Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, atliekant laisvės atėmimo bausmę laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2024 m. spalio 21 d., atsakovui neužtikrinant privatumo ir saugumo naudojantis dušu, taip pat dėl netinkamai įrengtų dušo patalpų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešasis asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešasis asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš visiško privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo, nes dušai turėjo tik šonines sieneles, jį matė priešais duše besimaudantys nuteistieji.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatūrą dušinėse, taip pat privalomą karšto vandens į jas tiekimą. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Normos), nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tačiau reikalavimo, jog privalomai dušuose turi būti pertvaros, tarp jų nėra. Visiško dušų atskyrimo nuo patalpos įrengimo nacionaliniai teisės aktai taip pat nereglamentuoja.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad karantino patalpose dušų galvutės (čiaupai) įrengti prie vienos sienos. 7-o, 8-o būrių dušuose įrengtos 9-ios dušo galvutės (čiaupai) prie skirtingų sienų, tačiau į dušą vienu metu buvo vedami 2 – 4 nuteistieji. Šias aplinkybes patvirtina Nuteistųjų naudojimosi dušu grafikas (b. l. 33), Turto valdymo skyriaus pažyma (b. l. 29-30). Pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą, prieštaravimų jame nurodytoms aplinkybių nepareiškė. Pagal bylos duomenis teismas daro išvadą, kad pareiškėjas turėjo galimybę prausimuisi pasirinkti dušo galvutę (čiaupą), kuris nėra prieš kitoje patalpos pusėje besimaudantį asmenį. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo teisė į privatumą duše, buvo pažeista skunde nurodomu būdu.

Netinkamomis kalinimo sąlygomis pareiškėjas nurodė nepakankamą dušų inventorių: per mažas kiekis veidrodžių (buvo tik vienas ar du), nebuvo kilimėlių, trūko lentynėlių, pakabų drabužiams.

Normose nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tarp jų: kilimėlis arba grotelės – 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos (Normų 13.3 p.); veidrodis – 1 vnt. (Normų 13.4 p.), sieninė pakaba drabužiams – 3 kabliukai 1 asmeniui (Normų 13.5 p.); lentynėlė higienos priemonėms – 1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės).

Atsakovo į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 36, 37, 38) iliustruoja atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad dušo patalpose yra veidrodžiai, lentynėlės higienos priemonėms, sieninė pakaba drabužiams. Tačiau iš fotonuotraukos (b. l. 38) matyti, kad ne prie kiekvienos sėdimos vietos yra kilimėlis arba grotelės. Todėl konstatuotinas Normų 13.3 punkto pažeidimas.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš nebuvusių persirengimo patalpų.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenumatė atskirų persirengimo patalpų (kambarių) dušuose įrengimo, todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl persirengimo kambarių neįrengimo nelaikytina teisės aktų pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-372-821/2023; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-451-525/2022; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021).

Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, jog nuteistuosius užrakinant dušo patalpose, kol jie nusipraus, nėra užtikrinamas jų saugumas, tačiau nenurodė jokių konkrečių atvejų, t. y., dėl kokio asmens, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis patyrė duše nesaugumą. Pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė duomenų, kad teikė skundus pataisos įstaigai dėl konkrečių jo saugumo duše neužtikrinimo atvejų, nors teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartyje (b. l. 9-10) buvo siūloma konkrečius nesaugumo atvejus nurodyti, taip pat pateikti Įstaigai teiktus skundus. Pareiškėjas skundo aplinkybių atitinkamai nepatikslino, todėl argumentai dėl duše neužtikrinto saugumo laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė diskomfortą, nepilnavertiškumą, patyčias, orumo pažeminimą, perteklinius neigiamus išgyvenimus, tačiau duomenų, patvirtinančių žalos pasireiškimo faktą, į bylą nepateikė. Iš atsakovo į bylą pateiktos Resocializacijos skyriaus 2024 m. lapkričio 25 d. pažymos (b. l. 34-35) matyti, kad pareiškėjas psichologinės pagalbos į psichologus dėl skunde nurodomų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo emocinė būklė būtų itin pablogėjusi dėl byloje nustatyto Normų 13.3 punkto (duše prie kiekvienos sėdimos vietos nebuvo kilimėlio arba grotelių) pažeidimo.

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 1 500 Eur neturtinės žalos priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). Pagal CK 1.138 straipsnio 8 punktą asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (žr., pvz., LVAT 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-108-442/2024; 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-594-1188/2023).

Byloje nenustačius, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (Normų 13.3 punkto pažeidimo) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas nustatytą pažeidimą laiko mažareikšmiu ir daro išvadą, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už nustatytą pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestina kaip nepagrįsta.

Netenkinus reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais priteisimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Todėl ši reikalavimo dalis taip pat atmestina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą dalyje tenkinti.

Pripažinti, kad pareiškėjo N. K. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.