Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1286-826/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-03
Bylos Nr.: e2A-1286-826/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07435-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aurimas Brazdeikis, Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė
Ieškovas: Lietuvos centrinės, kooperatinės bendrovės „Lietuvos centrinė kredito unija“
Atsakovas: K. Č., V. B.

Kategorijos

3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.6.4Kiti su prievolių pabaiga susiję klausimai
3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1286-826/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07435-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 2.6.6.4; 3.3.1.11; 3.3.1.18.1

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kristinos Domarkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Lietuvos centrinės kredito unijos ir trečiojo asmens bankrutavusios kooperatinės bendrovės „Pajūrio kredito unija“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-728-1030/2020 pagal ieškovės kooperatinės bendrovės „Lietuvos centrinė kredito unija“ ieškinį atsakovėms K. Č. ir V. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi kooperatinė bendrovė „Pajūrio kredito unija“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Lietuvos centrinė kredito unija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių K. Č. ir V. B. 2 606,58 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad kooperatyvinė bendrovė (toliau – KB) „Pajūrio kredito unija“ ir atsakovė K. Č. 2011 m. gegužės 30 d. sudarė Vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. 11-00039 (toliau – Paskolos sutartis), pagal kurią KB „Pajūrio kredito unija“ paskolino atsakovei 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt). Paskolos grąžinimo terminas – 2016 m. gegužės 25 d. Paskolos sutarties 8.4 punkte nustatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolą, sumokėti palūkanas ir kitas pagal sutartį priklausančias mokėti sumas sutartyje ir grafike nustatytais terminais. Paskolos sutarties 2.2 punkte nustatyta, kad paskolos galutinis grąžinimo terminas – 2016 m. gegužės 25 d. jau suėjęs. Iki ieškinio padavimo dienos atsakovės K. Č. liko negrąžinta 2 606,58 Eur paskolos suma.

3. Paskolai užtikrinti atsakovė V. B. su KB „Pajūrio kredito unija“ 2011 m. gegužės 30 d. sudarė Laidavimo sutartį Nr. 11-00039-1 (toliau – Laidavimo sutartis). Ieškovė Lietuvos centrinė kredito unija ir KB „Pajūrio kredito unija“ 2019 m. kovo 29 d. sudarė Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 19-74, pagal kurią KB „Pajūrio kredito unija“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę K. Č.. Kartu su reikalavimu ieškovei perėjo ir šio reikalavimo užtikrinimo priemonė, t. y. atsakovės V. B. laidavimas už tinkamą prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymą. Perleisto reikalavimo dydis – 2 606,58 Eur. Iki ieškinio padavimo dienos piniginė prievolė grąžinti paskolą nebuvo įvykdyta.

Atsiliepimas

4. Atsakovės K. Č. ir V. B. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės yra bankrutavusios, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjams V. Č. ir K. Č. iškėlė bankroto bylą. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-6120-824/2019 baigė pareiškėjų V. Č. ir K. Č. bankroto bylą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-11149-991/2015 atsakovei V. B. iškėlė bankroto bylą. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-7831-838/2019 baigė atsakovės V. B. bankroto bylą. Atsakovė K. Č. 2013 m. lapkričio 18 d. KB „Pajūrio kredito unija“ pateikė prašymą leisti panaudoti papildomą pajų visiškam paskolos padengimui pagal Paskolos sutartį. 2013 m. lapkričio 18 d. įvykusio KB „Pajūrio kredito unija“ valdybos ir stebėtojų tarybos posėdyje buvo nagrinėtas atsakovės K. Č. prašymas leisti panaudoti papildomą pajų visiškam paskolos padengimui pagal Paskolos sutartį, posėdyje buvo nutarta papildomą 9 000,00 Lt pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po 3 mėnesių, sumokėjus įsiskolinimą iki 9 000,00 Lt pagal Paskolos sutartį metinę palūkanų normą iš 12 proc. pakeisti į 0 proc. Nutarimas priimtas vienbalsiai. Šiuo atveju KB „Pajūrio kredito unija“ valdybos ir stebėtojų tarybos priimtas sprendimas yra galiojantis bei nepripažintas negaliojančiu. Atsakovė K. Č. buvo sąžininga, ji neturėjo pagrindo informuoti KB „Pajūrio kredito unija“ apie bankroto bylos iškėlimą, nes iki bankroto bylos iškėlimo K. Č. ji buvo įvykdžiusi Paskolos sutartį. Lietuvos centrinė kredito unija neturi teisės reikalauti iš atsakovės įvykdyti prievolę, kuri yra įvykdyta. Naujasis kreditorius neturi daugiau teisių, nei turėjo buvęs kreditorius, t. y. KB „Pajūrio kredito unija“.

5. Trečiasis asmuo BKB „Pajūrio kredito unija“ atsiliepimu į ieškinį palaikė ieškovės ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad, KB „Pajūrio kredito unija“ bankroto administratorės duomenimis ir vertinimu, K. Č. 2013 m. lapkričio 18 d. pateiktas prašymas leisti panaudoti papildomą pajų visiškam paskolos pagal Paskolos sutartį padengimui nebuvo tenkintas. KB „Pajūrio kredito unija“ valdybos ir stebėtojų tarybos posėdžio, įvykusio 2013 m. lapkričio 18 d., 7 klausimu buvo nutarta „papildomą pajų 9 000,00 Lt panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po 3 mėnesių“. Tokia formuluotė KB „Pajūrio kredito unija“ valdymo organų posėdžių protokoluose buvo naudojama ne tik šiuo atveju, tačiau ir kai kurių kitų analogiškų prašymų atvejais – ji reiškia, kad teigiamas sprendimas dėl prašymo įskaityti papildomą pajų 2013 m. lapkričio 18 d. nebuvo priimtas. Dėl šio klausimo galėjo būti priimtas papildomas sprendimas vėliau, t. y. ne anksčiau kaip po 3 mėnesių (tačiau pareigos pakartotinai svarstyti šį klausimą KB „Pajūrio kredito unija“ neturėjo ir jokių įsipareigojimų prieš K. Č. neprisiėmė).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai:

Šalies argumentai

6.1. Remiantis atsakovės K. Č. (DOK-48659) 2013 m. lapkričio 18 d. prašymu KB „Pajūrio kredito unija“, atsakovė prašė leisti panaudoti papildomą pajų visiškam paskolos padengimui pagal Paskolos sutartį. Pagal KB „Pajūrio kredito unija“ valdybos ir stebėtojų tarybos 2013 m. lapkričio 18 d. posėdžio protokolo išrašą, posėdyje buvo svarstytas K. Č. prašymas ir šiuo klausimu vienbalsiai priimtas nutarimas ir nutarta: „Papildomą pajų 9 000 Lt panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po trijų mėnesių. Sumokėjus įsiskolinimą iki 9 000 Lt pagal paskolos sutartį Nr. 11-00039 metinę palūkanų normą iš 12 proc. pakeisti į 0 proc.“

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad antroji valdybos ir stebėtojų tarybos nutarimo nuostata buvo abiejų šalių įgyvendinta, t. y. atsakovė K. Č. 2013 m. lapkričio 20 d. sumokėjo 8 712,12 Lt įmoką už paskolą, jos paskolos likutis tapo 9 000 Lt, o palūkanų norma sumažinta iki 0 proc. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios valdybos ir stebėtojų tarybos nutarimo nuostatos „papildomą pajų 9 000 Lt panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po trijų mėnesių“ aiškinimo ir teisinės reikšmės.

6.3. Teismas taip pat pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., su pakeitimais ir papildymais) (toliau – KUĮ), nei KB „Pajūrio kredito unija“ įstatuose nebuvo tiesiogiai reglamentuota pajinio įnašo panaudojimo pajaus turėtojo prievolėms dengti tvarka. Tačiau pagal KUĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 39 straipsnio 1 dalį visi kredito unijos pajiniai įnašai sudarė kredito unijos nuosavą pajinį kapitalą, taigi buvo kredito unijos nuosavybė. Vadinasi, tik kompetentingam kredito unijos valdymo organui priėmus sprendimą šį pajinį įnašą grąžinti jos turėtojui, galėtų būti įskaityti priešpriešiniai piniginiai reikalavimai, t. y. kredito unijos teisė reikalauti grąžinti jai paskolos likutį ir pajaus turėtojo teisė reikalauti grąžinti jam pajinį įnašą. Todėl atsakovės K. Č. 2013 m. lapkričio 18 d. prašymas leisti panaudoti jos papildomą pajų paskolos likučiui padengti teisine prasme laikytinas atsakovės K. Č. prašymu grąžinti jai papildomą pajų ir įskaityti jos ir kredito unijos priešpriešinius piniginius reikalavimus. KUĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 1 dalies 10 punkte (punkto redakcija, galiojusi iki 2014 m. rugpjūčio 5 d.) buvo nustatyta, kad kredito unijos narys turi teisę reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo pajinį įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nustatytų apribojimų. Tokia kredito unijos nario teisė buvo įtvirtinta ir KB „Pajūrio kredito unija“ įstatų 4.12.10 punkte. Todėl KB „Pajūrio kredito unija“, gavusi K. Č. 2013 m. lapkričio 18 d. prašymą, turėjo teisės aktuose numatytą pareigą šį prašymą išnagrinėti, t. y. priimti sprendimą dėl papildomo pajaus (jo dalies) grąžinimo ir kartu panaudojimo K. Č. ir kredito unijos tarpusavio prievolių įskaitymui.

6.4. Teismas pabrėžė, kad formuluotė „papildomą pajų 9 000 Lt panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po trijų mėnesių“ reiškia sąlygą dėl pajaus grąžinimo ir kartu panaudojimo K. Č. ir kredito unijos tarpusavio prievolių įskaitymui momento, o ne dėl pajaus negrąžinimo ar dėl klausimo išsprendimo atidėjimo. Kredito įstaiga yra šios srities profesionalė, todėl jai taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai nei jos kontrahentui – vartotojui, be to, būtent kredito unijai tenka pareiga užtikrinti savo veiklos teisėtumą ir finansinį stabilumą. Byloje nėra jokių duomenų, kad pradinė kreditorė būtų atsisakiusi papildomą pajų grąžinti arba grąžinamą pajų proporcingai kredito unijos nuostoliams sumažinusi. Kaip nurodė KB „Pajūrio kredito unija“ bankroto administratorė, ji neturi duomenų, kad šis klausimas būtų dar kartą svarstytas po 2013 m. lapkričio 18 d. Todėl, teismo nuomone, lingvistinis aptariamo valdybos ir stebėtojų tarybos protokolinio nutarimo formuluotės aiškinimas ir kredito unijos vėlesni veiksmai leidžia daryti išvadą, kad 2013 m. lapkričio 18 d. buvo priimtas sprendimas atsakovei K. Č. jos papildomą pajų grąžinti ir grąžinamą pajų panaudoti K. Č. ir kredito unijos tarpusavio prievolių įskaitymui.

6.5. Byloje nėra duomenų, kad nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki bankroto bylos KB „Pajūrio kredito unija“ iškėlimo 2017 m. pradinė kreditorė būtų kaip nors informavusi atsakovę apie galbūt negrąžintą paskolos dalį ar ėmusis veiksmų skolai išieškoti. Todėl, teismo vertinimu, abi sutarties šalys elgėsi taip, kad jų tarpusavio prievolė yra pasibaigusi įskaitymo būdu ir ginčo dėl to tarp sutarties šalių nebuvo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad pradinės kreditorės ir atsakovės K. Č. prievolė buvo pasibaigusi įskaitymo būdu, o, pasibaigus pagrindinei prievolei, buvo pasibaigęs ir laidavimas.

6.6. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog atsakovės nesilaikė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyto reikalavimo ir neinformavo teismo apie pradinę kreditorę, taip pat nesilaikė FABĮ 4 straipsnio 2 dalies reikalavimo ir neinformavo pradinės kreditorės apie ketinimą ne anksčiau kaip po mėnesio kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau ši aplinkybė turi būti vertinama šiame sprendime jau konstatuotos aplinkybės, kad abiejų sutarties šalių veiksmai leidžia daryti išvadą, jog abi paskolos sutarties šalys elgėsi taip, kad jų prievolė buvo pasibaigusi įskaitymo būdu (ir ginčo dėl to tarp sutarties šalių nebuvo), kontekste. Todėl atsakovių veiksmai neinformuojant pradinės kreditorės apie bankroto bylos joms iškėlimą negali būti laikomi nesąžiningais.

6.7. Byloje nėra duomenų, kad nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki bankroto bylos KB „Pajūrio kredito unija“ iškėlimo 2017 m. pradinė kreditorė būtų kaip nors informavusi atsakovę apie tariamai negrąžintą paskolos dalį ar ėmusis veiksmų skolai išieškoti. Į bylą pateiktas 2017 m. rugpjūčio 31 d. elektroninis K. Č. laiškas patvirtina, kad atsakovė savo įsiskolinimą KB „Pajūrio kredito unija“ laikė padengtu. Todėl nėra pagrindo manyti, kad KB „Pajūrio kredito unija“ K. Č. ar jos laiduotoja V. B. apie bankroto bylų joms iškėlimą neinformavo sąmoningai. Kartu pradinio kreditoriaus veiksmai rodo didelį jo neapdairumą ir nerūpestingumą, jei atsakovės skolą jis laikė nepadengta, ir sudaro prielaidas teigti, kad pradinis kreditorius turėjo visas prielaidas laiku sužinoti apie atsakovėms iškeltas bankroto bylas ir realizuoti savo teises reikšti savo reikalavimus būtent FABĮ nustatyta tvarka. Todėl tai, kad jis šia savo teise nepasinaudojo, yra jo nepakankamo atidumo ir nepakankamo rūpestingumo rezultatas, kuris eliminuoja kreditoriaus, negalėjusio nežinoti apie bankroto bylos iškėlimą fiziniam asmeniui, teisę reikšti reikalavimus po šių bankroto bylų pabaigos. Oficialus ieškovės, kaip pradinio kreditoriaus teisių perėmėjos, pranešimas / reikalavimas padengti skolą buvo išsiųstas 2019 m. rugpjūčio 8 d., t. y. tuo metu, kai atsakovių bankroto bylos buvo pasibaigusios.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

7. Ieškovė Lietuvos centrinė kredito unija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, tokia ginčijamo nutarimo lingvistinė formuluotė suponuoja ne sprendimą pajų grąžinti ir jį panaudoti K. Č. ir KB „Pajūrio kredito unija“ tarpusavio prievolių įskaitymui, bet ji reiškia, jog teigiamas sprendimas dėl prašymo įskaityti papildomą pajų 2013 m. lapkričio 18 d. nebuvo priimtas, jo grąžinimo klausimas atidėtas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad minėtas klausimas buvo papildomai svarstytas po 2013 m. lapkričio 18 d. Tai reiškia, kad K. Č. skolos pagal Paskolos sutartį likutis nebuvo padengtas. KB „Pajūrio kredito unija“, kaip kredito įstaigai, yra nustatyti veiklos riziką ribojantys normatyvai, todėl bet koks pajinių įnašų grąžinimas yra susijęs su kredito unijos kapitalo pakankamumo rodikliu, kurį kredito unija privalo užtikrinti. Būtent dėl to nagrinėjamu atveju pajinių įnašų grąžinimo klausimas buvo atidėtas 3 mėnesiams, o jiems suėjus K. Č. turėjo kreiptis į kredito uniją ir kredito unija turėjo vėl svarstyti minėtą klausimą ir nustačiusi, jog pajinių įnašų grąžinimas nepažeis kapitalo pakankamumo rodiklio, spręsti, ar įskaityti pajinius įnašus ar ne.

7.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino, netyrė ir nepasisakė dėl K. Č. ir KB „Pajūrio kredito unija“ susirašinėjimų 2017–2019 metais, iš kurių matyti, jog atsakovė K. Č. pripažino, jog ji turi skolą kredito unijai ir kad jokio įskaitymo po 2013 m. lapkričio 18 d. priimto nutarimo nebuvo atlikta. Iš susirašinėjimų turinio akivaizdu, kad K. Č. jos bankroto bylos laikotarpiu žinojo turinti skolą KB „Pajūrio kredito unija“, žinojo aplinkybes, kodėl minėta skola negalėjo būti įskaityta į jos turimą pajų KB „Pajūrio kredito unija“ – tokia informacija nedviprasmiškai jai buvo pateikta / atskleista atsakymuose į jos paklausimus el. paštu.

7.3. Atsakovė K. Č., žinodama, jog ji yra skolinga KB „Pajūrio kredito unija“, sąmoningai neinformavo kreditorės apie jai iškeltą bankroto bylą. To paties nepadarė ir laiduotoja atsakovė V. B.. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės negali remtis fizinio asmens bankrotu, kaip aplinkybe nurašyti kreditinį reikalavimą, kadangi atsakovės nebuvo sąžiningos ir tinkamai neinformavo kreditoriaus apie iškeltas bankroto bylas.

8. Trečiasis asmuo BKB „Pajūrio kredito unija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. KUĮ 18 straipsnio 1–3 dalyse reglamentuota, kad unija turi sustabdyti papildomų pajų grąžinimą pajininkams, jeigu jos veikla yra nuostolinga. Remiantis KB „Pajūrio kredito unija“ finansiniais dokumentais, KB „Pajūrio kredito unija“ 2012 metais ir 2013 metais veikė nuostolingai. Todėl pagal KUĮ 18 straipsnio 1–3 dalių nuostatas KB „Pajūrio kredito unija“ negalėjo tenkinti ir netenkino atsakovės K. Č. prašymo dėl pajaus grąžinimo ir kartu panaudojimo įskaitymui, kadangi pasielgus priešingai būtų buvę pažeistos KUĮ nuostatos. Dėl šios priežasties KB „Pajūrio kredito unija“ valdybos ir stebėtojų tarybos 2013 m. lapkričio 18 d. posėdžio 7 klausimu nutarė „papildomą pajų 9 000,00 Lt panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po 3 mėnesių“. KB „Pajūrio kredito unija“ veikla 2014 m. taip pat išliko nuostolinga, todėl ji nebūtų galėjusi tenkinti atsakovės prašymo ir vėliau, nes priešingi veiksmai prieštarautų KUĮ 18 straipsnio 1–3 dalių nuostatoms.

8.2. Tai, kad KB „Pajūrio kredito unija“ nemanė, jog atsakovės K. Č. įsiskolinimas yra pasibaigęs, rodo ir į bylą pateikti KB „Pajūrio kredito unija“ ir atsakovės el. laiškai, kuriuose KB „Pajūrio kredito unija“ paaiškino, kad praėjus 3 mėnesiams KB „Pajūrio kredito unija“ finansinė situacija neleido padengti paskolos iš pajaus, nes kitu atveju būtų buvę nevykdomi KB „Pajūrio kredito unija“ finansiniai rodikliai, o tai prieštarautų KUĮ reglamentavimui.

Atsiliepimas

9. Atsakovės K. Č. ir V. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, kuriuo prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

9.1. KB „Pajūrio kredito unija“ 2013 m. lapkričio 18 d. valdybos ir stebėtojų tarybos posėdyje buvo nagrinėtas atsakovės K. Č. prašymas leisti panaudoti papildomą pajų visiškam skolos padengimui pagal Paskolos sutartį. Taryba priėmė nutarimą: „Papildomą pajų 9 000 Lt panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po 3 mėnesių. Sumokėjus įsiskolinimą iki 9 000 Lt pagal paskolos sutartį Nr. 11-00039 metinę palūkanų normą iš 12 proc. pakeisti į 0 proc.“ Nutarime nėra jokių nuorodų, kad turi būti priimtas papildomas sprendimas dėl pajaus panaudojimo visiškam paskolos padengimui. Tuo tarpu antroji nutarimo nuostata buvo abiejų šalių įgyvendinta – K. Č. 2013 m. lapkričio 20 d. sumokėjo 8 712,12 Lt įmoką už paskolą, jos paskolos likutis tapo 9 000 Lt, o palūkanų norma sumažinta iki 0 proc. Šie duomenys patvirtina, kad tarybos nutarimas buvo vykdomas.

9.2. Į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki bankroto bylos KB „Pajūrio kredito unija“ iškėlimo 2017 m. pradinė kreditorė būtų kaip nors informavusi atsakovę apie tariamai negrąžintą paskolos dalį ar ėmusis veiksmų skolai išieškoti, tai dar kartą patvirtina, jog abi šalys laikė prievolę pasibaigusia įskaitymu.

9.3. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog K. Č. laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki bankroto bylos KB „Pajūrio kredito unija“ iškėlimo 2017 m. kaip pajininkė dalyvavo unijos visuotiniuose susirinkimuose, jai buvo siunčiami pranešimai apie visuotinius narių susirinkimus ir kt., tai dar kartą patvirtina, kad šalių po 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimo nebesiejo jokie santykiai.

9.4. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė K. Č. buvo informuota apie papildomo pajaus grąžinimo stabdymą ar kitokį sprendimą, kad netenkinamas jos prašymas įskaityti papildomą pajų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos pagal sudarytą paskolos sutartį priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Trečiasis asmuo BKB „Pajūrio kredito unija“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – KB „Pajūrio kredito unija“ pelno (nuostolių) ataskaitas už 2013–2014 m. Trečiojo asmens vertinimu, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas sprendimas, ir pirmosios instancijos teismas, šių įrodymų neturėdamas, galėjo netinkamai įvertinti KB „Pajūrio kredito unija“ atliktus veiksmus, susijusius su atsakovės K. Č. prašymo tenkinimu.

15. Atsakovės nesutinka dėl naujų įrodymų priėmimo, argumentuodamos, kad tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniu ne vieną kartą buvo suteikta galimybė pateikti duomenis pirmosios instancijos teisme, tuo labiau kad nebuvo išvis įrodinėjama, jog 2013–2014 m. KB „Pajūrio kredito unija“ dirbo nuostolingai.

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į trečiojo asmens pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovei ir atsakovėms teikiami nauji įrodymai yra žinomi (įteikti susipažinti pirmosios instancijos teismo kartu su trečiojo asmens apeliaciniu skundu, atsakovės taip pat yra pateikusios nuomonę dėl jų priėmimo), teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Faktinės bylos aplinkybės

17. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė KB „Pajūrio kredito unija“ (ankstesnis pavadinimas – KB „Jūreivių kredito unija“) ir atsakovė K. Č. 2011 m. gegužės 30 d. sudarė Paskolos sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei K. Č. 30 000,00 Lt (8 688,60 Eur) vartojimo paskolą. Prievolių pagal šią sutartį vykdymui užtikrinti atsakovė V. B. su pradine kreditore 2011 m. gegužės 30 d. sudarė Laidavimo sutartį. Remiantis KB „Pajūrio kredito unija“ K. Č. sąskaitos išrašu, 2013 m. lapkričio 20 d. negrąžintos paskolos likutis sudarė 9 000 Lt (2 606,58 Eur).

18. Atsakovės K. Č. 2013 m. lapkričio 18 d. prašymas KB „Pajūrio kredito unija“ patvirtina, kad K. Č. 2013 m. lapkričio 18 d. pateikė prašymą KB „Pajūrio kredito unija“, prašydama leisti panaudoti papildomą pajų visiškam paskolos padengimui pagal Paskolos sutartį. Pagal KB „Pajūrio kredito unija“ valdybos ir stebėtojų tarybos 2013 m. lapkričio 18 d. posėdžio protokolo Nr. 32/7 išrašą, posėdžio 7 klausimu buvo nagrinėtas atsakovės K. Č. prašymas ir vienbalsiai priimtas nutarimas: „Papildomą pajų 9 000 Lt panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po trijų mėnesių. Sumokėjus įsiskolinimą iki 9 000 Lt pagal paskolos sutartį Nr. 11-00039 metinę palūkanų normą iš 12 proc. pakeisti į 0 proc.“ Po šio nutarimo priėmimo atsakovė K. Č. 2013 m. lapkričio 20 d. sumokėjo 8 712,12 Lt įmoką už paskolą, jos paskolos likutis tapo 9 000 Lt, o palūkanų norma sumažinta iki 0 proc.

19. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. K. Č. iškėlė bankroto bylą, kuri buvo baigta Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-6120-824/2019. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-11149-991/2015 atsakovei V. B. iškėlė bankroto bylą, kuri buvo baigta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-7831-838/2019.

20. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1154-459/2017 KB „Pajūrio kredito unija“ iškelta bankroto byla. Pradinė kreditorė BKB „Pajūrio kredito unija“, atstovaujama bankroto administratorės S. V., ir ieškovė Lietuvos centrinė kredito unija sudarė Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 19-74, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę K. Č..

Dėl apeliacinių skundų argumentų

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės ieškinį, pripažinęs, kad KB „Pajūrio kredito unija“ valdybos ir stebėtojų tarybos formuluotė „papildomą pajų 9 000 Lt panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po trijų mėnesių“ reiškia sąlygą dėl pajaus grąžinimo ir kartu panaudojimo K. Č. ir kredito unijos tarpusavio prievolių įskaitymui momento, o ne dėl pajaus negrąžinimo ar dėl klausimo išsprendimo atidėjimo, pirmosios instancijos teismo vertinimu, abi sutarties šalys elgėsi taip, kad jų tarpusavio prievolė yra pasibaigusi įskaitymo būdu, ir ginčo dėl to tarp sutarties šalių nebuvo. Todėl pradinės kreditorės KB „Pajūrio kredito unija“ ir atsakovės K. Č. prievolė buvo pasibaigusi įskaitymo būdu, o, pasibaigus pagrindinei prievolei, buvo pasibaigęs ir laidavimas. Ieškovė Lietuvos centrinė kredito unija ir trečiasis asmuo BKB „Pajūrio kredito unija“ (toliau kartu – apeliantės) nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodamos, kad: 1) ginčijamo nutarimo lingvistinė formuluotė suponuoja ne sprendimą pajų grąžinti ir jį panaudoti K. Č. ir KB „Pajūrio kredito unija“ tarpusavio prievolių įskaitymui, bet ji reiškia, jog teigiamas sprendimas dėl prašymo įskaityti papildomą pajų 2013 m. lapkričio 18 d. nebuvo priimtas, jo grąžinimo klausimas atidėtas; 2) KB „Pajūrio kredito unija“ veikla buvo nuostolinga, todėl ji pagal KUĮ 18 straipsnio 1–3 dalis negalėjo tenkinti K. Č. prašymo; 3) pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino K. Č. ir KB „Pajūrio kredito unija“ susirašinėjimų 2017–2019 metais, iš kurių matyti, jog atsakovė K. Č. pripažino, jog ji turi skolą kredito unijai ir kad jokio įskaitymo po 2013 m. lapkričio 18 d. priimto nutarimo nebuvo atlikta; 4) K. Č., žinodama apie įsiskolinimą KB „Pajūrio kredito unija“, jos sąmoningai neinformavo apie jai iškeltą bankroto bylą, to nepadarė ir laiduotoja. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliančių argumentais.

22. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 63 punktas).

23. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016 22 punktą).

24. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad KB „Pajūrio kredito unija“ valdybos ir stebėtojų taryba 2013 m. lapkričio 18 d. posėdžio 7 klausimu nagrinėjo atsakovės K. Č. prašymą leisti panaudoti papildomą pajų visiškam paskolos padengimui pagal Paskolos sutartį. KB „Pajūrio kredito unija“ valdybos ir stebėtojų taryba šiuo klausimu priėmė nutarimą: „Papildomą pajų 9 000 Lt panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po trijų mėnesių. Sumokėjus įsiskolinimą iki 9 000 Lt pagal paskolos sutartį Nr. 11-00039 metinę palūkanų normą iš 12 proc. pakeisti į 0 proc.“ Už šį nutarimą buvo balsuota vienbalsiai ir prieštaravimų nebuvo pateikta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog po šio nutarimo priėmimo atsakovė K. Č. 2013 m. lapkričio 20 d. sumokėjo 8 712,12 Lt įmoką už paskolą, jos paskolos likutis tapo 9 000 Lt, o palūkanų norma sumažinta iki 0 proc., t. y. ne tik K. Č. sumokėjo reikalingą įmoką už paskolą, bet ir KB „Pajūrio kredito unija“ sumažino palūkanų normą, kaip tai buvo nustatyta minėtu nutarimu. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokios nutarimo formuluotės lingvistinis aiškinimas bei vėlesni šalių veiksmai rodo, kad KB „Pajūrio kredito unija“ valdybos ir stebėtojų taryba 2013 m. lapkričio 18 d. priėmė nutarimą atsakovei K. Č. jos papildomą pajų grąžinti ir grąžinamą pajų panaudoti K. Č. ir kredito unijos tarpusavio prievolių įskaitymui.

25. Nors apeliantės savo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad KB „Pajūrio kredito unija“ veikla ginčijamo nutarimo priėmimo metu jau buvo nuostolinga, todėl ji pagal KUĮ 18 straipsnio 1–3 dalis negalėjo tenkinti K. Č. prašymo, tačiau šio KB „Pajūrio kredito unija“ valdybos ir stebėtojų tarybos 2013 m. lapkričio 18 d. posėdžio protokolo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, pagrindo spręsti dėl šio protokolo teisėtumo ex officio teisėjų kolegija nenustatė, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

26. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliančių argumentus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino K. Č. ir KB „Pajūrio kredito unija“ susirašinėjimų 2017–2019 metais. Kaip matyti iš susirašinėjimo turinio, priešingai, nei nurodo apeliantės, K. Č. kreipėsi į KB „Pajūrio kredito unija“ 2017 m. rugpjūčio 31 d. prašydama peržiūrėti bylą ir paaiškinti apie jai susidariusią skolą, kuri buvo padengta, t. y. atsakovė ne pripažino skolą, bet buvo įsitikinusi, kad skola yra įskaityta pagal minėtą 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimą.

27. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, KB „Pajūrio kredito unija“ valdybos ir stebėtojų tarybai 2013 m. lapkričio 18 d. priėmus nutarimą atsakovei K. Č. jos papildomą pajų grąžinti ir grąžinamą pajų panaudoti K. Č. ir kredito unijos tarpusavio prievolių įskaitymui, K. Č. sumokėjus 8 712,12 Lt įmoką už paskolą ir KB „Pajūrio kredito unija“ sumažinus palūkanų normą iki 0 proc., taip pat byloje nesant jokių kitų duomenų, kad KB „Pajūrio kredito unija“ nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki bankroto bylos KB „Pajūrio kredito unija“ iškėlimo 2017 m. būtų kaip nors informavusi atsakovę apie galbūt negrąžintą paskolos dalį ar ėmusis kitokių veiksmų skolai išieškoti, atsakovė K. Č. turėjo pagrindo tikėti, kad ji neturi jokio įsiskolinimo KB „Pajūrio kredito unija“, dėl to jai nebuvo pagrindo pranešti KB „Pajūrio kredito unija“ dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad kredito įstaiga yra šios srities profesionalė, jai taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai nei jos kontrahentui – vartotojui todėl jeigu 2013 m. lapkričio 18 d. valdybos ir stebėtojų taryba būtų priėmusi sprendimą atidėti atsakovės prašymo leisti panaudoti 9 000,00 Lt papildomą pajų visiškam paskolos padengimui, apie tai turėjo būti informuota K. Č.. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovėms nebuvo priežasčių neinformuoti kreditorių apie fizinio asmens bankroto bylų iškėlimą jeigu fizinio asmens bankroto bylų iškėlimo momentu jos būtų žinojusios apie tai, kad papildomas pajus nebuvo panaudotas ir skola nėra grąžinta.

Dėl procesinės bylos baigties.

28. Kiti apeliančių apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Esant nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliančių apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. Ieškovė Lietuvos centrinė kredito unija ir trečiasis asmuo BKB „Pajūrio kredito unija“ apeliaciniais skundais taip pat prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė