadengta turto vertė buvo 48 423,09 Eur plius 3 482,19 Eur palūkanų. 2016-04-04 tarp AB DNB bankas ir UAB „Tolmetika“ buvo sudarytas susitarimas Nr. SP201311F-13264-01/1 prie 2015-03-02 lizingo sutarties, kurio pagrindu UAB „Tolmetika“, nepasibaigus lizingo sutarties terminui, ankščiau laiko, išpirko minėtą automobilį už 36 863,10 Eur sumą; 3) 2015-03-02 tarp AB „DNB Lizingas, UAB „MGWES group“ (kaip kliento) ir UAB „Tolmetika“ (kaip naujo kliento) buvo sudaryta sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2014-02-10 lizingo sutartį Nr. 201402F-13764, kurios pagrindu šalys susitarė, kad visas kliento teises ir pareigas (įskaitant ir pradelstas skolas), kylančias iš 2014-02-10 lizingo sutarties Nr. 201402F-13764, pasirašytos tarp kliento ir DNB lizingo, su visais jos priedais, vėlesniais pakeitimais ir papildomais susitarimais perima naujas klientas. 2014-02-10 lizingo sutarties Nr. 201402F-13764 pagrindu DNB lizingas finansavo 2014 m. automobilio Škoda Octavia Combi, VIN: (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) įsigijimą lizingo būdu. Nepadengta turto vertė buvo 13 637,60 Eur plius 1 002,84 Eur palūkanų; 4) 2015-03-02 tarp AB „DNB Lizingas, UAB „MGWES group“ (kaip kliento) ir UAB „Tolmetika“ (kaip naujo kliento) buvo sudaryta sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2014-07-02 lizingo sutartį Nr. 201407F-14743, kurios pagrindu šalys susitarė, kad visas kliento teises ir pareigas (įskaitant ir pradelstas skolas), kylančias iš 2014-07-02 lizingo sutarties Nr. 201407F-14743, pasirašytos tarp kliento ir DNB lizingo, su visais jos priedais, vėlesniais pakeitimais ir papildomais susitarimais perima naujas klientas. 2014-07-02 lizingo sutarties Nr. 201407F-14743 pagrindu DNB lizingas finansavo 2008 m. automobilio Mercedes Benz GL550, VIN: (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) įsigijimą lizingo būdu. Nepadengta turto vertė buvo 21 979,06 Eur plius 1 395,97 Eur palūkanų.

5. Ieškovo vertinimu, šie sandoriai akivaizdžiai pažeidžia bankrutuojančios įmonės visų kreditorių interesus, todėl, gindamas kreditorių interesus, kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Įmonei nenaudingais sandoriais buvo padaryta žala, kuri vertintina 94 953,81 Eur suma, ir kuri galimai nėra galutinė.

6. Kreditorius (kreditoriai) turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Šį faktą pagrindžia bankroto byloje esanti informacija: 2018-01-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1883-866/2018 patikslinti kreditoriniai reikalavimai: 1) antros eilės kreditoriai ir jų reikalavimai - VSDFV Vilniaus skyrius (443,50 Eur), VĮ Turto bankas (2657,19 Eur); 2) trečios eilės kreditoriai ir jų reikalavimai - UAB „Krasta Auto Vilnius“ (744,90 Eur), UAB „Bitė Lietuva“ (800,48 Eur), UAB „Apsaugos komanda“ (611,92 Eur), antstolis A. N. (68,55 Eur), UAB „Technoparkas“ (131 579,97 Eur), UAB „Reikalavimas.LT“ (64,54 Eur), UAB „Petro metalai“ (9582 Eur), UAB „Repartas“ (1680,21 Eur), BUAB „MGWES group“ (157 075,92 Eur), UAB „BMC“ (177,41 Eur), UAB „Gelsva“ (127,47 Eur), D. S. (4 500 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

7. Iš Vilniaus apygardos teismo 2017-04-18 nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3687-866/2017 matyti, kad pagal įmonės pateiktus juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus už 2015 m. laikotarpį įmonės turto deklaruota už 649 997 Eur sumą; iš to skaičiaus ilgalaikis turtas sudarė 266 686 Eur sumą; deklaruota 233 139 Eur vertės atsargų ir nebaigtų vykdyti sutarčių, 81 416 Eur gautinų sumų; veiklos rezultatu buvo gautas pelnas. Viešų registrų duomenimis, įmonės vardu registruotino nekilnojamo turto nebuvo. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2015 m. sudarė iš viso 571 532 Eur sumą, per vienerius metus įmonė turėjo įvykdyti prievoles 328 098 Eur sumai ir dar 243 434 Eur sumos deklaruotos ilgalaikės prievolės. Trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės; t. y. jau tuo metu įmonės finansinė padėtis atitiko nemokumo apibrėžimo pagal ĮBĮ 2 str. 8 d. nuostatas. Tačiau iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog finansinė situacija blogėjo. Teismo informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iš įmonės 2015-2017 metais priteistos skolos skirtingų kreditorių naudai. UAB „Technoparkas“ pateikė teismui duomenis apie antstolio V. Č. vykdomosios bylos dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įmonė užbaigimo 2017-03-10 surašytu išieškojimo negalimumo aktu. Įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 438, 78 Eur sumą, buvo vienas apdraustasis asmuo. Skola VMI sudarė 2 364,90 Eur sumą.

8. Taigi, ginčo sutarčių sudarymo metu UAB „Tolmetika“ turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Taigi, įmonės faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių kreditoriams, kurių vykdymo terminai yra suėję – egzistavo dar iki tol, kol įmonei iškelta bankroto byla. Įmonės vadovas, perduodamas bankroto administratoriui dalį dokumentų, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ginčijamų sandorių metu egzistavo aplinkybės, sukėlusios UAB „Tolmetika“ neišvengiamą teisinę pareigą sudaryti ginčijamus sandorius. Būdami UAB „Tolmetika“ vadovu G. R. ir įmonės akcininku V. R., žinodami bendrovės turtinę ir finansinę padėtį, ir sudarydami minėtus sandorius, kurių pasėkoje buvo prisiimti dar didesni finansiniai įsipareigojimai, įmonės vadovas ir akcininkas elgėsi nesąžiningai įmonės ir kreditorių atžvilgiu, ir tokiu būdu sukėlė įmonei dar didesnę žalą. Dėl nesąžiningų bendrovės dalyvių veiksmų buvo padaryta žala bendrovei ir dėl to bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, t. y. jiems padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

9. Atsakovas V. R. nurodo, kad apie sandorius nežinojo, jų nesudarinėjo ir jo atžvilgiu negali būti taikoma solidarioji atsakomybė. Nors juridinio asmens dalyviai neturi tokių pačių pareigų, kaip juridinio asmens valdymo organai ir jiems nėra privaloma tiesioginė pareiga vengti interesų konflikto, tačiau juridinio asmens dalyvis, kaip ir bet kuris kitas asmuo, turi bendrąją pareigą elgtis rūpestingai, protingai ir sąžiningai. Akcininko atsakomybė yra deliktinė atsakomybė; ji pasireiškia, jei akcininko veiksmai pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovei (pvz., akcininkai neteisėtai paskirsto dividendus, perkelia verslą į kitą įmonę ir pan., taip sukeldami faktinį įmonės nemokumą) ir tokiais veiksmais padaroma žala bendrovei. Be to, bendrovės akcininkai, priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, jog priimami sprendimai būtų protingi; ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrojo pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

II. Atsiliepimo į ieškinį esmė

10. Atsakovas V. R. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo sąlygų. Ieškovo pareikšti reikalavimai atsakovo atžvilgiu neturėtų būti tenkinami dėl žemiau nurodomų argumentų.

11. Ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. Ieškovas savo reikalavimus iš esmės grindžia neva tai aiškiai žalingų sandorių sudarymu, tačiau tokių sandorių neprašo naikinti. Tokie sandoriai galiojantys, laikytini sudarytais teisėtai, kol priešingai nepripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tokie sandoriai nėra ir nebuvo draudžiami, buvo pakankamai dažni verslo praktikoje, todėl vien jų sudarymas, atsakovo nuomone, nepatvirtina neteisėtumo ir žalos padarymo įmonei fakto.

12. Be to, lieka neaišku, dėl kokių priežasčių už minėtus sudarytus sandorius turi pareigą atsakyti atsakovas V. R., kuris tuose sandoriuose nedalyvavo, dėl jų sprendimo nepriėmė ir apie tokius sandorius nežinojo. Atsakovas buvo tik juridinio asmens dalyvis, kurio teisės ir pareigos aiškiai apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme ir CK 2.87 str. Iš ieškinio nėra aišku, kokias pareigas pažeidė V. R., ir kaip pasireiškia jo veiksmų neteisėtumas, įmonei sudarant teisių ir pareigų perėmimo sandorius. Iš ieškinio nėra aišku, kuo grindžiamas reikalavimas atsakovo atžvilgiu, kuo pasireiškė jo neteisėti veiksmai, kaltė ir kokios aplinkybės įrodo, kad egzistuoja priežastis ryšys tarp tų tariamai neteisėtų veiksmų ir žalos.

13. Ieškiniu reiškiami reikalavimai yra nesuderinami su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, suformuluotais bylose, kuriose buvo sprendžiami klausimai dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės už juridinio asmens patirtą žalą, jei tokia žala nustatoma.

14. Vertinant ieškinio atsakovo V. R., kaip juridinio asmens dalyvio, atžvilgiu pagrįstumą, paminėtina 2015 m. gruodžio mėn. 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015. Šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad „skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas bei faktiškai atliekamos funkcijos lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais, atitinkamai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-509/2008). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad dalyvis per se nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Dalyvis taip pat yra ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo – narys. Dalyvių susirinkimas, skirtingai negu vadovas, nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, jam taip pat draudžiama perimti valdymo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. K. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-4-969/2015; 2014 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mitnija“ v. UAB „Statybų kryptis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2014). Juridinio asmens dalyvio interesai ne visada privalo sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl vertinant juridinio asmens dalyvio veiksmus netaikomas CK 2.87 straipsnis, t. y. dalyvis neturi fiduciarinių pareigų bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-509/2008). Vadovas, priešingai, yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų DK, CK, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija“ kreditorius UAB ,,GlaxoSmithKline Lietuva“ v. D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2013), todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga neperduodama (CK 2.87 straipsnis, Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-509/2008).

15. Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo civilinė atsakomybė yra savarankiškos: tiek dalyviui, tiek valdymo organo nariui atsakomybė gali būti taikoma tik už jiems įstatymuose konkrečiai nustatytų pareigų, kurios savo pobūdžiu yra skirtingos, pažeidimą. Be to, skiriasi įstatyme nustatyti subjektai, kurių atžvilgiu gali atsirasti dalyvio ir valdymo organo civilinė atsakomybė: pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį dalyvis subsidiariai atsako pagal juridinio asmens prievoles kreditoriams, o pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį valdymo organo narys padarytą žalą privalo atlyginti juridiniam asmeniui. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario civilinės atsakomybės savarankiškumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal bendrąją taisyklę juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario civilinė atsakomybė yra individuali, todėl jų bendra solidarioji atsakomybė juridiniam asmeniui ar juridinio asmens kreditoriams galima tik išimtiniais atvejais, kai juridinio asmens dalyvis ir valdymo organo narys (veikdami kaip tokie) bendrais neteisėtais veiksmais, pažeisdami jiems nustatytas pareigas, padaro žalos minėtiems subjektams.“ Taigi šiuo atveju iš ieškinio motyvuojamosios dalies nėra aišku, kuo pasireiškia V. R. neteisėti veiksmai ir kuo pasireiškia abiejų atsakovų bendri neteisėti veiksmai. V. R. neatliko jokių neteisėtų ar netinkamų veiksmų, dėl kurių bendrovė galėjo patirti žalą. Apie nurodomus sandorius atsakovas nieko nežinojo, nedalyvavo jų pasirašyme bei vykdyme, todėl negali už juos būti atsakingas, net ir tuo atveju, jeigu jie bus pripažinti buvę nuostolingi bendrovei.

16. Atsakovo nuomone, ieškovas visiškai nepagrįstai reikalauja taikyti solidarią buvusio bendrovės vadovo ir dalyvio atsakomybę. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Taigi šiuo atveju, priešingai nei nemažos dalies subjektyviojo bendrininkavimo atvejų, konstatuojamas faktinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai šia priklausomybės prasme galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. v. D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014). Šiuo atveju, tiek pagal LR ABTĮ, tiek ir pagal bendrovės įstatus bendrovės vadovas galėjo ir turėjo įgaliojimus veikti vienasmeniškai, sudarydamas sandorius. Kaip matyti, nurodomi teisių ir pareigų perėmimo sandoriai pasirašyti bendrovės vadovo, o akcininko dalyvavimo jose nebuvo ir neturėjo būti.

17. Dėl žalos dydžio. Vien perimtų įsipareigojimų suma sandorių sudarymo dieną, atsakovo nuomone, negali būti laikoma pakankamu įrodymu apie tariamą bendrovės patirtą žalą. Nėra aišku, ar tie sandoriai buvo vykdomi, kokia apimtimi jie buvo įvykdyti iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Manytina, kad byloje turėtų būti atsakyta į šiuos klausimus ir įvertintos visus su tuo susijusios aplinkybės, įrodymai. Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nurodomi sandoriai, atsakovo nuomone, negalėjo privesti ir neprivedė įmonės prie bankroto, kadangi, kaip matyti iš nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl to kreipėsi visai kitas kreditorius – UAB „Tachnoparkas“. Kaip matyti iš pateikto kreditorių sąrašo, AB DNB lizingas nėra tarp bendrovės kreditorių, todėl kyla klausimas, kokiu būdu žala buvo padaryta ir būtent tokio dydžio, kokį nurodo ieškovas, t. y. sandorio sumos dydžio.

18. Atsakovas G. R. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad įmonės veikla buvo susijusi su metalo laužo supirkimu. Automobiliai buvo perimti iš kitos įmonės turint tikslą juos parduoti brangiau, nes rinkos kaina buvo didesnė už įsigijimo kainą. Automobiliai buvo parduoti brangiau. Automobiliai taip pat buvo naudojami ir įmonės veikloje, jie buvo reikalingi darbuotojams ieškant metalo laužo supirkimui. Bendrovė taip pat turėjo ir sunkvežimį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Sprendimo argumentai

19. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3687-866/2017 UAB ,,Tolmetika“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė S. S. (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA043).

20. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad: 1) 2015-03-02 tarp AB „DNB Lizingas, UAB „MGWES group“ (kaip kliento) ir UAB „Tolmetika“ (kaip naujo kliento) buvo sudaryta sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2014-03-25 lizingo sutartį Nr. 201403F-14100, kurios pagrindu šalys susitarė, kad visas kliento teises ir pareigas (įskaitant ir pradelstas skolas), kylančias iš 2014-03-25 lizingo sutarties Nr. 201403F-14100, pasirašytos tarp kliento ir DNB lizingo, su visais jos priedais, vėlesniais pakeitimais ir papildomais susitarimais perima naujas klientas. 2014-03-25 lizingo sutarties Nr. 201403F-14100 pagrindu DNB lizingas finansavo 2013 m. automobilio Škoda Superb Elegance, VIN: (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) įsigijimą lizingo būdu. Nepadengta turto vertė buvo 18 619,74 Eur plius 1 455,50 Eur palūkanų; 2015-03-02 tarp AB „DNB Lizingas, UAB „MGWES group“ (kaip kliento) ir UAB „Tolmetika“ (kaip naujo kliento) buvo sudaryta sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2013-11-20 lizingo sutartį Nr. 201311F-13264, kurios pagrindu šalys susitarė, kad visas kliento teises ir pareigas (įskaitant ir pradelstas skolas), kylančias iš 2013-11-20 lizingo sutarties Nr. 201311F-13264, pasirašytos tarp kliento ir DNB lizingo, su visais jos priedais, vėlesniais pakeitimais ir papildomais susitarimais perima naujas klientas. 2013-11-20 lizingo sutarties Nr. 201311F-13264 pagrindu DNB lizingas finansavo 2011 m. automobilio Porche Cayenne Turbo, VIN: (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) įsigijimą lizingo būdu. Nepadengta turto vertė buvo 48 423,09 Eur plius 3 482,19 Eur palūkanų. 2016-04-04 tarp AB DNB bankas ir UAB „Tolmetika“ buvo sudarytas susitarimas Nr. SP201311F-13264-01/1 prie 2015-03-02 lizingo sutarties, kurio pagrindu UAB „Tolmetika“, nepasibaigus lizingo sutarties terminui, ankščiau laiko, išpirko minėtą automobilį už 36 863,10 Eur sumą; 3) 2015-03-02 tarp AB „DNB Lizingas, UAB „MGWES group“ (kaip kliento) ir UAB „Tolmetika“ (kaip naujo kliento) buvo sudaryta sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2014-02-10 lizingo sutartį Nr. 201402F-13764, kurios pagrindu šalys susitarė, kad visas kliento teises ir pareigas (įskaitant ir pradelstas skolas), kylančias iš 2014-02-10 lizingo sutarties Nr. 201402F-13764, pasirašytos tarp kliento ir DNB lizingo, su visais jos priedais, vėlesniais pakeitimais ir papildomais susitarimais perima naujas klientas. 2014-02-10 lizingo sutarties Nr. 201402F-13764 pagrindu DNB lizingas finansavo 2014 m. automobilio Škoda Octavia Combi, VIN: (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) įsigijimą lizingo būdu. Nepadengta turto vertė buvo 13 637,60 Eur plius 1 002,84 Eur palūkanų; 4) 2015-03-02 tarp AB „DNB Lizingas, UAB „MGWES group“ (kaip kliento) ir UAB „Tolmetika“ (kaip naujo kliento) buvo sudaryta sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2014-07-02 lizingo sutartį Nr. 201407F-14743, kurios pagrindu šalys susitarė, kad visas kliento teises ir pareigas (įskaitant ir pradelstas skolas), kylančias iš 2014-07-02 lizingo sutarties Nr. 201407F-14743, pasirašytos tarp kliento ir DNB lizingo, su visais jos priedais, vėlesniais pakeitimais ir papildomais susitarimais perima naujas klientas. 2014-07-02 lizingo sutarties Nr. 201407F-14743 pagrindu DNB lizingas finansavo 2008 m. automobilio Mercedes Benz GL550, VIN: (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) įsigijimą lizingo būdu. Nepadengta turto vertė buvo 21 979,06 Eur plius 1 395,97 Eur palūkanų.

21. Ieškovo teigimu, šie sandoriai pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, nes šiais įmonei nenaudingais sandoriais buvo padaryta 94 953,81 Eur dydžio žala.

22. UAB ,,Tolmetika“ vadovu laikotarpiu nuo 2014-10-21 iki 2017-05-10 buvo atsakovas G. R., ir akcininku laikotarpiu nuo 2014-10-21 iki 2015-09-18 buvo atsakovas V. R..

23. Vilniaus apygardos teismo 2017-04-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-3687-866/2017, dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nustatyta, kad pagal įmonės pateiktus juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus už 2015 m. laikotarpį buvo deklaruota turto už 649 997 Eur sumą; iš to skaičiaus ilgalaikis turtas sudarė 266 686 Eur sumą; deklaruota 233 139 Eur vertės atsargų ir nebaigtų vykdyti sutarčių, 81 416 Eur gautinų sumų; veiklos rezultatu buvo gautas pelnas. Taip pat pagal viešų registrų duomenis įmonės vardu registruotino nekilnojamo turto nebuvo. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2015 m. sudarė iš viso 571 532 Eur sumą, per vienerius metus įmonė turėjo įvykdyti prievoles 328 098 Eur sumai ir dar 243 434 Eur sumos deklaruotos ilgalaikės prievolės. Trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, t. y. jau tuo metu įmonės finansinė padėtis atitiko nemokumo apibrėžimo pagal ĮBĮ 2 str. 8 d. nuostatas. Konstatuota, kad iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog finansinė situacija blogėjo. Teismo informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iš įmonės 2015 - 2017 metais priteistos skolos skirtingų kreditorių naudai. UAB „Technoparkas“ pateikė teismui duomenis apie antstolio V. Č. vykdomosios bylos dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įmonė užbaigimo 2017-03-10 surašytu išieškojimo negalimumo aktu. Įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 438, 78 Eur sumą, buvo vienas apdraustasis asmuo. Skola VMI sudarė 2 364,90 Eur sumą.

24. Vilniaus apygardos teismo 2018-01-12 nutartimi minėtoje civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo patikslinti kreditoriniai reikalavimai: 1) antros eilės kreditoriai ir jų reikalavimai - VSDFV Vilniaus skyrius (443,50 Eur), VĮ Turto bankas (2657,19 Eur); 2) trečios eilės kreditoriai ir jų reikalavimai - UAB „Krasta Auto Vilnius“ (744,90 Eur), UAB „Bitė Lietuva“ (800,48 Eur), UAB „Apsaugos komanda“ (611,92 Eur), antstolis A. N. (68,55 Eur), UAB „Technoparkas“ (131 579,97 Eur), UAB „Reikalavimas.LT“ (64,54 Eur), UAB „Petro metalai“ (9582 Eur), UAB „Repartas“ (1680,21 Eur), BUAB „MGWES group“ (157 075,92 Eur), UAB „BMC“ (177,41 Eur), UAB „Gelsva“ (127,47 Eur), D. S. (4 500 Eur).

25. Kaip minėta, ieškovas prašo teismo iš atsakovų, t. y. įmonės akcininko ir buvusio vadovo, priteisti solidariai nuostolius – 94 953,81 Eur, kuriuos vadovaujama įmonė UAB ,,Tolmetika“ patyrė 2015-03-02 sudarius šio sprendimo 23 punkte nurodytus trišalius sandorius tarp AB „DNB Lizingas, UAB „MGWES group“ (kaip kliento) ir UAB „Tolmetika“ dėl transporto priemonių lizingavimo.

26. Bendrovės savininkai (dalyviai) turi pareigą domėtis įmonės vykdoma veikla, jos finansine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2014). CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui. CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, todėl sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės, svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009). Dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Tačiau dalyvių susirinkimas sprendžia, neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų, svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla kasacinio teismo vadinama strateginiu bendrovės valdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009). Esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis. Atsižvelgiant į šių funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atlieka dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

27. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką vadovo veikla atitinka sąžiningo, apdairaus, rūpestingo ir protingo asmens elgesio standartus, kai jis sudaro naudingus sandorius ir atlieka kitus ekonomiškai pagrįstus veiksmus, sukuriančius naudą. Jeigu vadovo veiksmai, priimami sprendimai, sudaryti sandoriai yra akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi juridinio asmens tikslams, viršija normalią ūkinę riziką, tokie veiksmai neatitinka sąžiningos ir protingos veiklos standartams. Vadovo pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu (nerūpestingai, neatidžiai, neapdairiai, per daug rizikuojant) padaryti nuostoliai yra bendrovei padaryta žala kaip pagrindas jo civilinei atsakomybei atsirasti. Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 7-266/2006; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; kt.).

28. Todėl žalos atlyginimo siekiantis asmuo turi įrodyti ne tik padarytos žalos faktą, bet ir konkrečiu atveju įmonės vadovo fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės–komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jam suteiktų įgaliojimų viršijimą.

29. Atsakovo G. R. teigimu, sandoriai, kuriais buvo perimti įsipareigojimai pagal lizingo sandorius, yra įprasta verslo praktika, kuri nesikerta su įmonės veiklos tikslais numatytais jos įstatuose, ir šiuo konkrečiu atveju ginčo sutartimis buvo perimti įsipareigojimai turint tikslą automobilius parduoti brangiau, nei perimtų piniginių įsipareigojimų suma. Taip pat atsakovo teigimu, dalis automobilių buvo nuomojami tretiesiems asmenims ir gautais nuomos pinigais buvo dengiamos lizingo įmokos; kiti automobiliai buvo naudojami darbuotojų vykdant pareigas bendrovės veikloje. Atsakovo V. R. teigimu, jis nedalyvavo sudarant sandorius ir apie juos nežinojo, todėl negali kilti jam atsakomybė.

30. Teismas pažymi, kad bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iš privačių interesų tenkinimo būdų (CK 2.34 str. 3 d.). Į bylą pateiktų UAB ,,Tolmetika“ įstatų (toliau – Įstatai) 2.1 punktas numato, kad bendrovės veiklos objektas – juodojo ir spalvotojo metalo laužo surinkimas, supirkimas, rūšiavimas, presavimas, pjaustymas, smulkinimas, eksportas, perdirbimas, atliekų surinkimas, tvarkymas ir šalinimas, medžiagų atgavimas, didmeninė ir mažmeninė prekyba jomis, tarpininkavimo paslaugos, krovinių vežimas, tarp jų: atliekų surinkimas, atliekų tvarkymas ir šalinimas, medžiagų atgavimas, didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį, atliekų ir laužo didmeninė prekyba, krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla. Numatytas bendrovės tikslas yra racionaliai naudoti bendrovės turtą bei kitus išteklius, siekti pelno, kad būtų patenkinti akcininkų turtiniai interesai (2.1 punktas). Taigi, minėtas Įstatų punktas apibrėžia pagrindinį įmonės veiklos tikslą, t. y. gauti pelną iš įmonės vykdomos veiklos. Pažymėtina, kad Įstatų 2.2 punktas taip pat numato, kad bendrovė gali vykdyti ir kitą šiuose įstatuose nenurodytą įstatymų nedraudžiamą veiklą, sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus ir turėti kitų teisių bei pareigų. Atsižvelgiant į tai, teismas įvertinęs UAB ,,Tolmetika“ veiklos tikslus, sprendžia, kad pagal Įstatus lizingo sutarčių (teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis perėmimas) sudarymas nėra draudžiamas, neprieštarauja įmonės veiklos tikslams ir įprastai verslo praktikai. Taip pat teismas konstatuoja, kad sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi, sudarymas nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas savaime yra teisėti veiksmai, nors jie ir būtų ekonomiškai nenaudingi, tačiau visais atvejais būtina atsižvelgti ne tik į sandorio sudarymo teisėtumą įprastomis verslo sąlygomis, bet ir į konkretaus sandorio sudarymo faktines aplinkybes, įvertinant sandorio tikslus, realias galimybes vykdyti prisiimtas prievoles. Teismo vertinimu, Įstatų 2.2 punkto, kuriuo įtvirtinta bendrovės teisė sudaryti ir kitokio pobūdžio sandorius, negalima aiškinti plečiamai ir traktuoti, kad bet kokių sandorių sudarymas yra pateisinamas įmonės veiklos tikslais. Minėta nuostata turi būti aiškinama kaip leidžianti įmonei sudaryti sandorius, kurias nesiekiama pajamų ar pelno (pvz. paramos teikimas), tačiau bet kokiu atveju jais neturi būti sudaroma grėsmė įmonės finansiniam stabilumui ar prisiimamai akivaizdžiai nuostolingi įsipareigojimai.

31. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje įsipareigojimų perėmimo pagal lizingo sutartis sandorių sudarymo faktinės aplinkybės verčia abejoti sudarytų sandorių ekonominiu tikslingumu, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog perimtų transporto priemonių vertė buvo didesnė nei prisiimtų įsipareigojimų lizingo bendrovei, ir tokiu būdu bendrovė būtų turėjusi finansinę naudą; taip pat nėra pateikta nuomos sutarčių, kurių pagrindu bendrovė gavo turtinę naudą būtent nuomojant transporto priemones. Tuo labiau, įvertinus UAB ,,Tolmetika“ 2015 metų laikotarpio, būtent kada buvo perimti įsipareigojimai pagal lizingo sandorius, finansinę padėtį, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad įmonė buvo finansiškai pajėgi įvykdyti prisiimtas prievoles. Be to, tokių prievolių prisiėmimas turėtų būti grindžiamas ekonomine logika. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju buvo prisiimti finansiniai įsipareigojimai iš esmės esant bendrovei nemokiai (minėta Vilniaus apygardos teismo 2017-04-18 nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo), ir greitu metu po sandorių sudarymo neturint realių galimybių vykdyti papildomai prisiimtas prievoles, ką būtent patvirtino atsakovas G. R. teismo posėdžio metu.

32. Be to, atsakovai nepateikė įtikinamų paaiškinimų, kurie pagrįstų tokių sandorių sudarymo motyvus, neaišku, kokios tiesioginės ar netiesioginės naudos iš tokių sandorio galėjo gauti tiek ieškovas UAB „Tolmetika“, tiek ir akcininkas, nes kaip minėta, nepateikta į bylą duomenų apie galimybę brangiau parduoti automobilius nei buvo įsipareigojimų vertė ir / ar juos nuomojant tretiesiems asmenims buvo gaunama finansinė nauda. Esant išdėstytomis aplinkybėms teismas pažymi, kad nors tarp šalių sudaryti sandoriai ir nedraudžiami esant įprastoms verslo sąlygoms, tačiau atsižvelgiant į UAB ,,Tolmetika“ finansinę būklę ir prisiimtų įsipareigojimų dydį, būtų pagrindas spręsti klausimą dėl šių sandorių nenaudingumo bendrovei. Tačiau, kita vertus, byloje nebuvo įrodytas realus žalos padarymo ieškovui faktas bei dydis kaip dar viena iš sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Ieškovas žalos dydį įrodinėja 94 953,81 Eur prisiimtų įsipareigojimų suma pagal sandorius, tačiau akivaizdu, kad vien prisiimtų įsipareigojimų dydis nesudaro pagrindo konstatuoti objektyviai bendrovės patirtos žalos. Atsižvelgiant vien į tą aplinkybę, t. y. nesant objektyvių duomenų apie sandorių finansinį nenaudingumą, išreikštą konkrečia netekta pinigine suma, nėra pagrindo teigti, kad lizingo sandorių sudarymas buvo akivaizdžiai nenaudingas, ar tuo labiau nuostolingas bendrovei.

33. Pažymėtina, kad teismas posėdžio metu šalims pasiūlė pateikti papildomus įrodymus nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, be to, ir 2019-03-26 nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės buvo nustatytas terminas papildomiems įrodymams pateikti dėl ieškovo patirtos žalos dydžio sudarius kiekvieną sandorį, tačiau, kaip minėta, įrodymų apie realiai bendrovės patirtą žalą pateikta nebuvo. Ieškovo teigimu, bankroto administratoriui nebuvo perduoti visi bendrovės finansiniai dokumentai, todėl neturi objektyvios galimybės pateikti pirminių įmonės apskaitos dokumentų, tačiau teismas pažymi, kad šalims nebuvo apribotos galimybės rinkti aktualių bylai duomenų iš trečiųjų asmenų (lizingo bendrovės, transporto priemonių nuomininkų, kt.), dėl ko būtent ir buvo atidėtas teismo posėdis ir pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, vien tai, kad šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo perduota dalis bendrovės dokumentų bankroto administratoriui – t. y. nebuvo tinkamai įvykdyta vadovo pareiga - neturi lemiamos įtakos ieškovo reikalaujamai atlyginti žalos sumai pagrįsti.

34. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CK 6.567, 6.574 straipsnių nuostatas ir teismų praktiką, lizingo (finansinės nuomos) sutarties sudarymo atveju išnuomoto daikto savininku išlieka lizingo bendrovė, o nutraukus sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Jau minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-04-18 nutartimi, iškeliant įmonei bankroto bylą, buvo konstatuota, jog UAB „Tolmetika“ 2015 m. pabaigoje buvo nemoki, ir prisiėmus pagal sutartis finansinius įsipareigojimus mokėti įmokas pagal lizingo sutartis gali būti vertinamas kaip viršijimas protingos komercinės rizikos, tačiau, kaip matyti iš atsakovo G. R. paaiškinimų teismo posėdžio metu, siekiant išvengti vienašališko lizingo sutarties nutraukimo bei neigiamų to pasekmių (lizinguojamo turto, įmokų netekimo bei nuostolių atlyginimo), transporto priemonės buvo parduotos ir būtent jokių įsipareigojimų lizingo bendrovei neliko. Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog UAB ,,Tolmetika“ neturint lėšų sumokėti lizingo bendrovei pradelstų / einamųjų įmokų bei netesybų pagal lizingo sutartis, akivaizdu, kad lizingo bendrovei nutraukus sutartį ir perėmus turtą bei pradėjus jo realizavimą, ieškovas galėjo patirti nuostolius. Perimdama pagal trišalius susitarimus įsipareigojimus lizingo bendrovei, įmonė prisiėmė riziką, jog neįvykdžius lizingo sutartyje nustatytų įsipareigojimų privalės grąžinti turtą lizingo bendrovei ir patirti nuostolių (CK 6.574 str.).

35. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų apie UAB ,,Tolmetika“ realiai patirtą žalą, ieškinys atsakovams G. R. (buvusiam vadovui) ir V. R. (akcininkui) laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas (CPK 178 straipsnis).

36. Atmetus ieškinį, yra pagrindas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-09-11 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų G. R. ir V. R. atžvilgiu.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 293 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-09-11 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų G. R. ir V. R. atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.

Teisėja Loreta Bujokaitė