Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos atstovui advokatui Arūnui Kontrimavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui Širvintų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti darbo sutarties su ieškovu nutraukimą, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 129 straipsnio 2 dalį, neteisėtu ir panaikinti Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės 2016 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. P-32, bei grąžinti ieškovę į darbą. Taip pat prašo ieškovei priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad ieškovė nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. dirbo Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos (toliau – ir Viešoji biblioteka) Musninkų filialo vyr. bibliotekininke. 2015 m. rugsėjo 4 d. ieškovei buvo įteiktas įspėjimas Nr. 118, apie darbo sutarties nutraukimą dėl struktūrinių pertvarkymų, o 2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. P-32, ieškovė nuo 2016 m. sausio 14 d. buvo atleista iš užimamų pareigų. Ieškovės teigimu, darbdavys neturėjo jokio teisinio pagrindo nutraukti darbo sutartį, kadangi struktūriniai pertvarkymai nesąlygojo ieškovės vykdytų funkcijų panaikinimo, ar atsisakymo. Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu, buvo sumažintas didžiausias leistinas Viešosios bibliotekos pareigybių skaičius nuo 42 iki 32, tačiau iš šio sprendimo nebuvo aišku, kas ir kaip bus pertvarkyta. Viešosios bibliotekos direktorės 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. P-78, buvo paskirstytos 32 pareigybės ir paaiškėjo, kad ieškovės atliekamas darbas Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Musninkų filialo vyr. bibliotekininkės pareigose, išlieka, tik vietoje pilno etato, lieka 0,5 etato. Tai rodo, kad ieškovės etatas nebuvo visiškai panaikintas, o tik sumažintas, o darbo pobūdis išliko toks pats, koks ir buvo. Širvintų rajono savivaldybės tarybos ar atsakovo sprendime nebuvo patvirtintas savivaldybės ar/ir Viešosios bibliotekos vykdomų funkcijų keitimas ar mažinimas, atsisakymas. Širvintų rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, neturėdama jokios išsamios informacijos apie planuojamus realius struktūrinius pertvarkymus, atsakovo įsakymu patvirtintoje lentelėje tik sudėliota struktūra, bet nepasisakyta, kaip bus paskirstytos pareigybės, kiek darbuotojų planuojama palikti dirbti, kurie darbuotojai paliekami darbe, o kurie ne, kiek darbuotojų bus atleista, o kuriems ir kur bus pasiūlyta tęsti darbą. Atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip darbdavio pareigą siūlyti laisvą darbo vietą. Ieškovė 2015 m. gruodžio 28 d. gavo darbo pasiūlymą dirbti Viešosios bibliotekos Musninkų filialo valytojo pareigose (0,25 etato), o 2016 m. sausio 5 d. gavo pasiūlymą dirbti Viešosios bibliotekos Medžiukų filialo vyr. bibliotekininkės pareigose (0,5 etato). Medžiukai 35 km yra nutolę nuo ieškovės gyvenamosios, todėl ieškovė nesutiko su šiuo pasiūlymu, be to, Musninkų filiale buvo laisva darbo vieta. Apie jokį kitą darbą ieškovė neturėjo jokios informacijos, taip pat apie esančias laisvas darbo vietas, po patvirtintų struktūrinių pertvarkymų ieškovė nebuvo informuota. Ieškovei nebuvo pasiūlyta likti tose pačiose pareigose pagal sumažintą etatą. Ieškovė negavo informacijos ir apie tai, ar ji, ar kita darbuotoja, pretenduojanti į darbo vietas, turi pirmenybę prieš ieškovę likti darbe. Nebuvo sudaryta darbuotojų atrankos komisija, nebuvo vykdomas darbuotojų kvalifikacijos vertinimas. Ieškovei įteiktas įspėjimas neinformatyvus, neaiškus, kadangi jame ieškovei nebuvo suteikta informacija apie tai, kaip bus vykdomi struktūriniai pertvarkymai, kokios kuriamos naujos pareigybės, kaip bus siūlomos darbo vietos, kokiais kriterijais vadovaujantis, bus atrenkami darbuotojai į laisvas darbo vietas, kurie darbuotojai turi pirmenybės teisę būti palikti darbe. Atsakovas visiškai nebendravo ir nebendradarbiavo nei su ieškove, nei su kitais darbuotojais, ignoravo pareigą informuoti darbuotojus apie priimtus sprendimus.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Širvintų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko reorganizaciniai pakeitimai, kurie priskiriami struktūriniam pertvarkymui, todėl ieškovės darbo sutarties nutraukimas DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu, laikytinas pagrįstu. Ieškovė buvo tinkamai įspėta, jos nebuvo galima perkelti jos sutikimu į kitą darbą, ieškovė atsisakė siūlomo valytojos darbo Viešosios bibliotekos Musninkų filiale ir vyr. bibliotekininkės pareigų Viešosios bibliotekos Medžiukų filiale. Struktūriniai pertvarkymai buvo atlikti vadovaujantis Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 1-137, kuriuo didžiausias leistinas Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojų skaičius sumažintas nuo 44 iki 32; Viešosios bibliotekos direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. P-78, kuriuo buvo paskirstytos 32 pareigybės. Lyginant Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 1-7, 1 priede nurodytą pareigybių sąrašą, 2015 m. sausio 2 d. Viešosios bibliotekos direktoriaus įsakymu Nr. P-2, patvirtintų etatų sąrašą su Viešosios bibliotekos direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. P-78, patvirtintu etatų sąrašu, matyti, jog panaikintas įstaigos direktoriaus pavaduotojo etatas, specialistas priskiriamas kultūros ir meno darbuotojams, kitos pareigybės, tame tarpe ir Liukonių filialo vyr. bibliotekininkės, Bartkuškio filialo vyr. bibliotekininkės pareigybės, sumažintos bibliotekininkų ir kitų darbuotojų etatų apimtys daugumoje atvejų iki 0,25 etato, taip pat ir Viešosios bibliotekos Musninkų filialo vyr. bibliotekininkės nuo 1 etato iki 0,5 etato. Apie struktūrinius pertvarkymus ieškovė buvo informuota DK 130 straipsnyje numatyta tvarka, tai yra įspėjime buvo nurodyta visa reikalinga informacija: atleidimo teisinis pagrindas, taip pat, kad atleidžiant ieškovę iš darbo bus išmokėta išeitinė išmoka bei atlikti kiti, pagal DK 140 straipsnį, priklausantys atsiskaitymai. Atsakovo teigimu, apie struktūrinius pokyčius ieškovė žinojo, nes šie pokyčiai buvo svarstomi Širvintų rajono savivaldybės profesinės sąjungos ir darbdavio atstovų komisijos 2015 m. rugsėjo 2 d. posėdyje bei darbuotojų susirinkime, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl darbuotojų pirmumo teisės likti darbe, mažinant Viešosios bibliotekos pareigybių skaičių. Įspėjimo laikotarpiu ieškovei buvo pasiūlytas kitas darbas – 2015 m. gruodžio 28 d. jai buvo pasiūlyta dirbti Viešosios bibliotekos Musninkų filialo valytojo pareigose (0,25 etato), 2015 m. gruodžio 31 d. pateiktas pasiūlymas dirbti Viešosios bibliotekos Medžiukų filialo vyr. bibliotekininkės pareigose (0,5 etato). Su šiais pasiūlymais ieškovė nesutiko, o kiti siūlymai ieškovei nebuvo teikiami, nes nebuvo kitų laisvų darbo vietų atitinkančių ieškovės kvalifikaciją, be to, kiti asmenys turėjo pirmenybės teisę būti palikti darbe.

Posėdžio metu ieškovė savo ieškinį palaikė, o atsakovas prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.

Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. dirbo Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Musninkų filialo vyr. bibliotekininkės pareigose (8-9 b. l.). Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 1-137 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 1-7 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės biudžeto lėšų skirstymo kultūros įstaigų pareigybėms finansuoti normų patvirtinimo ir Širvintų rajono savivaldybės kultūros įstaigų didžiausio leistino pareigybių skaičiaus nustatymo“ dalinio pakeitimo“, buvo sumažintas Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojų pareigybių skaičius nuo 44 iki 32 (12 b. l.). Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos profesinės sąjungos ir darbdavio atstovų komisijos 2015 m. rugsėjo 2 d. posėdyje sudarytas darbuotojų, turinčių pirmumo teisę likti darbe, sąrašas. Šiame sąraše, nėra ieškovės pavardės (49-54 b. l.). 2015 m. rugsėjo 4 d. ieškovei įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties sąlygų pakeitimą ir darbo sutarties nutraukimą, kuriuo atsakovas pranešė ieškovei apie darbovietės struktūrinius pertvarkymus ir ieškovės pareigybei priskirtų darbo funkcijų pakeitimą, nuo 2016 m. sausio 4 d. Šiuo įspėjimu ieškovė taip pat informuota, kad iki 2016 m. sausio 3 d. teisės aktų nustatyta tvarka, jai bus pasiūlytos naujos darbo sutarties sąlygos ir darbo vieta, o ieškovei nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, darbo sutartis 2016 m. sausio 3 d. bus nutraukta, pagal DK 129 straipsnio 2 dalį ir ieškovei bus išmokėtas priklausantis darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išeitinė išmoka (10 b. l.). Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. P-78 „Dėl Viešosios bibliotekos struktūros ir pareiginių nuostatų patvirtinimo“ patvirtinta Viešosios bibliotekos struktūra ir pareiginiai nuostatai (13-18 b. l.) – Musninkų filialo vyriausiajam bibliotekininkui nustatyta 0,5 etato. 2015 m. gruodžio 28 d. atsakovas ieškovei pateikė darbo pasiūlymą, nuo 2016 m. sausio 4 d. dirbti Viešosios bibliotekos Musninkų filialo valytojos pareigose (0,25 etato), kurio ieškovė atsisakė (21 b. l.). 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovei buvo pateiktas darbo pasiūlymas, nuo 2016 m. sausio 4 d. dirbti Viešosios bibliotekos Medžiukų filialo vyr. bibliotekininkės pareigose (0,5 etato), kurio ieškovė taip pat atsisakė (22, 23 b. l.). Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. P-32, ieškovė nuo 2016 m. sausio 14 d. atleista iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį (dėl struktūrinių pertvarkymų (11 b. l.).

Ieškovė atleidimo iš darbo neteisėtumą iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) darbovietės struktūriniai pertvarkymai nebuvo įforminti kompetentingo organo sprendimu ir nebuvo realūs; ieškovės darbo vieta nebuvo panaikinta, o tik sumažintas etatas nuo 1 iki 0,5. 2) iki atleidimo iš darbo, darbdavys nesikonsultavo su darbuotojų atstovais, tuo pažeidė būtinąjį DK 130¹ straipsnio 4 dalies reikalavimą; 3) įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies reikalavimų; 4) darbdavys neinformavo ieškovės apie esančias laisvas darbo vietas, todėl pažeidė įstatymo nustatytą pareigą siūlyti laisvas darbo vietas per visą įspėjimo laikotarpį; 5) esant ieškovės laisvam etatui, atsakovas šio etato nesiūlė ieškovei ir jį priėmė naują darbuotoją.

Dėl Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos struktūrinių pertvarkymų

DK 129 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių, taip pat tais atvejais, kai priežastis nustato DK ir kiti įstatymai. Įmonės (įstaigos) struktūriniai pertvarkymai gali būti atliekami labai įvairiai: pakeičiant įmonės vidinę struktūrą, jungiant kelis padalinius arba kažkuriuos padalinius panaikinant, atsisakant nereikalingų funkcijų arba jas naujai perskirstant, sumažinant darbuotojų skaičių ir pan. Paprastai tokio pobūdžio pertvarkymų vienas iš tikslų, taupyti racionalizuojant įmonės (įstaigos) padalinių ir darbuotojų funkcijas, jų skaičių ar veiklos sritis. Dėl vykdomų įmonės struktūrinių pertvarkymų neretai tenka keisti darbuotojų darbo sąlygas arba imtis kraštutinės priemonės – dalį darbuotojų atleisti. Struktūriniai pertvarkymai laikomi realiais, kai po pertvarkymų iš viso nebeatliekamos atleidžiamo iš darbo darbuotojo funkcijos, taip pat ir tuomet, kai nebeatliekama dalis funkcijų, ar jų atlikimui reikalingas mažesnis darbuotojų skaičius.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylą nagrinėjantis teismas neturi vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgaliotas nustatyti, ar: darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu; ar jie yra realūs ir nėra fiktyvūs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2012).

Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos savininkė yra Širvintų rajono savivaldybė. Viešosios bibliotekos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Širvintų rajono savivaldybės taryba, turinti teisę spręsti dėl šios įstaigos struktūrinių pertvarkymų. Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punktą, biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina biudžetinės įstaigos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus. Ši įstaigos vadovo pareiga įtvirtinta ir Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos nuostatų, patvirtintų Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 1-135, 34.4 papunktyje.

Byloje nustatyta, kad Viešosios bibliotekos struktūriniai pertvarkymai buvo atliekami remiantis Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 1-137, kuriuo didžiausias leistinas Viešosios bibliotekos darbuotojų skaičius sumažintas nuo 44 iki 32. Iš šio Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimo matyti, kad buvo ketinami atlikti Viešosios bibliotekos struktūriniai pertvarkymai. Viešosios bibliotekos direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. P-78, buvo paskirstytos 32 pareigybės. Liukonių ir Šiaulių filialai buvo uždaryti (64-67 b. l.). Filialų vyriausiųjų bibliotekininkų etatai beveik visais atvejais sumažinti nuo pilno iki 0,25 etato. Filialuose įsteigti valytojo ir darbininko nepilni etatai, jie siūlyti darbuotojams ir didžioji dalis jų, užimti. Taigi, Viešosios bibliotekos struktūriniai pertvarkymai buvo įforminti kompetentingo organo sprendimu. Tokie struktūriniai darbo organizavimo pakeitimai, tam tikrų filialų uždarymai yra pateisinami, kadangi buvo sąlygoti siekio racionaliau panaudoti Viešajai bibliotekai skiriamus biudžeto asignavimus, todėl teismo vertinimu, Viešosios bibliotekos struktūriniai pertvarkymai buvo realūs.

Dėl tinkamo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą

Ieškovės teigimu, atsakovo įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo, neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi įspėjimas nebuvo informatyvus, ieškovei nebuvo suteikta jokios informacijos, kaip bus vykdomi struktūriniai pertvarkymai, kodėl naikinama jos pareigybė, kokios kuriamos naujos pareigybės, kaip bus siūlomos laisvos darbo vietos, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atrenkami darbuotojai į laisvas darbo vietas, kurie darbuotojai turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su šiais ieškovės argumentais.

DK 130 straipsnis numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Pagal DK 130 straipsnio 2 dalį, įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta: 1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas; 2) atleidimo iš darbo data; 3) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įspėjimo tikslas atleidžiant darbuotoją dėl įmonėje vykdomų struktūrinių pertvarkymų yra suteikti jam informacijos apie tai, kokio masto, kokių padalinių ir nuo kada atliekami pertvarkymai bei kita darbuotojo teisėms įgyvendinti ir prireikus ginti nuo pažeidimų reikalinga informacija. Pagal ją darbuotojas turi turėti galimybę sužinoti, patikrinti ir įsitikinti, kad pertvarkymai yra realiai vykdomi ir yra tikroji jo atleidimo iš darbo prielaida. Įspėjime turi būti žinios, kokio masto ir kokias struktūras bei kitus darbuotojus apima pertvarkymai. Iš šių duomenų darbuotojas turi turėti galimybę spręsti ir įsitikinti, kad pirmiau nurodyta atleidimo iš darbo prielaida yra pagrindas atleisti iš darbo būtent jį, o ne kitus darbuotojus, su kuriais vykdomas pertvarkymas yra susijęs. Ši informacija reikalinga darbuotojui įgyvendinant jo teises dėl galimybių būti perkeltam į kitą darbą, naudotis pirmumo teise atleidžiant iš darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas. Informacija yra svarbi darbo ginčus nagrinėjančioms institucijoms (teismui ir kt.), kurios sprendžia, ar struktūrinių pertvarkų metu nebuvo pažeistos darbuotojo teisės (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008).

DK 47 straipsnio 3 dalis numato, kad atsakovas prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, turėjo surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais. Tokios konsultacijos turi būti išankstinės, t. y. įvykti iki įspėjimų darbuotojams įteikimo. Šia nuostata siekiama išvengti numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jas sušvelninti (1998 m. liepos 20 d. Europos Sąjungos Tarybos Direktyvos 98/59/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo“ 2 straipsnis). Pagal Konvencijos Nr. 158 13 straipsnį, darbuotojų atstovams su būsimų atleidimų priežastimis susijusi informacija turi būti pateikiama laiku, o galimybė konsultuotis apie priemones, mažinančias atleidimų skaičių ar jų neigiamas pasekmes, turi būti suteikta kaip įmanoma anksčiau. Jeigu konsultacijos iš viso nebūtų surengtos, tai gali būti svarstoma kaip darbuotojų ar jų atstovų teisių pažeidimas ir darbuotojų atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimas. Tais atvejais, kai įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nėra darbuotojų atstovų, galinčių pagal įstatymą atstovauti darbuotojams bei ginti jų teises ir interesus prieš darbdavį (DK 19 straipsnis), darbdavys įstatymu jam nustatytą pareigą prieš numatomą grupės darbuotojų atleidimą (taip pat ir dėl įmonės reorganizavimo) konsultuotis su darbuotojų atstovais gali įvykdyti apie savo ketinamus priimti sprendimus – jų datą, priežastis, teisinius ir ekonominius padarinius bei dėl darbuotojų numatytas priemones informuodamas darbuotojus ir konsultuodamasis iš anksto tiesiogiai arba visuotiniame darbuotojų susirinkime (DK 47 straipsnio 10 dalis).

DK 130¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys taip pat privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais ir ne vėliau kaip prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą. Grupės darbuotojų atleidimu laikomi darbo sutarčių nutraukimai, kai per trisdešimt kalendorinių dienų dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, darbovietės struktūrinių pertvarkymų ar dėl kitų priežasčių, nesusijusių su atskiru darbuotoju, numatoma atleisti iš darbo dešimt ir daugiau darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo dvidešimties iki devyniasdešimt devynių darbuotojų (DK 130¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju, minėtu Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu, sumažinus Širvintų rajono savivaldybės kultūros įstaigų didžiausią leistiną pareigybių skaičių nuo 44 iki 32, teritorinė darbo birža nebuvo informuota apie planuojamą darbuotojų atleidimą (24 b. l.). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad apie galimą atleidimą iš darbo darbdavys nesikonsultavo su darbuotojų atstovais. Nors 2015 m. rugsėjo 2 d. Viešosios bibliotekos profesinės sąjungos ir darbdavio atstovų komisija ir sudarė darbuotojų, turinčių pirmumo teisę likti darbe, sąrašą (49-54 b. l.), tačiau, teismo vertinimu, šio posėdžio negalima laikyti darbdavio surengta su darbuotojų atstovais konsultacija, kaip tai numato DK 47 straipsnis. Be to, ieškovė nebuvo Viešosios bibliotekos profesinės sąjungos narė ir apie minėtą svarstymą sužinojo tik gavusi atsiliepimą šioje byloje į ieškinį. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu, šių aplinkybių nepaneigė. Bylos nagrinėjimo metu, buvusi Viešosios bibliotekos direktorė L. K. patvirtino, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. Viešosios bibliotekos profesinės sąjungos ir darbdavio atstovų susirinkimo protokolas darbuotojams nebuvo platinamas. Atsakovo 2015 m. rugsėjo 4 d. įspėjime, nekalbama apie Viešosios bibliotekos filialų uždarymą, pareigybių naikinimą, etatų nuo 1 iki 0,5 ar 0,25 mažinimą, naujų pareigybių (valytojo, darbininko) steigimą, todėl teismo nuomone, ieškovė pagrįstai teigia, kad iš minėto įspėjimo apie darbo sutarties pakeitimą ir darbo sutarties galimą nutraukimą, turinio, nebuvo galima suprasti, kad ieškovę ketinama atleisti iš darbo, kadangi minėtame įspėjime kalbama tik apie tai, kad jai bus pasiūlytos naujos darbo sutarties sąlygos ir darbo vieta ir tik jai nesutikus, su ja bus nutraukta darbo sutartis dėl struktūrinių pertvarkymų. Kokios bus naujos darbo sutarties sąlygos ir darbo vieta, ji iki 2015 m. gruodžio 28 d. darbo pasiūlymo pateikimo, kuomet jai buvo pasiūlyta Musninkų filialo 0,25 etato valytojos pareigos (21 b. l.), bei jai nesutikus, 2015 gruodžio 31 d. pasiūlytos Medžiukų filialo 0,5 etato vyr. bibliotekininkės pareigos (22 b. l.), ieškovė negalėjo žinoti, kaip ir nežinojo apie naujai steigiamus valytojų etatus (0,25), kadangi iki atleidimo dienos, žodiniu susitarimu, vyr. bibliotekininkės savo filialuose atlikdavo ir valytojų pareigas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Viešosios bibliotekos direktorė L. K. tik 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu patvirtino Viešosios bibliotekos struktūrą ir pareiginius nuostatus, t. y. paskutinę savo darbo dieną Viešosios bibliotekos direktorės pareigose, kaip jai atrodė teisinga, kadangi savarankiškai jai nebuvo suteikta teisė spręsti dėl Viešosios bibliotekos struktūros ir ją tvirtinti (107, 116, 120 b. l.). Buvusi Viešosios bibliotekos direktorė L. K. teismo posėdyje nurodė, kad iki 2015 m. gruodžio 23 d., ji nuolat buvo kviečiama pas Širvintų rajono savivaldybės merę, jai nurodoma, kokia turėtų būti Viešosios bibliotekos struktūra ir darbuotojų pareiginiai nuostatai, preliminariai sprendžiama dėl etatų dydžio ir personalijų (112 b. l.). Į Širvintų rajono savivaldybę ji buvo kviečiama ne kartą, o Viešosios bibliotekos struktūra ir pareiginiai nuostatai keičiami kelis kartus, todėl iki 2015 m. gruodžio 23 d., darbuotojams nebuvo žinomos perspektyvos likti užimamose pareigose, kokią etatų dalį buvo nuspręsta naikinti, kiek ir kokių naujų etatų ketinama įsteigti. Minėtas aplinkybes patvirtina ir Viešosios bibliotekos buvusios direktorės L. K. teismui pateiktas 2015 m. rugsėjo 5 d. Viešosios bibliotekos darbuotojų ir Širvintų rajono savivaldybės merės susitikimo garso įrašas, iš kurio galima spręsti, jog Širvintų rajono savivaldybei ir administracijai nėra žinoma Viešosios bibliotekos būsima struktūra, jog Širvintų rajono savivaldybės merė ir Širvintų rajono savivaldybės administracija ketina spręsti dėl Viešosios bibliotekos struktūros ir kiekvieno darbuotojo likimo (117 b. l.; garso įrašas – Balsas 034 (nuo 1:31 min.); Balsas 035 (nuo 06:11 min.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo priemonėmis gali būti garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-302/2010;2010 m. spalio 25 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010; kt.).

Atsakovas šį garso įrašą laiko neteisėtai gautu, kadangi apie jo darymą nebuvo pranešta minėto susitikimo dalyviams, tačiau teismas šiuos atsakovo argumentus laiko nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju, Viešosios bibliotekos buvusios vadovės teismui pateiktas garso įrašas (2016-09-05 susirinkimo įrašas) buvo daromas Viešosios bibliotekos salėje, o ne privačioje aplinkoje. Juose buvo fiksuojami ne asmeniniai pokalbio dalyvių santykiai, o Širvintų rajono savivaldybės merės Viešosios bibliotekos darbuotojams pranešimas apie struktūrinius pertvarkymus, darbuotojų perspektyvas likti darbe. Teismas pažymi, kad iš pateiktų visų pokalbių įrašų (117 b. l.), teismas vertina tik 2016 m. rugsėjo 5 d. minėto susirinkimo garso įrašą, kadangi jame galima identifikuoti kalbėjusius asmenis (merę, Viešosios bibliotekos direktorę L. K.). Iš įrašo Nr. 035, daryto Viešosios bibliotekos darbuotojų susirinkime, girdėti, kad ne Viešosios bibliotekos direktorė, o Širvintų rajono savivaldybės merė priiminėjo esminius sprendimus, susijusius su Viešosios bibliotekos darbuotojų darbo santykiais (jų perkėlimu, atleidimu ir pan.), ką ir įrodinėjo byloje ieškovė. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas, pateikęs ieškovei įspėjimą, sprendimo dėl būsimos struktūros, funkcijų paskirstymo nepriėmė, o tai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas, įspėdamas ieškovę dar neturėjo informacijos, reikalingos įvertinti, kokios funkcijos yra nereikalingos, koks pareigybių naikinimo realus poreikis, kokie bus keliami reikalavimai naujoms pareigybėms ir darbuotojams. Iš įspėjimo turinio nebuvo galima įsitikinti, kad pirmiau nurodyta atleidimo iš darbo prielaida yra pagrindas atleisti iš darbo būtent ieškovę, o ne kitus darbuotojus, su kuriais vykdomas pertvarkymas yra susijęs. Tuo pačiu neatskleistos ir galimybės ieškovei būti perkeltai į kitą darbą, naudotis pirmumo teise atleidžiant iš darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2015 m. gruodžio 23 d., kai Viešosios bibliotekos direktorės įsakymu buvo patvirtinta Viešosios bibliotekos struktūra ir pareiginiai nuostatai, iki 2015 m. gruodžio 28 d., kuomet darbuotojams buvo pasiūlytos naujos pareigybės, buvo visos šventinės dienos, o iki 2015 m. gruodžio 29 d., 14 val., ieškovė jau turėjo apsispręsti dėl siūlomų Musninkų filialo valytojos pareigų, t. y., per 1 darbo dieną; dėl kito, 2015 m. gruodžio 31 d., pasiūlymo (Medžiukų filialo vyr. bibliotekininko pareigų), kuris ieškovei buvo įteiktas tik 2016 m. sausio 5 d., ieškovė turėjo apsispręsti iki 2016 m. sausio 6 d. 14 val.; Musninkų filialo vyr. bibliotekininkės pareigos jai iš viso nebuvo siūlomos, kaip ir nesuteikta informacija apie visas kitas, laisvas tuo metu buvusias filialuose darbo vietas. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus apie tinkamą darbuotojo įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo, teismas pripažįsta pagrįstais ieškovės argumentus, kad atsakovo įspėjimo tekstas, kuriame nurodytas abstraktus vykdomų struktūrinių pertvarkymų faktas, įspėjimas apie darbo sutarties sąlygų pakeitimą ir galimą darbo sutarties nutraukimą, neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto, reikalavimų.

Dėl darbdavio pareigos siūlyti laisvą darbo vietą

DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo jo sutikimu perkelti į kitą darbą. Ši nuostata reiškia, jog darbdavys privalo per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, t. y. iki pat atleidimo iš darbo dienos, ieškoti galimybės darbuotoją perkelti į kitą darbą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad darbdavys yra saistomas ne tik pareigos siūlyti kitą darbą atleidžiamam darbuotojui, bet ir individualių sutarčių su kitais darbuotojais, todėl gali būti siūlomos tik laisvos darbo vietos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2005); kitą darbą, turėdamas galimybę, darbdavys turi pasiūlyti, atsižvelgdamas į atleidžiamo darbuotojo profesiją, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes; jeigu tokio darbo nėra, darbdavys turėtų siūlyti kurią nors iš esamų laisvų darbo vietų, kurioje darbuotojas galėtų dirbti pagal savo gebėjimus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2008).

Pirmiau minėta, kad 2015 m. gruodžio 28 d. atsakovas ieškovei pateikė darbo pasiūlymą, nuo 2016 m. sausio 4 d. dirbti Viešosios bibliotekos Musninkų filialo valytojos pareigose (0,25 etato), kurio ieškovė atsisakė (21 b. l.). 2015 m. gruodžio 31 d. darbo pasiūlymu, kuris ieškovei buvo įteiktas tik 2016 m. sausio 5 d., ir į kurį ji privalėjo atsakymą pateikti iki 2016 m. sausio 6 d., ieškovei buvo siūloma nuo 2016 m. sausio 4 d. dirbti Viešosios bibliotekos Medžiukų filialo vyr. bibliotekininkės pareigose (0,5 etato), tačiau šio pasiūlymo ieškovė taip pat atsisakė (22, 23 b. l.). Atsakovo teigimu, joks kitas darbas ieškovei nebuvo siūlomas, nes nebuvo kitų laisvų darbo vietų, atitinkančių ieškovės kvalifikaciją, be to, kiti asmenys turėjo pirmenybės teisę būti palikti dirbti. Atsakovas nurodo, kad 2015 m. gruodžio 23 d. Viešosios bibliotekos direktoriaus įsakymu Nr. P-78, patvirtintuose Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialo vyr. bibliotekininko pareiginiuose nuostatuose, numatytos papildomos pareigos ir funkcijos: rekatalaguoti knygas pagal LIBIS (12 p.), <...> bibliotekinius dokumentus perduoti archyvui (16 p.), teikti informaciją Viešosios bibliotekos, Savivaldybės ir kt. svetainėms ir Viešosios bibliotekos facebook paskyroje (17 p.), rengti ir vykdyti projektus (18 p.), t. y. vyr. bibliotekininko pareigos ir funkcijos yra praplėstos, o projektų rengimui ir vykdymui reikalinga aukštesnės darbuotojo kvalifikacija, negu turėjo ieškovė.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą nustatė, kad tiek iki 2015 m. gruodžio 23 d. galiojusiame Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialo vyr. bibliotekininko pareigybės aprašyme, patvirtintame Viešosios bibliotekos direktoriaus 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 13 (19-20 b. l.), tiek 2015 m. gruodžio 23 d. Viešosios bibliotekos direktoriaus įsakymu Nr. P-78, patvirtintame minėtos pareigybės aprašyme vyr. bibliotekininkui iš viso nebuvo numatyti jokie išsilavinimo reikalavimai (17-18 b. l.). Remiantis viešai skelbiamu Širvintų rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos 2015 – 2017 m. strateginiu veiklos planu, patvirtintu Viešosios bibliotekos direktoriaus 2015 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-19, žmogiškųjų išteklių skiltyje, nurodyta, kad jau šio įsakymo išleidimo dieną bibliotekininkės ne tik dirbo su specialia bibliotekoms skirta LIBIS programa, tobulino skaitmeninio raštingumo įgūdžius, tačiau to mokė ir bibliotekos vartotojus. Be to, bibliotekininkai, be kita ko, taip pat ir rengė bei įgyvendino projektus. Taigi, iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad nors darbas su LIBIS programa ir projektų įgyvendinimas buvo naujai įrašyti į bibliotekos filialų vyriausiojo bibliotekininko nuostatus, tačiau šias funkcijas vyr. bibliotekininkės, kaip ir ieškovė vykdė jau kurį laiką, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, jog praplėtus vyr. bibliotekininko funkcijas, buvo reikalinga aukštesnė darbuotojo kvalifikacija, o J. R. jos neturėjo.

Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovei nebuvo siūlomos jos atleidimo dieną laisvos buvusios 0,5 etato Musninkų filialo vyr. bibliotekininko pareigos, nors ieškovė išreiškė rašytinį sutikimą dirbti minėtose pareigose, sumažintu etatu (23 b. l.). Į minėtas pareigas tik 2016 m. sausio 21 d. Viešosios bibliotekos direktoriaus įsakymu Nr. P-38, nuo 2016 m. sausio 25 d. buvo priimta P. A., gimusi 1954 m. birželio 21 d. (91-93 b. l.), t. y. visiškai nauja darbuotoja, kurios turimas išsilavinimas ir kvalifikacija nebuvo aukštesnė už ieškovės, o priešingai. Byloje nustatyta, kad P. A. turi vidurinį išsilavinimą, 2004 m. yra baigusi kompiuterinio vartojimo pagrindų mokymą, yra atestuota darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (94-95 b. l.). Tuo tarpu ieškovė yra įgijusi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, jai suteiktas edukologijos profesinio bakalauro laipsnis ir mokytojo profesinė kvalifikacija (72 b. l.). Ieškovė nuolatos kėlė kvalifikaciją (dalyvavo mokymuose: „Atstovavimo bibliotekoms gebėjimų stiprinimas“, „Renginių organizavimas vaikams“, „Renginių organizavimas bibliotekoje“, „Atstovavimo bibliotekoms gebėjimų stiprinimas“, „Darbo teisės pagrindai“, projekto „Bibliotekos pažangai“ mokymuose ir kt. (79-88 b. l.)), už savo veiklą ir darbą Viešojoje bibliotekoje yra ne kartą gavusi padėkas (73-78 b. l.). Taigi ieškovei, turinčiai aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, patirtį ir Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos 2015 – 2017 m. strateginiame veiklos plane, patvirtintame Viešosios bibliotekos direktoriaus 2015 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-19, žmogiškųjų išteklių skiltyje, nurodytas kompetencijas, buvo pasiūlytas tik Musninkų filialo 0,25 valytojos etato, vėliau, jai nesutikus, Medžiukų filialo 0,5 vyr. bibliotekininkės etatas, nors Medžiukų kaimas, Širvintų rajone, yra nutolęs nuo ieškovės gyvenamosios vietos 35 km atstumu, ir nors iki atleidimo buvo laisvų ir kitų filialų vyr. bibliotekininko, valytojo ir darbininko sumažintų etatų. Teismo vertinimu, tokio turinio pasiūlymai buvo pateikti suvokiant ir tikintis, jog ieškovė atsisakys šių pasiūlymų, tokiu būdu siekiant tik formaliai įgyvendinti atsakovui numatytą pareigą, pasiūlyti po struktūrinių pertvarkymų ieškovei darbo vietas. Esant šioms aplinkybėms, pirmiau aptartam teisiniam reguliavimui bei kasacinio teismo išaiškinimams, teismas pripažįsta pagrįstais ieškovės argumentus, kad atsakovas pažeidė pareigą ieškovei per visą įspėjimo laiką siūlyti laisvas darbo vietas.

Teismas atsakydamas į atsakovo argumentus, jog ieškovės darbo sutartyje nebuvo numatyta jos darbo vieta būtent Viešosios bibliotekos Musninkų filiale; darbo sutartyje numatyta, kad ieškovė dirba Širvintų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, todėl jis neturėjo pareigos ieškovei siūlyti būtent vyr. bibliotekininkės pareigų Musninkų filiale, pažymi, kad darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos ne tik rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, bet gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų. Pagal DK 99 straipsnio 3 dalį, už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Darbdaviui neįvykdžius DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos, tinkamai įforminti darbo sutartį, jam tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, jog ieškovė darbo funkcijas vykdė būtent Viešosios bibliotekos Musninkų filiale, nors, kaip teisingai nurodo atsakovas, rašytinėje ieškovės darbo sutartyje ir nebuvo darbdavio nurodyta ši sąlyga, todėl iš darbo sutarties šalių elgesio, apie faktinę darbo sutarties vykdymo vietą, spręstina, kad darbo teisinių santykių metu, buvo šalių susitarimas dėl ieškovės funkcijų vykdymo būtent Viešosios bibliotekos Musninkų filiale ir šį šalių elgesį teismas vertina kaip vieną iš darbo sutarties sąlygų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovės darbo sutartis nutraukta neteisėtai, kadangi vykdant atsakovo struktūrinius pertvarkymus išliko ieškovės darbo vieta nors ir sumažintu etatu, ieškovės įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo, neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies reikalavimų, atsakovas neinformavo ieškovės apie esančias laisvas darbo vietas per visą įspėjimo laikotarpį, nepasiūlė ieškovei laisvos darbo vietos Viešosios bibliotekos Musninkų filiale, į šias pareigas priėmė naują, žemesnio išsilavinimo ir kvalifikacijos asmenį, nors ieškovė raštu išreiškė norą dirbti Musninkų filiale ir sumažintu etatu, todėl teismas pripažįsta ieškovės atleidimą iš darbo DK 129 straipsnio 2 dalies, pagrindu, t. y. dėl struktūrinių pertvarkymų, neteisėtu.

Pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, naikintinas individualus norminis aktas, priimtas dėl jo atleidimo iš darbo, ir ieškovės reikalavimas dėl grąžinimo į darbą, tenkintinas.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo

Pagal DK 300 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, nuo atleidimo iš darbo dienos, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Minėta įstatymo nuostata siekiama darbuotojui kompensuoti jo turėtus praradimus.

Pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikinus individualų norminį aktą, priimtą dėl jos atleidimo iš darbo, ir grąžinus ieškovę į darbą, jai priteistinas vidutinis mėnesio darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, įskaitant į priteistiną sumą jau išmokėtą 4 mėnesių išeitinę išmoką. Vykdymo procese iš šios priteistinos sumos turi būti išskaičiuotos ieškovės nuo 2016 m. balandžio 1 d. iš Viešosios įstaigos Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro gautos su darbo santykiais susijusios pajamos.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnis, numatantis skolininko prievolę mokėti įstatyme numatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, darbo teisėje keičiamas DK 300 straipsnio 3, 4 dalies, nuostatomis, numatančiomis konkretų kompensacinio pobūdžio mechanizmą esant piniginės prievolės, kylančios iš darbo teisinių santykių, termino praleidimui ir neteisėtam darbuotojo atleidimui. Todėl, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, negali būti tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio, todėl jo dalį, apskaičiuotą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, turėtų kompensuoti atsakovas. Atsakovas yra biudžetinė įstaiga, todėl šios išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje teismas nepatyrė pašto išlaidų.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 800 eurų bylinėjimosi išlaidų ir pateikia rašytinius įrodymus, patvirtinančius turėtas tokio dydžio išlaidas (25, 26, 110, 111, 122 b. l.). Teismas patenkino visus ieškovės materialinius reikalavimus, todėl teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, posėdžių skaičių ir jų trukmę, prašomų priteisti atstovavimo išlaidų nemažina (CPK 93, 98, 178 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovės J. R., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Musninkų filialo vyr. bibliotekininkės pareigų, neteisėtu.

Panaikinti Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės 2016 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. P-32 „Dėl J. R. atleidimo iš darbo“.

Įpareigoti atsakovą Širvintų rajono savivaldybės viešąją biblioteką gražinti ieškovę J. R. į Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Musninkų filialo vyriausiosios bibliotekininkės pareigas (0,50 etato).

Priteisti ieškovei J. R. iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos ( į. k. 190382821) vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos (2016-01-14) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, išskaitant jai dėl atleidimo išmokėtą keturių mėnesių išeitinę išmoką. Nustatyti, kad vykdymo procese iš šios priteistos sumos turi būti išskaičiuotos ieškovės nuo 2016 m. balandžio 1 d. iš Viešosios įstaigos Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro gautos su darbo santykiais susijusios pajamos.

Priteisti ieškovei J. R. iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos 800 eurų teisinės pagalbos išlaidų.

Atmesti ieškovės reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.