Kauno apygardos teismo nutartis

2021-03-04 · Civilinė byla Nr. e2S-560-587/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-04
Bylos Nr.
e2S-560-587/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16676-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Žemaitienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltic plastic products“
Ieškovas
R. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-560-587/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16676-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.1.18.1; 3.3.2.4; 3.3.2.3 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic plastic products“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1953-1107/2021 pagal ieškovės R. A. individualios įmonės „Vailendas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic plastic products“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic plastic products“ priešieškinį ieškovei R. A. individualiai įmonei „Vailendas“ dėl piniginių lėšų, sumokėtų už nekokybiškas prekes, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. A. individuali įmonė „Vailendas“ (toliau – ir R. A. IĮ „Vailendas“) patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic plastic products“ (toliau – ir UAB „Baltic plastic products“) priteisti 16 500,00 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė UAB „Baltic plastic products“ priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės R. A. individualios įmonės „Vailendas“ 82 500,00 Eur sumą, sumokėtą už nekokybiškas prekes, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigoti ieškovę per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo dalies, kuria iš ieškovės atsakovei priteisiama suma, sumokėta už nekokybiškas prekes, įvykdymo dienos savo sąskaita pasiimti iš atsakovės nurodytas nekokybiškas prekes, ieškovei neįvykdžius įpareigojimo savo sąskaita pasiimti iš atsakovės nekokybiškas prekes per nustatytą terminą, skirti ieškovei 100,00 Eur baudą už kiekvieną įsipareigojimo neįvykdymo dieną ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovės turtą už ne mažesnę nei priešieškinio suma, t. y. 82 500 Eur. Prašymą grindė tuo, kad:

3.1. egzistuoja abi sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovės priešieškinis yra tikėtinai pagrįstas. Tai matyti iš nurodytų aplinkybių ir iš pateiktų rašytinių įrodymų. Grėsmę teismo sprendimo įvykdymui patvirtina didelė priešieškinio suma bei ieškovės nesąžiningas elgesys, reiškiant ieškinį dėl skolos priteisimo esant nutrauktai sutarčiai. Atsakovė atsižvelgdama į ženklų ieškovei reiškiamų reikalavimų dydį, į tai, jog ieškovei sužinojus apie priešieškinio priėmimą, gali būti bandoma išvengti ieškovės prievolės atsakovei vykdymo, perleidžiant ieškovei priklausantį turtą, atsakovės priešieškinio reikalavimų įvykdymas privalo būti užtikrintas laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba nurodytai 82 500,00 Eur sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartimi atsakovės UAB „Baltic plastic products“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas sprendė, kad:

1.1. atsakovė tikėtinai pagrindė priešieškinio reikalavimą, todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga nustatyta.

1.2. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones (areštuoti ieškovės turtą) atsakovė nenurodė jokių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių ieškovės galimą nesąžiningumą (ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje šio turto sąskaita įvykdyti nepalankų jam teismo sprendimą. Vien tik atsakovės nurodytos aplinkybės apie ieškovės nesąžiningą elgesį, sietiną su ieškinio dėl skolos priteisimo po sutarties nutraukimo, pateikimu, nesuponuoja nesąžiningų civilinę bylą inicijavusios ginčo šalies veiksmų laikinųjų apsaugos priemonių instituto kontekste ir nelemia sprendimo šioje byloje neįvykdymo grėsmės.

1.3. Konstatavo, kad nėra pagrindo nesutikti, jog priešieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl 82 500 Eur sumos priteisimo yra didelis, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ginčas kilęs tarp verslą vykdančių įmonių, kurių veikla yra aktyvi ir nei vienos iš jų atžvilgiu teismui nepateikta duomenų apie bankroto procedūros apraiškų egzistavimą, teismas sprendė, kad atsakovės prašymo motyvai šiame kontekste laikytini nepagrįstais dėl galimai vyraujančios teismo sprendimo vykdymo grėsmės. Priešieškiniu reikalaujamos atsakovei priteisti sumos dydis nepatvirtina rizikos, kad teismo sprendimas gali būti sunkiai įvykdomas būtent dėl skolininkės (ieškovės) nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Objektyvių duomenų apie ieškovės veiksmus, siekiant perleisti savo turtą ir taip išvengti prievolės atsakovei, teismui nepateikta.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Baltic plastic products“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šias argumentais:

2.1. pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, nesivadovavo teismų sukurtomis teisės aiškinimo taisyklėmis, taip pažeisdamas konstitucinį teisinės valstybės principą, suponuojantį jurisprudencijos tęstinumą. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, ginčo situacijoje egzistuoja grėsmė, jog atsakovei palankus teismo sprendimas gali likti neįvykdytas.

2.2. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis yra reglamentuota, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pateikia nuorodas į 2016–2017 metų nutartis. Pažymėtina, jog vėlesniame, t. y. 2019 m. kovo 28 d. teismo išaiškinime yra išaiškinta, jog didelė ieškinio suma leidžia teismui įžvelgti grėsmę, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, tuo tarpu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, kuris turi pagrįsti, jog ieškinio suma jam nėra reikšminga.

2.3. Atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi ne vien ginčo sumos dydžiu, bet kartu ir pažymėjo, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai. Atsakovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (kuris pateiktas priešieškinyje) nurodyti faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad esant nutrauktai pirkimo-pardavimo sutarčiai ieškovė byloje reiškia reikalavimus, tai rodo akivaizdų ieškovės nesąžiningumą, kas suponuoja, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tai, jog ieškovė po sutarties nutraukimo toliau reiškia ieškinį, nesuponuoja ieškovės nesąžiningumo.

2.4. Priešieškiniu reikalaujama suma (82 500 Eur) laikytina didele, todėl turėjo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės priešieškinio reikalavimams užtikrinti. Priešingu atveju, ieškovei yra sudaromos sąlygos paslėpti savo turtą ir išvengti apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Atsiliepimas

6. Ieškovė R. A. IĮ „Vailendas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o 2021 m. sausio 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

3.1. laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti vien tikėtino priešieškinio pagrįstumo nepakanka. Vertinama, ar egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, taip pat vertinama ir tai, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (jų pobūdis, rūšis, apimtis, mastas) yra proporcingos ir atitinka šių priemonių taikymu siekiamą tikslą.

3.2. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo (šiuo atveju ieškovo) turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (šiuo atveju ieškovo) (ne)sąžiningumą.

3.3. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo (nagrinėjamu atveju ieškovės) nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1742- 436/2018).

3.4. Būtent atsakovė tarp šalių susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose elgiasi nesąžiningai: dvejus metus – beveik nuolat vėluodama atsiskaityti – naudojosi įrengimais, ir tik po ieškovės reikalavimų apmokėdavo skolas, o galiausiai, kuomet ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, pareiškė pretenzijas.

3.5. Vien tik apeliantės nurodytos aplinkybės apie ieškovės nesąžiningą elgesį, sietiną su ieškinio dėl skolos priteisimo po sutarties nutraukimo, pateikimu, nesuponuoja nesąžiningų civilinę bylą inicijavusios ginčo šalies veiksmų laikinųjų apsaugos priemonių instituto kontekste ir nelemia sprendimo šioje byloje neįvykdymo grėsmės.

3.6. Ieškovė neginčija, kad priešieškiniu reiškiamas reikalavimas 82 500,00 Eur sumai savo dydžiu yra didelis, tačiau atsižvelgiant į tai, apeliantės dispozicijoje yra įrengimai, kurių preliminari vertė šalių sutarimu yra ne mažesnė kaip 150 000 Eur, ieškovė yra priskiriama prie didžiųjų mokesčių mokėtojų, veiklą nepertraukiamai vykdo nuo 1991 metų, neegzistuoja jokių bankroto procedūros apraiškų, manytina, kad apeliantės prašymo motyvai šiame kontekste laikytini nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju priešieškiniu reikalaujamos atsakovei priteisti sumos dydis nepatvirtina rizikos, kad teismo sprendimas gali būti sunkiai įvykdomas būtent dėl skolininko (ieškovės) nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra nesąžiningų asmens (skolininko, ieškovo) veiksmų užkardinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas taikyti ieškovės turtui laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys: pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

10. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti apeliantės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi apeliantė neįrodė antrosios būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti vien tikėtino ieškinio pagrįstumo nepakanka, nes laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja.

11. Apeliantė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele priešieškinio reikalavimo suma ir aplinkybėmis, jog ieškovės nesąžiningumą patvirtina tai, kad esant nutrauktai pirkimo-pardavimo sutarčiai ieškovė byloje reiškia reikalavimus apeliantei. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantė nepagrindė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12. Šalys sutinka, jog ieškovei pareikšto priešieškinio reikalavimo suma yra didelė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad priešieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl 82 500,00 Eur sumos priteisimo, savo dydžiu yra didelis, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ginčas kilęs tarp verslą vykdančių įmonių, kurių veikla yra aktyvi ir nei vienos iš jų atžvilgiu teismui nepateikta duomenų apie bankroto procedūros apraiškų egzistavimą, apeliantės prašymo motyvus, jog tai patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo riziką, laikė nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

13. Nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-411-516/2019, 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-452-370/2019).

14. Ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio sumos reikšmingumas, o jo elgesys sąžiningumo aspektu turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Pažymėtina, kad ir pačios apeliantės atskirajame skunde nurodytoje aktualioje teismų praktikoje pažymėta, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, jog tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti, o laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareikšto ieškinio (šiuo atveju – priešieškinio) reikalavimo sumos dydis prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones prasme negali būti vertinamas atsietai nuo viso civilinės bylos konteksto. Ieškovė atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą nurodė aplinkybes apie savo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas išvadas. Patikrinus viešus draudėjų duomenis, nustatyta, kad 2021 m. kovo 2 d. duomenimis R. A. IĮ „Vailendas“ įsiskolinimų valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neturi, įmonėje dirba 21 darbuotojas. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad ieškovė iki bylos iškėlimo ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ir panašiai, į bylą nepateikta.

17. Ieškovė R. A. įmonė „Vailendas“ reikalavimą apeliantei dėl skolos priteisimo grindžia gamybinės įrangos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų netinkamu vykdymu. Ieškinyje nurodyta, kad nesutarimai tarp šalių dėl sutarties vykdymo prasidėjo 2018 m. Konstatuotina, kad tarp sutarties šalių kilo ginčas dėl šalių pasirašytos sutarties vykdymo, kurio šalims nepavyko spręsti bendru sutarimu, derybomis. Bet kurios sutarties šalies kreipimasis į teismą dėl savo teisių gynimo, net jeigu sutartis yra nutraukta, savaime negali būti vertinamas piktnaudžiavimu teise ar nesąžiningu elgesiu priešingos sutarties šalies atžvilgiu. Natūralu, kad užsitęsus nesutarimams dėl sutarties vykdymo, dėl kurių galimai atsiranda nuostolių, sutarties šalis kreipiasi į teismą dėl savo teisių gynimo, o toks veiksmas negali būti vertinamas nesąžiningu elgesiu priešingos šalies atžvilgiu.

18. Pažymėtina, kad remiantis aktualia teismine praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-34-464/2018) įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Nagrinėjamu atveju, apeliantė privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškovės nesąžiningus veiksmus ar ketinimus imtis priemonių, kurios ateityje galėtų apsunkinti apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ji tokių įrodymų nepateikė.

19. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė antrosios privalomosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta apeliantės atskirojo skundo argumentus, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, iškyla realus pavojus teismo sprendimui įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai yra apeliantės prielaida, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Žemaitienė