Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-767-812/2022 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. S., M. K. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl laikino motinos valdžios apribojimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Atsakovė L. S. 2022 m. liepos 18 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Įvertinus, kad L. S. tik 2022 m. birželio 27 d. buvo suteikta nemokama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsiliepimas į apeliacinį skundą priimamas. Kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė pateikė naujus įrodymus: M. K. CDT tyrimo rezultatus, stojančiojo mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programą anketą, sveikatos būklę patvirtinančius duomenis, duomenis apie jos ir M. K. lankymąsi pas psichologą, duomenis apie darbo paieškas.

15. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu. Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Be to, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktas; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

17. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiamų įrodymų nebuvo pateikusi pirmosios instancijos teismui, todėl šiuo atveju vertintina tik tai, ar šių naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, taip pat atsižvelgiant į prašomų priimti naujų įrodymų įtaką šalių ginčui išspręsti.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai, kuriuos pateikė atsakovė, patvirtina aplinkybes, atsiradusias jau po teismo sprendimo priėmimo, tačiau, įvertinus tai, kad byloje nagrinėjamas vaiko teisių klausimas, todėl visi duomenys yra svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui ir faktiniam aplinkybių nustatymui, jie susiję su ieškovo apeliacinio skundo dalyku. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiamus įrodymus priima.

Dėl faktinių aplinkybių

19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė L. S., o tėvas – atsakovas M. K.. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartimi Nr. eS2-25365-1087/2020 buvo išduotas leidimas paimti nepilnametį M. K. iš jo tėvų L. S. ir M. K.. Leidimas buvo išduotas nustačius, kad L. S. negalėjo pasirūpinti vaiku dėl atliktos rankos operacijos, M. K. posėdžio metu paaiškino, kad vaikas yra ne jo, turi tai patvirtinantį DNR tyrimą, nurodė, kad neturi noro auginti vaiką ir juo rūpintis, rengia dokumentus tėvystės nuginčijimui. Teismas taip pat nustatė, kad L. S. gydėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre dėl probleminio alkoholio vartojimo, turi priklausomybę medikamentams, serga epilepsija, gydyta psichiatrijos skyriuje nuo 2019 m. spalio mėn. pabaigos iki 2019 m. lapkričio 7 d. 2020 m. spalio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-592 M. K. nustatyta laikinoji globa nuo 2020 m. spalio 28 d., globėja paskirta Ž. Č.. Kauno m. socialinių paslaugų centras šeimai teikia socialines paslaugas nuo 2019 m. vasario 12 d. 2020 m. rugpjūčio 12 d. L. S. kartu su sūnumi M. K. buvo apgyvendinti Šeimos krizių centre, nes buvo įtariamas M. K. smurtas prieš L. S.. Atvejo vadybos metu buvo teiktos socialinės paslaugos, nustatyti įpareigojimai. Dalis įpareigojimų buvo įvykdyta, tačiau dalis - atsakovams atlikti CDT tyrimą, gavus rezultatus apie priklausomybę alkoholiui, užsiregistruoti Respublikiniame priklausomybės ligų centre (RPLC) konsultacijai, gydymui, lankyti AA grupę arba priklausomybės ligų konsultanto konsultacijas, M. K. lankyti individualias psichologo konsultacijas, pykčio valdymo grupę VšĮ „Vyrų krizių centras“ – neįvykdyta. 2021 m. vasario 9 d. Pagalbos plano duomenimis tarp sugyventinių kilo konfliktas, kurio metu neblaivus M. K. tampė L. S. už plaukų, išnarino ranką, kaimynai iškvietė policiją. LITEKO duomenimis - dėl įvykdytos nusikalstamos veikos L. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 2021 m. birželio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu Nr. 1-1644-917/2021 pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, galutinė bausmė paskirta 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 4 mėn., skirti įpareigojimai dirbti, vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Iš 2021 m. gegužės 12 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro duomenų matyti, kad teikiant socialines paslaugas nustatyti įpareigojimai vėl įvykdyti tik iš dalies. Iš 2021 m. balandžio 28 d. socialinio darbuotojo akto Nr. 6.22-01-184 duomenų nustatyta, kad apsilankius L. S. namuose 2021 m. balandžio 27 d., pastebėtas veido sumušimas, L. S. paaiškino, kad susimušė nosį į durų staktą, nes ištiko epilepsijos priepuolis. Epilepsijos priepuolis buvo ištikęs ir 2021 m. balandžio 4 d., jo metu karštu vandeniu nusidegino kojas. Vėliau pripažino, kad kojas nudegino M. K.. 2021 m. gegužės 11 d. duomenimis vėl įvykdyta tik dalis nustatytų įpareigojimų, tarp jų - gerinti psichoemocinę būseną tęsiant psichologo konsultacijų lankymą, gerinant santykius poroje, M. K. – pykčio valdymo grupę, konsultuotis VšĮ „Vyrų krizių centras“. Tuo tarpu įpareigojimas užtikrinti saugią aplinką namuose siekiant išlaikyti pastovią gyvenamąją vietą, L. S. patyrus smurtą kviesti policiją, M. K. užtikrinant saugią aplinką namuose be fizinio ir psichologinio smurto - neįvykdytas, konstatuota, kad šeima nesugeba išlaikyti pastovios gyvenamosios vietos, išlieka smurtinis M. K. elgesys. L. S. motyvacija spręsti kilusias problemas yra aukšta, ji vykdo Pagalbos plane numatytus įpareigojimus. M. K. motyvacija yra vidutinė, visi įpareigojimai neįvykdyti. Namuose nesudaryta saugi aplinka vaikui dėl konfliktiškų atsakovų tarpusavio santykių. 2021 m. rugpjūčio 25 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos plano Nr. 6.41-01-1003 duomenys rodo, kad L. S. su M. K. lanko porų konsultacijas, jos padeda, individualių konsultacijų nelankė, liepos mėn. L. S. buvo išėjusi gyventi atskirai, liepos mėn. buvo epilepsijos priepuolis, paskirtus vaistus nuo epilepsijos vartoja, smurto birželio mėnesį nebuvo, konfliktas su M. K. buvo, jis išmetė jos daiktus pro langą, liepos mėn. M. K. vartojo alkoholį.

Dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo

20. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinio reikalavimą dėl M. K. tėvo valdžios apribojimo, kuris gyvena kartu su L. S., atmetė ieškinio reikalavimą terminuotai apriboti motinos L. S. valdžią sūnaus M. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad ieškovės motyvacija keisti savo elgesį, vykdyti pagalbos planuose jai iškeltas užduotis – aukšta ir pastovi, o užduotys įgyvendintos. Kartu teismas konstatavo, kad esama situacija, kai sutuoktiniai tarpusavyje nesprendžia konfliktų smurtu, santykių nutraukimu, egzistuoja pakankamai trumpą laiką, o atsakovė dėl savo neįgalumo, socialinių įgūdžių stokos, asmeninių charakterio savybių yra patikli, nuolaidi, nepasitikinti savimi, linkusi slėpti iškylančias problemas nuo socialinio darbuotojo ir taip priima klaidingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, sprendė, kad tokia situacija gali lemti tolesnių socialinių paslaugų teikimo poreikį, tačiau ne motinos valdžios apribojimą.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos.

22. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Minėtoje nuostatoje numatyti šie pagrindai, kai tėvai (vienas jų): 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

23. Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikiną atsakovų tėvo ir motinos valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.

24. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09).

25. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo, svarbu nustatyti ar yra tėvų veiksmai (neveikimas), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir, tokius veiksmus (neveikimą) nustačius, pateikti jų pobūdžio įvertinimą.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš pirmosios instancijos teismo konstatuotų rizikos faktorių yra tėvų nesugebėjimas sudaryti saugios aplinkos. Teismas sprendė, kad vaiko tėvo M. K. atžvilgiu tai yra vienas iš pagrindų apriboti tėvo valdžią. Pažymėtina, kad M. K. ir L. S. gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Taigi, grąžinus vaiką į šeimą, jam faktiškai gyvenant ir kartu su kitu iš tėvų, kurio valdžia jo atžvilgiu apribota, esant nesaugios aplinkos rizikos faktoriui, iš esmės nebūtų apsaugoti vaiko interesai. Atsižvelgtina į tai, kad vaiko motina, kurios motinos valdžia neapribota, yra finansiškai priklausoma nuo M. K.. Iš jos pačios pateiktų duomenų matyti, kad ji ieškosi darbo. Taigi, darytina išvada, kad šeimą finansiškai aprūpina M. K.. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. S. dėl socialinių įgūdžių stokos, asmeninių charakterio savybių taip pat yra priklausoma nuo M. K., slepia jo neteisėtus veiksmus, nurodo, kad pati kalta dėl tokių M. K. veiksmų (atvejis dėl kojų apdeginimo). Atsižvelgtina ir į ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad vaikas yra tokio amžiaus (šiuo metu dvejų su puse metų), kad yra visiškai priklausomas nuo jį globojančių asmenų ir negali apsiginti.

27. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokia situacija, kai vaikas sugrąžinamas į šeimą, kurios vienam iš tėvų to vaiko atžvilgiu apribota tėvo valdžia, esant nesaugios aplinkos dėl smurto faktoriui, o motina, kurios valdžia vaiko atžvilgiu neapribota, yra tiek finansiškai, tiek ir kitaip priklausoma nuo sutuoktinio, negalima.

28. Sutiktina, jog vaiko motina deda pastangas ir yra stipriai motyvuota vaiką į šeimą susigrąžinti, tačiau vertintina, kad jos sudarytos sąlygos yra nepakankamos saugiam vaiko sugrąžinimui į šeimą.

29. Darytina išvada, kad esant tokiai situacijai arba turi būti nustatyta, jog vaikui saugu gyventi su abiem iš tėvų (t. y. turi būti įgyvendintos sąlygos, kurios lemtų terminuoto tėvo valdžios apribojimo M. K. panaikinimą), arba tas iš tėvų, kurio valdžia vaiko atžvilgiu apribota, turi būti pašalintas iš vaiko gyvenamosios aplinkos (šiuo atveju tai nereiškia bendravimo su vaiku uždraudimo).

30. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, nes šalys deda pastangas jai pakeisti, tuo tarpu terminuotas tėvų valdžios apribojimas ir yra laikinas vaiko teisių užtikrinimas siekiant jį sugrąžinti į šeimą. Todėl vaiko tėvai ir toliau turi dėti pastangas, bendrauti su vaiku, teikti jam išlaikymą, nevartoti alkoholio, nekonfliktuoti, sukurti stabilią būsto, socialinę ir finansinę aplinką ir tokios aplinkos sukūrimas bus pagrindas panaikinti terminuotą tėvų valdžios apribojimą bei grąžinti vaiką į šeimą.

31. EŽTT yra pažymėjęs, kad asmens teisė į šeimos ryšius nėra absoliuti ir jos ribojimas galimas, jei jis atliktas „pagal įstatymą“, juo siekiama vieno iš teisėtų tikslų pagal 8 straipsnio 2 dalį ir jis gali būti laikomas būtinu demokratinėje visuomenėje (be kita ko, žr. 2015 m. spalio 22 d. sprendimo Jovanovic prieš Švediją, peticijos Nr. 10592/12, 74 punktą).

32. Konvencijos 8 straipsnis apima tėvų teisę imtis priemonių siekiant susivienyti su savo vaiku ir nacionalinių valdžios institucijų pareigą imtis tokių veiksmų. Tai taip pat taikoma tais atvejais, kai tarp tėvų ir (arba) kitų vaikų šeimos narių dėl vaikų kyla bendravimo ir gyvenamosios vietos ginčų (žr. 2015 m. sausio 13 d. sprendimo byloje Manic prieš Lietuvą, Nr. 46600/11, 101 punktą). Vis dėlto nacionalinės valdžios institucijų pareiga imtis priemonių susivienijimui palengvinti nėra absoliuti, nes tėvų su vaikais, kurie kurį laiką gyveno su kitais asmenimis, suvienijimas gali būti neįmanomas iškart ir gali reikėti parengiamųjų priemonių. Tokio pasirengimo pobūdis ir mastas priklausys nuo kiekvienos bylos aplinkybių, tačiau visų suinteresuotų asmenų supratimas ir bendradarbiavimas visada yra svarbi sudedamoji dalis. Nors nacionalinės valdžios institucijos turi dėti visas pastangas, kad palengvintų tokį bendradarbiavimą, bet koks įpareigojimas šioje srityje taikyti prievartą turi būti ribotas, nes turi būti atsižvelgiama į visų susijusių asmenų interesus, taip pat į jų teises ir laisves, ypač į geriausius vaiko interesus ir teises pagal Konvencijos 8 straipsnį. Tais atvejais, kai kontaktas su tėvais gali kelti grėsmę šiems vaiko interesams ar pažeisti tas teises, nacionalinės valdžios institucijos turi rasti teisingą pusiausvyrą tarp jų (EŽTT 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Khusnutdinov ir X. prieš Rusiją, peticijos Nr. 76598/12, par. 80), o balansavimo procese pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus, kurie, atsižvelgiant į jų pobūdį ir rimtumą, gali būti svarbesni už tėvus (žr. Didžiosios kolegijos sprendimo Sahin prieš Vokietiją, peticijos Nr. 30943/96, 66 punktą; 2011 m. sausio 25 d. sprendimo Płaza prieš Lenkiją, peticijos Nr. 18830/07, 71 punktą).

33. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad terminuotai neapribojus motinos valdžios vaiko atžvilgiu vaikas faktiškai būtų sugrąžintas į nesaugią aplinką ir gyventų su asmeniu, kurio valdžia vaiko atžvilgiu apribota, spręstina, kad ieškinys dalyje dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo yra tenkintinas, o teismo sprendimas šioje dalyje panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

34. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apribojus tėvų valdžią tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), o įrodžius, kad tėvas (motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

36. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės L. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, po 150 Eur sūnui M. K..

37. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

38. Pažymėtina, kad vaikas yra dvejų su puse metų amžiaus. Duomenų, kad vaikas turėtų specialiųjų poreikių, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, LSMU Kauno klinikos raštas dėl M. K. sveikatos būklės nepatvirtina jo specialiųjų poreikių, kurie lemtų papildomas išlaidas išlaikymui.

39. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad vaiko tėvai turi užtikrinti ne tik fiziologinius, bet ir kitus vaiko poreikius. Pažymėtina, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti kiekvieno vaiko poreikių patenkinimo sumos, be to, ji nuolat kinta, tačiau atsižvelgtina į nuoseklią teismų praktiką, kad vidutiniškai vaiko, neturinčio specialiųjų poreikių, būtinuosius poreikius patenkina suma, atitinkanti pusę minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Ieškovas iš atsakovės prašo priteisti 150 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, t. y. mažesnę nei pusę minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio sumą. Todėl darytina išvada, kad ieškovo prašoma priteisti suma neviršija vaiko poreikių.

40. Atsakovė nedirba, ji turi negalią, jos pajamas sudaro tik socialinės išmokos. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė yra iš dalies darbinga, ieškosi darbo, turi specialybę, yra dirbusi, todėl turi galimybes gauti pajamas ir išlaikyti sūnų. Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovės turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Be to, apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad nors L. S. ir turi kitus tris nepilnamečius vaikus, tačiau ji pati yra pripažinusi, kad gali teikti jiems po 150 Eur išlaikymą kas mėnesį. Tai patvirtina Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SP-12285-962/2022, kuria patvirtinta L. S. ir V. R. taikos sutartis. Todėl, siekiant užtikrinti motinos lygias pareigas visiems vaikams, nesant duomenų apie M. K. didesnius poreikius nei kitų atsakovės vaikų, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti mažesnio dydžio išlaikymą M. K..

41. Įvertinęs vaiko poreikius, atsakovės galimybes teikti išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės L. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 150 Eur sūnui M. K. pagrįstas.

42. Vaiko laikinąja globėja yra paskirta Ž. Č., globos vieta paskirta – (duomenys neskelbtini), todėl Ž. Č. skirtina išlaikymo lėšų uzufruktoriumi.

Dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

43. Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis). Duomenų apie tai, kad globėja pažeidinėtų vaiko interesus, nėra, todėl vaiko M. K. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su laikinąja globėja Ž. Č. jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

44. Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl, apeliacinį skundą patenkinus, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą iš dalies (dėl atmestos ieškinio dalies) panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.

Laikinai apriboti L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio vaiko M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo momento iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti globėją Ž. Č..

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti jam paskirtos laikinosios globėjos gyvenamosiose vietose iki bus priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.